8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/100

A.

kadangi Vakarų Balkanų valstybės yra neabejotinai yra Europos dalis ir šio regiono šalių ateitis – tapti visapusiškai integruotomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis,

B.

kadangi narystės ES perspektyvos ir su tuo susijusi nauda yra pagrindinis stabilumo užtikrinimo ir reformų Vakarų Balkanų valstybėse – Europos dalyje, kurią tolimoje praeityje ir pastaruoju metu išsekino karai, etninis valymas ir autokratinis valdymas – skatinimo veiksnys,

C.

kadangi dešimtojo dešimtmečio karų padariniai labai trukdo užtikrinti ilgalaikį regiono saugumą ir politinį stabilumą; kadangi dėl to kyla naujų, unikalių ES plėtros politikos uždavinių ir, įgyvendinant bendrą, konfliktą išgyvenusių visuomenių poreikiams pritaikytą koncepciją, būtina pasinaudoti visomis Europos Sąjungos turimomis bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) priemonėmis,

D.

kadangi daugelis ES regioninių partnerių vis dar nėra išsprendę kai kurių su savo kaimynėmis susijusių klausimų; kadangi ES ir Vakarų Balkanų valstybės yra sutarusios, kad geri kaimyniniai santykiai ir regionų bendradarbiavimas ir toliau yra pagrindiniai veiksniai siekiant ES narystės,

1.

nurodo, kad Europos Sąjungos įtaka ir jos gebėjimas tarpininkauti siekiant užtikrinti saugumą ir skatinti reformas Vakarų Balkanų valstybėse priklauso nuo jos įsipareigojimų leisti toms regiono valstybėms, kurios visiškai įvykdys Kopenhagos kriterijus, tapti visateisėmis ES valstybėmis narėmis, patikimumo; todėl pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės privalo tvirtai laikytis įsipareigojimo dėl būsimos plėtros, apimančios Vakarų Balkanų valstybes;

2.

pažymi, kad Vakarų Balkanų valstybės turi imtis atsakomybės atkurdamos santykius su Europos Sąjunga; pabrėžia, kad integracijos procesas turi būti skatinamas iš vidaus ir kad sėkmingas įstojimas priklauso nuo to, ar bus stipri pilietinė visuomenė, ar sumažės korupcija ir ar apskritai bus pereita prie žiniomis grindžiamos ekonomikos ir visuomenės;

3.

nurodo, kad iki to laiko, kai įsigalios Lisabonos sutartis, pagal dabartines sutartis techniškai vis dar būtų galima padaryti reikiamas institucines pataisas, reikalingas tolesnei plėtrai; tačiau mano, kad nepaprastai svarbu ratifikuoti Lisabonos sutartį;

4.

pabrėžia, kad valstybėms narėms negalima pernelyg vilkinti Komisijos nuomonės apie stojimo į ES paraišką pateikusias potencialias šalis kandidates rengimo, ir ragina Tarybą ir Komisiją kaip galima greičiau nagrinėti neseniai pateiktas ir būsimas paraiškas dėl narystės;

5.

pabrėžia, kad stojimo procesas turi būti grindžiamas teisingu ir tiksliu sąlygų laikymosi principu, pagal kurį kiekviena valstybė vertinama tik atsižvelgiant į jos gebėjimą atitikti Kopenhagos kriterijus, stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas ir visus kriterijus, nustatytus tam tikram derybų etapui, taikymu, todėl valstybių, kurios įvykdė anksčiau nurodytus reikalavimus, stojimo į ES procesas negali būti lėtinamas arba stabdomas;

6.

nurodo, kad stojimo procesas turi turėti aiškią regioninę perspektyvą ir kad būtina dėti pastangas, jog dėl regiono integracijos spartos skirtumų neatsirastų naujų kliūčių, pirmiausia susijusių su vizų liberalizavimu; pritaria Regioninės bendradarbiavimo tarybos dalyvavimui didinant regionų atsakomybę ir pritaria, kad ši taryba būtų pagrindinė dialogo su ES dalyvė visais klausimais, susijusiais su regioniniu bendradarbiavimu Pietryčių Europoje;

7.

ragina valstybių narių parlamentus kuo skubiau pritarti stabilizacijos ir asociacijos susitarimams, kurie šiuo metu ratifikuojami;

8.

pabrėžia, kad visos susijusios šalys turi labai pasistengti, kad, spręsdamos svarbiausius dvišalius ES ir Vakarų Balkanų valstybių ir Vakarų Balkanų valstybių tarpusavio klausimus, rastų abiem šalims priimtinus sprendimus; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabrėžia, kad geri kaimyniniai santykiai ir pagarba atitinkamam kultūros ir istorijos paveldui yra nepaprastai svarbūs siekiant išsaugoti taiką ir didinti stabilumą ir saugumą; mano, kad pradėti stojimo derybas su Vakarų Balkanų valstybėmis, pradėti svarstyti ir užbaigti įvairius derybinius skyrius neturėtų būti trukdoma ar tai blokuojama dėl klausimų, susijusių su dvišaliais nesutarimais, todėl šalys turėtų susitarti dėl procedūrų, kaip išspręsti dvišalius klausimus iki stojimo derybų pradžios;

9.

todėl atkreipia dėmesį į kai kurių Vakarų Balkanų valstybių sprendimą pateikti Tarptautiniam teisingumo teismui skundus arba prašyti jį pateikti patariamojo pobūdžio nuomonę dėl dvišalių ginčų; mano, kad ES turėtų dėti visas pastangas, siekdama padėti ir palengvinti rasti neišspręstų klausimų visapusį ir ilgalaikį sprendimą;

10.

mano, kad būtina ir toliau skatinti etninį ir tarpkultūrinį dialogą siekiant nusimesti praeities naštą ir pašalinti Balkanų regiono valstybių santykių įtampą; mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ir žmonių tarpusavio ryšiai (Vakarų Balkanų šalių tarpusavio, šių šalių ir ES) padeda siekti sutaikymo, palengvina tarpusavio supratimą ir skatina taikų įvairių etninių atstovų sambūvį; todėl ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio ir lėšų iniciatyvoms, kurias vykdant skatinamas įvairių etninių grupių susitaikymas, tolerancija ir dialogas, ir remti etninių grupių susitarimų vykdymą;

11.

visokeriopai remia šiame regione vykdomas ESGP misijas ir esančius ES specialiuosius įgaliotinius, kuriems vis dar tenka svarbus vaidmuo išsaugant stabilumą ir užtikrinant veiksnių valstybių, gebančių laikytis Kopenhagos kriterijų, kūrimo pažangą; pabrėžia, kad ESGP misija gali būti baigta arba ES specialiojo įgaliotinio biuras gali baigti savo veiklą tada, kai bus aiškiai įvykdytos atitinkamos jų užduotys;

12.

visapusiškai remia pastangas iki 2010 m. sukurti visapusišką Vakarų Balkanų valstybių investicijų sistemą, pagal kurią būtų koordinuojamos Komisijos, tarptautinių finansinių institucijų ir valstybių donorių subsidijos ir paskolos; palankiai vertina infrastruktūros projektų priemonę (IPP) ir nurodo, kad IPP projektai transporto, aplinkos, energetikos ir socialinio sektoriaus srityse turėtų būti kuriami ir vykdomi turint aiškią regioninę perspektyvą; pabrėžia, kad būtinas glaudesnis koordinavimas siekiant užtikrinti veiksmingą papildomą, darnią ir veiksmingą pagalbą Vakarų Balkanų valstybėse; mano, kad šios koordinuojamos paskolų ir (arba) subsidijų priemonės turėtų būti orientuotos į tas galimas šalis kandidates, kurios neturi galimybės naudotis lėšomis nė pagal vieną iš penkių pagalbos pasirengimui narystei priemonės (3) (PNP) sudedamųjų dalių; pabrėžia regionų bendradarbiavimo dėl gerosios patirties svarbą galimybei naudotis pasirengimo narystei fondais;

13.

primena, kad dėl 2009 m. sausio mėn. kilusio Rusijos ir Ukrainos ginčo dėl dujų buvo rimtai sutrikdytas energijos tiekimas Vakarų Balkanų valstybėms; ragina pasinaudojant ES lėšomis įvairinti tranzito maršrutus bei pagerinti energijos tinklų jungtis regione;

14.

primena, kad transporto infrastruktūra svarbi ekonominiam vystimuisi ir socialinei sanglaudai; todėl ragina Komisiją paremti tinkamos įvairiarūšės transporto sistemos tarp Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų teritorijos valstybių bei šios teritorijos viduje sukūrimą ir skatinti laisvą ir spartų prekių ir asmenų judėjimą, visų pirma sukuriant VII transeuropinį transporto koridorių;

15.

palankiai vertina naująją pilietinės visuomenės priemonę, sukurtą pasinaudojant pasirengimui narystei priemone (PNP), ir su tuo susijusį tris kartus didesnių lėšų skyrimą pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO); ragina Komisiją didinti vietos lygmens atsakomybę kuriant pilietinę visuomenę ir sudaryti galimybę nuolat bendrauti bei konsultuotis su vietos PVO, siekiant atsižvelgti į jų nuomonę ir poreikius įvairiais pagalbos pasinaudojant PNP planavimo ir programavimo etapais; ragina Komisiją skatinti sukurti regionų diskusijų forumą, kuriame dalyvautų PVO ir kuris padėtų skleisti gerąją patirtį, susijusią su galimybėmis naudotis pasirengimui narystei skirtais fondais;

16.

taip pat ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti regiono mažųjų, vidutinių ir ne mieste įsisteigusių PVO rėmimui, pirmiausia skiriant šioms organizacijoms didesnę savo pagalbos dalį, lengvinant paraiškų dėl ES finansavimo teikimo procedūras ir persvarstant mažosioms ir vidutinėms PVO taikomas bendro projektų finansavimo taisykles;

17.

pabrėžia, kad svarbu, jog Vakarų Balkanų šalių piliečiams būtų liberalizuotas Šengeno erdvės vizų režimas ir šio regiono žmonėms taip būtų sudaryta galimybė pažinti Europos Sąjungą; palankiai vertina dialogą vizų liberalizavimo tema ir ragina Tarybą bei Komisiją užtikrinti kuo skaidresnį procesą, nustatyti aiškius lyginamuosius standartus ir taip palengvinti išorinę stebėseną bei padidinti atsakomybę visuomenei už procesą;

18.

nurodo, kad sudėtinga vizų išdavimo procedūra bei darbuotojų trūkumas regiono konsulatuose ir ambasadose gali priešiškai nuteikti regionų žmones ES atžvilgiu tada, kai, kaip manoma, Europos Sąjungos populiarumas yra didžiausia paskata vykdyti reformas;

19.

ragina, kad Vakarų Balkanų šalys suintensyvintų savo pastangas siekdamos įvykdyti individualiose gairėse nustatytus reikalavimus, kad kuo greičiau būtų galima užtikrinti vizų režimo jų šalims panaikinimą; mano, kad šių sąlygų įvykdymas labai svarbus norint paspartinti stojimo į Europos Sąjungą procesą; šiomis aplinkybėmis mano, kad PNP turėtų padėti sustiprinti pagalbą gaunančių valstybių pastangas vykdyti vizų liberalizavimo gairėse nustatytus reikalavimus;

20.

visiškai pritaria, kad iš Vakarų Balkanų valstybių atvykusių studentų ir mokslininkų studijoms ir moksliniams tyrimams Europos Sąjungoje skirtoms stipendijoms būtų skiriama daugiau lėšų pagal programą „Erasmus Mundus“ siekiant supažindinti Vakarų Balkanų valstybių žmones ir institucijas su ES darbotvarke ir padidinti švietimo įgūdžius ir kad tokių stipendijų būtų daugiau; ragina pagalbą gaunančias šalis imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant reklamos ir informacinių kampanijų, kad jų piliečiai galėtų visapusiškai naudotis šiomis galimybėmis; ragina susijusias valstybes aktyviau ruošti administracines priemones siekiant atitikti dalyvavimui visą gyvenimą trunkančio mokymosi programoje nustatytus kriterijus;

21.

pabrėžia ypač svarbų švietimo ir lavinimo vaidmenį šiandieninėje žiniomis pagrįstoje ekonomikoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę stiprinti ir skatinti su verslu susijusias inovacines žinias visais švietimo lygmenimis;

22.

visapusiškai remia Vakarų Balkanų valstybių dalyvavimą Bendrijos programose ir agentūrų veikloje; kaip visiškos šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių integracijos į Bendrijos institucijas pavyzdžius pirmiausia nurodo jų prisijungimą prie Energijos bendrijos sutarties ir jų numatomą prisijungimą prie Transporto bendrijos sutarties, taip pat teisės aktų suderinimą su acquis communautaire pradiniu stojimo į ES proceso etapu;

23.

pabrėžia, kad aplinkos apsauga yra svarbus Vakarų Balkanų valstybių tvaraus vystymosi elementas; todėl ragina Vakarų Balkanų valstybių vyriausybes laikytis Pietryčių Europos energetikos bendrijos principų ir siekti jos tikslų tam, kad jos galėtų plėtoti teisingą aplinkos politiką ir strategijas, visų pirma atsinaujinančiosios energijos sektoriuje, kurios atitiktų ES aplinkos standartus ir ES klimato kaitos politiką;

24.

remia tarpparlamentinį dialogą regionų lygmeniu ir pabrėžia, kad nacionalinius Vakarų Balkanų valstybių parlamentus svarbu visapusiškai įtraukti į Europos integracijos procesą; mano, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai valstybių narių parlamentai turi atlikti svarbų vaidmenį užmezgant dialogą ir bendradarbiavimą su Vakarų Balkanų valstybių parlamentais; mano, kad reikėtų pagerinti tarpparlamentinius Europos Parlamento posėdžius ir sukurti veiksmingą ir efektyvią sistemą, kuria remiantis būtų galima rengti konkretesnius praktinius debatus ir seminarus;

25.

pabrėžia, kad svarbu siekti sumažinti visas tarifines ir netarifines regiono prekybos ir Vakarų Balkanų valstybių prekybos su ES kliūtis ir kad tai yra svarbiausias prioritetas skatinant ekonomikos pažangą, regioninę integraciją ir gerinant žmonių tarpusavio ryšius; pabrėžia, kad Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (angl. CEFTA) yra pagrindinė priemonė tolesniam regiono prekybos liberalizavimui užtikrinti, ir palankiai vertina Komisijos finansinę paramą CEFTA sekretoriatui;

26.

reiškia savo solidarumą su Vakarų Balkanų valstybėmis prasidėjus visuotinei ekonominei krizei ir dar kartą patvirtina, kad remia ekonominę ir socialinę regiono konsolidaciją; todėl palankiai vertina naujausią Komisijos pasiūlymą į savo Europos ekonomikos atkūrimo planą įtraukti ir Vakarų Balkanų valstybes ir ragina ją būti budriai bei prireikus nustatyti atitinkamas priemones, kurios garantuotų sklandų stabilizacijos ir asociacijos proceso tolesnį vyksmą;

27.

ragina CEFTA šalis dėti nuolatines pastangas siekiant sumažinti visas prekybos žemės ūkio produktais netarifines kliūtis ir visus šios prekybos tarifus bei kvotas; ragina visas Europos ir Viduržemio jūros valstybių grupės nares toliau dirbti siekiant parengti rezoliuciją dėl neišspręstų klausimų, trukdančių išplėsti visos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių įstrižinės kumuliacijos schemą, kad ji apimtų ir Vakarų Balkanų valstybes;

28.

ragina Tarybą ir Komisiją imtis visų reikalingų priemonių, siekiant paskatinti Vakarų Balkanų šalis dar labiau integruotis į pasaulinę prekybos ir ekonomikos sistemą ir visų pirma tapti PPO narėmis; pabrėžia, kad prekybos liberalizavimas turi vykti kartu su skurdo ir nedarbo rodiklių mažinimu, ekonominių ir socialinių teisių propagavimu ir aplinkos apsauga; ragina Komisiją tinkamai ir laiku kreiptis į Parlamentą, kad šis pritartų naujiems pasiūlymams dėl išskirtinės paramos iš biudžeto skyrimo Vakarų Balkanų valstybėms;

29.

ragina regiono valstybes skirti ypatingą dėmesį kovai su korupcija, nes korupcija labai trukdo visuomenės pažangai; ragina tas valstybes imtis visų priemonių, kurios būtinos kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba žmonėmis bei narkotikais;

30.

ragina toliau teikti ES paramą regioninio bendradarbiavimo iniciatyvoms, įgyvendinamoms teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srityje, ir pastangoms, kurias dedant siekiama suderinti teisės ir teismų sistemas, kaip antai, inter alia, Pietryčių Europos policijos bendradarbiavimo konvencijai, Pietryčių Europos teisėsaugos centrui (angl. SELEC) ir Pietryčių Europos prokurorų patariamajai grupei (angl. SEEPAG); atkreipia dėmesį į teikiamą ir ketinamą teikti finansinę pagalbą Pietryčių Europos prokurorų tinklui (angl. PROSECO) ir steigiamiems tarptautinių teisėsaugos institucijų koordinavimo vienetams (angl. ILECU); ragina Komisiją suderinti šiuos projektus ir minėtąsias iniciatyvas;

31.

ragina Komisiją nustatyti prioritetinius projektus ir aiškiai nurodyti, ko pagal juos reikalaujama iš įvairių nacionalinių ir regioninių institucijų tarpvalstybinio ir institucijų bendradarbiavimo TVR klausimais srityje; pabrėžia, kad svarbu plėtoti e. teisingumo srities iniciatyvas, kurios yra ES paramos e. vyriausybės iniciatyvoms dalis, ir taip gerinti bendradarbiavimą bei didinti teismo procesų ir vidaus administracinių sistemų skaidrumą;

32.

nepritaria konstitucinėms ir (arba) teisinėms nuostatoms, kurios galioja visose buvusios Jugoslavijos valstybėse ir kuriomis draudžiama jų piliečių, kuriems gresia kaltinimai kitose regiono valstybėse, ekstradicija, ir teisinėms kliūtims, trukdančioms perduoti sunkių baudžiamųjų nusikaltimų bylas iš vienos šio regiono valstybės teismo kitos to regiono valstybės teismui; ragina Tarybą ir Komisiją paraginti šio regiono šalis imtis veiksmų, kuriais būtų koordinuojamas minėtųjų draudimų ir teisinių kliūčių panaikinimas;

33.

pažymi, kad ekstradiciją ribojančios teisinės nuostatos gali paskatinti sunkių nusikaltimų, įskaitant nusikaltimų prieš žmoniškumą, teisės aktų ar karo papročių pažeidimų, tarptautinių organizuotų nusikaltimų, neteisėtos prekybos ir terorizmo nebaudžiamumą ir kad tokios nuostatos yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių plačiai kritikuojama vis dar taikoma bylų svarstymo nedalyvaujant kaltinamajam praktika; remia nacionalinių prokurorų pastangas nugalėti minėtąsias teisines kliūtis pasinaudojant praktinio bendradarbiavimo priemonėmis; palankiai vertina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos darbą skatinant glaudesnį bendradarbiavimą ir ragina šio regiono valstybes palengvinti abipusės teisinės pagalbos teikimą ir ekstradiciją visapusiškai atsižvelgiant į žmogaus teisių normas ir tarptautinės teisės normas;

34.

pabrėžia, kad visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), susijęs su likusių besislapstančių kaltinamųjų suėmimu ir ekstradicija, taip pat su įrodymų perdavimu ir visapusišku bendradarbiavimu prieš teismo procesą ir per jį, yra svarbus stojimo į ES reikalavimas; ragina Komisiją kartu su TBTBJ, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir regiono vyriausybėmis remti iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti nacionalinių teismų, dalyvaujančių nustatant atsakomybę už karo nusikaltimus ir kitus mažiau rimtus nusikaltimus, pajėgumą ir veiksmingumą, ir užtikrinti, kad teismo procesai būtų vykdomi nešališkai ir objektyviai bei atsižvelgiant į tarptautinės teisės standartus ir normas;

35.

pabrėžia, kad švietimo programoms ir institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo skatinant integraciją ir mažinant etninių grupių įtampą; todėl ragina Vakarų Balkanų šalių vyriausybes pagerinti švietimo kokybę ir kaip pamatines Europos vertybes į atitinkamas mokymo programas įtraukti piliečių, žmonių ir demokratines teises ir sustabdyti izoliacijos procesus mokyklose; nurodo, kad mokant istorijos Vakarų Balkanų valstybių mokyklose ir universitetuose turi būti remiamasi dokumentais pagrįstais moksliniais tyrimais ir turi būti perteikiamos skirtingos įvairių regiono tautinių ir etninių grupių perspektyvos tam, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikius rezultatus skatinant susitaikymą ir gerinant etninių grupių santykius; visiškai pritaria iniciatyvoms, pavyzdžiui, Demokratijos ir susitaikymo Pietryčių Europoje centro bendros istorijos projektui, kurio tikslas – parengti ir platinti bendrai naudojamą istorijos mokymui skirtą medžiagą, kurioje įvairiomis perspektyvomis pateikiama Balkanų valstybių istorija, ir ragina regiono kompetentingas ministerijas, švietimo institucijas ir švietimo įstaigas pritarti bendrai naudojamos istorijos mokymui skirtos medžiagos naudojimui; ragina Komisiją finansiškai ir politiškai remti tokias iniciatyvas;

36.

pabrėžia veiksmingos sistemos, skirtos etninių ir tautinių mažumų apsaugai ir teisėms užtikrinti regione, kuriame gyvena įvairios etninės grupės ir kuris praeityje yra patyręs įvairiapusį nuolatinį su etninėmis priežastimis susijusį smurtą, svarbą; ragina regiono vyriausybes stiprinti pastangas siekiant užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų tinkamai laikomasi visų teisės aktų, susijusių su mažumų ir žmogaus teisėmis, ir kad būtų imamasi atitinkamų veiksmų, jei tie teisės aktai yra pažeidžiami; ragina dėti papildomas pastangas, kuriomis būtų užtikrinama, kad iniciatyvos, skirtos pagerinti mažumų integraciją ir nepalankioje padėtyje esančių mažumų grupių gyvenimo sąlygas (pirmiausia romų), būtų deramai finansuojamos ir įgyvendinamos;

37.

pabrėžia būtinybę parengti ir vykdyti programas, kurias vykdant skatinama lyčių lygybė ir stiprinamas moterų vaidmuo visuomenėje ir taip užtikrinama demokratinė dvasia ir Europos vertybių laikymasis;

38.

nurodo, kad regiono vyriausybės turėtų dėti didesnes pastangas, kad užtikrintų ilgalaikį pabėgėlių ir šalyje perkeltų asmenų grįžimą, taip pat nuosavybės gražinimą ir nuosavybės į laikinai užimtus namus atkūrimą, remiantis Sarajevo deklaracija dėl pabėgėlių grįžimo, kurią 2005 m. sausio 31 d. paskelbė Regioninė ministrų konferencija; ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai reikalauti, kad šio regiono vyriausybės parengtų ir įgyvendintų programas, kuriomis būtų siekiama sudaryti pabėgėliams galimybę gauti būstą bei socialines paslaugas, ir padėti vyriausybėms kovoti su grįžtančių mažumų diskriminacija; mano, kad kai atitinkamoms šalims bus suteikiamas šalies kandidatės statusas, šios priemonės jau turėtų būti pradėtos vykdyti, stojimo procesu metu nuosekliai įvykdytos ir užbaigtos;

39.

reiškia savo susirūpinimą tuo, kad visų Vakarų Balkanų valstybių žiniasklaidos priemonės patiria politinį įsikišimą, verslo, politiniai ir žiniasklaidos interesai yra supainioti, o tiriamosios žurnalistikos specialistams gresia pavojus ir užpuolimas; ragina Vakarų Balkanų valstybes visapusiškai gerbti žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos teises kaip teisėtas demokratinės Europos valstybės teises;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Kosovo, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos vyriausybėms ir parlamentams, ESBO pirmininkui, ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos ministrų komiteto pirmininkui, Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Regioninės bendradarbiavimo tarybos sekretoriatui, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo sekretoriatui.