19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/16

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą dėl Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės, priimtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 184 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą pratęsti Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto įgaliojimus iki 2013 m. rugsėjo 30 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnį, trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 skyrių (82–86 straipsnius) ir 5 skyrių (87–89 straipsnius), taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 5, 6, 8, 32, 38, 41 straipsnius, VI antraštinę dalį (47–50 straipsnius) ir 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklo sukūrimo ir įgyvendinimo, kuriose nustatomas daugiametis procesas, kuriuo siekiama nuosekliai kovoti su didžiausiomis nusikalstamumo grėsmėmis optimaliai bendradarbiaujant valstybėms narėms, ES ir trečiosioms šalims,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2011–2013 m. ES prioritetų kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje nustatymo,

—

atsižvelgdamas į Stokholmo programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (1), Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171) ir Komisijos komunikatą „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673),

—

atsižvelgdamas į ES kovos su narkotikais strategiją (2005–2012 m.) ir ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2009–2012 m.),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, priimtą Generalinės Asamblėjos 2000 m. lapkričio 15 d. (Rezoliucija 55/25) ir pateiktą pasirašyti Palerme 2000 m. gruodžio 12 d., taip pat į atitinkamus jos protokolus,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (angl. UNCAC), pateiktą pasirašyti Meridoje 2003 m. gruodžio 9 d.,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, Generalinės Asamblėjos priimtą 1988 m. gruodžio 20 d. (Rezoliucija 1988/8) ir pateiktą pasirašyti Vienoje nuo 1988 m. gruodžio 20 d. iki 1989 m. vasario 28 dienos, o po šios datos – Niujorke iki 1989 m. gruodžio 20 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos, pateiktas pasirašyti Strasbūre atitinkamai 1999 m. sausio 27 d. ir lapkričio 4 d., taip pat į Rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (angl. GRECO),

—

atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos aktą, kuriuo, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu, parengiama Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais (2),

—

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, pateiktą pasirašyti Paryžiuje 1997 m. gruodžio 17 d., ir tolesnius jos papildymus,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir terorizmo finansavimo, pateiktą pasirašyti Varšuvoje 2005 m. gegužės 16 d., ir 2010 m. spalio 13 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliuciją CM/Res(2010)12 dėl Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) statuto,

—

atsižvelgdamas į 40 Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijų ir 9 specialiąsias kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Bazelio bankų priežiūros komiteto (BCBS) darbą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (3),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (4), 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (5), 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (6) ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (7),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje (8) ir į Europos Komisijos ataskaitą COM(2011)0176, pagrįstą pirmiau minėto sprendimo 8 straipsniu,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (9) ir tolesnius iš dalies keičiančius aktus,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių (10) ir Komisijos ataskaitą dėl minėto pamatinio sprendimo perkėlimo į nacionalinę teisę (COM(2004)0858),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/902/TVR, pagal kurį įkuriamas Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (angl. EUCPN) (11),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (12), ir į Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286),

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją ir į tai, kad visada pirmiausia reikia rūpintis į prekybos žmonėmis ir migracijos bylas įtrauktų vaikų interesais,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (13),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (14) ir Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl minėtos direktyvos taikymo (COM(2012)0168),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (15),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) (16),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (17),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (18) ir Komisijos ataskaitą Tarybai pagal minėto pamatinio sprendimo 9 straipsnį (COM(2007)0328),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (19) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (20) ir tolesnius jos pakeitimus,

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (21),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2013)0045) dėl direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2012)0085) dėl direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje;

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2010)0517) dėl direktyvos dėl atakų prieš informacines sistemas ir dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2005/222/TVR panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES saugumo vidaus strategijos įgyvendinimo pirmoji metinė ataskaita“ (COM(2011)0790),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Kova su nusikalstamumu skaitmeniniame amžiuje: Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro kūrimas“ (COM(2012)0140),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ (COM(2012)0596),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Statistinis nusikalstamumo ES vertinimas. 2011–2015 m. statistikos veiksmų planas“ (COM(2011)0713),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl konkrečių kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, susijusiu ir su trečiosiomis šalimis, stiprinimo būdų (COM(2012)0351),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „ES baudžiamosios teisės politikos kūrimas. Veiksmingo ES politikos įgyvendinimo užtikrinimas baudžiamosios teisės priemonėmis“ (COM(2011)0573),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos ataskaitą Tarybai dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje sąlygų (COM(2011)0307),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Pajamos iš organizuoto nusikalstamumo. Užtikrinkime, kad nusikalsti nebūtų pelninga“ (COM(2008)0766),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu finansų sektoriuje (COM(2004)0262),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 13 d. Komisijos rekomendaciją 2007/425/EB, nustatančią veiksmus, skirtus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą vykdymui,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių ir vystymosi. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą (22),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija (23), 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje (24) ir 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę (25),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl kovos su neteisėta žvejyba pasauliniu mastu. ES vaidmuo (26),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 14 d. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte (27),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės (28),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 7 d. rezoliuciją su pasiūlymu dėl rekomendacijos Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai dėl kovos su terorizmo finansavimu (29),

—

atsižvelgdamas į Europolo 2013 m. sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (SOCTA) ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais (30),

—

atsižvelgdamas į viešųjų klausymų, diskusijų dėl darbo dokumentų ir keitimosi nuomonėmis su aukšto rango asmenimis, taip pat Parlamento Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto delegacijų vizitų išvadas,

—

atsižvelgdamas į atsakymus į klausimyną, pateiktą nacionaliniams parlamentams dėl jų vaidmens ir patirties kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu,

—

atsižvelgdamas į I. Ayalos Sender, A. Díazo de Mera Garcíos Consuegros, E. McClarkin ir G. Mitchello indėlį sprendžiant teminius organizuoto nusikalstamumo srities klausimus,

—

atsižvelgdamas į D. de Jongo, M. Gabriel, T. Skylakakio ir B. Weiler indėlį sprendžiant teminius korupcijos srities klausimus,

—

atsižvelgdamas į M. Borghezio ir R. Tavareso indėlį sprendžiant teminius pinigų plovimo srities klausimus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto tarpinę ataskaitą (A7-0175/2013),

A.

kadangi Specialiajam kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetui (CRIM) buvo pavesta, remiantis geriausiais turimais grėsmės vertinimais, išnagrinėti organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo mastą ir pasiūlyti atitinkamas priemones, kad ES galėtų išvengti šių grėsmių ir vykdyti jų prevenciją bei kovoti su jomis tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

B.

kadangi tradicinės nusikalstamos organizacijos pamažu išplėtė savo veiklos sritį tarptautiniu mastu, pasinaudodamos Europos Sąjungos vidaus sienų atvėrimu bei ekonomikos globalizacijos ir naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, taip pat sudarydamos sąjungas su kitų šalių nusikaltėlių grupuotėmis (pvz., Pietų Amerikos narkotikų karteliai ir rusiškai kalbantys organizuoti nusikaltėliai) ir pasidalydamos rinkas bei įtakos sferas; kadangi nusikalstamos grupės vis labiau įvairina savo veiksmus: plėtojamos sąsajos tarp narkotikų prekybos, prekybos žmonėmis, neteisėtos imigracijos ir prekybos ginklais; kadangi terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo ryšiai tampa vis labiau organizuoti;

C.

kadangi dėl pasaulinės finansų krizės ne tik susidaro palankios sąlygos intensyvesnei tam tikrų asmenų neteisėtai veiklai, bet ir atsirado naujo pobūdžio organizuotos kriminalinės veiklos, pvz., padaugėjo sukčiavimo ir korupcijos atvejų profesionaliajame sporte, tokių kasdienio vartojimo prekių kaip maisto produktai ir vaistai klastojimo, neteisėtos prekybos pigia darbo jėga ir prekybos žmonėmis atvejų; kadangi smelkdamiesi į teisėtą ekonomiką organizuotas nusikalstamumas, sukčiavimas ir pinigų plovimas turi pražūtingą poveikį valstybėms narėms;

D.

kadangi tik labai retais atvejais organizuotos nusikalstamos grupės nėra tarptautinio pobūdžio ir tai yra didžiausia nematomas grėsmė Europos piliečių saugumui ir klestėjimui, nes jie nebuvo informuoti apie staiga padidėjusį tarptautinį nusikalstamumą ar apie tai, kad nacionalinės teisėsaugos institucijos negali su juo susidoroti, nes jos gali dirbti tik šalies viduje;

E.

kadangi pastebima, jog skirtingos nusikalstamos organizacijos linkusios viena kitai padėti, taigi joms, taip pat panaudojant savo naujas tarptautines struktūras ir veiklos įvairinimą, pavyksta įveikti kalbinius bei etninius skirtumus ir suderinti komercinius interesus ir organizuoti bendrą neteisėtą prekybą, taip sumažinant sąnaudas bei padidinant pelną, kai vyksta pasaulinė ekonomikos krizė;

F.

kadangi, remiantis Europolo paskelbta SOCTA ataskaita, vertinama, kad ES šiuo metu veikia mažiausiai 3 600 nusikalstamų organizacijų, taip pat pripažįstama, kad labiausiai paplitę šių organizacijų bruožai yra jų tinklinė struktūra ir bendradarbiavimo principai, aktyvus dalyvavimas tarptautinėje teisėtoje ekonomikoje, polinkis vykdyti skirtingų tipų kriminalinę veiklą tuo pačiu metu (ypač didesnėse organizacijose) ir tai, kad ne mažiau kaip 70 proc. veikiančių organizacijų turi skirtingų tautybių narių – tai rodo, jog šis reiškinys yra tarpvalstybinio pobūdžio;

G.

kadangi skurdas sudaro galimybes egzistuoti organizuotam nusikalstamumui, nes nusikalstamos organizacijos juo naudojasi;

H.

kadangi būtina panaikinti skurdą ir pagerinti gyventojų prieigą prie užimtumo ir socialinės apsaugos;

I.

kadangi veikla, susijusi su prekyba žmonėmis ir jų organais, prievartinė prostitucija, žmonių pavergimas ir darbo stovyklų įsteigimas dažnai kontroliuojami tarptautinių nusikalstamų organizacijų; kadangi būtina skubiai ir nuosekliai stebėti tarptautinę prekybą organais ir jos sąsajas su kriminalinėmis organizacijomis; kadangi prekyba žmonėmis yra nusikalstamumo forma ir greitai besikeičiantis reiškinys ir ja besiverčiantys asmenys kasmet regione gauna 25 mlrd. EUR pelno ir tai daro poveikį visoms valstybėms narėms;

J.

kadangi vertinama, kad bendras priverstinai dirbančių darbuotojų valstybėse narėse skaičius siekia 880 000, iš kurių 30 proc., manoma, yra seksualinio išnaudojimo aukos ir 70 proc. yra priverstinio darbo aukos, ir kad moterys sudaro aukų ES daugumą; kadangi priverstinis darbas yra labai pelningas organizuotam nusikalstamumui, jo pasekmė – socialinis dempingas ir jis daro žalą visuomenei, nes prarandamos mokestinės pajamos;

K.

kadangi prekybos žmonėmis aukos yra kilusios iš ES ir iš ES nepriklausančių šalių;

L.

kadangi prekybos žmonėmis aukos užverbuojamos, vežamos ar laikomos panaudojant jėgą, prievartą ar klastą siekiant jas seksuliai išnaudoti, vykdyti priverstinį darbą ar teikti priverstines paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergavimą, sunkų darbą, nusikalstamą veiką, namų ūkio paslaugas, įvaikinimą ar vedybas per prievartą arba organų davimą; kadangi šios aukos išnaudojamos, prekiautojai žmonėmis ar išnaudotojai jas visiškai pavergia ir liepia mokėti didžiules skolas, iš aukų dažnai atimami tapatybės dokumentai, jos užrakinamos, izoliuojamos ir gąsdinamos, gyvena baimėje ir patiria represijas, neturi pinigų, yra įbaugintos, kad bijotų vietos valdžios institucijų, todėl praranda bet kokią viltį pabėgti ar vėl pradėti gyventi normalų gyvenimą;

M.

kadangi neįmanoma uždaryti ES išorinių sienų;

N.

kadangi bandydami patekti į ES Viduržemio jūros regione kasmet miršta 2 000 žmonių;

O.

kadangi, nors prekyba žmonėmis kinta keičiantis socialinėms ir ekonominės aplinkybėms, aukos paprastai yra atvykusios iš šalių ar regionų, kuriuose patiriama ekonominių sunkumų, o su pažeidžiamumu susiję veiksniai nesikeitė daugelį metų; kadangi kitos prekybos žmonėmis priežastys yra klestinti sekso pramonė, taip pat pigios darbo jėgos ir pigių produktų paklausa ir kadangi paprastai prekybos žmonėmis aukomis tampama susiviliojus geresnio gyvenimo pačiam asmeniui ir (arba) jo šeimai pažadais;

P.

kadangi neteisėta prekyba žmonių organais, ginklais, narkotikais, įskaitant chemines, biologines, radiologines ir branduolines medžiagas ir pirmtakus, taip pat receptiniais vaistais, laukiniais gyvūnais ir jų kūno dalimis, cigaretėmis ir tabaku, meno kūriniais ir kitais gaminiais ir jų kontrabanda vykdoma naudojant įvairius šaltinius, ja užtikrinamas naujų nusikalstamų rinkų visoje Europoje aprūpinimas, nusikalstamoms organizacijoms sudaromos didžiulės galimybės gauti pelno ir kenkiama ES ir valstybių narių sienų saugumui, taip pat bendrajai rinkai ir ES finansiniams interesams;

Q.

kadangi nusikalstamos grupuotės išplėtė narkotikų prekybos maršrutus, be to, remia kitokias prekybos rūšis; kadangi internetas – tai priemonė ir naujas būdas medžiagų pirmtakams narkotikų gamybai tiekti ir psichotropinėms medžiagoms platinti; kadangi prekyba narkotikų pirmtakais, pavyzdžiui, efedrinu, pseudoefedrinu ir acetanhidridu nėra tinkamai kontroliuojama Sąjungoje ir kelia didelę grėsmę;

R.

kadangi cheminių medžiagų pirmtakų ir sintetinių narkotikų gamybai naudojamos įrangos kontrolė – tai viena svarbiausių priemonių mažinant narkotikų pasiūlą;

S.

kadangi nusikalstamos organizacijos teisėtiems tikslams naudojamas chemines medžiagas gali gauti, kai vykdoma teisėta prekyba, ir jas panaudoti kaip narkotikų pirmtakus; kadangi 2008 m. 75 proc. visame pasaulyje vykdytų acetanhidrido, pagrindinio heroino pirmtako, konfiskacijų atlikta ES ir kadangi JT Tarptautinės narkotinių medžiagų kontrolės valdybos metinėse ataskaitose ir toliau atkreipiamas dėmesys į nepakankamai griežtas ES taikomas priemones, kad būtų užkirstas kelias cheminių medžiagų pirmtakų naudojimui neteisėtais tikslais;

T.

kadangi daugybė Sąjungos piliečių gyvena skurde ir neturi darbo, o tuo tarpu tarpvalstybinio nusikalstamumo mastas auga kiekvienais metais;

U.

kadangi negalima tiksliai apskaičiuoti, kiek teisėtų darbo vietų Sąjungoje prarasta dėl nusikalstamų gaujų veiklos, nes nusikaltėliai neskelbia ataskaitų, tačiau galima vertinti, kad prarastų teisėtų darbo vietų Sąjungoje skaičius siekia dešimtis milijonų;

V.

kadangi galima tik apytikriai įvertinti, kokios yra nacionalinių vyriausybių ir Sąjungos prarandamos mokestinės įplaukos, ir gali būti, kad bendros prarandamos įplaukos siekia milijardus eurų kiekvienais metais ir vis didėja;

W.

kadangi dėl neteisėtos prekybos cigaretėmis per metus patiriama apie 10 mlrd. EUR biudžeto nuostolių; kadangi neteisėtos prekybos šaulių ginklais apyvarta pasaulyje apytikriai sudaro apie 170–320 mln. USD per metus ir kadangi Europoje išplatinta daugiau kaip 10 mln. neteisėtai laikomų ginklų ir tai kelia didelį pavojų piliečių saugumui ir teisėsaugai; kadangi dėl pirmiau minėtos prekybos gali būtų patiriama valstybės pajamų nuostolių ir daroma žala gamintojų bendrovėms, taip pat palengvinamas kitų formų nusikalstamumo plitimas, o dėl to atitinkamai kyla rimta socialinė grėsmė, nes šis reiškinys galėtų lengvai tapti terorizmo finansavimo šaltiniu;

X.

kadangi pajamos, gautos už prekybą laukiniais gyvūnais ir jų dalimis, apytikriai siekia 18–26 mlrd. EUR per metus, o ES yra svarbiausia paskirties rinka pasaulyje;

Y.

kadangi dėl prekybos valstybės netenka pajamų, padaroma žala gamintojams ir esama neigiamų padarinių užimtumui, visuomenei ir socialinei aplinkai;

Z.

kadangi nusikalstamos organizacijos ištobulino savo gebėjimą infiltruotis, nes jau veikia tokiuose sektoriuose kaip viešieji darbai, transportas, didieji prekybos tinklai, atliekų tvarkymas, prekyba laukiniais gyvūnais bei gamtos ištekliais, privati apsauga, suaugusiems skirtos pramogos ir daugelyje kitų sektorių, kurių daugumoje vykdoma politinė kontrolė ir priimami sprendimai; kadangi dėl to organizuotas nusikalstamumas vis labiau panėšėja į pasaulinio masto ekonominį subjektą, turintį stiprią verslumo dvasią ir vienu metu besispecializuojantį skirtingų rūšių neteisėtų (bet taip pat ir vis dažniau teisėtų) prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityse ir daro poveikį Europos ir pasaulio ekonomikai ir kasmet įmonės netenka 870 mlrd. USD;

AA.

kadangi dabar organizuota ir mafijos tipo nusikalstama veikla aplinkos srityje (įvairių formų neteisėta prekyba atliekomis ir jų šalinimas, aplinkos, kraštovaizdžio, meno ir kultūros paveldo naikinimas), vykdoma tarptautiniu mastu, todėl visos Europos šalys turi drauge dėti pastangų, kad bendra veikla būtų veiksmingesnė, siekiant užkirsti kelią vadinamajai ekomafijai ir kovoti su ja;

AB.

kadangi didžiulės pinigų sumos, gaunamos iš organizuoto nusikalstamumo ir mafijos tinklų, patenka į pačios ES bankus ir finansines rinkas, kurie dėl to tampa pinigų plovimo bendrininkais;

AC.

kadangi tarptautiniai bankai atlieka svarbų vaidmenį sudarant sąlygas pinigų plovimui ir tiesiogiai dalyvavo plaunant pajamas, gautas iš organizuoto nusikalstamumo;

AD.

kadangi 2013 m. Europolo paskelbtoje sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (SOCTA) ataskaitoje pažymima, kad prekių klastojimas ir neteisėta prekyba – tai besiformuojanti nusikalstama rinka, kurią sustiprino ekonomikos krizė; kadangi narkotikų prekyba ir toliau išlieka didžiausia nusikalstama rinka kadangi neteisėta prekyba atliekomis ir energetinis sukčiavimas – tai naujos besiformuojančios grėsmės, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį;

AE.

kadangi norint veiksmingai kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu labai svarbu sukurti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama, kad nusikalstamos organizacijos netektų finansinių išteklių, prireikus panaikinant bankų informacijos slaptumą;

AF.

kadangi nusikalstamos organizacijos gali pasinaudoti pilkąja zona, kurioje sudaromi slapti sandoriai su kitais subjektais, siekdamos atlikti tam tikras operacijas susijungia su ekonominiais nusikaltėliais (vadinamosiomis baltosiomis apykaklėmis) (verslininkais, valstybės tarnautojais visais sprendimų priėmimo lygmenimis, politikais, bankais, specialistais ir kt.), kurie, nors ir nepriklausydami nusikalstamoms organizacijoms, užmezga su jomis abipusiškai pelningus verslo santykius;

AG.

kadangi kai kuriose Europos šalyse, kurios nėra ES valstybės narės, didelė visuomenės dalis ir toliau yra šešėlinės ekonomikos dalis ir dažnai jų pragyvenimo šaltinis yra nusikalstama veika; kadangi tokioje padėtyje dažniausiai yra jaunimas;

AH.

kadangi organizuotų nusikaltėlių veikimo būdai jau apima ne tik smurtą, bauginimą ir terorizmą, bet ir korupciją; kadangi pinigų plovimas susijęs ne tik su tipine organizuotų nusikaltėlių veikla, bet ir su korupcija ir mokestiniais nusikaltimais; kadangi korupcija ir sukčiavimas gali atsirasti dėl interesų konfliktų; kadangi dėl šių priežasčių organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas, nors ir būdami skirtingi reiškiniai, dažnai turi sąsajų; kadangi organizuoti nusikaltėliai taip pat gali pasinaudoti viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, įskaitant nevyriausybines organizacijas, kaip priedanga korupcijai ir pinigų plovimo tikslais;

AI.

kadangi tyrimus atliekantys žurnalistai vaidina lemiamą vaidmenį atskleisdami korupcijos, sukčiavimo ir organizuotų nusikaltimų atvejus, todėl kyla ypatinga grėsmė jų finansams ir saugumui; kadangi, pavyzdžiui, per penkerių metų laikotarpį 27 valstybėse narėse iš viso buvo paskelbtos 233 tiriamosios ataskaitos dėl sukčiavimo atvejų, susijusių su piktnaudžiavimu ES lėšomis (31); kadangi siekiant remti ir toliau stiprinti tiriamąją žurnalistiką būtina gauti papildomų lėšų, ypač iš Komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų;

AJ.

kadangi Europos subjektų vykdomas pinigų plovimas, korupcija ir organizuotas nusikalstamumas labai kenkia besivystančioms šalims ir trukdo jų vystymuisi, nes grobstomi jų gamtos ištekliai, ribojami fiskaliniai ištekliai ir didinama valdžios sektoriaus skola;

AK.

kadangi internetas suteikė nusikalstamoms grupėms galimybę veikti greičiau ir platesniu mastu, taigi dėl to pasikeitė kriminalinės veiklos struktūra; kadangi elektroniniai nusikaltimai, ypač sukčiavimo forma ir išnaudojant vaikus, kelia vis didesnę grėsmę, nes nusikalstamos organizacijos naudoja internetines sporto lažybas kaip priemonę naudai gauti ir pinigams plauti visame pasaulyje;

AL.

kadangi susitarimas dėl varžybų baigties yra nauja nusikalstamos veikos forma, kurią naudojant gaunama didelio pelno, už tokią nusikalstamą veiką numatyta nedidelė bausmė, o jos atskleidimo lygis yra žemas, todėl nusikaltėliams tai yra patrauklus verslas;

AM.

kadangi piliečių ir teisėtos bei konkurencingos ekonomikos apsauga susijusi su visų lygmenų politine valia, taip pat su tvirtomis priemonėmis, skirtomis kovoti su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, korupcija ir pinigų plovimu – reiškiniais, darančiais didelę žalą visuomenei ir, visų pirma, keliančiais grėsmę įstatymų besilaikančių verslininkų išlikimui, piliečių ir vartotojų saugumui ir pagrindiniams valstybės demokratijos principams;

AN.

kadangi nusikalstamos grupės išnaudoja šiuolaikines technologijas, aplinkas ir galimybes, kad atvaizduotų teisėtas verslo galimybes ir tikslus; kadangi nusikalstamos grupės turi aukšto lygio ekspertų, yra gerai organizuotos, turi patirties ir sumanumo, pasižymi dideliu judumu bei gera ryšių struktūra ir gali lengvai keliauti; kadangi dėl to organizuotas nusikalstamumas yra mažiau lokalizuotas ir nusikaltėliai gali išnaudoti skirtingas teisės sistemas ir skirtingas nacionalinės teisės jurisdikcijas;

AO.

kadangi Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) teigia, kad pasaulio mastu pajamos iš neteisėtos veiklos sudaro maždaug 3,6 proc. viso pasaulio BVP, o išplaunamų pinigų srautai dabar visame pasaulyje siekia maždaug 2,7 proc. pasaulio BVP; kadangi Komisija korupciją vien ES įvertino apie 120 milijardų eurų per metus atsieinančia suma, t. y. suma, lygia 1 proc. ES BVP; kadangi tai reiškia, jog netenkama didelių išteklių, kurie galėtų būti panaudojami ekonomikos bei socialinei plėtrai, viešiesiems finansams ir piliečių gerovei;

AP.

kadangi iš neteisėtos veiklos gaunamos pajamos ir pinigų plovimo tinklai daro neigiamą įtaką ES ekonomikai, nes skatinama spekuliacija ir ekonomikos burbulai, kurie kenkia realiajai ekonomikai;

AQ.

kadangi kai kuriose šalyse korupcija kelia didelę grėsmę demokratijai ir yra kliūtis veiksmingam ir teisingam valdymui; kadangi korupcija ji atbaido investuotojus, iškreipia vidaus rinkos veikimą, trukdo sąžiningai įmonių konkurencijai ir galiausiai kenkia ekonomikos augimui, nes blogai paskirstomi ištekliai, ypač kenkiant viešosioms paslaugoms apskritai ir būtent socialinėms paslaugoms; kadangi sudėtinga biurokratinė struktūra – kaip ir pernelyg didelis nebūtinų išankstinių leidimų skaičius – gali trukdyti užsiimti verslu, varžyti teisėtą ekonominę veiklą ir sudaryti paskatas duoti kyšius pareigūnams ar padėti atsirasti kitų formų korupcijai;

AR.

kadangi su valstybės tarnautojų papirkimu susijusių teisės aktų ir jų įgyvendinimo skirtumai daro neigiamą įtaką vidaus rinkai ne tik dėl to, kad įmonėms nėra sudarytos vienodos sąlygos, bet ir dėl to, kad kyšininkavimas taip pat pasireiškia ir ES, kai vienoje valstybėje narėje įsikūrusi įmonė duoda kyšį kitos valstybės narės valstybės tarnautojams ir taip iškreipia rinkų veikimą;

AS.

kadangi 74 proc. ES piliečių korupciją suvokia kaip pagrindinę nacionalinę ir viršnacionalinę problemą (32) ir korupcija tikriausiai pasireiškia visose visuomenės dalyse; kadangi korupcija mažina piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir išrinktos vyriausybės veiksmingumu puoselėjant teisinės valstybės principus, nes ji sukuria privilegijas, taigi ir socialinę nelygybę; kadangi nepasitikėjimas politikais padidėja didelės ekonomikos krizės metu;

AT.

kadangi sritys, kuriose smulki korupcija, apie kurią pranešama, dažniau pasitaiko atsižvelgiant į kyšininkavimo atvejų kontaktų metu procentinę dalį, vidutiniškai yra šios: medicinos paslaugos 6,2 proc., paslaugos žemės valdymo srityje 5 proc., muitai 4,8 proc., teisminės institucijos 4,2 proc., policija 3,8 proc., registracijos ir leidimų išdavimo paslaugos 3,8 proc., švietimo sistema 2,5 proc., viešosios paslaugos 2,5 proc., mokestinės pajamos 1,9 proc.;

AU.

kadangi srityse, kuriose nusikalstamumas labai paplitęs, vietos ūkio išteklius neteisėtai pasisavina nusikalstamos organizacijos, todėl atgrasoma nuo įprasto noro imtis verslo, įskaitant kitų valstybių investicijas; kadangi tokiose srityse sunkumų neturinčioms įmonėms būna sunkiau gauti kreditą, nes bankai padidina jų kainą ir reikalauja didesnių garantijų; kadangi ekonominių sunkumų turinčios įmonės kartais priverstos kreiptis į nusikalstamas organizacijas, kad gautų kreditų investicijoms;

AV.

kadangi lokalizuoti organizuoti nusikaltėliai pasinaudoja teisėtos ekonomikos spragomis ir gali tapti pagrindiniais veikėjais kasdienio naudojimo prekių tiekimo srityje; kadangi be turto prievartavimo ir bauginimo, kurie kelia grėsmę vietos bendruomenėms, tai daro žalą teisėtai ekonomikai ir visai visuomenei, vertinant įmonių ir piliečių saugumo požiūriu; kadangi elektroniniais nusikaltimais, kūrybinio turinio klastojimas ar neteisėta prekyba juo internetu, vaikų pornografija, farmacijos produktais, teisėtomis psichotropinėmis medžiagomis ir narkotikų pirmtakais, gaminių sudedamosiomis ir atsarginėmis dalimis ir kitais įprastais kasdienio naudojimo produktais, taip pat problemomis, susijusiomis su atitinkamomis teisėmis ir licencijomis kenkiama visuomenės sveikatai, saugumui, užimtumui ir socialiniam stabilumui ir gali padaryti didžiulės žalos įmonėms atitinkamuose sektoriuose ir jų tolesnei veiklai gali iškilti pavojus;

AW.

kadangi dėl didėjančio nusikaltimų žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriuje skaičiaus ne tik keliamas rimtas pavojus ES piliečių sveikatai, bet ir daroma didelė žala toms šalims, kurių didžiausias turtas yra pavyzdinė maisto produktų kokybė;

AX.

kadangi seksualinis vaikų išnaudojimas internetu ir vaikų pornografija kelia ypatingą grėsmę; kadangi elektroniniai nusikaltimai, ypač tie, kuriais siekiama pelno, ir neteisėta prieiga prie informacinių sistemų dažnai susijusios su finansiniu sukčiavimu; kadangi daugėja elektroninių nusikaltimų kaip paslaugos ir labai didėja kenksmingos programinės įrangos kiekis; kadangi Europos įstaigoms, kurios nagrinėja šiuos klausimus, reikia tolesnio finansavimo;

AY.

kadangi pinigų plovimas įgauna vis sudėtingesnes formas ir jį sunku atsekti; kadangi, norėdamos išplauti nešvarius pinigus, nusikalstamos organizacijos vis labiau naudojasi neteisėtomis ir kartais teisėtomis lažybomis ir susitarimais dėl varžybų baigties, ypač internetu, taip pat bankais šalyse, kuriose pinigų pervedimai nėra pakankamai stebimi, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui; kadangi susitarimai dėl varžybų baigties turėtų būti laikomi pelninga organizuoto nusikalstamumo forma; kadangi teisėtos lažybos, kaip verslo veiklos išraiška, turėtų būti remiama taikant subsidiarumo ir proporcingumo principus;

AZ.

kadangi įmonės apskaitos dokumentų klastojimas dažnai padeda sukurti neoficialų grynųjų pinigų srautą, kuriuo mažinamos apmokestinamosios pajamos ir kuris gali būti naudojamas korupcijos ar pinigų plovimo tikslais, taip darant neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir mažinant valstybės pajėgumus atlikti savo socialinę funkciją;

BA.

kadangi manoma, jog taupymo laikotarpiu mokestinis sukčiavimas valstybėms narėms kainuoja 1 trilijoną eurų per metus; kadangi mokesčių vengimas ir slėpimas neapsiriboja juodąja rinka, bet aptinkamas realioje ekonomikoje, gerai žinomų korporacijų veikloje;

BB.

kadangi ES lygmeniu jau kai kas nuveikta siekiant sukurti suderintą reglamentavimo ir teisės sistemą organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo srityse;

BC.

kadangi, ypač tarpvalstybinio nusikalstamumo atveju, dėl požiūrių į nusikalstamą veiką įvairovės valstybėse narėse ir materialinės bei baudžiamosios teisės skirtumų gali susidaryti baudžiamosios, civilinės ir mokesčių teisės sistemų spragų ir trūkumų visoje Europos Sąjungoje; kadangi mokesčių rojai, šalys, taikančios negriežtą bankų politiką ir atsiskyrusios šalys, kuriose nėra stiprios centrinės valdžios, tapo labai svarbios organizuotoms nusikalstamoms organizacijoms plaunant pinigus;

BD.

kadangi nusikalstamos grupės dažnai turi tarptautinio tinklo struktūrą, todėl norint kovoti su šia tarptautine struktūra reikalingas tarpvalstybinis atsakas, įskaitant veiksmingą ir visapusišką atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių agentūrų bendravimą ir dalijimąsi informacija;

BE.

kadangi ES finansinių interesų ir euro apsauga turi būti prioritetas stebint vis labiau plintantį reiškinį, kai nusikalstamos organizacijos išeikvoja Europos lėšas, pasitelkdamos su finansavimu iš ES susijusį sukčiavimą ir į eurų padirbinėjimą;

BF.

kadangi Europos lygmeniu parengtos programos „Hercule“, „Fiscalis“, „Muitinė“ ir „Pericles“ siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir kovoti su tarpvalstybine ir tarptautine nusikalstama ir neteisėta veikla;

BG.

kadangi didžiausias euro zonos priešas – skirtingas valstybių narių produktyvumo padidėjimas; kadangi vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu dėl to atsiranda konkurencingumo skirtumų, kurių negalima įveikti devalvuojant pinigus ir dėl kurių priimamos politiškai netvarios griežto taupymo programos, skirtos vidaus devalvacijai; kadangi nuolatinė viešajame sektoriuje klestinti korupcija, kuri yra didžiausia kliūtis veiksmingumui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms, trukdo pinigų sąjungai tinkamai veikti;

BH.

kadangi esama ne mažiau kaip 20 mln. smulkios korupcijos ES viešajame sektoriuje atvejų ir akivaizdu, kad šis reiškinys plinta ir tarp valstybių narių valstybės tarnautojų (taip pat ir tarp atitinkamų politikų), kurie yra atsakingi už ES lėšų valdymą ir kitus finansinius interesus;

BI.

kadangi Europoje esama labai didelio mokesčių atotrūkio, apskaičiuota, kad kiekvienais metais ES netenka 1 tūkst. mlrd. EUR viešųjų pajamų dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, t. y. kiekvienam ES piliečiui tai kainuoja apie 2 000 EUR per metus;

BJ.

kadangi, siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, valstybių narių įstatymų leidėjai privalo turėti galimybę reaguoti greitai ir veiksmingai keičiantis nusikalstamumo struktūrai ir atsirandant naujų formų nusikalstamumui ir kadangi visos valstybės narės, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turi pareigą kurti laisvės, saugumo ir teisingumo Sąjungą;

BK.

kadangi Europos lygmens požiūris į kovą su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu turi būti grindžiamas geriausiais turimais grėsmės įvertinimais ir glaudžiu policijos ir teismų bendradarbiavimu, kuris vyktų ir su trečiosiomis šalimis, bendromis nusikalstamų veikų, įskaitant dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje ir pinigų plovime, apibrėžtimis, visų korupcijos formų inkriminavimu, valstybių narių teisės aktų dėl tam tikrų procedūrinių susitarimų, pvz., senaties taikymo, veiksmingų nusikalstamų grupuočių turto konfiskavimo ir gautų pajamų grąžinimo sistemų, vyriausybės, politikų, teisininkų, notarų, nekilnojamojo turto agentų, draudimo bendrovių ir kitų įmonių atsakomybės didinimo, teisėjų ir policijos pareigūnų mokymo, suderinimu, taip pat keitimusi geriausia patirtimi, susijusias su tinkamomis prevencijos priemonėmis;

BL.

kadangi tarpusavio pripažinimas laikomas pagrindiniu principu, kuriuo grindžiamas ES valstybių narių teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

BM.

kadangi kova su prekyba žmonėmis yra vienas iš ES prioritetų, kuriuo remiantis nuo XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio išplėtota daug iniciatyvų, priemonių ir finansavimo programų bei teisinis pagrindas, ir kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnyje konkrečiai draudžiama prekyba žmonėmis;

BN.

kadangi siekiant, kad valstybės narės bendradarbiautų kovodamos su nusikalstamumu ir skatindamos veikti teisingumo sistemas, ES teisminės institucijos turi vienos kitomis pasitikėti; kadangi pagal abipusio pasitikėjimo principą reikia kuo aukštesniu lygiu nustatyti būtiniausius apsaugos standartus;

BO.

kadangi bėgant amžiams kito valstybių narių baudžiamoji teisė ir baudžiamojo persekiojimo sistemos; kadangi kiekviena valstybė narė turi savo ypatybes ir būdingus bruožus ir kadangi dėl šios priežasties pagrindinės baudžiamosios teisės sritys turi būti paliekamos valstybėms narėms;

BP.

atsižvelgdamas į esminį skirtumą tarp liudytojų ir informantų; atsižvelgdamas į valstybių narių ir Europos Sąjungos pareigą apsaugoti ir ginti tuos asmenis, kurie pasirinko kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir mafija, keldami grėsmę savo ir savo mylimųjų gyvybei;

BQ.

kadangi, nors viešųjų pirkimų procedūros yra griežtai prižiūrimos, jiems įvykus lėšų naudojimas yra visai neskaidrus ir valstybėse narėse interesų deklaracijos yra labai įvairios;

1.

mano, kad būtina parengti tinkamą politinį atsaką siekiant kovoti su nusikalstamų organizacijų ir mafijos įsitvirtinimu ES lygmeniu laiku paruošiant išsamų veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos teisinės ir neteisinės priemonės, kurių tikslas – išardyti tas organizacijas ir nustatyti bei susigrąžinti visų formų turtą, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai su jomis susijęs;

2.

yra įsitikinęs, kad siekiant įveikti organizuotą ir mafijos pobūdžio nusikalstamumą ir išnaikinti tokius reiškinius, kaip korupcija ir pinigų plovimas, kurie kartu varžo ES piliečių ir ateities kartų laisves, teises ir saugumą, reikia ne tik reaguoti į tokią nusikalstamą veiklą, bet ir dėti kuo daugiau pastangų siekiant jai užkirsti kelią;

3.

ragina Komisiją pasiūlyti bendruosius teisės standartus bei valstybių narių integracijos ir bendradarbiavimo modelius; visų pirma, ragina Komisiją, remiantis vertinimo ataskaita dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimo ir pažangiausiais valstybių narių teisės aktais, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatyta bendra organizuoto nusikalstamumo apibrėžtis, kuri turėtų apimti, be kita ko, dalyvavimą mafijos tipo nusikalstamose organizacijose, pabrėžiant tokios nusikalstamos grupės orientuotos į verslą ir turi įbauginimo galios, bei atsižvelgiant į JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 2 straipsnio a dalį; pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų turi būti laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat 2012 m. gegužės 22 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę nustatytų pozicijų;

4.

ragina Komisiją parengti bendrą korupcijos apibrėžtį siekiant sukurti nuoseklią pasaulinę kovos su korupcija politiką; rekomenduoja Komisijai savo ataskaitoje dėl valstybių narių priimtų kovos su korupcija priemonių, kuri bus paskelbta 2013 m., atsižvelgti į visų formų korupciją tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, įskaitant nevyriausybines organizacijas, pabrėžiant geriausią nacionalinę patirtį kovojant su ja, ir nustatyti tikslų šio reiškinio išmatavimo būdą bei pasiūlyti patikimą bei išsamią korupcijos pažeidžiamų sričių valstybėse narėse apžvalgą ir konkrečias rekomendacijas; ragina Komisiją nuolat atsiskaityti Parlamentui ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją šalių narių konferencijai dėl veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės ir ES ir atitinkamai atnaujinti galiojančius Europos teisės aktus;

5.

tvirtina, kad, siekiant sukurti veiksmingą kovos su pinigų plovimu norminių teisės aktų sistemą, turi būti tinkamai atsižvelgta į pinigų plovimo prevencijos nuostatų ir pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą nuostatų sąveiką, kad pinigų plovimo problema būtų sprendžiama nesumažinant nustatytų duomenų apsaugos standartų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europolo naudojamą asmens duomenų apsaugos sistemą;

6.

prašo Komisijos į savo pasiūlymą dėl baudžiamosios teisės derinimo pinigų plovimo srityje, kurį numatoma pateikti 2013 m., įtraukti bendrą paties savininko pinigų plovimo nusikaltimo apibrėžtį, remiantis valstybių narių geriausia patirtimi ir nustatyti, kad pirminiu nusikaltimu būtų laikoma sunki nusikalstama veika, galinti duoti pelno ją padariusiam asmeniui;

7.

ragina Komisiją parengti pasiūlymą, kuris detaliau išdėstytų direktyvos dėl prekybos žmonėmis 18 straipsnį, skatinantį valstybes nares kriminalizuoti naudojimąsi paslaugomis (lytinėmis paslaugomis ir išnaudojimu darbe), kurias teikiantis asmuo yra bet kokios formos prekybos žmonėmis auka;

8.

mano, kad prekybos žmonėmis aukų patiriamos sąlygos ir sunkios pasekmės nepriimtinos ir yra baudžiamasis žmogaus teisių pažeidimas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti įtikinamas ir ilgalaikes visuomenės informavimo kampanijas ir numatyti aiškius planuojamus mažinimo tikslus bei užtikrinti, kad prekybos žmonėmis reiškinys taptų socialiai nepriimtinu; šios kampanijos turėtų kiekvienais metais būti vertinamos Europos kovos su prekyba žmonėmis dieną, kuri minima lapkričio 18 d., ir praėjus penkeriems metams, laikotarpiu nuo dabar iki Europos kovos su prekyba žmonėmis metų;

9.

rekomenduoja valstybėms narėms bendradarbiaujant su Komisija ir Europos Parlamentu ir remiant Europolui, Eurojustui ir Pagrindinių teisių agentūrai parengti ES lygmens kuo vienodesnius ir nuoseklesnius rodiklius, kad būtų galima įvertinti bent ES vykdomo organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo paplitimą, išlaidas ir socialinę žalą;

10.

ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę sudaryti ES nusikalstamų organizacijų sąrašą remiantis ES organizacijų, kurios laikomos teroristinėmis organizacijomis, sąrašo pavyzdžiu;

11.

rekomenduoja įsteigti Europos tinklą, kuris apjungtų įvairius universitetus, kuriuose nagrinėjamas organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas, taip skatinant universitetų mokslinius tyrimus šiose srityse;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia, jog būtų visiškai įgyvendintos esamos tarpusavio pripažinimo priemonės ir būtų priimtas Europos Sąjungos teisės aktas, kuriuo būtų užtikrintas baudžiamųjų nuosprendžių ir konfiskavimo orderių įvykdomumas kitos, nei jie buvo išduoti, valstybės narės teritorijoje; mano, kad reikėtų pagerinti valstybių narių tarpusavio teisinės pagalbos teikimą ir tarpusavio įrodymų leistinumą;

13.

mano, kad kovos su prekyba žmonėmis ir prievartinio darbo veiksmai turi būti sutelkti į pagrindines šių reiškinių priežastis, pavyzdžiui, nelygybę pasaulyje; todėl ragina valstybes nares vykdyti savo paramos vystymuisi ir TVT įsipareigojimus;

14.

ragina Komisiją ir EIVT sutvirtinti priemonių ir programų, įskaitant dvišalius susitarimus kovoti su prekyba žmonėmis taikant prevencinius veiksmus kilmės ir tranzito šalyse ir ypatingą dėmesį atkreipiant į nelydimus nepilnamečius ir vaikus, išorės aspektą;

15.

ragina Komisiją parengti patikimą stebėsenos sistemą visoje ES, kurią taikant būtų galima veiksmingiau stebėti neteisėtų prekeivių ir prekybos žmonėmis aukų kelius;

16.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis kovoje su prekyba žmonėmis, nedelsiant parengti palyginamą ir patikimą visos ES duomenų rinkimo sistemą, pagrįstą bendrais ir svariais rodikliais; siekiant padidinti šios duomenų sistemos matomumą ir būtinumą, būtų galima jau veikiančioje ES kovos su prekyba žmonėmis interneto svetainėje įdiegti ES kovos su prekyba žmonėmis stebėsenos centrą, įpareigoti visas ES institucijas ir septynias susijusias agentūras suvesti jų turimus duomenis ir pasiūlyti NVO ir kitoms institucijoms padaryti tą patį;

17.

ragina Komisiją įgyvendinti rekomendacijas, numatytas Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijoje 2012–2016 m.;

18.

ragina Komisiją įvykdyti sąlygas, reikalingas siekiant įdiegti Europos pagalbos liniją prekybos žmonėmis aukoms, padėti skleisti informaciją apie jų teises;

19.

ragina Komisiją skirti daugiau išteklių kovai su socialinių tinklų ir elektroninių nusikaltimų naudojimu prekybai žmonėmis;

20.

ragina Komisiją padidinti tarpvalstybinį teismų ir policijos bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių ir ES agentūrų, nes nusikaltimas prekyba žmonėmis vykdomas ne vienoje valstybėje narėje;

21.

ragina sugriežtinti sankcijas bankams ir finansinėms institucijoms, kurios bendrininkavo gaunant ir (arba) plaunant pajamas iš organizuotos nusikalstamos veiklos;

22.

konfiskavimo požiūriu ragina valstybes nares, remiantis pažangiausiais nacionaliniais teisės aktais, apsvarstyti galimybę įgyvendinti civilinės teisės turto konfiskavimo modelius tais atvejais, kai, įvertinus tikimybę ir jei leidžia teismas, galima nustatyti, kad tas turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba jį ketinama naudoti būsimai nusikalstamai veikai; mano, kad galėtų būti leidžiama numatyti prevencinius turto konfiskavimo modelius gavus teismo sprendimą, laikantis konstitucinių nacionalinių garantijų ir nepažeidžiant teisės į nuosavybę ir teisės į gynybą; taip pat ragina valstybes nares skatinti naudoti nusikalstamu būdu įgytą turtą socialiniais tikslais; siūlo imtis veiksmų ir panaudoti lėšas priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti konfiskuoto turto vientisumą, finansuoti;

23.

rekomenduoja nustatyti, kad ekonominiam veiklos vykdytojui bent penkerius metus turėtų būti neleidžiama dalyvauti vykdant bet kokią viešąją sutartį visoje ES, jei jam buvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimą arba teroristų finansavimą, dalyvavimą veikloje, kuria išnaudojamos prekybos žmonėmis aukos ar vaikų darbas, korupciją ar kitą sunkią nusikalstamą veiką viešajam interesui, kai dėl tokios nusikalstamos veikos prarandamos pajamos iš mokesčių ar padaroma socialinė žala ar kitus ypač sunkius nusikaltimus su tarpvalstybiniu aspektu, kaip nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje („europinius nusikaltimus“), ir kad ši nuostata turėtų būti taikoma net jei ekonominės veiklos vykdytojų pašalinimo iš viešųjų pirkimų sutarčių priežastis išaiškėtų jau vykstant sutarties sudarymo procesui; mano, kad viešųjų pirkimų procedūros turi būti grindžiamos teisėtumo principu ir kad, atsižvelgiant į tai, reikėtų apibrėžti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, kad būtų užtikrintas skaidrumas (taip pat naudojant elektroninių viešųjų pirkimų sistemas) ir užkirstas kelias sukčiavimui, korupcijai ir kitiems rimtiems pažeidimams; ragina Komisijos tarnybas parengti struktūrą arba bendradarbiavimo sistemas, kad būtų užtikrintas holistinis kovos su korupcijos nusikaltimais, susijusiais su viešaisiais pirkimais, požiūris;

24.

atkreipia dėmesį į teisėtos ir neteisėtos verslo veiklos sąsajas, nes kai kuriais atvejais teisėti interesai teikia lėšas neteisėtai veiklai; pabrėžia, teisėtų interesų sąsajų stebėsena gali padėti nustatyti iš nusikalstamos veiklos įgytą turtą;

25.

mano, kad siekiant kovoti su narkotikų prekyba, taip pat kita nusikalstama veika, kuri yra organizuoto nusikalstamumo išraiška, teismo ir policijos institucijų veikla turėtų būti papildoma ne tik bendradarbiavimu su Eurojustu ir Europolu, bet ir bendradarbiavimo susitarimais su valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių transporto ir logistikos sektorių įmonėmis, chemijos pramone, interneto paslaugų teikėjais, bankais ir finansinių paslaugų teikėjais, nepažeidžiant jų konfidencialumo pareigos; pabrėžia, kad svarbu kovoti su narkotikų tiekimu taikant griežtą narkotikų pirmtakų (prekursorių) kontrolę, ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 273/2004, kuriame nustatyti būdai, kaip geriau užkirsti kelią neteisėtam ES vidaus prekyboje naudojamo acetanhidrido panaudojimui, pvz., sugriežtinant šio produkto registravimo reikalavimus;

26.

reiškia susirūpinimą dėl įvairiose nacionalinėse teisinėse sistemose taikomų tyrimo priemonių neveiksmingumo, nes jose tinkamai neatsižvelgiama į tinkamos ir specialios tyrimo priemonių sistemos, skirtos kovai su nusikalstamomis ir mafijos organizacijomis, poreikį; pakartoja savo prašymą Komisijai, jau išreikštą savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliucijoje, parengti specialių tyrimo būdų, šiuo metu naudojamų įvairiose valstybėse narėse, lyginamąją analizę, kurios pagrindu būtų galima imtis veiksmų ES lygiu siekiant atsakingom institucijoms suteikti reikiamas tyrimo priemones, pagrįstas turima gerąja patirtimi;

27.

ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones imtis praktiškų priemonių produktų atsekamumui pagerinti (pvz., žemės ūkio maisto produktų kilmės šalies žymėjimas, Nuolatinės tarptautinės komisijos ženklai ant šaunamųjų ginklų ar skaitmeniniai mokesčių mokėtojų kodai ant cigarečių, alkoholinių gėrimų ir receptinių vaistų) siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, padidinti piliečių saugumą, neleisti vykdyti kontrabandos ir veiksmingiau kovoti su neteisėta prekyba; apgailestauja, kad valstybės narės nenorėjo užtikrinti atsekamumo atnaujindamos Sąjungos muitų kodeksą;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą jūrų srityje siekiant kovoti su prekyba žmonėmis ir narkotikų, neteisėtų ir padirbtų gaminių srautais per ES vidaus ir išorės jūrų sienas; pripažįsta, kad sienų valdymas taip pat susijęs su migracijos aspektu, susijusiu su pagrindinėmis migrantų teisėmis, įskaitant prireikus teisę į prieglobstį, prekybos žmonėmis ar priverstinio darbo aukų, ypač nepilnamečių, apsaugą ir pagalbą joms;

29.

mano, kad ilgiau nedelsiant reikia parengti veiksmų planą, kuriuo siekiama sukurti europinio masto baudžiamojo teisingumo teisėkūros sistemą ir nustatyti kovos su elektroniniais nusikaltimais priemones, siekiant užtikrinti didesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir paramą Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3), kad būtų užtikrinta aukšto lygio piliečių, ypač pažeidžiamų asmenų, įmonių ir valdžios institucijų apsauga nepažeidžiant teisės į informaciją ir duomenų apsaugą;

30.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į teismo institucijų ir policijos paminėtas organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo sąsają, kai iš pajamų, gautų vykdant neteisėtą prekybą, finansuojama neteisėta teroristinių grupuočių veikla tarptautiniu lygmeniu; ragina atsakingas institucijas sugriežtinti priemones, kuriomis kovojama su šia veikla;

31.

kadangi organizuotas nusikalstamumas vis dažniau naudojasi elektronine erdve ir neteisėtomis priemonėmis, ragina valstybes nares nedelsiant patvirtinti nacionalines elektroninio saugumo strategijas;

32.

ragina Komisiją parengti ES prekybos žmonėmis aukų apsaugos ir pagalbos joms chartiją, kad visi dabartiniai rodikliai, priemonės, programos ir ištekliai būtų renkami darniau, veiksmingiau ir taip, kaip būtų naudingiau visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems siekiant sustiprinti aukų apsaugą; ragina Komisiją įsteigti pagalbos liniją prekybos žmonėmis aukoms;

33.

primena Komisijai, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikams, prekybos žmonėmis aukoms, taip pat pagerinti nelydimų nepilnamečių ar vaikų, kuriais buvo prekiaujama, apsaugą jų pačių šeimose (reikia atsižvelgti į atvejus, kai siūloma grįžti į kilmės šalį, nustatomi globėjai ir t. t.); primygtinai pabrėžia, kad reikia atsižvelgti ne tik į lyčiai būdingas savybes, bet ir į sveikatos problemų ir negalios vaidmenį;

34.

ragina Komisiją skirti daugiau išteklių specializuotoms NVO, žiniasklaidai ir moksliniams tyrimams, kad būtų teikiama daugiau paramos ir pagalbos aukoms, kad jos būtų saugomos ir kad jų liudijimas teisme nebūtų toks reikalingas; taip pat ragina Komisiją sustiprinti matomumo, informuotumo ir aukų poreikių aspektus, kad būtų galima sumažinti prekybos žmonėmis aukų paklausą ir jų išnaudojimą bei skatinti visišką netoleranciją lytiniam išnaudojimui ir priverstiniam darbui;

35.

ragina Komisiją parengti efektyvesnių ir aktyviau vykdomų finansinių tyrimų sistemą, kuri atliktų svarbų vaidmenį siekiant sumažinti spaudimą prekybos žmonėmis aukoms, kurios yra pagrindiniai liudytojai nagrinėjant prekiautojų žmonėmis bylas; taip pat ragina Komisiją ES agentūroms, kovojančioms su prekyba žmonėmis, numatyti geresnius specializuotus mokymus ir skirti pakankamai išteklių, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą be sienų; primena Komisijai, kad šiems veiksmams reikia holistinio požiūrio, kurį taikant būtų skatinama bendradarbiauti daugelyje sričių vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, valstybės narės būtų skatinamos sukurti, be kita ko, specialius nacionalinės policijos žvalgybos skyrius, taip pat būtų stiprinamas administravimo ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas;

36.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti valstybių narių teismų ir teisėsaugos institucijų, Europolo, Eurojusto, OLAF bei Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (angl. ENISA) tarpusavio bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su atitinkamomis ES nepriklausančių šalių ir ypač ES kaimyninių šalių institucijomis ir didinti skaidrumą siekiant patobulinti įrodymų rinkimo sistemas ir užtikrinti veiksmingą duomenų ir informacijos, kuri naudinga tiriant teisės pažeidimus, įskaitant nusikaltimus ES finansiniams interesams, tvarkymą bei keitimąsi šiais duomenimis ir informacija, visapusiškai paisant subsidiarumo ir proporcingumo principų ar pagrindinių teisių Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai, ragina kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas įgyvendinti pritaikytas teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemones, kurios yra labai svarbios užtikrinant veiksmingą kovą su tarpvalstybiniu ir organizuotu nusikalstamumu; ragina Komisiją parengti dar artimesnio teismų ir policijos bendradarbiavimo gaires ir sukurti baudžiamojo tyrimo organą, kuris turėtų kompetenciją tirti pažeidimus ir nusikaltimus ES;

37.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę savo prekybos ir asociacijos susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatyti konkrečias bendradarbiavimo nuostatas, skirtas kovai su neteisėta prekyba, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu; pastebi, kad nepakanka tarptautinio bendradarbiavimo, visų pirma su trečiosiomis tranzito bei kilmės šalimis; pripažįsta, kad reikia imtis ryžtingų diplomatinių veiksmų ir paraginti šias šalis sudaryti bendradarbiavimo susitarimus ar tinkamai laikytis jau pasirašytų susitarimų; pabrėžia teismo pavedimų vykdymo sistemos svarbą;

38.

pabrėžia, kad veikiantis Kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklas turėtų būti sustiprintas ir jam turėtų talkinti Europolas, Eurojustas ir CEPOL; pabrėžia, kad juose reikėtų ne tik keistis informacija, bet šie kontaktiniai punktai taip pat turėtų būti naudojami dvišaliam bendradarbiavimui konkrečiais užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimo atvejais gerinti; rekomenduoja, kad šie kontaktiniai punktai spręstų problemas, susijusias su prioritetų nustatymo, išteklių ir patirties skirtumais, ir informuotų apie bet kokias su jais susijusias problemas; pabrėžia, kad tinkas turėtų skatinti koordinuotus veiksmus, jeigu konkrečią papirkinėjimo veiką padarė patronuojamoji bendrovė vienoje valstybėje narėje, kai jos patronuojančioji bendrovė įsteigta – kitoje;

39.

ragina valstybes nares sklandžiai ir visiškai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus ir taip sudaryti Sąjungai galimybes imtis suderintų kovos su nusikalstamumu veiksmų;

40.

ragina visas valstybes nares įsipareigoti visapusiškai naudotis Europolu ir Eurojustu, kurių veikla ir jos rezultatai nepaisant tebevykdomų reformų ir patobulinimų, kuriuos dar reikia padaryti, labai priklauso nuo dalyvavimo lygio, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo su nacionalinėmis tyrimo ir teisminėmis institucijomis;

41.

pabrėžia, kad norint kovoti su organizuotu nusikalstamumu, labai svarbu kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu Europos lygiu laikytis piliečių iniciatyvų požiūrio, įskaitant policijos pareigūnų ir vadovų mokymus ir dalyvavimą, ypač susijusį su informavimu apie naujus ir mažiau matomus nusikalstamos veiklos būdus; atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamumas vietos lygiu dažnai prisideda prie nusikalstamumo tarptautiniu lygiu;

42.

ragina valstybes nares parengti teisėsaugos gaires, susijusias su korupcija ir pinigų plovimu; rekomenduoja į šias gaires įtraukti gerąją patirtį, pvz., specializuotų darbuotojų poreikį, tyrimo institucijų ir teismų bendradarbiavimą, metodus, kuriais sprendžiamos kartais sunkiai renkamų įrodymų problemos, žmogiškųjų ir kitų išteklių lygį, būtiną veiksmingam baudžiamajam persekiojimui, ir priemones, palengvinančias tarptautinį bendradarbiavimą;

43.

mano, kad itin svarbu visiškai išnaudoti esamas Europos teisėjų tinklo ir Eurojusto sąsajas siekiant aukšto lygio visos Europos teismų bendradarbiavimo;

44.

pabrėžia, kad rengiant teisėkūros ir reguliavimo sistemas labai svarbu konsultuotis su regionų ir nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis ir pilietine visuomene;

45.

pabrėžia, kad labai svarbu, jog valstybės narės kartu su Europos Sąjungos ir tarptautiniais subjektais parengtų išsamų, ilgalaikį vietos ir pasaulinių problemų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, strateginį planą, ir taip nustatytų atsirandančias grėsmes, rinkos pažeidžiamumą ir rizikos veiksnius, taip pat parengtų ES strategiją, pagrįstą planavimu, o ne tik reagavimu;

46.

ragina valstybes nares ir Komisij1 stiprinti teisėjų, prokurorų ir ryšių palaikymo pareigūnų vaidmenį, mokyti teismo pareigūnus kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, įskaitant elektroninius nusikaltimus, visų pirma pasinaudojant Europos policijos koledžo (CEPOL) ir Europos teisėjų mokymo tinklu (ETMT), ir visapusiškai pasinaudojant finansinėmis priemonėmis, pvz., policijos bendradarbiavimui skirtu Vidaus saugumo fondu ar programa „Hercule III“; siūlo mokant policijos pareigūnus ir teisėjus skatinti užsienio kalbų mokymą, kad būtų palengvintas tarptautinis bendradarbiavimas; ragina remti Europos keitimosi geriausia patirtimi ir teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų mokymo programą;

47.

ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dėti bendras pastangas siekiant užbaigti derybas dėl direktyvos dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose projekto, kuriuo būtų supaprastintas įrodymų rinkimas tarpvalstybinėse bylose, taigi būtų žengtas svarbus žingsnis kuriant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

48.

ragina pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą kovos su padirbtais dokumentais ir sukčiavimu srityje ir ragina atitinkamas institucijas bendradarbiauti siekiant pagerinti pradinių dokumentų patikimumą ir autentiškumo patvirtinimą;

49.

ragina nacionaliniu lygiu įsteigti institucijas, kurių tikslas būtų tirti nusikalstamas ir mafijos grupes ir su jomis kovoti, ir sudaryti galimybę Europolui padedant vystyti darnų ir neoficialų kovos su mafija veiksmų tinklą, taip siekiant keistis informacija apie veikiančių mafijų struktūrą, nusikalstamas ir finansines perspektyvas, turto vietą ir bandymus smelktis į viešųjų pirkimų sistemą;

50.

mano, kad dėl organizuoto nusikalstamumo globalizacijos reikia daugiau bendradarbiavimo valstybių narių, ES ir tarptautiniu lygiu; ragina labiau bendradarbiauti ES, JT, ESBO ir Europos Tarybą kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu siekiant integruoti atitinkamas politikos kryptis ir suformuluoti bendras veiksmų apibrėžtis; remia Finansinių veiksmų darbo grupės pastangas skatinti kovos su pinigų plovimu politikos kryptis; ragina valstybes nares ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas esamas tarptautines priemones; ragina Komisiją veiksmingai remti valstybių narių pastangas kovoti su organizuotu nusikalstamumu; rekomenduoja Europos Sąjungai tapti Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) visateise nare;

51.

rekomenduoja imtis bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią neteisėtoms su aplinka susijusioms veikoms, kurios taip pat susijusios su organizuota, mafijos tipo nusikalstama veikla arba padaromos dėl šios veiklos, ir kovai su minėtomis veikomis, sustiprinti Europos agentūras, pvz., Europolą ir Eurojustą, ir tarptautines organizacijas, pvz., Interpolą ir UNICRI, taip pat keistis labiausiai su šio pobūdžio nuskalstamomis veikomis kovojančių valstybių narių veiklos metodais ir informacija, siekiant parengti bendrą veiksmų planą;

52.

ragina Tarybą ir valstybes nares ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius; pabrėžia neigiamą poveikį, kurį užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimas turi Sąjungos pagrindinėms teisėms, aplinkai ir vystymosi politikai;

53.

teigia, kad reikia pradėti taikyti Europos tyrimo orderį (ETO), ir ragina stiprinti tokias kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu priemones kaip jungtinės tyrimų grupės; ragina kovojant su organizuotu nusikalstamumu, patenkančiu į ES, glaudžiau bendradarbiauti su ES kaimyninėmis šalimis;

54.

ragina valstybes nares savo žvalgybos tarnybose sukurti visuotines dalijimosi informacija strategijas ir analizes siekiant nustatyti atsirandančias organizuoto nusikalstamumo tendencijas;

55.

kovojant su sukčiavimu ES reikia sutvirtinti ES tarnybų bendradarbiavimą visais valstybės lygiais, įskaitant regionų ir savivaldybių lygį, kurie yra itin svarbūs valdant ES lėšas;

56.

mano, kad neįmanoma sukurti veiksmingos ekonominės ir fiskalinės sąjungos neužtikrinant kovos su korupcija Sąjungos mastu;

57.

pabrėžia, kad skaidrumas yra natūralus korupcijos priešas, nes nuo jos ir prasideda nusikalstamumas; yra įsitikinęs, kad turėtų būti reikalaujama, jog aukštus postus užimančių pareigūnų ir turtuolių su savo privilegijomis ir imunitetais veikla būtų visiškai skaidri;

58.

mano, kad neorganizuota ir neskaidri biurokratinė sistema ir sudėtingos jos procedūros ne tik gali mažinti administracinių veiksmų veiksmingumą, bet ir pakenkti sprendimų priėmimo procesų skaidrumui, kelti suinteresuotų asmenų pasipiktinimą ir taip sudaryti palankias sąlygas korupcijai; mano, kad taip pat dėl neliečiamų bankų ir verslo paslapčių gali būti slepiamos neteisėtos pajamos iš korupcijos, pinigų plovimo organizuoto nusikalstamumo;

59.

atkreipia dėmesį į Meridos konvenciją prieš korupciją (2003 m.) ir pabrėžia, kad aukštus postus užimančių pareigūnų ir turtuolių su savo privilegijomis ir imunitetais veikla būtų kontroliuojama, be kita ko, mokesčių institucijų ir kad tokia kontrolė turi būti stiprinama siekiant užtikrinti sąžiningas ir veiksmingas paslaugas bendruomenei ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu; visų pirma pataria, kad valstybės pareigūnai būtų įpareigoti teikti turto, pajamų, įsipareigojimų ir interesų deklaracijas; ragina priimti skaidrumo stiprinimo ir prevencijos priemones taikant nuoseklią administracinės teisės, reglamentuojančios viešąsias išlaidas ir prieigą prie dokumentų, sistemą ir sukuriant reikalingus registrus;

60.

rekomenduoja stiprinti skaidrumą vyriausybės tarnybose ir kitose valstybės įstaigose užtikrinančią ir biurokratizmą šalinančią tvarką, užtikrinant piliečių teisę susipažinti su dokumentais (pradedant labai jautria viešųjų pirkimų sritimi); ragina remti teisėtumo bei sąžiningumo kultūrą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, taip pat ir suteikiant veiksmingas apsaugos priemones informatoriams;

61.

remia Komisijos veiksmus, skirtus pripažinti itin svarbiam tiriamosios žurnalistikos vaidmeniui atskleidžiant faktus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, ir apie juos pranešant;

62.

ragina valstybes nares stiprinti pareigūnų vaidmenį užkertant kelią sukčiavimui ir korupcijai, teikiant informaciją apie juos ir kovojant su jų keliama grėsme;

63.

ragina nustatyti aiškias ir proporcingas taisykles bei jų vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos mechanizmus, kurie būtų nurodyti elgesio kodekse siekiant išvengti valstybės pareigūnų perėjimo į privatųjį sektorių ir kuriuos taikant tam tikro lygio vadovavimo ir finansinės atsakomybės pareigas užimantys valstybės pareigūnai negalėtų pereiti į privatųjį sektorių, kol nesibaigė nustatytas laikas nuo jų išėjimo iš tarnybos dienos, jei yra interesų konflikto pavojus dėl anksčiu atliekamų viešų funkcijų; taip pat mano, kad esant interesų konflikto pavojui panašūs apribojimai turėtų būti taikomi ir asmenims, pereinantiems iš privataus į viešąjį sektorių;

64.

ragina Komisiją vadovaujantis Europos Parlamento 2013 m. sausio 15 d. rekomendacijomis kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės;

65.

mano, kad lobistų grupių sąrašas – naudinga skaidrumo priemonė; ragina valstybes nares, jeigu ši priemonė dar netaikoma, pradėti ją taikyti; toliau ragina vyriausybes ir valstybės administravimo institucijas numatyti, kad išankstinė registravimo lobistų grupių sąraše sąlyga būtų susitikimas su verslo, interesų arba lobistų grupe;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad savireguliacija – įprasta kovos su korupcija sporto lažybose priemonė – nebuvo veiksminga; pabrėžia, kad vyriausybės nacionaliniu, regionų arba vietos lygiu yra vienos iš aktyviausiai finansuojančių sportą, ragina valstybes nares nustatyti skaidrius bendradarbiavimo su sporto bendruomene santykius ir pateikti nacionalinių valdymo institucijų užsakytą išsamų ir nepriklausomą korupcijos sporte tyrimą;

67.

mano, kad visiškas administracinių aktų visais viešojo sektoriaus lygiais skaidrumas – kovos su nusikalstama veikla ir piliečių apsaugos nuo visų formų viešųjų reikalų valdymo trūkumų pamatas; neigiamai vertina bet kokį valstybės institucijų nenorą, kad piliečiai ir žiniasklaida stebėtų jų veiklą, vykdomą naudojant valstybės lėšas ir visuomenės interesais; mano, kad ir ES ir atskiros valstybės narės turėtų tvirtai įsipareigoti užtikrinti visišką skaidrumą ir parengti geriausia patirtimi pagrįstas atviro ir veiksmingo valdymo formas;

68.

pabrėžia, kad kyšininkavimas neturėtų būti maskuojamas vadinamojo skatinamojo mokėjimo terminu, kuris EBPO konvencijoje tam tikromis aplinkybėmis yra laikomas priimtinu (smulkūs mokėjimai pvz., siekiant gauti leidimą iškrauti prekes uoste); ragina valstybes nares susitarti nevartoti šios sąvokos arba ją vartoti tik kraštutiniais atvejais ir ragina sukurti gaires, kuriomis sąvoka būtų interpretuojama vienodai visoje ES; pabrėžia, kad nei kyšiai, nei skatinamieji mokėjimai negali būti neapmokestinami;

69.

remia reguliaraus audito dėl su sąžiningumu susijusių elgesio taisyklių (kodeksų) laikymosi įgyvendinimą ir pakankamų išteklių skyrimą su sąžiningumu susijusiems valstybės tarnautojų mokymams;

70.

primena politinėms partijoms apie atsakomybę, kuri joms tenka visais lygmenimis siūlant kandidatus arba sudarant rinkėjų sąrašus, ir užduotį stebėti kandidatų tinkamumą, drauge vadovaujantis ir griežtu etikos kodeksu, kurio reikalavimus šie turi atitikti, įskaitant elgesio kodeksą, kuris taip pat turėtų apimti aiškias ir skaidrias dovanų teikimo politinėms partijoms taisykles;

71.

pritaria principui, kad į Europos Parlamentą arba kitų ES institucijų ir agentūrų tarnybas negali būti renkami asmenys, galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisti už organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, korupciją ir kitus sunkius ekonominius ar finansinius nusikaltimus viešajam interesui; ragina atitinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą panašų principą taikyti nacionalinių parlamentų nariams ir renkant į kitas pareigas;

72.

rekomenduoja, kad valstybės narės nustatydamos sankcijų sistemą nustatytų ir veiksmingai taikytų atvejus, kuriais kandidatavimas užimti pareigas negalimas dėl galutinio apkaltinamojo nuosprendžio už korupciją; mano, kad ši sankcija turėtų būti taikoma bent penkerius metus per visų lygmenų rinkimus; taip pat rekomenduoja tokį pat laikotarpį uždrausti eiti pareigas visų lygmenų valdžios institucijose, įskaitant ES lygmenį;

73.

rekomenduoja nustatyti, kokiais atvejais po galutinio apkaltinamojo nuosprendžio už organizuotus nusikaltimus, korupcinius nusikaltimus ar pinigų plovimą asmuo turi netekti politinių postų (valdžios ir jai prilyginamoje struktūroje) bei vadovaujamų ir administracinių pareigų;

74.

pripažįsta, kad tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojams ir išrinktiems atstovams taikomi imunitetai yra pagrindinė kliūtis kovojant su korupcija; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo labiau sumažinti asmenų, kuriems taikomi imunitetai, skaičių;

75.

ragina priimti politinių partijų narių elgesio kodeksus ir didinti partijų finansinės apskaitos skaidrumą; siūlo labiau kontroliuoti viešąjį partijų finansavimą ir vengti piktnaudžiavimo lėšomis bei jų švaistymo, taip pat atidžiau stebint ir kontroliuojant privatųjį finansavimą siekiant užtikrinti politinių partijų ir jų rėmėjų atskaitingumą;

76.

ragina valstybes nares uždrausti ir sankcionuoti balsų pirkimą, turint omenyje, kad nauda už pažadėtą balsą gali būti gaunama ne vien pinigais, bet ir suteikiant kitą pranašumą, įskaitant nematerialią bei neteisėtame susitarime tiesiogiai nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims teikiamą naudą;

77.

mano, kad EP narių pajamų ir finansinių interesų skelbimas būtų gera praktika, kuri turėtų būti taikoma ir nacionalinių parlamentų nariams ir išrinktiems atstovams;

78.

rekomenduoja valstybėms narėms sukurti veiksmingas, efektyvias, atskaitingas ir suderintas baudžiamojo teisingumo sistemas, kuriomis taip pat būtų galima užtikrinti teisių apsaugą pagal Europos pagrindinių teisių chartiją; taip pat rekomenduoja sukurti stebėsenos priemones, susijusias su baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumu ES lygmeniu kovojant su korupcija, atliekant nuolatinius vertinimus ir skelbiant rekomendacijas;

79.

ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat apsvarstyti ir ne teisėkūros priemones, kuriomis būtų galima sustiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą teisinėmis sistemomis, padidinti nuoseklumą ir skatinti kurti bendrą ES teisinę kultūrą kovojant su nusikalstamumu;

80.

kviečia Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir nustatyti juridinių asmenų teisinę atsakomybę finansinių nusikaltimų atvejais ir ypač kontroliuojančiųjų bendrovių ir patronuojančiųjų bendrovių atsakomybę jų patronuojamosioms įmonėms; pabrėžia, kad šiuo pasiūlymu turi būti paaiškinama fizinių asmenų atsakomybė už bendrovės ar jos patronuojamosios įmonės padarytus nusikaltimus, už kuriuos jie gali būti laikomi iš dalies arba visiškai atsakingi;

81.

mano, kad, derinant kovos su korupcija priemones turėtų būti sprendžiama problema, susijusi su valstybių narių senaties terminų skirtumai, siekiant atsižvelgti į gynybos poreikius ir veiksmingo ir efektyvaus baudžiamojo persekiojimo ir nuosprendžio priėmimo poreikį, ir kad senaties terminai turėtų būti nustatomi pagal proceso etapus ar teismo instancijas, kad nusikaltimo senaties terminas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu atitinkamas proceso etapas arba bylos nagrinėjimas tam tikroje instancijoje negalėtų baigtis per pagrįstą ir aiškiai apibrėžtą laikotarpį; taip pat mano, kad, taikant proporcingumo principą ir teisinės valstybės principus, korupcijos atvejams neturėtų būti taikoma senatis tol, kol veiksmingai vyksta baudžiamasis procesas;

82.

mano, jog kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės turėtų būti grindžiamos nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo priemonę, kuri turėtų būti veiksminga ir atgrasanti, siekiant užtikrinti, kad atsakomybėn būtų patraukti laisvėje esantys sąmoningai teisingumo vengiantys asmenys, kad kalinamiems nusikalstamų grupių vadams nebūtų sudarytos sąlygos, nepažeidžiant pagrindinių principų, susijusių su kalinių teisėmis, toliau vadovauti savo organizacijoms ir duoti nurodymus jų nariams net jei jie patys įkalinti;

83.

ragina valstybes nares nustatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas, tiek kriminalines, tiek pinigines bausmes ir baudas, įskaitant dideles baudas, už visus sunkius nusikaltimus, kuriais daroma žala piliečių sveikatai ir kenkiama jų saugumui, bei rekomenduoja suderinti sankcijas;

84.

pabrėžia, nepažeidžiant 80 dalies, nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos svarbą ir ragina valstybes nares sukurti ir nustatyti veiksmingas teisines priemones ir alternatyvias laisvės atėmimo bausmes, pvz., baudas ar viešuosius darbus, kai tai leidžiama ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant nedidelį nusikalstamos veikos sunkumą;

85.

primygtinai ragina įmones taikyti savireguliavimą ir skaidrumą paisant elgesio kodeksų ir nustatyti kontrolės procedūras, įskaitant vidaus ir išorės auditą ir viešus įvairiose institucijose veikiančių lobistų registrus, kad pirmiausia būtų išvengta korupcijos ir viešojo bei privačiojo sektorių slaptų susitarimų ir interesų konfliktų; taip pat rekomenduoja skatinti sričių, tikslų ir finansinės informacijos skaidrumą nacionaliniu ir ES lygmenimis;

86.

ragina sudaryti valdžios institucijoms priskirtų bendrovių sąrašą ir sąrašą tų bendrovių, kurios negali būti priskirto valdžios institucijoms; mano, kad pastarasis atvejis būtų taikomas, jei bendrovės pademonstravo didelių trūkumų laikantis sutartinių reikalavimų arba esant interesų konfliktui ir valstybių narių, ir ES lygmenimis;

87.

ragina valstybes nares verslo pasaulyje stiprinti prekybos rūmų vaidmenį vykdant pinigų plovimo prevenciją, informuojant apie vis didesnį jo pavojų ir su juo kovojant ir visiškai įgyvendinti Komisijos veiksmų planą, skirtą kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti;

88.

primena, kad tiriamoji žurnalistika, taip pat NVO ir akademinė bendruomenė, nagrinėjanti klausimus, susijusius su viešojo administravimo ir įmonių veiksmais, atlieka pagrindinį teigiamą vaidmenį nustatant sukčiavimo, korupcijos ar kitos žalos atvejus;

89.

ragina įmones užtikrinti vidaus viešųjų pirkimų gairių įgyvendinimą, kad būtų laikomasi teisės aktų ir didžiausio skaidrumo vykstant viešojo pirkimo sutarčių konkursui; vengti turėti ryšių su rangovais ir tiekėjais, žinomais ar pagrįstai įtariamais mokėjus kyšius; prireikus rodyti deramą uolumą vertinant būsimus rangovus ir tiekėjus siekiant užtikrinti, jog jie turėtų veiksmingų kovos su kyšininkavimu programų; supažindinti rangovus ir tiekėjus su kovos su kyšininkavimu politika; stebėti svarbius rangovus ir tiekėjus atliekant reguliarų santykių su jais vertinimą ir turėti teisę nutraukti sutartį tuo atveju, jei jie moka kyšius arba jei jų elgesys prieštarauja įmonės programai;

90.

prašo stiprinti bendradarbiavimą su bankų sistema ir specialistais, tarp jų ir finansų ir apskaitos specialistais, visose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, visų pirma siekiant nurodyti informacines, teisines ir administracines priemones, taikytinas finansų srautams atsekti bei nusikalstamiems reiškiniams ištirti, bei numatyti pranešimo apie bet kokią galimą nusikalstamą veiką tvarką;

91.

ragina Komisiją ir kitas priežiūros institucijas užtikrinti, kad bankams, draudimo ir kredito įstaigoms būtų nustatyta pareiga tinkamai tikrinti deramą kliento uolumą ir susijusius rizikos modelius, siekiant užtikrinti galimybę valstybių narių bendrovėms ar juridiniams subjektams gauti ir laikyti tinkam, tiksli ir atnaujintą informaciją apie vadinamuosius tikruosius naudotojus (angl. beneficial owners), įskaitant mokesčių rojus, ir kad verslo registrai būtų nuolat atnaujinamo ir stebima jų kokybė; mano, kad informacijos skaidrumas (taip pat paskelbiant šalių tikrosios nuosavybės registrą ir bendradarbiaujant tarp valstybių) gali prisidėti prie kovos su tokiais reiškiniais kaip pinigų plovimas, terorizmo finansavimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas;

92.

ragina valstybes nares pradėti verslo registruose taikyti tikrosios nuosavybės sąvoką ir siekti ją įtraukti visur, taip pat į keitimosi informacija mechanizmus;

93.

ragina Komisiją nustatyti bendrus principus ir administracines gaires, skirtas tinkamai naudotis sandorių kainodara;

94.

visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui aiškiai paminėti su mokesčiais susijusius nusikaltimus kaip nusikaltimus, kuriems prielaidas sudaro pinigų plovimas, atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, FATF) 2012 m. rekomendaciją; primygtinai ragina ES didinti informacijos apie tikruosius naudotojus ir kovos su pinigų plovimu tikslais vykdomo deramo klientų tikrinimo procedūrų skaidrumą; pritaria tam, kad visoje ES būtų suderintos nuostatos dėl pinigų plovimo nusikaltimo ir ragina visapusiškai įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) numatytus standartus vykdant veiksmingą stebėseną, taikant proporcingas sankcijas ir remiantis patikimomis apsaugos priemonėmis;

95.

rekomenduoja kruopščiai įvertinti naujų bankinių ir finansinių produktų riziką, jeigu jie susiję su anonimiškumu arba galimybe veikti per atstumą; be to, ragina nustatyti bendrą mokesčių rojų apibrėžtį, nes jais dažnai naudojasi nusikalstamos organizacijos privačioms bendrovėms ar bankams, kurių tikrąją nuosavybę sunku nustatyti, išleidžiant vertybinius popierius;

96.

tikisi, kad bus rasti veiksmingi sprendimai, kuriais, laikantis teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, finansų ir kredito įstaigoms būtų padedama nustatyti asmens, prašančio atlikti bet kokią operaciją, tapatybę, nes sukčiavimas, susijęs su tapatybės vagystėmis, kartais yra pinigų plovimo prielaida; todėl pritaria euro zonos bankų sąjungai;

97.

rekomenduoja atsisakyti bankų paslapčių;

98.

ragina visus viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus įsitraukti į ryžtingą kovą su pinigų plovimu; ragina visapusiškai užtikrinti specialistams tenkančių pareigų pinigų plovimo prevencijos srityje vykdymą, remiant perspėjimo apie įtartinas operacijas priemones ir diegiant elgesio kodeksus, kurių privalėtų laikytis atitinkamų specialistų organizacijos ir profesinės asociacijos;

99.

atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus finansinės žvalgybos padalinių vaidmuo užtikrinant aukštus tarptautinius standartus kovojant su pinigų plovimu; pripažįsta Europos priemonių svarbą atsekant finansinius srautus siekiant kovoti su tokiomis grėsmėmis kaip elektroniniai nusikaltimai, pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas;

100.

rekomenduoja nuolat tikrinti lošėjus ir jų tapatybę, uždrausti galimybę anonimiškai sumokėti už internetu pastatytą lažybų sumą ir vengti internetinių azartinių žaidimų anonimiškumo, identifikuojant tokių žaidimų serverius ir kuriant informacines sistemas, kuriomis būtų galima visiškai atsekti grynųjų pinigų judėjimą žaidžiant tokius žaidimus prijungties ir atjungties režimu;

101.

palankiai vertina siūlomos vadinamosios Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos taikymo srities išplėtimą į azartinių žaidimų sektorių; ragina Komisiją pasiūlyti teisinę sistemą ir atitinkamas priemones, kuriomis būtų kovojama su pinigų plovimu, susijusiu su lažybomis, ypač sporto renginių lažybomis, nustatant tokią naują nusikalstamą veiką kaip su lažybomis susiję susitarimai dėl varžybų baigties ir nustatyti atitinkamo sunkumo sankcijas ir remti stebėsenos priemones, taikomas sporto federacijoms, asociacijoms bei veiklos vykdytojams prijungties ir atjungties režimu ir, kai reikalinga, nacionalinėms valdžioms institucijoms; primygtinai ragina sporto organizacijas patvirtinti visam personalui taikomą elgesio kodeksą, siekiant uždrausti manipuliavimą žaidimais lažybų ar kitais tikslais, uždrausti lošti savo žaidimuose ir įpareigoti pranešti apie sutartą žaidimą, taikant patikimus informatorių apsaugos mechanizmus;

102.

pastebi, kad pinigų plovimu organizuotų lažybų metu dažnai pasinaudoja organizuoti nusikaltėliai; todėl ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą, nustatantį bendrą korupcijos ir apgavysčių sporte apibrėžimą; ragina valstybes nares neleisti vykdyti lažybų dėl varžybų, kurios neturi sportinio aspekto ir uždrausti rizikingiausias sporto lažybų formas; taip pat rekomenduoja nacionaliniu lygmeniu taikyti sistemas, kuriomis būtų pranešama apie įtarimus dėl korupcijos sporte, panašias į sistemas, taikomas pinigų plovimo atvejais, kurių privalėtų laikytis visi sporto sektoriuje prijungties ir atjungties režimu žaidimus teikiantys veiklos vykdytojai;

103.

pabrėžia, kad valstybėms narėms, jų reguliavimo institucijoms, Europolui ir Eurojustui reikia labiau bendradarbiauti ir keistis informacija siekiant kovoti su nusikalstama veikla, susijusia su tarpvalstybiniais internetiniais lošimais;

104.

pripažįsta, kad lošimai internetu tampa vis populiaresniu būdu plauti pinigus, laimint sumas kurioms nėra taikomi mokesčiai, dėl didelio pervedimų skaičiaus šiuos nelegalius pinigus yra labai sunku aptikti, o didelis kiekis mokėjimo tarpininkų dar labiau tai apsunkina; ragina sukurti kovai su interneto lošimais internetu susijusiu pinigų plovimų skirtą priežiūros sistemą;

105.

primygtinai ragina valstybes nares į baudžiamąją teisę įtraukti suderint susitarimų dėl varžybų baigties apibrėžtį ir sukurti teisines priemones kovai su tokiais susitarimais; numatyti sankcijas už susitarimus dėl varžybų baigties, įskaitant baudas ir turto konfiskavimą, bei sukurti specialų padalinį kovai su susitarimais dėl varžybų baigties, kuris būtų kaip centras bendraujant ir bendradarbiaujant su svarbiausiomis suinteresuotomis šalimis, vykdant tolimesnius tyrimus bei perduodant baudžiamojo persekiojimo institucijoms;

106.

ragina daugiau bendradarbiauti Europos lygmeniu – šią veiklą koordinuojant Komisijai – nustatant ir draudžiant lošimų internete veiklos vykdytojus, dalyvaujančius susitarimuose dėl varžybų baigties ir kitoje neteisėtoje veikloje;

107.

ragina sporto valdančiąsias organizacijas, valstybes nares ir Europos Komisiją investuoti į sportininkams skirtas informuotumo kampanijas, didinančias žinojimą apie susitarimus dėl varžybų baigties bei baudžiamosios veiklos pasekmes, taip pat žalingą poveikį sporto varžybų principingumui;

108.

prašo geriau suderinti valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių funkcijas bei įgaliojimus, siekiant sustiprinti jų galias ir pagerinti jų bendradarbiavimo priemones;

109.

valstybėms narėms siūlo kartu veikti nuosekliai skelbiant sprendimus ir bausmes, kalėjimų sistemoje bei kalėjimuose dirbančio personalo mokymuose;

110.

rekomenduoja Europos lygmeniu stiprinti Europos bankininkystės institucijos, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir bendro priežiūros mechanizmo vykdomą priežiūrą, kai tai susiję su pinigų plovimu, drauge siekiant sukurti tikrą Europos bankų sąjungą, kuri galėtų kovoti su korupcija ir pinigų plovimu imantis veiksmingų priemonių remiantis suderintomis taisyklėmis dėl interesų konflikto ir stebėsenos sistemų; reikalauja, kad šiuo metu nacionaliniu lygmeniu būtina stiprinti priežiūros pajėgumus, praktinę patirtį ir apsisprendimą, siekiant skatinti glaudesnį nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą;

111.

skatina priimti būtinuosius gero valdymo standartus mokesčių srityje, ypač vykdant bendras valstybių narių iniciatyvas, turinčias sąsajų su mokesčių rojaus sąlygomis pasižyminčiomis teritorijomis, be kita ko, taip siekiant palengvinti galimybę susipažinti su informacija apie jose įsisteigusių fiktyvių įmonių savininkus; primygtinai teigia, kad labai svarbus minėtas 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatas dėl ryšio tarp ES kovos su sukčiavimu politikos ir mokesčių bei prekybos politikos vystymo stiprinimo;

112.

ragina Europos Sąjungą imtis veiksmingų priemonių tarptautiniu mastu, pvz. G8 ir G20 posėdžiuose, naikinant su mokesčių rojais susijusius nusikaltimus;

113.

pabrėžia, kad apmokestinimo principus reikėtų suderinti su EBPO rekomendacijomis, pateiktomis pranešime „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“, kad būtų laikomasi pagrindinio apmokestinimo principo – apmokestinama ten kur vykdoma pagrindinė ekonominė pajamas generuojanti veikla (turto kilmės principas);

114.

mano, kad turto kilmės principas palengvina mokesčių institucijoms vykdyti apmokestinimo procesą ir kovoti su mokesčių vengimu; mano, kad sąžininga apmokestinimo sistema yra būtina, ypač krizės metu, kai mokestinė našta yra nesąžiningai perkelta smulkiajam verslui ir namų ūkiams, o mokesčių vengimas iš dalies yra skatinamas ES esančių mokesčių rojų;

115.

pažymi, kad labai svarbu stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu skatinant tvarų augimą ES; pabrėžia, kad mažesnis mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo mastas sustiprintų ekonomikos augimo galimybes, nes viešieji finansai taptų patikimesni, o bendrovės galėtų konkuruoti sąžiningai ir vienodomis sąlygomis;

116.

ragina audito bendroves ir teisės konsultantus įspėti nacionalines mokesčių institucijas apie bet kokius audituojamos arba konsultuojamos bendrovės agresyvaus mokesčių planavimo požymius;

117.

remia Komisijos įsipareigojimus skatinti automatinį keitimąsi informacija; dar kartą ragina sudaryti tarptautiniu mastu privalomą daugiašalį savaiminio keitimosi informacija apie mokesčius susitarimą, kuris taip pat apimtų patikos ir kitus fondus ir kuriame būtų numatytos sankcijos vengiančioms bendradarbiauti jurisdikcijoms ir mokesčių rojuose veikiančioms finansinėms institucijoms; ragina ES priimti priemones, panašias į JAV įstatymą dėl mokesčių rojaus piktnaudžiavimo sustabdymo, ir apsvarstyti galimybę atšaukti bankininkystės licenciją finansinėms institucijoms, kurios vykdo veiklą mokesčių rojuose; ragina Komisiją pateikti Europos juodąjį mokesčių rojų sąrašą, paremtą griežtais kriterijais ir pasiūlyti Europos nuobaudų režimą nebendradarbiavimo atveju arba glaudesnį bendradarbiavimą, jeigu ES masto požiūris nėra įmanomas;

118.

ragina valstybes nares ir Europos Parlamentą nedelsiant pasiekti susitarimą dėl ES direktyvų, susijusių su atvirumu ir atskaitomybe; ragina ateityje praplėsti direktyvų taikymo apimtį, įtraukiant visas dideles bendroves, nepriklausomai nuo sektoriaus;

119.

ragina Komisiją patvirtinti griežtus verslo pagrindui taikomus kriterijus, kuo būtų padarytas galas „priedangos“ bendrovėms arba „pašto dėžučių“ bendrovėms, kuriomis padedama teisėtoms ir neteisėtoms mokesčių vengimo ir slėpimo praktikoms;

120.

ragina Komisiją atlikti dabartinių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurios gali būti laikomos mokesčių rojais galiojančių susitarimų dėl mokesčių vertinimą; taip pat prašo Komisijos pateikti pasiūlymų, įskaitant bet kokio susitarimo persvarstymą, siekiant spręsti šias problemas; ragina Komisiją apie savo išvadas ir pasiūlymus informuoti Europos Parlamentą vėliausiai iki 2013 m. pabaigos;

121.

mano, kad Europos palydovinės Žemės stebėjimo sistemos galėtų padėti nustatyti neteisėtų prekių plukdymo laivais maršrutus ir slaptas jų gabenimo, iškrovimo ar perkrovimo operacijas; todėl ragina teisėsaugos institucijas dažniau naudoti naujas technologijas, įskaitant palydovines stebėjimo sistemas šioje srityje, nes jos gali padėti kovoti su organizuoto nusikalstamumo reiškiniu;

122.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuotinis padidėjęs interneto naudojimas suteikė naujų galimybių naudojant internetą vykdomai nusikalstamai veikai, pvz. intelektinės nuosavybės vagystėms, falsifikuotų gaminių pardavimui ir įsigijimui, tapatybės vagystėms, o tai kelia grėsmę ekonomikai, Europos Sąjungos piliečių saugumui ir sveikatai;

123.

pažymi, kad, norint kovoti su vis dažnesniais elektroniniais nusikaltimais, reikalingos švietimo, informuotumo ir viešumo kampanijos; pabrėžia, kad visuomenės informuotumo ir įgūdžių trūkumas padeda organizuotoms nusikalstamoms grupėms pasinaudoti internetu ir jo teikiamomis galimybėmis;

124.

palankiai vertina tai, kad įkurtas Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3), ir skatina toliau tobulinti šią agentūrą, visų pirma siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu (taip pat tarpvalstybiniu lygiu ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis);

125.

pabrėžia, kad būtina skubiai sukurti suderintą ir tikslią termino „elektroninis nusikaltimas“ sąvoką, kuri galėtų būti taikoma visose ES valstybėse narėse;

126.

ragina remti mokslinius tyrimus, susijusius su naujų technologijų naudojimu taikant įvairias valstybių narių naudojamas kontrolės sistemas, ir sudaryti palankesnes sąlygas joms taikyti; jos galėtų apimti, pvz., internetu vykdomą stebėseną ir įrašus, susijusius su mokesčių kontrole vietoje, muitais ir kitokio pobūdžio kontrole, kurią vykdo centralizuoti kovos su korupcija padaliniai;

127.

ragina sukurti bendrą informavimo sistemą, kurioje būtų kaupiami duomenys apie visus sukčiavimo ir korupcijos atvejus, dėl kurių buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas (užtikrinant tinkamą asmens duomenų apsaugą ir laikantis nekaltumo prezumpcijos);

128.

primygtinai ragina įsteigti Europos prokuratūrą, kaip numatyta SESV 86 straipsnyje, ypač siekiant kovoti su Europos Sąjungos finansinius interesus pažeidžiančiais nusikaltimais ir sunkiais tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, juos tirti, už juos traukti atsakomybėn ir teisti; rekomenduoja sukurti veiksmingą ir paprastą būsimos Europos prokuratūros struktūrą ir prokuratūrai pavesti koordinuoti ir skatintų nacionalines valdžios institucijas, siekiant užtikrinti didesnį tyrimų nuoseklumą vadovaujantis vienodomis procesinėmis taisyklėmis; mano, jog labai svarbu, kad Komisija iki 2013 m. rugsėjo mėn. pateiktų pasiūlymą, kuriame aiškiai apibrėžtų Europos prokuratūros struktūrą, jos atskaitomybę Europos Parlamentui ir ypač šios institucijos sąveiką su Europolu, Eurojustu, OLAF ir Pagrindinių teisių agentūra, taip pat mano, kad Europos prokuratūros veikla turėtų būti grindžiama aiškia procesinių teisių sistema ir kad būtų aiškiai apibrėžti nusikaltimai, kurie priskirti šios institucijos kompetencijai;

129.

mano, kad Eurojustas galėtų ir toliau nagrinėti nusikaltimus, nurodytus SESV 83 straipsnio 1 dalyje, o prireikus – ir nusikaltimus, susijusius su ES politikos įgyvendinimu, kaip nustatyta SESV 83 straipsnio 2 dalyje, užtikrindamas, kad atliekant būsimą jo veiklos apžvalgą būtų pateikta ataskaita, kaip laikomasi demokratinių principų ir pagrindinių teisių;

130.

primygtinai ragina valstybes nares nemažinti Sąjungos biudžeto dėl trumpalaikių priežasčių, tačiau suteikti papildomų lėšų Europolui, Eurojustui, FRONTEX ir būsimai Europos prokuratūrai, nes jų sėkmė labai padeda sumažinti mokesčių praradimus valstybėms narėms;

131.

pageidauja, kad būtų sudarytas susitarimas su Lichtenšteinu siekiant kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

132.

primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau perkelti Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nuostatas į nacionalinę teisę; ragina Komisiją užtikrinti, kad į nacionalinę teisę būtų tinkamai perkeltos visos nuostatos; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją pabaigti rengti gaires dėl nusikalstama veika įtariamų ir kaltinamų asmenų teisių, įskaitant direktyvą dėl kardomojo kalinimo;

133.

ragina griežčiau bausti už dalyvavimą organizuotose nusikalstamose grupėse ir už nusikalstamą veiką, susijusią su prekyba narkotikais, žmonėmis ir jų organais;

134.

primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgiant į JT Konvencijoje prieš korupciją pateiktas rekomendacijas priimti teisės aktus ir imtis kitų priemonių, kad nusikalstama veika būtų laikomi tokie veiksmai, kaip tyčinis neteisėtas praturtėjimas, tai yra didelis valstybės pareigūno turto padidėjimas, kurio jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis;

135.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad prie vadinamųjų euronusikaltimų nepriskiriama daugybė vadinamųjų naujų nusikaltimų, pvz., neteisėta prekyba atliekomis, meno kūriniais ir saugomomis rūšimis, taip pat prekių klastojimas, kurie itin pelningi nusikalstamoms organizacijoms, turi itin didelį neigiamą socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį ir visų pirma vykdomi tarpvalstybiniu mastu; mano, kad į šią nusikalstamą veiką reikėtų tinkamai atsižvelgti priimant ES lygmens sprendimus, taigi siūlo Tarybai pasinaudoti pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį jai suteiktais įgaliojimais ir priimti sprendimą, kuriame būtų apibrėžiamos kitos nusikalstamos veiklos sritys, įskaitant nurodytas pirmiau;

136.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl veiksmingos Europos informatorių apsaugos programos, kai esama sąsajos su tarpvalstybine ir ES finansinius interesus pažeidžiančia korupcija, taip pat dėl liudytojų ir su teisėsauga bendradarbiaujančių asmenų apsaugos, kuriame visų pirma būtų sprendžiami sunkių jų gyvenimo sąlygų klausimai, pradedant nuo atsakomųjų veiksmų pavojaus iki giminystės ryšių nutrūkimo, nuo teritorinės iki socialinės ir profesinės atskirties;

137.

mano, kad elgesys su liudytojais ir apsaugos programų valdymas negali priklausyti nuo biudžetinių apribojimų, kadangi nei nacionalinės, nei ES institucijos negali nevykdyti pareigos užtikrinti piliečių, ypač tų asmenų, kurie paaukojo savo egzistenciją siekdami padėti valstybei, saugumą ir saugą; ragina visas valstybes nares imtis būtinų teisinių ar kitokio pobūdžio priemonių, kad būtų užtikrintas fizinis liudytojų ir jų šeimų saugumas, kad jie turėtų teisę tęsti orų socialinį, profesinį, šeimos ir ekonominį gyvenimą, gaudami tinkamą paramą iš institucijų (įskaitant nuostatą dėl liudytojų įdarbinimo viešojoje tarnyboje);

138.

ragina Komisiją kuo skubiau įgyvendinti visas priemones ir instrumentus, nurodytus Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286);

139.

ragina Komisiją, remiantis SESV 88 straipsnio 2 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europolo, siekiant pagerinti šios agentūros operatyvinių veiksmų našumą ir veiksmingumą kovojant su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad dėl būsimos agentūros reformos neturėtų būti daromas neigiamas poveikis išskirtiniam Europos policijos koledžo (CEPOL) vaidmeniui ES vykdant mokymo veiklą teisėsaugos srityje;

140.

primena visoms valstybėms narėms, kad jos turėtų nedelsdamos į savo nacionalinę teisę perkelti visus esamus ES ir tarptautinius teisinius instrumentus, kad galėtų, visų pirma, imtis veiksmų atsižvelgiant į pakartotinius Komisijos raginimus į nacionalinę teisę tinkamai perkelti daugelį esamų pagrindų sprendimų;

141.

pabrėžia, kad yra svarbu skatinti teisėtumo kultūrą ir plėsti piliečių žinias apie mafiją kaip reiškinį; šiuo klausimu pripažįsta kultūros, poilsio ir sporto asociacijų vaidinamą svarbų vaidmenį plečiant piliečių žinias apie kovą su organizuotu nusikalstamumu ir teisėtumo bei teisingumo skatinimą;

142.

ragina Komisiją parengti Europos kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti aiškūs tikslai ES vidaus ir išorės politikos srityje, kad būtų galima sumažinti neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir jų kūnų dalimis mastą; ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti savo prekybos ir plėtros (vystymosi) instrumentais, kad būtų parengtos tikslinės programos, kurioms būtų skiriama didžioji dalis lėšų ir kuriomis būtų siekiama stiprinti Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) įgyvendinimą ir sutelkti išteklius, kad būtų didinami pajėgumai siekiant kovoti su brakonieriavimu ir neteisėta prekyba, visų pirma remti, stiprinti ir plėtoti vykdymo užtikrinimo iniciatyvas, pvz., laukinės gyvūnijos apsaugos vykdymo užtikrinimo tinklus ASEAN-WEN ir HA-WEN, kuriais siekiama įsteigti regioninius kompetencijos centrus ir nustatyti bendradarbiavimo kovojant su nusikaltimais prieš laukinę gyvūniją modelius;

143.

prašo taikyti suderintas ir griežtas sankcijas už laukinių gyvūnų ir jų kūnų dalių, taip pat retų augalų ir medžių kontrabandą į Sąjungą;

144.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams, Europos policijos koledžui, Europolui, Eurojustui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Europos Tarybai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, Interpolui, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurui, Pasaulio bankui ir Finansinių veiksmų darbo grupei.