52011DC0345

ĮVADAS

2010 m. Komisijos santykiams su nacionaliniais parlamentais įtakos turėjo daug svarbių institucinių ir politinių įvykių.

2010-ieji buvo pirmieji ištisi naujosios Lisabonos sutarties įgyvendinimo metai. 2009 m. pabaigoje įsigaliojus šiai sutarčiai, nacionalinių parlamentų vaidmuo buvo gerokai sustiprintas, visų pirma pradėtas taikyti naujas subsidiarumo kontrolės mechanizmas, kuris yra viena svarbiausių Europos Sąjungos sutarties (ESS) 12 straipsnyje nustatytų naujųjų nacionalinių parlamentų teisių.

Be to, 2010 m. vasario 9 d. – beveik tuo pat metu, kai pradėtas įgyvendinti subsidiarumo kontrolės mechanizmas, – darbą pradėjo nauja Komisija. Kai naujoji kolegija pirmąkart visapusiškai apsikeitė nuomonėmis šiuo klausimu, Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso ir pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius pabrėžė nacionalinių parlamentų svarbą ir pažymėjo, kad šis klausimas išliks vienas svarbiausių Komisijos politinėje darbotvarkėje[1].

2010 m. tęsėsi ekonomikos krizė, tad bendrai ieškota tinkamų atsakomųjų priemonių. Šis klausimas buvo nuolat keliamas nacionalinių parlamentų ir Komisijos diskusijose Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC), jungtiniuose parlamentiniuose susitikimuose ar per daugelį Komisijos pirmininko pavaduotojo M. Šefčovičiaus vizitų į nacionalinius parlamentus. Vykstant politiniam dialogui, kita pagrindinė nacionalinių parlamentų nuomonių tema buvo ekonomikos valdysena.

Šioje šeštojoje metinėje ataskaitoje nagrinėjama, kaip Komisija įgyvendino minėtas naujas Lisabonos sutarties nuostatas, ir pateikiama pirmoji subsidiarumo kontrolės mechanizmo veikimo rezultatų apžvalga (2 skirsnis)[2]. Ataskaitos 3 skirsnyje apžvelgiama, kaip 2010 m. plėtotas 2006 m. Komisijos Pirmininko J. M. Barroso pradėtas politinis dialogas, atsižvelgiant ne tik į pagrindinius klausimus, dėl kurių nacionaliniai parlamentai pateikė pastabų, bet ir į įvairius nacionalinių parlamentų ir Komisijos tarpusavio ryšius. Galiausiai ataskaitoje apžvelgiama, kaip Komisija įsivaizduoja savo santykių su nacionaliniais parlamentais plėtotę artimiausioje ateityje (4 skirsnis).

LISABONOS SUTARTIES įGYVENDINIMAS. NAUJAS SUBSIDIARUMO KONTROLėS MECHANIZMAS

2010 m. subsidiarumo kontrolės mechanizmas veikė labai sklandžiai ir tai lėmė ne tik visapusiškas abiejų šalių pasirengimas ankstesniais metais, bet ir puikus Komisijos ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas bei konstruktyvūs visus metus palaikyti ryšiai. 2009 m. gruodžio 1 d. Komisija išsiuntė raštą[3], kuriame nacionaliniams parlamentams ir kitoms institucijoms pranešė, kaip ji ketina įdiegti naująjį mechanizmą, o vasario 6 d. nacionaliniams parlamentams pateikė pirmąjį pasiūlymą, patenkantį į subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo sritį[4]. Pirmoji pagrįsta nuomonė, kurioje oficialiai išreikštas susirūpinimas dėl atitikties subsidiarumo principui, gauta balandžio 29 d.[5]

Nacionalinių parlamentų dalyvavimas ir klausimai, kuriems jie skyrė daugiausia dėmesio

2010 m. Komisija nacionaliniams parlamentams pateikė 82 teisės aktų projektus, priklausančius subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo sričiai, ir gavo iš viso 211 su šiais pasiūlymais susijusių nuomonių. Maždaug trys ketvirtadaliai šių nuomonių gauti per aštuonias savaites nuo oficialaus prašymo parengti nuomonę (pranc. lettre de saisine ) pateikimo dienos, ir tai aiškiai rodo, kad nacionaliniai parlamentai, atsižvelgdami į naująją sutartį, skyrė daugiau pajėgumų ir į Komisijos pasiūlymus galėjo reaguoti gerokai sparčiau negu anksčiau. Iš šių 211 nuomonių 34[6] (maždaug 15 %) buvo pagrįstos nuomonės, kuriose padaryta išvada, kad pasiūlyme arba tam tikroje jo dalyje nesilaikoma subsidiarumo principo[7]. Beveik visos šios nuomonės (30 iš 34) gautos per paskutinius tris 2010 m. mėnesius.

Dauguma nuomonių, kuriose išreikštas rūpestis dėl subsidiarumo, buvo susijusios su teisėkūros aktų projektais, priimtais žemės ūkio (13) [8], vidaus reikalų (9) bei vidaus rinkos ir paslaugų (7) politikos srityse. Pažymėtina, kad iš nuomonių, gautų per pirmus tris 2011 m. mėnesius, matyti, kad viena iš pagrindinių sričių, dėl kurių nacionaliniai parlamentai reiškia rūpestį dėl subsidiarumo, yra žemės ūkio srities teisės aktų derinimo procesas. Daugiausia pagrįstų nuomonių dėl subsidiarumo iki šiol pateikta dėl Komisijos pasiūlymo dėl sezoninių darbuotojų direktyvos[9] – į subsidiarumo problemas dėmesį atkreipė iš viso devyneri rūmai[10]. Išskyrus šį atvejį, klausimai, į kuriuos nacionaliniai parlamentai kreipė dėmesį, buvo menkiau derinami ir koordinuojami nei atliekant COSAC koordinuotas subsidiarumo principo taikymo patikras, kurių įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo atsisakyta.

Susirūpinimą dėl subsidiarumo 2010 m. dažniausiai reiškė šie rūmai: Lenkijos Senatas (4), Švedijos Riksdagas (3), Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai (3), Prancūzijos Senatas (3) ir Liuksemburgo Deputatų Rūmai (3). 2011 m. pradžioje matyti, kad pagrįstas nuomones dėl atitikties subsidiarumo principui ir toliau ypač aktyviai reiškia dveji Lenkijos rūmai (Seimas ir Senatas) ir Liuksemburgo Parlamentas.

Nacionalinių parlamentų nuomonių turinys ir forma

Kalbant apie pateiktų nuomonių, susijusių su subsidiarumo kontrolės mechanizmu, turinį, 2010 m. gautose 34 pagrįstose nuomonėse, be labai konkrečių problemų, išreikštas susirūpinimas dėl tam tikrų horizontaliųjų ar institucinių klausimų. Šie klausimai susiję su subsidiarumo pagrindimo atitinkamų pasiūlymų aiškinamuosiuose memorandumuose[11] nebuvimu ar nepakankamumu, kurį kai kurie nacionaliniai parlamentai laiko oficialiu subsidiarumo principo pažeidimu, ir su nauja deleguotųjų teisės aktų tvarka. Dėl pastarosios nacionaliniai parlamentai abejoja kriterijų, kuriais pagrįstas sprendimas suteikti Komisijai tokius įgaliojimus, objektyvumu. Jie mano, kad tam tikrais atvejais taikant deleguotuosius teisės aktus Komisijai būtų perduodami įgaliojimai, kuriuos, parlamentų nuomone, turėtų išlaikyti valstybės narės[12]. Šios pastabos pareikštos keliose per pirmus tris 2011 m. mėnesius gautose pagrįstose nuomonėse.

Kai kurie nacionaliniai parlamentai nuomones pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą yra linkę pateikti tik tais retais atvejais, kai jie įžvelgia subsidiarumo principo pažeidimą (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai, Švedijos Riksdagas, Lenkijos Respublikos Senatas ir Seimas bei Prancūzijos Senatas), o kiti (pavyzdžiui, Portugalijos ir Rumunijos parlamentai, taip pat Italijos Senatas ir Deputatų Rūmai) Komisijai praneša ir savo teigiamas nuomones.

Subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo sritis

2010 m. pirmąjį pusmetį Komisija ir nacionaliniai parlamentai kelis kartus apsikeitė informacija – ir raštu, ir žodžiu – apie subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo aprėptį. Atsakydama į nacionalinių parlamentų iškeltus konkrečius klausimus Komisija sugebėjo paaiškinti, kad naujasis mechanizmas taikomas tik įstatymo galią turinčių teisės aktų projektams, t. y. pasiūlymams, kuriems taikoma įprasta arba speciali teisėkūros procedūra[13], jeigu jie nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai[14]. Šiam aiškinimui pritaria ir Europos Parlamentas bei Taryba.

Vis dėlto savo atsakymuose nacionaliniams parlamentams Komisija labai aiškiai išdėstė, kad palaikydama politinį dialogą ji, žinoma, taip pat atsižvelgs į nuomones dėl pasiūlymų, kurie nėra įstatymo galią turinčių teisės aktų projektai, jas politiškai įvertins ir pateiks atsakymus.

Institucijų bendradarbiavimas

Kalbant apie kitas Europos institucijas, pradėta glaudžiai bendrauti ir keistis informacija su Taryba ir Europos Parlamentu; abi šios institucijos nustatė procedūras, pagal kurias įgyvendinamas subsidiarumo kontrolės mechanizmas ir sprendžiami su nuomonėmis, gautomis iš nacionalinių parlamentų, susiję klausimai. Nors šios trys institucijos su naujuoju mechanizmu susijusius klausimus sprendžia gana nepriklausomai ir su nacionaliniais parlamentais palaiko labai specifinius ryšius, pažymėtina, kad 2010 m. spalio mėn. pataisytu Komisijos ir Europos Parlamento bendruoju susitarimu abi institucijos yra įsipareigojusios bendradarbiauti įgyvendindamos Lisabonos sutarties 2 protokolą.

Dalinis subsidiarumo kontrolės mechanizmo ir politinio dialogo sričių sutapimas

Kadangi visais minėtais atvejais 2 protokole nurodytos ribos, kurias viršijus būtų taikomi vadinamieji geltonosios kortelės ar oranžinės kortelės mechanizmai, toli gražu nebuvo pasiektos, Komisija, palaikydama politinį dialogą, atskirai atsakė į kiekvieną nuomonę, kurioje buvo išreikštas susirūpinimas dėl subsidiarumo. Iš pirmaisiais subsidiarumo kontrolės mechanizmo įgyvendinimo metais įgytos patirties matyti, kad Sutartyje nustatyti reikalavimai nacionaliniams parlamentams imtis veiksmų, kad būtų taikomas geltonosios kortelės ar oranžinės kortelės mechanizmas, yra gana griežti; taip pat patvirtinama tai, kas jau matyta ankstesniais metais: subsidiarumo klausimai keliami gana nedidelėje Komisijai pateikiamų nuomonių dalyje, o nacionaliniams parlamentams ir toliau visų pirma rūpi dialogas su Komisija dėl jos pasiūlymų ir iniciatyvų esmės.

Tai aiškiai rodo, kaip svarbu tęsti politinį dialogą ir kokia yra jo pridėtinė vertė, nes tais atvejais, kai 2 protokole nustatytos ribos nepasiekiamos, taigi Sutartyje nustatytas oficialus pasiūlymų persvarstymo mechanizmas netaikomas, politinis dialogas yra pagrindinė Komisijos ir nacionalinių parlamentų keitimosi informacija priemonė.

POLITINIS DIALOGAS

Nacionalinių parlamentų nuomonės ir Komisijos atsakymai

Dalyvavimas

Komisijai bendraujant su nacionaliniais parlamentais daugiausia dėmesio tebeskiriama politiniam dialogui, o subsidiarumo kontrolės mechanizmas yra tik viena šio dialogo dalis. 2006 m. Komisijos Pirmininko J. M. Barroso pradėtas keitimosi nuomonėmis ir atsakymais raštu procesas metams bėgant nuolat intensyvėjo. 2010 m. iš nacionalinių parlamentų iš viso gautos 387 nuomonės, įskaitant nuomones, susijusias su subsidiarumo kontrolės mechanizmu. Palyginti su ankstesniais metais, nuomonių skaičius padidėjo daugiau kaip 55 %. Ši aiški augimo tendencija tęsiasi ir 2011 m. – iki 2011 m. gegužės mėn. pabaigos gauta daugiau kaip 250 nuomonių.

Nacionalinių parlamentų dalyvavimo šiame dialoge mastas 2010 m.[15], palyginti su padėtimi prieš Lisabonos sutartį, padidėjo – maždaug trečdalis rūmų aktyviau keitėsi informacija su Komisija; tarp jų buvo ir tokių rūmų, kurie ankstesniais metais šiame procese iš viso nedalyvavo (pavyzdžiui, dveji Lenkijos rūmai, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai ir Suomijos Parlamentas). Pažymėtina, kad 2010 m. nuomonių padaugėjo, visų pirma iš Italijos Senato, taip pat iš Italijos Deputatų Rūmų ir Austrijos Nationalrat , be to, politiniame dialoge pirmąkart dalyvavo Rumunijos ir Ispanijos nacionaliniai parlamentai.

Dar trečdalio rūmų dalyvavimo lygis 2010 m. iš esmės nepasikeitė, o likęs trečdalis dalyvavo vangiau nei anksčiau. Komisija ir toliau skatina tuos parlamentus, kurie dėl įvairių priežasčių iki šiol nuspręsdavo tiesioginiuose informacijos mainuose su Komisija labai aktyviai nedalyvauti, įsitraukti į šį politinį dialogą, kurio tikslas – jų pačių vyriausybių kontrolę papildyti nauju bendravimo ir diskusijų Europos lygmeniu matmeniu.

Nuomonių sritys

2010 m. gautos 387 nuomonės, susijusios su daugiau kaip 170 įvairių Komisijos dokumentų, ir patvirtinta tai, kas jau pastebėta ankstesniais metais, t. y. kad nacionaliniai parlamentai dėmesį skiria patiems įvairiausiems klausimams. Dėl daugumos dokumentų pateikta po 1–3 nuomones; daugiau nei ketverių rūmų pastabų gauta tik dėl 25 pasiūlymų ar iniciatyvų, o šešerių ar daugiau rūmų – tik dėl dešimties[16].

Tarp klausimų, dėl kurių 2010 m. pateikta daugiausia pastabų pagal politinio dialogo mechanizmą, buvo ir tokių, dėl kurių pateikta daugiausia pagrįstų nuomonių pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, būtent dėl Sezoninių darbuotojų direktyvos[17] ir Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų[18]. Nacionalinių parlamentų nuomonėse daug dėmesio skirta ir kitoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, Piliečių iniciatyvai[19], Žaliajai knygai dėl Europos pensijų sistemos[20] ir strategijai „Europa 2020“[21]. Dar vienas svarbus klausimas, kuriam nacionalinių parlamentų nuomonėse daug dėmesio skirta 2010 m. ir 2011 m. pradžioje, yra ekonomikos valdysena[22].

2010 m. dauguma nacionalinių parlamentų nuomonių, pateiktų pagal politinio dialogo mechanizmą, buvo susijusios su teisingumo ir vidaus reikalų, vidaus rinkos ir paslaugų bei žemės ūkio politikos sritimis[23]. Dokumentai, susiję su programavimu, instituciniais klausimais ar institucijų ryšiais, paminėti kiek mažiau nei 10 % iš 387 nuomonių, o savo požiūrį į Komisijos darbo programą išdėstė vos keli nacionaliniai parlamentai.

Reikėtų pažymėti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nacionaliniai parlamentai, atrodo, ėmė daugiau dėmesio skirti teisėkūros dokumentams. Ne teisėkūros dokumentų (kaip antai komunikatų, žaliųjų knygų ar baltųjų knygų) dalis sumažėjo nuo pusės ankstesniais metais iki mažiau nei trečdalio. Tačiau Čekijos Senatas, Italijos Deputatų Rūmai, Vokietijos Bundesratas ir Bundestagas, Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai bei Švedijos ir Danijos parlamentai pastabas dėl ne teisėkūros dokumentų vis dar teikia dažniau nei pastabas dėl teisėkūros dokumentų. Komisija labai ragina nacionalinius parlamentus reikšti savo nuomones ir dėl parengiamojo teisėkūros etapo dokumentų ir aktyviai dalyvauti atvirose konsultacijose[24], nes mano, kad tai ypač veiksmingas būdas nacionaliniams parlamentams konstruktyviai ir teigiamai prisidėti rengiant būsimas ES iniciatyvas ir teisės aktus. Komisija kartoja esanti įsipareigojusi atsižvelgti į nacionalinių parlamentų nuomones, gautas parengiamuoju teisėkūros etapu.

2010 m. Komisija, laikydamasi savo nusistovėjusios vidaus tvarkos[25], toliau teikė atsakymus į visas nacionalinių parlamentų nuomones, kuriose pateikta esminių pastabų ar iškelta esminių klausimų. Atsakymus, vykdydamas savo tarpinstitucines pareigas, pasirašo Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius. Komisija daro viską, kas įmanoma, kad atsakymą pateiktų per savo pačios nustatytą trijų mėnesių terminą.

Politinis dialogas pagrindiniais klausimais

Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos dokumentų, kuriuos pagal politinio dialogo mechanizmą komentavo daugiau nei ketveri ar penkeri rūmai, vis dar yra labai nedaug, toliau apžvelgiamos atrinktos pagrindinės iniciatyvos ir politikos kryptys, kurioms 2010 m. nacionaliniai parlamentai skyrė ypač daug dėmesio.

- Europos piliečių iniciatyva

Iš esmės nacionaliniai parlamentai šiai iniciatyvai išreiškė tvirtą paramą – ir savo nuomonėse dėl žaliosios knygos, ir nuomonėse dėl pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio akto. Dėl mažiausio valstybių narių, iš kurių turi būti kilę pasirašiusieji piliečių iniciatyvą, skaičiaus visi rūmai, teikę pastabas pagal politinio dialogo mechanizmą, konstatavo, kad trečdalio valstybių narių riba yra pernelyg didelė, o keleri pageidavo, kad riba būtų sumažinta iki ketvirtadalio – galutiniame tekste ši pasirinktis buvo išsaugota. Be to, dauguma šią iniciatyvą komentavusių nacionalinių parlamentų manė, kad parašams rinkti pakanka vienų metų; tik dveji rūmai įrodinėjo, kad reikėtų 18 mėnesių termino. Galutiniame reglamente numatytas vienų metų terminas. Aiški nuomones dėl žaliosios knygos pateikusių nacionalinių parlamentų dauguma taip pat manė, kad reikėtų numatyti šešių mėnesių laikotarpį, per kurį Komisija turėtų išnagrinėti piliečių iniciatyvą, ir tai Komisija įtraukė į savo pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto (įskaitant pasiūlymą dėl dviejų mėnesių laikotarpio, per kurį Komisija turi priimti sprendimą dėl iniciatyvos priimtinumo). Laikotarpis, per kurį turi būti išnagrinėta piliečių iniciatyva ir pateiktas pranešimas apie numatomas priemones, galutiniame reglamente sutrumpintas vienu mėnesiu.

- Sezoniniai darbuotojai

Dėl šio pasiūlymo Komisija gavo daugiausia nacionalinių parlamentų nuomonių. Devyneri rūmai tvirtino, kad yra pažeidžiamas subsidiarumo principas, nes, jų nuomone, šis klausimas jau pakankamai išsamiai reglamentuojamas nacionaliniu lygmeniu, ES negali tinkamai spręsti su nacionalinėmis ypatybėmis susijusių klausimų ir, atsižvelgiant į tai, kad priimamų trečiųjų šalių piliečių skaičių tebekontroliuoja valstybės narės, tikslas valdyti migracijos srautus šiuo pasiūlymu negali būti pasiektas[26]. Dar devyneri rūmai išreiškė nuomones pagal politinio dialogo mechanizmą[27] – pateikė įvairių kitų pastabų ir klausimų dėl pasiūlymo esmės. Šios pastabos ir klausimai daugiausia susiję su leidimo gyventi reikalavimais. Vieni rūmai paragino nustatyti papildomų teisinių nuostatų, įskaitant vienodą leidimo aprašymą ir taisyklę, kad leidimas būtų taikomas tik vienai valstybei narei. Kiti rūmai paragino atsieti leidimo gyventi galiojimą nuo darbo sutarties. Kai kurie rūmai išreiškė abejonių dėl būtinybės išduoti leidimą keliems sezonams. Be to, dveji rūmai palaikė pasiūlymą leidimo trukmę išplėsti nuo 6 mėnesių iki daugiausia 9 mėnesių, o vieni rūmai išreiškė nuomonę, kad trečiųjų šalių piliečiai, turėdami vienos valstybės narės išduotą sezoninio darbo leidimą, turėtų turėti teisę dirbti kitose valstybėse narėse. Vienas nacionalinis parlamentas atkreipė dėmesį į galimą nesuderinamumą su jo nacionalinės darbo teisės aktais, įdarbinimo tarnybų ir socialinės apsaugos sistemomis. Taryboje ir Europos Parlamente kol kas vyko tik preliminarios diskusijos – atitinkamai darbo grupių ir komitetų. Šiose diskusijose atsižvelgta į kelis nacionalinių parlamentų iškeltus klausimus, kaip antai dėl apibrėžčių ir dėl leidimo ar dokumentų, pagal kuriuos leidžiama pasilikti, galiojimo trukmės. Apskritai reikėtų pabrėžti, kad kai kurios iš šiuo klausimu gautų nacionalinių parlamentų nuomonių tapo veiksmingu išankstiniu įspėjimu Komisijai apie klausimus, kurių gali kilti vykstant teisėkūros procesui.

- Žalioji knyga dėl pensijų

Visi šešeri pastabų dėl šios žaliosios knygos pateikę rūmai nurodė turintys išimtinę kompetenciją apibrėžti pagrindinius socialinės apsaugos sistemos principus, įskaitant pagrindinius pensijų sistemų principus. Kai kurie iš jų taip pat paminėjo, kad kuriant pensijų sistemas finansų ir ekonominės politikos tikslai nėra vieninteliai sumetimai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Visi rūmai, išskyrus vienus, pripažino bet kokius Komisijos bandymus apibrėžti Europos pakankamos pensijos standartus netinkamais. Ketveri rūmai paminėjo, kad jų pensijų sistemoms kol kas nereikia jokio papildomo koregavimo. Vieni rūmai aiškiai pripažino, kad ES galėtų atlikti tam tikrą funkciją, kuria būtų užtikrinamas tvarumas, ir paragino Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti pensijų reformoms skirtą specialaus pranešimo apie išlaidas sistemą, kuri nebūtų įtraukta į bendro valstybių biudžetų deficito skaičiavimą Stabilumo ir augimo pakte. Į automatinio koregavimo priemonės, susijusios su senatvės pensijos amžiumi, idėją reaguota ir teigiamai, ir neigiamai, o vienas parlamentas nusprendė pabrėžti, kaip svarbu patobulinti ES sveikatos ir saugos darbe normas. Visi rūmai, išskyrus vienus, sutiko, kad klausimai, susiję su teisių į pensiją perkeliamumo užtikrinimu ir pensijų rinkoje veikiančių įmonių reguliavimo derinimu, galėtų būti sprendžiami ES lygmeniu. Atsižvelgdama į viešas konsultacijas, Komisija numatė trečiąjį ketvirtį parengti Baltąją knygą dėl pensijų ir 2012 m. atlikti Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą (angl. IORP), direktyvos peržiūrą. Vykdydama šias užduotis, Komisija atsižvelgs į nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones.

- Deleguotieji teisės aktai

Pažymėtina, kad vieni rūmai savo nuomonėse dėl pasiūlymų, kuriuose numatomi deleguotieji teisės aktai, nuolat abejoja dėl deleguotųjų įgaliojimų suteikimo Komisijai neapibrėžtam laikotarpiui. Šių rūmų nuomone, tai neatitinka SESV (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo) 290 straipsnio. Kiti nacionaliniai parlamentai šio požiūrio laikosi savo nuomonėse dėl konkrečių teisės aktų projektų. Komisija atsakydama pabrėžė, kad pirmenybę reikėtų teikti veiksmingumo ir spartumo tikslams, kurie pirmiausia pateisina deleguotųjų teisės aktų naudojimą, o pernelyg dažna peržiūra prieštarautų pagrindiniam įgaliojimų perdavimo tikslui. Taip pat pažymėta, kad Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento suderintame bendrame susitarime dėl deleguotųjų teisės aktų aiškiai minima galimybė deleguotuosius įgaliojimus Komisijai suteikti neapibrėžtam laikotarpiui, ir Komisija tai nuolat siūlo kiekvieną kartą teikdama teisės aktų projektus, kuriuose numatomi deleguotieji teisės aktai. Tačiau vykstant teisėkūros procesui teisės aktų leidėjai įgaliojimų perdavimui kartais nusprendžia nustatyti penkerių metų apribojimą; šis terminas automatiškai pratęsiamas tokiam pat laikotarpiui, jeigu Komisija pateikia ataskaitą.

Ryšiai ir vizitai

Kaip ir ankstesniais metais, nacionaliniai parlamentai ir Komisija ne tik keitėsi rašytinėmis nuomonėmis ir atsakymais, bet ir užmezgė įvairių asmeninių ryšių bei surengė susitikimų – ir politiniu, ir tarnybų lygmeniu. Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso ir pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius nuo naujosios Komisijos kadencijos pradžios 2009 m. pradžioje ragino Komisijos narius viešint valstybėse narėse stiprinti ryšius su nacionalinių parlamentų atstovais[28], ir buvo nustatyta vidaus sistema, kuria užtikrinama, kad visi jie būtų nuolat informuojami apie dažnus Komisijos narių ir nacionalinių parlamentų susitikimus.

Reikėtų pabrėžti, kad pradėję eiti pareigas visi Komisijos nariai apsilankė bent viename nacionaliniame parlamente ir dauguma jų reguliariai dalyvauja įvairių rūmų posėdžiuose. Tapęs pirmininko pavaduotoju, atsakingu už tarpinstitucinius santykius, M. Šefčovičius paskelbė per savo kadenciją ketinąs bent kartą susitikti su visais nacionaliniais parlamentais. Iki 2011 m. gegužės mėn. pabaigos jis jau apsilankė maždaug pusėje nacionalinių parlamentų.

Politiniu lygmeniu Komisijai atstovauta visuose svarbiausiuose 2010 m. surengtuose tarpparlamentiniuose posėdžiuose, įskaitant COSAC posėdžius, parlamentų pirmininkų konferenciją ir jungtinius parlamentų susitikimus. Dalyvauti COFACC[29] susitikimuose nuolat kviečiama vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja. Komisijos tarnybos toliau teikė informaciją nacionalinių parlamentų komitetams, jei gaudavo atitinkamą prašymą, ir reguliariai susitikinėjo su Briuselyje esančiais nacionalinių parlamentų atstovais aptarti įvairių būsimų iniciatyvų ar aptarti esamų bylų. Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius su nacionalinių parlamentų atstovų tinklu 2010 m. susitiko du kartus.

Stiprindama jau glaudžius ir konstruktyvius ryšius su IPEX[30], 2010 m. spalio mėn. Komisija priėmė oficialų kvietimą dalyvauti IPEX valdybos veikloje nuolatinio stebėtojo teisėmis ir nuo tada reguliariai dalyvauja šio organo posėdžiuose.

PERSPEKTYVOS

Nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos tarpinstitucinio bendradarbiavimo srityje tampa vis svarbesnis. 2010 m. tapo akivaizdu, kad parlamentai gerai pasirengę ir pasiruošę prisiimti naujas pareigas. Komisija tai vertina labai palankiai. Taip ne tik stiprinama ES demokratija, bet ir prisidedama prie geresnio ES teisės taikymo bei veiksmingumo. Taigi Komisija yra besąlygiškai įsipareigojusi gerinti politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais deramai laikantis ES institucinės pusiausvyros.

2010 m. Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso ir pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius jau pateikė tam tikrų konkrečių pasiūlymų dėl klausimų, kuriuos Komisija ir nacionaliniai parlamentai galėtų svarstyti reguliariau ir nuodugniau, taip pat sistemiškesnių ir struktūriškesnių tolesnių priemonių, visų pirma atkreipdami dėmesį į ekonomikos valdyseną, įskaitant Europos semestrą ir strategiją „Europa 2020“, taip pat į Komisijos darbo programą.

Komisija palankiai vertina COSAC pirmininkaujančios Vengrijos sutikimą 2011 m. pirmąjį pusmetį diskusijose ir svarstymuose skirti dėmesio ekonomikos valdysenos klausimui ir 15-ąją dvimetę ataskaitą, aptartą COSAC plenariniame posėdyje Budapešte gegužės mėn. Komisija tikisi, kad šių diskusijų rezultatai sudarys sąlygas toliau gerinti Komisijos ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą ir visų pirma stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį taikant Europos semestrą.

Komisija taip pat palankiai vertina nacionalinių parlamentų plėtojant politinį dialogą parodytą susidomėjimą ekonomikos valdysenos klausimu bei strategija „Europa 2020“ ir yra įsitikinusi, kad jų vaidmuo yra esminis, siekiant, kad ši sistema veiktų. Nacionaliniai parlamentai gali padėti užtikrinti, kad nacionalinės priemonės būtų proporcingos Europos įsipareigojimams ir juos atitiktų, ir sudaryti sąlygas siekti tikslų, jie gali paskatinti savo vyriausybes tvirtinant nacionalines reformų programas siekti kuo platesnių užmojų; šias programas jie vėliau galėtų panaudoti stebėdami pažangą, padarytą siekiant tikslų, taigi panaudoti jas kaip tikrąją demokratiško dalyvavimo priemonę.

Dėl savo darbo programos Komisija nori dar kartą patvirtinti įsipareigojimą rengiant strateginius planus atsižvelgti į nacionalinių parlamentų prioritetus. Komisija įsitikinusi, kad nacionaliniai parlamentai turėtų būti išklausyti ne tik mūsų, bet ir jų pačių iniciatyva. Individualios ar kolektyvinės nuomonės per COSAC turėtų būti teikiamos laiku, kad Komisija, rengdama savo darbo programą, galėtų į jas atsižvelgti, kartu vykdydama dialogą su kitomis ES institucijomis. Taigi nacionaliniai parlamentai galėtų padėti pasiekti tikrąjį sutarimą dėl klausimų, į kuriuos ES turėtų nukreipti savo politiką ir išteklius ateinančiais metais.

Be to, Komisija tikisi nacionalinių parlamentų tolesnės paramos perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę, todėl pradėjo didinti jų informuotumą apie tinkamo ES teisės perkėlimo svarbą, kad direktyvose nustatytos jų teisės ir pareigos būtų darniai vykdomos visoje Europos Sąjungoje.

Komisija ir nacionaliniai parlamentai 2011 m. ir paskesniais metais, be jokios abejonės, aktyviau diskutuos ir bendraus Lisabonos sutarties įgyvendinimo klausimais dėl nuostatų, susijusių su Europolu ir Eurojustu[31]. 2010 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikatu dėl Europolo demokratinės priežiūros[32] – jį nacionaliniai parlamentai pradėjo komentuoti 2011 m. pradžioje ir jis svarstytas 2011 m. balandžio mėn. parlamentų pirmininkų konferencijoje – atveriama galimybė, kaip suplanuota, 2013 m. priimti reglamentą. Šiame komunikate taip pat patvirtinama, kad Komisija per tą laiką ketina pagerinti nacionalinių parlamentų informavimą apie Europolo vertinimą. Komisija tikisi, kad iki 2011 m. pabaigos bus užbaigtas Eurojusto stiprinimo tyrimas, kuriame taip pat bus nagrinėjamos įvairios Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojusto veiklą galimybės. Kruopščiai išnagrinėjusi šį tyrimą, Komisija apsvarstys teisės akto pasiūlymus ir šiuo parengiamuoju teisėkūros etapu pasirūpins, kad nacionaliniams parlamentams būtų reguliariai teikiama atitinkama informacija ir jie aktyviai dalyvautų šiame procese.

1 priedas Bendras gautų nuomonių skaičius pagal šalį ir rūmus

Nacionalinis parlamentas | Rūmai | Bendras nuomonių skaičius (politinis dialogas) | Pagrįstos nuomonės[33] (subsidiarumo kontrolės mechanizmas) |

Portugalija | Assembleia da Republica | 106 | 0 |

Italija | Senato della Repubblica | 71 | 1 |

Čekija | Senát | 29 | 1 |

Italija | Camera dei Deputati | 25 | 0 |

Vokietija | Bundesrat | 23 | 1 |

Švedija | Riksdagen | 20 | 3 |

Austrija | Bundesrat | 13 | 2 |

Austrija | Nationalrat | 12 | 1 |

Jungtinė Karalystė | House of Lords | 12 | 2 |

Danija | Folketinget | 11 | 2 |

Rumunija | Senatul | 9 | 0 |

Liuksemburgas | Chambre des Députés | 7 | 3 |

Vokietija | Bundestag | 6 | 1 |

Lenkija | Senat | 5 | 4 |

Graikija | Deputatų Rūmai | 4 | 0 |

Lietuva | Seimas | 4 | 2 |

Ispanija | Congreso de los Diputados and Senado (abeji rūmai) | 4 | 0 |

Airija | Oireachtas (abeji rūmai) | 3 | 0 |

Čekija | Poslanecká sněmovna | 3 | 1 |

Prancūzija | Sénat | 3 | 3 |

Jungtinė Karalystė | House of Commons | 3 | 3 |

Nyderlandai | Eerste Kamer Staten Generaal | 3 | 0 |

Lenkija | Sejm | 2 | 2 |

Nyderlandai | Abeji rūmai | 2 | 2 |

Rumunija | Abeji rūmai | 2 | 0 |

Nyderlandai | Tweede Kamer Staten Generaal | 1 | 0 |

Kipras | Atstovų rūmai | 1 | 0 |

Latvija | Saeima | 1 | 0 |

Belgija | Chambre des Représentants | 1 | 0 |

Suomija | Eduskunta | 1 | 0 |

Belgija | Sénat | 0 | 0 |

Bulgarija | Narodno Sabrania | 0 | 0 |

Estija | Riigikogu | 0 | 0 |

Prancūzija | Assemblée Nationale | 0 | 0 |

Vengrija | Országgyűlés | 0 | 0 |

Malta | Kamra tad-Deputati | 0 | 0 |

Slovakija | Národná rada | 0 | 0 |

Slovėnija | Državni svet | 0 | 0 |

Slovėnija | Državni zbor | 0 | 0 |

Rumunija | Camera Deputaților | 0 | 0 |

Iš viso | 387 | 34 |

2 priedas Komisijos pasiūlymai ir iniciatyvos, dėl kurių vykstant politiniam dialogui gauta daugiausia nuomonių (2010 m.)

Komisijos dokumentas | Pavadinimas | Nuomonių skaičius |

COM(2010) 379 | Direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sezoninio darbo tikslais sąlygų pasiūlymas | 16 |

COM(2009) 622 COM(2010) 119 | Piliečių iniciatyva (žalioji knyga ir reglamento pasiūlymas) | 13 |

COM(2010) 368 | Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų pasiūlymas | 11 |

COM(2010) 537 | Reglamento dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai pasiūlymas | 8 |

COM(2010) 61 | Reglamento, kuriuo įsteigiama Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX), pasiūlymas | 7 |

COM(2010) 539 | Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisyklės ir nustatomos tam tikros paramos schemos ūkininkams, pasiūlymas | 7 |

COM(2010) 486 | Reglamento dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims pasiūlymas | 7 |

COM(2009) 647 COM(2010) 2020 | Strategija „Europa 2020“ (konsultacinis dokumentas ir komunikatas) | 7 |

COM(2010) 365 | Žalioji knyga „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ | 6 |

COM(2010) 289 | Reglamento dėl kredito reitingų agentūrų pasiūlymas | 6 |

3 priedas 2010 m. gautų nuomonių skaičius pagal politikos sritį

Politikos sritis | Iš viso |

Teisingumas ir vidaus reikalai | 88 |

Institucinė, teisinė ir kompleksinė politika[34] | 53 |

Vidaus rinka ir paslaugos | 45 |

Žemės ūkis ir kaimo plėtra | 30 |

Ekonomika ir finansų reikalai | 18 |

Įmonės ir pramonė | 16 |

Informacinė visuomenė ir žiniasklaida | 16 |

Aplinka | 14 |

Sveikata ir vartotojų reikalų politika | 13 |

Judumas ir transportas | 13 |

Jūrų reikalai ir žuvininkystė | 11 |

Užimtumas, socialiniai reikalai ir lygios galimybės | 10 |

Eurostatas | 10 |

Švietimas ir kultūra | 9 |

Energetika | 7 |

Vystymasis | 7 |

Išorės santykiai | 5 |

Biudžetas | 4 |

Prekyba | 3 |

Konkurencija | 3 |

Regioninė politika | 3 |

Mokesčiai ir muitų sąjunga | 3 |

Klimato politika | 3 |

Moksliniai tyrimai ir inovacijos | 2 |

Plėtra | 1 |

Iš viso | 387 |

[1] PV(2010) 1920 galutinis.

[2] Komisijos ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros 2010 m.“ (ji bus priimta kartu su šia ataskaita) bus išsamiau išnagrinėti tam tikri atvejai, kuriais nacionaliniai parlamentai išreiškė susirūpinimą dėl subsidiarumo, taigi ji papildys naujojo subsidiarumo kontrolės mechanizmo analizę.

[3] http://ec.europa.eu/dgs/secretariat_general/relations/relations_other/npo/index_lt.htm.

[4] Pasiūlymas dėl Europos Sąjungos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (2007–2010 m.), COM(2010) 12.

[5] Lenkijos Senato nuomonė dėl Komisijos pasiūlymo dėl FRONTEX reglamento peržiūros, http://ec.europa.eu/dgs/secretariat_general/relations/relations_other/npo/poland/2010_en.htm.

[6] Įskaitant 4 nuomones, kurios gautos pasibaigus 8 savaičių terminui arba kurios atitinkamų rūmų nebuvo priimtos pagal jų vidaus taisykles.

[7] Išsamų sąrašą rasite Komisijos ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros 2010 m.“.

[8] Dauguma šių nuomonių buvo susijusios su pasiūlymais dėl žemės ūkio acquis suderinimo su Lisabonos sutarties 290 ir 291 straipsniais.

[9] COM(2010) 379.

[10] Abeji Nyderlandų rūmai pateikė bendrą nuomonę, taigi iš viso gautos aštuonios nuomonės iš devynerių rūmų.

[11] 2 protokolo 5 straipsnis.

[12] Taip pat žr. Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros 2010 m.“.

[13] 289 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo galią turintys teisės aktai yra teisės aktai, priimti pagal teisėkūros procedūrą, o teisėkūros procedūra gali būti įprasta ar speciali. Taigi tais atvejais, kai Sutarties teisiniame pagrinde nėra aiškiai minima viena iš teisėkūros procedūrų (įprasta ar speciali), aptariamas aktas formaliai nėra įstatymo galią turintis teisės aktas.

[14] SESV 3 straipsnis.

[15] Žr. 1 priedo lentelę.

[16] Žr. 2 priedo lentelę.

[17] COM(2010) 379.

[18] COM(2010) 368.

[19] COM(2009) 622 ir COM(2010) 119.

[20] COM(2010) 365.

[21] COM(2009) 647 ir COM(2010) 2020.

[22] COM (2010) 250, COM(2010) 367 ir COM(2010) 522–527.

[23] Žr. 3 priedo lentelę.

[24] http://ec.europa.eu/yourvoice/consultations/index_lt.htm.

[25] Žr. 2009 m. metinę ataskaitą dėl Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių (COM(2010) 291).

[26] Taip pat žr. Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros 2010 m.“.

[27] Dveji Ispanijos rūmai pateikė bendrą nuomonę, taigi iš viso gautos aštuonios nuomonės iš devynerių rūmų.

[28] PV(2010) 1920 galutinis.

[29] Užsienio reikalų komitetų pirmininkų konferencija.

[30] Tarpparlamentinė ES informacijos mainų sistema.

[31] SESV 88 ir 85 straipsniai.

[32] COM(2010) 776.

[33] Įskaitant keturias nuomones, kurios gautos pasibaigus 8 savaičių terminui arba kurios atitinkamų rūmų nebuvo priimtos pagal jų vidaus taisykles.

[34] Įskaitant Piliečių iniciatyvą ir strategiją „Europa 2020“.