19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/150

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje (1), 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl teisingumo naudojimo Rusijoje politiniais tikslais (2) ir 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo (3),

—

atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sukuriama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į vykstančias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

—

atsižvelgdamas į iniciatyvą „Partnerystė siekiant modernizavimo“, pradėtą 2010 m. Rostove prie Dono, ir į Rusijos vadovų pareikštą įsipareigojimą vadovautis įstatymo viršenybės principu kaip esminiu Rusijos modernizavimo pagrindu,

—

atsižvelgdamas į Rusijos Konstituciją, ypač į jos 118 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Rusijos Federacijoje vykdo tik teismai, ir į jos 120 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėjai yra nepriklausomi ir paklūsta tik Rusijos Konstitucijai ir federalinei teisei,

—

atsižvelgdamas į ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3–4 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir 2013 m. gegužės 19 d. konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl asociacijos „Golos“, dėl NVO padėties Rusijos Federacijoje ir dėl S. Magnickio bylos,

—

atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų ir į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Parlamentas 2009 m. A. Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė Rusijos nevyriausybinei organizacijai „Memorial“, kovojančiai, inter alia, už politinių kalinių teises Rusijoje, ir atsižvelgdamas į didėjančią Europos Parlamento paramą šiai organizacijai kaip kandidatei gauti Nobelio taikos premiją,

—

atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomones dėl 2012 m. birželio 8 d. Rusijos federalinio įstatymo Nr. 65 dėl susirinkimų, mitingų, demonstracijų, eitynių ir piketų bei administracinių pažeidimų kodekso, dėl Rusijos federalinio įstatymo dėl kovos su ekstremizmu ir dėl Rusijos federalinio įstatymo dėl Federalinės saugumo tarnybos (FST),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Europos Sąjunga ir toliau laikosi įsipareigojimo stiprinti ir plėtoti Europos Sąjungos ir Rusijos santykius vadovaujantis iniciatyvoje „Partnerystė siekiant modernizavimo“ nustatytais principais, kurie grindžiami tvirtu demokratijos principų laikymusi, pagarba pagrindinėms ir žmogaus teisėms, įstatymo viršenybe, žodžio laisve, saviraiškos laisve, susirinkimų laisve, pagarba žmogaus orumui ir lygybe;

B.

kadangi Rusija, kaip Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė bei viena iš JT deklaracijas pasirašiusių šalių, įsipareigojo saugoti ir remti žmogaus teises, pagrindines laisves ir įstatymo viršenybę;

C.

kadangi iki šiol didelį susirūpinimą kelia Rusijos Federacijoje vykstantys pokyčiai, susiję su pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga, taip pat su pagarba visuotinai pripažįstamiems demokratiniams principams, taisyklėms ir procedūroms;

D.

kadangi spaudos ir žiniasklaidos (internetinės ir neinternetinės) laisvė yra itin svarbus demokratiškos ir atviros visuomenės aspektas, taip pat pagrindinis veiksnys kovojant su korupcija ir užtikrinant žmogaus teises ir įstatymo viršenybę; kadangi nepriklausoma spauda, kaip galimybės laisvai reikšti savo nuomonę kolektyvinė išraiška, yra viena iš svarbiausių žiniasklaidos srities veiksnių ir atlieka demokratijos sergėtojos funkciją;

E.

kadangi keli pastaraisiais metais vykę teismo procesai, įskaitant neseniai nagrinėtas S. Magnickio, M. Chodorkovskio ir A. Politkovskajos bylas, sukėlė abejonių dėl Rusijos Federacijos teisminių institucijų nešališkumo ir nepriklausomumo; kadangi pirmiau nurodyti atvejai yra tik geriausiai už Rusijos ribų žinomi pavyzdžiai, parodantys Rusijos valstybės sisteminį nepajėgumą laikytis įstatymo viršenybės principo ir užtikrinti teisingumą savo piliečiams;

F.

kadangi šiuo metu vyksta žinomo teisininko, kovotojo su korupcija ir visuomenės aktyvisto Aleksejaus Navalnio teismas pateikus jam kaltinimus, kurie, pasak jo, yra grindžiami politiniais motyvais siekiant nubausti jį kaip vieną garsiausių vyriausybės oponentų; kadangi A. Navalnis nuolatos atskleisdavo didžiulės korupcijos atvejus aukščiausiuose Rusijos valstybinio aparato lygmenyse;

G.

kadangi prokurorai ir toliau persekioja opozicijos aktyvistus, dalyvavusius 2012 m. gegužės 6 d. – dieną prieš prezidento V. Putino inauguraciją – vykusiame „Milijonų marše“; kadangi, patikimų nepriklausomų pranešimų duomenimis, riaušių policija Bolotnajos aikštėje prievarta sužlugdė demonstraciją panaudojusi prieš jos dalyvius neproporcingą jėgą ir savavališką smurtą; kadangi Prezidento žmogaus teisių tarybos, žmogaus teisių ombudsmeno ir nepriklausomos tyrimų komisijos, kurią sudaro iškilūs visuomenės veikėjai, ataskaitose dėl smurto kaltinamos ir Rusijos valdžios institucijos, ir policija;

H.

kadangi per pastaruosius kelis mėnesius priimti įstatymai dėl politinių partijų registracijos, NVO finansavimo, susirinkimų teisės, ekstremizmo, šmeižto ir interneto turinio filtravimo apribojimų labai pablogino tikros pilietinės visuomenės vystymosi Rusijoje sąlygas;

I.

kadangi Rusijos parlamentas 2012 m. liepos mėn. priėmė įstatymą, kuriuo Rusijos nekomercinėms organizacijoms, dalyvaujančioms politinėje veikloje ir gaunančioms finansavimą iš užsienio, suteikiamas „užsienio agento“ statusas; kadangi pastaraisiais metais NVO ir teisę į susirinkimų laisvę reglamentuojantys įstatymai buvo panaudoti siekiant suvaržyti pilietinę visuomenę, užgniaužti opozicines politines pažiūras ir persekioti NVO, demokratinę opoziciją ir žiniasklaidą;

J.

kadangi federalinės valdžios institucijos nedarė nieko, kad devyniuose Rusijos regionuose neleistų įsigalioti diskriminaciniams teisės aktams, kuriais uždraudžiama „homoseksualumo propaganda“; kadangi neseniai Dūma priėmė panašų įstatymą nacionaliniu lygmeniu;

K.

kadangi Prezidento žmogaus teisių tarybos nariai skundėsi dėl Rusijos teisėsaugos pareigūnų vykdytų puldinėjimų, bauginimų, apklausų, kratų biuruose ir namuose ir kitokių priemonių;

L.

kadangi tolesnį ES ir Rusijos santykių plėtojimą ir toliau varžo tai, kad Rusija visapusiškai neįtvirtina demokratinių vertybių ir įstatymo viršenybės;

1.

primena Rusijai, kaip Europos Tarybos narei, jog svarbu visapusiškai laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

2.

reiškia didelį susirūpinimą dėl pastaruoju metu priimtų represinių įstatymų ir dėl to, jog juos Rusijos valdžios institucijos savavališkai taiko, todėl dažnai užsipuolamos NVO, pilietinės visuomenės aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai ir mažumų atstovai;

3.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Rusija nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų ginti asociacijų, saviraiškos ir susirinkimų laisvę, ir kad dėl šios priežasties kyla grėsmė ir Rusijos aktyvios pilietinės visuomenės gyvybingumui, ir šios šalies bendradarbiavimui su ES;

4.

pakartoja, jog yra nusivylęs įstatymu, kuriuo Rusijos nekomercinėms organizacijoms, dalyvaujančioms politinėje veikloje ir gaunančioms finansavimą iš užsienio, suteikiamas „užsienio agento“ statusas; ragina Rusijos valdžios institucijas nustoti registruoti NVO kaip „užsienio agentus“ remiantis įstatymu, kuriuo valstybė sugriežtina NVO kontrolę, taikyti neaiškią į šį įstatymą įtrauktą politinės veiklos apibrėžtį, smerkti NVO ir kurti pilietinei visuomenei priešišką atmosferą;

5.

mano, jog plačiai Rusijos NVO ir jų aktyvistams, tariamai gaunantiems užsienio finansavimą, taikomi tikslingi ir įkyrūs patikrinimai, turto konfiskacija ir administracinės nuobaudos yra nepriimtini ir pažeidžia teisę į asociacijų laisvę; be to, kritikuoja išpuolius prieš tarptautinius politinius fondus ir jiems daromą spaudimą; labai apgailestauja dėl to, kad kelios NVO jau yra teisiamos, pvz., organizacija „Memorial“ Sankt Peterburge, arba jau yra nuteistos kaip asociacija „Golos“ ir organizacija „Levada-Center“; susirūpinęs dėl tyrimų, pradėtų prieš tarptautines nevyriausybines organizacijas, siekiančias kurti demokratiją Rusijoje, įskaitant tarptautinius institutus;

6.

ragina Rusijos valdžios institucijas spręsti šias susirūpinimą keliančias problemas užtikrinus, kad minėtieji įstatymai atitiktų tarptautines normas ir tarptautinius ir konstitucinius Rusijos įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, įskaitant įsipareigojimus pagal jos pačios konstituciją, ir visų pirma pašalinus nederamus teisinius, administracinius ir kitokius NVO veiklos apribojimus;

7.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, EIVT ir Komisiją šiuo metu vykstančiose derybose dėl būsimos daugiametės finansinės programos ir programavimo etapu atsižvelgti į tai, jog blogėja pilietinės visuomenės padėtis, prievarta išvaromi kiti tarptautiniai paramos teikėjai ir daugėja ES paramos prašymų, ir numatyti gerokai didesnę Sąjungos finansinę pagalbą NVO ir pilietinei visuomenei;

8.

reiškia didelį susirūpinimą dėl neigiamų priimto federalinio įstatymo dėl „homoseksualumo propagandos“ pasekmių, nes dėl šio įstatymo gali padidėti LGBTI asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos;

9.

ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti politinį pliuralizmą, žiniasklaidos laisvę, įstatymo viršenybę, teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, žodžio ir susirinkimų laisvę (taip pat internete), veiksmingas ir nepriklausomas profesines sąjungas ir nediskriminavimą, nes tai būtina Rusijos tolesnio vystymosi ir modernizavimo siekiant pripažinti ir ginti visų piliečių individualias ir kolektyvines teises sąlyga; primena, kad pagal tarptautinę teisę valstybės privalo tiesiogiai arba netiesiogiai remti pilietinės visuomenės veiklos finansavimą, visų pirma užtikrinant palankią aplinką ir nepažeidžiant jos nepriklausomumo;

10.

reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie politinius teismo procesus, nesąžiningas procedūras ir tokių rimtų nusikaltimų kaip nužudymai, priekabiavimas ir kitoks smurtas neištyrimą, kaip matyti iš S. Magnickio, M. Chodorkovskio, A. Politkovskajos ir kitų bylų; ragina Rusijos teismines ir teisėsaugos institucijas veiksmingai, nešališkai ir nepriklausomai atlikti savo pareigas tam, kad nusikaltėliai būtų nubausti;

11.

primena savo rekomendaciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla, ir prašo Tarybą ir Komisiją ES mastu visiems pareigūnams, susijusiems su S. Magnickio, kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn po mirties, mirtimi, ir kitiems sunkiai pažeidinėjantiems žmogaus teises Rusijoje taikyti draudimą išduoti vizą ir įšaldyti jų ES laikomą finansinį turtą pabrėžia, jog minėtieji asmenys negali naudotis jokio ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo teikiamomis galimybėmis;

12.

ragina valstybes nares palengvinti vizų išdavimą persekiojamiems Rusijos politiniams aktyvistams ir teigiamai vertinti jų prašymus išduoti vizą;

13.

teigiamai vertina tai, kad neseniai, praėjus daugiau kaip šešeriems metams nuo Anos Politkovskajos mirties, buvo atnaujintas jos nužudymo bylos teisminis nagrinėjimas, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, jog vargu, ar nagrinėjant bylą bus atskleista, kas užsakė šią žmogžudystę;

14.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Aleksejaus Navalnio bylos ir apgailestauja dėl galimai politinio jo baudžiamojo persekiojimo pobūdžio; ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti, kad jam būtų užtikrintos visos jo teisės ir kad jo teismas atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus tinkamo proceso standartus; todėl ragina ES delegaciją ir valstybių narių atstovybes Rusijoje stebėti visų žmogaus teisių gynėjų, įskaitant A. Navalnį ir kitus, teismus, ypač regionų lygmeniu;

15.

„Milijonų maršo“ klausimu ragina Rusiją pavesti atlikti nepriklausomą smurto Bolotnajos aikštėje tyrimą ir, visų pirma, ištirti įtarimus dėl neproporcingos jėgos panaudojimo prieš demonstrantus; reiškia susirūpinimą dėl galimai politinio baudžiamojo persekiojimo, susijusio su smurtu Bolotnajos aikštėje, pobūdžio;

16.

ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti spaudos ir žiniasklaidos (internetinės ir neinternetinės) laisvę, plėtoti pliuralistinę žiniasklaidos aplinką, leisti žiniasklaidos platformoms, žurnalistams ir tiklaraštininkams nepriklausomai atlikti savo pagrindinį vaidmenį Rusijos visuomenėje, garantuoti laisvą informacijos sklaidą ir užtikrinti saviraiškos laisvę; pabrėžia įstatymų dėl informacijos laisvės, kuri itin svarbi žurnalistams ir pilietinei visuomenei vykdant kontrolės funkcijas, svarbą;

17.

ragina Rusiją visapusiškai vadovautis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos procedūromis, be kita ko, išduoti JT specialiesiems pranešėjams žmogaus teisių gynėjų apsaugos klausimais, asociacijų ir susirinkimų laisvės klausimais ir saviraiškos laisvės klausimais nuolatinį kvietimą atvykti į šalį ir teigiamai atsakyti į jų prašymus leisti įvažiuoti į Rusiją; ragina Rusiją priimti Žmogaus teisių taryboje atliekant visuotinį periodinį Rusijos vertinimą pateiktas rekomendacijas panaikinti ar persvarstyti įstatymus, darančius poveikį NVO veiklai, ir nustoti trukdyti darbą žmogaus teisių srityje;

18.

ragina Tarybą priimti ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl žmogaus teisių Rusijoje, nes tokiu būdu būtų suteikta parama visiems Rusijoje ginantiems žmogaus teises ir 27 ES valstybės narės ir ES institucijos pateiktų bendrą žinią ir požiūrį žmogaus teisių Rusijoje klausimu;

19.

ragina Rusiją imtis visų galimų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi Prezidento žmogaus teisių tarybos nariai ir apskritai visi ginantys žmogaus teises Rusijoje būtų apsaugoti nuo puldinėjimų ir bauginimo;

20.

ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir toliau atidžiai stebėti šias bylas, įvairiais būdais susitikimuose su Rusija kelti šiuos klausimus ir Parlamentui teikti ataskaitas dėl jų bendradarbiavimo su Rusijos valdžios institucijomis;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.