(1)

Europos investicijų bankas (toliau - EIB) nuo 1963 m. ne tik vykdo pagrindinę investicijų finansavimo Europos Sąjungoje misiją, bet ir ne Europos Sąjungoje vykdo operacijas remdamas Sąjungos išorės politikos kryptis. Tai leidžia ES biudžeto lėšas, skiriamas išorės regionams, papildyti EIB finansiniu pajėgumu pagalbą gaunančių valstybių naudai. Vykdydamas tokias finansavimo operacijas EIB prisideda prie Sąjungos bendrųjų principų ir politikos tikslų įgyvendinimo, įskaitant prie trečiųjų šalių vystymosi ir Sąjungos klestėjimo pakitusiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis. EIB operacijos, kuriomis siekiama remti Sąjungos išorės politiką, ir toliau turi būti vykdomos laikantis patikimos bankininkystės veiklos principų.

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 209 straipsnyje, kuris skaitomas kartu su SESV 208 straipsniu, numatyta, kad EIB pagal savo statute nustatytas sąlygas prisideda prie priemonių, būtinų Sąjungos tikslams vystomojo bendradarbiavimo srityje pasiekti, įgyvendinimo.

(3)

Siekiant paremti Sąjungos išorės veiksmus ir sudaryti EIB galimybes finansuoti investicijas ne Sąjungoje nepadarant poveikio EIB kreditingumui, dauguma EIB operacijų išorės regionuose buvo vykdomos naudojantis Komisijos administruojama ES biudžeto garantija.

(4)

Naujausia ES garantija 2007–2011 m. laikotarpiui buvo nustatyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 633/2009/EB, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (2).

(5)

Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau - Garantijų fondas), įsteigtas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija) (3), užtikrina ES biudžetui likvidumo atsargas, skirtas EIB finansavimo operacijų ir kitų ES išorės veiksmų nuostoliams padengti.

(6)

Kaip numatyta Sprendime Nr. 633/2009/EB, Komisija ir EIB parengė EIB išorės finansavimo laikotarpio vidurio peržiūrą, grindžiamą išorės ekspertų vertinimu, atliktu prižiūrint iniciatyvinei kompetentingų asmenų grupei, išorės konsultantų vertinimu ir konkrečiais EIB parengtais vertinimais. 2010 m. vasario 12 d. iniciatyvinė grupė ataskaitą, kurioje išdėstytos jos išvados ir rekomendacijos, pateikė Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir EIB.

(7)

Iniciatyvinės grupės ataskaitoje daroma išvada, kad ES garantija EIB yra veiksminga ir stipri politikos priemonė, turinti didelį finansinį ir politinį svertą, ir kad ją reikėtų pratęsti siekiant apimti politinio arba valstybinio pobūdžio riziką. Buvo pasiūlyta tam tikrų Sprendimo Nr. 633/2009/EB pakeitimų, kurie turėtų užtikrinti kuo didesnę EIB išorės operacijų pridėtinę vertę ir veiksmingumą.

(8)

Rengiant naują daugiametę finansinę programą ir siekiant ES veiksmus už jos sienų padaryti veiksmingesnius laikantis Lisabonos sutarties bei labiau matomus, reikėtų iš esmės padidinti ES garantija užtikrinamas sumas. [2 pakeitimas]

(9)

Šio sprendimo II priede pateikiamas šalių, atitinkančių ar galinčių atitikti reikalavimus EIB finansavimui su ES garantija gauti, sąrašas, kuris, palyginti su Sprendimo Nr. 633/2009/EB I priede pateiktu sąrašu, yra išplėstas.

(10)

ES garantija garantuojamos sumos kiekviename regione turėtų ir toliau sudaryti viršutines EIB pagal ES garantiją teikiamo finansavimo ribas, o ne rodiklius, kuriuos turi pasiekti EIB.

(11)

Išplėtus EIB išorės įgaliojimus taip, kad jie apimtų naujas valstybes, ir nepersvarsčius EIB finansavimo, kuriam teikiama ES garantija, viršutinių ribų, de facto sumažėtų paskolų vienai šaliai, kurias EIB skiria naudodamasis savo išorės įgaliojimais, dydis. Siekiant, kad nesusilpnėtų EIB veikla šalyse, kuriose EIB imasi veiksmų, reikėtų tas viršutines ribas atitinkamai pakoreguoti.

(12)

Be regioninių viršutinių ribų reikėtų naudoti neprivalomą 2 000 000 000 EUR įgaliojimą (Klimato kaitos įgaliojimą), kuris būtų paskirstomas kaip paramos paketas EIB finansavimo operacijoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, srityje. EIB galėtų prisidėti savo patirtimi ir ištekliais ir, bendradarbiaudamas su Komisija, padėti valdžios institucijoms bei privačiajam sektoriui kovoti su klimato kaita bei kuo geriau pasinaudoti turimu finansavimu. Remiant padarinių švelninimo ir prisitaikymo projektus, EIB lėšas turėtų papildyti, kiek įmanoma, iš ES biudžeto skiriamos lengvatinės lėšos, veiksmingai ir nuosekliai derinant dotacijas ir paskolas kovai su klimato kaita finansuoti teikiant išorės pagalbą. Šiuo atžvilgiu tikslinga, kad Komisijos metinėje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai būtų pateikiama išsami finansinių priemonių, taikomų šiems projektams finansuoti, ataskaita, kurioje būtų nurodomos EIB finansavimo sumos pagal neprivalomą įgaliojimą ir atitinkamos dotacijų sumos.

(13)

EIB turėtų skirti finansavimą su ES garantija siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį tik toms šalims, kurios, Tarybos nuomone, nėra įsipareigojusios pasiekti tinkamų su klimato kaita susijusių tikslų. Taryba gali nustatyti tokius su šalimis susijusius apribojimus prieš tai, kai EIB skiria lėšų atitinkamoms valstybėms pagal klimato kaitos įgaliojimą. Prieš priimdama sprendimą nustatyti apribojimus Taryba turėtų konsultuotis su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija.

(14)

Nuo 2014 m. EIB turėtų parengti galimą mikrokreditų finansavimo įgyvendinimą, pagerinant skurdžiausiųjų prieigą prie banko finansavimo, siekiant sukurti projektus, kurie generuotų gerovę ir mažintų skurdą. [3 pakeitimas]

(15)

EIB turėtų būti suteikta galimybė, pritarus Komisijai, šalių partnerių naudai vėl į naujas tokio paties pobūdžio operacijas investuoti iš rizikos kapitalo ir specialiųjų paskolų sugrįžtančias lėšas (angl. reflows), gaunamas iš ankstesnių operacijų, kaip siūlė Komisija savo pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (4).

(16)

Kad būtų galima kuo greičiau ir veiksmingiau įsisavinti turimą finansavimą per trejų metų laikotarpį 2011–2013 m., turėtų būti numatyta galimybė pagal klimato kaitos įgaliojimą lanksčiau paskirstyti lėšas regioniniu lygiu ir tuo pačiu metu siekti užtikrinti per minėtą laikotarpį proporcingą lėšų paskirstymą ▐ regionams remiantis pagal bendrąjį įgaliojimą nustatytais išorės pagalbos prioritetais.

(17)

▐ Atliekant vertinimą nustatyta, kad nors vertinamu laikotarpiu (2000-2009 m.) vykdytos EIB operacijos iš esmės atitiko ES išorės politikos kryptis, reikėtų stiprinti ES politikos tikslų ir jų įgyvendinimo vykdant EIB operacijas ryšį, jį tikslinti ir struktūriškai apibrėžti.

(18)

Siekiant padidinti įgaliojimo nuoseklumą, EIB išorės finansavimo veikla labiau remti ES politikos kryptis ir užtikrinti kuo didesnę naudą paramos gavėjams, šiame sprendime turėtų būti nustatyti EIB finansavimo operacijų įgaliojimo visose reikalavimus atitinkančiose šalyse horizontalieji aukšto lygio tikslai pasinaudojant santykiniais EIB privalumais tose srityse, kuriose EIB yra pavykę pasiekti gerų rezultatų. Todėl visuose regionuose, kuriems taikomas šis sprendimas, EIB turėtų finansuoti projektus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, socialinės ir ekonominės infrastruktūros (ypač transporto, energetikos, įskaitant atsinaujinančią energiją, naujų energijos šaltinių mokslinių tyrimų ir plėtros, energetinio saugumo, energetikos infrastruktūros, aplinkosaugos infrastruktūros, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT)) srityse bei vietos privačiojo sektoriaus plėtros srityje, visų pirma remiant mažas ir vidutines įmones (toliau - MVĮ). Reikėtų priminti, kad geresnė MVĮ prieiga prie finansavimo galėtų atlikti esminį vaidmenį skatinant ekonomikos vystymąsi ir kovojant su nedarbu. Šiose srityse šalių partnerių regioninė integracija, įskaitant ES narystės siekiančių šalių, kaimyninių šalių ir Sąjungos ekonominę integraciją, turėtų būti prioritetinis EIB finansavimo operacijų tikslas. EIB gali ES veiklą valstybėse partnerėse remti per tiesiogines užsienio investicijas, kurios prisidėtų prie technologijų propagavimo ir žinių perdavimo arba suteikiant investicijoms į pirmiau minėtas sritis ES garantiją arba teikiant investicijas savo atsakomybe.

(19)

Siekdamas veiksmingai padėti MVĮ, reikalavimus atitinkančiose šalyse EIB turėtų bendradarbiauti su vietos finansų tarpininkavimo institucijomis, ypač siekdamas užtikrinti, kad dalis finansinės naudos bus perduota jo klientams, norėdamas vertinti klientų projektus pagal ES vystymosi tikslus ir užtikrinti pridėtinę naudą, palyginti su rinkoje prieinamu finansavimu. Finansų tarpininkų veikla remiant MVĮ turėtų būti visiškai skaidri ir apie ją turėtų būti reguliariai informuojamas EIB. ▐

(20)

Nors EIB, kaip investicijų bankas, išlieka stiprus dėl savo išskirtinumo, pagal šį sprendimą EIB turėtų planuoti savo išorės operacijų poveikį vystymuisi glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija ir taikant demokratinę Europos Parlamento vykdomą kontrolę ir laikytis Europos konsensuso dėl vystymosi principų bei SESV 208 straipsnyje nustatytų principų, taip pat pagalbos veiksmingumo principų, išdėstytų 2005 m . Paryžiaus deklaracijoje ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkėje. Tai turėtų būti įgyvendinama imantis konkrečių priemonių, visų pirma, stiprinant EIB gebėjimą vertinti projektų poveikio aplinkai, socialinius ir vystymosi aspektus, įskaitant žmogaus teises ir su konfliktais susijusią riziką, bei skatinti vietos konsultacijas su viešosios valdžios institucijomis ir pilietine visuomene . Atlikdamas deramą projektų tikrinimą, EIB turėtų įpareigoti projekto rengėją konsultuotis vietos lygiu ir viešai paskelbti šių konsultacijų rezultatus. Be to, EIB turėtų daugiau dėmesio skirti tiems sektoriams, kuriuose turi sukaupęs didelės patirties vykdydamas finansavimo operacijas Sąjungoje ir kurie toliau skatins atitinkamos šalies vystymąsi, pvz., inter alia, MVĮ ir mikroįmonių prieigą prie finansinių paslaugų, aplinkosaugos infrastruktūros, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, tvaraus transporto ir klimato kaitos švelninimo, visų pirma atsinaujinančios energijos srityje. Be to, galėtų būti finansuojami projektai, kuriuos įgyvendinant remiama sveikatos apsauga ir švietimas, ypač infrastruktūros srityje, jei sudaroma akivaizdi pridėtinė vertė. EIB taip pat turėtų palaipsniui aktyvinti veiklą ▐ prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, tam tikrais atvejais bendradarbiaudamas su ▐ tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) ir Europos dvišalėmis finansų institucijomis (EDFI). Tam reikės galimybių lengvatinėmis sąlygomis naudotis ištekliais ir per protingą laikotarpį didinti specializuotus žmogiškuosius išteklius, skiriamus EIB išorės veiklai. EIB veikla taip pat turėtų papildyti ES tikslus ir prioritetus, susijusius su institucijų stiprinimu ir sektorių reformomis. Galiausiai EIB turėtų nustatyti veiklos rodiklius, kurie būtų susieti su projektų vystymosi ir aplinkos apsaugos aspektais ir jų rezultatais.

(21)

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo įsteigta Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai/Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigybė (Vyriausiojo įgaliotinio pareigybė) siekiant didinti Sąjungos išorės santykių poveikį ir nuoseklumą ▐.

(22)

Be to, pastaraisiais metais išsiplėtė ir sustiprėjo Sąjungos išorės santykių politikos kryptys. Visų pirma, tai buvo susiję su Pasirengimo narystei strategija, Europos kaimynystės politika, Sąjungos strategija dėl Centrinės Azijos, atnaujintomis partnerystėmis su Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija bei Sąjungos strateginėmis partnerystėmis su Rusija, Kinija ir Indija. Tas pats pasakytina ir apie Sąjungos vystymosi politiką, kuri buvo išplėsta siekiant įtraukti visas besivystančias šalis. Nuo 2007 m. Sąjungos išorės santykiai taip pat buvo stiprinami naudojant naujas finansines priemones, t. y. Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EIDHR) ir Stabilumo priemonę.

(23)

Įsteigus EIVT ir įsigaliojus šiam sprendimui, Komisija ir EIB turėtų iš dalies pakeisti susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir koordinavimo regionuose, nurodytuose 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/1016/EB, suteikiančiame Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (5), ir atitinkamais atvejais bei pritarus Vyriausiajam įgaliotiniui, naująjį susitarimo memorandumą taikyti EIVT, ypač kai tai susiję su strateginiu lygiu vykdomu nuolatiniu ir sistemingu EIB ir Komisijos dialogu, kuriame taip pat galėtų dalyvauti EIVT, ir kitais aspektais, priskiriamais EIVT kompetencijai.

(24)

EIB veikla narystės siekiančiose šalyse ▐ vykdoma pagal Stojimo ir Europos partnerystės dokumentus, kuriuose nustatyti kiekvienos šalies prioritetai, taip pat Kosovo atveju (6) siekiant pažangos suartėti su Sąjunga, kuriuose numatytas ES pagalbos teikimas. Stabilizacijos ir asociacijos procesas (SAP) – tai ES politikos Vakarų Balkanuose sistema. Ji yra grindžiama progresyvia partneryste, kurią įgyvendindama Sąjunga siūlo prekybos nuolaidas, ekonominę ir finansinę pagalbą bei sutartinius santykius įgyvendinant stabilizacijos ir asociacijos susitarimus (SAS). Pasirengimo narystei finansinė pagalba, teikiama naudojantis PNPP, padeda kandidatėms ir galimoms kandidatėms pasirengti Sąjungos narystės įsipareigojimams ir uždaviniams. Šia pagalba remiamos vykdomos reformoms, įskaitant pasirengimą narystei. Pagrindinis dėmesys skiriamas institucijų stiprinimui, derinimui su Sąjungos acquis ▐ ir pasirengimui vykdyti ES politiką bei priemones ir priemonių, kurias taikant siekiama ekonomikos sanglaudos, skatinimui .

(25)

Laikydamasi SESV 209 straipsnio 3 dalies nuostatų, EIB turėtų siekti netiesiogiai remti 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą visuose regionuose, kuriuose jis vykdo veiklą.

(26)

EIB veikla partnerystės šalyse turėtų būti vykdoma įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, pagal kurią Sąjunga siekia plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, siekdama sukurti Sąjungos vertybėmis, kaip antai, demokratija, teisinės valstybės principu, geru valdymu ir pagarba žmogaus teisėms, grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimu grindžiami santykiai. Šiems tikslams pasiekti, Sąjunga ir jos partneriai įgyvendina suderintus dvišalius veiksmų planus, kuriuose nustatyti prioritetai, įskaitant dėl politinių ir saugumo klausimų, prekybos ir ekonominių reikalų, aplinkosaugos ir socialinių klausimų bei transporto ir energetikos tinklų , tokių kaip antai Nabuko dujotiekio projektas ir kiti dujotiekio projektai, kurie Sąjungai yra ypač svarbūs, integravimo . Viduržemio jūros šalių sąjunga, ES Baltijos jūros regiono strategija, Rytų partnerystė ir Juodosios jūros sinergija yra daugiašalės ir regioninės iniciatyvos, papildančios Europos kaimynystės politiką; jomis siekiama skatinti Europos Sąjungos ir atitinkamos kaimyninių šalių partnerių, kurioms iškyla bendri uždaviniai ir (arba) su kuriomis yra bendra geografinė aplinka, grupės bendradarbiavimą. Viduržemio jūros šalių sąjunga , remdama bendrą abiejų Viduržemio jūros pakrančių ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, siekia iš naujo pradėti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių integracijos procesą ir remia geresnį socialinį ir ekonominį vystymąsi, solidarumą, regioninę integraciją, tvarų vystymąsi ir žinių gilinimą, akcentuojant poreikį stiprinti finansinį bendradarbiavimą įgyvendinant regioninius ir tarpvalstybinius projektus. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga ypač remia jūrų ir sausumos greitkelių kūrimą, Viduržemio jūros valymą, Viduržemio jūros regiono saulės energijos planą, Viduržemio jūros regiono verslo vystymosi iniciatyvą, civilinės saugos iniciatyvas ir Europos ir Viduržemio jūros regiono universitetą. ES Baltijos jūros regiono strategija remia tvarią aplinkos sistemą ir optimalią ekonomikos bei socialinę raidą Baltijos jūros regione. Rytų partneryste siekiama sudaryti būtinas sąlygas ES ir Rytų partnerystės šalių politinei asociacijai ir tolesnei ekonominei integracijai paspartinti , tačiau to nebus galima pasiekti, jei Rytų partnerystės šalys nesilaikys demokratijos ir teisinės valstybės principų bei negerbs žmogaus teisių . Rusijos Federacijos ir Sąjungos plataus masto Strateginė partnerystė vykdoma atskirai nuo Europos kaimynystės politikos ir numato bendras erdves bei veiksmų planus. Juos daugiašaliu lygiu papildo Šiaurės dimensijos iniciatyva, numatanti Sąjungos, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos bendradarbiavimą.

(27)

EIB veikla Lotynų Amerikoje turėtų būti vykdoma įgyvendinant Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių strateginę partnerystę. Kaip akcentuojama 2009 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (7), ES prioritetai bendradarbiavimo su Lotynų Amerika srityje yra skatinti regioninę integraciją ir panaikinti skurdą bei socialinę nelygybę siekiant skatinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi. Šių politinių tikslų reikėtų siekti atsižvelgiant į skirtingą Lotynų Amerikos šalių išsivystymo lygį. Bendrose Sąjungos ir Lotynų Amerikos interesų srityse, įskaitant aplinkosaugą, klimato kaitą, nelaimių rizikos mažinimą ir energetiką, mokslą, mokslinius tyrimus, aukštąjį mokslą, technologijas ir inovacijas, reikėtų siekti dvišalio dialogo.

(28)

EIB turėtų vykdyti aktyvią veiklą Azijoje - tiek dinamiškose augančios ekonomikos, tiek ir neturtingiausiose šalyse. Šiame įvairialypiame regione Sąjunga stiprina strateginę partnerystę su Kinija ir Indija, vyksta derybos dėl naujos partnerystės ir laisvosios prekybos sutarčių su Pietryčių Azijos šalimis. Tuo pat metu vystomasis bendradarbiavimas išlieka vienu iš Sąjungos ir Azijos partnerystės prioritetų: ES Azijos regiono vystymosi strategija siekiama panaikinti skurdą remiant plataus masto tvarų ekonominį augimą, skatinant prekybai ir integracijai regione palankią aplinką ir sąlygas, stiprinant valdymą, didinant politinį ir socialinį stabilumą bei remiant 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą. Kuriama bendra politika tokiems uždaviniams, kaip antai kova su klimato kaita, darnus vystymasis, saugumas ir stabilumas, valdymas ir žmogaus teisės, taip pat gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija ir reagavimas, spręsti.

(29)

ES naujos partnerystės su Centrine Azija strategija, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2007 m. birželio mėn., sustiprino regioninį ir dvišalį dialogą bei ES bendradarbiavimą su Centrinės Azijos šalimis regionui aktualiausiais klausimais, kaip antai skurdo mažinimas, darnus vystymasis ir stabilumas. Strategijos įgyvendinimas užtikrino svarbią pažangą žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratijos, švietimo, ekonominio vystymosi, prekybos ir investicijų, energetikos ir transporto bei aplinkosaugos politikos srityse.

(30)

EIB veikla Pietų Afrikoje turėtų būti vykdoma įgyvendinant ES ir Pietų Afrikos šalies strateginį dokumentą. Pagrindinės strateginiame dokumente nustatytos sritys yra darbo vietų kūrimas ir paslaugų teikimo bei socialinės sanglaudos gebėjimų vystymas. EIB veikla Pietų Afrikoje papildo Komisijos vystomojo bendradarbiavimo programą, visų pirma dėl to, kad EIB daugiausia dėmesio skiria privačiajam sektoriui remti ir investicijoms į infrastruktūros bei socialinių paslaugų (būsto, elektros energijos , geriamojo vandens valymo projektų ir savivaldos infrastruktūros) plėtrą. Pietų Afrikos šalies strateginio dokumento laikotarpio vidurio peržiūroje yra pasiūlyta stiprinti veiksmus kovos su klimato kaita srityje vykdant veiklą, padedančią kurti „žaliąsias“ (aplinką tausojančias) darbo vietas.

(31)

Siekiant užtikrinti didesnį visos ES paramos atitinkamuose regionuose nuoseklumą, reikėtų rasti galimybių atitinkamai ir tam tikrais atvejais derinti EIB finansavimą su ES biudžeto ištekliais, pavyzdžiui, garantijų, rizikos kapitalo ir palūkanų normų subsidijų, investicijų į bendrą finansavimą forma, kartu teikiant techninę pagalbą projektams rengti ir įgyvendinti naudojant PNPP, EKPP, Stabilumo priemonę, EIDHR ir VBP. Kai EIB finansavimas derinamas su kitais ES biudžeto ištekliais, visuose finansiniuose sprendimuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kokie ištekliai turi būti naudojami. Komisijos metinėje EIB finansavimo operacijų, įvykdytų remiantis šiuo sprendimu, ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti išsamiai nurodytas biudžeto lėšų paskirstymas ir finansinės priemonės, kurios naudotos kartu su EIB finansavimu. Vykdant kitą daugiametę finansinę programą reikėtų didesnės šių ES finansinių priemonių ir EIB išorės įgaliojimų sąveikos.

(32)

Reikėtų užtikrinti, kad EIB išorės finansavimo operacijos visais lygiais - pradedant išankstiniu strateginiu planavimu ir baigiant tolesniu projektų kūrimu - atitiktų ir remtų ES išorės santykių politikos kryptis ir šiame sprendime numatytus aukšto lygio tikslus. Siekiant didinti ES išorės veiksmų nuoseklumą, reikėtų toliau aktyvinti Komisijos, EIVT ir EIB dialogą politikos ir strategijos klausimais. Tuo pačiu tikslu reikėtų stiprinti EIB, ▐ Komisijos ir EIVT bendradarbiavimą ir išankstinius tarpusavio informacijos mainus veiksmų lygiu. Kai tikslinga, ne Sąjungoje esantys EIB biurai turėtų būti įsteigti ES delegacijose siekiant sustiprinti tokį bendradarbiavimą ir kartu dalintis veiklos išlaidas. Ypatingai svarbu EIB, Komisijai ir tam tikrais atvejais EIVT iš anksto keistis nuomonėmis rengiant programavimo dokumentus, nes tai padidins šių trijų ES institucijų vykdomos veiklos sąveiką.

(33)

Bendrojo įgaliojimo tikslų ir jų įgyvendinimo susiejimo praktinės priemonės turėtų būti numatytos regioninėse veiklos gairėse ▐. Siekdama parengti tokias gaires, kurios būtų visuotinai taikomos ir papildytų šį sprendimą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EIB ir klausimais, priskiriamais jos kompetencijai, su EIVT, turėtų būti įgaliota priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Šių gairių išeities tašku turėtų būti platesnė ES politikos programa kiekvienam regionui, jos turėtų atitikti ES šalių strategijas ir jomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad EIB finansavimas papildytų atitinkamas ES pagalbos politikos kryptis, programas ir priemones skirtinguose regionuose. Gairės turėtų būti teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai pagal kasmetinę Komisijos atskaitomybės apie EIB išorės įgaliojimą procedūrą.

(34)

EIB, pasikonsultavęs su Komisija, turėtų parengti preliminarią daugiametę programą dėl numatomos EIB finansavimo operacijų apimties, kad būtų galima atitinkamai suplanuoti biudžeto lėšas, kurių reikia Garantijų fondo atidėjiniams sudaryti ir užtikrinti, kad EIB numatomas finansavimas neviršytų šiame sprendime nustatytos ribos . Į šį planą Komisija turėtų atsižvelgti reguliariai programuodama biudžetą, kuris perduodamas biudžeto valdymo institucijai.

(35)

Komisija , atsižvelgdama į sukauptą teigiamą patirtį ir siekdama optimizuoti bei racionalizuoti didesnio dotacijų bei paskolų išorės regionuose derinimo mechanizmų veikimą , iki 2012 m. vidurio turėtų pasiūlyti sukurti „ES bendradarbiavimo ir vystymo platformą“. Šis pasiūlymas turėtų būti pagrįstas poveikio vertinimu, kuriame būtų nurodytos tokios platformos išlaidos ir teikiama nauda. Atlikdama šį nagrinėjimą, Komisija turėtų konsultuotis su EIB , Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei kitomis Europos daugiašalėmis ir dvišalėmis finansų institucijomis. Šiuo tikslu Komisija turėtų įsteigti darbo grupę, sudarytą iš valstybių narių atstovų, Europos Parlamento narių, EIB ir prireikus iš kitų institucijų, aktyviai veikiančių ES bendradarbiavimo ir vystymosi srityje, atstovų. Tokia platforma , vadovaujant Europos Komisijai, turėtų skatinti sąveiką, keitimąsi informacija apie planuojamus projektus, abipusio pasitikėjimo susitarimus, grindžiamus sąlyginiu skirtingų institucijų pranašumu, tuo pat metu nepažeidžiant ES institucijų vaidmens ir prerogatyvų įgyvendinant ES biudžetą ir finansavimo institucijoms teikiant paskolas. Tokia platforma bus itin naudinga finansuojant projektus, kuriuos įgyvendinant skatinamas vystymasis arba imamasi priemonių prieš klimato kaitą.

(36)

EIB turėtų būti skatinamas atlikti sąnaudų ir naudos analizę, kad jis visą savo išorės veiklą palaipsniui geografiškai suskirstytų taip, kad geriau prisitaikytų prie kiekvienos zonos ypatumų ir skatintų šalis partneres dalyvauti ir dalintis atsakomybe konkretaus fondų valdymo ir susijusių projektų finansinės stebėsenos srityse. Atsižvelgdamas į minėtosios analizės rezultatus, EIB turėtų apsvarstyti, ar derėtų pradėti šį procesą išskirstant savo veiklą Viduržemio jūros regione, kuri iki šiol buvo sutelkta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir partnerystės priemonėje (angl. FEMIP), ir tą padaryti įsteigiant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendro vystymosi finansinę instituciją, kurios pagrindiniu akcininku būtų EIB. Šiuo konkrečiu Viduržemio jūros regiono atveju ši institucinė pertvarka sudarytų sąlygas EIB pagerinti savo veiksmų efektyvumą, padidinti regimumą Viduržemio jūros regiono šalyse ir suteikti didesnę finansinę paramą prioritetinėms Sąjungos iniciatyvoms, skirtoms Viduržemio jūros regiono šalims. EIB taip pat turėtų remtis programa „Invest in Med“, kuri padeda veiksmingai plėtoti šalių partnerių įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų tinklus.

(37)

EIB turėtų būti skatinamas plėsti operacijas ir įvairinti savo finansines priemones ne ES nesinaudojant Sąjungos garantija taip , kad garantija būtų skatinamos tik tos šalys ir projektai, kurie turi mažas galimybes patekti į rinką, ir tuomet, kai garantija suteikiama didesnė pridėtinė vertė . Dėl šios priežasties ir visada siekdamas tikslo remti ES išorės politikos tikslus , EIB turėtų didinti savo rizika skolinamas sumas, ypač narystės siekiančiose šalyse ir kaimyninėse šalyse, kitų regionų investicinio reitingo šalyse, taip pat investicijų nepritraukiančiose šalyse, kai EIB turi atitinkamas trečiųjų šalių garantijas. EIB, susitaręs su Komisija, turėtų parengti politiką, pagal kurią projektai būtų priskiriami įgaliojimui pagal ES garantiją arba EIB finansavimui savo rizika. Pagal tokią politiką būtų atsižvelgiama į atitinkamų šalių ir projektų kreditingumą. Atnaujinant išorės įgaliojimus laikotarpiu po 2013 m., reikėtų peržiūrėti šią politiką ir iš naujo apsvarstyti šalių, atitinkančių kriterijus garantijai suteikti, sąrašą atsižvelgiant į garantijų fondo atidėjinių poveikį biudžetui.

(38)

Kai EIB turi atitinkamas garantijas, jis turėtų būti skatinamas plėsti vietos lygio vešiesiems subjektams skirtas operacijas šalyse, kuriose jis vykdo veiklą.

(39)

EIB turėtų išplėsti naujų ir naujoviškų finansavimo priemonių pasiūlą, be kita ko, skirdamas daugiau dėmesio garantijų priemonių kūrimui. Be to, EIB turėtų būti skatinamas paskolas teikti vietos valiuta ir vietos rinkose leisti obligacijas su sąlyga, kad šalys partnerės įgyvendins būtinas struktūrines reformas, visų pirma finansų sektoriuje, taip pat imsis kitų priemonių EIB veiklai palengvinti.

(40)

Siekiant užtikrinti, kad bankas visuose regionuose ir subregionuose atitiktų įgaliojimo reikalavimus, per protingą laikotarpį jo išorės veiklai reikėtų skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tai visų pirma būtų pakankami gebėjimai ES vystomojo bendradarbiavimo tikslams remti, didesnis dėmesys su veikla susijusių aplinkosaugos, socialinių ir vystymosi aspektų ex ante vertinimui bei veiksminga projektų stebėsena jų įgyvendinimo metu. Reikėtų išlaikyti galimybes didinti efektyvumą bei veiksmingumą ir aktyviai siekti sąveikos.

(41)

Vykdydamas finansavimo operacijas ne Sąjungoje, kurios patenka į šio sprendimo taikymo sritį, EIB turėtų stengtis toliau stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su TFI ir EDFI, ▐ įskaitant tam tikrais atvejais bendradarbiavimą dėl sektorių sąlygų ir abipusio pasitikėjimo procedūrų, bendrą finansavimą ir dalyvavimą pasaulinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, skatinančiose pagalbos koordinavimą ir veiksmingumą. Toks koordinavimas ir bendradarbiavimas turėtų padėti išvengti veiklos įgyvendinant projektus dubliavimosi ir nepageidaujamos konkurencijos, susijusios su ES finansuojamais projektais. Tos pastangos turėtų būti grindžiamos ▐ tarpusavio sąveika. EIB finansavimas pagal bendradarbiavimo sutartis su kitomis TVĮ ir dvišalėmis finansų įstaigomis turi būti vykdomas laikantis šiame sprendime nustatytų principų.

(42)

EIB turėtų pagerinti savo bendradarbiavimą su kitomis Europos finansų įstaigomis ypač ES nepriklausančiose šalyse, kuriose atliekama bendra veikla. Komisija, EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sudarė trišalį susitarimo memorandumą, apimantį visas bendros veiklos šalis, kurios nėra Sąjungoje. Tikimasi, kad šis memorandumas padės išvengti EIB ir ERPB tarpusavio konkurencijos ir sudaryti sąlygas, kad šių institucijų veikla papildytų viena kitą, geriau panaudojant privalumus, kuriuos jie turi vienas kito atžvilgiu. Šiame memorandume taip pat turėtų būti numatytas jų procedūrų suartėjimas per protingą laikotarpį. Reikėtų apsvarstyti galimybę ilgainiui glaudžiau susieti šiuos abu bankus, turinčius didžiąją dalį Europos kapitalo, siekiant kuo geriau panaudoti Europos išorės veiklos finansavimo priemones.

(43)

Reikėtų gerinti EIB atskaitomybę ir informacijos Komisijai teikimą siekiant sudaryti galimybes Komisijai pagerinti jos metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą. Ataskaitoje visų pirma turėtų būti įvertinta EIB finansavimo operacijų atitiktis šiam sprendimui atsižvelgiant į veiklos gaires, į ją turėtų būti įtraukti skirsniai apie EIB pridėtinę vertę, pvz., parama ES užsienio politikai ir įgaliojimų reikalavimų vykdymui, finansinių operacijų kokybę bei finansinės naudos perdavimą klientams, ir skirsniai apie bendradarbiavimą su Komisija, kitomis TFI ir dvišaliais donorais, įskaitant bendradarbiavimą bendro finansavimo srityje. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinta tai, kaip EIB, rengdamas finansuojamus projektus ir vykdydamas jų stebėseną, atsižvelgė į ekonominį, finansinį, ekologinį ir socialinį tvarumą. Joje taip pat turėtų būti specialus skirsnis, skirtas išsamiai įvertinti priemones, kurias EIB įgyvendino siekdamas laikytis šio įgaliojimo, kaip nustatyta pagal Sprendimą Nr. 633/2009/EB, ypatingą dėmesį skiriant EIB operacijoms, kurias vykdydamas jis taiko finansines priemones, galiojančias lengvatinio apmokestinimo centruose. Vykdydamas savo finansines operacijas, EIB turėtų užtikrinti, kad jis deramai laikosi su menkai reguliuojamomis ar nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis susijusios politikos, kurios tikslas – prisidėti prie tarptautinės kovos su mokesčių sukčiavimu ir slėpimu. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinami projektų socialiniai ir vystymosi aspektai. Ataskaita turėtų būti skelbiama viešai, kad pilietinė visuomenė ir paramą gaunančios šalys galėtų pareikšti savo nuomonę. Jei būtina, ataskaitoje turi būti nurodyti esminiai aplinkybių pokyčiai, pateisinantys tolimesnius įgaliojimo pakeitimus iki laikotarpio pabaigos. Šiame pranešime ypač turi būti išsamiai nurodytas viso pagal šį sprendimą vykdomo EIB finansavimo ir kitų ES finansavimo šaltinių bei kitų donorų lėšų išsamus paskirstymas, tokiu būdu pateikiant išsamią finansinių operacijų finansinės padėties apžvalgą.

(44)

EIB finansavimo operacijos ir toliau turėtų būti administruojamos pagal EIB taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas kontrolės priemones ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti mokesčių slėpimo, taip pat pagal atitinkamas taisykles ir procedūras, susijusias su Audito Rūmais ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF),

a)

bendrąjį įgaliojimą – 27 567 000 000 EUR ;

b)

klimato kaitos įgaliojimą – 2 000 000 000 EUR.

a)

vietos privataus sektoriaus plėtra, visų pirma remiant mažas ir vidutines įmones,

b)

socialinės ir ekonominės infrastruktūros, įskaitant transporto, energetikos, aplinkosaugos infrastruktūrą bei informacinių ir ryšių technologijas (IRT), vystymas,

c)

klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, kaip apibrėžta 2 straipsnio 4 dalyje.

a)

Komisijos ir (arba) tam tikrais atvejais EIVT rengiamus strateginius dokumentus, kaip antai šalių ir regionų strateginiai dokumentai, preliminarios programos, veiksmų planai ir pasirengimo narystei dokumentai;

b)

EIB strateginio planavimo dokumentus ir planuojamus projektus;

c)

kitus politinius ir veiklos aspektus.

a)

valiutos nepervedimo;

b)

turto nusavinimo;

c)

karo arba pilietinių neramumų;

d)

atsisakymo vykdyti teisingumą pažeidus sutartį.

A.

Narystės siekiančios šalys – 9 166 000 000 EUR ;

B.

Kaimyninės ir partnerystės šalys – 13 664 000 000 EUR ;

preliminariai suskirstyta į tokias dalis:

C.

Azija ir Lotynų Amerika – 3 837 000 000 EUR ;

preliminariai suskirstyta į tokias dalis:

D.

Pietų Afrikos Respublika – 900 000 000 EUR.