6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/83

1.1.1

Dėl tinkamai ieškinius dėl žalos atlyginimo reglamentuojančių nacionalinių taisyklių nebuvimo arba nacionalinių teisės aktų skirtumų ne tik nukentėjusysis, bet ir konkurencijos teisės aktų pažeidėjai atsiduria nevienodoje padėtyje.

1.1.2

Todėl įmonės, pažeidusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsnius, bet neturinčios savo būstinės arba neveikiančios palankesnėje valstybėje narėje, gali įgyti konkurencinį pranašumą.

1.1.3

Šie atsakomybės tvarkos skirtumai daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui.

1.1.4

Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į teismą ir užtikrinti, kad nukentėjusiems būtų atlyginta žala.

1.1.5

Vis dėlto EESRK mano, kad pasiūlymu užtikrinama pernelyg didelė apsauga atleidimo nuo baudų programose dalyvaujančioms įmonėms neatsižvelgiant į nukentėjusiųjų interesus. Kai kuriomis pasiūlymo dėl direktyvos nuostatomis ribojama jų veiksmų sritis, kadangi jos yra grindžiamos nuostata, kad prašantiesiems dalyvauti baudų neskyrimo programose turi būti užtikrinta didelė apsauga nuo ieškinių dėl žalos atlyginimo.

1.1.6

Galiausiai, būtina suderinti pasiūlymą dėl direktyvos ir Komisijos rekomendaciją dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų (1), kadangi abiejuose dokumentuose numatyta, kad visos valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinius kolektyvinio teisių gynimo mechanizmus, visų pirma susijusius su ieškiniais dėl kompensacijos už žalą.

1.2.1

EESRK teigiamai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl ieškinių dėl žalos atlyginimo konkurencijos srityje.

1.2.2

Komitetas mano, kad galimybė susipažinti su įrodymais yra labai svarbi teisių gynimo priemonėms užtikrinti, ir pritaria Komisijos pasiūlytoms nuostatoms, pagal kurias sudaromos vienodos galimybės prižiūrint teismui gauti ieškiniui svarbią ir reikalingą informaciją.

1.2.3

Pritaria, kaip ir Komisija, baudų neskyrimo programoms, kurios padeda nustatyti nemažai pažeidimų, ir mano, kad nereikėtų atgrasinti įmonių bendradarbiauti laikantis nuostatos, kad šiomis programomis įmonėms negali būti teikiama didesnė nei būtina apsauga. Visų pirma, šiomis programomis pažeidėjai neturi būti atleidžiami nuo žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.

1.2.4

EESRK pritaria nuostatai, kad teismai, paskirti nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, neturėtų abejoti nacionalinių konkurencijos institucijų arba apeliacinio teismo priimtu galutiniu sprendimu.

1.2.5

Komitetas taip pat pritaria Komisijos pasiūlymams dėl senaties termino pradžios, kuriuose atsižvelgta į nuomonėje dėl baltosios knygos pateiktas rekomendacijas, ir remia terminų sustabdymo nuostatas, kai bylos perduodamos nacionalinei konkurencijos institucijai.

1.2.6

EESRK susipažino su solidariosios atsakomybės principu ir baudų neskyrimo programoms taikytina tvarka. Vis dėlto Komitetui kyla klausimų dėl jų praktinio įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad sunku nustatyti kiekvienos įmonės atsakomybės lygį.

1.2.7

EESRK mano, kad būtina vengti situacijų, dėl kurių gali būti nepagrįstai praturtėta. Todėl teigiamai vertina 13 straipsnio nuostatas dėl antkainio perkėlimo, kuriomis užtikrinama, kad kompensacija bus sumokėta realiai žalą patyrusiam asmeniui, ir kurios padės labai pagerinti galimybes vartotojams ir mažoms įmonėms gauti kompensaciją už patirtą žalą.

1.2.8

EESRK pritaria Komisijos analizei dėl neteisminių ginčų sprendimų naudos, su sąlyga, kad jie bus gerai parengti, nešališki ir išliks neprivalomi. Be to, mano, kad alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmai gali būti patikimas būdas nukentėjusiesiems spręsti ginčus tik tuo atveju, jei yra veiksmingų teisių gynimo priemonių, visų pirma kolektyviniai ieškiniai.

1.2.9

Būtina suderinti pasiūlymą dėl direktyvos ir Rekomendaciją dėl kolektyvinio teisių gynimo, kadangi abiejuose dokumentuose numatyta, kad visos valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinius kolektyvinio teisių gynimo mechanizmus, visų pirma susijusius su ieškiniais dėl kompensacijos už žalą.

Šiuo požiūriu Komitetas apgailestauja, kad kolektyvinių ieškinių taikymas konkurencijos srityje – kas turėtų būti veiksminga priemonė vartotojams – atskirtas ir nurodytas neprivalomojo pobūdžio rekomendacijoje, kurioje valstybės narės raginamos parengti kolektyvinio teisių gynimo mechanizmus.

1.3.1

EESRK palankiai vertina komunikatą dėl žalos, kurią nukentėjusieji patyrė dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, dydžio nustatymo.

1.3.2

Komitetas mano, kad teisė gauti kompensaciją už visą dėl antikonkurenciniais veiksmais padarytą žalą yra pagrindinė teisė ir kad ieškinys dėl žalos atlyginimo naudingai papildo viešosios valdžios institucijų ir nacionalinių konkurencijos institucijų veiksmus.

1.3.3

Galiausiai Komitetas pritaria Komisijos svarstymams dėl sunkumų įvertinti žalą. Jo manymu, komunikato priede pateiktame praktiniame vadove numatytos gairės turėtų būti naudingos teismams ir šalims ir kartu padės užtikrinti nacionalinio teismo nepriklausomumą esamų nacionalinių taisyklių atžvilgiu.

2.1.1

Po plataus masto konsultacijų (2) Europos Komisija 2013 m. birželio 11 d. pateikė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo.

2.1.2

Komisijos tikslas – užtikrinti veiksmingą Sutarties 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinių konkurencijos įstatymų taikymą, kad visi – vartotojai, įmonės ar valdžios institucijos – turėtų galimybę reikalauti atlyginti žalą, padarytą bet kokio pobūdžio antikonkurenciniais veiksmais.

2.1.3

Komisija pabrėžia būtinybę siekti viešojo ir privačiojo konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo sąveikos ir papildomumo.

2.1.4

Ji pažymi, kad būtent dėl skirtingų valstybių narių taisyklių šiuo metu kyla daug kliūčių ir teisinis netikrumas, o tai trukdo užtikrinti teisės aktų veiksmingumą ir sklandžiai veikti rinkai.

2.1.5

Siekdama sumažinti valstybėse narėse esančius skirtumus, susijusius su Sutartimi garantuojamomis teisėmis į teisminę apsaugą, ir išspręsti daugelyje valstybių narių veiksmingos kompensavimo nukentėjusiesiems dėl Sutarties 101 ir 102 straipsnių pažeidimo sistemos nebuvimo problemą, Komisija siūlo nustatyti standartus, kurie padėtų:

2.2.1

Šiame komunikate nurodoma, kad SESV 101 ir 102 straipsniai yra viešosios politikos dalykas. Jais siekiama užtikrinti, kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipyta konkurencija ir būtų nustatytos teisės ir pareigos piliečiams ir įmonėms, kurių apsauga užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

2.2.2

Be to, komunikate išsamiai nagrinėjamos problemos, susijusios su žalos dydžio nustatymu konkurencijos bylose, ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši atsakomybė tenka nacionaliniams teismams, kurie bent jau gali remtis Komisijos tarnybų parengtu praktiniu vadovu.

2.2.3

Norėdama papildyti savo pasiūlymą dėl direktyvos, Komisija prie jo pridėjo praktinį vadovą dėl žalos dydžio nustatymo.

2.2.4

Šis visiškai informacinio pobūdžio praktinis vadovas nėra privalomas nacionaliniams teismams ar bylos šalims. Jo tikslas – nacionaliniams teismams ir bylos šalims pateikti informaciją apie žalos dydžio nustatymo metodus ir būdus.

3.1

Savo nuomonėje dėl Baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo, EESRK pabrėžė, kad būtina imtis priemonių siekiant pagerinti teisines sąlygas, kuriomis nukentėjusieji nuo antikonkurencinių veiksmų gali pasinaudoti savo teise reikalauti atlyginti patirtą žalą. Todėl Komitetas palankiai vertina pasiūlymą, kuris padės pašalinti nustatytas kliūtis.

3.2

Komitetas mano, kad ieškiniai dėl kompensacijos už žalą turi papildyti valdžios institucijų ir nacionalinių konkurencijos institucijų veiksmus ir kad dėl atgrasomojo pobūdžio jie turės teigiamo poveikio.

3.3

Komitetas mano, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrindinė nukentėjusiųjų – kuriais gali būti vartotojai ir (arba) įmonės – teisė ir kad ja pasinaudojant turi būti visiškai atlyginta antikonkurenciniais veiksmais padaryta žala.

3.4

Nuo 2001 m. teisė reikalauti atlyginti patirtą žalą patvirtinta keletą kartų: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę prašyti atlyginti tokią žalą (3). Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje pripažįstama teisė į veiksmingą teisinę gynybą pažeidus ES teise garantuojamas teises.

3.5

Kaip ir Komisija, Komitetas mano, kad baudų neskyrimo programos padeda nustatyti daug pažeidimų, ir laikosi nuomonės, kad nereikėtų atgrasinti įmonių bendradarbiauti. Vis dėlto jis mano, kad baudų neskyrimo programomis įmonėms neturi būti suteikiama visiška apsauga ir nukentėjusiems trukdoma pasinaudoti teise gauti kompensaciją.

3.6

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymas dėl direktyvos papildytas rekomendacija, kurioje valstybės narės raginamos parengti kolektyvinio teisės gynimo mechanizmus, kad jų teisės subjektams būtų veiksmingai užtikrinta teisė į teisingumą. EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme nenagrinėjama kolektyvinio ieškinio procedūra, kuri yra vienintelė priemonė užtikrinti visišką teisės gynimo priemonių veiksmingumą ir kad galimybė teikti kolektyvinį ieškinį nurodoma neprivalomoje rekomendacijoje. EESRK ragina Komisiją reglamentuoti šį klausimą.

3.7

Galiausiai Komitetas pritaria Komisijos svarstymams, kad sunku įvertinti padarytą žalą. Jo manymu, komunikato priede pateiktame praktiniame vadove išdėstytos gairės bus naudingos teismams ir bylų šalims ir kartu paliks tam tikrą laisvę įvertinti šią žalą atsižvelgiant į galiojančias nacionalines taisykles.

4.1.1

EESRK mano, kad galimybė susipažinti su įrodymais yra labai svarbi bylų nagrinėjimui.

4.1.2

Be to, Komiteto nuomone, galimybę susipažinti su įrodymais būtina numatyti taip, kad nukentėjusieji galėtų gauti svarbios informacijos, kuri jiems reikalinga teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo.

4.1.3

Vis dėlto Komitetas mano, kad šią galimybę turi prižiūrėti teismo institucijos ir kad tokios informacijos atskleidimas turi būti proporcingas siekiant apsaugoti šalių teises.

4.1.4

Kaip ir Direktyvoje 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (4), pasiūlyme dėl direktyvos reglamentuojamas įrodymų atskleidimas užtikrinant, kad visose valstybėse narėse bus bent minimalios realios galimybės susipažinti su įrodymais, reikalingais ieškovui ir (arba) atsakovui įrodyti patirtą žalą ir (arba) apsiginti nuo susijusio kaltinimo.

4.1.5

Šis reglamentavimas gali lemti teisinį netikrumą, kuris kyla dėl teismo sprendimo „Pfeiderer“ byloje (5). Jame nurodyta, kad tais atvejais, kai nėra ES teisės aktų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su informacija, kuri nacionalinėms institucijoms buvo pateikta pagal baudų neskyrimo programą, nacionalinis teismas kiekvienu atskiru atveju vadovaudamasis nacionaline teise nustato sąlygas, kuriomis nukentėjusiems dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo leidžiama arba neleidžiama atskleisti su baudų neskyrimo programa susijusius dokumentus.

4.1.6

Galiausiai pasiūlymo dėl direktyvos 6 straipsnyje numatyta visiška apsauga įmonėms, pateikusioms pareiškimus pagal baudų neskyrimo programą ir susitarimo pareiškimus.

4.1.7

Jame taip pat numatyta laikina apsauga (iki procedūros pabaigos) dokumentų, kuriuos šalys parengė konkrečios bylos nagrinėjimui pagal viešojo vykdymo užtikrinimo procedūrą (pvz., atsakymai į konkurencijos institucijos prašymą pateikti informaciją, prieštaravimo pareiškimai).

4.1.8

EESRK pritaria, kad teismo reikalavimo atskleisti įrodymus nevykdymo, atsisakymo jį vykdyti arba įrodymų sunaikinimo atvejais turi būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

4.1.9

Tai konkrečiai susiję su įmonėmis, kurios buvo viena iš šalių konkurencijos institucijos nagrinėjamoje byloje, susijusioje su veiksmais, dėl kurių pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo (objektyvus elementas), ir (arba) kurios žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad nacionaliniam teismui buvo arba bus paduotas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

4.3.1

EESRK mano, kad siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų teises būtina nustatyti senaties termino skaičiavimo taisykles.

4.3.2

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymams dėl senaties termino pradžios, kuriuose atsižvelgta į jo nuomonėje dėl baltosios knygos pateiktas rekomendacijas, ir remia terminų sustabdymo nuostatas tais atvejais, kai bylos perduodamos nacionalinei konkurencijos institucijai. Šiomis nuostatomis iš tiesų užtikrinama teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Vis dėlto Komitetas mano, kad sustabdymas galėtų būtų pratęstas iki dvejų metų nuo galutinio sprendimo dėl pažeidimo priėmimo datos.

4.4.1

EESRK susipažino su solidarumo principu, kuris negali būti ginčijamas.

4.4.2

Komitetui neaišku, kokios nuostatos būtų taikomos, jei viena įmonių dalyvavo baudų neskyrimo programoje, visų pirma, dėl sunkumo įrodyti, nustatyti kiekvienos iš įmonių atsakomybę ir įvertinti indėlį atsižvelgiant į jų finansines galimybes.

4.5.1

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl direktyvos numatytos nuostatos dėl su nesąžininga veikla susijusio antkainio perkėlimo. EESRK mano, kad iš tiesų būtina vengti situacijų, dėl kurių gali būti nepagrįstai praturtėta.

4.5.2

Komitetas mano, kad 13 straipsnio prezumpcija dėl netiesioginių pirkėjų yra svarbi priemonė užtikrinti, kad kompensacija bus sumokėta realiai žalą patyrusiam asmeniui, ir padės žymiai pagerinti galimybes vartotojams ir mažoms įmonėms gauti kompensaciją už patirtą žalą.

4.5.3

Komitetas pritaria principui, kad kompensacija turi būti skiriama už visą patirtą žalą, kaip tai apibrėžta 2 straipsnyje ir pakartota 14 straipsnyje.

4.6.1

EESRK remia prezumpcijos, susijusios su sudaryto kartelio padaryta žala, principą, kadangi tokia prezumpcija panaikinamos kliūtys gauti kompensaciją už žalą ir kartu išsaugomos pažeidimą padariusios įmonės teisės.

4.6.2

Komitetas mano, kad įrodinėjimo priemonių supaprastinimo turėtų pakakti siekiant, kad nebūtų užkirstas kelias ieškiniams dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad konkurencijos srityje visada sunku pateikti įrodymus.

4.6.3

EESRK teigiamai vertina parengtą ir komunikato priede pateiktą praktinį vadovą, kuriuo šalims užtikrinamas tam tikras saugumas apskaičiuojant žalos dydį.

4.7.1

EESRK susipažino su Komisijos analize dėl galimos neteisminių ginčų sprendimų naudos, kadangi jie sudaro galimybę mažiausiomis sąnaudomis priimti teisingą sprendimą, ir remia pasiūlytas nuostatas dėl senaties termino sustabdymo ir tarpusavio susitarimų poveikį ieškiniams, o tai paskatins taikyti šį būdą.

4.7.2

Vis dėlto Komitetas primena, kad remiant šiuos mechanizmus turėtų būti reikalaujama, kad jie būtų gerai parengti, nepriklausomi ir išliktų neprivalomi siekiant jokiu būdu neapriboti kreipimosi į teismą galimybių.

4.7.3

Be to, Komitetas – kaip jau yra pabrėžęs savo nuomonėje dėl baltosios knygos – mano, kad alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmai gali būti patikimas būdas nukentėjusiesiems spręsti ginčus tik tuo atveju, jei yra veiksmingų teisių gynimo priemonių, visų pirma kolektyviniai ieškiniai.

5.1

Nukentėjusysis, reikalaujantis kompensacijos už žalą, patirtą dėl ES konkurencijos taisyklių pažeidimo, susiduria su daugeliu kliūčių, kylančių dėl žalos dydžio nustatymą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių ir procedūrų skirtumų.

5.2

Neproporcingos kliūtys ir sunkumai, su kuriais susiduriama konkurencijos bylose nustatant žalos dydį, neturi trukdyti užtikrinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą, nors iš tiesų neįmanoma tiksliai nustatyti, kokia būtų buvusi rinkos sąlygų ir dalyvių elgesio raida, jei pažeidimas nebūtų padarytas. Apie tai galima tik daryti prielaidą.

5.3

Be to, EESRK mano, kad praktinis vadovas gali būti naudinga priemonė nacionaliniams teismams, kurių nepriklausomumas išsaugotas, kadangi vadovas yra visiškai informacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomas.

5.4

Bet kuriuo atveju būtent taikytina teise bus nustatytas žalos dydžio nustatymo metodas atsižvelgiant į konkrečiai bylai būdingas aplinkybes.

5.5

Bylą nagrinėjantis teismas turės atsižvelgti į turimus duomenis ir išteklius – lėšas ir laiką – ir įvertinti jų proporcingumą atsižvelgdamas į nukentėjusiojo prašyme gauti kompensaciją nurodytą vertę.