6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/6

1.1

Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir pilietinė visuomenė yra sukaupusi neįtikėtinai turtingą perėjimo prie demokratijos patirtį. Šia patirtimi reikėtų geriau pasinaudoti siekiant stabilumo Europoje, ES kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje vykstant pokyčių procesams.

1.2

Šiuo metu vykstančiuose Jungtinių Tautų debatuose dėl vystymosi darbotvarkės po 2015 m. ES ėmėsi vadovaujamojo vaidmens ir ji privalo raginti įgyvendinti solidarumu ir nuoseklia politika pagrįstus konkrečius veiksmus. Būtina atsižvelgti į šią ir ankstesnes nagrinėjamos srities EESRK nuomones (1).

1.3

Perėjimo prie demokratijos patirtis, sukaupta Europos Sąjungoje ir skirta jai, turi būti panaudota praktiškai. ES privalo geriau susisteminti savo teigiamą ir neigiamą perėjimo prie demokratijos patirtį, turimas paramos priemones bei duomenis apie atitinkamus veikėjus. Reikėtų parengti veiksmų planą, skirtą perėjimo prie demokratijos patirties panaudojimui programavimo procese ir nedelsiant parengti įgyvendinimui Europos pereinamojo proceso kompendiumą ir kitus pasiūlymus, pateiktus naujausiuose ES dokumentuose.

1.4

ES išorės politika turi tapti ryžtingesnė, pagrįsta didesniu dalyvavimu, atviresnė, veiksmingesnė ir nuoseklesnė. Šia politika reikėtų siekti skatinti žmogaus teises, pagrindines laisves (įskaitant asociacijos ir taikių susirinkimų laisvę), teisinę valstybę ir padėti kurti palankią demokratinę aplinką, suteikiant žmonėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms galimybių prisidėti prie politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėsenos. Reikia ilgalaikės strategijos.

1.5

Svarbų vaidmenį privalo atlikti ES pilietinė bei politinė visuomenė ir šalys partnerės. Partnerystės susitarimai, paramos programos ir dotacijos neturėtų būti tvirtinami, jeigu vadovaujantis ES partnerystės principu nėra užmegztas struktūruotas dialogas su pilietine visuomene, visų pirma su organizuota pilietine visuomene. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas dialogui su įvairiomis šalių partnerių socialinėmis grupėmis ir jų įtraukimui į šį procesą, nepamirštant mažumų ir atokiausių regionų gyventojų.

1.6

Šiuo metu daugelis galimų tvaraus vystymosi propaguotojų negali gauti ES paramos, nes tai draudžia diskriminuojančios administracinės ir kitokios taisyklės. Pozityvioji diskriminacija (neatverianti jokios galimybės manipuliuoti) ir reikalavimas, kad vystymo projektuose būtinai dalyvautų neseniai perėjimą prie demokratijos patyrę partneriai yra būtini tam, kad pagal dabartinius vertinimus silpnesniems dalyviams būtų sudarytos tokios pat sąlygos kaip kitiems. Pirmenybę privaloma teikti projektų kokybei ir rezultatams.

1.7

Reikia pradėti taikyti naujas priemones ir išplėsti jau įgyvendinamus mechanizmus (visų pirma žr. 3.3.4, 3.3.6, 3.3.7 ir 3.3.8 punktus), pavyzdžiui, pasaulinius porinius projektus, Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX), „Erasmus+“, naują mainų platformą ir kt.

1.8

Su autoritariniu režimu susijusiems veikėjams ir (arba) nedemokratiškai praktikai (pavyzdžiui, valstybinėms nevyriausybinėms organizacijoms (VNVO), „geltonosioms“ profsąjungoms ir kt.) parama neturėtų būti skiriama.

1.9

Apskritai platūs visuomenės sluoksniai šalyse partnerėse turėtų sulaukti visapusiškos pagalbos.

1.10

Demokratinius pokyčius, tvarų vystymąsi, integracinį ekonomikos augimą ir stabilią rinką kartu su didesne gerove ir didesniu užimtumu geriausia pasiekti pasinaudojus tinkamu valdymu ir tvirtu teisėmis grindžiamu požiūriu. Praktinė patirtis rodo, kad stipri pilietinė visuomenė, ypač tada, kai ji organizuota, yra didžiausias sėkmės garantas.

2.1

EESRK pritaria plačiam požiūriui į tvarų vystymąsi. Kaip jau yra pažymėjusi ES Taryba, tai apima tokius aspektus kaip „demokratinis valdymas, žmogaus teisės, teisinė valstybė, ekonominė ir socialinė gerovė, taika ir stabilumas“ (2).

2.2

Perėjimas prie demokratijos gali būti glaustai apibrėžtas kaip stabilizacija, parama demokratijai, institucijų kūrimas, gebėjimų ugdymas, dalijimasis geriausiąja patirtimi ir reformų įtvirtinimas, kad pokyčiai taptų tvarūs. Jis pagrįstas solidarumu ir pavienių asmenų, pilietinės visuomenės organizacijų, vyriausybių ir kitų subjektų veiksmais.

2.3

Keletas bendradarbiavimo su prie demokratijos pereinančiomis šalimis aspektų jau buvo svarstomi EESRK darbotvarkėje (3). Šioje nuomonėje siekiama pateikti medžiagos iš dar nenagrinėtų šaltinių ir atskleisti specialius ES Tarybai pirmininkaujančią Lietuvą dominančius klausimus ir Europos pilietinės visuomenės bendrus interesus (taip pat norint prisidėti prie 2013 m. lapkričio mėn. Vilniaus Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo ir Europos vystymosi dienų).

2.4

Kitas motyvas atnaujinti dabartinę politiką – nauji įvykiai ES šalyse partnerėse. EESRK vis dar kyla abejonių dėl kai kuriose ES rytinėse kaimyninėse šalyse, EUROMED regiono valstybėse ir kitose šalyse partnerėse įvykusių pokyčių ilgaamžiškumo. Galima pastebėti keletą teigiamų pokyčių Vakarų Balkanų regione (itin pažymėtina Kroatijos įstojimo į ES svarba).

3.1.1

Kad pokyčiai taptų tvarūs, įvairios ES politikos priemonės, programos ir veikla, skirta tam pačiam regionui arba politikos sričiai, turėtų būti geriau koordinuojamos, kad atsirastų sinergija ir nedingtų nuoseklumas. ES išorės veiksmų pajėgumus reikia vystyti toliau, kad būtų pasiektas toks lygis, kai bendros europinės vertybės ir tikslai yra iš tikrųjų veiksmingai remiami europiniu mastu (4).

3.1.2

Privaloma užtikrinti ir atidžiau stebėti „politikos suderinamumą vystymosi labui“. Įpareigojimas siekti „politikos suderinamumo vystymosi labui“, įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (pakeistos Lisabonos sutartimi) 208 straipsnyje, turėtų tapti politiniu ir įgyvendinimo pagrindu visiems išorės veiksmų priemones nustatantiems reglamentams, todėl šis įpareigojimas turi būti aiškiai taikomas visose ES politikos priemonėse, programose ir veikloje. Naujų ES iniciatyvų nuoseklumas turi būti įvertintas absoliučiai visais atvejais. Visos programos (įskaitant jų vertinimą ir biudžeto išlaidų kategorijas) turėtų atspindėti ES tarptautinius įsipareigojimus ir prievoles žmogaus teisėms ir vystymuisi (įskaitant Jungtinių Tautų bendrąjį susitarimą dėl žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio) ir pirmiausia turėtų būti skirti visuomenės užribyje atsidūrusioms ir pažeidžiamoms žmonių grupėms. Taip pat svarbu stebėti, ar vykstant perėjimui prie demokratijos ir ES integracijai teigiami poslinkiai vienose politikos srityse nėra lydimi neigiamų pasikeitimų kitose.

3.1.3

Reikia bendros platformos, kuria būtų lengva naudotis ir kurioje būtų apžvelgiamos visos ES ar jos valstybių narių įgyvendinamos priemonės (pavyzdžiui, dotacijos, konkursai, programos ir pan.), darančios tiesioginį arba netiesioginį išorinį poveikį. Galima rasti keletą panašumų (bendradarbiavimo galimybių) su portalu „Jūsų Europa“. Privaloma stengtis teikti informaciją mažesnėms (taip pat ir subregioninėms) organizacijoms. Papildomos tikslinės grupės turėtų būti ES valstybinių narių ir prie demokratijos pereinančių šalių institucijos. Pavyzdžiui, platformą turėtų papildyti naujienlaiškis arba socialinio tinklo Twitter žinutės.

3.1.4

ES turėtų siekti sutelkti ir koordinuoti ES ir jos valstybių narių šalyse partnerėse vykdomą veiklą ir kurti jos sinergiją, taip pat vengti pernelyg didelio vidinio konkuravimo. Valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę dalytis pareigomis kuriant bendro išorės bendradarbiavimo formas (perėjimo prie demokratijos proceso koordinatoriai, vertimo raštu centrai, teisinės pagalbos centrai, švietimo įstaigos ir t. t.) savo teritorijoje arba šalyse partnerėse.

3.2.1

ES išorės veiksmų mechanizmai turi tapti kuo įtraukesni, skaidresni ir kiek galima labiau dalyvaujamojo pobūdžio, kad būtų užtikrintas bendros atsakomybės už vystymąsi ir bendradarbiavimą jausmas. Šiuo metu pastebima trūkumų. Reikėtų ištirti partnerystės principo potencialą suvienyti pilietinę visuomenę ir valdžios institucijas, pavyzdžiui, kaip išankstinį reikalavimą dotacijoms gauti.

3.2.2

Glaudus ir, pageidautina, struktūruotas pilietinės ir politinės visuomenės atstovų dalyvavimas yra būtina sąlyga ilgalaikiam įsipareigojimui vykdyti reformas. Taip pat žr. 1.5 punktą. Pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant socialinius partnerius, aktyvumas tiek Europos Sąjungoje, tiek ir šalyse partnerėse yra būtinas planuojant ir įgyvendinant visus vystymosi ir bendradarbiavimo veiksmus. Turi būti stiprinamos jau užmegztos ir skatinamos naujos partnerystės.

3.2.3

EESRK yra pasirengęs prisidėti prie šios veiklos, o jo partneriai iš viso pasaulio yra toks pats vertingas šaltinis, kaip ir vykstantys reguliarūs forumai.

3.2.4

ES privalo vykdyti aktyvesnę veiklą tiek Europos Sąjungos, tiek ir partnerių subjektų gebėjimų ugdymo srityje. Tai galima daryti teikiant finansinę paramą, keičiantis patirtimi, įgyvendinant švietimo ir mokymo priemones ir kitus veiksmus ar programas.

3.2.5

Įvairiems valstybiniams ir nevalstybiniams veikėjams – ir ES, ir šalyse partnerėse, – turėtų būti sudarytos vienodos galimybės dalyvauti šiame procese. Turi būti pašalinta nepaliaujama bet kokios formos tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, įskaitant pernelyg griežtus tinkamumo reikalavimus, projekto dydžio ir technines sąlygas, diskriminaciją taikant administracines taisykles, be kita ko, tuose pačiuose projektuose dirbančių ekspertų atlyginimo ir (arba) apmokestinimo skirtumus, bendram finansavimui keliamus reikalavimus (problemos, susijusios su įnašų natūra priėmimu), nacionalinį lobizmą, dėl kurio iškraipomi rezultatai, ir t. t. (5). Žr. 1.6 punktą.

3.2.6

Reikia taikyti ir aktyviau propaguoti XXI amžiaus technologines galimybes, įskaitant e. vyriausybę, kad vyktų dialogas ir būtų užtikrintas dalyvavimas. Galima būtų sukurti specialią Paramos demokratijai 2.0 programą.

3.3.1

Dabartinė ES ir su ES susijusi finansavimo sistema ir paramos galimybės dažnai būna kritikuojamos kaip bereikalingai sudėtingos. EESRK palankiai vertina planus nuo 2014 m. supaprastinti ir suderinti ES išorės finansavimo priemones, įskaitant Europos kaimynystės priemonę, ir pritaria lėšų sutelkimui.

3.3.2

Svarbiausia – kokybė. Reikėtų objektyviai įvertinti konkrečią perėjimo prie demokratijos patirtį ir gebėjimą suprasti bei prisitaikyti prie šalies partnerės poreikių ir tai turėtų būti svarbiau už ankstesnę ES projektų įgyvendinimo patirtį.

3.3.3

Rengiant ES išorės (įskaitant vystymosi) politiką privaloma geriau pasinaudoti turima ES perėjimo prie demokratijos patirtimi (6). Reikėtų visapusiškai susisteminti ir išsamiai ištirti sėkmės sulaukusius atvejus ir įgytą patirtį. Išvadas reikia panaudoti, paversti veiksmais ir įtraukti į programavimo ciklą. Reikia imtis konkrečių tolesnių veiksmų, be kita ko, remtis šiomis žiniomis rengiant veiklos programas ir vertinant projektų dydį, skiriant jiems dotacijas ir pan.

3.3.4

Turi pradėti veikti Europos pereinamojo proceso kompendiumas, taip pat ir programavimo tikslais, ir jį reikia papildyti valstybiniuose ir nevalstybiniuose sektoriuose dirbančių ekspertų perėjimo prie demokratijos patirties duomenų baze. Partneriams turi būti sudarytos patrauklios sąlygos ieškoti ekspertų ir šį procesą reikėtų plačiai propaguoti, ypač šalyse partnerėse. Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba ES atstovybėms turėtų parengti kontrolinį sąrašą, padedantį naudotis kompendiumu programavimo tikslais (inter alia, gali būti nustatyta, jog toks sąrašas yra privalomas informacijos šaltinis ES veikloje dalyvaujantiems ekspertams).

3.3.5

Europos Komisija turėtų parengti veiksmų planą geresniam turtingos ES perėjimo prie demokratijos patirties panaudojimui programavimo tikslais. Toks veiksmų planas užtikrintų, kad patirtis sistemingai naudojama tose srityse, kuriose ji aktuali. Europos Komisija taip pat turėtų skirti pakankamai administracinių išteklių tokio veiksmų plano įgyvendinimui.

3.3.6

Atsižvelgiant į jau dabar egzistuojančių priemonių, kurios naudojamos keičiantis perėjimo prie demokratijos patirtimi, įvairovę, būtų patartina sukurti skėtinę platformą arba struktūrą, kuri kauptų tokią patirtį ir ją sutelktų, kad Komisija organizuotų horizontalųjį valdymą ir jas sutelktų ir pristatytų vienoje vietoje.

3.3.7

Reikėtų apsvarstyti galimybę išplėsti į paklausą reaguojančias ES ekspertų priemones, tokias kaip SOCIEUX ar MIEUX. Šios priemonės yra puikus būdas operatyviai reaguoti į šalių partnerių poreikius. Geografinė teritorija, kurioje įgyvendinamos dabartinės poreikiais grindžiamos patirties mainų priemonės ir kitos programos, visų pirma Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa (TAIEX), poriniai projektai ir „Erasmus+“, turi būti atvira visam pasauliui (ypač Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms), kartu nemažinamos numatytos lėšos projektams, įgyvendinamiems šiuo metu programose dalyvaujančiose šalyse.

3.3.8

Reikėtų pradėti taikyti „NVO dvejeto ir (arba) trejeto“ koncepciją, kuri apimtų bent vieną partnerį iš ES-15, vieną iš ES-13 ir vieną iš besivystančios arba prie demokratijos pereinančios šalies (7). Taip pat reikėtų remti privačiojo sektoriaus atstovų keitimąsi patirtimi.

3.3.9

Europos plėtros fondas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas ES valstybėms narėms keistis naujausia patirtimi perėjimo prie demokratijos srityje.

3.3.10

Kad patirtis veiksmingai paremtų perėjimą prie demokratijos, ES ir jos valstybės narės turi skirti pakankamą finansavimą ir užtikrinti visuomenės paramą. Be to, EESRK pakartoja, kad perėjimas prie demokratijos ir pavienių asmenų, pilietinės visuomenės ir valstybės vaidmuo turi tapti vienu iš Europos vystymosi metų (jais paskelbti 2015-ieji metai) aspektų.

4.1.1

Tvarus vystymasis priklauso nuo sugebėjimo pasiekti kuo platesnį bendrą sutarimą šalių partnerių visuomenėje. Būtina užtikrinti paramą demokratijai, geram valdymui, pagrindinėms laisvėms (įskaitant asociacijos ir taikių susirinkimų, žodžio laisves, nepriklausomą žiniasklaidą ir kt.), pilietiniam ugdymui, neformaliajam švietimui ir savišvietai, ir teisingumui ir socialiniam teisingumui visose sferose ir visais lygmenimis.

4.1.2

Daugiau dėmesio reikėtų skirti politikos ir projektų veiksmingumui ir rezultatams. Projektai turi būti papildyti administracinėmis ir veiklos programomis bei paramos priemonėmis, skirtomis pavieniams asmenims. Veiksmingumo negalima pasiekti be geresnio koordinavimo šalyse partnerėse. Reikėtų teikti paramą ir konsultacijas planavimo klausimais.

4.1.3

ES partnerių ir visų jų visuomenės narių (įskaitant tokias grupes kaip moterys, mažumos ir kt.) nediskriminavimas, vienodų sąlygų taikymas ir aktyvus dalyvavimas yra esminis bendras principas ir išankstinė ES patikimumo sąlyga. Politikos diferencijavimas atsižvelgiant į šalies partnerės reikalavimus, aišku, yra būtinas ir turi būti tobulinamas. Be to, ES neturėtų būti atlaidesnė „strategiškai svarbioms“ šalims vien dėl siaurų interesų, nesusijusių su tvariu vystymusi. Žmogaus teisių laikymasis yra ta sritis, kurioje ES ir jos partneriai turi bendradarbiauti.

4.1.4

ES atstovai turi būti ir „moderatoriai ir tarpininkai“ (analizuojantys vidaus poreikius ir remiantys ir skatinantys vietos suinteresuotųjų subjektų tarpusavio dialogą), ir „ekspertai“ (pasidalijantys savo sukaupta patirtimi ir perduodantys savo šalių perėjimo prie demokratijos darbo patirtį).

4.1.5

Platūs visuomenės sluoksniai šalyse partnerėse turėtų sulaukti visapusiškos pagalbos. Dabartiniu metu valdžios sektoriaus institucijos ir, kai kuriais atvejais, pilietinės visuomenės organizacijos (įskaitant socialinius partnerius), jaunimas ir mokslo darbuotojai yra laikomi svarbiausiomis tikslinėmis grupėmis ES pagalbai gauti. Tvariam vystymuisi ir demokratiniams pokyčiams reikalinga visapusiška parama ir glaudus bendradarbiavimas su „ambasadoriais“, „propaguotojais ir vadovais“ arba „ilgalaikių pokyčių atstovais“, kilusiais iš pilietinės visuomenės, taip pat jos lyderių ir tinklų, tačiau reikia ne tik to. Būtina universali, visuotinai prieinama ir plačiai matoma parama partneriams ir jų visuomenėms. Kaimyninių šalių integracija į ES ir tokioms šalims teikiama parama neturėtų būti laikoma naudinga tik keletui išrinktųjų. Akivaizdūs patobulinimai tokiose srityse, kaip švietimas ir mokslas (įskaitant profesinio švietimo ir mokymo reformas, vaikams skirtą veiklą ir kt. (8)), mažą anglies dioksido kiekį išmetanti ekonomika, infrastruktūra ir viešosios paslaugos (įskaitant IRT, sveikatos priežiūrą, žaidimų aikšteles ir kt.), deramas darbas ir kokybiško darbo galimybės, lyčių lygybė, parama socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamiems žmonėms ir vietiniams gyventojams ir sąlygos, skatinančios verslo vystymąsi (įskaitant socialinių partnerių stiprinimą ir jų dalyvavimą (9)), ir kt., paskatins pokyčius ir sudarys sąlygas pasiekti didesnį bendrą sutarimą dėl europietiškos orientacijos.

4.1.6

Tikėtina, kad demokratijos stygių patiriančiose šalyse finansavimas, skiriamas oficialioms institucijoms arba per jas, yra panaudojamas ne socialiniams uždaviniams įgyvendinti, bet režimui palaikyti, o tikras demokratines vertybes puoselėjančioms vietinėms pilietinės visuomenės organizacijoms nesuteikiama galimybė teikti paraiškų finansavimui gauti. Europos demokratijos fondo įsteigimas, be abejonės, yra svarbus žingsnis, kurį žengti reikėjo jau ir seniai. Vis dėlto vien tik šis fondas nepajėgs išspręsti šių plataus masto problemų. Vienas iš sprendimų galėtų būti „smulkaus regione veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų pagalbos gavėjų žemėlapio parengimas“ (10). Vietos ir (arba) neformali pilietinė visuomenė ir iniciatyvos taip pat turi būti plačiau remiamos – keletas ES valstybių narių jau turi lankstaus projektų finansavimo patirties. Be to, per pilietinę visuomenę skirstomos pagalbos procentinė dalis turi būti padidinta, pirmiausia autoritarinių režimų atveju.

4.1.7

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padėčiai prie demokratijos pereinančiose pietinėse ir rytinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, kur demokratijai, žmogaus teisėms ir moterų teisėms iškilęs rimtas pavojus, ir į būtinumą užtikrinti tvirtesnę ES paramą pilietinei visuomenei ir moterų organizacijoms.

4.1.8

Apskritai ES turi kruopščiai išanalizuoti ir prisitaikyti prie savo šalių partnerių įvairių įgyvendinimo gebėjimų ir ypatumų.

4.1.9

ES turi keistis patirtimi, kaip užtikrinti tvarią išorės ir vidaus paramą vystymuisi, taip pat ir pilietinei visuomenei, pasibaigus pirmiesiems perėjimo prie demokratijos etapams ir pasiekus sąlyginę gerovę.

4.2.1

Integracinis ekonomikos augimas ir stabili rinka, kartu su didesne gerove, užimtumu ir pažangiu ekonomikos liberalizavimu, turi atlikti pagrindinį vaidmenį prie demokratijos pereinančių šalių vystymosi procese (laikantis „ekonominės transformacijos“ koncepcijos diskusijose dėl vystymosi darbotvarkės po 2015 m.). Turi būti sudaromos saugios ir palankios investavimo sąlygos ir jos apsaugomos daugiašalių organizacijų – pavyzdžiui, PPO, EBPO – sudarytais tarptautiniais susitarimais.

4.2.2

Tvarumui esminės reikšmės turi teisinė valstybė ir nepriklausoma teisinė sistema, kurios negali pažaboti korupcija nei diktatūra. Gyvybiškai svarbios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos, kurių neįmanoma įbauginti, galimybė gauti informacijos, socialinė apsauga ir galimybės gauti orumo nežeminantį darbą, bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, energijos vartojimo efektyvumas ir nepriklausomybė bei gamtos išsaugojimas.

4.2.3

Būtina gerinti prekybos sąlygas ir prireikus naudotis išsamiais ir visapusiškais laisvosios prekybos susitarimais, kuriais siekiama „peržengti sienas“, kad techniniuose reglamentuose ir jų įgyvendinimo srityje būtų skatinamas nuolatinis taisyklių, principų ir standartų derinimas su tais, kurie galioja ES. ES partnerių tikslas turėtų būti tvirta, įtrauki ekonomika, nuolat mažinanti savo priklausomybę nuo išorės pagalbos, ir tai dar viena sritis, kurioje pasikeitimas patirtimi yra labai svarbus.

4.2.4

Autoritarinių režimų valstybėse prioritetas turi būti teikiamas dialogui su nepriklausomomis įmonėmis (taip pat ir profesinėmis sąjungomis bei kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis) ir pagalbai joms. Visais atvejais turėtų būti užtikrinta, kad MVĮ atliktų svarbesnį vaidmenį kaip ekonomikos tvarumo, teisinės valstybės ir vystymosi garantai. Papildomą vaidmenį gali atlikti užsienio investuotojų tarybos ir kiti pilietinės visuomenės organizacijų partneriai.

4.3.1

EESRK ir kiti organai jau yra ne kartą atkreipę dėmesį į būtinybę ES, JT ir kitoms tarptautinėms organizacijoms glaudžiai ir veiksmingai bendradarbiauti dėl vystymosi darbotvarkės po 2015 m.

4.3.2

Be to, ES turi atkreipti dėmesį ir į kitus pastarojo laikotarpio įvykius, įskaitant ir Atvirų vyriausybių partnerystės (iniciatyva, kuri yra itin svarbi EESRK ir kuri atspindi pirmiau minėtą partnerystės principą) sukūrimą. Numatomos transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ir kitų panašių susitarimų poveikis turi būti kruopščiai planuojamas ir stebima, kokią įtaką jie daro vystomajam bendradarbiavimui ir perėjimo prie demokratijos procesui.

4.3.3

Reikėtų kur kas geriau panaudoti ir remti pasaulinių privačių įmonių ir užsienio investuotojų, kuriems yra artimos ES vertybės, vaidmenį ir potencialą, visų pirma pagrindinių ekonominių ir socialinių teisių užtikrinimo srityje.

4.3.4

Reikėtų numatyti parengti išsamų tyrimą, kuriame būtų išanalizuoti pasaulinių fondų ir pilietinės visuomenės organizacijų geriausios praktikos pavyzdžiai ir priemonės, taikomos prie demokratijos pereinančiose šalyse.