6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/137

1.1

Kaip jau yra nurodęs ankstesnėse savo nuomonėse, EESRK yra įsitikinęs, kad galimybė visiems naudotis plačiajuosčiu ryšiu yra viena svarbiausių Europos ekonomikos vystymosi sąlygų, o šiuo metu ir vienas pagrindinių naujų darbo vietų kūrimo veiksnių.

1.2

Komitetas taip pat mano, kad siekiant vieno pagrindinių ES tikslų – sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, būtinas nacionalinių tinklų sujungimas ir jų sąveikumas. Be to, tai svarbi priemonė ekonominiu ir kultūriniu požiūriu silpniau išsivysčiusių teritorijų atskirčiai mažinti.

1.3

Tačiau 2013 m. vasario 8 d. Taryba, tvirtindama daugiametę finansinę programą, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skaitmeninio aspekto biudžetą sumažino iki 1 mlrd. EUR. Pakeistame pasiūlyme atsižvelgiama į naujausias Tarybos ir atitinkamo Europos Parlamento komiteto pozicijas.

1.4

EESRK apgailestauja, kad pakeistame Komisijos pasiūlyme numatoma pradinį biudžetą (9,2 mlrd. EUR) drastiškai sumažinti iki 1 mlrd. EUR ir kad Komisija priversta iš esmės pakeisti bendros svarbos plačiajuosčio ryšio tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros plėtojimo projektus. Komiteto nuomone, dėl tokio sprendimo neišvengiamas daugelio projektų įšaldymas gali lemti tai, kad ES praras daugelyje strateginių sektorių išsikovotas technologinio pranašumo pozicijas.

1.5

EESRK atkreipia dėmesį tai, kad dėl drastiškai sumažinto pradinio biudžeto Komisijai nepaprastai sudėtinga veiksmingai ir teisingai paskirstyti numatytas lėšas.

1.6

Vis dėlto Komitetas džiaugiasi, kad įtvirtintas technologijų neutralumo principas, kuris ypač svarbus siekiant sukurti tikrai atvirą internetą. EESRK primena, kad ištekliai turi būti naudojami atviriems, plačiajai visuomenei ir įmonėms nediskriminacinėmis sąlygomis ir už priimtiną kainą prieinamiems tinklams kurti.

1.7

Komitetas pakartoja savo prašymą sudaryti Europos, nacionalinius ir regionų žemėlapius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti sritis, kuriose nėra plačiajuosčio ryšio infrastruktūros („baltosios“ sritys) ir sudaryti sąlygas naujoms privačiojo ir viešojo sektorių iniciatyvoms. Komisija pripažįsta, kad nėra valstybių narių ir investuotojų, pasirengusių finansuoti tarpvalstybines paslaugas.

1.8

Be to, svarbu pradėti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant stiprinti atitinkamų telekomunikacijų tinklų sąveikumą.

1.9

EESRK mano, kad nors dėl išaugusio alternatyvias paslaugas teikiančių operatorių skaičiaus padaugėjo inovacijų ir sumažėjo kainos vartotojams, toks pokytis labai sumažino rinkoje įsitvirtinusių viešojo ir privataus sektorių operatorių pelno maržą, o tai sumažino jų investicinius pajėgumus arba jie apskritai prarado galimybę investuoti. Komiteto nuomone, naujoji ES ryšių tinklų reguliavimo politika – teisingos konkurencijos politika – yra būtina ir turi paskatinti aktyvų ir suderintą didžiųjų Europos operatorių dalyvavimą, kuris pasibaigus krizei leistų įveikti atsilikimą spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtojimo srityje ir panaikinti aprėpties spragas.

1.10

EESRK apgailestauja, kad Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija nepriima bendros pozicijos šiuo svarbiu klausimu. Komitetas mano, kad atsižvelgiant į numatomo biudžeto dydį visuotinė prieiga prie interneto, plačiajuosčio ryšio plėtojimas ir visos Europos paslaugų platformų kūrimas turi išlikti prioritetinėmis sritimis.

1.11

EESRK yra didžiai nustebęs, kad Komisija Tarybos prašymu (kaip teigia Komisijos atstovas) iš persvarstyto dokumento 8 straipsnio išbraukė nuorodą į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą. Komitetas primygtinai reikalauja, kad šiame straipsnyje minima ataskaita būtų jam persiunčiama.

1.12

Galiausiai, EESRK norėtų pabrėžti, kad nuo šiol prieigą prie interneto būtina laikyti universaliąja paslauga.

2.1

Siekiant sudaryti geresnes įmonių ir piliečių mobilumo sąlygas, ES skaitmenine darbotvarke siekiama diegti tarpvalstybines internetines viešąsias paslaugas. Bendrosios rinkos sukūrimui būtinas teikiamų skaitmeninių paslaugų sąveikumas.

2.2

Europos Sąjunga išsikėlė aukštus plačiajuosčio ryšio paslaugų plėtros ir diegimo iki 2020 m. tikslus. 2011 m. birželio 29 d. komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ dėl būsimos daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) pasiūlyta sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms skirti 9,2 mlrd. EUR.

2.3

Tačiau 2013 m. vasario 8 d. Taryba, tvirtindama daugiametę finansinę programą, EITP biudžetą sumažino iki 1 mlrd. EUR. Remiantis šiais naujais duomenimis, pakeistame pasiūlyme kiek tai įmanoma atsižvelgiama į naujausias Tarybos ir atitinkamo Europos Parlamento komiteto pozicijas. Pasiūlymu siekiama, kad remiantis privalomais prioritetų nustatymo kriterijais EITP būtų taikoma mažesniam skaitmeninių paslaugų infrastruktūros objektų skaičiui, o pasinaudojant finansinėmis priemonėmis ir siekiant pritraukti privačias investicijas, taip pat investicijas iš kitų nei EITP viešųjų šaltinių, ribota parama būtų skiriama plačiajuosčiam ryšiui.

2.4

Nepaisant ribotos finansinės paramos plačiajuosčiam ryšiui, pasiūlymu nustatoma sistema, pagal kurią įmonėms ir institucijų subjektams, pavyzdžiui, Europos investicijų bankui, suteikiamos didesnės galimybės skirti įnašą.

2.5

Svarbiausias reglamento tikslas – sklandesnis skaitmeninis duomenų perdavimas ir kliūčių panaikinimas. Gairėse nustatomi bendros svarbos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ir plačiajuosčio ryšio tinklų diegimo projektai. Šiais projektais bus prisidėta prie Europos ekonomikos konkurencingumo (įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą) didinimo, skatinama sujungti nacionalinius, regionų ir vietos tinklus, užtikrinti jų sąveikumą ir prieigą prie jų, taip pat bus skatinama bendrosios skaitmeninės rinkos plėtra.

2.6

Padėtis rinkoje sudėtinga, todėl investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus ir svarbiausių visuotinės svarbos paslaugų teikimą ekonominiu požiūriu yra nepatrauklios, nepaisant didelių bendrosios skaitmeninės rinkos augimo galimybių.

2.7

Skaitmeninių paslaugų infrastruktūroje paslaugų diegimo sąveikiosiose sistemose problemas numatyta spręsti skiriant tiesiogines subsidijas. Daugeliu atvejų šias platformas visiškai finansuoja ES, nes nėra tikrųjų Europos sąveikiosios paslaugų infrastruktūros savininkų.

2.8

Tenka pripažinti, kad nėra valstybių narių ir investuotojų, pasirengusių finansuoti tarpvalstybines paslaugas. Todėl ES pridėtinė vertė yra didelė.

2.9

Vis dėlto, kiekvienais metais, atsižvelgiant į turimas lėšas ir nustatytus prioritetus, bus diegiama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra. Dėl Europos biudžeto padėties, viešoji parama bus taip pat teikiama iš kitų nei EITP šaltinių, visų pirma iš nacionalinių šaltinių ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF). Taigi, EITP lėšomis bus galima finansuoti tik ribotą skaičių plačiajuosčio ryšio projektų, tačiau pagal šią priemonę bus sudarytos sąlygos veiksmingai paskirstyti veiklos programoms skirtus Europos struktūrinius ir investicinius fondus. Tačiau šios lėšos bus konkrečiai skirtos naudoti atitinkamoje valstybėje narėje. Šiame pasiūlyme, plačiajuosčio ryšio srityje, apsiribojama lėšų skyrimo iš struktūrinių fondų mechanizmais.

2.10

Taikomas technologijų neutralumo principas.

3.1

Iš persvarstyto reglamento išbrauktos dvi paslaugos: Transeuropinės didelės spartos pagrindinio tinklo jungtys viešojo administravimo institucijoms ir „Informaciniai ir ryšių technologijų sprendimai, skirti pažangiesiems elektros energijos tinklams ir pažangiųjų energetikos paslaugų teikimui“.

3.2

Atsisakyta plėtoti naują skaitmeninių paslaugų, skirtų palengvinti persikėlimą iš vienos Europos šalies į kitą, infrastruktūrą, taip pat kurti Europos užimtumo ir socialinės apsaugos paslaugų sujungimo platformas ir administracinio bendradarbiavimo internetu platformas.

3.3

Tačiau Europos Parlamento pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas pasiūlė įtraukti papildomą skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, skirtą „Viešojo transporto infrastruktūroms, leidžiančioms naudotis saugiomis ir sąveikiomis mobiliosiomis vietoje prieinamomis paslaugomis, diegti“, „Elektroninio ginčų spendimo platformai“ ir „Europos prieigos prie švietimo išteklių platformai“ diegti, taip pat „Sąveikiosioms tarpvalstybinio elektroninio sąskaitų faktūrų išrašymo paslaugoms“ teikti.

3.4

Europos Parlamentas numatė labai aukštus duomenų perdavimo spartos tikslus (kur įmanoma, 1 Gbps ir daugiau).

3.5

Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslas – sukurti visuotinę spartaus plačiajuosčio ryšio skaitmeninę infrastruktūrą diegiant fiksuoto ir belaidžio ryšio technologijas, įgyvendinti priemones, kurios padėtų pašalinti „skaitmenines kliūtis“. Kadangi pirminis biudžetas (9,2 mlrd. EUR) drastiškai sumažintas iki 1 mlrd. EUR, Komisija buvo priversta iš esmės pakeisti bendros svarbos plačiajuosčio ryšio tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros plėtojimo projektus.

3.6

Kaip jau yra nurodęs ankstesnėse savo nuomonėse, EESRK yra įsitikinęs, kad galimybė visiems naudotis plačiajuosčiu ryšiu yra ne tik svarbiausia šiuolaikinės ekonomikos vystymosi sąlyga, bet ir pagrindinis naujų darbo vietų kūrimo, didesnės sanglaudos, taip pat nepalankioje padėtyje esančių gyventojų ir ištisų teritorijų kultūrinės ir ekonominės gerovės ir skaitmeninės įtraukties veiksnys.

3.7

Šiais tikslais sukurtų bendros svarbos projektų tikslų ir prioritetų nustatymas atitinka svarbiausią reikalavimą – kuo geriau panaudoti finansinius išteklius ir pasiekti konkrečius tikslus išvengiant per plataus išteklių paskirstymo.

3.8

Komitetas džiaugiasi, kad įtvirtintas technologijų neutralumo principas, kuris ypač svarbus siekiant sukurti tikrai atvirą internetą.

3.9

EESRK primena, kad ištekliai turi būti naudojami sprendimams kurti atvirus, piliečiams ir įmonėms nediskriminacinėmis sąlygomis ir už priimtiną kainą prieinamus tinklus. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad dėl drastiškai sumažinto biudžeto Komisijai nepaprastai sudėtinga teisingai paskirstyti reglamente numatytas lėšas.

3.10

Tenka pripažinti, kad nėra valstybių narių ir investuotojų, pasirengusių finansuoti tarpvalstybines paslaugas. Todėl ES pridėtinė vertė yra didelė. Komitetas pakartoja savo prašymą sudaryti Europos, nacionalinius ir regionų žemėlapius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti sritis, kuriose nėra plačiajuosčio ryšio infrastruktūros („baltosios“ sritys) ir sudaryti sąlygas naujoms privačiojo ir viešojo sektorių iniciatyvoms. Be to, svarbu pradėti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant stiprinti atitinkamų telekomunikacijų tinklų sąveikumą.

3.11

EESRK mano, kad nors dėl išaugusio alternatyvias paslaugas teikiančių operatorių skaičius pagyvėjo konkurencija ir sumažėjo kainos vartotojams, toks pokytis labai sumažino rinkoje įsitvirtinusių viešojo ir privataus sektorių operatorių pelno maržą, todėl sumažėjo jų investiciniai pajėgumai. Todėl svarbu pradėti svarstymus dėl naujos ES ryšių tinklų reguliavimo politikos, kuri paskatintų aktyvų ir darnų šio sektoriaus didžiųjų Europos operatorių dalyvavimą, kad pasibaigus krizei būtų galima įveikti atsilikimą spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtojimo srityje.

4.1

EESRK apgailestauja, kad Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija neranda sutarimo tokiu svarbiu klausimu.

4.2

Buvo užsibrėžta daug tikslų, kai telekomunikacijų biudžete buvo numatyta skirti 9 mlrd. EUR plačiajuosčio ryšio ir paslaugų platformų plėtojimui. Taigi, atsižvelgiant į dabartinį biudžetą atrodo visai pagrįstas sprendimas finansavimą visų pirma skirti projektams, kuriais bus kuriamas pagrindas kitiems, šiuo metu dėl biudžetinių priežasčių atidėtiems projektams.

4.3

Bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti būtinas nacionalinių tinklų sujungimas ir jų sąveikumas. Naujomis sumažinto biudžeto sąlygomis Komisija privalo nustatyti griežtesnius tinkamų finansuoti projektų atrankos kriterijus, šiuos projektus nuolat stebėti ir vertinti.

4.4

EESRK primena, kad šie projektai gali padėti MVĮ tapti skaitmeninės ekonomikos dalyvėmis ir ilgainiui sukurti naujas stabilias darbo vietas. Komitetas prašo periodiškai skelbti šio finansavimo panaudojimo ataskaitas.

4.5

Galiausiai, EESRK norėtų pabrėžti, kad nuo šiol būtina prieigą prie interneto laikyti universaliąja paslauga.

4.6

Kalbant apie tarpinstitucinius ryšius, Komitetas didžiai nustebęs, kad Komisija persvarstyto dokumento 8 straipsnyje išbraukė nuorodą į EESRK ir RK. EESRK vykusiuose svarstymuose Komisijos atstovas paaiškino, kad šis pakeitimas atliktas Tarybos prašymu.

Gali būti, kad kilo klausimas dėl termino „persiunčiama“. Vis dėlto, Komitetas primygtinai prašo, kad minima ataskaita jam būtų siunčiama.