13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/143

—

pasiūlytame Tarybos reglamente ir programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo planuose turi būti skiriama daugiau dėmesio ir užtikrinamas didesnis poveikis realaus gyvenimo praktikai, t. y. vietos ir regionų lygmuo turi būti skatinamas aktyviai dalyvauti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

—

programos „Horizontas 2020“ trijų ramsčių sistema labai padidina Europos mokslinių tyrimų pridėtinę vertę;

—

pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti finansuojami moksliniai tyrimai ir koncepcijų bei metodų, reikalingų regionų ir miestų, mokslo įstaigų ir verslo įmonių tarpusavio bendradarbiavimui inovacijų ir žinių perkėlimo į rinką srityje, kūrimas;

—

moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir inovacijoms (MTTVI) regionų ir miestų pagrindinėje politinėje darbotvarkėje turėtų būti skiriama svarbi vieta. Pagal programą „Horizontas 2020“ ir sanglaudos politiką skiriamomis lėšomis turėtų būti finansuojamas koncepcijų, priemonių ir būtinų sąlygų kūrimas, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų aktyviai skatinti diegti inovacijas, rizikuoti ir investuoti į praktinį mokslinių tyrimų ir inovacijų taikymą siekiant užtikrinti, kad bus atsižvelgta į regionų ypatumus;

—

RK siūlo, kad vienas iš strateginių programos „Horizontas 2020“ tikslų būtų Europos atvirų inovacijų kultūros sukūrimas pasinaudojant tam skirtomis programomis ir kitomis priemonėmis. Inovacijų sistemos, didelio poveikio technologijos, viešieji pirkimai ir mokslinių tyrimų infrastruktūra turi būti itin tobulinami;

—

bendrosios programos atnaujinimas reiškia programos praktikos supaprastinimą ir ES finansuojamų MTTVI projektų poveikio didinimą;

—

norint pasiekti nustatytus tikslus, reikia keisti ir mąstyseną. RK ragina regionus pradėti kurti europinius konsorciumus, apimančius įvairius gebėjimus, kad būtų kuriamos pažangios socialinės inovacijos, kurios būtų naudojamos Europos mastu;

—

Europos inovacijos ir technologijos institutas (angl. EIT) gali duoti ypatingos pridėtinės vertės ir regionų lygmeniu.

Pranešėjas

Markku MARKKULA (FI / ELP), Espu miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

COM(2011) 809 final

1.

Komisijos pasiūlymai – puikus atskaitos taškas apibrėžiant ES mokslinių tyrimų, taikomąją ir inovacijų (MTTVI) veiklą kitam 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui. Visi regionai ir regionų lygmeniu veikiantys subjektai gali ir turėtų veiksmingai taikyti žinias. Todėl labai svarbu visoje Europoje skleisti ir toliau tobulinti MTTVI rezultatus.

2.

Norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, svarbu, kad ES sanglaudos politika prisidėtų prie gebėjimų bazės stiprinimo ir inovacijų diegimo vietos lygmeniu, taip pat prie reikalingų priemonių kūrimo ir bendradarbiavimo, skatinančių Europos regionų tarpusavio bendradarbiavimą. Šios priemonės ir bendradarbiavimas taip pat reikalingi pritaikant programos „Horizontas 2020“ rezultatus regionų ir vietos lygmeniu. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojami visi regionų moksliniai tyrimai turėtų turėti „pasaulinio kompetentingumo“ aspektą, paremtą pažangios specializacijos principais. Be to, veiklos programose ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir pažangios specializacijos strategijose taip pat turėtų būti tinkamai atspindėtas glaudesnis programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų ryšys.

3.

Komisijos pasiūlymai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Programos „Horizontas 2020“ priemones ketinama taikyti ten, kur įgyvendinamos ES lygmeniu jos padėtų sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę ir turėtų kuo didesnį poveikį. Jomis galima sustiprinti bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų principus, užtikrinti valstybių narių paramą mokslinių tyrimų veiklai ir išvengti dubliavimosi. Ypač svarbu tai, kad programa „Horizontas 2020“ gali padėti pasiekti kritinę masę pagrindiniuose sektoriuose, prisiimti didelę riziką ir vykdyti ilgalaikę MTTVI veiklą, nes ji leidžia paskirstyti riziką ir pasiekti tokį veiklos mastą ir masto ekonomiją, kokios kitaip pasiekti neįmanoma.

4.

pabrėžia programos „Horizontas 2020“ svarbą. Numatytas 80 mlrd. EUR finansavimas yra visiškai pagrįstas ir užtikrina būtiną minimumą atsižvelgiant į programos reikšmę įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinant jos veikimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Europa turi atsigauti po finansų krizės ir, atlikdama savo vaidmenį pasaulyje, susikurti tvirtą pagrindą įgyvendinti pasirinktus prioritetus, programoje „Horizontas 2020“ turi būti numatytos priemonės, sutelktos į realaus gyvenimo praktikos pokyčius ir garantuojančios greitesnį rezultatą visuomenei – naujas darbo vietas, pažangų augimą ir didesnę gerovę tiek artimoje, tiek tolimoje ateityje;

5.

palankiai vertina programos „Horizontas 2020“ tikslą vykdant mokslinius tyrimus sukurti daugiau inovacijų atsižvelgiant į inovacijų potencialą. Todėl labai svarbu, kad dar prieš prasidedant naujosios programos įgyvendinimo laikotarpiui regionų lygmens politikai ir vietos universitetai bei mokslinių tyrimų institutai pradėtų aktyviai kurti bendras regionines inovacijų strategijas ir jų įgyvendinimo programas, strategiškai pagrįstas pažangia specializacija ir bendrai finansuojamas iš įvairių šaltinių, taip pat savivaldybių biudžetų, privačių rėmėjų lėšų ir įvairių ES finansinių priemonių. Šiuo požiūriu svarbu užtikrinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir nacionalinių bei regioninių strategijų tarpusavio koordinavimą;

6.

ragina vertinti programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo planus (turinį, finansavimo objektus, priemones) pagal jų poveikį, ypač jų skatinamąją įtaką visoje Europoje vykdomai MTTVI veiklai. Pinigine prasme „Horizontas 2020“ yra plati programa (2014–2020 m. laikotarpiu jai numatyta 80 mlrd. EUR). Vis dėlto Marie Curie veiksmams skirtas biudžetas, 2013 m. siekęs 1 mlrd. EUR, yra sumažintas ir 2014 m. sudarys vos 0,7 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į šios programos naudą, šiems veiksmams skiriamas finansavimas turėtų labiau prilygti Europos mokslinių tyrimų tarybai skiriamam finansavimui. Be to, turint omenyje tai, kad programa „Horizontas 2020“ sudaro tik kelis procentus visos Europos MTTVI veiklos, sprendimai turėtų būti priimami dėl visos Europos MTTVI sistemos, o programai „Horizontas 2020“ numatytos lėšos panaudojamos pagal griežtai nustatytus prioritetus;

7.

pakartoja (1), kad visiems valstybių narių valdžios lygmenims – vietos, regionų ir centriniam – reikia padaryti drąsius praktinius žingsnius suteikiant daugiau atsakomybės ir įtraukiant visus kitus suinteresuotuosius subjektus. Nacionalinėse reformų programose turi būti pripažintas svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo rengiant ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Be to, vadovaujantis tokiu požiūriu, visi pagrindiniai dalyviai turi jausti bendrą atsakomybę ir įgyvendinant teritorinius paktus orientuotis į regioninę MTTVI veiklą;

8.

ragina miestus ir regionus atlikti lemiamą vaidmenį kuriant naujoviškus bendrus projektus – viešojo ir privataus sektorių bei žmonių partnerystes, kuriuose didesnis vaidmuo suteikiamas naudotojams, atviroms inovacijoms ir pažangių žinių panaudojimui siekiant sustiprinti MTTVI veiklą, būtiną norint sukurti novatoriškus visuomenės uždavinių sprendimo būdus. Kadangi, kaip nurodyta programoje „Horizontas 2020“, Europai nustatytas tikslas tapti pasauline lydere sprendžiant didžiausius visuomenės uždavinius, MTTVI veikla savo pobūdžiu turi būti daugiadisciplininė, apimanti daugelį sektorių, daugiamatė ir daugiakultūrinė, o tam reikia aktyvaus ir realaus dalyvavimo. Laboratorijos jau nebėra tik tradicinės universitetų infrastruktūros dalis, bet sudaro ištisas regionines inovacijų ekosistemas, naudojamas įvairių pagal naudotojų poreikius sukurtų inovacijų – naujų produktų, procesų, struktūrų ir sistemų, kurias prireikus galima keisti ir plėsti, – prototipams operatyviai išbandyti. Be aktyvaus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo jų nebūtų galima įkurti ir išlaikyti;

9.

pabrėžia, kad, norint užtikrinti regioninės ir mokslinių tyrimų politikos sinergiją, svarbu programoje „Horizontas 2020“ numatyti regioninį aspektą. Todėl Komitetas prašo palikti galioti programos „Horizontas 2020“ priemones ir programas, pavyzdžiui, „Žinių regionų“ iniciatyvą ir „gyvąsias“ laboratorijas. Šios programos, kurioms būdingas stiprus regioninis aspektas, regioninis dalyvavimas ir regioninis poveikis, stiprina regionų inovacijų diegimo potencialą ir neapsiriboja paprastu „dalijimusi žiniomis“;

10.

ragina nenutraukti „Žinių regionų“ iniciatyvos, net ir motyvuojant tuo, kad panaši veikla organizuojama ir didele dalimi finansuojama iš sanglaudos politikos fondų. Atvirkščiai, „Žinių regionų“ iniciatyvą reikėtų panaudoti kaip priemonę plėtoti regionų kompetenciją, todėl reikėtų didinti jos mastą. „Žinių regionai“ gali būti labai svarbi priemonė paskatinti regionus ir padėti jiems pereiti prie pažangios specializacijos ir sudaryti sąlygas tvirtesniam europiniam bendradarbiavimui ir lyginamajam mokymuisi vieniems iš kitų. Lyginamasis mokymasis vieniems iš kitų – tai procesas, kurio metu per lyginamąją analizę ir mokymąsi vieniems iš kitų kartu kuriami sisteminiai pokyčiai;

11.

siūlo „Žinių regionams“ prisiimti ypatingą vaidmenį finansuojant regionų veiklos integravimo į įvairias pavyzdines iniciatyvas galimybių tyrimus, kad būtų užtikrintas vaisingas europinis bendradarbiavimas. Tad vienas iš „Žinių regionų“ tikslų turėtų būti moksliniais tyrimais pagrįstų regioninių ekosistemų konkurencingumo didinimas skaitmeninės darbotvarkės ir tausiai išteklius naudojančių technologijų srityse Europoje ir visame pasaulyje, tokiu būdu atveriant naujų verslo galimybių šiame procese dalyvaujančioms MVĮ, kurios atlieka esminį vaidmenį panaudojant inovacijas komerciniais tikslais ir jas įgyvendinant;

12.

reiškia susirūpinimą, kad nei pasiūlytoje 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametėje finansinėje programoje, nei programoje „Horizontas 2020“ neminima programos „Pažangi energetika Europai“ ateitis. Šiuo programavimo laikotarpiu ji buvo itin svarbi inovacijoms vietos valdymo, finansų inžinerijos, vietos subjektų ir piliečių pritraukimo, ilgalaikės vizijos ir tinklaveikos srityse ir suteikė galimybę pradėti įgyvendinti įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, Merų paktą. Todėl ragina numatyti atskirą biudžeto išlaidų kategoriją programos „Horizontas 2020“ netechnologiniams sprendimams finansuoti siekiant remti programą „Pažangi energetika Europai“.

13.

Norint padidinti Europos MTTVI veiklos poveikį regionams, būtina spręsti įvairius klausimus:

14.

pabrėžia, kad svarbiausi klausimai, susiję su visos Europos regionų MTTVI, yra šie:

15.

pabrėžia, kad trijų ramsčių programa „Horizontas 2020“ sudaro galimybes siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Turint omenyje, kad programa „Horizontas 2020“ orientuota į ES lygmens MTTVI veiklą, kuri turėtų būti valstybių narių ir regionų MTTVI katalizatorius, tobulinant programos „Horizontas 2020“ nuostatas ir praktiką reikėtų atsižvelgti į šias rekomendacijas:

16.

Regionai turi geriau pasirengti pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais. Tam reikia skirti daugiau dėmesio ir lėšų. Tuomet sukurta kompetencija, praktika ir priemonės turėtų būti naudojamos mokslinių tyrimų rezultatams paskleisti, kad jie būtų taikomi visoje Europoje. Tai galima pasiekti tik užtikrinant geresnį visų finansavimo priemonių, t. y. programos „Horizontas 2020“, sanglaudos politikos, taip pat nacionalinių, regionų ir vietos išteklių, panaudojimą. Tačiau nepakanka vien tik naudoti išteklius iš įvairių šaltinių; reikia keisti ir veiklos kultūrą bei administravimo praktiką. Visų pirma reikia skatinti regionų bendradarbiavimą ir bendrą mokymąsi, kaip veiksmingai naudotis strategijomis RIS3 (nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis strategijomis pažangiajai specializacijai).

17.

Tačiau programą „Horizontas 2020“ įgyvendinant kartu su kitomis ES finansavimo programomis, įskaitant struktūrinius fondus, turi būti užtikrinta, kad net tie regionai ir miestai, kurie netenkina kriterijų finansavimui iš šių fondų gauti, gautų paramą vadinamosios „trigubo sraigto“ (vietos ir regionų valdžios institucijų, žinių institutų ir pramonės) koncepcijos plėtojimui inovacijų ir žinių perkėlimo į rinką srityje. Todėl, atsižvelgiant ir į programos „Horizontas 2020“ svarbą visai Europai, programos biudžete turėtų būti numatyta konkreti lėšų suma tokių bendradarbiavimo ryšių moksliniams tyrimams ir plėtrai.

18.

Norint pasiekti nustatytus tikslus, reikia keisti ir mąstyseną. RK ragina regionus pradėti kurti europinius konsorciumus, apimančius įvairius gebėjimus, kad būtų kuriamos pažangios socialinės inovacijos, kurios būtų naudojamos Europos mastu. Jis taip pat ragina padidinti regionų ir miestų veiklos gebėjimą pasinaudoti programa „Horizontas 2020“ ir kitomis panašiomis iniciatyvomis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas visapusiškai panaudoti skaitmeninimą ir naujas didelio poveikio technologijas regionų inovacijų politikai modernizuoti. Be to, RK skatina regionus siekti labai reikalingų atvirų inovacijų laikantis viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, universitetų ir kitų mokslo įstaigų į žmogų orientuotos partnerystės vizijos.

19.

pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ papildo valstybėse narėse vykdomą MTTVI veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ visų pirma turėtų būti siekiama, kad programos ir kitos finansavimo priemonės, veikiančios kaip Europos inovacijų politikos katalizatoriai, skatintų novatoriškumą ir didintų įmonių, ypač MVĮ, dalyvavimą. Tam reikia skatinti rizikuoti, kadangi svarbios inovacijos dažnai siejasi su rizika; be to, reikia didinti MVĮ finansavimą, ypač skubiam inovacijų išbandymui, rinkodarai ir diegimui;

20.

ragina keisti Jungtinio tyrimų centro vaidmenį siekiant padėti vietos ir regionų politikams priimti sprendimus remiantis naujausiais MTTVI rezultatais. To turėtų būti siekiama vykdant glaudų koordinavimą su naujausiais Pažangios specializacijos platformos laimėjimais. Rezultatai turėtų būti vertinami ne pagal ataskaitų ir kitų leidinių skaičių, o pagal eksperimentų finansavimą ir operatyvų prototipų išbandymą, vykdant mokslinius tyrimus gautų žinių pritaikymą praktikoje visoje Europoje ir tokiu būdu regionų ir vietos lygmeniu didinant gebėjimą atsinaujinti;

21.

ypatingą dėmesį skiria būdams, užtikrinantiems, kad bus kuriamos ir įgyvendinamos naujos veiksmingos priemonės, pasižyminčios stipriu regioniniu aspektu. Programoje „Horizontas 2020“ tikrai pateikiama politikos gairių. Konkrečioje programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo programoje aiškiai paminėti regioninės svarbos klausimai ir koordinavimas su sanglaudos finansavimo šaltiniais. Pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ numatoma panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį Europoje, pavyzdžiui, suburiant geriausius mokslinių tyrimų institutus ir mažiau išsivysčiusius regionus, pripažįstant mažiau išsivysčiusiuose regionuose esančius kompetencijos centrus, sudarant sąlygas mokytis formuoti politiką regionų lygmeniu;

22.

siunčia stiprų signalą vietos ir regionų valdžios institucijoms ragindamas atlikti aktyvesnį vaidmenį įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Norėdamos iš programos „Horizontas 2020“ gauti kuo daugiau naudos, vietos ir regionų valdžios institucijos turi plėtoti teritorinį ir europinį bendradarbiavimą. Šiuo tikslu jos taip pat privalo išnaudoti visą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) potencialą (2).Visų pirma jos turi gebėti kurti bendras platformas (pavyzdžiui, inovacijų forumus ir bendradarbiavimui skirtas testavimo bazes, sujungdamos realųjį ir virtualųjį pasaulius), skirtas skatinti atviras inovacijas ir regioninių inovacijų ekosistemų kūrimą. Aktyvus europinis bendradarbiavimas užtikrintų masto ekonomiją ir atvertų platesnes rinkas vietos verslo įmonėms bei sudarytų sąlygas kitiems vietos lygmens laimėjimams. Pažangi specializacija – pagrindinis ir programos „Horizontas 2020“, ir sanglaudos politikos kelrodis principas – atveria tam naujų galimybių;

23.

pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į MTTVI grandinės ir jos galutinių etapų sisteminį pobūdį, kitaip tariant, į galimybę mokslinių tyrimų rezultatus paversti preke, kurią galima pateikti rinkoms. Atvirų inovacijų veiklos padidėjimas reikalauja vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su novatoriškumu ir inovacijų ekosistemomis. Todėl daugiadisciplininė MTTVI veikla visų pirma turėtų būti nukreipta į inovacijų prielaidas, įskaitant įžvalgumą, žmogiškąjį kapitalą, gebėjimą atsinaujinti ir duomenis, pagal kuriuos vertinamos inovacijos;

24.

siūlo, kad vienas iš strateginių programos „Horizontas 2020“ tikslų būtų Europos atvirų inovacijų kultūros sukūrimas per tam skirtas programas ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, skirtomis įtraukti galutinius naudotojus, piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas, kuriančiomis IRT paremtus metodus ir priemones atviroms inovacijoms. Pagal šį tikslą turėtų būti vykdoma veikla, skirta kaupti galimą plėsti patirtį atvirų inovacijų valdymo, metodų, priemonių ir taikmenų srityje. Reikia eksperimentuoti ypač tose srityse, kuriose su skaitmeninimu susijusios inovacijos gali turėti didžiulį poveikį, pavyzdžiui, „pažangūs miestai“ ir „pažangus judumas“.

25.

Administravimo praktikos supaprastinamas – vienas sunkiausių uždavinių, kurių tikimasi iš programos „Horizontas 2020“. Dėmesys turėtų būti sutelktas į mokslinių tyrimų temas ir lanksčias, skaidrias finansavimo sistemas, kurios būtų patrauklios tiek, kad universitetams, mokslinių tyrimų institutams ir įmonėms būtų verta siekti plataus europinio bendradarbiavimo ir šiai veiklai skirti nemažas savo pačių finansinių išteklių sumas. Finansavimo panaudojimo stebėsena galėtų būti laikoma pakankama kontrolės priemone, jei ji pagrįsta kiekvieno ūkio subjekto teisės požiūriu galiojančia apskaita ir reguliariu auditu. Taip būtų galima labai sumažinti ES ir jos valstybių narių administravimo pareigūnų atliekamų auditų skaičių – net iki mažiau negu planuota.

26.

reikalauja supaprastinti administravimą ir pabrėžia, kad administravimo praktika visuomet turi būti palanki norimiems faktiniams projektų rezultatams siekti. Vieno langelio principo įdiegimas Europos Komisijoje sudarytų galimybę išvengti inovacijoms skirtų projektų koordinavimo fragmentacijos. Tai ypač svarbu daugiadisciplininių projektų ir iš kelių Europos fondų finansuojamų projektų atvejais;

27.

mano, kad būtina pakeisti reglamento projekto dėl dalyvavimo taisyklių (COM(2011) 810 final) 24 straipsnį, kuriame kalbama apie netiesiogines išlaidas. Pagal šiuo metu siūlomą modelį („vienodo dydžio normos“ modelis) netiesioginės išlaidos nustatomos taikant vienodą 20 proc. visų reikalavimus atitinkančių tiesioginių išlaidų dydį. Tai dažnai sudarytų nereikalingų sunkumų padengiant faktines netiesiogines išlaidas. Reikia arba gerokai padidinti procentinę normą, arba sudaryti galimybę prisiimti ir faktines išlaidas, patirtas dėl netiesioginių išlaidų;

28.

palankiai vertina programos „Horizontas 2020“ suderinimą su sanglaudos politika ir įvairių ES programų bei finansinių priemonių susiejimą. Tačiau programos „Horizontas 2020“ planai turėtų būti toliau tikslinami, kad būtų galima užsitikrinti būtinus pokyčius. Tai reiškia, kad kiekvienai programai turėtų būti nustatyti kriterijai, padėsiantys siekti tos konkrečios programos tikslų, tačiau visos jos turėtų būti pagrįstos vienu bendru principu – pagal projektą turėtų būti vykdomos veiksmingos priemonės, skirtos mokslinių tyrimų rezultatus perduoti kitiems naudoti. Norint padidinti poveikį, reikia padidinti finansavimo panaudojimo lankstumą projekto metu. Svarbu ne administravimas, o rezultatas;

29.

pritaria Europos Parlamento siūlomam mokslu ir technologijomis arba mokslu ir inovacijomis pagrįstam požiūriui, kurio pagrindas – patikimi mokslinės ar techninės kokybės kriterijai, tikroviška administravimo praktika, bendrybių ir skirtumų pripažinimas, technologijų plėtra ir sklaida rinkoje (3);

30.

pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo vykdant veiklą, finansuojamą pagal programą „Horizontas 2020“ ir iš sanglaudos politikos fondų, svarbą. Naujuoju programavimo laikotarpiu sanglaudos lėšas reikėtų naudoti pagal paskirtį, kurią RK nurodė savo nuomonėje Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas  (4). Joje RK ragino sukurti naujus mechanizmus, pagal kuriuos būtų skiriamas finansavimas vietos ir regionų valdžios institucijoms, pavyzdžiui, kad jos galėtų įsigyti sėkmingų mokslinių tyrimų projektų rezultatus siekdamos patenkinti novatoriško regioninio vystymosi kvalifikacinius poreikius;

31.

siūlo didžiajai daliai programos „Horizontas 2020“ programų taikyti šias priemones kiekvienoje programoje pabrėžiant jos tikslams aktualiausias temas:

32.

Programa „Horizontas 2020“ turi užtikrinti, kad visoje Europoje būtų taikomi pažangūs universitetų ir pramonės partnerystės metodai ir procesai. Dėmesį reikia sutelkti į tuos mokslinius tyrimus, kuriais sukuriama įvairesnių inovacijų, ir didinti jų potencialą, taip pat į pelningai dirbančias verslo įmones, įskaitant tas, kurios dirba viešajame sektoriuje.

33.

Tarptautiniu mastu sėkmingi produktai – produktai tikrąja ta žodžio prasme arba sistemos, paslaugos ir platesnė veikla – yra vertybių grandinėmis ir ekosistemomis pagrįstos pasaulinio lygio kompetencijos rezultatas. Programa „Horizontas 2020“ turi būti tokia, kad būtų galima sudaryti sąlygas veikiančioms inovacijų grandinėms. Tik tuomet bus galima įgyvendinti didžiausius visuomenės uždavinius ir užtikrinti būtiną industrinį atgimimą.

34.

pabrėžia didelio poveikio technologijų svarbą programoje „Horizontas 2020“. Technologijos neturėtų būti kuriamos vien tik pagal atskiras mokslo ir technologijų programas – jau MTTV etapu jos turėtų būti susietos su pramonės vertės grandinėmis ir pasauliniais inovacijų vertės tinklais bei su regioninių ekosistemų ir inovacijų branduolių kūrimo bei kompetencijos stiprinimo veikla. Šiuo požiūriu gali būti naudinga plėtoti regionų lygmens universitetų infrastruktūrą. Tai svarbu todėl, kad tuomet mažų ir didesnių verslo įmonių vykdoma produktų kūrimo veikla gali sėkmingai pereiti sunkius pradinius etapus;

35.

ragina visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, atsirandančiomis dėl to, kad viešajam sektoriui reikia naujų paslaugų, produktų ir technologijų, ir vykdant viešuosius pirkimus didinti inovacijų paklausą. RK pripažino (5) didelę viešųjų pirkimų perkamąją galią, kuri sudaro 17 proc. 27 ES valstybių narių BVP, ir pripažino viešųjų pirkimų, kaip inovacijų varomosios jėgos ir akivaizdaus standartus (socialinius, aplinkos ir kt.) keliančio variklio, vaidmenį. Šį potencialą reikia išnaudoti regioniniu, nacionaliniu ir Europos valdymo lygmenimis ir sustiprinti jį atitinkamomis gebėjimų stiprinimo priemonėmis;

36.

dar kartą pabrėžia savo įsitikinimą, kad mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugų viešuosius pirkimus įtraukus į viešųjų pirkimų procedūras būtų galima sustiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE); nurodo Regionų komiteto nuomonę dėl žaliosios knygos dėl viešųjų pirkimų (6) ir nuomonę dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų (7), bet primena, kad minėtos paslaugos neturi būti siejamos su konkurencija;

37.

pripažįsta, kad miestai atlieka labai svarbų vaidmenį, nes juose diegiamos plataus masto sistemas keičiančios inovacijos, turinčios didžiulį potencialą atremti sudėtingus ekologinius, socialinius ir ekonominius šiandienos iššūkius. Politikos ir žinių institucijos turi labiau remti transformacijos procesą, per kurį miestuose galima kurti, išbandyti ir plėsti sistemas keičiančias inovacijas;

38.

pabrėžia, kad aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas atlieka lemiamą vaidmenį siekiant užtikrinti, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje, ypač tikslai, susiję su Inovacijų sąjunga, būtų įgyvendinami atsižvelgiant į regionų ypatumus, ir atkreipia dėmesį į labai svarbų šių institucijų vaidmenį suartinant įmones, universitetus arba mokslinių tyrimų centrus ir viešąsias institucijas (remiantis „trigubo sraigto“ arba panašia koncepcija);

39.

pabrėžia, kad svarbu investuoti į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Norint sutelkti vietos ir regionų lygmens subjektus siekti strategijos „Europa 20020“ tikslų, visose Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) plotmėse reikia skirti pakankamai daug dėmesio inovacijoms, t. y. EMTE turėtų išaugti į Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – tai svarbūs ištekliai, papildantys universitetus ir kitas mokslinių tyrimų įstaigas bei įrangą. Be to, mokslinių tyrimų infrastruktūra pritraukia kompetentingus mokslininkus iš viso pasaulio ir turėtų būti laikoma įvairių sričių mokslininkų bendra darbo vieta ir platforma, būtina akademinės bendruomenės, privačiojo ir viešojo sektorių specialistų bei kitų visuomenės veikėjų bendradarbiavimui.

40.

Komisija pabrėžia (8), kad koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos ir pasaulinius žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) ryšius, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su regionų valdžios institucijomis, visų pirma su visais dalyvaujančiais rengiant ir įgyvendinant regioninę inovacijų strategiją pažangios specializacijos tikslais (angl. RIS3). Puikus šios koncepcijos plėtojimo pavyzdys – „Climate KIC“ regioninės inovacijų ir įgyvendinimo bendrijos. Jos yra originalus visos Europos regioninių inovacijų pavyzdys, nes regionus naudoja kaip testavimo bazes, siedamos vadovavimo gebėjimus ir regionų pranašumus su iškilusiais pasauliniais uždaviniais.

41.

palankiai vertina ketinimus kurti naujas ŽIB Komisijos pasiūlytose teminėse srityse: pirmoji ŽIB grupė dėl sveikos gyvensenos ir vyresnių žmonių aktyvumo, žaliavų ir ateities maisto; antroji – dėl miestų judumo, papildomos gamybos naudos bei pažangios ir saugios visuomenės. ŽIB tenka ypatingas vaidmuo skatinti ir remti atviras inovacijas pažangaus skaitmeninimo priemonėmis ir taip stiprinti inovacijas visoje Europoje;

42.

ragina EIT tęsti savo svarbią misiją plėtoti ir skatinti geros praktikos sklaidą žinių trikampio integravimo tikslais, kad būtų plėtojama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra. Ateityje EIT turi stengtis užtikrinti, kad ŽIB patirtį būtų galima panaudoti visuose Europos regionuose, ir sukurti bendradarbiavimo kultūrą, kuri galėtų būti pavyzdinis modelis Europoje ir kitur;

43.

pritaria EIT planams keisti valdymo struktūrą. Šiuo klausimu ypatingai aktualus Komisijos reglamente pateiktas pasiūlymas (9), kad EIT palaikytų tiesioginį ryšį su nacionaliniais ir regionų atstovais bei kitais inovacijų grandinės suinteresuotaisiais subjektais, nes tai būtų naudinga abiem pusėms. Siekiant sudaryti sąlygas tokiam dialogui ir sistemingesniam dalijimuisi informacija, turėtų būti įsteigtas EIT suinteresuotųjų subjektų forumas, vienijantis įvairius skirtingų sričių suinteresuotuosius subjektus. RK turėtų atlikti šio forumo ir regionų tarpininko vaidmenį;

44.

siūlo, kad EIT ŽIB prisiimtų funkciją regionų lygmens aukščiausio lygio vadovams organizuoti mokymus apie tai, kaip išnaudoti esamas galimybes pasinaudoti MTTVI kaip neatsiejama vietos lygmens sprendimų priėmimo proceso dalimi, ir kurti Europos regionų tinklus, kur jie galėtų vieni iš kitų pasimokyti. Tai nepaprastai svarbu, nes EIT tinklas yra Europos inovacijų variklis, vienijantis svarbiausius švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo subjektus.