8.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 214/31

1.1

Informacinės ir ryšių technologijų (IRT) priemonės palaipsniui užvaldo visas gyvenimo sritis. EESRK mano, kad švietimo sistemose laikantis skaitmeninio požiūrio pagerėtų bendruomenei teikiamų švietimo paslaugų kokybė ir kūrybiškumas, ypač, jeigu būtų vadovaujamasi sveiku protu.

1.2

Komitetas įsitikinęs, kad mokytojų vaidmuo yra svarbiausias, kad iniciatyva „Atviresnis švietimas“ būtų įgyvendinta sėkmingai. Jų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant iniciatyvą ir tinkamas mokytojų parengimas, yra svarbūs, kad pasinaudojant naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais visiems prieinamoje mokymo ir mokymosi aplinkoje būtų užtikrintas atviresnis švietimas.

1.3

EESRK pabrėžia, kad, siekiant sėkmingo iniciatyvos įgyvendinimo ir konkrečių rezultatų, rengiant ir įgyvendinant mokymo programas labai svarbu suburti visus suinteresuotuosius subjektus ir padėti sukurti mokymosi partnerystę visuomenėje, įtraukiant mokyklas, įmones, miestų tarybas, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, jaunimo NVO, jaunuolius ir kitus bendruomenės darbuotojus, tėvus ir mokinius, kad būtų sudarytos palankios sąlygos pakeisti nusistovėjusią tvarką švietimo srityje.

1.4

Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę siekti veiksmingai naudotis ES, o svarbiausia, nacionalinėmis finansavimo programomis, kad būtų galima paremti optimalų, tinkamai prie mokymo programų pritaikytų naujų technologijų naudojimą ir atviruosius švietimo išteklius. Kai kurių valstybių narių dabartinę gerąją praktiką būtina išanalizuoti, skleisti ir paskatinti, pavyzdžiui, ieškant paskatų įmonėms, norinčioms aprūpinti mokyklas naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis.

1.5

EESRK mano, kad labai svarbu, jog visa bendruomenė aiškiai žinotų, kokios yra priemonės pripažinti įgūdžius, įgytus naudojantis IRT, ir kad šių įgūdžių pritaikymas būtų reguliariai vertinamas. Šiuo metu dar tik kuriama Europos gebėjimų ir kvalifikacijų erdvė turėtų padėti siekti įgūdžių skaidrumo ir patvirtinimo. Tai itin svarbu užtikrinant, kad visa bendruomenė nesijaustų varžoma šios sistemos

1.6

EESRK ryžtingai tvirtina, kad taikant priemones, skirtas propaguoti naujų technologijų panaudojimą mokymosi procesuose, ir atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų, ir atvirųjų švietimo išteklių požiūriu, būtinas tinkamai suplanuotas kompleksinis požiūris. Be jokios abejonės, mokytojai ir toliau atliks svarbų vaidmenį viso švietimo proceso metu, rengiant jiems tinkamus mokymus ir teikiant paskatas. Technologijomis grindžiamas švietimas lėmė Europai naujus iššūkius. Technologijos be mokytojų praranda savo ugdomąją vertę, o skaitmenines technologijas išmanantys mokytojai ir toliau išliks svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais, kurie švietimą paverčia patraukliu besimokantiems asmenims.

1.7

EESRK norėtų pabrėžti, kad, taikant IRT priemones švietimo srityje, būtina didesnė įtrauktis, pirmiausia mokinių iš prastesnės socialinės padėties šeimų, kurie negali įsigyti būtinų prietaisų, įgyti tinkamos prieigos prie interneto ir nusipirkti turinio. Galima rasti nemažai gerosios praktikos pavyzdžių iš visos Europos, kaip įveikti šias kliūtis ir aprūpinti besimokančius asmenis reikalingomis priemonėmis. Geriausios praktikos pavyzdžiais turi būti keičiamasi ir jie turi būti propaguojami.

1.8

Be to, EESRK mano, kad naujos internetinės technologijos leidžia keistis žiniomis peržengiant valstybių sienas, taip skatinant švietimo konvergenciją valstybėse narėse. Tai svarbu būsimų darbuotojų ir darbdavių judumui Europos Sąjungos bendrose rinkose, kuris bus naudingas ir pačiai Sąjungai.

1.9

EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų užtikrinti būtiną paramą ir koordinavimo mechanizmus sparčiam ir veiksmingam šiame dokumente aptartų pasiūlymų įgyvendinimui, pažangos vertinimui ir gerosios praktikos mainų ES lygmeniu propagavimui. Komitetas mano, kad tinkamai įgyvendinus pasiūlymus, bus galima pasiekti ir bendruosius strategijos „Europa 2020“ tikslus.

2.1

Europos Komisija pradeda įgyvendinti iniciatyvą „Atviresnis švietimas“ – veiksmų planą, skirtą spręsti nepakankamo arba neveiksmingo IRT panaudojimo švietimo srityje problemą, taip pat ir kitas skaitmenines problemas, dėl kurių mokyklos ir universitetai negali savo auklėtiniams suteikti kokybiško išsilavinimo ir gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kurio 2020 m. bus reikalaujama devyniose iš dešimties darbo vietų.

2.2

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakingos Komisijos narės Androullos Vassiliou ir Komisijos pirmininko pavaduotojos, už skaitmeninę darbotvarkę atsakingos Komisijos narės Neelie Kroes šia bendrai remiama iniciatyva siekiama trijų pagrindinių tikslų:

2.3

Su iniciatyva „Atviresnis švietimas“ susijusi veikla bus finansuojama pagal naują ES švietimo, mokymo jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“, naują mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ bei ES struktūrinių fondų lėšomis. Pavyzdžiui, „Erasmus+“ lėšomis bus remiami švietimo paslaugų teikėjai – taip bus siekiama užtikrinti, kad verslo modeliai būtų pritaikyti prie technologinių pokyčių, ir padėti mokytojams kelti kvalifikaciją rengiant atvirus nuotolinio mokymo kursus. Visa „Erasmus+“ lėšomis parengta švietimo medžiaga bus laisvai prieinama visuomenei pagal atvirojo naudojimo licencijas.

2.4

Iniciatyvos „Atviresnis švietimas“ poveikis dar labiau padidės priėmus rekomendacijas, kurias kitą vasarą turėtų paskelbti Aukšto lygio grupė aukštojo mokslo modernizavimo klausimams spręsti. Ši Komisijos narės A. Vassiliou suburta grupė, kuriai vadovauja buvusi Airijos Respublikos prezidentė Mary McAleese, dabar vertina, kaip aukštosios mokyklos galėtų kuo geriau pasinaudoti naujomis mokymo(si) formomis.

2.5

Vykdant šią iniciatyvą taip pat bus bendradarbiaujama su Didžiąja koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti – tai įvairius suinteresuotuosius subjektus vienijanti platforma, siekianti spręsti nepakankamo gebėjimo naudotis IRT problemas ir padėti užpildyti laisvas IRT srities darbo vietas, kurių šiuo metu yra iki 9 00  000.

3.1

„Švietimas yra socialinis procesas“ (John Dewey) ir toks išliks plačiai naudojant IRT. Jo vaidmuo ne tik perduoti žinias, bet ir formuoti piliečius.

3.2

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą „Atviresnis švietimas“ kaip būdą propaguoti šiuolaikinę švietimo sistemą, kuri padeda ugdyti studentų, mokytojų ir plačiosios visuomenės gebėjimus, taip palengvindama naujų skaitmeninių įgūdžių ir naujų IRT sprendimų panaudojimą bei užtikrindama veiksmingą žinių perdavimo procesą.

3.3

Švietimas – vienas iš šiuolaikinės visuomenės ramsčių ir žmogaus teisė. Nė viena šalis negali išgyventi arba vystytis, jeigu neturi tinkamos švietimo sistemos. Šiandien raktas į sėkmę – IRT taikymas žinioms perduoti, suderinus šiuolaikinius metodus su tradiciniais. Švietimo srityje turi būti laikomasi tinkamo principo, dėmesį sutelkiant į kiekvieno individo integruotą ugdymą, tačiau nepamirštant realių, rinkai reikalingų įgūdžių. Be to, neignoruojant pelną darančių rinkų poreikių, ES švietimo sistemos turėtų tenkinti ir ne pelno rinkų, pavyzdžiui, tam tikrų sričių mokslinių tyrimų, mokslo ir menų, poreikius.

3.4

Mokyklos visuomet būdavo inovacijų priešakyje. Todėl, kad švietimas būtų sėkmingas, EESRK nuomone, yra labai svarbi pusiausvyra tarp vadinamųjų „tradicinių“ mokymo metodų ir naujų technologijų bei požiūrių taikymo. Be to, EESRK mano, kad švietimo sistemos turi būti pritaikytos pasauliniams visuomeniniams pokyčiams ir naujiems iššūkiams atremti.

3.5

Komitetas jau ne kartą yra nagrinėjęs novatoriškų požiūrių švietimo srityje klausimą (1). Pavyzdžiui, neseniai parengtoje EESRK nuomonėje dėl švietimo persvarstymo jis nurodė, kad švietimo sistemose ir toliau turėtų būti akcentuojamas moksleivių mokymas mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų, nes jie yra svarbūs technologijų visuomenei, kurioje gyvename; tokioje visuomenėje bus labai didelė žmogiškųjų išteklių, turinčių šiuolaikinių mokslo ir technologijų žinių, paklausa. Nepaisant to, gyvybiškai svarbu šiuos dalykus studentams dėstyti kūrybiškiau ir patraukliau, pradedant tai daryti dar darželyje. Tokio požiūrio taikymas ankstyvajame amžiuje davė gerų rezultatų ir tai galima būtų priskirti keleto valstybių narių gerosios praktikos pavyzdžiams.

3.6

Svarbus tiek skaitmeninėmis technologijomis, tiek internetu pagrįstas požiūris į švietimą. Tačiau EESRK teigia, kad naudojant naują medžiagą, formatus ir įgūdžius žinių perdavimui užtikrinti, gyvybiškai svarbu tobulinti turinį, mokymo veiksmingumą ir gerinti mokymosi rezultatus.

3.7

Komitetas mano, kad, jeigu švietimo atvėrimo procese dalyvaus besimokantys asmenys ir jų interesams atstovaujantys socialiniai partneriai, procesas bus veiksmingesnis. Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina idėją skatinti savanorių mokytojų tinklus dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir pradėti įgyvendinti naujas iniciatyvas.

3.8

Žvelgdamas iš verslo perspektyvų, EESRK supranta, kad naujasis skaitmeninis požiūris ir aplinka atveria milžiniškas galimybes. Tačiau EESRK mano, kad būtinas atsargumas, pirmiausia naudojantis atviraisiais ištekliais. Nors Komitetas ir mano, kad atviri mokymo kursai ir ištekliai yra svarbūs procese, rinkai reikia tam tikros (savanoriškos) klasifikacijos ir standartizacijos, atsižvelgiant į sertifikavimo procesą ir intelektinės nuosavybės teises (2). Svarbu ir patartina parengti kritišką švietimo išteklių kokybės analizę.

3.9

EESRK pripažįsta atvirųjų švietimo išteklių pramonės naudą, kol jie yra svarbūs švietimo procesams ir gali paskatinti mokytis kalbų. Nuolatinė visuotinė prieiga prie kokybiško švietimo turinio nieko verta, jeigu bendruomenė negalės to turinio išanalizuoti vien dėl to, kad jis pateiktas kalba, kurios bendruomenės narių dauguma nemoka.

3.10

EESRK puikiai supranta, kad nepaisant to, jog dokumente yra remiama ES lygmens politika, realus sprendimų įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip kiekviena valstybė narė struktūruos savo politiką. Todėl Komitetas ragina valstybių narių politinius vadovus realiai įsipareigoti, kad būtų užtikrintas pasiūlytų sprendimų įgyvendinimas ES lygmeniu, nepaisant to, kad valstybių narių pažanga šioje srityje skiriasi.

3.11

Kaip jau buvo minėta, kaip ir bet kuriam dideliam pokyčiui, šiai „revoliucijai“ įvykti kiekvienoje valstybėje narėje reikalingas politinis vadovavimas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina tinkamai naudotis ES, o, svarbiausia, nacionalinėmis finansavimo programomis, kad būtų paremta pasiūlyta švietimo „revoliucija“. Nors Erasmus+ programa ir kai kurios „Horizontas 2020“ priemonės, nepaisant labai pagirtino joms skirtų biudžeto asignavimų padidinimo, nepateikia kiekvienos problemos sprendimo būdo – tik tinkamai suderinus nacionalinius biudžetus su šiomis programomis švietimo sistemos pajustų realų poslinkį. Tačiau tam reikalinga, kad kiekviena valstybė narė parengtų tinkamą strategiją ir priimtų tinkamus politinius sprendimus, nepamiršdamos, kad nėra vieno visiems tinkančio sprendimo.

3.12

Nepaisant to, kas buvo pasakyta apie skaitmeninių technologijų svarbą, švietimas turi tapti atviras ir kitoms mokymosi formoms (pavyzdžiui, neformaliajam užklasiniam švietimui). Atsižvelgiant į tai, reikėtų paminėti, kad žiniasklaida (kaip savišvietos išteklius) vis dar palyginti nelabai svarbi švietimo procese, nepaisant savo nemenko potencialo, jeigu yra suderinta su formaliuoju mokymu ir padeda geriau suprasti skaitmeninį turinį.

3.13

Naujos technologijos turi būti propaguojamos remiantis prieigos ir visos mokymosi bendruomenės socialinės įtraukties principais, ypatingą dėmesį skiriant besimokančių asmenų skirtingai socialinei padėčiai ir skirtingam jų sąlyčiui su skaitmenine aplinka, kurį lemia tokia socialinė padėtis.

3.14

EESRK pakartoja, kad būtina įtraukti ne tik mokymosi bendruomenę, bet ir plačiąją visuomenę į geriausios praktikos pavyzdžių ir metodų, kurie svariai prisidėtų prie mokymosi rezultatų gerinimo, nustatymo.

4.1.1

Reikia daugiau ir tinkamiau investuoti į švietimo ir mokymo kokybę, kad ES šalyse pagerėtų įgūdžiai ir įsidarbinimo galimybės. Prioritetai turi būti aiškūs visai visuomenei, ypač kai kuriose valstybėse narėse. Nelogiška investuoti į infrastruktūrą ir kartu nepakankamai investuoti į mokytojų rengimą. Investicijomis turi būti siekiama dvejopo tikslo: i) sustiprinti mokyklų logistinį pajėgumą ir paremti infrastruktūrą ir ii) pagerinti edukacinio proceso žinių komponentą. Šis veiksnys yra labai svarbus užtikrinant, kad būtų visapusiškai pasinaudota įvairių ES ir nacionalinių finansavimo programų galimybėmis.

4.1.2

Geriausios praktikos pavyzdžiais turi būti dalijamasi plačiu mastu. Nors tarp valstybių narių esama skirtumų (ne tik struktūrinių, bet ir kultūrinių), idėjas, procesus ir metodus galima pritaikyti kiekvienos konkrečios šalies vietos padėčiai. EESRK palankiai vertina Komisijos mintį sukurti Europos lygmens tinklą, skirtą propaguoti tokios geriausios praktikos pavyzdžius ir suteikti galimybę visoms valstybėms narėms juos sužinoti.

4.1.3

Besimokantys asmenys galbūt ir priklauso skaitmeninių technologijų epochos kartai, bet jiems vis tiek reikia žinoti, kaip taikyti naujas technologijas švietimo tikslais, kad skaitmeninio švietimo procesas būtų sėkmingas. Kai kuriuos technologinius įgūdžius taip pat teks keisti. Jie turės būti pritaikyti užduotims atlikti taikant technologijas, kurios iš pradžių gali pasirodyti sudėtingos, bet naudingos vėliau. Daugeliu atvejų besimokantiems asmenims teks keistis ne mažiau nei mokytojams, todėl turi būti imtasi bendrų pastangų.

4.1.4

Technologijos turi būti laikomos priemone, o ne tikslu. Jeigu mokytojai ir besimokantys asmenys nebus parengti, jie naujas priemones naudos senoviškai. Mokyklų direktoriai ir kiti švietimo institucijų atstovai turi užtikrinti, kad tėvai būtų informuoti apie naujus mokymosi metodus, jeigu nori, kad tokie metodai būtų tinkamai įtvirtinti. Švietimo sektoriui reikalingi viziją turintys lyderiai.

4.1.5

Mokytojai edukaciniame procese yra svarbesni nei klasės dydis ir darbo valandos, technologijų buvimas ar nebuvimas ir mokyklų bei pamokų organizacija. Faktą, kad technologijos „užkariauja“ klases, galima laikyti galimybe pagerinti mokytojų statusą, o tai reiškia, kad yra pripažįstamas ir sustiprinamas jų labai svarbus vaidmuo visuomenėje. Naujų edukacinių procesų ir mokymosi technologijų diegimas klasėse nėra paprasta užduotis ir tam prireiks kvalifikuotų mokytojų, kurie stovėtų pokyčių proceso priešakyje.

4.1.6

Todėl politinius sprendimus priimantys pareigūnai turi užtikrinti, kad technologijos švietimui nebūtų primetamos taip, kad sumenktų mokytojų profesionalumas ir jų pasiaukojimas. Technologijos turi tarnauti mokytojų vadovaujamam edukaciniam procesui, o ne atvirkščiai.

4.1.7

Investicijos į mokytojų rengimą, kaip taisyklė, turėtų būti didesnės už investicijas į pačias technologijas.

4.1.8

Paprastai technologijos labiausiai padeda tiems besimokantiems asmenims, kuriems mažiausiai reikia pagalbos. Statistikos duomenys rodo, kad studentai ir absolventai labiau tikėtina nei kiti užbaigs atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus. Atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų nepakaks aktualioms švietimo problemoms spręsti, tačiau juos vertėtų įtraukti į vidurinio mokslo ir profesinio mokymo sistemą.

4.1.9

Įgūdžių, įgytų naudojantis IRT (mokyklose ir už jų sienų), skaidrumas ir pripažinimas, kaip ir pripažinimo procesų kokybės užtikrinimas, yra labai svarbūs. Besimokantys asmenys, mokytojai ir darbdaviai būtinai turi dalyvauti rengiant pripažinimo tvarką ir turi būti jos motyvuoti.

4.2.1

Kad būtų aktyviau naudojamasi skaitmeniniais ištekliais ir turiniu, akivaizdu, kad ne tik besimokantiems asmenims, bet ir mokytojams būtina sparčiau įsisavinti užsienio kalbą (pirmiausia anglų).

4.2.2

Kad būtų sukurtos skaitmeninės klasės, tiems, kas jas įrenginėja, prireiks būtinų pedagoginių ir organizacinių gebėjimų. Klasės leis sustiprinti skaitmeninį mokymąsi, jeigu bus įrengtos kaip aktyvaus mokymosi erdvės, orientuotos į besimokančiuosius, ir aprūpintos ištekliais visų besimokančių asmenų edukacinėms reikmėms patenkinti.

4.2.3

EESRK sutinka, kad „Open Education Europa“ tinklalapis yra svarbus žingsnis siekiant, kad bendruomenė neatsiliktų. Komitetas mano, kad šis tinklalapis turėtų būti tinkamai reklamuojamas, o jo turinys – nuolat stebimas ir vertinamas. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas išteklių lingvistinei įvairovei, kad jais būtų galima lengviau naudotis.

4.3.1

EESRK supranta, kad IRT infrastruktūros pajėgumas skirtingose valstybėse narėse skiriasi, o tai svarbus veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti įgyvendinant įvairius pasiūlymus. Tačiau plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimas, ypač atokiose vietovėse, turėtų bent jau tapti (arba išlikti) prioritetu.

4.3.2

Svarbu užtikrinti platesnę prieigą prie IRT palankių sąlygų neturinčioms grupėms, kad jas būtų galima integruoti. Bendruomenių tarnybos ir (arba) centrai, siūlantys interneto prieigą ir mokymosi internetu paslaugas, taip pat ir mokyklų elektroninės bibliotekos, atveria didžiules galimybes.

4.4.1

EESRK mano, kad labai svarbu įvertinti tokios politikos poveikį. Kaip jau buvo minėta pirmiau, esama skirtingų požiūrių ir skirtingų bendruomenės dalyvavimo edukaciniame procese lygių. Turėtų būti sudarytos sąlygos įvertinti skaitmeninę revoliuciją taikant pagrindinius veiklos rodiklius, kurie apimtų ne tik praktinius klausimus (besimokančių asmenų švietimo sistemoje procentas, naujų atviraisiais ištekliais besinaudojančių asmenų skaičius, kompiuterių ir elektroninių knygų skaičius klasėse ir kt.), tačiau ir naujų skaitmeninių metodų poveikį mokykloms, mokiniams ir mokytojams, įskaitant ir jų kalbos įgūdžių patobulėjimą.

4.4.2

Negalima pervertinti visos bendruomenės dalyvavimo procese būtinybės. Mokytojai ir svarbus jų vaidmuo jau susilaukė pelnyto pripažinimo, tačiau reikia pripažinti ir svarbų šeimos bei socialinės aplinkos vaidmenį. Įgyvendinant inovacinio ir įtraukiojo švietimo politiką, šeima visuomet turės lemiamos reikšmės padedant besimokantiems asmenims prisitaikyti prie naujų skaitmeninio mokymosi priemonių. Labai svarbu, kad šeimos vaidmuo šiuo permainų laikotarpiu būtų konstruktyvus. Be to, EESRK pripažįsta nepakartojamą jaunimo ir kitų bendruomenės darbuotojų, kurie pagal savo profesinės veiklos pobūdį suteikia bet kokio amžiaus žmonėms galimybes pasinaudoti įvairiomis švietimo iniciatyvomis ir motyvuoja juos tai padaryti, indėlį.