15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/115

A.

kadangi visuotinis atšilimas ir klimato kaita pripažįstami itin rimtomis grėsmėmis,

B.

kadangi klimato kaita turės didelį poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį,

C.

kadangi net jei pasauliui pavyks apriboti ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, vis dar reikės didelių pastangų prisitaikyti prie neišvengiamų padarinių,

D.

kadangi tikslas išlaikyti temperatūros augimo apribojimą iki +2 °C vis tiek Europai reikštų atšilimą, pasižymintį kraštutiniais regionų klimato pokyčiais, ir, jei bus įgyvendinti dabartiniai įsipareigojimai, apie kuriuos pranešta JTBKKK, atšilimas padidės +3,5–4 °C,

E.

kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionuose bus skirtingas, skirsis taip pat poveikio mastas ir laikotarpis,

F.

kadangi, kaip pažymėta Komisijos baltojoje knygoje, norėdamos prisitaikyti ES valstybės narės turės būti solidarios su nepalankioje padėtyje esančiais regionais ir labiausiai klimato kaitos paveiktais regionais,

G.

kadangi Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas yra dvi pažeidžiamiausios Europos zonos, kurios jau susiduria su vandens trūkumo, sausrų ir miškų gaisrų problemomis, ir kadangi neseniai atlikti tyrimai rodo, kad prognozuojama, jog iki 2080 m. Pietų Europoje pasėlių derlius sumažės maždaug 25 proc. (8),

H.

kadangi, Europos kvėpavimo ligų draugijos duomenimis, specifinei miestų temperatūros ribai padidėjus vienu laipsniu Celsijaus, kvėpavimo problemų turinčių žmonių mirtingumas padidėja 6 proc.,

I.

kadangi baltosios knygos skirsnis „Išorės veikla ir pagal JTBKKK vykdoma veikla“ yra svarbus ir ES turi kalbėti vienu balsu, kad galėtų atlikti vadovaujantį vaidmenį kovoje su klimato kaita ir padėtų sukurti naują klimato diplomatiją, kaip buvo raginama 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Kopenhagos konferencijos rezultatų,

J.

kadangi klimato kaitos poveikis ekonomikai, visuomenei ir platesniajai aplinkai bus labiausiai jaučiamas netiesiogiai – blogėjant žmogaus gerovei būtinoms ekosistemos paslaugoms, ir kadangi dėl to ES prisitaikymo strategijos pagrindas turi būti ekosistemų apsauga,

K.

kadangi dėl kylančios vidutinės temperatūros mažėja naftos ir dujų paklausa šildymui, tačiau tuo pat metu didėja dienų, kuriomis reikalingas vėsinimas, skaičius ir dėl to gali padidėti elektros paklausa,

L.

kadangi esami Europos teisės aktai, tiesiogiai susiję su aplinkos apsaugos klausimais, turėtų būti nuoseklus pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima didinti ES gebėjimą susidoroti su klimato kaitos poveikiu,

M.

kadangi Europos lygmeniu vykdant veiksmus turėtų būti nustatyti aukščiausi aplinkos apsaugos (įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos) standartai ir šie veiksmai turi atitikti minėtuosius standartus trumpos ir ilgos trukmės laikotarpiu,

1.

teigiamai vertina minėtą baltąją knygą;

2.

pritaria siūlomos ES prisitaikymo prie klimato kaitos programos tikslui – padėti ES tapti atsparesne klimato kaitos poveikiui;

3.

palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje pabrėžiama būtinybė didinti visų ekosistemų atsparumą, kadangi tai pagrindinis būdas apsisaugoti nuo klimato kaitos poveikio; dar kartą pabrėžia, kad gamtos ekosistemos yra pagrindiniai Žemės anglies absorbentai, sukaupiantys 50 proc. visų per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir padedantys tiek švelninti klimato kaitą, tiek prie jos prisitaikyti;

4.

pabrėžia nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos planų, kuriuos sudarant remiamasi bendra ES programa, padedančia valstybėms narėms planuoti savo prisitaikymo pastangas ir apie jas pranešti, svarbą; mano, kad į šiuos planus turi būti įtraukti rizikos ir pavojų žemėlapiai, kuriuose būtų parodyta infrastruktūra ir įrenginiai, kurie esant nepalankioms oro sąlygoms gali kelti pavojų aplinkai ar visuomenės sveikatai; ragina užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama visuomenei ir kitoms valstybėms narėms;

5.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti prisitaikymo aspektus į visas ES politikos kryptis, ypač bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, miškininkystės bei sanglaudos politiką, taip pat į poveikio aplinkai vertinimo teisės aktus, planavimo leidimus ir statybos standartus ir užtikrinti šių priemonių darną taikant ekosistemų atsparumu pagrįstą horizontaliąją ir kelis sektorius apimančią strategiją;

6.

pabrėžia, kad pagrindinėms veiklos sritims, nustatytoms baltojoje knygoje, turėtų ir toliau būti teikiamas prioritetas, atsižvelgiant į tikėtinus įvairių padarinių Europoje laikotarpius, siekiant, kad turimi ištekliai būtų skiriami veiksmingiau;

7.

pritaria Komisijos požiūriui, kad reikalinga daugiau žinių apie klimato kaitos poveikį, kad mokslinių tyrimų rezultatai galėtų būti platinami kuo didesniu mastu ir galėtų būti parengtos atitinkamos prisitaikymo priemonės;

8.

ragina Komisiją ne tik kaupti žinias apie klimato kaitos poveikį skiriant ypatingą dėmesį Europos Sąjungai, bet taip pat perduoti šias žinias besivystančioms ir naujoms pramoninėms šalims, kad jos galėtų jomis pasinaudoti pačios ieškodamos klimato kaitos problemos sprendimo ir veiksmingai panaudotų klimato apsaugos priemonėms skirtas lėšas;

9.

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų pastangos turėtų būti sustiprintos vykdant dabartinę Septintąją bendrąją programą ir būsimas mokslinių tyrimų bendrąsias programas, kad būtų užpildytos egzistuojančios žinių spragos, susijusios su pavojais (praeities ir tikėtinomis ateities gaivalinėmis nelaimėmis) ir kitais atitinkamais veiksniais, kaip antai socialiniai ir ekonominiai pokyčiai (dabartinis ir būsimas rizikos turto geografinis pasiskirstymas) tam tikrose vietose ir tam tikru laiku, bei parengta išlaidų ir naudos, susijusios su prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio priemonėmis, ir jų atitinkamo indėlio mažinant klimato keliamą pavojų ar pažeidžiamumą dėl jo įvertinimo tvarka ir metodai, taip pat pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama moksliniams tyrimams ir technologijų vystymo finansavimui valstybėse, kurios patiria didelių prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų;

10.

atsižvelgdamas į tai, kad yra įvairių Bendrijos klimato scenarijų, mano, kad pažeidžiamumo rodikliai turėtų būti parengti skubiai, ir pabrėžia tolesnių mokslinių tyrimų, susijusių su atitinkamu modeliavimu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, poreikį, taip pat būtinybę apibrėžti prisitaikymo pajėgumus visoje ES teritorijoje; todėl ragina Europos aplinkos agentūrą (EAA) parengti ataskaitas, kuriose būtų išnagrinėta, kokią riziką klimato kaita kelia pažeidžiamiausiems Europos regionams, ir nustatyti prisitaikymo poreikius, kliūtis, laikotarpius, galimybes, politikos lygmenis ir pasirinktis, siekiant nustatyti prisitaikymo praktikos politines gaires ir regionų bei vietos suinteresuotosioms šalims padėti parengti tvirtas prisitaikymo strategijas;

11.

vis dėlto primena, kad su klimato kaitos padariniais susijęs neaiškumas yra neatskiriama problemos dalis, ir sprendimai šioje srityje kartais turės būti priimti nelaukiant mokslinio tikrumo, vadovaujantis atsargumo metodu;

12.

laikosi nuomonės, kad būtina numatyti finansavimą klimato tyrimams, kurie būtų veiksmingiau vykdomi Europos lygmeniu ir kurie suteiktų tvirtą pagrindą rengti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

13.

ragina Komisiją visoms viešoms ir privačioms suinteresuotosioms šalims užtikrinti lengvą prieigą prie išsamių duomenų (įskaitant metaduomenis, kuriais aprašoma duomenų rinkinių metodika); mano, kad klimato kaitos duomenys turėtų būti laikomi tarnaujančiais visuomenės gerovei, todėl, vadovaujantis INSPIRE direktyvos 14 straipsniu, visuomenė turėtų turėti galimybę jais naudotis nemokamai arba už mokestį, kuris padengia duomenų rinkinių priežiūros ir atitinkamo naudojimosi duomenų paslaugomis išlaidas;

14.

pabrėžia, kad būtina sukurti vietos ir regioninių prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų tinklą ir visoje Europoje dalytis patirtimi; pabrėžia, kad pažangiausių sprendimų nustatymas gali duoti papildomos naudos rengiant ES strategiją;

15.

pabrėžia, kad svarbu taikyti dalyvaujamuosius mokslinių tyrimų metodus, kuriuos raginama taikyti programoje „Mokslas ir visuomenė“, vykdomoje pagal ES 7–ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, nes jie kartu su bendruomenėmis ir vietos valdžios institucijomis padeda bendrai kaupti žinias, skirtas nustatyti geriausias prisitaikymo regionų ir vietos lygmeniu strategijas bei užtikrinti geriausią žinių sklaidą;

16.

palankiai vertina baltojoje knygoje išdėstytą pasiūlymą sukurti keitimosi informacija sistemą; tikisi, kad ši sistema pradės veikti 2011 m. ir kad iki to laiko bus parengti modeliai ir prognozavimo priemonės;

17.

mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad informacijos koordinavimo mechanizmas būtų sukurtas kaip portalas, į kurį būtų integruotos kitos esamos sistemos, pvz., Bendros informacijos apie aplinką sistema (angl. SEIS) ir Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (angl. GMES), ir teiktų naudą atsižvelgiant į ES, valstybių narių ir privačių suinteresuotųjų šalių pasirengimą planuoti, finansuoti ir įgyvendinti tinkamus prisitaikymo planus;

18.

pabrėžia per palydovus teikiamų paslaugų svarbą, būtent tuomet, kai stichinių nelaimių atvejais tenka vykdyti gelbėjimo veiklą; ragina visus susijusius subjektus užtikrinti, kad GMES veiktų visu pajėgumu kuo skubiau;

19.

pabrėžia, kad svarbu patvirtinti kelis sektorius apimantį metodą, pagrįstą ekosistemų atsparumu, buveinių ir biologinės įvairovės apsauga ir ekosistemų teikiamomis paslaugomis, ir užtikrinti priemonių, kurių turi būti imamasi vykdant visų atitinkamų sektorių politiką, bendrą sąveiką ir darną;

20.

yra ypač susirūpinęs dėl vandens, vieno svarbiausių mūsų planetos išteklių, nes klimato kaita turės didelį poveikį vandens, visų pirma, geriamojo, kiekybei ir kokybei;

21.

pabrėžia, kad ES turi veiksmingiau valdyti savo vandens išteklius, t. y. taikyti tvarų dvejopą metodą – stiprinti išteklių potencialą ir aktyviai mažinti paklausą ir gyventojų daromus nuostolius – ir vykdyti socialinę ir ekonominę veiklą;

22.

pabrėžia, kad svarbu visiškai įtraukti prisitaikymo aspektą į upių baseino valdymo planus, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 30 d. parengtomis gairėmis;

23.

pabrėžia aktyvaus Vandens pagrindų direktyvos (2000/60/EB) (9) įgyvendinimo ir upių baseino valdymo planų veiksmingumo svarbą, ypač kai jūrų baseinai apima kelias valstybes, taip pat regionuose, kuriuose vandens stygius pasieks kritinį lygį ir (arba) kuriuose dažnėja potvyniai;

24.

pabrėžia Potvynių direktyvos, kurioje numatytas visapusiškas dėl klimato kaitos padidėjusios potvynių rizikos vertinimo ir stebėsenos mechanizmas ir rengiami prisitaikymo metodai, įgyvendinimo svarbą, taip pat naudą, kurią kontroliuojant potvynius ir mažinant jų poveikį gali teikti atspari aplinka ir ekosistemos;

25.

pabrėžia būtinybę stiprinti žemės ūkio ekologinės sistemos atsparumą tvariau naudojant gamtinius išteklius, ypač vandenį ir dirvožemį, aktyviai raginant atsisakyti netvarios praktikos ir nesodinti javų rūšių, kurios yra netinkamos dėl sunaudojamo vandens kiekio, ir dažniau naudojantis tų pačių rūšių ar tarprūšine biologine įvairove, kai reikia rinktis sėklas ir gyvūnų rūšis;

26.

mano, kad bendroji žemės ūkio politika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant prisitaikymo ir kad ją vykdant turi būti plėtojamas labiau ekosistemomis pagrįstas požiūris į žemės ūkį, saugant ir stiprinant biologinės įvairovės ir kitų ekosistemos paslaugų išsaugojimo rezultatus, įskaitant dirvožemio apsaugą, potvynių vandens kokybę ir kraštovaizdžių ekologinį ryšį, taip pat mano, jog tvaraus ūkininkavimo būdų taikymas duos didelės naudos dirvožemio išsaugojimui, vandentvarkai, biologinės įvairovės išsaugojimui ir ekosistemų atsparumui;

27.

pabrėžia, kad į ES miškų apsaugos priemones turės būti įtrauktas prisitaikymo aspektas, nes miškų ekosistemas labai paveiks klimato kaita ir gaisrų pavojus taps didesnis;

28.

pritaria Komisijos pasiūlymams atnaujinti ES miškininkystės strategiją; ragina Komisiją nedelsiant pradėti diskusijas dėl miškų apsaugos;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares, apželdinant miškais Viduržemio jūros šalis, pradėti taikyti agrarinės miškininkystės priemones, nes tai yra ekonomiškai veiksmingas būdas teikti pagrindines ekosistemų paslaugas;

30.

reiškia susirūpinimą, kad pastaraisiais metais Europoje kilo gaisrų, sunaikinusių daugiau negu 400 000 hektarų miško per metus, o to priežastis – didėjantis kėlimasis iš kaimų ir tradicinės veiklos atsisakymas, nepakankama miškų priežiūra, didelės išlaidos, skirtos miškams, kuriuose auga tik vienos rūšies medžiai, netinkamų medžių rūšių sodinimas ir tinkamos prevencijos politikos nebuvimas bei nepakankamai griežtos bausmės tyčinio miškų padegimo atveju, taip pat netinkamas teisės aktų, draudžiančių neteisėtas statybas ir užtikrinančių miškų atželdinimą, įgyvendinimas; pažymi, kad vykstant tokio masto gaisrams, ypač Pietų Europoje, miškai negali atželti, o tai turi didelių ekologinių padarinių ir daro ekonominį ir socialinį poveikį; taip pat pažymi, kad dėl neįprastų oro sąlygų 2007 m. kilo dar daugiau ypatingai didelių gaisrų, ir tikėtina, kad šis reiškinys ateinančiais metais kartosis dažniau; be to, pažymi, kad bent jau ateinančius 30 metų klimato atšilimas didės ir tai pirmiausia galėtų paveikti tam tikrus regionus, kurie ypatingai pažeidžiami klimato kaitos;

31.

ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano prioritetą teikti sausros ir miškų gaisrų prevencijai bei kovai su jais, ypatingą dėmesį skiriant Pietų Europai, kaip siūlė Parlamentas savo rezoliucijoje dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą;

32.

ragina Komisiją pateikti rekomendacijų, kaip reikėtų pritaikyti nacionalines civilinės saugos sistemas siekiant spręsti klimato kaitos poveikio klausimą; ypač ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų išplėstos ES kovos su miškų gaisrais taktinės rezervo pajėgos – padidinti ištekliai ir pajėgumai;

33.

rekomenduoja, kad Komisija parengtų mokslinių tyrimų programas, skirtas ištirti, kaip miškai reaguoja į didesnį CO2 lygį, aukštesnę temperatūrą ir sausrą;

34.

rekomenduoja, kad Komisija parengtų mokslinių tyrimų programas, skirtas plėtoti naujus paveiktų ekosistemų miškotvarkos metodus, siekiant prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kurios susidaro dėl klimato kaitos;

35.

ragina apsvarstyti galimybes kurti alternatyvias žvejybos valdymo sistemas ir mažinti kai kurių Europos laivyno dalių pajėgumus, siekiant pereiti prie tausios žuvininkystės ir akvakultūros metodų;

36.

ragina Komisiją atlikti tyrimus, skirtus žaliųjų dumblių reiškiniui ir poveikiui, kurį jie daro žuvininkystės pramonei, įvertinti; be to, ragina ištirti, kokį poveikį vandenyno srovių judėjimo pasikeitimas, kuris vyksta dėl klimato atšilimo, daro tam tikrų jūros organizmų rūšių judėjimui;

37.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad atsižvelgiant į platesnį integruotos jūrų politikos kontekstą būtų sustiprintos ir įgyvendintos integruoto pakrančių zonų valdymo rekomendacijos susiejant visas jūros ir vandenynų sektorių politikos sritis;

38.

ragina Komisiją užtikrinti, kad į Bendrijos poziciją tarptautinėse derybose žuvininkystės ir jūros aplinkos klausimais, ypač derantis dėl žuvininkystės partnerystės susitarimų ir su RŽO, būtų įtraukti prisitaikymo skatinant ekosistemų atsparumą aspektai;

39.

ragina Komisiją aktyviai dalyvauti steigiant „mėlynosios anglies fondą“ pagal JTBKKK; pabrėžia, kad vykdant šio fondo veiklą turi būti apsvarstytos galimybės nustatyti finansines ir koordinavimo priemones pakrančių ir jūrų ekosistemų ir vandenynų angles dioksido valdymui ir apsaugai – tai būtų pasaulinės jūrų planavimo strategijos dalis;

40.

laikosi nuomonės, kad ne tik dirvožemis daro didelę įtaką klimato kaitai, bet ir pati klimato kaita gali lemti didelę dirvožemio degradaciją arba eroziją;

41.

pripažįsta, kad dirvožemio degradacijos priežastys ir poveikis pirmiausia yra vietiniai ir regioniniai, todėl turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo; ragina valstybes nares, kurios neturi dirvožemio apsaugos teisės aktų, prisiimti savo atsakomybę;

42.

mano, kad pakrančių ir salų zonoms turėtų būti taikomos prioritetinės prisitaikymo priemonės, nes šios zonos yra ypatingai pažeidžiamos klimato kaitos padarinių ir tankiai apgyvendintos – tai itin svarbu ekonominiu požiūriu;

43.

pabrėžia, kad vykdant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką turėtų būti siekiama, jog ši politika atliktų pagrindinį vaidmenį siekiant tvaraus augimo; be to, pabrėžia, kad ši politika gali ir privalo turėti potencialo kurti darbo vietas ir apsaugoti socialinį teisingumą, taigi prisidėti prie aukštesnio užimtumo lygio ir padėti kovoti su skurdu bei socialine nelygybe;

44.

pabrėžia, kad rengiant ES atkūrimo strategiją reikia atsižvelgti į prisitaikymo politikos socialinį ir užimtumo aspektą;

45.

pažymi, kad plataus užmojo prisitaikymo planai padės plėtoti ekologiškas darbo vietas Europoje, o tai padės mums kurti ekonomiką be anglies dioksido, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant tvaresnio ekonominio augimo visoje Europoje;

46.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti reikiamą apsaugą skurdesnėms bendruomenėms ir socialinėms grupėms, susiduriančioms su didelėmis prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos sąnaudomis;

47.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus iki 2011 m. parengti klimato kaitos poveikio sveikatai gaires ir kontrolės mechanizmus; pabrėžia didėjančią užkrato pernešėjų platinamų ligų plitimo riziką, didelį poveikį kvėpavimo sistemos sveikatai ir būtinybę Europos piliečius šviesti apie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomenduotas veiksmingas prevencines priemones;

48.

pažymi, kad tikėtina, jog klimato kaitos poveikis sveikatai turės didžiausią įtaką labiausiai vargingoms bendruomenėms, skurdžiausioms gyventojų grupėms ir pažeidžiamiausioms grupėms, kaip antai vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir jau sergantiems žmonėms; mano, kad labai svarbu, jog prisitaikymo priemonių klausimas būtų svarstomas atsižvelgiant į nelygybę sveikatos srityje, ir kad šiomis priemonėmis būtų skatinami veiksmai, kurie teikia bendrą naudą sveikatai;

49.

pabrėžia, kad būtina paspartinti esamų gyvūnų ligų priežiūros ir kontrolės sistemų taikymą;

50.

pripažįsta sveikatos sektoriaus atliekamą vaidmenį prisitaikymo procese; ragina ES remti veiksmus, kuriais būtų siekiama mažinti vykdant veiklą šiame sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekį, ir užtikrinti reikiamą prisitaikymo priemonių finansavimą sveikatos sektoriuje;

51.

pabrėžia poreikį užtikrinti, kad galiojančiuose teisės aktuose dėl įmonių licencijų ir poveikio aplinkai vertinimo būtų reikalaujama, jog planuojant kiekvieną infrastruktūros projektą arba suteikiant leidimą pramonės veiklai turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į numatomas būsimas klimato sąlygas ir su jomis susijusią riziką, taip pat išsaugomas tam tikras gebėjimas prisitaikyti; pažymi, kad daugeliu atvejų būtų tikslingiau ne statyti apsaugas siekiant pasirengti neigiamiems klimato padariniams, bet nevystyti pažeidžiamų vietovių;

52.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog atliekant poveikio aplinkai vertinimus, jeigu reikia, būtų apskritai atsižvelgiama į galimus skirtingus prisitaikymo scenarijus, jei šie scenarijai yra pagrįsti moksliniu požiūriu;

53.

ragina Komisiją kuo greičiau parengti klimato kaitai atsparios infrastruktūros projektų metodologijas, taip pat sąnaudų ir naudos analizę bei galimas alternatyvas;

54.

siūlo, kad Komisija svarstytų būdus, kaip galėtų būti skatinama tinkama žemėtvarka (įskaitant pavojų ir rizikos zonų žemėlapių sudarymą), tai būtų viena iš galimybių, kurias Komisija ketina tirti siekdama įvertinti valstybės ir privačių investicijų poveikį klimatui;

55.

ragina Komisiją vykdyti savo planus ir įtraukti klimato poveikio aspektą į statybos standartus (pvz., Eurokodus) siekiant pagerinti didelės rizikos vietovėse esančių pastatų atsparumą;

56.

laikosi nuomonės, kad, atsižvelgus į mikroklimatą, tankiai apgyvendintose vietovėse ir miestuose reikėtų vengti konstrukcijų, kurios neleidžia vandeniui nubėgti nuo žemės paviršiaus;

57.

apgailestauja, kad į baltojoje knygoje stokojama dėmesio transporto sektoriui, nors jame išmetama 27 proc. viso ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir veiksmingos prisitaikymo priemonės yra būtinos;

58.

pabrėžia tai, kad reikia, jog transporto sektorius taip pat sudarytų neatskiriamą Europos klimato kaitos strategijos dalį, ir ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl Europos klimato ir transporto paketo;

59.

mano, kad labai svarbu skatinti įvairių transporto rūšių naudojimą, nes tai vienas iš būdų siekiant dekarbonizuoti transportą;

60.

pabrėžia, kad visų rūšių transporto išorės sąnaudos, susijusios su prisitaikymu, turėtų būti palaipsniui įtraukiamos į vidaus sąnaudas;

61.

laikosi nuomonės, kad ekonominė, socialinė ir finansinė būtinų prisitaikymo priemonių reikšmė transporto sektoriuje, pvz., šio sektoriaus pertvarkymo pasekmės (visų pirma dėl kitų transporto rūšių naudojimo) vis dar nepakankamai ištirtos ar numatytos; ragina Komisiją nustatyti įvairių šio sektoriaus sričių (geležinkelių, kelių, oro ir jūrų transporto) pažeidžiamumo rodiklius ir keitimosi geriausia praktika būdus;

62.

prašo Komisijos ir valstybių narių parengti veiksmingą mobilumo miestuose politiką, kurią įgyvendinus dideliuose miestuose sumažėtų spūstis ir tarša ir pagal kurią būtų plėtojamas viešasis transportas, naudojamas įvairiarūšis vežimas ir pažangiosios transporto sistemos;

63.

taip pat prabrėžia, kad norint skatinti modernią ir tvarią transporto politiką kitu ES finansinio programavimo laikotarpiu (2014–2020) reikia skirti tinkamą finansinę paramą prioritetiniams transeuropinio tinklo (TEN) geležinkelių, jūrų ir vandens kelių projektams;

64.

pabrėžia poreikį toliau tęsti direktyvos „Eurovinjetė“ teisėkūros procesą siekiant palengvinti išorės sąnaudų įtraukimą į vidaus sąnaudas remiantis principu „teršėjas moka“ ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas įvairioms transporto rūšims;

65.

pabrėžia, kad klimato kaita daro didelį poveikį energijos tiekimui ir paklausai ES valstybėse narėse;

66.

ragina Komisiją atlikti išsamų būsimų įvykių energijos srityje tyrimą atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį infrastruktūrai ir energijos paklausai;

67.

ragina Komisiją ištirti, ar elektros gamybos galimybės panaudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir iškastinio kuro išteklius pasikeis dėl klimato kaitos, ir atkreipia ypatingą dėmesį į šiluminių elektrinių aušinimo apribojimus ir susijusį poveikį;

68.

atkreipia dėmesį į tai, kad, turint mintyje reaktorių aušinimą, keliama ypatinga grėsmė branduolinių įrenginių saugai per karščio bangas, dėl šios problemos gali būti daroma daug aplinkosauginės žalos aplinkiniams vandenims ir didelis neigiamas poveikis tiekimo saugumui;

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekstremaliomis oro sąlygomis, pvz., potvynių ir audrų metu, gali būti daroma žala jėgainėms, elektros pilonams, pastotėms ir elektros dėžėms arba laikinai gali būti nutrauktas jų darbas; todėl laikosi nuomonės, kad reikia sukurti įvairius ir atsparius elektros energijos tinklus siekiant patenkinti didesnį tinklo lankstumo poreikį ir kad dėl šios priežasties reikia sustiprinti tiek vietos tinklus, tiek tarptautinius aukštos įtampos tinklus;

70.

pabrėžia, kad dėl klimato kaitos kis energijos naudojimas pastatuose ir kad šiuo požiūriu svarbiausia yra spręsti pastatų perkaitimo problemą; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgus į tai, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas natūraliam, mechaniniam vėsinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir apgalvotam erdvių planavimui;

71.

laikosi nuomonės, kad išmintinga energetikos politika, kurią taikant regionuose būtų aktyviai remiami atsinaujinančiosios energijos ištekliai, decentralizuotas energijos tiekimas ir veiksmingas energijos naudojimas, ne tik padėtų kovoti su klimato kaitos padariniais, bet ir suteiktų gyventojams naujų ekonominių galimybių ir perspektyvų;

72.

pabrėžia , kad priemonės, susijusios su energijos tiekimu ir prieiga prie energijos, turi būti parengtos atsižvelgiant į valstybių narių solidarumą, ir kad ES turėtų prisidėti prie pasaulinės politikos pokyčių siekiant didesnio energijos naudojimo veiksmingumo ir mažai anglies dioksido išskiriančių energijos išteklių, pvz., atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimo skatinimo;

73.

ragina valstybes nares iki 2010 m. birželio 30 d. pateikti plataus užmojo, išsamius ir realius nacionalinius veiksmų planus pagal ES nustatytus modelius ir parametrus ir nurodo, kad kiekvienos valstybės narės energijos iš atsinaujinančių išteklių poreikis pirmiausia privalo būti tenkinamas vietoje gaminama energija, o iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos statistinio perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą mechanizmas privalo būti naudojamas tik tais atvejais, kai jis visapusiškai pagrįstas;

74.

taip pat pabrėžia, kad prioritetas nedelsiant turi būti teikiamas papildomų priemonių taikymui norint paskatinti Bendrijos strategiją, kuria siekiama iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą; taip pat mano, kad yra tikslinga, vertinant esamas efektyvaus energijos vartojimo veiksmų programas, apsvarstyti galimybę šį tikslą Bendrijos lygmeniu padaryti teisiškai privalomu;

75.

atsižvelgdamas į tai, kad NATURA 2000 yra pagrindinis ES politinių pastangų išsaugoti ekologines sistemas besikeičiančiomis klimato sąlygoms ramstis, ragina tinkamai finansuojant ES ir valstybėms narėms bei remiantis glaudžiu bendradarbiavimu ir konsultacijomis su vietos bendruomenėmis aktyviai valdyti NATURA 2000 teritorijas ir kitus susijusius landšaftus, taip pat pabrėžia, kad reikia parengti gaires siekiant užtikrinti natūralių vietovių sąsają; pabrėžia, kad, kaip nurodoma Komisijos poveikio vertinime (SEC(2008)2887), kuris pridėtas prie Komisijos komunikato „ES invazinių rūšių strategijos kūrimas“, vis dar reikia surinkti daug žinių apie invazinių rūšių mastą ir kelius, jų daromą poveikį ekosistemoms ir kaip klimato kaita paveiks biologines invazijas;

76.

pabrėžia, kad sausumos ir jūrų ekosistemų atsparumas visų pirma priklauso nuo biologinės įvairovės išsaugojimo;

77.

pabrėžia tai, kad taikant galiojančius ES teisės aktus, pvz., Vandens pagrindų direktyvą (10) ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (11), gali būti padedama spręsti ekosistemų atsparumo Europoje klausimą tol, kol į valdymo planus įtraukiamas ekosistemomis grindžiamas principas; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti, kad šios politikos įgyvendinimas būtų svarbiausias prioritetas;

78.

pabrėžia tai, kad svarbu tirti svetimų rūšių antplūdį į Europos ekosistemas (pvz., tropinių jūrų rūšys Viduržemio jūros regione) ir rengti tinkamą politiką siekiant kovoti su šiuo reiškiniu;

79.

pabrėžia tai, kad Europos miesto vietovėse gyvena beveik 75 proc. visų gyventojų ir kad klimato kaita – dar vienas veiksnys, darantis poveikį gyvenimo miestuose kokybei; ragina EAA tirti numatomą klimato kaitos poveikį miesto zonų mikroklimatui atsižvelgiant į, pavyzdžiui, vadinamosios miesto karščio salos efektą;

80.

pabrėžia, kad dėl klimato kaitos turbūt prasidės didelio masto ekologinių problemų sukelta migracija iš regionų (Afrika, Artimieji Rytai, Pietų ir Pietryčių Azija), iš kurių jau ir šiandien į Europą migruoja didžiausi srautai;

81.

pabrėžia, kad planuojant ilgalaikę paramos vystimuisi politiką reikia atsižvelgti į migraciją dėl ekologinių priežasčių siekiant, kad kilmės šalyse būtų galima laiku imtis prevencinių ir skubių humanitarinės pagalbos priemonių;

82.

pabrėžia prisitaikymo priemonių, kuriose būtų atsižvelgiama į visus Europos kultūros paveldo aspektus, rengimo svarbą;

83.

pabrėžia būtinybę pripažinti, kad vietos ir regionines valdžios institucijos yra pagrindiniai veikėjai kovojant su žalingu klimato kaitos poveikiu;

84.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti tinkamą intervencijos lygmenį, tarpsektorinę integraciją ir atsparų aplinkosauginį pagrindą, kad būtų maksimaliai padidintas įgyvendintų priemonių veiksmingumas;

85.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti koordinuotą požiūrį sprendžiant prisitaikymo klausimus, kad būtų užtikrinta teritorinė ES sanglauda;

86.

laikosi nuomonės, kad reikėtų imtis priemonių siekiant suderinti ekonomikos požiūriu naujoviškus ir tvarius veiksmus ir natūralios aplinkos apsaugą, taigi sumažinti ekologinių ir ekonominių interesų konfliktą;

87.

ragina Komisiją imtis veiksmų pasiūlymų, pagal kuriuos siekiama pradėti taikyti privalomas nacionalines ir regionines prisitaikymo strategijas, klausimu;

88.

ragina Komisiją parengti visapusišką draudimo sektoriaus įtraukimo didinant informuotumą apie riziką ir rizikos pasidalijimą metodą;

89.

ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurių reikia norint sukurti ilgalaikę, stiprią ir veiksmingą klimato kaitos rizikos valdymo sistemą, aprėpiančią visus aspektus, nuo rizikos supratimo iki rizikos pasidalijimo ir padarinių panaikinimo, kuriai veiksmingai vadovautų ir kurioje dalyvautų valdžios institucijos;

90.

mano, kad Lisabonos sutarties 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai dėl savitų sąlygų ir geografinės padėties atogrąžose ypač pažeidžiami dėl klimato kaitos poveikio ir todėl Europos Komisija jiems turėtų skirti ypatingą dėmesį; taigi ragina Komisiją parengti atokiausių regionų poveikio vertinimą ir specialų veiksmų planą bei remti šių regionų vietos valdžios institucijų ir kaimyninių trečiųjų šalių regioninių valdžios institucijų keitimąsi informacija ir pažangiąja patirtimi;

91.

ragina Komisiją visapusiškai naudotis naujomis teisėmis, kurios jai suteiktos pagal Lisabonos sutarties 260 straipsnį, ir atlikti jai priskirtą sutarčių sergėtojos vaidmenį;

92.

pabrėžia, kad ES biudžetas šiuo metu neatspindi ES politikos prioritetų prisitaikymo prie klimato kaitos srityje;

93.

ragina Komisiją atliekant esamos ES daugiametės finansinės programos peržiūrą dėmesį sutelkti ties ES biudžeto pajėgumais, kurių reikia siekiant spręsti klimato kaitos klausimą; pabrėžia, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti teikiamas didesnis dėmesys klimato kaitai ir ypač prisitaikymo priemonėms, užtikrinant, kad būtų skirta būtinų lėšų;

94.

turėdamas mintyje ES biudžeto peržiūrą ir norėdamas užtikrinti, kad sudarant biudžetą būtų sprendžiamas klimato kaitos poveikio klausimas, ragina Komisiją siūlyti atsparumo klimato kaitai procedūrą;

95.

ragina, kad ateityje prioritetas būtų teikiamas klimato kaitai, ypač integruojant prisitaikymo strategiją į Europos Sąjungos politiką;

96.

ragina dėti itin daug pastangų siekiant užtikrinti, kad tvirtinant pasiūlymus dėl Europos lėšomis finansuotinų projektų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu, atliekų tvarkymu ir infrastruktūros kūrimu, būtų taip pat vertinamas klimato kaitos poveikis;

97.

pabrėžia, kad klimato kaitos ir aplinkosaugos siekius reikėtų įtraukti į ES sanglaudos politikos konvergencijos ir augimo tikslus, tačiau nereikėtų keisti įprastinių struktūrinės politikos uždavinių;

98.

ragina Komisiją, laikantis ES tvaraus vystymosi strategijos (12), nedelsiant parengti veiksmų planą dėl kiekviename sektoriuje skiriamų subsidijų, kurios daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, reformos siekiant palaipsniui šias subsidijas panaikinti; taip pat pabrėžia, kad pagal šią reformą numatyti finansiniai ištekliai turėtų būti skiriami prisitaikymo pastangoms ir ekologiškiems darbams finansuoti;

99.

pabrėžia, kad pagal įvairius ekonomikos atkūrimo planus teikiamos lėšos taip pat turėtų būti naudojamos investicijoms, skirtoms prisitaikyti prie klimato kaitos, ir bet kuriuo atveju turėtų būti atsparios klimato požiūriu;

100.

pabrėžia prevencijos principo svarbą siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos; ragina Komisiją parengti priemones, kurias taikant būtų užtikrinama, jog išlaidų, patirtų dėl to, kad nebuvo naudojamos prisitaikymo priemonės, neturėtų dengti visuomenė;

101.

remia Komisijos raginimą Tarybai atnaujinti solidarumo fondo reglamento peržiūros procesą, kad stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių padarytos žalos panaikinimo klausimą būtų galima spręsti veiksmingiau, lanksčiau ir laiku;

102.

pabrėžia, kad didelė dalis pajamų, gautų pardavus leidimus Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos aukcione, įskaitant aviacijos ir jūrų transporto sektoriams skirtus leidimus, turėtų būti skirta siekiant padėti valstybėms narėms ir besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos; laikosi nuomonės, kad taikant tokias nuostatas Europoje taip pat turėtų būti skatinamos tvarios transporto rūšys, pvz., geležinkelio transportas; ragina, kad iš ES emisijų leidimų sistemos gautos lėšos, jau numatytos Bendrijos solidarumo ir augimo tikslams finansuoti (10 proc. visų leidimų, kurie bus parduodami aukcione, sudarančios pajamos), būtų paskirstytos mažiau pajamų gaunančioms valstybėms narėms, numatant vienodas sumas prisitaikymo ir švelninimo priemonėms;

103.

ragina skirti iš ES emisijų leidimų sistemos ir kitų Bendrijos šaltinių gautas lėšas valstybėms narėms siekiant padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos, taip pat atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės ir regiono pažeidžiamumą klimato kaitos požiūriu;

104.

pripažįsta, kad pramoninės šalys, atsižvelgdamos į istoriją, turi prisiimti atsakomybę už esamą pasaulinį atšilimą; pakartoja savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliucijoje padarytus pareiškimus, įskaitant tai, kad ES turėtų iš naujo įsipareigoti finansuoti su klimatu susijusias pastangas besivystančiose šalyse, kad tai turėtų būti daroma neatsižvelgiant į galiojančius oficialios paramos vystymuisi (OPV) įsipareigojimus ir į metinę biudžeto procedūrą valstybėse narėse;

105.

pakartoja, kad remiantis Kopenhagos susitarimo 8 punktu į ES išorės politiką reikia įtraukti prisitaikymo priemones;

106.

pabrėžia, kad ekosistemos paslaugų ir atsparumo vertė yra dar didesnė turint mintyje mažiausiai išsivysčiusias šalis (13); pabrėžia, kad vedant tarptautines derybas, taip pat derybas prekybos klausimais reikėtų tinkamai atsižvelgti į prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, ypač ekosistemų atsparumo politiką;

107.

yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turėtų išlaikyti ir sustiprinti vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje kovoje su visuotiniu atšilimu, ir mano, kad delsiant tai padaryti padidės neigiamo aplinkos, ekonominio ir socialinio poveikio rizika ir turbūt prireiks didesnių išlaidų;

108.

pabrėžia, kad, siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos prisitaikymo veiksmų programą, itin svarbu ją įtraukti į pasaulinio masto darnų ir plataus užmojo susitarimą, kuriame būtų numatyti teisiškai privalomi kovos su klimato kaita priemonių nustatymo tikslai, taip pat itin svarbu, kad siekiant šių tikslų ES imtųsi lyderės vaidmens;

109.

ragina Komisiją apsvarstyti valstybinių lėšų, skirtų tarptautiniam bendradarbiavimui pagal 8-ąją bendrąją programą, didinimą:

110.

remia Komisijos pasiūlymą sukurti Klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvinę grupę; pabrėžia, kad svarbu, jog šios grupės veikloje dalyvautų ne tik valstybės atstovai, bet ir regioniniai ir vietos veikėjai; ragina Komisiją užtikrinti, kad į šią grupę kaip stebėtojai būtų įtraukti Parlamento atstovai, taip pat kaip ekspertai – privataus sektoriaus suinteresuotos šalys; ragina Komisiją užtikrinti, kad minėta iniciatyvinė grupė skirtų ypač daug dėmesio sunkiausiems klimato kaitos poveikio sveikatai atvejams, pvz., didesnio mirčių skaičiaus dėl oro sąlygų ir užkrato pernešėjų platinamų ligų klausimams;

111.

ragina Komisiją iki 2012 m. pateikti Europos Parlamentui padarytos pažangos įgyvendinant minėtosios baltosios knygos nuostatas ataskaitą;

112.

paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.