28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/99

1.1.

Europos Sąjungos tikslas – iki 2020 m. įdiegti e. valdžią, kuri teiktų visiškai pritaikytas asmeninėms reikmėms, klientams patogias ir tiesiogines skaitmenines paslaugas, atrodo sunkiai įvykdomas, jeigu daugumoje valstybių narių susiję veiksmų planai ir toliau bus įgyvendinami dabartiniu tempu.

1.2.

EESRK pritaria 3 veiksmų planui (2016–2020 m.), kuriuo skatinama sparčiau įgyvendinti veiksmingą, sąveikią ir visiems prieinamą e. valdžią.

1.3.

E. valdžia galės veikti tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos kitos sąlygos, pavyzdžiui, jeigu bus sukurtas kokybiškai veikiantis tinklas ir skaitmeninės paslaugos, jeigu visi už prieinamą kainą galės šiuo tinklu ir paslaugomis naudotis ir jeigu skaitmeninio raštingumo bus mokomi visi įvairaus amžiaus sistemos naudotojai. Tačiau, net jeigu vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu e. valdžia taptų pagrindine ryšio priemone, reikėtų išsaugoti tradicines ryšio priemones (siuntimą paštu, asmeninius ryšius, bendravimą telefonu), kuriomis su viešojo administravimo sektoriumi galėtų bendrauti to pageidaujantys piliečiai.

1.4.

Kalbant apie e. valdžios paslaugų naudotojų teises, būtent apie teisę naudotis šia sistema nepatiriant diskriminacijos, apie saviraiškos ir informacijos laisvę, teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, teisę mokytis ir įgyti bendrų žinių nuo mokyklos iki mokymosi visą gyvenimą programų, apie teisių gynimo priemones ir kt., EESRK siūlo Komisijai vienoje tinklavietėje susisteminti visas e. valdžios paslaugų naudotojų teises.

1.5.

EESRK pritaria septyniems principams, kuriais grindžiamas Komisijos pasiūlymas, tačiau mano, kad kai kurie principai galės būti taikomi tik tada, kai bus išspręstos susijusios teisinės ir techninės problemos.

1.6.

Kalbant apie vienkartinio duomenų pateikimo principą, pagal kurį piliečiai ir įmonės tą pačią informaciją valdžios institucijoms turėtų pateikti tik vieną kartą, EESRK pažymi, kad teisinės ir organizacinės problemos vis dar neišspręstos, todėl ragina Komisiją pradėti bandomąjį projektą šioje srityje. EESRK taip pat siūlo taikyti „veiksmų visais valdžios lygmenimis metodą“, pagal kurį įvairios viešosios institucijos turėtų bendradarbiauti viršydamos savo kompetencijos ribas, kad galėtų suteikti integruotą atsaką iš vienos įstaigos.

1.7.

EESRK taip pat apgailestauja, kad tarp septynių nustatytų principų nėra reguliaraus atnaujinimo principo, pagal kurį viešojo administravimo įstaigose atnaujinamos IT sistemos ir technologijos, siekiant neatsilikti nuo technologijų plėtros.

1.8.

EESRK primygtinai ragina įtraukti nuostatą, pagal kurią, taikant atvirumo ir skaidrumo principą, piliečiai ir įmonės turi teisę kontroliuoti jų asmens duomenų perdavimą kitoms viešosios valdžios institucijoms ir prireikus pareikalauti juos ištrinti („teisė į užmarštį“) laikantis atitinkamų teisės aktų ir procedūrų, ir ragina pateikti pasiūlymą sukurti saugią elektroninę dokumentų archyvavimo ir keitimosi jais sistemą.

1.9.

Kadangi daugeliui piliečių reikia susipažinti su nauja e. valdžios sistema, EESRK mano, kad valstybės narės ir jų vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų rengti piliečiams skaitmeninio raštingumo mokymus ir yra raginamos sukurti elektroninę pagalbos teikimo sistemą arba lydinčiojo asmens paslaugą, kurias finansuotų Europos fondai. Tai taip pat taikytina valdžios institucijų tarnautojams, dalyvaujantiems įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo programas.

1.10.

EESRK labai apgailestauja, kad veiksmų plane visiškai nekalbama apie e. valdžios socialinius padarinius, taip pat apie poveikį užimtumui, t. y. ir apie darbo vietų praradimą, ir apie didelį skaičių laisvų darbo vietų, kurios atsiras dėl to, kad nebus kandidatų, turinčių tinkamą profesinę skaitmeninę kvalifikaciją. Perskirstant darbo vietas, atsilaisvinančias pereinant nuo viešojo administravimo prie skaitmeninio, tarnautojai, kurių darbo vietos naikinamos, turėtų būti skiriami teikti skaitmenines paslaugas, užtikrinant jiems pagalbą šioje srityje, arba jiems turi būti pavedamos atitinkamos darbo užduotys.

2.1.

2011–2015 m. ES e. valdžios veiksmų plano (IRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios) (1) terminas baigėsi 2015 m. gruodžio mėn.

2.2.

Vis dėlto e. valdžia ir toliau yra vienas svarbiausių skaitmeninės darbotvarkės projektų ir viena pagrindinių iniciatyvų Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, kuriuos reikia įgyvendinti siekiant bendrosios skaitmeninės rinkos.

2.3.

Daugelyje valstybių narių vis dar tinkamai neįgyvendinta daug iniciatyvų, numatytų veiksmų plane, kurio terminas jau baigėsi, todėl jas reikia perkelti į naują 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planą.

2.4.

Viešojo administravimo įstaigos turėtų tobulinti savo elektroninių paslaugų projektavimą daugiau dėmesio skirdamos naudotojų poreikiams, siekdamos užtikrinti, kad e. valdžios paslaugos būtų veiksmingos ir veiktų nevaržomos valstybių narių sienų.

3.1.

Naujo veiksmų plano, kuriame pabrėžiama skaitmeninių permainų spartinimo svarba, tikslas yra suteikti postūmį ir koordinuoti e. valdžiai numatytas viešojo sektoriaus modernizavimo pastangas ir išteklius.

3.2.

Planą sudaro 20 veiksmų, tačiau sąrašas nėra baigtinis ir Komisija ar kitos suinteresuotosios šalys, atsižvelgdamos į sparčius technologinės aplinkos pokyčius, gali jį pildyti naujomis priemonėmis.

3.3.

Iniciatyvos, kurios bus pradėtos įgyvendinant naują veiksmų planą, turės atitikti toliau nurodytus pagrindinius principus:

4.1.

EESRK pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama spartinti e. valdžios paslaugų plėtrą ir naudojimąsi jomis. Jau įgyvendindamos pirmąjį 2006 m. e. valdžios veiksmų planą valstybės narės įsipareigojo skatinti veiksmingas, sąveikias ir visiems prieinamas e. valdžios paslaugas, įskaitant elektronines paslaugas, teikiamas tarpvalstybiniu lygmeniu internetu. Šie įsipareigojimai buvo patvirtinti siekiant iki 2020 m. sukurti bendrą skaitmeninę rinką.

4.2.

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad, nors padaryta tam tikra pažanga, kaip nustatyta atlikus 2011–2015 m. veiksmų plano vertinimą, nors buvo suteikta didelė ES finansinė parama, kuria valstybės narės naudojosi vangiai, naudotojai vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurių mastas skiriasi įvairiose valstybėse narėse, pavyzdžiui, esama susiskaidymo modernizuojant valstybių narių viešojo administravimo įstaigas, o tarpvalstybinių elektroninių paslaugų pasiūla nėra pakankama. EESRK svarsto, dėl kokių priežasčių ES fondais valstybės narės naudojasi vangiai, ir prašo Komisijos atlikti tyrimą šiuo klausimu, taip pat ragina panaikinti galimas kliūtis ir skatinti valstybes nares veiksmingai ir efektyviai naudotis šiais fondais, ypač e. valdžios srityje.

4.3.

E. valdžia yra vienas svarbiausių bendros skaitmeninės rinkos strategijos elementų. Kiti svarbūs bendros skaitmeninės rinkos elementai, kurie nėra paminėti šiame komunikate, taip pat yra būtina sąlyga siekiant sukurti e. valdžios sistemą. Taigi akivaizdu, kad pažangiausiais skaitmeniniais tinklais ir paslaugomis turi turėti galimybę naudotis įvairaus amžiaus piliečiai ir įmonės, kuriems turi būti suteikta teisė jais naudotis už prieinamą kainą, neatsižvelgiant į jų geografinę ar finansinę padėtį, o prireikus jie turi turėti galimybę gauti pagalbą ar būti apmokomi, kad galėtų įgyti reikalingą gebėjimų ir naudotis skaitmeninėmis sistemomis veiksmingai ir atsakingai.

4.4.

Kitas svarbus aspektas yra e. valdžios paslaugų naudotojų teisės, visų pirma, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, taikomos interneto naudotojams, būtent teisė naudotis šia sistema nepatiriant diskriminacijos, saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, teisė mokytis ir įgyti bendrų žinių nuo mokyklos iki mokymosi visą gyvenimą programų, teisinės gynimo priemonės ir kt. Taip pat reikėtų pridėti konkrečias teises, tiesiogiai susijusias su e. valdžia. Atsižvelgiant į įvairias teises, taikomas e. valdžios paslaugų naudotojams, EESRK siūlo Komisijai į vieną tinklavietę surinkti visas su e. valdžia susijusias naudotojų teises.

4.5.

Kadangi naudotojams dažnai sudėtinga rasti reikalingą informaciją ir pagalbą, susijusias su elektroninėmis priemonėmis, Komisija siūlo Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis sukurti bendrą skaitmeninį portalą, paremtą vieno langelio principu. Tokie portalai jau veikia daugelyje valstybių narių ir regionų ir vietos valdžios institucijų. EESRK ragina sukurti sistemą, pagal kurią naudotojai galėtų kreiptis į centrines nacionalines, vietos ar bendruomenių viešojo administravimo įstaigas, kurios vartotojus nukreiptų tiesiogiai į kompetentingas institucijas, galinčias padėti spręsti kilusius klausimus ar patenkinti prašymus.

4.6.

2016–2020 m. veiksmų planas paremtas septyniais principais, kurie iš esmės galiojo ir ankstesniuose veiksmų planuose. Nors EESRK iš esmės pritaria minėtiems principams, lieka klausimas, kaip juos įgyvendinti anksčiau, jei bus išspręstos visos kylančios teisinės (asmens duomenų valdymo ir privatumo apsaugos įgyvendinus atviro administravimo principą) ir techninės (didelio poveikio ir pramonės technologijų, paslaugų teikimo skaitmeninėmis technologijomis) problemos.

4.7.

Naujajame veiksmų plane pabrėžiamas sąveikumas ir pakartotinis administravimo įstaigų turimų duomenų naudojimas žinant, kad daug duomenų yra surinkti siekiant vienintelio ar labai apibrėžto tikslo. Kalbant apie vienkartinio duomenų pateikimo principą, naudotojams nebereikės vėl pateikti galiojančių duomenų viešojo administravimo įstaigoms, nes jos galės keistis duomenimis tarpusavyje, tačiau, žinoma, laikydamosi privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių. Pagal šį principą visoje Sąjungoje turėtų būti sujungti įmonių registrai, įvairios nacionalinės ir tarpvalstybinės sistemos turėtų dirbti kartu, o įstaigos neturėtų iš naujo prašyti suteikti informaciją, kurią jau turi. Nors e. valdžios srityje taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, EESRK mano, kad reikėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp teisinės valstybės kontrolės ir piliečių laisvių bei apsaugos.

4.8.

Naujasis Komisijos požiūris turi būti pritaikytas sparčiai besikeičiančiai aplinkai. Tačiau EESRK pažymi, kad tarp septynių nustatytų principų nėra reguliaraus atnaujinimo principo, pagal kurį viešojo administravimo įstaigose atnaujinamos IT sistemos ir technologijos, siekiant neatsilikti nuo technologijų plėtros, nes laukiama, kol Komisija jį išbandys, kad būtų galima jį įgyvendinti.

4.9.

Komisija tvirtina, kad nori skatinti piliečių dalyvavimą kuriant skaitmenines viešąsias paslaugas ir, taikydama atvirumo ir skaidrumo principą, ragina viešojo administravimo įstaigas užmegzti dialogą su piliečiais, įmonėmis, socialinių partnerių ir vartotojų atstovais, mokslininkais ir ne pelno organizacijomis projektavimo ir paslaugų teikimo klausimais.

4.10.

Piliečiai nuo šiol galės teikti pasiūlymus ir konkrečius klausimus tiesiogiai Komisijai ir valstybėms narėms, naudodamiesi bendradarbiavimo programa, kuri sujungs piliečius ir institucijas ir kurioje bus galima nustatyti panašias problemas įvairiose šalyse, taip pat bus siūlomi gerosios patirties pavyzdžiai ir įstaigų įgyvendinti sprendimai. EESRK pritaria tokia iniciatyvai, kuri suteiks galimybę kiekvienam piliečiui kreiptis į nacionalines, regionų ar vietos valdžios institucijas, kad galėtų išspręsti jo aplinkoje kilusias problemas.

4.11.

Pagal atvirumo ir skaidrumo principą viešojo administravimo įstaigos turi dalytis informacija ir duomenimis tarpusavyje ir sudaryti sąlygas piliečiams ir įmonėms pasiekti, kontroliuoti ir taisyti savo duomenis. Kalbant apie asmens duomenis, EESRK primygtinai ragina aiškiai suteikti galimybę piliečiams ir įmonėms pasinaudoti teise kontroliuoti jų asmens duomenų perdavimą kitoms viešosios valdžios institucijoms ir prireikus pareikalauti juos ištrinti („teisė į užmarštį“) laikantis atitinkamų teisės aktų ir procedūrų.

4.12.

EESRK mano, kad, siekiant išvengti naujų nesuderinamumų šiuo klausimu, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą sukurti saugią elektroninę dokumentų archyvavimo ir keitimosi jais sistemą.

4.13.

Veiksmų plane nepaminėtas veiksmų visais valdžios lygmenimis metodas, pagal kurį įvairios viešosios institucijos turėtų bendradarbiauti, kad viršydamos savo kompetencijos ribas galėtų suteikti integruotą atsaką iš vienos įstaigos.

4.14.

EESRK prašo Komisijos sparčiau diegti e. teisingumo sistemą pagal vieno langelio principą jūrų ir kitų transporto rūšių srityse. Būsimojoje strategijoje turėtų būti numatyta Europoje veikiančius portalus (pavyzdžiui, „eJustice“, „solvit“, „youreurope“ ir kt.), jei įmanoma, sujungti į vieną portalą, o vėliau itin svarbu sujungti ir nacionalinius portalus, kad būtų galima lengviau atlikti įvairius administracinius veiksmus.

4.15.

Nors EESRK pritaria minčiai, kad, siekiant tobulinti elektronines paslaugas, valstybės narės ir regionų ir vietos valdžios institucijos ateityje turės naudotis šiais portalais, jis vis dėlto pabrėžia, kad šie portalai turi būti tik papildoma priemonė greta fizinių priėmimo punktų ir tradicinių ryšio priemonių (siuntimo paštu, asmeninio bendravimo su konsultantais, bendravimo telefonu).

4.16.

Jungtinių Tautų Organizacija pagal tris kriterijus – piliečiams skirtų elektroninių paslaugų, telekomunikacijų infrastruktūrų ir žmogiškojo kapitalo – nustato vystymosi indeksą, kuris rodo, kuriose šalyse e. valdžia yra pažangiausia. Reikia pripažinti, kad veiksmų plane visiškai nekalbama apie e. valdžios socialinius padarinius, taip pat apie poveikį užimtumui, t. y. ir apie darbo vietų praradimą, ir apie didelį skaičių laisvų darbo vietų, kurios atsiras dėl to, kad nebus kandidatų, turinčių tinkamą profesinę skaitmeninę kvalifikaciją.

4.17.

Sukūrus standartines elektronines paslaugas ir toliau reikėtų spręsti skaitmeninės atskirties problemą.

4.18.

Esama didelio skirtumo tarp, viena vertus, e. valdžios paslaugų pasiūlos, kita vertus, naudotojų naudojimosi šiomis paslaugomis ir prisitaikymo prie jų. Naudotojų neryžtingumas naudotis elektroninėmis paslaugomis dažnai paaiškinamas e. įgūdžių trūkumu. Daugeliui piliečių reikia susipažinti su nauja e. valdžios sistema ir pagalbos internetu ar nuotolinio pagalbos teikimo paslaugomis. Tai taip pat taikytina valdžios institucijų tarnautojams, dalyvaujantiems įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo programas.

4.19.

EESRK mano, kad valstybės narės ir jų vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų sukurti elektroninę pagalbos teikimo piliečiams sistemą, kurią finansuotų Europos fondai. Perskirstant darbo vietas, atsilaisvinančias pereinant nuo viešojo administravimo prie skaitmeninio, tarnautojai, kurių darbo vietos naikinamos, turėtų būti skiriami teikti skaitmenines paslaugas, užtikrinant jiems pagalbą šioje srityje, arba jiems turi būti pavedamos atitinkamos darbo užduotys.