This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52016IE0713
Opinion of the European Economic and Social Committee on ‘Building a coalition of civil society and subnational authorities to deliver commitments of the Paris Agreement’ (own-initiative opinion)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pilietinės visuomenės ir subnacionalinės valdžios institucijų koalicijos kūrimo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimams įgyvendinti (nuomonė savo iniciatyva)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pilietinės visuomenės ir subnacionalinės valdžios institucijų koalicijos kūrimo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimams įgyvendinti (nuomonė savo iniciatyva)
OL C 389, 2016 10 21, p. 20–27
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
21.10.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 389/20 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pilietinės visuomenės ir subnacionalinės valdžios institucijų koalicijos kūrimo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimams įgyvendinti
(nuomonė savo iniciatyva)
(2016/C 389/03)
Pranešėjas: |
Lutz RIBBE |
Bendrapranešėjė: |
Isabel CAÑO AGUILAR |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. sausio 21 d. nusprendė pateikti nuomonę savo iniciatyva dėl
Pilietinės visuomenės ir subnacionalinės valdžios institucijų koalicijos kūrimo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimams įgyvendinti
(nuomonė savo iniciatyva).
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2016 m. birželio 30 d. priėmė savo nuomonę.
518-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2016 m. liepos 13–14 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 183 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.
1. Išvados ir pasiūlymai
1.1. |
EESRK palankiai vertina 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje Paryžiuje priimtus sprendimus ir laiko juos svarbiu persilaužimu kovojant su klimato kaita. |
1.2. |
Tačiau yra dvi didelės problemos: pirma, atskirų valstybių nurodyti tikslai sumažinti išmetamuosius teršalus (angl. INDC, numatomi nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai) neatitinka Paryžiaus konferencijos rezultatų. Antra, nors ir buvo padaryta nedidelė pažanga, pilietinės visuomenės reikšmė nepakankamai įvertinta. |
1.3. |
Šiandien pilietinės visuomenės subjektai, norėdami inicijuoti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita priemones, susiduria su didelėmis kliūtimis. Tai visų pirma susiję su tuo, kad politikai neįžvelgia didžiulio pilietinės visuomenės veiklos potencialo kovojant su klimato kaita. Jie iki šiol nepakankamai domėjosi, kokių kovos su klimato kaita strategijų ketina imtis pilietinės visuomenės subjektai, kokie jų poreikiai, kokios jiems reikia paramos. Iš dalies pilietinės visuomenės pastangoms kovoti su klimato kaita sistemingai kliudo teisės aktų reikalavimai. |
1.4. |
Dėl to pernelyg dažnai nėra veiklos pagrindo, leidžiančio pilietinės visuomenės subjektams įgyvendinti savo planus „kovoti su klimato kaita iš apačios“. Taip yra ir dėl to, kad jie savo planų negali finansuoti, nors iš tiesų turėtų būti pakankamai prieinamų lėšų investicijoms. |
1.5. |
Todėl EESRK, kaip tiesioginį atsaką į Paryžiaus konferencijoje priimtus sprendimus, siūlo politikos, administracijos ir pilietinės visuomenės koaliciją. Šios koalicijos užduotis – sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria su klimato kaita kovojanti pilietinė visuomenė, t. y.:
|
1.6. |
Koalicija turi veikti skirtinguose politikos lygmenyse. Iš esmės svarbiausia įgyvendinti penkis uždavinius:
|
1.7. |
Norint įgyvendinti šiuos penkis uždavinius, reikia struktūruoto, bet atviro koalicijos narių dialogo – šiuo atžvilgiu koalicija turi tapti diskusijų forumu. Todėl svarbu tai, kad nariai atspindėtų pilietinės visuomenės heterogeniškumą ir plėtotų atvirumo, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo kultūrą. Diskusijų forumu turi būti užtikrinta, kad kuriama politinė sistema iš tiesų remtų pilietinės visuomenės kovą su klimato kaita. |
1.8. |
Kad koalicija galėtų įgyvendinti savo uždavinius, jai reikia administracinės paramos, kuria būtų galima:
|
1.9. |
Sukūrus politikos ir pilietinės visuomenės koaliciją, būtų įgyvendintas dar vienas tikslas, kurį remia EESRK: būtina teisingai keisti dirbančiųjų pasaulį tvarumo link, struktūriniu lygmeniu dalyvaujant profesinėms sąjungoms ir darbuotojų asociacijoms. |
2. Nuomonės rengimo aplinkybės
2.1. |
Rezultatai, pasiekti 21-ojoje JTBKKK šalių konferencijoje, yra svarbus persilaužimas derybose dėl kovos su klimato kaita, nes tai yra pirmasis tarptautinis privalomas susitarimas, kuriuo visos be išimties susitariančiosios valstybės įsipareigoja imtis aktyvių veiksmų prieš klimato pokyčius, kurie pripažinti keliantys grėsmę. |
2.2. |
Pasaulio bendruomenė kartu įsipareigojo apriboti klimato atšilimą iki mažiau kaip 2 oC – jei įmanoma, net iki 1,5 oC. |
2.3. |
Į susitarimą įtrauktas dar vienas svarbus konkretus veikimo nurodymas – antroje šio šimtmečio pusėje pasaulyje pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralumą. |
2.4. |
EESRK palankiai įvertino šiuos rezultatus (1), tačiau įžvelgia ir dvi dideles toliau nurodytas problemas. |
2.4.1. |
Pirma, nėra sąsajos tarp valstybių narių nurodytų nacionalinių mažinimo tikslų (angl. INDC) ir 21-osios JTBKKK šalių konferencijos rezultatų: juos įgyvendinus klimato atšilimas nebūtų apribotas iki 2 oC, o padidėtų iki 2,5 oC arba galimai net iki daugiau kaip 3 oC. |
2.4.2. |
Antra, nepakankamai suvokiama pilietinės visuomenės reikšmė. Nors praeityje skaidrumo ir dalyvavimo požiūriu padaryta tam tikra pažanga, tačiau tikrasis pilietinės visuomenės vaidmuo klimato politikoje dar nėra pakankamai suprastas: Paryžiaus konferencijos rezultatus įgyvendinti ir prikelti gyvenimui turi ne JTBKKK šalių konferencijos derybininkai, o pilietinė visuomenė. |
2.5. |
Strategijos, pagal kurią pilietinė visuomenė būtų laikoma strategine partnere įgyvendinant JTBKKK šalių konferencijos sprendimus, nėra arba ji neapčiuopiama. Tai pasakytina ir apie ES lygmenį, todėl Sąjungos kovos su klimato kaita politikai greta „diplomatijos klimato srityje“ reikalingas antrasis ramstis. Jis turi būti orientuotas į pilietinės visuomenės reikšmės ir vaidmens suvokimą ir stiprinimą bei įvairiausių pilietinės visuomenės subjektų galimybių rengti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita savo gyvenamojoje aplinkoje veiksmų strategijas gerinimą. |
„Veiksmai iš apačios“ – sėkmingai kovai su klimato kaita
2.6. |
Klimato kaitos politika negali ir neturi būti primesta tik „iš viršaus“ – ji bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu ji bus grindžiama daugumos įmonių, valdžios institucijų ir piliečių plačiu pritarimu ir aktyviu dalyvavimu. Todėl ši politika pirmiausia turi būti įgyvendinama „iš apačios“, kitaip ji žlugs. |
2.7. |
Iš tikrųjų praeityje tvarumo ir klimato politikos srityje nemažai nuveikta dėl to, kad pilietinės visuomenės atstovai – prie jų aiškiai priskiriant „paprastus“ žmones, atliekančius valstybės piliečių vaidmenį – ne tik reagavo į politinius nurodymas ir save suvokė ne tik kaip „įgyvendinimo priemonę“. Priešingai, kaip tik jie buvo pokyčių pradininkai, aktyviai veikė ir taip – pagal jiems suteiktas galimybes – pasiekė didelių laimėjimų ir darė politinį spaudimą. Tai pasakytina ir technologiniu, ir ekonominiu aspektais, bet visų pirma socialiniu aspektu (visuomenės pritarimas šioms technologijoms ir naudojimasis jomis, visų pirma pokyčių „priėmimas“, taigi socialinis mokymasis ir „mokymasis iš bendruomenės“). |
2.8. |
Lig šiol energijos gamintojai ir politikai, kuriems tenka dalinė atsakomybė už klimato kaitą, daugiausia orientavosi į baigtinius energijos šaltinius ir dideles centrines struktūras, turinčias mažai veikėjų, o pilietinė visuomenė visų pirma veikė tik kaip „vartotojas“, bet ateityje klimatui nekenkianti veikla bus vykdama daug labiau decentralizuotai ir pareikalaus visų įsitraukimo. Tam pasiruošusių, be abejo, jau esama ir tuo reikia nuosekliai pasinaudoti ir remtis. |
2.9. |
Šiandien jau pastebimoje pilietinės visuomenės veikloje slypi didžiulis inovacijų potencialas, kuris atsiranda iš miestų ir savivaldybių, valdžios institucijų, didelių įmonių ir profesinių sąjungų bei privačių asmenų (pavienių asmenų, ūkininkų, kooperatyvų, MVĮ ir pan.) mąstymo, poveikio ir veiklos. |
2.10. |
Dabar ši veikla labai dažnai susieta ne su organizacija, o su labai konkrečiu projektu. Būtent tai lemia jos ypatingą socialinį dinamiškumą. Vis dėlto tai reiškia ir tai, kad jei tokios iniciatyvos žlunga, už nesėkmę subjektai sumoka nuosavomis lėšomis. Visgi svarbi ne tik finansinė rizika – pilietinės visuomenės veiklai greta lėšų dar reikia ir motyvacijos, įsitraukimo ir laiko. Tad ji turi apsimokėti (ne tik ekonominiu požiūriu) ir turi būti įveikiama žlugimo rizika. Čia reikalingas ES ir nacionalinių politikų indėlis – jie turi sukurti kuo platesnę ir labai atvirą pilietinės visuomenės veikimo erdvę. |
Pilietinės visuomenės pasiryžimui veikti trukdančios kliūtys, kurias reikia pašalinti
2.11. |
Nors Europos Sąjungoje jau esama daugybės sėkmės pavyzdžių, įrodančių, kokie svarbūs ir veiksmingi pilietinės visuomenės subjektų įsipareigojimai kovoti su klimato kaita, tačiau šie pavyzdžiai nėra susisteminti ir išanalizuoti. Trūksta diskusijos apie tai, ko politiniu aspektu būtų galima pasimokyti iš šių daugybės skirtingų iniciatyvų, kokias kliūtis reikia pašalinti, kad iniciatyvos taptų dar sėkmingesnės ir jų daugėtų, arba dėl kokių priežasčių jos sužlunga. |
2.12. |
Be to, nėra veiksmingų paskatų sistemų, kurias taikant būtų galima refinansuoti investuotą kapitalą. Taip pat nėra mechanizmų, kurie būtų pavyzdys nevalstybiniams ir didelėms pramonės įmonėms nepriklausantiems subjektams. Europoje šiandien veikiau pastebima priešinga tendencija: dažnai dėl klaidingų politinių nurodymų kai kurias iniciatyvas įgyvendinti būna sunku ar net neįmanoma. Taigi todėl daugeliu atvejų nėra (!) veiklos sistemos, kurioje pilietinės visuomenės subjektai galėtų kurti – ir tuo labiau – įgyvendinti kovos su klimato kaita koncepcijas; jie negali realizuoti savo idėjų. Kartais tiesiog netinka teisinė ir administracinė sistema, kartais jie paprasčiausiai negauna lėšų savo planams, dar kitais atvejais neįveikiama kliūtimi tampa tai, kad iškastinio kuro išorinės sąnaudos vis dar ne visiškai įskaičiuojamos į vidines sąnaudas (2) ir dėl to anglies dioksidas – nors skelbiama priešingai – neturi „teisingos“ kainos. |
2.13. |
Pernelyg dažnai kalbama apie plataus užmojo klimato politikos „pralaimėtojus“ ir taip pat dažnai sudaromas įspūdis, kad kova su klimato kaita pirmiausia reiškia tam tikrų dalykų atsisakymą. Žinoma, reikia tinkamai spręsti ir atsižvelgti į problemas, kurias sukelia perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. Tačiau bent lygiai taip pat reikia pabrėžti ir teigiamus aspektus, kad visuomenę apimtų pokyčių nuotaika. Technologinė ir ekonominė pastarųjų kelerių metų pažanga (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, energijos kaupimas, ypač skaitmeninių technologijų, kuriomis galima pasiekti didelę veiksmingo ir pažangaus išteklių naudojimo pažangą, taikymas) pateisina tokį nusiteikimą. |
2.14. |
Šiandien techniniai ir ekonominiai Europos pasiekimai tokie, kad kova su klimato kaita ir tvarumas gali reikšti kiekvieno laimėjimą. Europos energetikos sąjungos pamatas kaip tik ir yra ši idėja. To sąlyga – politikai turi remti atitinkamas iniciatyvas arba bent jau sudaryti joms sąlygas, o ne bandyti – pavyzdžiui, dėl grėsmės esamoms struktūroms – jas užgniaužti. Pokyčių ir pažangos potencialas kovos su klimato kaita srityje, kurį iš principo lengva atskleisti, tokiu atveju anaiptol neišnaudojamas. |
3. Neatidėliotinas politikos, administracijos ir pilietinės visuomenės koalicijos poreikis
3.1. |
Mums reikia naujo daugiapakopio valdymo modelio. EESRK siūlo sukurti plataus užmojo pilietinės visuomenės subjektų, vietos ir regionų valdžios institucijų ir atsakingų politinių ir administracinių nacionalinio ir Europos lygmens struktūrų koaliciją. |
3.2. |
Koalicija turėtų:
|
3.3. |
Taip ši koalicija – kaip daugiapakopio valdymo išraiška – gali padėti sėkmingai įveikti visai visuomenei svarbią užduotį – kovoti su klimato kaita. |
Klimato kaita reiškia pokyčius kasdieniame žmonių gyvenime
3.4. |
JTBKKK šalių konferencijos tikslai yra aiškiai įvardyti, o Europos Vadovų Taryba pateikė plačią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyviai išteklius naudojančios Europos viziją. Pagal ją 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų turės būti išmetama 80–95 % mažiau negu šiuo metu. Tai turės didžiulį poveikį kiekvieno ES piliečio, kiekvienos įmonės ir jos darbuotojų gyvenimo realybei. |
3.5. |
EESRK savo tiriamojoje nuomonėje dėl darnaus vystymosi (3) jau pažymėjo, kaip svarbu labai rimtai vertinti būtent šiuos būsimų esminių politikos pokyčių poveikio kasdieniam gyvenimui klausimus. |
3.6. |
Rizikos, kad darnus vystymasis bus laikomas grėsme, o ne ateities galimybe, galima išvengti skleidžiant paprastą žinią: kova su klimato kaita reiškia pokyčius, tačiau kiekvienas visuomenės narys turi galimybę vienas ar su bendraminčiais juos aktyviai formuoti – būtent taip, kad ne tik būtų sušvelninta klimato kaita, bet ir pagerėtų vietos gyvenimo sąlygos. |
3.7. |
Ši žinia ne tik turi būti skirta tiems, kurie tikrai tiesiogiai pajus numatomus „neigiamus“ pokyčius (pvz., visas iškastiniu kuru paremtos energetikos sektorius), ja taip pat turi būti siekiama atskleisti ir išnaudoti socialinį teigiamą tų asmenų, kurie pasiruošę veikti ir gali būti pavyzdys kitiems, potencialą. |
Subjektų įvairovė – suprasti, pripažinti ir išnaudoti
3.8. |
Mūsų pilietinė visuomenė yra labai nevienalytė. Tai pastebima kovos su klimato kaita srityje: ką vienas subjektas gali įgyvendinti lengvai, kitam sunku. Šiuos skirtumus reikia vertinti rimtai, įvairovę reikia suvokti kaip galimybę ir išnaudoti ją. |
3.9. |
Iš esmės svarbiausia sukonkretinti „kovą su klimato kaita“. Tam trūksta žinių. Mat yra daug atskirų atvejų tyrimų, tačiau duomenys nesusisteminti, pavyzdžiui, pagal subjektų kategorijas. Tai reikalinga dėl to, kad atskiri subjektai turi skirtingus išteklius, tad ir jų veiksmų strategijos turi būti visiškai skirtingos. Pavyzdžiai:
|
3.10. |
Išvardyti pavyzdžiai rodo, kad pilietinės visuomenės subjektų ištekliai labai skirtingi, tačiau jų veikimo logika visada vienoda. Savo vidinius, materialinius, finansinius ar laiko išteklius jie naudos tik tuomet, jei matys realią galimybę padaryti tiesioginį poveikį. Darant atvirkštinę išvadą tai reiškia, kad jei negalima tokia teigiama sąsaja, kyla neveiklumo, kuris gali virsti pasipriešinimu (pvz., naujiems investiciniams projektams), grėsmė. |
3.11. |
Iš pavyzdžių taip pat matyti, kad veiksmų strategijų, kurias visoje Europoje pirmiausia parengė ir įgyvendino nevalstybiniai subjektai, spektras yra platus ir įvairus kaip ir pati pilietinė visuomenė. |
Suvokti, kad kova su klimato kaita „iš apačios į viršų“ yra atviras procesas, ir garantuoti socialinę apsaugą
3.12. |
Politikai pasielgtų visiškai netinkamai, jei pagal principą „iš viršaus į apačią“ pilietinės visuomenės subjektams paprasčiausiai priskirtų savo išgalvotą vaidmenį. |
3.13. |
Vykstant pokyčiams didelį dėmesį reikės skirti socialinės apsaugos išlaikymui. Kova su klimato kaita „iš apačios į viršų“ reiškia, kad privačios pavienių subjektų iniciatyvos taps svarbesnės ir suteiks reikšmingą postūmį ekonomikai, tačiau tai negali vykti socialinės apsaugos sąskaita. |
3.14. |
Todėl svarbu, kad su klimato kaita „iš apačios į viršų“ kovojantys subjektai išliktų socialinės apsaugos sistemoje. Kai kuriais atvejais tai reikš, kad reikia iš naujo apibrėžti, kaip socialinės apsaugos sistema yra sudaryta bei kas ir kaip prie jos prisideda. Tai būtina jau vien dėl to, kad iki šiol iškastinio kuro deginimas ir naudojimas buvo svarbus socialinės gerovės valstybės ramstis. Tačiau to atsisakant ir pereinant anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, negalima leisti, kad Europos Sąjungoje jau pasiekti socialinės politikos standartų reikalavimai sumažėtų. Politikos, administracijos ir pilietinės visuomenės koalicija į tai turi ypač atsižvelgti; dar daugiau – iš to turi rastis naujos strategijos. Pavyzdys: |
3.15. |
Šiuo metu atsinaujinančiųjų išteklių energiją decentralizuotai galima gaminti taip pigiai, kad – susiejant su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis – būtų galima netgi išspręsti (socialinio) energijos nepritekliaus problemą. Žinoma, politikai atitinkamoms iniciatyvoms turėtų sukurti gerą teisinį pagrindą ir suteikti galimybes gauti investicinio kapitalo. |
Politikų, administracijos ir pilietinės visuomenės koalicija turi iš naujo atgaivinti principą „Galvok globaliai – veik lokaliai!“.
3.16. |
Pilietinės visuomenės įsipareigojimai kovos su klimato kaita srityje dažniausiai yra vietos arba regiono lygmens. Bet JTBKKK šalių konferencijose vykstančios derybos ir dauguma politinių diskusijų – pasaulinio lygmens. Tačiau niekur kitur principas „Galvok globaliai – veik lokaliai!“ nėra toks teisingas kaip kovos su klimato kaita srityje. Pilietinės visuomenės veiksmų rezultatai neturi pasimesti pasaulinėje erdvėje, jie turi būti juntami, suprantami, matomi tiesiogiai, t. y. toje vietoje, kur atliktas veiksmas. |
3.17. |
ES politikams tai reiškia pakeisti mąstyseną ir žvelgti į ateitį: pavyzdžiui, su Kioto protokolo bendro įgyvendinimo ar švarios plėtros mechanizmo (angl. JI/CDM) logika vietos iniciatyvos toli nenueis. Tai yra esminė problema: pilietinės visuomenės subjektai paprastai veikia vietos ir regiono lygmeniu, tačiau bendrosios šios veiklos sąlygos visų pirma nustatomos nacionaliniu arba Europos lygmeniu. EESRK yra susirūpinęs, kad tarp šių dviejų lygmenų atsirado atskirtis. |
3.18. |
Aktyvios, praktinės pilietinės visuomenės pastangos kovoti su klimato kaita, kaip antrasis, svarbus klimato politikos ramstis, turi duoti rezultatų ir būti matomos vietoje, kitaip pilietinės visuomenės subjektai visai nieko nedarys. |
3.19. |
Svarbų vaidmenį atlieka regionai, miestai ir savivaldybės. EESRK stebi, kokių įvairių iniciatyvų šiais lygmenimis jau imtasi šiai veiklai koordinuoti, ir tam labai pritaria. Tereikia prisiminti, be kitų, Pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą klimato ir teritorijų klausimu (angl. World Summit on Climate and Territories), Merų paktą, ICLEI tinklą ir kitas iniciatyvas. Dažnai tai yra iniciatyvos, kurias įvairiai remia jau ir valstybės. |
3.20. |
Regioninės plėtros ir klimatui nekenkiančios energetikos politikos sritys galėtų viena kitą puikiai papildyti, jei decentralizuota energijos gamyba vyktų per vietos arba regionų struktūras ir taip būtų kuriama pridėtinė vertė vietoje, naudojant vėjo ir saulės energiją bei biomasę. Taigi didinti subjektų įvairovę yra tikslinga, tačiau kol kas jokiame oficialiame ES dokumente ši galima strateginė sąsaja nėra pakankamai išnagrinėta. |
3.21. |
Tai pavyzdys, kuris gerai parodo, kad ES nepakankamai išnaudoja pilietinės visuomenės potencialą. Į Merų paktą taip pat pirmiausia žvelgiama kaip į ES nustatytų tikslų įgyvendinimo ramstį. Bet pakto vaidmuo suteikiant impulsų naujoms politinėms iniciatyvoms vertinamas nepakankamai ir neišnaudojamas sistemingai. |
4. Penkios politikų, administracijos ir pilietinės visuomenės koalicijos užduotys
4.1. |
Koalicijai bus svarbūs šie penki uždaviniai: |
4.1.1. |
Pirma, mums reikia geriau suprasti, kokius kovos su klimato kaita veiksmus nori inicijuoti ir įgyvendinti skirtingus vaidmenis atliekantys pilietinės visuomenės subjektai. |
4.1.2. |
Antra, reikia nustatyti, kokios struktūrinės problemos ir kliūtys trukdo sėkmingai įgyvendinti šiuos veiksmus, ir jas pašalinti. Iš to kyla politikams tenkantis uždavinys – pašalinti biurokratines kliūtis ir panaikinti sudėtingas procedūras, atgrasančias pilietinės visuomenės subjektus nuo veiksmo arba labai jį apsunkinančias. Komunikatas „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM(2015) 339) yra pirmas Europos Komisijos žingsnis šia kryptimi (4). Tačiau jo toli gražu nepakanka, be kita to, todėl, kad gerokai per siaurai aiškinama gaminančio vartotojo sąvoka (5). |
4.1.3. |
Trečia, reikia dar labiau viešinti sėkmės pavyzdžius. |
4.1.4. |
Ketvirta, tam reikia įvardyti lemiamas sėkmės sąlygas ir veiksnius. |
4.1.5. |
Penkta, reikia sukurti politinę sistemą, kuria būtų sudarytos veiklos sąlygos, būtinos tam, kad pilietinės visuomenės subjektai galėtų kurti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita veiksmų strategijas. Veiklos sistemos įtvirtinimas turi būti įvardytas kaip daugiapakopio valdymo užduotis. Mat veiklos sistemai įgyvendinti reikalingas politinius sprendimus ES, nacionaliniu ir vietos bei regionų lygmenimis priimančių asmenų bendras supratimas ir koordinuoti veiksmai. |
4.2. |
Šių uždavinių įgyvendinimui reikia papildomos administracinės paramos, kuria remiantis reikėtų atlikti šiuos darbus; jie taptų politikų, administracijos ir pilietinės visuomenės koalicijos diskusijų pagrindu:
|
4.3. |
Politikų ir administracijos užduotis – galimai bendradarbiaujant su EESRK – koordinuoti šią koaliciją, kovoti su aprašytomis kliūtimis ir kuo daugiau jų pašalinti; arba bent pateikti aiškų atsakymą, kodėl, jų nuomone, kai kurių iniciatyvų nereikėtų įgyvendinti. |
Būtina veiklos sistema – poveikis pilietinės visuomenės kovos su klimato kaita finansavimui ir naujų ekonominių modelių kūrimui
4.4. |
Tik sukūrus veiklos sistemą, kurioje būtų vertinami įvairūs pilietinės visuomenės subjektų vaidmenys, pripažįstama, kad jų ištekliai skirtingi, atsižvelgiama į sėkmės veiksnius ir sukuriamos teigiamos bendrosios sąlygos, pilietinės visuomenės subjektai galės gauti kapitalo ir kitų investicinių priemonių. Kol kas tai yra svarbi praktinė problema, į kurią politikai nepakankamai atsižvelgia. Paryžiaus susitarimas turės didžiulį finansinį poveikį, kuris gerokai viršys pasaulinio Žaliojo klimato fondo lėšas, kurios yra 100 mlrd. JAV dolerių per metus. |
4.5. |
Maži vietos bankai ir kiti išorės investuotojai paskolas pilietinės visuomenės kovos su klimato kaita iniciatyvoms teikia tik tuomet, kai santykinai užtikrintas refinansavimas. Politinė sistema turi tenkinti ir šią sąlygą – kad pilietinės visuomenės subjektai galėtų užsitikrinti savo investicijų į kovos su klimato kaita priemones mažos rizikos refinansavimą. |
4.6. |
Veiklos sistema turi būti sukurtas ilgalaikis planavimo ir investavimo tikrumas. Niekas taip nestabdo būtinų įsipareigojimų prisiėmimo kaip netikrumas, kuris atsiranda dėl politinių krypčių kaitaliojimo. |
4.7. |
Reikalingos alternatyvios galimybės investuoti į veiksmingus vietos projektus, kurių galimybes ir riziką pilietinės visuomenės subjektai galėtų patys įvertinti ir valdyti, pavyzdžiui, kaip kooperatyvo nariai. Jei visuomenė supras, kad investicijos atitenka jai ir netampa anoniminėmis finansinių institucijų ir stambių investuotojų raizginyje, tai padidintų jos prarastą pasitikėjimą finansinėmis institucijomis. |
4.8. |
Jei yra stabili ir tvirta veiklos sistema, pasikeitusiose ekonominėse struktūrose galimas kitoks augimas. Naujajam „augimui“ socialinis kapitalas greičiausiai taps lygiai toks pat svarbus kaip finansinis kapitalas. Bus kuriamos gaminančių vartotojų koncepcijos, todėl iš dalies išnyks darbo susvetimėjimas, o darbo pasidalijimas bus labiau organizuojamas bendrose struktūrose. Tai lemia didžiulį socialinių inovacijų, kurios būtinos plataus užmojo kovos su klimato kaita politikai, potencialą. Atsiranda naujų, kol kas tiksliai neapibrėžtų vaidmenų – energiją gaminantys vartotojai, platformos, energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjai. Visų pirma į „energiją gaminantį vartotoją“ galima žvelgti kaip į vieną iš svarbių sėkmės veiksnių, siekiant darnios gyvensenos ir tvarios ekonomikos. |
4.9. |
Ši nauja ekonomikos forma nėra utopija, ji jau pastebima daugybėje, visų pirma, vietoje organizuojamų kovos su klimato kaita iniciatyvų ir jos mastas gali būti keičiamas. Keisti šios ekonomikos formos mastą, sekti ja kaip pavyzdžiu ir ją plėtoti būtina ne tik dėl plataus užmojo kovos su klimato kaita tikslų. Tai taip pat svarbi sąlyga siekiant mažinti pokyčių išlaidas ir išvengti klimato ir socialinės politikos sričių konflikto. |
4.10. |
EESRK pabrėžia, kad Paryžiaus susitarime aiškiai įtvirtinta būtinybė tinkamai reorganizuoti darbo aplinką, ir ši būtinybė jau buvo pabrėžta Limos klimato kaitos konferencijoje. Taikant naująjį ekonomikos modelį turi būti kuriamos aukštos kokybės darbo vietos. Tai įmanoma per aktyvų socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, dalyvaujant verslininkams ir kuriant papildomą turinį ar įgyvendinant papildomas priemones, pavyzdžiui, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo priemones, kad jie įgytų naujų gebėjimų, reikalingų vykdant energetikos ir ekologinės sistemos pertvarkymo procesą, ir socialinės apsaugos sistemų stiprinimo priemones. Tam taip pat reikalinga teigiama veiklos sistema. Tik tuomet pilietinės visuomenės subjektai gali kompensuoti tai, kad per pertvarką kai kuriuose sektoriuose neišvengiamai prarandamas užimtumas ir konkurencingumas bei galimas socialinis, tvarus ir integracinis ekonomikos augimas. |
2016 m. liepos 14 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Georges DASSIS
(1) http://webapi.eesc.europa.eu/documentsanonymous/eesc-2015-06625-01-00-pv-tra-en.docx
(2) Žr. TVF darbo dokumentą„How Large Are Global Energy Subsidies?“ (WP/15/105).
(3) OL C 128, 2010 5 18, p. 18.
(4) COM(2015) 339 final