19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/101

1.1

Nors EESRK turi abejonių dėl jaunimo užimtumo ir garantijų iniciatyvų finansavimui numatytos sumos ir finansavimo būdų, jis pritaria Komisijai, kad būtina iš dalies keisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus dėl Europos socialinio fondo ir Struktūrinių fondų laikantis šioje nuomonėje aptariamame pasiūlyme nurodytų krypčių.

1.2

Komitetas pabrėžia, kad politika, kuri bus nustatyta, turi padėti siekti ekonomikos augimo, kurti stabilias ir kokybiškas darbo vietas ir stiprinti socialinę sanglaudą.

1.3

EESRK apgailestauja, kad užuot padidinus Sąjungos biudžetą ir dalį jo lėšų skirus asignavimams Jaunimo užimtumo iniciatyvai finansuoti, lėšos šiems asignavimams bus paimtos iš bendro sanglaudos politikos biudžeto, kuris jau ir taip sumažintas palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu.

1.4

EESRK įsitikinęs, kad numatyta 6 mlrd. eurų suma yra nepakankama atsižvelgiant į problemos mastą ir būtinybę neatidėliotinai ją spręsti.

1.5

Krizė vis dar nesibaigė ir darbo vietos nepradėtos kurti, todėl EESRK siūlo užtikrinti didesnį lankstumą nustatant jaunimo nedarbo lygio ribą, kurią pasiekus suteikiama galimybė gauti fondų lėšų, kad būtų galima įvertinti jaunimo nedarbo raidą, arba nustatyti 20 proc. jaunimo nedarbo lygio ribą.

1.6

EESRK rekomenduoja Jaunimo garantijos programa galinčių pasinaudoti jaunuolių amžiaus ribą padidinti iki 30 metų, visų pirma šalyse, kuriose jaunimo nedarbas yra didžiausias.

1.7

Galiausiai EESRK ragina valstybes nares nemažinti pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos numatytų finansinių įsipareigojimų skirti lėšų jaunimo užimtumui skatinti ir prašo pritarti Komisijos pasiūlymui naudoti papildomus išteklius, kad būtų išspręsta ši visos jaunosios Europos kartos ateičiai svarbi problema.

2.1

2013 m. vasario 28 d. Tarybai priėmus sprendimą sukurti Jaunimo garantijų iniciatyvą Komisija pateikė du pasiūlymus: pirmuoju iš dalies keičiamas Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento COM(2011) 607 final/2 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006, antruoju iš dalies keičiamas Komisijos pasiūlymas COM(2012) 496 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuos nustatomos įvairių fondų bendros nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2013) 146 final).

2.2

Šiais pasiūlymais siekiama užtikrinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurioje numatyta visiems jaunesniems nei 25 m. asmenims per keturis mėnesius po studijų pabaigos arba po darbo praradimo pasiūlyti deramą darbą, tęsti mokslus arba atlikti profesinę stažuotę.

2.3

Iš viso 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta skirti 6 mlrd. eurų, iš kurių 3 mlrd. – iš Europos socialinio fondo, kiti 3 mlrd. yra specialus asignavimas Jaunimo užimtumo iniciatyvai, įtrauktas į 1.b pakategorę „Ištekliai ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai“.

2.4

Finansavimas numatytas NUTS 2 lygmens regionams, kuriuose jaunų 15–25 metų asmenų nedarbas 2012 m. viršijo 25 proc.

3.1

Dramatiška jaunimo nedarbo padėtis daugelyje valstybių narių visiškai pagrindžia 2013 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą sukurti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios ne kartą ir įvairiais būdais reikalavo socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos.

3.2

Europos Komisijos duomenimis Europos Sąjungoje yra 7,5 mln. niekur nesimokančių ir nedirbančių (angl. NEETs  (1) – not in education, employment or training) jaunuolių, o tai sudaro 12,9 proc. visų 15–24 m. amžiaus Europos jaunuolių. Daugelis šių jaunuolių nebaigė mokyklos ir neturi vidurinio išsilavinimo, be to, ne mažai jų yra imigrantai arba priklauso socialiai remtinų asmenų grupėms. Tačiau kelete šalių pastebimai blogėja vidurinio socialinio sluoksnio jaunuolių (naujieji skurdžiai) padėtis: studijų dar nebaigusiems jaunuoliams kyla grėsmė netekti galimybės jas tęsti.

3.3

Savo ankstesnėse nuomonėse EESRK atkreipė dėmesį į katastrofišką jaunimo nedarbo lygį ES ir prašė visų suinteresuotųjų subjektų imtis skubių, veiksmingų ir galutinių priemonių, kad būtų suardytas šis užburtas ratas, galintis turėti pavojingų pasekmių visos kartos ateičiai (2). Tai nėra tik specifinė konkrečiai žmonių grupei aktuali problema, ji kelią grėsmę ES socialinei sanglaudai, o tai ilgainiui gali pakenkti ES ekonomikos augimui ir jos konkurencingumui.

3.4

EESRK pabrėžia, kad šiuo metu nustatoma politika turi būti siekiama prisidėti prie ekonomikos augimo atgaivinimo ir stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimo užtikrinant garantijas ir apsaugą, t. y. tai, kas nuo seno padėjo kurti Europos socialinį modelį ir siekti socialinės sanglaudos. Be to, Komitetas dar kartą atkreipia dėmesį, kad labai svarbus visapusiškas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas planuojant, įgyvendinant ir stebint politiką.

3.5

Į Jaunimo garantijų iniciatyvą įtraukta Jaunimo užimtumo iniciatyva bus tikrai veiksminga tik tuo atveju, jei kartu bus tinkamai skatinama darbo rinkos paklausa (t. y., jei augs ekonomika). Be to, milijonų menkas perspektyvas patekti į darbo rinką turinčių jaunuolių švietimas, profesinę kvalifikaciją keliančios stažuotės ir įgūdžių stiprinimas yra savaime labai rizikingas žingsnis.

3.6

EESRK nerimą kelia tai, kad Taryba Europos ekonominius sunkumus iš esmės sieja su biudžeto konsolidavimo problema ir net nebando kiekybiškai įvertinti jų alternatyviųjų sąnaudų ar neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, masinio jaunimo nedarbo, nusivylimo ir nevilties (3).

4.1

Komisijos siūlomais pakeitimais siekiama suderinti dabartinį Europos socialinio fondo reglamentą ir bendrąjį Europos fondų reglamentą su 2013 m. vasario 7 ir 8 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu. Toliau pateikiamos pastabos yra susijusios ne su Komisijos pasiūlymais, o su Tarybos nustatytomis gairėmis.

4.2

Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis EESRK gali tik apgailestauti dėl Tarybos sprendimo 2014–2020 m. laikotarpiui pasiūlyti mažesnį nei ankstesnio laikotarpio biudžetą, kadangi tai turės neigiamą poveikį dabartinėms problemoms įveikti reikalingiems ištekliams.

4.3

Šiame sprendime numatyta, kad kova su jaunimo nedarbu bus finansuojama ne padidinant biudžetą, o sumažinant asignavimus kitoms išlaidų kategorijoms, t. y. 3 mlrd. eurų bus skirta iš Europos socialinio fondo, ir 3 mlrd. – iš sanglaudos politikai skirtų lėšų.

4.4

Be to, septyneriems metams numatytas bendras 6 mlrd. eurų biudžetas yra akivaizdžiai nepakankamas (4).

4.5

Jaunimo nedarbo lygio riba (25 proc.), kurią pasiekus suteikiama teisė gauti šiuo metų skiriamų fondų lėšų, nustatoma remiantis 2012 m. duomenimis ir neatsižvelgiant nei į krizės raidą, nei į dabartinę recesiją, todėl kyla grėsmė, kad sudėtingos situacijos, galinčios susiformuoti 2014–2020 m. laikotarpiu, liks nepastebėtos. Todėl EESRK mano, kad reikėtų didesnio lankstumo vertinant jaunimo nedarbo padėties raidą arba, atsargumo sumetimais, jaunimo nedarbo lygio rodiklį sumažinti iki 20 proc.

4.6

Be to, EESRK rekomenduoja jaunuolių, galinčių pasinaudoti Jaunimo garantijų programa, amžiaus ribą padidinti iki 30 metų, kad ja taip pat galėtų pasinaudoti ir vėliau studijas baigiantys ar pereinamajame laikotarpyje tarp studijų ir darbinės veiklos esantys jaunuoliai. Tai ypač svarbu šalims, kuriose jaunimo nedarbas yra didžiausias.

4.7

EESRK pritaria sprendimui valstybes nares atleisti nuo specialaus asignavimo (3 mlrd. eurų) Jaunimo užimtumo iniciatyvai bendro finansavimo, taip pat netaikyti reikalavimo 5 proc. Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų lėšų laikyti veiklos rezervu.

4.8

Vis dėlto, nepaisant pirmiau pateiktų pastabų, EESRK mano, kad iniciatyvai reikia pritarti, ir siūlo ją pakeisti į struktūrinę aktyvios užimtumo politikos priemonę, kad ji nebūtų vien dabartinės ekonomikos krizės problemoms spręsti skirta priemonė (5).