5.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 33/165

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 21 straipsnį, ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 25 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, 1990 m. Kopenhagoje ir 1999 m. Stambulo aukščiausiojo lygio susitikime (jame visos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) priklausančios valstybės įsipareigojo į savo teritorijose vykstančius rinkimus kviesti tarptautinius stebėtojus, būtent Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro atstovus) patvirtintus ESBO įsipareigojimus,

—

atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 7 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 169 konvenciją vietos tautų ir gentimis gyvenančių žmonių,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6, 8 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į partnerystės susitarimo tarp AKR ir EB (Kotonu susitarimas) 8, 9 ir 96 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 4 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Skatinti ir stiprinti demokratiją“ (1) ir 2004 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją „Stiprinti regioninių, subregioninių ir kitų organizacijų vaidmenį skatinant ir stiprinant demokratiją“ (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (EDŽTP),

—

atsižvelgdamas į savo 1996 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl pagarbos demokratijos principams ir žmogaus teisėms įtraukimo į Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimus (3) ir į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2001 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl ES rinkimų pagalbos ir stebėjimo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, praktika ir ateities uždaviniai (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl demokratijos stiprinimo ES išorės santykiuose (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmių besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl skurdo mažinimo ir darbo vietų kūrimo besivystančiose šalyse: tolesnė veikla, ypač į jos 71, 72 ir 73 dalis (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl migracijos srautų, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio reikalų politikos aprėptis ir vaidmuo (15),

—

atsižvelgdamas į visus ES ir trečiųjų šalių sudarytus susitarimus ir tuose susitarimuose esančias nuostatas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl paramos demokratiniam valdymui siekiant tobulesnės ES sistemos,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos išvadas dėl paramos demokratijai Europos Sąjungai plėtojant išorės santykius, 2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvadas „Parama demokratijai ES išorės santykiuose – 2010 m. pažangos ataskaita ir pavyzdinių šalių sąrašas“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ir Tarybos sekretoriato bendrą dokumentą dėl demokratijos kūrimo ES plėtojant išorės santykius (SEC(2009)1095),

—

atsižvelgdamas į bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadintą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

—

atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 22 d. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos finansines priemones demokratijai, žmogaus teisėms ir kovai su prekyba žmonėmis skatinti (AENEAS programą, ją pakeitusią Teminę migracijos ir prieglobsčio programą, MIEUX programą, Europos demokratijai ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EIDHR), Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) ir t. t.),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. JT Generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio pranešimą žmogaus teisių, daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimu (16),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo-ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (angl. VP/HR) pareigybės sukūrimą ir nuo 2011 m. sausio 1 d. veikiančią Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0231/2011),

A.

kadangi ES sutartyse skelbiama, kad žmogaus teisės ir demokratiją yra pagrindinės Sąjungos vertybės ir ES išorės veiksmų principai bei tikslai, kuriuos ES turėtų skatinti kaip visuotinius,

B.

kadangi demokratija yra geriausias žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, visų visuomenės grupių tolerancijos ir lygių galimybių kiekvienam asmeniui garantas,

C.

kadangi demokratija virto visuotine vertybe, nors demokratinių sistemų forma ir pavidalas gali būti įvairūs, pavyzdžiui kiekvienoje iš 27 ES valstybių narių yra savita, tačiau vienodai veiksminga demokratija, kurią formuoja jų istorija, kultūra ir aplinkybės, arba pati ES yra tam tikra pasaulyje unikali viršnacionalinės demokratijos forma; kadangi nėra vieningo demokratijos modelio arba vieno jos projekto, tačiau yra bendras susitarimas, kokie pagrindiniai elementai ją sudaro,

D.

kadangi dvi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos paaiškina esminius demokratijos elementus (17),

E.

kadangi žmogaus teisės ir demokratija yra neatskiriamai susiję ir tik esant demokratijai asmenys gali visiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; ir kadangi demokratija galima tik tada, kai gerbiamos žmogaus teisės,

F.

kadangi turi viešpatauti teisinės valstybės principai, kuriais užtikrinama lygybė prieš įstatymą ir pripažįstamos teisės į privačią nuosavybę, turi nebūti savavališko valstybės institucijų kišimosi (teisinio ir praktinio), taigi reikalauja, kad valstybės institucijų įgaliojimus įgyvendintų skaidriai dirbantys, atskaitingi išrinkti pareigūnai ir valstybės tarnautojai, ir būtini nepriklausomi ir nešališki teismai,

G.

kadangi gyvybiškai svarbu, kad būtų lygybė ir nebūtų diskriminacijos ir kad visi galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis, nediskriminuojami dėl rasės, lyties, lytinės orientacijos, kalbos, religijos, politinės ir kitokios nuomonės, nacionalinės ar socialinės kilmės, gimimo ar kitokio statuso; kadangi esant demokratijai turėtų būti užtikrintos visų teisės, įskaitant mažumoms, vietos gyventojams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms priklausančių žmonių teises; kadangi vyrų ir moterų vienodos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese yra būtina tikros demokratijos sąlyga,

H.

kadangi demokratinis valdymas, be kitų dalykų, apima žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą, galimybę kreiptis į teismus, svarbų parlamentų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį priimant sprendimus, skaidrų valstybės finansų valdymą; kadangi vadovų ir valstybės pareigūnų atsakomybė prieš piliečius yra būtinas demokratijos elementas; kadangi atsižvelgiant į tai ypač svarbi kova su korupcija; kadangi demokratinis valdymas reiškia ir civilinę saugumo sektoriaus kontrolę,

I.

kadangi visi piliečiai turi teisę periodiškai balsuoti laisvuose ir sąžininguose rinkimuose ir kandidatuoti į valstybės tarnybą,

J.

kadangi nuomonės laisvė ir žodžio laisvė politiniais, socialiniais ir ekonominiais klausimais plačiąja prasme, nerizikuojant būti nubaustam valstybės, ir galimybė ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose yra visuotinės teisės,

K.

kadangi visi piliečiai turi teisę burtis į nepriklausomas asociacijas ir organizacijas, įskaitant nepriklausomas politines partijas ir interesų grupes;

L.

kadangi politinės partijos ir įvairūs politiniai požiūriai, interesai ir jų nulemta priklausomybė tam tikriems regionams ar bendruomenėms yra gyvybiškai svarbūs; kadangi politinės partijos turi veikti laisvai, netrukdomos vyriausybės ir vykdomosios valdžios pareigūnų; kadangi išrinkti atstovai, neatsižvelgiant į tai, ar jie remia vyriausybę, ar jai oponuoja, turi turėti įgaliojimus ir išteklių diskutuoti ir tvirtinti teisės aktus bei nacionalinius biudžetus, priversti vyriausybę atsiskaityti už viešąjį administravimą ir lėšų panaudojimą; kadangi tvirti parlamentai, būdami viešas forumas taikiai derėtis dėl tarpusavyje konkuruojančių politinės ir socialinės tvarkos koncepcijų, ir nacionalinės teisėkūros sprendimus priimančios institucijos yra būtini integracinės demokratijos elementai,

M.

kadangi pilietinės visuomenės organizacijos ir nevalstybiniai veikėjai yra gyvybiškai svarbi gerai veikiančios visuomenės grandis ir yra būtini norint sukurti demokratinę kultūrą, kuri giliai įsišaknytų visuomenėje; kadangi šie veikėjai suteikia kryptį visuomenės reikalavimams ir priverčia valstybės institucijas atsiskaityti už savo veiksmus,

N.

kadangi nepriklausoma ir įvairi žiniasklaida būtina norint užtikrinti, kad būtų reiškiama daug įvairių nuomonių bei požiūrių ir kad apie juos būtų pranešama visuomenei; kadangi laisvas informacijos, ryšių prieinamumas ir necenzūruojama interneto prieiga (interneto laisvė) yra visuotinės teisės, būtinos norint visuomenės gyvenime užtikrinti skaidrumą ir atskaitingumą,

O.

kadangi demokratinių vertybių mokymas svarbus norint išlaikyti demokratiją, nemažiau svarbus ir amžių atitinkantis dalyvavimas priimant sprendimus švietimo institucijose,

P.

kadangi ES institucijos privalo šiuos demokratijos elementus laikyti pagrindu ES teikiant konkrečių sričių paramą trečiosioms šalims, kad jos kurtų savo demokratiją,

Q.

kadangi Tarybos 2009 m. ir 2010 m. išvados dėl paramos demokratijai išorės santykiuose atspindi šiuos elementus,

R.

kadangi ES prisijungus prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bus sustiprinta Europos žmogaus teisių apsaugos sistema ir ES pozicija trečiųjų šalių atžvilgiu,

S.

kadangi itin svarbu dar kartą patvirtinti, kad pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra tarpusavyje susietos ir viena kitą stiprina ir kad tik užtikrinus jas visas galima prisidėti prie tikros demokratijos kūrimo, kadangi demokratija yra geriausias būdas siekiant užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir tvarų ekonominį vystymąsi; kadangi aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas ir įnašas į valdymo procesus itin svarbūs, tačiau dažnai jų nepaisoma,

T.

kadangi Paramos demokratijai išorės santykiuose veiksmų programoje Taryba pareiškė norą padidinti nuoseklumą ir savo paramos darną ir veiksmingumą, tačiau šioje srityje buvo padaryta nedidelė pažanga,

U.

kadangi ES turi daug įvairių priemonių, skirtų demokratijai ir žmogaus teisėms paremti (politiniai, ekonominiai ir prekybiniai susitarimai ir partnerystės, į kuriuos įtraukiamos sąlygos dėl žmogaus teisių ir demokratijos, speciali tvaraus vystymosi ir valdymo skatinimo priemonė (BLS+), politiniai dialogai, bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmai, Europos saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos, specialios finansavimo priemonės, dvynių projektai ir stebėjimo misijos); tačiau, kadangi labai svarbu parengti suderintą ir rezultatais paremtą žmogaus teisių ir demokratijos politiką, kuri būtų grindžiama standartiniais prie kiekvienos šalies padėties pritaikytais metodais ir pagal kurią, siekiant demokratijos, būtų vengiama ES išorės politikos neatitikimų ir dvigubų standartų, taip pat kad nebūtų taikomi nauji standartai, bet būtų skiriamas ypatingas dėmesys konkretiems poreikiams, esant trapiai arba pokonfliktinei padėčiai, taip pat kad demokratija, žmogaus teisės ir vystymasis būtų skatinami kaip susiję tikslai,

V.

kadangi ES, spręsdama, ar suteikti šaliai prekybos lengvatų, pvz., BLS+, ar jas atšaukti, turėtų jautriau reaguoti į socialinę, politinę, ekonominę ir strateginę šalies tikrovę,

W.

kadangi ES turėtų intensyviau stengtis savo veikla tarptautinėse organizacijose skatinti demokratijos normas ir elementus, taip pat toliau skatinti veiksmingai įgyvendinti forumuose, kuriuose dalyvauja ES valstybės narės, prisiimtus įsipareigojimus ir prievoles,

X.

kadangi vis dar yra didelių tarptautiniuose ES susitarimuose numatytų privalomų žmogaus teisių nuostatų stebėjimo ir įgyvendinimo problemų, kadangi tam tikrais atvejais galima taikyti tarptautinio ES ir šalies partnerės susitarimo sustabdymą, kaip atsaką į šiurkščius žmogaus teisių ar demokratijos pažeidimus; kadangi, nepaisant to, jog žmogaus teisių ir demokratijos nuostatos dažnai pažeidžiamos ir kad kai kurios trečiosios šalys nesilaiko įsipareigojimų, numatytų sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose, iš pastarųjų šalių vyriausybių pareikalaujama tinkamos atsakomybės arba jos baudžiamos labai retai, mano, kad nuoseklus ES nesugebėjimas pasinaudoti šia priemone pakerta ES, kaip tvirtos ir ryžtingos veikėjos, patikimumą tarptautinėje arenoje,

Y.

kadangi sankcijos turi būti pasirenkamos teisingai, proporcingai ir pagrįstai ir dėl šių sankcijų jokiu būdu neturi tiesiogiai nukentėti gyventojai,

Z.

kadangi ES turi realią paskatų politiką šioje srityje, kuri veikia kaip svertas reformoms, tačiau kadangi jų visas potencialas nebuvo išnaudotas dėl politinių priežasčių, ypač dėl nepakankamo ES sutarimo demokratijos ir žmogaus teisių laikymosi skatinimo svarbos kitų prioritetų atžvilgiu klausimu; ir kadangi a priori nėra jokių struktūrinių arba teisinių kliūčių išorinių finansinių instrumentų koordinuotam naudojimui demokratizacijai remti,

AA.

kadangi 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje 63/168 raginama visame pasaulyje paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą; kadangi mirties bausmė daugelyje pasaulio šalių vis dar taikoma kaip bausmės būdas, kai kuriais atvejais netgi nepilnamečiams,

AB.

kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP) yra svarbiausia Europos politikos dalis, nes joje daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, kurių negalima įgyvendinti taikant dvišalio bendradarbiavimo priemones,

AC.

kadangi EDŽTRP leidžia finansuoti ES rinkimų stebėjimo misijas, kurios yra būtinos sąveikos priemonės demokratijos įtvirtinimo srityje, tačiau kadangi jų rekomendacijų stebėsena ir įgyvendinimas dažnai nebūdavo tinkamai taikomi,

AD.

kadangi ši padėtis galėjo susiklostyti dėl šalių, priimančių ES rinkimų stebėjimo misijas, vyriausybių politinės valios trūkumo ir Europos Komisijos bei valstybių narių nesugebėjimo užtikrinti, kad šias rekomendacijas sektų konkrečios paramos programos, ypač paramos naujai išrinktiems parlamentams programos,

AE.

kadangi Europos Parlamentas vis dar neturi pakankamų analizės duomenų, leidžiančių įvertinti Sąjungos, taip pat valstybių narių, teikiamos paramos demokratijai mastą; kadangi iš dalies tai susiję su tuo, jog Taryba dar neapsvarstė skaidrumo, galimybės susipažinti su dokumentais ir konsultacijų klausimų,

AF.

kadangi tik taikant sąlygų laikymosi principą galima įgyvendinti tikro demokratizavimo, tikros pagarbos žmogaus teisėms ir tikrų ekonominių perspektyvų vietos gyventojams tikslus; kadangi šis sąlygų laikymosi principas turi būti apibrėžtas kartu su paramą gaunančiomis šalimis, glaudžiai konsultuojantis ne tik su vyriausybėmis, bet ir su pilietine visuomene, taip pat visiškai patenkinant tikruosius vietos gyventojų poreikius,

AG.

kadangi politinės partijos ir laisvai, demokratiškai išrinkti parlamentai labai svarbūs kiekvienai demokratinei šaliai ir demokratijos kūrimo procesui, o parama EDŽTRP ir jos taikymas praeityje dar neatitiko šių veikėjų svarbos,

AH.

kadangi padalinio „JT Moterys“ darbas itin svarbus siekiant remti moterų įnašą į demokratijos kūrimo procesą ir dalyvavimą jame,

AI.

kadangi ES institucijos plačiai sutaria dėl daugiaaspekčio, sudėtingo ir ilgalaikio demokratijos pobūdžio, tačiau Komisija ir valstybės narės, programuodamos ir įgyvendindamos demokratijos rėmimo priemones, neatsižvelgė į visą rinkimų ciklą,

AJ.

kadangi valstybėse, kuriose kuriama demokratija, moterimis ir vaikais itin dažnai prekiaujama, įskaitant prostitucijos tikslais,

1.

mano, kad tik demokratinės šalys, vadovaudamosi teisinės valstybės principais, gali būti pagrindas subalansuotai ir teisėtai ES ir trečiųjų šalių partnerystei, kurioje ES atsižvelgtų ir į abiejų šalių poreikius ir interesus;

2.

pabrėžia, kad dialogu ir konsultacijomis grindžiama partnerystė stiprina atsakomybę už demokratijos kūrimo procesus ir demokratinio valdymo elementus; ragina visas ES institucijas labiau stengtis aiškiau, nuosekliau ir koordinuočiau pasinaudoti šiais įvairiais dialogais;

3.

mano, kad ES, kaip „negriežtos valdžios“, vaidmuo tarptautinėje sistemoje gali būti įtvirtintas tik tuo atveju, jeigu jos politikoje trečiųjų šalių atžvilgiu žmogaus teisių apsaugai tikrai bus skiriama pirmenybė;

4.

pažymi, kad jeigu ES nori vykdyti patikimą, nuoseklią užsienio politiką ir remti demokratijos plėtrą, būtina, kad ES ir jos valstybės narės vykdytų pavyzdingą žmogaus teisių ir demokratijos nuostatų laikymosi politiką;

5.

mano, kad kova su skurdu ir kliūčių, trukdančių šalies vystymuisi, pašalinimas gali labai prisidėti prie demokratijos procesų;

6.

atkreipia dėmesį, kad įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose parodė susitelkimo į saugumo (ypač kovos su nelegalia imigracija) ir stabilumo klausimus ribas, nes tai nepadėjo sumažinti skurdo ir socialinės neteisybės; pabrėžia, kad „saugumas prieš demokratiją“ yra klaidinga dilema, nes žmogus negali būti saugus visuomenėje, kurioje nėra demokratinės, atskaitingos vyriausybės; mano, kad jei ekonominė plėtra ir buvo nustatyta, nauda nebuvo teisingai paskirstyta; todėl mano, kad socialinio teisingumo ir kovos su nelygybe klausimas turi tapti pagrindiniu ES išorės politikos tikslu, nes tai – būtinas veiksnys norint sukurti taikią, klestinčią ir demokratinę visuomenę;

7.

pabrėžia, kad būtina keisti paradigmą ir kad ji turėtų būti grindžiama tikru demokratijos stiprinimu, paremtu endogenine, tvaria, integracine ir gyventojams naudinga plėtra, laikantis teisinės valstybės principų, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių; mano, kad ES turi padėti kurti demokratinės visuomenės vystymuisi palankią aplinką;

8.

pabrėžia, kad demokratija, kaip valdymo sistema, pateikia politinės galios paskirstymo ir konfliktų valdymo mechanizmus, kurie būtini stabilioms ir taikioms visuomenėms; tačiau pažymi, kad demokratiją reikia puoselėti vietoje ir kad jos dirbtinai negali primesti jokie išorės veikėjai; mano, kad ES kartu su tarptautine bendruomene gali atlikti labai aktyvų demokratinės konsolidacijos procesų rėmimo vaidmenį;

9.

mano, kad siekiant sėkmingo demokratizacijos proceso, svarbu, kad jis apimtų susijusios šalies socialinį ir ekonominį vystymąsi, norint patenkinti pagrindines gyventojų teises: teises į švietimą, sveikatos apsaugą ir užimtumą;

10.

mano, kad žlugus komunistinėms diktatūroms Centrinėje ir Rytų Europoje įgyta perėjimo prie demokratijos patirtimi reikėtų pasidalyti su naujai besiformuojančiomis demokratinėmis jėgomis Šiaurės Afrikoje ir kitur Artimuosiuose Rytuose; ragina Komisiją ir EIVT aktyviau dalyvauti plėtojamame šio svarbaus kaimyninio regiono demokratijos kūrimo procese; ragina suinteresuotąsias Europos šalis parengti dvišales bendradarbiavimo programas, taikytinas kartu su besivystančiomis visų kaimyninių regionų partnerėmis;

11.

pabrėžia, kad prioritetas dabar turi būti teikiamas sustiprintam, konkrečiam ir energingam egzistuojančių ES priemonių ir paskatų, suderintų parengtose strategijose ir pritaikytų kiekvienos valstybės situacijai, rinkinio naudojimui ir neatitikimų bei dvigubų standartų įgyvendinimui taikymo šalinimui, nes jie silpnina Europos suvokimą ir jos pajėgumus įgyvendinti tvirtą ir nuoseklią išorės politiką; pabrėžia, kad vadovaujantis tokiu požiūriu reikia tikrai pakeisti politiką, o tai reiškia, kad demokratija, teisinės valstybės principai ir žmogaus teisės tampa ES išorės politikos pagrindu, kuris turi būti ne tik paverstas politiniais tikslais, bet ir lemti šios politikos koordinavimą ir pačią jos struktūrą;

12.

ragina, kad tarptautiniai susitarimai, šalių strateginiai dokumentai, veiksmų planai, BLS+ ir visi kiti sutartiniai įsipareigojimų tarp ES ir trečiųjų šalių šaltiniai būtų sustiprinti tiksliau formuluojant nuostatas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir vietos gyventojų teisės vykdyti išankstines konsultacijas dėl priimamų sprendimų, laikantis gero valdymo principų, nustatant tikslius mechanizmus nesilaikymo atveju, remiantis a minima mechanizmu, nurodytu Kotonu susitarime, ir įsipareigojimais bei konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, tam tikram laikotarpiui nustatytais vertinimo kriterijais, siekiant įvertinti pažangą ir laikytis tikslaus įgyvendinimo grafiko; apgailestauja, kad nepaisant Kotonu susitarime įtvirtintų žmogaus teisių nuostatų ES dažnai užsimerkia prieš nuolatinius, sistemingus žmogaus teisių pažeidinėjimus, vykdomus tam tikrų Kotonu susitarimą sudariusių šalių partnerių vyriausybių, palaikydama „įprastos darbotvarkės“ santykius; ragina Komisiją patvirtinti nuoseklias politikos priemones, kuriomis būtų siekiama atgrasyti nuo žmogaus teisių pažeidimų, pvz., mažinti finansinius paketus vyriausybėms, nesilaikančioms demokratijos ir žmogaus teisių – neteikti joms paramos biudžetui, o daugiau lėšų skirti pilietinei visuomenei stiprinti apeinant tas vyriausybes;

13.

primena, kad bendros prekybos politikos tikslai turi būti visiškai suderinti su ES bendraisiais tikslais; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ES bendra prekybos politika turi būti vykdoma, remiantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais, ir kad pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ji turi, be kita ko, prisidėti prie tvarios plėtros, skurdo panaikinimo ir žmogaus teisių apsaugos;

14.

pabrėžia nuolatinio stebėjimo, kaip įgyvendinami susitarimai, svarbą ir siekdamas šioje srityje užtikrinti nuolatinį susitarimų vertinimą ragina naudoti ne tik tvaraus vystymosi, bet ir poveikio žmogaus teisėms ir demokratijai vertinimus;

15.

pažymi, kad demokratijos principus ir vertybes galima dar labiau skatinti raginant ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, pirmenybę teikiant mažiau atstovaujamiems regionams, kad būtų įtvirtintas visuotinis šio teismo pobūdis ir kova prieš nebaudžiamumą, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmoniją;

16.

apgailestauja, kad Komisija tik labai retai taiko mechanizmus, leidžiančius atšaukti lengvatas, suteiktas taikant priemonę BLS+, jeigu pažeidžiami su šia priemone susiję susitarimai; kritikuoja Komisiją, kuri, nepaisydama kelių tarptautinių organizacijų panašių ataskaitų, atsisako pradėti tyrimus dėl kelių priemone BLS+ besinaudojančių šalių, dėl kurių kyla rimtų įtarimų, kad jos nesilaiko pasirašytų sutarčių;

17.

primena tvirtą Parlamento poziciją, kad į visus laisvosios prekybos susitarimus turi būti įtraukiamos teisiškai privalomos sąlygos, susijusios su socialine sritimi, aplinka ir žmogaus teisių laikymusi, kaip minimalus pagrindas naudojant BLS+ reglamente nurodytų sutarčių sąrašą;

18.

dar kartą patvirtina, kad Europos Parlamentas būtinai turi vykdyti šių dalykų griežtesnę kontrolę; todėl prašo, kad Taryba ir Komisija įtrauktų Europos Parlamentą į visus derybų, susijusių su tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymu, taikymu ir sustabdymu, etapus ypač į derybų dėl naujų susitarimų (visų pirma žmogaus teisių skatinimo srityje) įgaliojimų apibrėžimą, į dialogą dėl demokratizacijos įsipareigojimų įgyvendinimo, vykdomą su asociacijos tarybomis arba bet kuriomis kitomis politinėmis institucijomis, kurios prižiūri susitarimo vykdymą, ir į sprendimų dėl konsultacijų pradžios ar dėl sutarties sustabdymo priėmimo procesą;

19.

mano, kad reikia pasimokyti iš ankstesnio sprendimų priėmimo proceso atnaujinant santykius su šalimis partnerėmis; pabrėžia, kad prioritetinis statusas turi būti suteiktas tik tuo atveju, jei šalys partnerės aiškiai vykdo žmogaus teisių ir demokratijos reikalavimus; dar kartą ragina įtvirtinti aiškų konsultacijų mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad Parlamentas būtų visapusiškai informuojamas visais derybų lygmenimis;

20.

mano, kad žmogaus teisių padėties stebėsenos kiekvienoje šalyje teisėtumas visų pirma grindžiamas Jungtinių Tautų struktūra, ir dar kartą pakartoja, kad Europos šalys privalo reikšti bendrą poziciją visuose JTO organuose; tačiau prašo, kad Komisija ir EIVT nuolat teiktų išsamias ataskaitas apie tai, kaip trečiosios šalys įgyvendina konkrečiai į susitarimus su ES įtrauktus įsipareigojimus demokratijos ir žmogaus teisių srityje;

21.

dar kartą patvirtina nuolatinę ES paramą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro, padalinio „JT Moterys“ ir UNICEF darbui; ragina tarybą, Komisiją ir valstybes nares artimai bendradarbiauti su Žmogaus teisių taryba;

22.

taip pat ragina ES, kad tokioje sudėtingoje srityje, kaip demokratizacija, savo strategijas pagrįsti išsamia reformų trečiosiose šalyse apimties ir vadovų politinio ryžto vykdyti demokratinį procesą analize, ir ragina nustatyti galimas kliūtis, kad būtų sukurtos tinkamiausios strategijos. Laikosi nuomonės, kad nustatant šias kliūtis turi būti nuolat keičiamasi nuomonėmis su visomis šalies demokratinėmis struktūromis, kad kliūtys būtų nustatytos abipusio pasitikėjimo pagrindu ir remiantis abipusėmis žiniomis;

23.

pabrėžia, kad Europos pagalba, skiriama, kaip parama autoritarinių valstybių biudžetui, ne visada užtikrina demokratijos vystymą ir kad vertinant pagalbos veiksmingumą didžiausią dėmesį reikėtų skirti jos rezultatams, o ne jos indėliui;

24.

rekomenduoja Sąjungai sudėtingiausių partnerysčių atvejais ne izoliuoti šalis, bet bendrauti su jomis keliant tinkamas ir veiksmingas sąlygas, kurios tikrai skatintų demokratines reformas, laikytis gero valdymo nuostatų ir gerbti žmogaus teises, taip pat rekomenduoja užtikrinti, kad gyventojams šis bendradarbiavimas iš tiesų būtų naudingas; pritaria požiūriui „daugiau už daugiau“, išdėstytam komunikate „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“; mano, kad, priešingai, ES neturėtų dvejoti ir lėšas, anksčiau numatytas šalims, kurių vyriausybės nesilaiko demokratinio valdymo įsipareigojimų, perskirti šalims, kurios padarė didesnę pažangą vykdydamos įsipareigojimus, prisiimtus pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės ir pagal Rytų partnerystės programą, ir ragina vykdant partnerystės ir kaimynystės politiką daugiau dėmesio skirti demokratijai skatinti;

25.

ragina Sąjungą neabejoti ir pagrindinėms režimo institucijoms taikyti proporcingas ir pažangias sankcijas, tuo pačiu remti gyventojus ir padidinti tiesioginę paramą pilietinei visuomenei tose šalyse, kurios nesilaiko įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, geru valdymu ir demokratizacija, taip pat prieš imantis bet kokių veiksmų apsvarstyti, kokį poveikį šios sankcijos turėtų paramą gaunančių šalių gyventojams; pabrėžia, kad su trečiosiomis šalimis turi būti bendradarbiaujama remiantis lygybės principu ir šalių tarpusavio pagarba; ragina pasitelkiant Europos ir Viduržemio jūros regiono banką sukurti finansinės paramos tinklą techninio vystymosi ir verslo plėtros iniciatyvoms skatinti;

26.

tačiau, primygtinai teigia, jog šis požiūris kartu su būsimu Europos kaimynystės politikos (EKP) persvarstymu reiškia, kad diferencijuotas požiūris gali būti vertinga ir patikima priemonė tik tuo atveju, jeigu pagal jį iš visų EKP šalių partnerių bus reikalaujama laikytis tų pačių žmogaus teisių ir demokratijos tikslų; pabrėžia, kad ES dar kartą prarastų patikimumą skirstydama standartus į „minimalius“, kurių turi laikytis problemiškiausios šalys, ir platesnio užmojo standartus, skirtus pažangesnėms šalims;

27.

ragina Tarybą ir EIVT integruoti pažangių sankcijų taikymą ir grasinimą jomis, kaip ES žmogaus teisių politiką represyviausių režimų atžvilgiu; yra įsitikinęs, kad selektyvios baudžiamosios priemonės, pvz., turto įšaldymas ir draudimas keliauti, taikomos aukščiausio lygio pareigūnams, gali ir turėtų būti panaudotos taip, kad nekliudytų tolesnei diplomatinei veiklai, dvišalei prekybai, ES paramos teikimui ir tarpasmeniniams žmonių ryšiams; tačiau primena, jog norint, kad tikslinės sankcijos veiksmingai atgrasytų nuo žmogaus teisių pažeidimų, šios sankcijos turėtų būti taikomos sistemingai, nuosekliai ir užsitikrinant kuo platesnį tarptautinį bendradarbiavimą;

28.

ragina ES ir valstybes nares prireikus daryti spaudimą valstybių, žinomų kaip pažeidinėjančių žmogaus teises, vyriausybėms, siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šiose valstybėse ir taip paspartinti demokratijos kūrimo procesą;

29.

pageidauja, kad būtų sukurtas nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento forumas, kuriame būtų svarstomi užsienio politikos klausimai, visų pirma susiję su opiomis temomis, pavyzdžiui, žmogaus teisėmis ir demokratija;

30.

mano, kad reikalingas tikslingomis vystymosi, žmogaus teisių, gero valdymo, socialinės įtraukties, moterų ir mažumų skatinimo bei religinės tolerancijos strategijomis grindžiamas bendras ir darnus požiūris, kuris taptų papildoma ES užsienio politikos priemone, būtina siekiant suderinti du egzistuojančius požiūrius, skirtus demokratijai propaguoti, t. y. vystymosi požiūrį, kai daugiausia dėmesio skiriama socialinei ir ekonominei visų asmenų, ypač neturtingųjų, pažangai, ir politinį požiūrį, kuriuo remiama pliuralistinė politika ir parlamentinė demokratija, teisinės valstybės principo laikymasis, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat pagarba pilietinei visuomenei; pabrėžia, kad parama politiniam aspektui trečiosiose šalyse turi būti pliuralistinė parama, skirta institucijų gebėjimams stiprinti, ypač siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir reputaciją ir gero valdymo mechanizmus, įskaitant kovą su korupcija, o ne kištis į valdymą; pabrėžia papildomą naudą, gaunamą buvusiems Europos Parlamento nariams dalyvaujant ES veiksmuose, kuriais remiama demokratizacija;

31.

ragina geriau integruoti žmogaus teises, demokratiją, demokratinį valdymą ir teisinės valstybės principus į visą ES išorės santykių veiklą, laikantis esamų ir naujų įsipareigojimų ir instituciniu, ir politiniu požiūriu, taip pat įgyvendinant geografines ir (arba) temines priemones;

32.

ragina ES ir valstybes nares toliau išlaikyti nepolitinį humanitarinės pagalbos, teikiamos vykstant demokratijos kūrimo procesui, pobūdį;

33.

pripažįsta Sąjungos pastangas remti veikėjų, siekiančių demokratinių reformų, grupes, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomą žiniasklaidą; pabrėžia, kad, siekiant skatinti perėjimą prie demokratijos, būtina stiprinti politinį pliuralizmą; ragina nuosekliai remti naujus, laisvai ir sąžiningai naujai išrinktus parlamentus, ypač pereinamojo laikotarpio šalyse arba tose šalyse, kurios pasinaudojo ES rinkimų stebėjimo misijomis; mano, kad ši parama neturėtų būti automatiškai finansuojama tik pagal EDŽTRP, jai turėtų būti skiriama lėšų ir pagal geografines priemones;

34.

džiaugiasi Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos–vyriausiosios įgaliotinės sprendimu remti Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimą, kuris yra lanksti ir specializuota priemonė politiniams veikėjams, siekiantiems demokratijos nedemokratinėse ir pereinamąjį laikotarpį išgyvenančiose šalyse, ypač ES rytinėje ir pietinėje kaimynystėje, pokyčiams remti; pabrėžia, kad ateityje EDF turėtų papildyti EDŽTRP ar kitų jau veikiančių demokratizacijos ir išorės finansavimo priemonių veiklą savo tikslais bei finansiniais ir vadybos ypatumais; pritaria minčiai decentralizuoti ES paramos demokratijai politiką susiejant ES demokratijos veikėjus su atitinkamais tikslinių šalių veikėjais; ragina EIVT, Komisiją ir Tarybai pirmininkausiančią Lenkiją pateikti aiškias būsimojo EDF kompetencijos ribas atsižvelgiant į minėtąsias priemones ir sistemas. primygtinai reikalauja, kad steigiant EDF, nustatant jo metinius tikslus, prioritetus, rezultatus, kurių tikimasi, ir finansus plačiąja prasme, taip pat įgyvendinant ir stebint jo veiklą Europos Parlamentui būtų suteikta priežiūros ir dalyvavimo teisė;

35.

skatina paramos teikėjus demokratijos kūrimą laikyti politine ir moraline būtinybe, o ne technine veikla ir plėsti jų žinias apie paramą gaunančias šalis, kad pagalba būtų veiksmingai nukreipta taip, kad ji atitiktų vietos aplinkybes;

36.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti visišką teisėtumą ir įtvirtinti gyventojų valią bet kokia demokratijos rėmimo strategija turi būti grindžiama dialogu su kuo daugiau vietos veikėjų; primygtinai ragina Tarybą, EIVT ir Komisiją vykdyti plačias ir išsamias konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis;

37.

teigiamai vertina veiksmingą, nedelsiant pateiktą integruotą atsaką krizių ir nestabilumo trečiosiose šalyse atvejais pasitelkiant Stabilumo priemonę ir šios priemonės naudą sudarant reikiamas sąlygas įgyvendinti politiką, remiamą kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, Pasirengimo narystei pagalbos priemone, Europos kaimynystės ir partnerystės priemone, Vystomojo bendradarbiavimo priemone ir Ekonominio bendradarbiavimo priemone;

38.

pabrėžia, kad, norint bet kurioje visuomenėje sukurti demokratiją, svarbu apsaugoti mergaičių ir moterų teises, įskaitant teises į vienodą požiūrį ir į išsilavinimą; tvirtai remia visas ES išorės politikos iniciatyvas, skatinamąsias priemones ir gebėjimų stiprinimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti moterų dalyvavimą visais lygiais priimant sprendimus ir viešojoje, ir privačiojoje srityse; pabrėžia, kad moterų ir vyrų dalyvavimas lygiomis teisėmis visose gyvenimo srityse yra labai svarbi demokratijos dalis ir kad moterų dalyvavimas vykdant vystymo veiklą yra pagrindinė ir visuotinai pripažįstama vertybė ir socialinio ir ekonominio vystymosi bei gero demokratinio valdymo išankstinė sąlyga; todėl ragina ES savo demokratijos skatinimo darbotvarkėje vienu iš prioritetų numatyti lyčių lygybę; pabrėžia, kaip svarbu remti moterų teisių gynėjus ir moteris parlamentares, inter alia, stiprinant gebėjimus sudaryti biudžetą laikantis lyčių lygybės principo; ypač ragina ES finansiškai remti moterų teisių organizacijas ir politines kandidates moteris ir padėti joms stiprinti gebėjimus; pritaria lyčių lygybės aspekto įtraukimui ir stiprinimui, kai nustatomi teminiai prioritetai, ir taikant dalyvavimo principą rengiamos ir plėtojamos programos, atkreipdamas dėmesį į kovą su lyčių stereotipais ir visų formų diskriminacija bei smurtu prieš moteris;

39.

siūlo išplėsti Rinkimų koordinavimo grupės (angl. ECG) įgaliojimus ir į juos įtraukti paramos demokratijai politikos priemones, nepažeidžiant atitinkamų komitetų įgaliojimų, taip pat ragina Europos Parlamento parlamentinės demokratijos skatinimo biurą artimai bendradarbiauti su ECG;

40.

ragina EIVT ir ES delegacijas pripažinti, kaip svarbu didinti ES delegacijų pareigūnų informuotumą apie veiksmus demokratijos srityje, ypač apie paramą parlamentams;

41.

pabrėžia, kaip svarbu integruoti demokratijos kūrimo politiką į visą Europos Parlamento ir jo delegacijų darbą; be to, pripažįsta, koks svarbus visuotinis tarpparlamentinis bendradarbiavimas demokratijos kūrimo politikos srityje, dalyvaujant Parlamentarų už visuotinius veiksmus ir kituose forumuose;

42.

atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti teisėtos demokratinės politinės partijos, tikrieji socialiniai judėjimai ir laisva spauda saugodami visuomenės interesus, prižiūrėdami, kad vyriausybės būtų skaidrios ir atskaitingos, ir taip valstybėms padėdami ginti žmogaus teises ir skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi;

43.

pabrėžia gyvybiškai svarbų trečiųjų šalių pilietinių visuomenių ir parlamentų vaidmenį vykdant demokratinę biudžetų kontrolę ir yra įsitikinęs, kad su bet kokia ES parama biudžetui kartu turi būti stiprinami techniniai ir politiniai nacionalinių parlamentų priežiūros gebėjimai; tvirtina, kad ES turėtų aktyviai informuoti trečiųjų šalių parlamentus apie Europos Sąjungos bendradarbiavimo turinį; ragina Europos Parlamento parlamentinės demokratijos skatinimo biurą aktyviai dalyvauti padedant parlamentams vykdyti demokratinę biudžeto priežiūrą; atsižvelgdamas į tai ypač džiaugiasi ir išreiškia lūkesčius dėl glaudesnio bendradarbiavimo su šalių, dalyvaujančių Rytų partnerystėje, parlamentais įgyvendinant EURONEST, įsteigtą 2011 m. gegužės 3 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad ši Europos Parlamento iniciatyva – labai svarbus ES užsienio politikos elementas demokratizacijos stiprinimo labui;

44.

pripažįsta Europos Parlamento parlamentinės demokratijos skatinimo biuro pastangas padėti ir teikti paramą parlamentams naujos, besivystančios demokratijos šalyse ir regioniniams parlamentams; pripažįsta šio biuro įnašą stiprinant naujos, besivystančios demokratijos šalių institucinius ir administracinius gebėjimus ir jo šios srities bendradarbiavimą įgyvendinant JT vystymo programą (JTVP) ir su integruotu policijos padaliniu (IPP); ragina Europos Parlamento parlamentinės demokratijos skatinimo biurą siekti pasaulinio sutarimo dėl pagrindinių geros parlamentinės praktikos standartų;

45.

mano, jog būtina, kad ateityje pilietinė visuomenė tiesiogiai prisidėtų prie geros valdysenos procesų ir atitinkamai prie susitarimų įgyvendinimo priežiūros; šiuo požiūriu ragina Komisiją ir Tarybą įsteigti struktūrizuotą ES tarptautinių susitarimų vykdymo kontrolės mechanizmą, į susitarimų įgyvendinimo vertinimo procesą visais aspektais įtraukiantį trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant nevalstybinius veikėjus ir socialinius partnerius;

46.

džiaugiasi, kad žmogaus teisių srityje ES nusprendė parengti šalių strateginius dokumentus; pabrėžia, kad šie dokumentai taip pat turėtų apimti demokratijos kūrimo aspektus; ir ragina sparčiai juos įgyvendinti, kad ES galėtų greičiau atlikti bendrą padėties ir poreikių kiekvienoje šalyje analizę, ir taip pat parengti veiksmų planą, kuriame išsamiai apibrėžtų, kaip Sąjungos priemonės papildys šias strategijas; kartu pažymi, kad naujos strategijos ir jų įgyvendinimas turi pašalinti neatitikimus ir dvigubus standartus ES išorės politikoje žmogaus teisių ir demokratizacijos stiprinimo labui, taip pat turi neleisti atsirasti naujiems neatitikimams; pažymi, kad šalies strateginiai dokumentai turėtų daryti įtaką visoms išorės politikos priemonėms ir ES priemonių taikymui; ragina juos padaryti prieinamus Parlamentui;

47.

ragina ES susieti būsimus finansinius įsipareigojimus su trečiųjų šalių daroma pažanga įgyvendinant žmogaus teisių strategijas ir su tikra demokratine pažanga;

48.

pabrėžia, kad reikia kurti tvirtas koalicijas su kitais pasaulinės arenos veikėjais, pvz., su Afrikos Sąjunga ir Arabų lyga, kad būtų galima veiksmingiau skatinti demokratiją; ragina ES aktyviai kurti šias koalicijas, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, sutelkiant bendras ES ir JAV pastangas geriau koordinuoti savo vystymosi politiką;

49.

džiaugiasi dėl Žmogaus teisių ir demokratijos direktorato įkūrimo EIVT ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją – vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad kiekvienoje ES išorės atstovybėje būtų kontaktinis asmuo žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

50.

skatina moterų, kaip „taikdarių“, vaidmenį užkertant kelią konfliktams ir juos sprendžiant ir siekia, kad jos aktyviai dalyvautų siekiant naudos visuomenei;

51.

reiškia paramą regioninėms programoms, kurias vykdant siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis, visų pirma, vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones;

52.

tvirtai tiki, kad tai, jog teikiant švietimą, mokymus ir informaciją būtų suteikta galių žmonėms, ypač moterims, ir pilietinei visuomenei, taip pat būtų ginamos visos žmogaus teisės, įskaitant socialines, ekonomines ir kultūrines teises, labai padėtų rengti ir įgyvendinti politikos sritis ir programas, susijusias su demokratijos didinimu, kurioms taip pat reikėtų užtikrinti būtiną finansavimą;

53.

ragina Tarybą ir Komisiją sukurti ES rinkimų stebėjimo misijos politinę strategiją, pateikiant politinį projektą, į kurį būtų įtraukta kiekviena misija; reikalauja, praėjus dvejiems metams po kiekvienos misijos, per kasmetines diskusijas Parlamente dėl žmogaus teisių su Komisijos pirmininko pavaduotoja – vyriausiąja įgaliotine pateikti demokratinės pažangos ir likusių spręstinų klausimų vertinimą; patvirtina, kad naudinga kviesti buvusius Parlamento narius ir pasinaudoti jų žiniomis ir patirtimi vykdant rinkimų stebėjimo misijų veiklą arba vėlesnę priežiūrą;

54.

pabrėžia, kad ypač atsižvelgiant į tai, jog yra nedaug lėšų, labai svarbu atrinkti prioritetines šalis rinkimų stebėjimo misijoms, remiantis realiu misijos poveikiu skatinant tikrą ilgalaikį demokratijos diegimo procesą; ragina EIVT pasirenkant šalis rinkimų stebėjimo misijoms laikytis labai selektyvaus požiūrio; primena, kad rinkimų stebėjimo koordinavimo grupė, su kuria konsultuojamasi dėl metinės ES rinkimų stebėjimo misijos programos, šiuo klausimu parengė specialius kriterijus; ragina budriau prižiūrėti, kaip laikomasi tarptautiniu lygmeniu nustatytos metodikos ir taisyklių, ypač susijusių su misijos nepriklausomumu ir veiksmingumu;

55.

pabrėžia, kad labai svarbu po kiekvienos rinkimų stebėjimo misijos pateikti realias ir įgyvendinamas rekomendacijas; ragina ES institucijas ir valstybes nares atsižvelgti į išvadas, o Komisiją, EIVT ir valstybes nares – ypatingą dėmesį skirti tam, kad reikia remti šių rekomendacijų įgyvendinimą bendradarbiaujant; pabrėžia, kad svarbu tinkamai kontroliuoti šių rekomendacijų įgyvendinimą; prašo šių rekomendacijų platinimą ir jų įgyvendinimo stebėseną patikėti ES delegacijoms, taip pat prašo skirti šiai veiklai reikalingus išteklius; pabrėžia, kad siekiant padidinti rinkimų stebėjimo veiklos veiksmingumą visame pasaulyje reikia artimai bendradarbiauti su Tarptautinę rinkimų stebėjimo principų deklaraciją pasirašiusiomis šalimis;

56.

mano, kad EP nuolatinių delegacijų ir jungtinių parlamentinių asamblėjų vaidmuo stebint rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijų įgyvendinimą ir analizuojant žmogaus teisių bei demokratijos srityse pasiektą pažangą turėtų būti daug didesnis;

57.

pabrėžia ne tik prieš pat rinkimus ir po jų, bet ir nuolat teikiamos politinės paramos svarbą; todėl teigiamai vertina vertingą politinių fondų veiklą;

58.

pabrėžia, kad iš vyriausybių reikia pareikalauti atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus, blogą valdymą, korupciją ir nacionalinių išteklių, kurie turėtų būti panaudoti visos visuomenės labui, eikvojimą; atsižvelgdamas į tai ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares toliau stengtis skatinti gerą valdymą ir kovoti su nebaudžiamumu, taip pat reikalauti, kad trečiosios šalys visapusiškai bendradarbiautų su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), ir užtikrinti, kad nauji susitarimai apimtų įsipareigojimus pagal Romos statutą;

59.

ragina visas atitinkamas ES institucijas išlaikyti EDŽTRP ir ją stiprinti bei tobulinti ir integruoti kitas galiojančias priemones ir sistemas demokratijai trečiosiose šalyse remti;

60.

pabrėžia, kad būtina taikyti decentralizuotą metodą, kuriuo būtų papildoma politinė dimensija, taip sudarant sąlygas geriau atsižvelgti į tikrąją susijusių šalių gyventojų padėtį remiant vietos, taip pat regionų organizacijas, kurios, palaikydamos dialogą ir keisdamosi gerąja patirtimi su Sąjunga, taip pat su kitomis to paties regiono šalimis partnerėmis, padeda stiprinti demokratiją;

61.

siūlo parengti atviresnę ir dinamiškesnę visuomenės varomųjų jėgų ir piliečių dalyvavimą skatrinančių subjektų paramos politiką; siūlo skatinti pilietinės visuomenės įtaką, pasitelkiant konkrečias programas ir integruojant šią nuostatą į esamas programas;

62.

pabrėžia, kad šviečiant ir didinant sąmoningumą būtina stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimus ir sudaryti jai sąlygas dalyvauti politikos procesuose; pabrėžia, kad skatinant demokratijos procesą labai svarbus glaudus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas ir galių suteikimas priežiūros institucijoms, įskaitant nacionalinius parlamentus;

63.

ragina tikslingai remti socialinius ne ekstremistų judėjimus, iš tiesų nepriklausomą žiniasklaidą ir politines partijas, kuriančius demokratiją autoritarinėse valstybėse ir neseniai demokratiją sukūrusiose valstybėse, siekiant skatinti visuomenės dalyvavimą, remti tvarias daugiapartines sistemas ir gerinti žmogaus teisų padėtį; mano, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė šiuo atžvilgiu turėtų tapti labai svarbia.

64.

ragina remti platų visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą vystantis šalims ir ragina visus visuomenės sluoksnius dalyvauti kuriant demokratiją; pripažįsta gyvybiškai svarbų NVO ir kitų nevalstybinių veikėjų vaidmenį skatinant demokratiją, socialinį teisingumą ir žmogaus teises;

65.

remia pradėtą taikyti praktiką ieškoti naujoviškų būdų įtraukti pilietinę visuomenę, politines partijas, žiniasklaidą ir kitus nevyriausybinius politinius veikėjus į ES dialogus su trečiosiomis šalimis; dar kartą pabrėžia, kad remia laisvę, žiniasklaidos apsaugą ir skatinimą, skaitmeninio atotrūkio mažinimą ir galimybių naudotis internetu didinimą;

66.

pritaria, kad pagal EDŽTRP būtų finansuojama pilietinė visuomenė ir skiriama lėšų vietiniams NVO projektams; siūlo skirti vis daugiau lėšų, jeigu šalyje veikia pilietinė visuomenė ir demokratija vystosi sėkmingai;

67.

pabrėžia, kad norint skatinti visuomenės poreikį demokratinėms reformoms itin svarbus informacijos ir nepriklausomos žiniasklaidos prieinamumas, taigi ragina labiau remti „senųjų“ ir „naujųjų“ žiniasklaidos formų laisvės propagavimą, apsaugant nepriklausomus žurnalistus, mažinant skaitmeninį atotrūkį ir sudarant daugiau galimybių naudotis internetu;

68.

teigiamai vertina ES valstybių narių veiksmus remiant demokratijos kūrimą pasaulyje, pavyzdžiui, „2009–2013 m. ES Rytų partnerystės valstybių ombudsmenų bendradarbiavimo programą“, kartu inicijuotą Lenkijos ir Prancūzijos ombudsmenų, kurios tikslas – stiprinti ES Rytų partnerystės valstybių ombudsmenų institucijų, viešojo administravimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimus vykdant individo teisių apsaugos užduotis ir kuriant demokratinę teisinę valstybę; pabrėžia tai, kad šiuos veiksmus būtina koordinuoti ES lygmeniu, o jų patirtimi turi pasinaudoti ES institucijos;

69.

dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą kovoti su prekyba žmonėmis ir ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į valstybes, kuriose kuriama demokratija, nes jų gyventojai patiria ypač didelę riziką nukentėti nuo prekybos žmonėmis; prašo Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinį direktoratą, Plėtros generalinį direktoratą, Vidaus reikalų generalinį direktoratą ir ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių artimai bendradarbiauti šiuo klausimu;

70.

atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos ir Europos Tarybos bendradarbiavimo svarbą kuriant demokratiją visame pasaulyje; džiaugiasi, kad buvo pradėtos įgyvendinti bendros Europos Sąjungos ir Europos Tarybos programos, skirtos demokratijai, tinkamam valdymui ir stabilumui Rytų partnerystės šalyse remti;

71.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIVT ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.