7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/77

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 151, 153 ir 157 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių ir vyrų bei moterų lygybės,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Jungtinių Tautų tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine vykusios ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais deklaraciją ir veiksmų programą,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų nustatytus Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač į 1 tikslą (panaikinti kraštutinį skurdą ir badą) ir 3 tikslą (skatinti lyčių lygybę),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1558 dėl moterų skurdo,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 283/2010/ES, nustatantį Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 30 d. Tarybos išvadų projektą dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų vykdomo Pekino veiksmų programos įgyvendinimo peržiūros. Su moterimis ir skurdu susiję rodikliai (13947/07),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008)0638),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.)“ (COM(2009)0694),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridedamą prie Komisijos ataskaitos „Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.)“ (SEC(2009)1706),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus, pridedamus prie Komisijos komunikato dėl 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos (SEC(2010)1079) ir (SEC(2010)1080),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 24 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Antrasis gyvenimo kokybės Europoje tyrimas. Šeimos gyvenimas ir darbas“,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo (5),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl išstumtų iš darbo rinkos asmenų aktyvios įtraukties (6),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) (7),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų (8),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl 2006–2010 m. moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimo ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų (9),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (10),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų (11),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0031/2011),

A.

kadangi pagal minėtą Sprendimą Nr. 1098/2008/EB vykdant Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų veiklą turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad moterys ir vyrai patiria nevienodą skurdo ir socialinės atskirties grėsmę ir kad jų aspektai skirtingi; kadangi 85 mln. europiečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 17 proc. visų 27 ES šalyse gyvenančių moterų priskiriamos skurstantiesiems; taip pat kadangi per pastaruosius dešimt metų skurstančių moterų skaičius neproporcingai padidėjo, palyginti su vyrų skaičiumi; kadangi tėvų skurdas dažnai yra vaikų skurdo priežastis ir daro didelį poveikį vaikams tolesniame gyvenime,

B.

kadangi Europos Sąjunga patiria didelę ekonomikos, finansų ir socialinę krizę, kuri daro žalą ypač moterų darbui ir asmeniniam gyvenimui, nes jos dažniau dirba atsitiktinius darbus, yra dažniau atleidžiamos iš darbo ir mažiau apdraustos socialinės apsaugos sistemose; be to, kadangi šio ekonominio nuosmukio metu asmenys, kuriems jau grėsė skurdas, tarp kurių dauguma moterys, dabar yra dar pažeidžiamesni, ypač tos grupės, kurios susiduria su daugybe sunkumų,

C.

kadangi taupymo priemonės, įgyvendinamos visoje ES, turės ypač neigiamą poveikį moterims, kurios dominuoja viešajame sektoriuje ir kaip darbuotojos, ir kaip paslaugų gavėjos,

D.

kadangi kova su skurdu yra vienas iš penkių Komisijos pasiūlytų įvertinamų strategijos „ES 2020“ tikslų; kadangi 10-ąja strategijos „Europa 2020“ integruota gaire (socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu) būtų skatinama patvirtinti nacionalines politikos priemones, siekiant apsaugoti ypač moteris nuo skurdo grėsmės ir užtikrinti pajamas šeimoms, kuriose yra tik vienas iš tėvų, arba pagyvenusioms moterims,

E.

kadangi vyrų ir moterų lygybė – tai ginklas kovojant su moterų skurdu, nes daro teigiamą poveikį darbo našumui ir ekonomikos augimui bei skatina moterų dalyvavimą darbo rinkoje, o tai suteikia daug socialinės ir ekonominės naudos,

F.

kadangi vidutinis moterų užimtumas yra 59,1 proc., kadangi nuo 2000 m. vidutinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas tebėra didelis ir 2010 m. jis ES siekė beveik 18 proc., o kai kuriose valstybėse narėse – daugiau nei 30 proc., o vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas yra vienas iš pagrindinių Europos sutartyse nustatytų principų; kadangi moterys tiesiogiai patiria pagal lytį susiskaldžiusios darbo rinkos padarinius,

G.

kadangi 16-oje valstybių narių moterys patiria žymiai didesnę itin didelio skurdo grėsmę, nei vyrai,

H.

kadangi darbas pats savaime nepakankamai apsaugo nuo itin didelio skurdo; kadangi, daugiausia dėl profesinio atskyrimo, daugiau moterų nei vyrų dirba mažiau apmokamą darbą, o vien tik socialinės apsaugos išmokos dažniausiai neužtikrina apsaugos nuo itin didelio skurdo,

I.

kadangi kuo ilgiau žmonės skursta ir turi ypač mažas pajamas, tuo didesnis nuolatinio nepritekliaus ir socialinės atskirties pavojus jiems kyla; kadangi todėl kovos su skurdu priemonės turėtų ne tik padėti tiems, kurie jau patiria itin didelį ekonominį nepriteklių, bet ir padėti kovoti su veiksniais, stumiančiais žmones į itin didelį ekonominį ir socialinį skurdą,

J.

kadangi amžiaus ir lyties požiūriu asmenys skiria labai nevienodą laiką nemokamam darbui ir kasdieniams su globa susijusiems darbams; kadangi visų pirma moterims tenka didžiausias nemokamo darbo krūvis,

K.

kadangi visuotinė galimybė naudotis nebrangių ir kokybiškų paramos tarnybų, pvz., vaiko priežiūros įstaigų, pagyvenusiems žmonėms ir kitiems priklausomiems asmenims skirtų įstaigų, paslaugomis yra svarbi tam, kad moterys ir vyrai galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti darbo rinkoje, būtų užkirstas kelias skurdui ir jis būtų mažinamas,

L.

kadangi vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis aukštesnis nei gyventojų apskritai ir 2008 m. 27 ES valstybėse narėse siekė maždaug 19 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų grupėje; kadangi vyresnių moterų padėtis yra ypač nesaugi, nes jų teisė į pensines pajamas dažnai susijusi su jų santuokiniu statusu (sutuoktinio ar našlių išmokos), o dėl profesinės veiklos pertraukų, darbo užmokesčio skirtumo bei kitų veiksnių jos retai įgyja pakankamas teises į pensiją ir kadangi todėl moterims kyla didesnė pastovaus ir itin didelio skurdo grėsmė nei vyrams (skurdas gresia 22 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių moterų, lyginant su 16 proc. vyrų),

M.

kadangi ypač kaimo vietovėse moterys dažniau negu vyrai priklauso šešėlinei ekonomikai, nes nėra registruojamos oficialioje darbo rinkoje arba yra sudariusios trumpalaikes darbo sutartis, o dėl to kyla problemų, susijusių su socialinėmis moterų teisėmis, įskaitant teises nėštumo, motinystės atostogų ir maitinimo krūtimi laikotarpiais, taip pat kyla teisės į pensiją įgijimo ir galimybių naudotis socialiniu draudimu problemų,

N.

kadangi skurdas yra veiksnys, susijęs su didesne smurto dėl lyties, kuris yra pagrindinė lyčių lygybės kliūtis, rizika; kadangi smurtas šeimoje dažnai yra darbo praradimo, prastos sveikatos ir benamystės priežastis, jis taip pat gali pastūmėti moteris link skurdo; be to, kadangi prekyba žmonėmis yra šiuolaikinė vergovės forma, kuri dideliu mastu daro poveikį moterims ir merginoms ir yra svarbus skurdo skatinamas bei skurdą skatinantis veiksnys,

O.

kadangi visų formų smurtas prieš moteris yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriam, kaip žinoma, nėra geografinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių ribų; kadangi tai rimta Europos Sąjungos problema, nes joje apytikriai 20–25 proc. moterų kenčia fizinį smurtą, o daugiau kaip 10 proc. – lytinį smurtą,

P.

kadangi neįgalios moterys yra diskriminuojamos šeimoje ir švietimo įstaigose, jų galimybės įsidarbinti yra ribotos, o gaunama socialinė apsauga dažniausiai neapsaugo jų nuo skurdo; kadangi todėl valstybės narės turėtų neįgalioms moterims suteikti reikiamas specializuotos priežiūros paslaugas siekiant, kad jos galėtų pasinaudoti savo teisėmis, ir turėtų pasiūlyti priemones, kurios padėtų joms integruotis pritaikius papildomas paramos programas,

Q.

kadangi vis dažniau skurdą patiria moterys, priklausančios skurdo rizikos grupei, ypač moterys, turinčios specialių poreikių, kaip antai neįgalios ir vyresnio amžiaus moterys, motinos, auginančios vaiką be partnerio (ypač vienišos motinos ir našlės, turinčios išlaikomų vaikų), taip pat grupės, kurios dažniausiai patiria atskirtį, pvz., romų moterys, pagal kurių tradicijas namų ruošos ir priežiūros darbai priskiriami išimtinai moterims, taip iš anksto nutolinant jas nuo išsilavinimo ir užimtumo, ir imigrantės; kadangi būtina užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, įskaitant tokių teisių, kaip antai tinkamas darbo užmokestis, motinystės atostogos ir nediskriminacinė darbo aplinka, kurios labai svarbios šioms moterims, apsaugą,

R.

kadangi programa „Progress“ skirta remti veiksmingą lyčių lygybės principo įgyvendinimą ir skatinti lyčių aspekto integravimą į ES politiką; kadangi ši programa yra itin svarbi priemonė kovojant su didėjančiu moterų skurdu,

S.

kadangi, remiantis 2007 m. 27 ES valstybių statistiniais duomenimis, vyrai vidutiniškai gyvena 76 metus, o moterys – 82 metus, taigi vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra maždaug šešeriais metais ilgesnė nei vyrų; kadangi tai turi didelės įtakos moterų skurdui, ypač todėl, kad moterys patiria didesnių sunkumų nei vyrai įsitraukdamos į socialinės apsaugos ir pensijų sistemas,

1.

mano, kad užkirsti kelią moterų skurdui ir jį mažinti yra svarbi pagrindinio socialinio solidarumo principo, kurio laikytis Europos Sąjunga įsipareigojusi pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir kuris reiškia lygybę tarp moterų ir vyrų, socialinį teisingumą ir apsaugą bei kovą su socialine atskirtimi ir diskriminacija, dalis;

2.

pripažįsta, jog moterų skurdas reiškia, kad moterys dažniau skursta negu vyrai, kad jų skurdas yra sunkesnis negu vyrų ir kad moterų skurdas didėja;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgus į Eurostato pateiktą ties skurdo riba gyvenančių asmenų rodiklį matome, jog Europos Sąjungoje 2008 m. beveik 85 mln. žmonių gyveno ties skurdo riba, o atsižvelgus į materialinio nepritekliaus rodiklį manoma, kad šis skaičius išaugtų iki 120 mln.; mano, kad atsižvelgus į Tarybos sprendimą dėl skurdo rodiklių gali kilti neaiškumų dėl bendro tikslo iki 2020 m. užtikrinti, kad skurde ir atskirtyje gyvenančiųjų būtų 20 mln. mažiau (23,5 proc. mažiau pagal Eurostato pateiktą ties skurdo riba gyvenančių asmenų rodiklį, tačiau tik 16,7 proc. mažiau pagal materialinio nepritekliaus rodiklį); pabrėžia, kad dauguma skurstančių žmonių yra moterys, kurios atsiduria tokioje padėtyje dėl nedarbo, laikino darbo, mažų atlyginimų, nepakankamo minimaliam pragyvenimui dydžio pensijų ir menkos galimybės gauti kokybiškas viešąsias paslaugas įvairiose srityse;

4.

pabrėžia, kad lyčių nelygybė trukdo mažinti skurdą ir kelia pavojų ekonomikos vystymosi ir žmogaus raidos perspektyvoms;

5.

ragina valstybes nares visapusiškai integruoti lyčių lygybės principą į užimtumo politiką ir taikant konkrečias priemones, kad būtų gerinamos galimybės įsidarbinti, išvengiama padėties, kai per daug moterų dirba darbą be garantijų, didinamas tvarus dalyvavimas ir skatinama moterų pažanga užimtumo sektoriuje, taip pat mažinama lyčių segregacija darbo rinkoje šalinant tiesiogines ir netiesiogines jos priežastis;

6.

nurodo, kad moterų skurdas – tai ne tik neseniai kilusios ekonomikos krizės pasekmė, bet ir įvairių veiksnių, įskaitant stereotipus, esamą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kliūtis, kylančias dėl darbo ir šeiminio gyvenimo suderinimo stokos, ilgesnę moterų gyvenimo trukmę ir, apskritai, įvairių formų diskriminaciją lyties pagrindu, dėl kurios dažniausiai nukenčia moterys, rezultatas;

7.

primena, kad Komisija paskelbė 2010 m. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, siekdama dar kartą patvirtinti ir sustiprinti Sąjungos politinį įsipareigojimą padaryti didelę pažangą kovoje su skurdu ir pripažinti pagrindinę gyvenančiųjų skurde ir socialinėje atskirtyje teisę gyventi oriai ir visapusiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

8.

primena, kad Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai (2010) turėjo būti ne tik žiniasklaidos kampanija, bet ir iniciatyva toliau rengti įvairialypę politiką, skirtą kovai su skurdu, ir pažangesnius skurdo vertinimo rodiklius; todėl šiuo tikslu ragina Komisiją pateikti kritišką naujų priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės siekdamos panaikinti skurdą ir socialinę atskirtį, apžvalgą;

9.

mano, kad Europos ir nacionaliniu lygmenimis būtina ir toliau tvirtai laikytis įsipareigojimo siekti tolesnės pažangos lyčių lygybės srityje ir numatyti strategijas, kurios prisidėtų įgyvendinant Komisijos gaires dėl moterų ir vyrų lygybės, Europos Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą ir lyčių lygybės veiksmų programą, kurią parengė Europos socialiniai partneriai;

10.

pabrėžia, kad lyčių lygybė – viena iš būtinų sąlygų siekiant tvaraus augimo, užimtumo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos;

11.

ragina Komisiją ir Tarybą, rengiant politiką ir priemones kitam atvirojo koordinavimo metodo (AKM) socialinės apsaugos ir įtraukties srityje etapui, Socialinės įtraukties strategiją ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę kovos su skurdu ir socialine atskirtimi iniciatyvą, tinkamai atsižvelgti į Parlamento reikalavimus, nurodomus 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl socialinės tikrovės apžvalgos (12), 2008 m. spalio 9 d. rezoliucijoje dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje (13), 2009 m. gegužės 6 d. rezoliucijoje dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties ir 2010 m. spalio 20 d. rezoliucijoje dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje (14), taip pat į dalyvaujamąjį procesą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis;

12.

atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares patvirtinti su lyčių aspektais susijusią perspektyvą kaip pagrindinę visų bendrų politikos sričių ir nacionalinių programų sudedamąją dalį siekiant panaikinti skurdą ir kovoti su socialine atskirtimi;

13.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą „Europos kovos su skurdu planas“; ragina Komisiją ir valstybes nares šiame plane iškelti lyčių aspektą;

14.

ragina Komisiją pagal minėtą iniciatyvą „Europos kovos su skurdu planas“ sustiprinti Europos socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos strategiją ir dėti daugiau pastangų, kad būtų palengvinta ypač vienišų tėvų padėtis ir kad jie galėtų gyventi oriai;

15.

pažymi, kad dėl ekonomikos krizės daugelyje valstybių narių vis dar didėja nedarbas ir daugėja socialinių problemų, kurios turi skirtingą poveikį jauniems ir vyresniems žmonėms, vyrams ir moterims ir jų šeimoms, taigi ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares sustiprinti savo įsipareigojimą ir imtis konkrečių priemonių naikinant skurdą ir kovojant su socialine atskirtimi, ypač moterų skurdą ir tiesioginius jo padarinius šeimoms, nes skurdas ir socialinė atskirtis yra žmogaus teisių pažeidimas ir su šia problema susiduria bent vienas iš šešių Europos piliečių; ragina Komisiją ir valstybes nares ypač didelį dėmesį skirti labiausiai pažeidžiamoms grupėms (nepilna šeima, tris arba daugiau vaikų turinčios šeimos, neįgalieji, etninės mažumos, ypač romai, nepalankiausių sąlygų mikroregionuose gyvenantys asmenys, sumažėjusio darbingumo asmenys ir jaunimas, neturintis darbo patirties); mano, kad prieiga prie švietimo paslaugų ir darbo rinkos bei dalyvavimas visuomeniniame gyvenime yra būtinos tinkamo gyvenimo sąlygos; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių naikinant vaikų skurdą ir kad visi vaikai turėtų lygias galimybes gyvenime;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad moterų integracija į darbo rinką pastaraisiais dešimtmečiais reiškia ne tik didesnį tiesioginį krizės poveikį pačioms moterims, bet ir namų ūkiams, kurių pajamos gerokai sumažės moterims netekus darbo; pabrėžia, kad dėl skelbiamo viešųjų biudžetų mažinimo moterų nedarbas gali išaugti neproporcingai, nes švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse dirba daugiau moterų;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti su moterimis ir skurdu susijusius rodiklius, parengtus atsižvelgiant į Pekino veiksmų programą, kaip priemonę bendresnės socialinės, ekonominės ir darbo politikos poveikiui mažinant skurdą stebėti; ragina valstybes nares nustatyti tinkamesnius moterų skurdo vertinimo metodus;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares nacionalinėse ataskaitose ir metinėje Bendroje ataskaitoje apie socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį teikti sistemingus pagal lyties kriterijų suskirstytus duomenis ir informaciją;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti naujus atskirus su moterimis ir skurdu susijusius rodiklius, kaip priemonę bendresnės socialinės, ekonominės ir darbo politikos poveikiui moterims ir mažinant skurdą stebėti;

20.

pabrėžia būtinybę, daug konsultuojantis su Europos Parlamentu ir atsižvelgiant į socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės nuomonę, susitarti dėl tolesnės veiklos, susijusios su Moterų chartija, kad būtų skatinamos priemonės, kuriomis būtų siekiama lyčių lygybės visais socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo aspektais;

21.

ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad būtina tęsti moterų skurdo tyrimus ir analizę; ragina Komisiją ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą bendradarbiauti su Europos lyčių lygybės institutu ir pradėti tikslinius tyrimus, siekiant, be kita ko, įvertinti pasaulinės krizės poveikį moterims;

22.

ragina valstybes nares užtikrinti kiekvienam asmeniui, ypač jauniems ir pagyvenusiems asmenims, galimybę gauti pagrindines gydymo paslaugas;

23.

ragina valstybes nares užtikrinti galimybę pagyvenusioms moterims pasinaudoti tipiškų patologijų prevencinės ir diagnostinės medicinos sistema, nes ši priemonė padeda kovoti su socialine atskirtimi bei skurdu;

24.

ragina valstybes nares suteikti geresnes sąlygas imigrantėms gauti medicinos paslaugas gydantis nuo patologijų, susijusių su įvairiais mitybos įpročiais bei su ritualine praktika; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares nurodyti, kokia sveikatos politika padėtų kovoti su moterų sveikatai žalingais įpročiais, kurie taip pat prisideda prie socialinės atskirties ir skurdo, bei jų išvengti;

25.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad lyčių lygybės politika ir ES principai būtų taikomi visais lygmenimis – nuo vietos iki nacionalinio;

26.

primena, kad, norint įgyvendinti Europos Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimą iki 2015 m. pasiekti JT tūkstantmečio vystymosi tikslus, reikia kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi Europos Sąjungoje ir už jos ribų;

27.

ragina valstybes nares specialiomis programomis skatinti moteris aktyviai įsitraukti arba iš naujo integruotis į darbo rinką, taip pat sudaryti konkrečias galimybes mokytis visą gyvenimą, kad jos įgytų įgūdžių ir kvalifikacijų, pavyzdžiui, suteikti daugiau įgaliojimų, stiprinti pasitikėjimą ir ugdyti gebėjimus, nes to reikia įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kurioje daug dėmesio skiriama projektams ir programoms, skirtoms pereiti prie ekologijos, t. y. atsinaujinančiosios energijos sektoriaus ir ekologiškų darbo vietų, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, kuriant naują tvarią ekonomiką; ragina siekti, kad moterys nebūtų silpnoji grandis darbo rinkoje, ir atsižvelgti į tai, į kokią sunkią padėtį patenka šeimos, kai moteris atleidžiama iš darbo, žinant, kad daugeliu atvejų būtent moterys išlaiko vaikus;

28.

atkreipia dėmesį į didelius kaimo vietovių ir miestų gyventojų skirtumus mokymo, užimtumo galimybių ir darbo kokybės požiūriais; laikosi nuomonės, kad itin svarbu užtikrinti visų šių gyventojų, ypač jauniausių ir labiausiai pažeidžiamų, teisę į tinkamą švietimą ir suteikti profesinio mokymo ir universitetinių studijų galimybes, ir todėl ragina valstybes nares ir Komisiją remti šias grupes taikant veiksmingą aktyvios politikos ir tinkamų mokymo priemonių sistemą, siekiant užtikrinti, kad šie gyventojai greitai prisitaikytų prie darbo rinkos reikalavimų;

29.

pažymi, kad socialinė apsauga, darbo rinkos ir socialinė politika vaidina labai svarbų vaidmenį mažinant nuosmukio stiprumą ir laikotarpį, nes taikant socialinę politiką ir užtikrinus sveikatos apsaugą stabilizuojama darbo rinka ir vartojimas, taip pat pažymi, kad socialinės apsaugos sistema yra įplaukų ir išlaidų stabilizavimo priemonė;

30.

laikosi nuomonės, kad aktyvi užimtumo politika (pvz., mokymas darbo metu, profesinis rengimas ir mokymas) yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią skurdui ir tai yra procesas, kurio metu socialiniai partneriai atlieka esminį vaidmenį; be to, mano, kad aktyvi užimtumo politika (pvz., jaunimui skirta darbo praktika, globojamos darbo grupės ir darbo vietos) taip pat labai svarbi siekiant užtikrinti darbo rinkos pusiausvyrą ir didinti prieigą prie jos bei išlaikyti nepalankesnėje padėtyje esančių grupių užimtumą;

31.

atsižvelgdamas į tai, kad užimtumas – tai varomoji jėga siekiant kovoti su skurdu, pabrėžia poreikį nustatyti skaidrią reguliavimo sistemą, skirtą nestandartinėms darbo vietoms, kad būtų užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos ir deramas užmokestis;

32.

mano, kad moterų integravimas į darbo rinką yra pagrindinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemonė; pabrėžia, kad svarbu remti naujų darbo vietų kūrimą, gerinti papildomo mokymosi ir švietimo bei įdarbinimo galimybes moterims, gyvenančioms ties skurdo riba;

33.

pripažįsta tiesioginį ryšį tarp ekonominės nelygybės ir moterų priklausomybės, taip pat tebeesančią vyrų ir moterų nelygybę kalbant apie galimybes įgyti išsilavinimą, vykdyti šeimos pareigas ir apskritai rūpintis šeimos išlaikymu, ir reiškia apgailestavimą, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas tebeegzistuoja ir sukelia neigiamų padarinių;

34.

pabrėžia, kad nedarbo atveju moterims kyla didesnė rizika nebūti iš naujo įdarbintoms ir kad priimant į darbą jos dažniausiai atsiduria nepalankesnėje padėtyje, nes daugiau moterų nesavanoriškai įdarbinamos pagal sutartis be garantijų arba sutartis dėl darbo ne visą darbo dieną, taip pat dėl to, kad moterims ir toliau mokamas mažesnis darbo užmokestis negu vyrams;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad Eurobarometro specialiajame tyrime „Lyčių lygybė ES 2009 m.“ nurodoma, jog Europoje plačiu mastu pripažįstamas poreikis mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių lyčių nelygybei darbe šalinti, kurios būtų įtrauktos į strategiją „Europa 2020“; primygtinai ragina nustatyti tikslą kiekvienais metais 1 proc. sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, kad iki 2020 m. būtų pasiektas tikslas šį skirtumą sumažinti 10 proc., ir užtikrinti, kad per įstatymu nustatytas motinystės atostogas moterims būtų mokamas visas darbo užmokestis, kaip rekomenduojama 2010 m. spalio 20 d. pozicijoje šiuo klausimu (15), nes tai prisidėtų prie lyčių nelygybės panaikinimo užimtumo srityje; taip pat tvirtina, kad būtini teigiami veiksmai, siekiant padidinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus politinėse, ekonomikos ir verslo institucijose;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad verslininkių galimybės gauti kreditą yra ribotos, o tai sudaro didelių kliūčių jų profesiniam vystymuisi ir ekonominei nepriklausomybei, taip pat prieštarauja vienodo požiūrio principui;

38.

ragina, kad politikos formuotojai (tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygmeniu) politinius veiksmus krizei įveikti nustatytų remdamiesi darbo rinkos tyrimu lyčių lygybės aspektu bei sistemingais poveikio lyčių lygybei įvertinimais;

39.

prašo Komisijos tęsti iniciatyvą, skirtą pripažinti neformalios ekonomikos sektorius ir kiekybiškai įvertinti „gyvenimo ekonomiką“ naudojantis specifiniu lyčių požiūriu, atsižvelgiant į Komisijos pradėtą projektą „BVP ir kiti rodikliai“; ragina valstybes nares mokėti tinkamas socialines išmokas moterims ir vyrams, kurie rūpinasi pagyvenusiais, ligotais ar neįgaliais giminaičiais, taip pat pagyvenusioms moterims, kurios gauna labai mažą pensiją;

40.

ragina Komisiją atlikti galiojančių teisės aktų, susijusių su vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymu, persvarstymą, atsižvelgiant į 2008 m. lapkričio 18 d. Parlamento rezoliuciją (16) (teisėkūros iniciatyvą, kurioje Komisijos prašoma iki 2009 m. pabaigos pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl šio principo taikymo);

41.

pabrėžia, kad svarbiausia persvarstyti makroekonominės, socialinės ir darbo politikos sritis, siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį teisingumą moterims, permąstyti priemones, taikomas skurdo lygiui nustatyti ir strategijoms plėtoti, skirtas skatinti teisingą pajamų paskirstymą, užtikrinti minimalias pajamas, tinkamus darbo užmokesčius ir pensijas, sukurti daugiau kokybiškų ir suteikiančių tam tikras teises darbo vietų moterims, užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis visoms moterims ir jaunimui, gerinti socialinę apsaugą ir bendruomenės vietos paslaugų teikimą, ypač vaikų darželių, lopšelių ir kitų ikimokyklinių įstaigų, dienos priežiūros centrų, bendruomenės laisvalaikio centrų ir įstaigų, teikiančių paslaugas šeimoms, ir kartų centrų, kurie turi būti nebrangūs ir prieinami visoms moterims, vyrams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms bei suderinami su visos darbo dienos grafiku;

42.

ragina valstybes nares remti konsultavimo centrus, kurie padėtų nustatyti moterų darbo išnaudojimo atvejus ir su jais kovoti, nes tai viena pagrindinių skurdo ir socialinės atskirties priežasčių;

43.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę peržiūrėti socialinės apsaugos sistemas, siekiant individualizuoti teises pensijų ir socialinės apsaugos sistemose, kad būtų panaikintas „šeimos maitintojo modelis“, užtikrinti lygias teises į pensiją;

44.

atkreipia dėmesį į vyrų ir moterų lygybės teigiamą poveikį ekonomikos augimui; pabrėžia, kad pagal įvairių tyrimų rezultatus, jeigu moterų užimtumo, dalinio užimtumo ir našumo lygis būtų panašus į vyrų, BVP padidėtų 30 proc., o tai būtų naudinga ne tik visai ekonomikai, bet ir sumažintų daugybės moterų skurdo riziką;

45.

ragina Komisiją ir Tarybą skubiai parengti ir įgyvendinti strategiją, pagal kurią vaikų skurdas iki 2012 m. būtų sumažintas perpus ir apskritai būtų sustabdyta skurdo spiralė, atsižvelgiant į didelį pavojų, kad pastovus tėvų skurdas bus perduodamas jų vaikams, o dėl to gali susidaryti nepalankios sąlygos vaikų galimybėms turėti geresnį gyvenimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad atskiras vaikų teises reikia įtraukti į visas ES politikos sritis ir priemones, siekiant stebėti ir įvertinti vaikų skurdui įveikti skirtus žingsnius, nustatyti prioritetinius veiksmus ir imtis juos vykdyti, aktyviau rinkti duomenis ir toliau vystyti bendrus rodiklius ES lygmeniu; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu būtina sudaryti palankesnes sąlygas vienišų tėvų patekimui ir sugrįžimui į darbo rinką, taip pat numatyti gerovę užtikrinančias priemones nepilnoms šeimoms atsižvelgus į problemas, su kuriomis jos susiduria, ir užtikrinti konkrečią paramą didelėms šeimoms; laikosi nuomonės, kad vaikams iš vargingų šeimų, kuriose nė vienas asmuo nedirba, turėtų būti skiriamas specialus dėmesys ir parama, kad būtų išvengta skurdo ateityje;

46.

ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas persvarstyti imigracijos politiką siekiant panaikinti struktūrines kliūtis, kurios trukdo migrantams visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, kaupti duomenis apie padarytą pažangą kovos su pažeidžiamų grupių diskriminavimu srityje ir įvertinti sumažintų išlaidų, susijusių su galimybe gauti sveikatos priežiūrą, išsilavinimą, socialinę apsaugą, poveikį;

47.

atkreipia dėmesį į 2010 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimą leisti valstybėms narėms bendradarbiaujant su regionais pačioms nustatyti nacionalinius skurdo riziką ir atskirtį patiriančių asmenų skaičiaus mažinimo tikslus remiantis vienu ar keliais iš trijų rodiklių, dėl kurių susitarė Taryba; mano, kad valstybės narės, taikančios tik „namų ūkio, kuriame nė vienas narys nedirba“ rodiklį, gali sistemingai ignoruoti tokias problemas kaip dirbančių asmenų skurdas, energetinis skurdas, vienišų tėvų skurdas, vaikų skurdas ir socialinė atskirtis; primygtinai ragina valstybes nares nepiktnaudžiauti rodiklio pasirinkimo laisve siekiant mažiau ambicingų skurdo mažinimo tikslų; atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria milijonai Europos pensininkų, gaunančių per mažą pensiją, kad galėtų sudurti galą su galu ir patenkinti su amžiumi susijusius specialius poreikius, ypač atsižvelgiant į dideles vaistų ir medicininio gydymo kainas; pabrėžia, kad turint mintyje kiekvienos valstybės narės nustatomus tikslus labiausiai pažeidžiamų grupių vidurinis ir universitetinis išsilavinimas turėtų būti prioritetinis tikslas;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad norint užtikrinti, jog lygiateisis ir visapusiškas dalyvavimas ekonominiame, politiniame ir visuomeniniame gyvenime būtų vertinamas kaip individuali teisė, taikant aktyvią socialinės įtraukties politiką ir siekiant panaikinti skurdą bei socialinę atskirtį reikia remtis visa apimančiu metodu, ypač reikia visiems užtikrinti visapusiškas galimybes pasinaudoti kokybiškomis socialinėmis ir visuotinės (ekonominės) svarbos paslaugomis;

49.

pabrėžia, kad siekiant kovoti su skurdu, vaikų skurdu ir socialine atskirtimi reikia nacionaliniu lygmeniu parengti tinkamą užimtumo, integracijos ir mokymo politiką, taip pat konkrečią mokesčių tvarką, skirtą nepilnoms šeimoms;

50.

pabrėžia, kad nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikia imtis priemonių, kurias taikant būtų kovojama su diskriminacija darbo rinkos galimybių ir darbo užmokesčio politikos požiūriais;

51.

ragina Komisiją atidžiai ištirti tokias dalyvavimo visuomeniniame gyvenime kliūtis kaip energetinis skurdas, finansinė atskirtis, taip pat prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kliūtys;

52.

pabrėžia, kad siekiant veiksmingai šalinti skurdą itin svarbu koordinuoti kovos su nedarbu ir socialine atskirtimi politiką visais valdymo lygmenimis;

53.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad imigrantai ir etninės mažumos galėtų lengviau pasinaudoti švietimo ir mokymo programomis, nes tai sudarytų geresnes jų dalyvavimo darbo rinkoje sąlygas;

54.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant skatinti derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, kad skurdo grėsmę patiriančios moterys galėtų tęsti profesinę veiklą dirbdamos visą darbo dieną, ir sudaryti sąlygas dirbti ne visą darbo dieną arba pagal kitokį lankstų darbo grafiką, įskaitant galimybę priežiūros laikotarpiais dirbti ne visą darbo dieną;

55.

pabrėžia, kad vienas trečdalis nepilnų šeimų Europoje gyvena skurde;

56.

ragina valstybes nares, atsižvelgiant į minėtą procedūrą, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/85/EEB, imtis būtinų priemonių siekiant apsaugoti moteris nuo atleidimo iš darbo nėštumo ir motinystės metu; ragina valstybes nares imtis aktyviai taikomų priemonių siekiant užkirsti kelią nėščių moterų diskriminavimui darbo rinkoje, taip pat priemonių, skirtų užtikrinti, kad motinystė nedarytų poveikio moterų teisei gauti pensijas ir kad šių pensijų dydžiui nedarytų įtakos tai, kad moteris buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų;

57.

primena valstybėms narėms, kad tinkamos vaiko priežiūros suteikimas – pagrindinis lyčių lygybės darbo rinkoje aspektas; apgailestauja, kad 2002 m. Barselonoje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu iki 2010 m. nustatyti tikslai – užtikrinti priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus bei ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus – toli gražu nepasiekti; ragina Tarybą ir valstybes nares atnaujinti ir įgyvendinti savo įsipareigojimus siekiant įgyvendinti Barselonos darbotvarkės tikslus teikti prieinamas, įperkamas ir aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugas, be to, užsibrėžti naujus tikslus dėl priklausomų asmenų priežiūros; taigi ragina valstybes nares gerinti galimybes naudotis vaiko priežiūros paslaugomis, būtent suteikiant finansinę paramą vaiko priežiūrai, ir tobulinti valstybines vaikų priežiūros įstaigas bei skatinti įmones kurti vaikų priežiūros įstaigas darbo vietoje;

58.

ragina valstybes nares imtis tikslinių priemonių tam, kad skurdesniems sluoksniams priklausančioms moterims būtų užtikrintos vienodos teisės gauti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, o ypač pirminę sveikatos priežiūrą, įskaitant motinos ir kūdikio apsaugą, kaip apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat akušerinę-ginekologinę priežiūrą, tinkamą būstą, teisingumą, švietimą, mokymą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, sportą ir kultūrą, kad jos nepaliktų mokyklos anksčiau laiko ir po mokyklos nesunkiai galėtų patekti į darbo rinką;

59.

ragina valstybes nares kurti tinkamas priemones, skirtas padėti paauglėms motinoms, kurioms dažnai sudėtinga susirasti darbą ir kurios gyvena skurde dėl neretai žemo išsilavinimo lygio ir socialinės diskriminacijos;

60.

pabrėžia, kad ypač senatvėje moterims kyla didesnė skurdo grėsmė nei vyrams, nes socialinės apsaugos sistemos grindžiamos nuolatinio mokamo darbo principu; nurodo, kad kai kuriais atvejais moterys neįvykdo šio reikalavimo, nes jų darbas pertraukiamas, ir kad jos patenka į nepalankią padėtį dėl diskriminavimo darbo rinkoje, visų pirma dėl darbo užmokesčio skirtumo, motinystės atostogų, darbo ne visą darbo dieną, profesinės veiklos nutraukimo ar sustabdymo, kad galėtų skirti savo laiką šeimai ar dėl to, kad dirbo sutuoktinio įmonėje, dažniausiai prekybos ir žemės ūkio sektoriuose negaudamos užmokesčio ir neturėdamos socialinės apsaugos; ragina valstybių narių vyriausybes pripažinti vaikų auklėjimo darbą ir užtikrinti, kad į šį laikotarpį būtų atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, taigi moterys galėtų gauti visą pensiją; rekomenduoja, kad valstybės narės moterims užtikrintų tinkamas pensijas;

61.

ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti moterims vienodas teises socialinės apsaugos ir pensijų sistemose, atsižvelgiant į ilgesnę moterų gyvenimo trukmę, taip pat užtikrinti, kad pensijų draudimo sistemose būtų sistemingai taikomas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, siekiant sumažinti moterų ir vyrų pensijos skirtumus;

62.

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą moterims, atsakingoms už jų šeimose esančių ligonių, vyresnio amžiaus ar neįgalių asmenų priežiūrą, taip pat vyresnio amžiaus moterims, gaunančioms ypač mažą pensiją;

63.

nurodo, kad smurtas prieš moteris tebėra didžiausia problema Europos Sąjungoje, daranti žalą ir nukentėjusiesiems, ir nusikaltėliams, neatsižvelgiant į jų amžių, išsilavinimą, pajamų lygį ar socialinę padėtį, ir kelia vis didesnę socialinio nuošalėjimo, skurdo ir socialinės atskirties grėsmę bei gali būti kliūtis moterų finansinei nepriklausomybei, sveikatai ir įsidarbinimo bei mokymosi galimybėms; dar kartą ragina Komisiją paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metus;

64.

ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai renkami, analizuojami ir tiriami prievartą šeimose skatinantys veiksniai, siekiant nedelsiant formuoti politiką, skirtą užkirsti kelią tokiai prievartai, ir spręsti jos padarinių problemą, pvz., teikiant prieglobstį benamėms moterims, patyrusioms prievartą šeimose;

65.

pabrėžia, kad būtina toliau stengtis glaudžiau bendradarbiaujant policijai ir teismams ES panaikinti prekybą žmonėmis ir seksualinį išnaudojimą; ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant naikinti įsigalėjusius arba tradicinius žalingus požiūrius bei papročius, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, ankstyvas ir priverstines santuokas bei nusikaltimus, susijusius su „šeimos garbe“;

66.

ragina valstybes nares kurti nacionalinius planus (jei tokių planų dar nėra) kovai su visomis smurto prieš moteris formomis, užtikrinti nuolatinę ir sistemingą pažangos įgyvendinant priemones stebėseną, užtikrinti aukščiausius teisės aktų dėl kovos su vyrų smurtu prieš moteris standartus ir deramai finansuoti paramą smurto aukoms ir jų apsaugą, siekiant užkirsti kelią skurdui ir jį mažinti;

67.

be to, pripažįsta, kad prasmingi kovos su moterų skurdu sprendimai gali būti vienas iš būdų mažinti smurtą dėl lyties, nes skurdą patiriančioms moterims kyla didesnis smurto pavojus;

68.

pabrėžia, kad valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms svarbu imtis veiksmų siekiant palengvinti nuo smurto dėl lyties nukentėjusių moterų reintegraciją į darbo rinką, naudojantis tokiomis priemonėmis kaip Europos socialinis fondas (ESF) arba programa PROGRESS;

69.

ragina valstybes nares imtis su lyčių aspektu susijusių priemonių siekiant spręsti klausimus, kurie susiję ne tik su pajamų trūkumu, bet ir su kultūra, dalyvavimu socialiniame gyvenime ir politikoje bei socialiniais tinklais;

70.

pabrėžia struktūrinio socialinio dialogo svarbą kovojant su moterų skurdu; šiuo atžvilgiu pažymi, kad būtina pagerinti moterų organizacijų, kitų NVO ir susijusių suinteresuotųjų šalių bei bendrai pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir dalyvavimo sistemas;

71.

mano, kad nuoširdžiu socialiniu dialogu turėtų būti siekiama suteikti galimybę pažeidžiamiausių grupių nariams, pasitelkiant nacionalinę ir ES administraciją, dalytis požiūriais ir siekti įveikti kraštutinį skurdą, pateikiant pačios geriausios patirties šioje srityje Europos lygiu pavyzdį;

72.

ragina Komisiją išlaikyti lėšų, kurias galėtų naudoti pilietinės visuomenės organizacijos, kovojančios su moterų skurdo padariniais ir siekiančios juos suvaldyti, dydį;

73.

pabrėžia struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo, kaip pagrindinės priemonės, padedančios valstybėms narėms kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, svarbą; ragina valstybes nares imtis aktyvesnių bendrai finansuojamų veiksmų siekiant užtikrinti didesnę paramą tokioms paslaugoms kaip vaikų, pagyvenusių žmonių ir priklausomų asmenų priežiūra, taip pat išbandant naujas viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo organizavimo ir finansų srityse formas bei būdus; ragina valstybes nares stebėti, ar tinkamai ir teisingai naudojamos jiems skirtos lėšos;

74.

atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu apibrėžti juridinę bendros nuosavybės sąvoką siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai pripažįstamos moterų teisės žemės ūkio sektoriuje, kad jos gautų tinkamą socialinę apsaugą ir kad jų darbas būtų pripažįstamas; be to, pabrėžia poreikį iš dalies pakeisti Reglamentą dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (17), kad, kaip ir Europos socialinio fondo (ESF) atveju, būtų galima įgyvendinti moterims palankius veiksmus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, nes tai buvo įmanoma ankstesniais laikotarpiais, bet ne dabar, kadangi ši priemonė padarytų teigiamą poveikį moterų užimtumui kaimo vietovėse;

75.

palankiai vertina, kad buvo nustatyta Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonė; ragina pagal šią sistemą imtis specialiai pritaikytų veiksmų, ypač techninės pagalbos bei paramos, siekiant moterims, patiriančioms sunkumų patekti į darbo rinką arba norinčioms savarankiškai dirbti ar steigti labai mažas įmones, užtikrinti geresnes mikrofinansavimo galimybes;

76.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.