17.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/92

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“

COM(2008) 699 galutinis

(2009/C 277/19)

Pranešėjas Dumitru FORNEA

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. lapkričio 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“

COM(2008) 699 galutinis.

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 23 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Dumitru Fornea.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 194 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos (1)

EESRK pateikia šias rekomendacijas:

1.1.   ES turėtų parengti nacionalinių strateginių ir kritiškai svarbių žaliavų tyrimų apžvalgą ir apibūdinti bendrą padėtį ES panašiai, kaip Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba apibendrino padėtį JAV ar Japonijoje. Konkrečiai, valstybės narės turėtų peržiūrėti savo žaliavų tiekimo politiką, kad išsiaiškintų, kas yra kritiškai svarbu kiekvienai ES valstybei narei ir visai ES apskritai. Atskirų žaliavų kritinę svarbą reikia reguliariai persvarstyti, galbūt kas dvejus–trejus metus, kad būtų stebimi pokyčiai.

1.2.   OECD BIAC (OECD Verslo ir pramonės patariamasis komitetas (angl. Business and Industry Advisory Committee – BIAC) surengtas seminaras dėl žaliavų prieinamumo galbūt būtų geras atspirties taškas, tačiau jis nuo pat pradžių apribotų ES sferą. Nustačius keletą kritinės svarbos žaliavų, reikėtų įvertinti naudingo bendradarbiavimo potencialą su šalimis, kurios jau dabar tiekia arba ateityje galėtų tiekti tokias žaliavas. Tada reikėtų imtis diplomatinių veiksmų.

1.3.   EESRK labai pritaria Čekijos, Švedijos ir Ispanijos savo pirmininkavimo ES laikotarpiu 2009–2010 m. organizuojamoms konferencijoms dėl mineralinių išteklių pasiūlos ir paklausos, žemės klodų prieinamumo, pažangiausių technologijų naudojimo ir gebėjimų ugdymo. EESRK pageidauja šiose konferencijose dalyvauti.

1.4.   Komisija turėtų vykdyti aktyvesnę veiklą veiksmingoms tarptautinio lygio deryboms užtikrinti, kad būtų ne tik pašalintos nesąžiningos kliūtys prekybai ir jos sąlygų iškraipymai, bet ir padedama rengti dvišalius ir daugiašalius investicinius susitarimus.

1.5.   Komisija turėtų pradėti būtinas procedūras, pagal kurias imamasi veiksmų, tais atvejais, kai ES nepriklausanti valstybė pažeidžia PPO taisykles (pvz., apmokestina eksportą ar tam tikroms medžiagoms taiko apribojimus).

1.6.   Siekiant užtikrinti, kad tvariais kasybos metodais išgautos žaliavos nebūtų išstumtos iš ES rinkos, reikėtų nustatyti ES išorės tarifus. Reikia peržiūrėti dabartinius tarifus ir nustatyti tarifų eilutes, kurios turėtų būti keičiamos.

1.7.   Siekdama užtikrinti žaliavų tiekimo patikimumą, ES turėtų imtis aktyvios diplomatijos žaliavų klausimu ir tokia veikla padėti kurti fondus ir programas, kurių pagrindinė paskirtis – ugdyti gebėjimus, reikalingus tvariai žaliavų gavybai ir ekonominei bei socialinei pažangai besivystančiose šalyse.

1.8.   Komisija turėtų aktyviai dalyvauti kasmetiniuose Pasaulio kalnakasybos ministrų forumo ir Tarpvyriausybinio naudingųjų iškasenų ir metalų kasybos forumo susitikimuose ir užmegzti glaudesnius santykius su autoritetingais šios srities pasaulio veikėjais, kad būtų nustatytos ir plečiamos investavimo galimybės Europos Sąjungoje.

1.9.   Reikėtų parengti sąrašą, kuriame būtų nurodyta geriausia reglamentavimo praktika ES suteikiant žaliavų pramonei prieigą prie žemės klodų, siekiant supaprastinti procedūras ir sumažinti mineralinių išteklių išsekimo atvejus, kurių priežastis – netinkama žemėtvarkos praktika.

1.10.   Komisija turėtų ir toliau remti Europos tausių naudingųjų iškasenų išteklių technologijų platformą ir jos nagrinėjamus klausimus įtraukti į kvietimus pareikšti suinteresuotumą, kurie netrukus bus skelbiami 2009–2013 m. laikotarpiui. Be to, svarbu propaguoti su žaliavomis susijusias temas svarstant sritis, kurios bus pripažintos prioritetinės veiklos sritimis pagal Aštuntąją bendrąją MTTPD programą, pvz., skatinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą.

1.11.   Efektyvaus išteklių naudojimo priemonių pagrįstumui ir bet kokiai „medžiagų pakaitalų politikai“ įvertinti Komisija turėtų plėtoti objektyvią metodiką, kurios pagrindas – viso gyvavimo ciklo analizė.

1.12.   Komisijos tarnybos turėtų stiprinti perdirbimo veiklą ir skatinti antrinių žaliavų naudojimą Europos Sąjungoje, taip pat siūlyti tinkamas perdirbimo, atkūrimo ir pakartotinio naudojimo strategijas ES nepriklausančiose valstybėse skelbiant geriausios praktikos pavyzdžius tarptautiniu lygiu.

1.13.   Reikia daugiau konsultacijų ir mokslinių tyrimų, kad būtų galima geriau suprasti, kokiu mastu neenergetinėms mineralinėms žaliavoms taikoma metodika yra tinkama konkretiems atsinaujinančių neenergetinių žaliavų atvejams, pvz., medienai, kailiui ir odai.(Komisijos komunikate daugiausiai dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su neenergetinių mineralinių žaliavų tiekimo saugumu. Lieka atviras klausimas, ar tos pačios procedūros taikymas kitoms žaliavoms yra geriausias metodas. Tačiau, be abejonės, glaudžiai bendradarbiaujant Komisijos specializuotoms tarnybos, bus galima sukurti kompleksinę priemonę, skirta visų strateginių ir ES pramonei bei gynybai kritiškai svarbių žaliavų įvertinimui.)

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.   Nuolat augančių žaliavų kainų tendencija šiuo metu bent jau laikinai sustojo. Komisijos komunikate tvirtinama, kad minėta tendencija atsigaus ir kad „atsižvelgiant į augančios ekonomikos šalių augimo lygį ateityje, manoma, kad žaliavų paklausa išliks didelė“. Kritiniai veiksniai yra šie: pirma, ar sparčiai augančios ekonomikos šalys, ypač Kinija, sugebės sklandžiai pereiti nuo augimo etapo, kurio pagrindą visų pirma sudarė verslo plėtros galimybių paskatintos pagrindinio kapitalo investicijos į eksportą orientuotuose gamybos sektoriuose, prie labiau vidaus vartojimu pagrįsto etapo, ir, antra, ar pastaruoju vystymosi etapu žaliavų paklausa kils tokiu pačiu mastu.

2.2.   Kaip nurodyta komunikate, ES turi pakankamai savų statyboms naudojamų naudingųjų iškasenų (šioje srityje užsienio tiekėjams kliudo santykinai aukštos transportavimo sąnaudos palyginti su medžiagų verte), tačiau ji yra priklausoma nuo tam tikrų strateginės ekonominės svarbos medžiagų importo. Tokios medžiagos yra strategiškai svarbios todėl, kad jos pramoninei gamybai yra kritiškai būtinos tokiu mastu, kurio neatspindi jų ekonominė vertė, ir kad jas tiekia labai nedaug komercinių tiekėjų ir šalių, įskaitant ir didelės politinės rizikos šalis.

2.3.   Komunikate išreiškiamas susirūpinimas dėl keleto žaliavų tiekimo aspektų. Susirūpinimą kelia keturi rizikos faktoriai, kurie priklauso nuo žaliavų tiekimo suvaržymų perspektyvos ir kilmės:

—	aršesnė perdirbėjų konkurencija žaliavoms gauti, kuri pasireiškia aukštesnėmis kainomis ir medžiagų nukreipimu į kitus paskirties taškus pirminių bei antrinių išteklių atveju,

—	žaliavų „sutelkimas“ įvedant eksporto kliūtis, pvz., eksporto mokesčius ir dvigubas kainų sistemas (komunikate pateikiama keletas pavyzdžių),

—	konkurencija dėl žaliavų kasybos objektų trečiosiose šalyse (pvz., konkurencija dėl investavimo galimybių ir prieigos prie naudingųjų iškasenų klodų Afrikoje),

—

Strateginės ekonominės svarbos žaliavų fizinio tiekimo nutraukimų rizika (pvz., retųjų Žemės elementų (RŽE) (Visos žaliosios ir tausiai energiją naudojančios technologijos remiasi vis didesniu retųjų Žemės elementų naudojimu. (Pvz., hibridiniame automobilyje sumontuojama apie 20 kg RŽE). Kinija yra ne tik didžiausia pasaulio RŽE tiekėja, bet ir didžiausia pasaulio RŽE vartotoja. Iki šiol yra labai nedaug ekonomiškai naudingų alternatyvų RŽE tiekimui iš Kinijos), kurių klodai labai susitelkę konkrečiose vietose ir kurie yra svarbūs keletui tikslinių paskirčių, galimas tiekimo nutraukimas). Kritinės svarbos naudingosios iškasenos gali būti galingas derybinis įrankis ar net ginklas ekonominiame kare.

2.4.   Pirmieji du rizikos faktoriai turi tiesioginio poveikio Europos žaliavų perdirbimo pramonės konkurencingumui ir tais atvejais, kai jie kyla dėl antikonkurencinės praktikos arba prekybos politikos priemonių, jų pasekmes reikia nagrinėti vadovaujantis prekybos ir konkurencijos politika.

2.5.   Trečiasis rizikos faktorius gali būti mažiau aktualus žaliavas naudojančiai pramonei, nes nėra jokios objektyvios priežasties, dėl kurios galima tikėtis, kad gamtinių išteklių savininkai bus suinteresuoti diskriminuoti savo klientus ES pramonės nenaudai. Vis dėlto, yra priežasčių nerimauti tiek dėl poveikio ES teritorijoje veikiančių kalnakasybos įmonių ilgalaikei konkurencinei pozicijai, tiek ir dėl pasekmių Europos, kaip šios srities finansavimo, technologijų vystymo ir įmonių tinklaveikos centro, padėčiai. Pastarojo meto įvykių raida šioje srityje taip pat kelia susirūpinimą dėl darnaus vystymosi perspektyvų besivystančiose šalyse, kurios yra priklausomos nuo gamtinių išteklių eksporto.

2.6.   Galiausiai, ketvirtasis rizikos faktorius gali rimtai pažeisti Europos Sąjungos ekonomikos struktūrą ir sukelti darbo vietų praradimą, nes negavus reikalingų medžiagų gali sustoti gamyba. Tokią riziką reikia nagrinėti tiesiogiai, įskaitant, kai įmanoma, ir priemones, kurios anksčiau nebuvo svarstytos. Verta pažymėti, kad naujoms politikos iniciatyvoms pagrįsti šią riziką pakankamai rimtai įvertino ir JAV (Žr. „Naudingosios iškasenos, kritiškai svarbios mineralinės medžiagos ir JAV ekonomika“ (Minerals, Critical Minerals and the US Economy), Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos ataskaita, www.nap.edu/catalog.php? record_id = 12034) ir Japonija (Žr. Nacionalinių išteklių užtikrinimo gaires, www.meti.go.jp/english/press/data/nBackIssue200803.html.). Be to, spaudos pranešimuose buvo teigiama, kad Kinija pradėjo kaupti žaliavų rezervus siekdama sušvelninti nutrūkstančio tiekimo pasekmes.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina Komisijos komunikatą (COM(2008) 699, Komisijos žaliavų iniciatyva.) kaip labai svarbų veiksnį ES nenutrūkstamam neenergetinių žaliavų, ypač mineralinių išteklių (žr. COM(2008) 699 3 punktą.) tiekimui užtikrinti siekiant patenkinti mūsų būtiniausius vystymosi ir darbo vietų kūrimo poreikius. EESRK nekantriai laukia, kada bus įdiegta reikalinga struktūra ir skirti ištekliai, kuriais naudojantis bus galima įgyvendinti nurodytas priemones.

3.2.   Pilietinės visuomenės atstovai jau seniai prašo šį klausimą spręsti kompleksiškai, sujungiant keletą ES politikos sričių ir programų. Komisija atliko naudingą darbą parengusi šią iniciatyvą, kurioje nurodomi opių klausimų, kylančių dėl būtinybės užtikrinti nenutrūkstamą neenergetinių žaliavų tiekimą ES pramonei, sprendimai, įtraukiant į politikos sritis, kuriomis siekiama gerinti apsirūpinimą žaliavomis iš išorinių ir ES vidaus šaltinių, priemones, sukurtas išteklių naudojimo efektyvumui ir perdirbimo veiklai gerinti.

3.3.   Konkrečiai, tarptautinių įvykių raida aiškiai parodė, kad ES lygiu reikia imtis suderinto požiūrio, tačiau nepažeisti Europos Sąjungose taikomo subsidiarumo principo vertinant išteklių ir žemėtvarkos politiką.

3.4.   EESRK teigiamai vertina tai, kad komunikate Komisija laikosi panašaus požiūrio ir nurodo beveik tuos pačius opius kausimus ir jų sprendimus, kokie buvo išdėstyti naujausioje EESRK nuomonėje savo iniciatyva, susijusioje su šia sritimi (2). Šis dokumentas buvo skirtas padėti Komisijai iš anksto susipažinti su pilietinės visuomenės pozicija. Jis parengtas po plataus masto konsultacijų, kurias suorganizavo EESRK pramonės permainų konsultacinė komisija atsakant į Komisijos informacinį dokumentą „Patikimo žaliavų tiekimo ES pramonei užtikrinimas“ (IP/07/767, 2007 m. birželio 5 d.), kuriame numatoma svarstoma žaliavų iniciatyva.

3.5.   Atsižvelgdamas į ES pasiryžimą globaliai spręsti klimato kaitos pasekmių klausimą tobulinant energijos efektyvumo technologijas, propaguojant atsakingą gamtinių išteklių naudojimą ir užtikrinant ekologiškesnę pramonę, EESRK dar kartą pabrėžia neenergetinių mineralinių medžiagų teikimo saugumo ir Europos energetikos politikos įgyvendinimo strateginę svarbą, nes šie du sektoriai yra tarpusavyje priklausomi remiantis technologiniu faktoriumi.

3.6.   ES yra labai priklausoma nuo aukštosiomis technologijomis naudojamų metalų importo ir negalės pereiti prie tvarios gamybos ir žaliųjų technologijų, jeigu jai nebus sudarytos saugios galimybės apsirūpinti tokiais aukštosiomis technologijomis naudojamais metalais ir retosiomis žaliavomis (konkurencijos, rizikos, geografinės išteklių sutelkties ir kasybos objektų požiūriu) (3).

3.7.   Svarstomas komunikatas prilygsta ES dabartinių žaliavų tiekimo klausimų SWOT (silpnųjų, stipriųjų pusių, galimybių ir grėsmių) analizei ir todėl dabar reikia darnios ES valstybių narių paramos ir koordinuotų įvairių Komisijos tarnybų (DEV, ENTR, ENV, EUROSTAT, REGIO, RELEX, RTD) veiksmų siekiant įgyvendinti daugybę priemonių, prie kurių prisidės ne tik Komisija, bet ir suinteresuotieji subjektai (sektoriai, priklausomi nuo kalnakasybos pramonės (Reikėtų įtraukti Tarptautinę naudingųjų išteklių ir metalų kasybos tarybą (ICMM), kad ji, kaip pasaulinio naudingųjų iškasenų sektoriaus atstovė, suteiktų konsultacijas ir padėtų kurti tokią vystymosi viziją, kuri papildytų asociacijos EUROMINES labiau į ES orientuotą viziją), verslo įmonės, geologinių tyrimų centrai ir organizuota pilietinė visuomenė). Šių veiksmų tikslas – didinti ES apsirūpinimo žaliavomis saugumą vadovaujantis darnaus vystymosi tikslais.

3.8.   Šiuo metu veikiančios ES struktūros, atsakingos už minėtus klausimus, yra pernelyg silpnos. Jas reikia stiprinti aukštesnio lygio sprendimų priėmimo organais. Taip pat reikia atlikti išsamesnes būsimų žaliavų poreikių technines bei ekonomines analizes ir imtis aktyvesnių veiksmų, kad tiek, kiek techniškai ir ekonomiškai įmanoma, žaliavos būtų tiekiamos iš Europos šaltinių ir kad būtų užtikrintas saugesnis tiekimas iš Europai nepriklausančių šaltinių. Reikės ilgesnio laikotarpio strategijos ir nuolatinių peržiūrų tvarkos, nes investicijos į žaliavų kasybos sektorių labai dažnai atsiperka tik per ilgesnius laikotarpius.

3.9.   Pateiktus pasiūlymus pagrindžiantys principai

3.9.1.   Garantuojant žaliavų tiekimo į ES saugumą visų pirma reikia užtikrinti, kad Sąjungos ekonomika nenukentėtų nuo žaliavų tiekimo krizių, taip pat apsaugoti vartotojų, nuo žaliavų importo priklausančių ES įmonių ir žaliavų gavybos sektoriuje veikiančių ES bendrovių interesus bei užtikrinti joms vienodas sąlygas. Į visus šiuos interesus reikia atsižvelgti ir juos užtikrinti remiantis ES įsipareigojimais ir politikos sritimis, susijusiomis su tarptautiniu vystymusi ir aplinkos apsaugos bei socialiniu tvarumu. Žaliavas reikėtų naudoti optimaliai, atsižvelgiant į jų sąveiką su aplinka, bendruomenių poreikiais ir tausiu energijos naudojimu.

3.9.2.   ES žaliavų tiekimo politikai reikia suteikti tvirtą analitinį pagrindą. Todėl svarbu kaupti atitinkamus mokslinius duomenis ir juos tirti pagal pažangiausius metodus.

3.10.   Žaliavų srities reglamentavimas Europos Sąjungoje labai skiriasi. Atskirose šalyse jį galima žymiai pagerinti skleidžiant informaciją apie geriausią praktiką.

4.   Pastabos apie siūlomas politikos priemones (4)

4.1.   Pirmasis ramstis – galimybė gauti žaliavų pasaulinėje rinkoje neiškreiptomis sąlygomis

4.1.1.   Komunikate siūloma Europos Sąjungai, pirma, būti aktyviai su žaliavomis susijusioje diplomatijos srityje, kad užsitikrintų galimybę gauti žaliavų, antra, skatinti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir, trečia, galimybę gauti žaliavų nustatyti kaip ES prekybos ir reguliavimo politikos prioritetą.

4.1.2.   Nustačius labiausiai ištekliais turtingas šalis, su jų atstovais reikėtų apsvarstyti klausimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų iš šių šalių. Įgyvendinant ES vystymosi politiką reikėtų kurti fondus ir programas, kuriais minėtose šalyse būtų remiama tvari žaliavų gavyba ir vystymasis.

4.1.3.   ES turėtų peržiūrėti savo finansavimo tvarką, taikomą toms šalis, kurios jau tapo ES valstybėmis narėmis, arba kaimyninėms valstybėms, nes išteklių transportavimas iš tokių šalių būtų tvaresnio pobūdžio. Konkrečiai, paramą reikėtų teikti per paskutinįjį plėtros etapą į ES įstojusioms šalims, Balkanų regiono valstybėms, Šiaurės Afrikos šalims ir Turkijai. ICMM išteklių atsargų kaupimo iniciatyva (Iniciatyvą pradėjo 2004 m. Tarptautinė naudingųjų išteklių ir metalų kasybos taryba (ICMM). Ja siekiama išsiaiškinti, kokia geroji praktika yra sukaupta investicijų į naudingųjų išteklių ir metalų kasybos sektorių politikos srityje besivystančiose šalyse nacionaliniu (regioniniu) ir įmonių lygmeniu) galėtų būti naudingas modelis su ištekliais ir vystymusi susijusioms strategijoms kurti.

4.1.4.   Keletas konkrečių rekomendacijų priklauso didesnės atitikties tarp ES vystymosi politikos ir ES nenutrūkstančio žaliavų tiekimo būtinybės užtikrinimo kategorijai. Visi pasiūlymai dėl valstybių stiprinimo, geros investicinės aplinkos propagavimo ir tvaraus žaliavų valdymo yra aktualūs ir konstruktyvūs.

4.1.5.   Siekiant užtikrinti, kad tvariais kasybos metodais išgautos žaliavos nebūtų išstumtos iš ES rinkos, reikėtų nustatyti ES išorės tarifus. Reikėtų peržiūrėti dabartinius tarifus ir nustatyti tarifų eilutes, kurios turėtų būti keičiamos.

4.1.6.   Teikiant pagalbą žaliavų srityje besivystančioms šalims, didžiausią dėmesį reikėtų skirti gebėjimų ugdymui ir siekti skatinti kurti ir įgyvendinti tokią politiką, pagal kurią žaliavų gavyba ir eksportas būtų kuo naudingesnis šalies vystymuisi. Tokiomis aplinkybėmis itin svarbu remti įtraukią ir dalyvaujamąją politiką bei veiklos metodus, pagal kuriuos pirmenybė būtų skiriama vietinių gyventojų poreikiams ir interesams.

4.1.7.   Parama vystymuisi žaliavų srityje taip pat turi būti plėtojama visų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimus užtikrinančių plataus masto koalicijų ir partnerysčių pagrindu, įskaitant žaliavų pramonę, pilietinės visuomenės organizacijas ir visų lygmenų valdžios institucijas.

Vienas pagrindinių pagalbos besivystančioms šalims teikimo aspektų turėtų būti tvirta parama kurti infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis teik žaliavų kasybos bendrovės, tiek ir mažesnės įmonės, ūkininkai ir kitos kaimo ekonominės veiklos vykdytojai. Nors šis konkretus bendradarbiavimo metodas buvo kritikuojamas kaip atnešantis vystymuisi mažiau naudos nei būtų galima, svarbu pripažinti, kad jis tenkina didelį besivystančių šalių poreikį skatinti vystymąsi infrastruktūros gerinimu ir kad kitos priemonės tokioms investicijoms finansuoti pasirodė nepakankamos.

4.1.8.   Komunikate aiškiai pabrėžiama sunkumai, susiję su prekybos naudingosiomis iškasenomis statistika. Ji remiasi muitinių ataskaitomis, rengiamomis pagal Tarptautinės prekybos standartų klasifikaciją (SITC), Suderintą sistemą (HS) arba Makroekonomikos kategorijų klasifikatorius (BEC), o kai kuriose šalyse tokios ataskaitos rengiamos nepakankamai gerai. Be to, prekybos statistika negali pateikti tinkamos, labai reikalingos informacijos apie tikrą pasaulio ekonomikos naudingųjų iškasenų suvartojimą, kadangi neregistruojami duomenys apie mineralinių medžiagų ar metalų kiekį parduodamuose koncentratuose, pusgaminiuose ir galutiniuose produktuose. Reikėtų atlikti tyrimą ir tarptautiniu lygiu susitarti apie tai, kaip tobulinti dabartinę statistikos sistemą, kad būtų geriau apskaičiuojamas mineralinių medžiagų ir metalų suvartojimas, galbūt jų kiekį vertinant „indeksais“, pvz., „standartinis automobilis“, „standartinė popieriaus tona“ ir pan.

4.1.9.   Komunikate gana detaliai aptariama prekybos ir reglamentavimo politika. Pasiūlymuose, kuriuos atrodo tikslinga įgyvendinti, nurodomos Europos Sąjungai itin svarbios sritis. Reikia itin pabrėžti vieną teiginį, būtent, kad „ES taip pat turėtų persvarstyti ES tarifų režimą, kad užtikrintų darnią ES žaliavų paklausos raidą, ir įvertintų apribojimų, taikomų importuojamoms žaliavoms (…) mažinimo būdus“.

4.1.10.   Darnaus vystymosi tikslus reikia įgyvendinti atsižvelgiant į jų pasekmes už Europos Sąjungos ribų. Jais negalima pateisinti ar slėpti praktikos, kuri apribojant prekybą prieštarautų vartotojų interesams arba aplinkos apsaugai. Svarbu, kad žaliavų tiekimo patikimumas ir nesąžiningos konkurencijos, kurios pagrindas – privilegijuota galimybė gauti žaliavų, šalinimo tikslas nebūtų naudojami protekcionizmui skatinti, prekybai varžyti arba besivystančių šalių žaliavų kasėjų galimybei patekti į ES rinką riboti.

4.2.   Antrasis ramstis – skatinti nenutrūkstamą žaliavų tiekimą iš Europos šaltinių

4.2.1.   Darniam ES vietovių ir regionų vystymuisi tiesioginio poveikio turi būsima ekonomikos sektorių raida, galinti pelningai išnaudoti kiekvieno teritorinio vieneto potencialą. EESRK nuomone, atsižvelgiant į kiekviename naudingųjų išteklių telkinyje esančių atsargų apskaičiavimus, kalnakasybos ūkinė veikla gali prisidėti prie vietos bendruomenių ir taip pat ES valstybių narių vystymosi ir aprūpinti jas ištekliais. Ši veikla gali būti naudinga:

—	didinant pramoninę gamybą ir tiekiant žaliavas, reikalingas pramonės veiklai,

—	mažinant priklausomumą nuo importo ir užtikrinant geresnį išteklių panaudojimą,

—	išsaugant pagrįstą kvalifikuotų darbuotojų skaičių šiame sektoriuje, kad būtų galima Europos Sąjungoje tęsti išteklių žvalgymo ir kalnakasybos veiklą,

—	kuriant daugiau ir pastovesnių darbo vietų,

—	siekiant socialinės sanglaudos ir regioninio vystymosi,

—	užtikrinant geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas.

4.2.2.   Įvertinant ilgą Europos naudingųjų iškasenų kasybos istoriją, jai reikia imtis vadovaujamojo vaidmens, susijusio su gamybine, prekybine, moksline („know-how“) ir praktine patirtimi, sprendžiant įvairius klausimus, pvz., kaip vykdyti žaliavų kasybos darbus, kaip optimaliai išnaudoti žaliavų gavybos naudą ekonomikos vystymuisi, kaip jas tausiai naudoti ir kaip visuomenei naudingu būdu rekultivuoti nebeeksploatuojamus karjerus.

4.2.3.   Valstybės narės turėtų iš naujo įvertinti, kokiu mastu jų žemės naudojimo tikslinės paskirties planavimo procesuose atsižvelgiama į žaliavų potencialą, taip pat ar prioritetai, pasirinkti svarstant alternatyvias žemės naudojimo tikslines paskirtis, vis dar yra tinkami, jeigu įvertinsime būtinybę užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą, t. y. taikyti artumo principą, kai įmanoma ir ekonomiškai naudinga.

4.2.4.   Geologinės žinios nuolat keičiasi, todėl procedūros turi būti pakankamai lanksčios, kad ateityje būtų galima naudotis ir tais naudingųjų išteklių klodais, kurie šiuo metu dar neatrasti.

4.2.5.   Reikėtų parengti sąrašą, kuriame būtų nurodyta geriausia reglamentavimo praktika ES suteikiant žaliavų pramonei prieigą prie žemės klodų, siekiant:

—	supaprastinti procedūras ir jas Europos Sąjungoje labiau suvienodinti, tuo pat metu užtikrinti, kad būtų tinkamai apsvarstytos alternatyvios žemės naudojimo tikslinės paskirtys, įskaitant išsaugojimą,

—	sumažinti mineralinių išteklių išsekimo atvejus, kurių priežastis – netinkama žemėtvarkos praktika. Labai svarbu teisinėmis nuostatomis užtikrinti, kad leidimai naudoti žemės plotą būtų numatyti ne tik jau atrastiems mineralinių medžiagų klodams.

4.2.6.   Pasikeitus gairėms dėl tinklo „Natura 2000“ teritorijų tinkamumo žaliavų kasybai, valstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalines gaires ir užtikrinti, kad kompetentingos institucijos žinotų, kad „Natura 2000“ nedraudžia žaliavų kasybos (Buveinių direktyvos 6 straipsnyje pateikiama puiki priemonė, kuria užtikrinama, kad kalnakasybos pramonė laikytųsi darnaus vystymosi principų).

4.2.7.   Kad turėtume daugiau duomenų apie ekonomiškai strateginių medžiagų tiekimą ir žaliavų naudojimą Europos Sąjungoje, jai reikėtų parengti tyrimą, panašų į Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos atliktą tyrimą JAV. Šiame tyrime turėtų būti siekiama nustatyti ir įvertinti tiek potencialią riziką, kylančią ES pramonei skirtų medžiagų tiekimui, tiek ir skirtingų medžiagų kritinę būtinybę įvairioms tikslinėms paskirtims (Reikėtų išnagrinėti šiuos aspektus: tam tikrų mineralinių medžiagų, kurios gali būti kasamos ES šalyse, fizinis prieinamumas, pakaitalų naudojimo lygis, geopolitinė rizika, kylanti strateginių ir kritinės svarbos žaliavų tarptautinei prekybai, ES gynybos poreikiai).

Komunikate pateikiama keletas rekomendacijų su žaliavomis susijusių mokslinių žinių bazei gerinti. Tačiau nėra pasiūlymų, kaip gauti daugiau duomenų apie žaliavų panaudojimą Europos Sąjungoje. Atrodytų, kad tai yra vienas svarbiausių prioritetų, atspindinčių būtinybę kurti nuoseklią politiką ir optimizuoti priemonių efektyvumą. JAV kritinės svarbos medžiagų ataskaitoje pateikiama metodika, kurią būtų galima pritaikyti Europos padėčiai.

4.2.8.   Labai vertėtų atlikti išsamų geologinių išteklių potencialo įvertinimą naudojant šiuolaikines technologijas, taip pat įvertinti nacionalinių geologinių tyrimų tarnybų gebėjimus pateikti aukščiausio lygio duomenis, informaciją ir specializuotas žinias apie naudingąsias iškasenas. Reikėtų nustatyti ir įgyvendinti konkrečius geologinių (Šiame kontekste terminas apima visus geologinio pobūdžio teminius duomenis, pvz., geocheminius ir geofizinius duomenis) duomenų rinkimui skirtus paramos veiksmus, ateityje išplečiant Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) žemės duomenų paslaugas ir (arba) panaudojant ES regioninės plėtros fondą. Komisija turėtų atlikti oficialią padėties valstybėse narėse apžvalgą.

4.2.9.   ES institucijos turėtų paremti Čekiją, Švediją ir Ispaniją, kurios savo pirmininkavimo ES laikotarpiu organizuoja su šia tema susijusius renginius, būtent:

—	Švedijos pirmininkavimo ES laikotarpiu planuojama surengti konferenciją, kurioje bus įvardyti geriausios praktikos pavyzdžiai teritorijų planavimo ir tvarios žemėtvarkos srityse baigus eksploatuoti karjerus.

—	2009 m. gruodžio mėn. Rovaniemi mieste (Suomija) bus surengta Žvalgymo ir kalnakasybos konferencija, kurioje planuojama paskelbti Europos išteklių žvalgymo veiklos skatinimo geriausios praktikos pavyzdžius.

—	Naudojantis ES TEIEX priemone, ketinama parengti Išteklių žvalgymo konferenciją Pietryčių Europoje ir Balkanų regione.

4.2.10.   Pirmenybę reikėtų suteikti žaliavų srities moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, itin didelį dėmesį skiriant su stipria išteklių išsaugojimo politika derančioms technologijoms. Reikėtų viešinti geriausios praktikos pavyzdžius žvalgymo, švaresnės gamybos ir perdirbimo srityse, konkrečiai siekiant vykdyti tokią veiklą, kuri remiasi rinkos dėsniais pagrįstomis ir ekonomiškai naudingomis paskatomis. Šiuo tikslu galima būtų remtis Strateginių mokslinių tyrimų darbotvarke ir įgyvendinimo planu, kuriuos parengė Europos tausių naudingųjų iškasenų išteklių technologijų platforma.

4.3.   Trečiasis ramstis – optimizuoti ES sunaudojamą pirminių žaliavų kiekį

4.3.1.   Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad už aplinkos sąlygas didžiausia atsakomybė tenka juridiniams asmenims, būtent, kalnakasybos įmonėms ir prekybos bendrovėms, tačiau faktiškai visa visuomenė atsako už prekių, pagamintų iš naudingųjų išteklių, vartojimą.

Europos piliečiai turi suvokti, kad mūsų gyvenimo sąlygos priklauso nuo naudingųjų iškasenų naudojimo, tačiau tuo pat metu ir tai, kad ypatingai svarbu saugoti aplinką ir propaguoti atsakingą žaliavų vartojimą.

4.3.2.   Negalima kurti politikos ir praktinių priemonių, skirtų žaliavų naudojimui optimizuoti, neatsižvelgiant į teisėtus ES nepriklausančių šalių interesus. Būtina įvertinti realias besivystančių šalių galimybes tiek reglamentavimo, tiek ir technologijų naudojimo srityse. Keletas Afrikos šalių aršiai kritikavo REACH teisės aktus, nes jos nerimauja, kad jų naudingųjų iškasenų eksportas gali būti nepagrįstai diskriminuojamas. Panašiai, kai kuriose Azijos šalyse Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų sukėlė nelauktas pasekmes, pvz., metalų perdirbimo sektoriuje paplito nelegalios įmonės, užsiimančios kenksmingais veiklos metodais, kadangi joms buvo užkirstas kelias naudotis teisėtais žaliavų šaltiniais.

4.3.3.   Europos mokslininkus ir pramonę reikėtų skatinti kurti kritinės svarbos medžiagų pakaitalus. Šiuo tikslu pagal Septintąją bendrąją programą Europos Komisija turėtų inicijuoti parengto svarbiausių metalų (žaliavų) sąrašo išsamų tyrimą, kad būtų pasirengta naujų žaliųjų technologijų ir aplinkai nekenksmingų produktų kūrimui.

4.3.4.   Perdirbimo procesas turėtų būti vertinamas ne kaip grynai administracinė užduotis, bet kaip teisinė sistema, kurią įgyvendinti padeda įmonės komerciniu pagrindu. Šiam principui įgyvendinti reikia:

—	teisinio pagrindo pramoninių ir buitinių atliekų surinkimui, rūšiavimui, tvarkymui ir perdirbimui,

—	vartotojams skirtų paskatų dalyvauti perdirbimo veikloje,

—	tinkamų specializuotų nacionalinių ir tarptautinių tinklų, veikiančių surinkimo, išsaugojimo ir pramoninio perdirbimo srityse,

—	tinkamai komerciniu pagrindu vykdomo atliekų tvarkymo, organizuojamo vietos lygio administracijų (regionų valdžios institucijų).

---

(1)  Daugiau išsamių EESRK rekomendacijų pateikiama Nuomonėje dėl neenergetinių medžiagų kasybos pramonės Europoje, kuri buvo priimta 2008 m. liepos 9 d. ir paskelbta ES oficialiajame leidinyje 2009/C27/19. Šiame dokumente išdėstytos rekomendacijos papildo pirmiau nurodytoje EESRK nuomonėje pateiktas rekomendacijas.

(2)  Nuomonė „Neenergetinių medžiagų kasybos pramonė Europoje“, OL C 27, 2009 2 3.

(3)  Žr. EESRK nuomonę „Neenergetinių medžiagų kasybos pramonė Europoje“, OL C 27, 2009 2 3, 2.5 punktas.

(4)  Žr. EESRK nuomonę, OL C 27, 2009 2 3, p. 82.

---