15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/11

A.

kadangi 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba nustatė ES tikslą – iki 2010 m. ryžtingai ir smarkiai sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį; kadangi pažanga siekiant šio tikslo turėtų būti didinama,

B.

kadangi 2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonoje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba nutarė iki 2010 m. panaikinti vaikų skurdą Europoje,

C.

kadangi 2000 m. gruodžio 7-9 d. Nicoje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinta 1992 m. rekomendacija dėl minimalių pajamų, kurias turi garantuoti socialinės apsaugos sistemos,

D.

kadangi Tarybos rekomendacijoje 92/441/EEB pripažįstamos „pagrindinės asmens teisės į pakankamas pajamas ir socialinę paramą, kad būtų galima oriai gyventi“,

E.

kadangi 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje pripažįstama darbuotojo teisė į „teisingą darbo užmokestį“; kadangi 1993 m. Parlamentas ir Komisija atkreipė dėmesį į koordinuotos politikos dėl minimalaus darbo užmokesčio poreikį siekiant įgyvendinti šią darbuotojų teisę į pakankamą užmokestį, „suteikiantį galimybę turėti deramą pragyvenimo lygį“,

F.

kadangi ES įsipareigojimo kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi pradžioje 2001 m. 55 mln. žmonių Europos Sąjungoje gyveno rizikuodami pristigti pajamų (15 proc. 15 ES valstybių narių gyventojų); kadangi 2005 m. šis skaičius padidėjo iki 78 mln. (16 proc. 25 ES valstybių narių gyventojų),

G.

kadangi išliekantys nevienodinti vyrų ir moterų atlyginimai lemia nepalankesnę moterų padėtį naikinant skurdą,

H.

kadangi nemokant jokių socialinių išmokų skurdo, ypač moterų, grėsmė Europos Sąjungoje padidėtų nuo 16 proc. iki 40 proc. (arba iki 25 proc., neskaitant pensijų išmokų),

I.

kadangi moterų, ypač vyresnių nei 65 metų, skurdo pavojus didesnis ir dėl trumpesnės, lėtesnės ir prasčiau apmokamos moterų profesinės karjeros (21 proc. arba 5 procentiniais punktais daugiau nei vyrų),

J.

kadangi vaikai ir jaunimas sudaro beveik trečdalį visų Europos Sąjungos gyventojų ir kadangi 19 mln. vaikų gyvena prie skurdo ribos, o dauguma jų atskirti nuo savo šeimų dėl skurdo; kadangi skurdas, tėvystė ir vaiko gerovė įvairiomis socialinėmis aplinkybėmis, įskaitant vaikų apsaugą nuo bet kokios prievartos, yra kompleksiškai tarpusavyje susiję,

K.

kadangi itin didelis skurdas ir socialinė atskirtis yra visų žmogaus teisių pažeidimas,

L.

kadangi didelė dalis Europos Sąjungos gyventojų ir toliau gyvena socialinėje atskirtyje, nes vienas iš penkių gyvena reikalavimų neatitinkančiuose būstuose ir kasdien apie 1,8 milijono žmonių siekia apsigyventi specialiose benamių prieglaudose, 10 proc. gyvena šeimose, kuriose nei vienas šeimos narys nedirba, ilgalaikis nedarbas artėja prie 4 proc., 31 milijonas arba 15 proc. darbuotojų uždirba ypač mažai, 8 proc. arba 17 milijonų darbuotojų gyvena skurde, nepaisant to, kad turi darbą, mokyklos nebaigusių žmonių skaičius viršija 15 proc., o skaitmeninis atotrūkis vis dar nepanaikintas (44 proc. ES gyventojų visiškai nemoka naudotis internetu ar kompiuteriu),

M.

kadangi skurdas ir nelygybė neproporcingai žeidžia moteris; kadangi moterų vidutinės pajamos sudaro tik 55 proc. vyrų vidutinių pajamų; kadangi moteris ypač neproporcingai žeidžia skurdas vyresniame amžiuje; kadangi nepriimtina, kad galimybių gauti kokybiškas paslaugas nebuvimas labai padidina moterų skurdo pavojų,

N.

kadangi regioninės ir vietos valdžios institucijoms jau patikėta didelė atsakomybė už visuotinių viešųjų paslaugų ir lengvatų teikimą, tačiau kartu jas varžo viešojo biudžeto ribojimai,

O.

kadangi investavimas į vaikus ir jaunimą padeda didinti visų žmonių ekonominę gerovę bei nutraukti nepriteklių grandinę ir kadangi būtina užkirsti kelią problemoms ir įsikišti kuo greičiau, kai tik jos iškyla, siekiant išsaugoti vaikų galimybes išgyventi,

P.

kadangi skurdas ir nedarbas susiję su prasta sveikata ir nepakankamomis galimybėmis gauti sveikatos priežiūros paslaugas dėl tokių veiksnių kaip prasta mityba, prastos gyvenimo sąlygos nepalankiuose rajonuose, netinkamas būstas ir įtampa,

Q.

kadangi nelygybės, skurdo, socialinės atskirties ir galimybių stokos padariniai yra susiję ir tam valstybių narių lygmeniu reikia nuoseklios strategijos, orientuotos ne vien tik į pajamas ir turtą, bet ir į tokius klausimus kaip galimybės gauti darbą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat užtikrinti prieigą prie informacinės visuomenės, kultūros, transporto paslaugų ir galimybes būsimoms kartoms,

R.

kadangi, remiantis Europos Sąjungos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas duomenimis, nuo 2000 iki 2005 m. ES labai padidėjo pajamų nelygybė (santykis S20/S80) – nuo 4,5 iki 4,9, o tai reiškia, kad 2005 m. 20 proc. turtingiausių Europos Sąjungos gyventojų pajamos beveik penkis kartus viršijo likusių 80 proc. gyventojų pajamas,

S.

pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės be tinkamos reabilitacijos ir auklėjamųjų priemonių dažniausiai tik dar labiau padidina socialinę atskirtį ir nedarbą,

T.

kadangi 16 proc. visų Europos Sąjungos dirbančių gyventojų yra žmonės su negalia (Eurostato 2002 m. duomenys); kadangi nepriimtina, kad visoje Europoje žmonių su negalia, įskaitant asmenis su psichikos sutrikimais, vyresnio amžiaus asmenų ir etninių mažumų nedarbo lygis išlieka per aukštas; kadangi 500 000 žmonių su negalia tebegyvena didelėse uždarose gyvenamosiose įstaigose,

1.

pritaria Komisijos požiūriui į aktyvią socialinę integraciją; mano, kad visiems aktualus aktyvios socialinės integracijos politikos tikslas privalo būti pagrindinių teisių įgyvendinimas siekiant suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai ir dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje;

2.

mano, kad aktyvios socialinės integracijos politika turi padaryti lemiamą poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui – ir tų, kurie turi darbą (skurstantys dirbantieji), ir tų, kurie neturi apmokamo darbo; sutinka su Komisija, kad visapusiškesnis požiūris į aktyvią socialinę integraciją turėtų būti grindžiamas šiais bendraisiais principais:

3.

mano, kad Tarybos rekomendacija 92/441/EEB turi būti išplėsta ir atnaujinta atsižvelgiant į Europos Sąjungos realios socialinės padėties įvertinimo rezultatus ir į pasiūlytą kompleksinį požiūrį į aktyvią integraciją; taip pat mano, kad Rekomendacijoje turėtų būti deramai atsižvelgta į tai, kad iškilo naujų socialinių pavojų, susijusių su demografiniais pokyčiais ir žinių bei paslaugų ekonomika;

4.

pritaria Komisijos nuomonei, kad kompleksiškai žiūrint į aktyvią integraciją reikia ypatingą dėmesį skirti ir vaikų skurdo panaikinimui, nevienodų galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir nevienodos jų kokybės sulyginimui, kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, susijusia su valstybinėmis ir privačiai sukauptomis pensijomis ir pensija apskritai, bei tinkamų ir kokybiškų ilgalaikės slaugos paslaugų suteikimui;

5.

nurodo, kad daugumoje iš 27 ES valstybių narių taikomas nacionalinės minimalių pajamų sistemos, tačiau yra valstybių narių, kur ši sistema netaikoma; ragina valstybes nares taikyti garantuotų minimalių pajamų sistemą siekiant užtikrinti socialinę integraciją ir keistis pažangiąja patirtimi; pripažįsta, kad jeigu yra teikiama socialinė parama, valstybės narės turi pareigą pasirūpinti, kad piliečiai suprastų savo teises ir galėtų jas įgyvendinti;

6.

labai apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės neatsižvelgia į Tarybos rekomendaciją 92/441/EEB, kurioje pripažįstama pagrindinė asmens teisė turėti pakankamai išteklių ir gauti socialinę paramą, kad galėtų gyventi oriai;

7.

pritaria Komisijai, kad daugelyje valstybių narių socialinės paramos lygis šiuo metu jau toks žemas, kad kyla skurdo pavojus; primygtinai reikalauja, kad pagrindinis finansinės paramos sistemų tikslas būtų ištraukti žmones iš skurdo ir suteikti jiems galimybę gyventi oriai; ragina Komisiją įvertinti bazinių pajamų užtikrinimo visiems žmonėms, netaikant jokių specialių sąlygų, veiksmingumą kovojant su skurdu;

8.

ragina Komisiją parengti išsamią ataskaitą apie tai, ar valstybių narių skiriama socialinė parama (inter alia, minimalių pajamų sistemos ir su tuo susijusios pašalpos, užimtumas, invalidumo ir našlaičių / našlių pašalpos, įstatymuose nustatytos ir papildomos pensijų sistemos, ankstyvosios pensijos) užtikrina, kad būtų peržengta Europos Sąjungoje nustatyta skurdo riba – 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų;

9.

siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę parengti bendrą pragyvenimui reikalingos minimalios sumos ir pragyvenimo išlaidų (prekių ir paslaugų krepšelio) apskaičiavimo metodiką, kad skurdo riba būtų skaičiuojama vienodai ir kad būtų nustatytas kriterijus, pagal kurį nustatoma, kada būtina socialinė intervencija;

10.

pabrėžia, kad moterims kyla didesnė grėsmė atsidurti už visiško skurdo ribos, nei vyrams; pabrėžia, kad nuolatinė skurdo feminizacijos tendencija Europos šalių visuomenėje rodo, kad esama socialinės apsaugos bazė ir išsamios ES socialinės, ekonominės ir įdarbinimo strategijos parengtos taip, kad neatitinka moterų poreikių ir moterų darbo skirtumų; pabrėžia, kad su moterų skurdu ir socialine atskirtimi Europoje reikia kovoti specialiomis, daugiašalėmis priemonėmis, kurias rengiant atsižvelgiama į lyčių aspektą;

11.

teigia, kad pakankamų minimalių pajamų sistemos yra esminė socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis paremtos Europos Sąjungos prielaida; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamas minimalias pajamas asmenims, kurie neturi darbo arba keičia darbą, ypač atsižvelgiant į tas grupes moterų, kurios turi papildomų įsipareigojimų;

12.

ragina Tarybą pritarti ES tikslui dėl minimalių pajamų sistemų ir įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos teikiant finansinę paramą, prilygstančią bent jau 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šį tikslą turės pasiekti visos valstybės narės;

13.

mano, kad moterims, ypač senyvo amžiaus, kyla didesnė skurdo grėsmė nei vyrams, nes socialinės apsaugos sistemos dažnai pagrįstos nuolatinio mokamo darbo principu; ragina užtikrinti individualizuotą teisę gauti pakankamas minimalias pajamas, kurios turėtų būti nepriklausomos nuo su darbu susijusių įmokų;

14.

mano, kad tų, kurie jau dirba, skurdas neatspindi natūralių ar teisingų darbo sąlygų ir ragina visas pastangas orientuoti į šios padėties ištaisymą tokiu būdu, kad apskritai atlyginimas, ypač minimalus darbo užmokestis, nesvarbu, ar jis numatytas įstatyme, ar kolektyvinėje sutartyje, galėtų padėti išvengti pajamų trūkumo ir užtikrinti deramą gyvenimo lygį;

15.

ragina Tarybą pritarti ES tikslui dėl minimalaus darbo užmokesčio (numatyto įstatyme, kolektyvinėse sutartyse nacionaliniu, regionų ar sektoriaus lygiu) siekiant, kad būtų mokamas bent 60 proc. atitinkamo (nacionalinio, sektoriaus ir t. t.) vidutinio darbo užmokesčio siekiantis atlyginimas, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šis tikslas turi būti įgyvendintas visose valstybėse narėse;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad minimalių pajamų sistemos turėtų būti papildytos paramos priemonių, padedančių skatinti socialinę įtrauktį, paketu; šis paketas turėtų apimti paslaugas, skatinančias socialinę įtrauktį, pvz., įsigyjant būstą, taip pat paramą išsilavinimui, mokymui, profesiniam persikvalifikavimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, taip pat gero ekonominio valdymo ir finansinės paramos sistemas, siekiant padėti kompensuoti asmenų ir namų ūkio sąnaudas ir užtikrinti, kad būtų tenkinami gyvenimo poreikiai ir poreikis mokytis vis gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant vienišiems asmenims, nepilnoms šeimoms ir gausioms šeimoms;

17.

ragina valstybes nares išnagrinėti savo dažnai sudėtingą ir painią pajamų rėmimo priemonių sistemą, kad ir kokios specifinės būtų tos priemonės (pvz., minimalių pajamų sistemos ir su tuo susijusios pašalpos, įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos ar kt.), siekiant padidinti jų prieinamumą, veiksmingumą ir efektyvumą;

18.

mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslines papildomas pašalpas socialiai remtinoms grupėms (pvz., žmonėms su negalia, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, nepilnoms arba daugiavaikėms šeimoms), kurios būtų skirtos papildomoms išlaidoms – inter alia, asmeninės paramos, specialių priemonių, medicininės ir socialinės slaugos išlaidoms – kompensuoti, taip pat turėtų būti nustatytos priimtinos vaistų kainos nepalankesnėje padėtyje esančioms socialinėms grupėms; pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą invalidumo ir senatvės pensijų lygį;

19.

pripažįsta, kad savarankiškai dirbančių žmonių pajamos pasiskirsčiusios netolygiai ir kad vienas ketvirtadalis savarankiškai dirbančių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir todėl verslininkams reikia skirti daugiau paramos siekiant apsaugoti juos nuo skurdo;

20.

pabrėžia visapusiško požiūrio į vaikų materialinį saugumą ir gerovę, remiantis JT vaiko teisių konvencijoje suformuluotu požiūriu į vaikų teises, svarbą, kad šeimos, ypač gausios šeimos, turėtų pakankamai pajamų ir galėtų savo vaikams užtikrinti tinkamą būstą ir maitinimą, taip pat galimybes gauti geras sveikatos priežiūros, socialines ir švietimo paslaugas, kad būtų užtikrintas jų harmoningas fizinis ir dvasinis vystymasis; pripažįsta, kad esminiai vaikų poreikiai turėtų būti viršesni už valstybių narių finansinius interesus;

21.

ragina ES institucijas, valstybes nares ir organizuotas pilietinės visuomenės asociacijas užtikrinti, kad vaikų dalyvavimas visada būtų organizuojamas pagal pagrindinius saugaus ir prasmingo dalyvavimo principus;

22.

atkreipia dėmesį į šiuos įvairius visapusiško požiūrio aspektus, t. y.:

23

ragina Komisiją apsvarstyti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį atsižvelgiant į platesnį ES strategijų kūrimo kontekstą, įskaitant tokius klausimus kaip imigracija, neįgalumas, diskriminacija, vaikų apsauga nuo visų formų blogo elgesio su jais ir nuo prievartos, vaikų ir suaugusių slaugos specialistai, lyčių lygybė, parama šeimai, aktyvi socialinė integracija, vaiko priežiūra ankstyvame amžiuje ir švietimas, mokymasis visą gyvenimą bei darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai įgyvendinti vienodo atlyginimo už vienodos socialinės vertės darbą principą, atlikti konkrečią socialinės apsaugos sistemos analizę bei ją reformuoti ir parengti ES gaires dėl socialinės apsaugos sistemos reformos atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą, įskaitant socialinio saugumo teisių individualizavimą, socialinės apsaugos ir paslaugų sistemų pritaikymą prie kintančios šeimų sandaros ir geresnį socialinės apsaugos sistemos pritaikymą reaguoti į nesaugią moterų padėtį bei atitikti labiausiai pažeidžiamų moterų grupių poreikius;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti lyginamosios analizės ir stebėsenos procesus taikant atvirojo koordinavimo metodą, nustatyti bendrus kriterijus ir rinkti palyginamus kokybiškus duomenis ir ilgalaikius statistinius duomenis apie vaikų padėtį, apimančius visus kompleksinio požiūrio į kovą su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi aspektus, įskaitant vaikų ir šeimų aprūpinimą būstu, kad būtų galima užtikrinti vaikų gerovės padėties stebėseną;

26.

ragina Eurostatą vadovautis rodiklių, skirtų stebėti ES veiklos poveikį vaiko teisėms ir gerovei, sąvadu, kurį užsakė parengti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra; pažymi, kad reikia bendrų Komisijos, Pagrindinių teisių agentūros ir valstybių narių pastangų, bendradarbiaujant su JT agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir mokslinių tyrimų centrais, siekiant pagerinti palyginamų statistinių duomenų apie vaikų padėtį Europos Sąjungoje rinkimą, o šis poreikis nurodytas minėtoje 2008 m. sausio 16 d. rezoliucijoje; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, siekiant laikytis 2008 m. sausio 17 d. priimtame Socialinės apsaugos komiteto pranešime dėl vaikų skurdo ir gerovės Europoje pateiktų rekomendacijų, kuriose pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų peržiūrėti įvairius duomenų apie vaikus, kurie yra patekę į nepalankią padėtį, šaltinius nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

27.

ragina valstybes nares įdiegti prevencines sistemas, skirtas aptikti kritiškas padėtis, pvz., kai tėvai gali tuoj netekti namų, kai vaikas staiga nustoja lankyti mokyklą arba kai tėvai vaikystėje patys patyrė prievartą; ragina valstybes nares per paramos rizikos grupėms mechanizmus vykdyti aktyvią politiką, skirtą užtikrinti, kad vaikai baigtų mokyklas;

28.

ragina valstybes nares, kurios dar nesiėmė tokių veiksmų, savo vietos valdžios institucijoms suteikti įgaliojimus įdiegti ir taikyti pagalbos į bėdą patekusiems vaikams sistemas, siekiant užtikrinti, kad šios sistemos būtų kuo veiksmingesnės;

29.

pritaria Komisijos nuomonei, kad pusiausvyra tarp orientavimosi į pačių įvairiausių modelių šiuolaikines šeimas ir orientavimosi į vaiko teises padės pasiekti geriausių rezultatų kovojant su vaikų skurdu;

30.

prašo Komisijos skatinti vykdyti visą paketą gerai tarpusavyje suderintų priemonių, kurioms būtų skirta pakankamai išteklių, kurios būtų paremtos aiškiais uždaviniais ir siektinais rodikliais ir kurios būtų parengtos atsižvelgiant į nacionalinę specifiką ir orientuotos į ankstyvą intervenciją;

31.

ragina valstybes nares stiprinti mokymosi vienas iš kito procesą ir vertinti, kurios priemonės pasiteisino kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi, o kurios – ne;

32.

pabrėžia integruotos, kompleksinės šeimoms skirtos politikos, kuria siekiama daugiau nei aktyvios integracijos, svarbą sprendžiant visus su vaiko ir šeimos gerove susijusius klausimus ir naikinant vaikų skurdą ir socialinę atskirtį Europos Sąjungoje;

33.

ragina valstybes nares keistis pažangiausia patirtimi vaikų dalyvavimo srityje ir skatinti vaikus dalyvauti priimant sprendimus dėl jų ateities, nes vaikų dalyvavimas – geriausias būdas atsižvelgti į vaiko nuomonę;

34.

džiaugiasi, kad Komisija ir valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškų ryšį tarp vaikų teisių darbotvarkės ir kovos su vaikų skurdu ir atskirtimi darbotvarkės, nes vaikų skurdas ir nepriteklius yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, ragina valstybes nares atsižvelgti į Konvencijos komiteto rekomendacijas, parengtas atsakant į valstybių narių įgyvendinimo ataskaitas ir alternatyvias nevyriausybinių organizacijų ataskaitas, kurias jos parengė rengdamos savo socialinės įtraukties strategijas;

35.

pažymi, kad vienišiems tėvams ir motinoms neturėtų būti sudaromos blogesnės sąlygos gauti paslaugas ir būti atleistiems nuo mokesčių nei pilnoms šeimoms;

36.

ragina valstybes nares parengti nacionalines vaikų skurdo mažinimo ir visiško jo panaikinimo strategijas, kurios būtų diferencijuotos pagal tai, kaip skurdo lygis keičiasi priklausomai nuo regiono ir vaiko amžiaus;

37.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikai ir šeimos, įskaitant tas, kurios gyvena skurde ir socialinėje atskirtyje, turėtų galimybes gauti aukštos kokybės socialinės priežiūros paslaugas, kurias teikiantys specialistai gerai suvoktų skurdo poveikį šeimoms, taip pat padidėjusį blogo elgesio su vaikais ir prievartos prieš vaikus pavojų ir šių reiškinių poveikį;

38.

pritaria Komisijai, kad darbo turėjimas yra geriausias būdas išvengti skurdo ir socialinės atskirties, tačiau nebūtinai, nes pagal oficialią statistiką 8 proc. ES darbuotojų gyvena prie skurdo ribos; taigi, ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB;

39.

ragina valstybes nares veiksmingiau įgyvendinti galiojančius Bendrijos teisės aktus užimtumo ir socialinių reikalų srityse;

40.

pažymi, kad 20 milijonų žmonių, ypač moterų, ES dirbdami patiria skurdą, t. y. 6 proc. visų gyventojų ir 36 proc. dirbančių asmenų gresia skurdas; ragina valstybes nares susitarti dėl teisės aktų dėl minimalaus darbo užmokesčio, tai sudarytų neatskiriamą aktyvios įtraukties dalį;

41.

pabrėžia, kad ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų yra 31 proc., o vyrų – 7,4 proc.; pabrėžia, kad moterys, dirbančios ne visą darbo dieną, dažnai dirba tik smulkius ir nereikšmingus darbus, kurie blogai apmokami ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos; atkreipia dėmesį į tai, kad todėl moterims, ypač senyvo amžiaus, kyla didesnė grėsmė grimzti į skurdą, kadangi pensijos, gaunamos dirbus ne visą darbo dieną, dažnai neužtenka tam, kad būtų galima gyventi nepriklausomai;

42.

mano, kad siekiant aktyvios integracijos į darbo rinką, labiausiai socialiai remtinoms grupėms reikia šių priemonių:

43.

mano, kad politika, kuria siekiama, kad dirbti apsimokėtų, turi būti parengta taip, kad būtų sprendžiama prastesnės darbo rinkos problema dėl mažų atlyginimų, užburto rato dėl mažo atlyginimo ar jokio atlyginimo problema, kai asmenys pereina iš vienų nesaugių, mažai mokamų, prastos kokybės, mažo našumo darbo vietų į kitas tokias pačias darbo vietas, taip pat į nedarbo ir (arba) neveiklumo problema; pabrėžia, kad kreiptinas dėmesys į pirmaeilės svarbos klausimą – poreikį užtikrinti lankstumą nedarbo ir socialinių pašalpų srityje; mano, kad gerovės sistemos turėtų aktyviai motyvuoti žmones ieškoti naujų darbo galimybių ir, švelnindamos pajamų praradimą ir teikdamos mokymosi galimybes, kartu skatintų atvirumą pokyčiams; ragina politiką formuojančius asmenis savo politikoje, kuria siekiama užtikrinti, kad dirbti apsimokėtų, taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų principą;

44.

ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti aktyvinimo politiką, kuri grindžiama pašalpų gavėjams taikomais per daug griežtais tinkamumo ir sąlyginumo reikalavimais, ir verčia žmones dirbti prastos kokybės darbus, kur darbo užmokestis neatitinka deramo gyvenimo standartų;

45.

siūlo rasti pusiausvyrą tarp asmenų asmeninės atsakomybės ir socialinės paramos teikimo, kad kiekvienas galėtų gyventi oriai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

46.

pabrėžia Tarybos poziciją, kad vykdant aktyvią darbo rinkos politiką turėtų būti skatinamas vadinamasis geras darbas, siekiama aukštesnės socialinės padėties ir teikiamos priemonės padėčiai gerinti siekiant nuolatinio, pelningo darbo, turinčio atitinkamą socialinę apsaugą, deramas darbo sąlygas ir atlyginimą;

47.

pabrėžia socialinės ekonomikos, socialinių įmonių, pelno nesiekiančio sektoriaus ir viešojo užimtumo sektoriaus potencialą teikti galimybę pažeidžiamoms grupėms gauti remiamą darbą ir kurti darbinę aplinką; šios galimybės turėtų būti išnagrinėtos ir kiek įmanoma remiamos per valstybių narių ir Bendrijos politiką (Europos socialinį fondą, Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondus ir kt.);

48.

pritaria Komisijai, kad tiems, kurie dėl įvairių priežasčių (pvz., dėl didelės negalios, amžiaus ar neveiksnumo, nuolatinio ir iš kartos į kartą pereinančio skurdo poveikio ir (arba) diskriminacijos, per didelių šeiminių ar priežiūros pareigų, sunkios padėties vietos regione) negali dirbti, per aktyvios integracijos politiką turi būti teikiama pajamų parama ir vykdomos paremiančios priemonės, siekiant užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai bei suteikti jiems galimybę gyventi oriai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

49.

ragina valstybes nares mažinti fiskalinį spaudimą ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, kad dirbantieji nepakliūtų į mažo darbo užmokesčio pinkles ir nebūtų verčiami dirbti neoficialiai;

50.

atkreipia dėmesį į Europoje vykstančius socialinius pokyčius, kurie keičia socialinę namų ūkių struktūrą; ragina atsižvelgti į šiuos pokyčius šalinant kliūtis integruotis į darbo rinką nedirbantiems santuokos neįregistravusiems partneriams;

51.

mano, kad socialinė ekonomika ir socialinės įmonės turi sudaryti deramas darbo sąlygas ir užtikrinti gerą atlyginimą, taip pat skatinti lyčių lygybę ir kovos su diskriminacija politiką (pvz., suvienodinti vyrų ir moterų atlyginimus, laikytis kolektyvinių darbo sutarčių, mokėti minimalų darbo užmokestį, užtikrinti vienodas sąlygas);

52.

pažymi, kad, nepaisant teigiamų tendencijų aktyviau siekti aukštojo mokslo, valstybės narės turėtų būti skatinamos išsaugoti ir pradėti taikyti profesinę praktiką darbo vietoje; ragina valstybes nares formuoti nuoseklią politiką dėl profesinės praktikos, kurios metu būtų suteikiamos minimalios garantijos ir deramas atlyginimas, ir kovoti su dabartinėmis tendencijomis, kai prisidengiant neapmokama praktika iš tikrųjų dirbamas darbas;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares visose ES valstybių narių švietimo sistemose sukurti nuoseklų požiūrį į profesinį orientavimą, grindžiamą panašiomis mokymo metodikomis, kad jaunimas galėtų įgyti išsilavinimą į darbą orientuotose srityse pagal jų pasirinktas darbo kryptis; nurodo, kad mokymo sistema turėtų būti grindžiama diplomų ir profesinio išsilavinimo pažymėjimų pripažinimu ir turėtų apimti kalbos mokymą, kad būtų panaikintos kliūtys bendravimui Europos Sąjungoje; mano, kad perkvalifikavimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta pusiausvyra tarp emocinės ir profesinės gerovės ir kad profesinis persikvalifikavimas nebūtų vertinamas kaip trukdys ar kliūtis profesiniam tobulėjimui;

54.

atkreipia dėmesį, kad reikia skatinti aktyvų jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir imigrantų įtraukimą į pastangas sukurti įtraukiąją darbo rinką; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares parengti skubių kovos su nelegaliu darbu, prievartiniu vaikų darbu ir darbuotojų išnaudojimu priemonių rinkinį bei paneigti klaidinančią informaciją apie ekonominę migraciją siekiant prieglobsčio bei nelegalią imigraciją; ragina valstybes nares pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų užkirstas kelias nusikaltėlių gaujoms išnaudoti pažeidžiamus darbuotojus, pasirašyti ir ratifikuoti JT konvenciją dėl visų migrantų darbuotojų teisių ir jų šeimų apsaugos;

55.

pritaria Komisijos nuomonei, kad įstatymuose nustatytos ir papildomos socialinės apsaugos sistemos, sveikatos priežiūros paslaugos ir visuotinės svarbos socialinės paslaugos turi būti prevencinės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonės, leidžiančios lengviau gerinti socialinę integraciją ir apsaugoti pagrindines teises; nurodo, kad stokojantiems asmenims reikia užtikrinti kokybišką pasiekiamą ir finansiškai prieinamą ilgalaikės priežiūros gerinimą ir skirti paramą tiems, kurie teikia slaugos paslaugas; ragina valstybes nares nustatyti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria slaugos specialistai, nes dažnai jie yra priversti likti už darbo rinkos ribų;

56.

pritaria Komisijai, kad visos visuotinės svarbos paslaugos, įskaitant tokias veiklos sritis kaip transportas, telekomunikacijos, energetika ir kitos komunalinės ar finansinės paslaugos, turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę ir teritorinę sanglaudą ir prisidėti prie aktyvios integracijos;

57.

pabrėžia, kad prekių ir paslaugų prieinamumas turėtų būti kiekvieno ES piliečio teisė ir dėl to ragina Komisiją pasiūlyti horizontalią direktyvą, kuri papildytų Direktyvą 2000/78/EB ir apimtų visų formų diskriminaciją EB sutarties 13 straipsnyje numatytais pagrindais, nes tai turėtų padėti kovoti su diskriminacija kitose nei įdarbinimo srityse, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, amžiaus, religijos arba tikėjimo bei lytinės orientacijos; taip pat mano, kad reikia didesnės pažangos įgyvendinant galiojančias Bendrijos kovos su diskriminacija direktyvas;

58.

skatina valstybes nares apsvarstyti mokesčių nuolaidas pažeidžiamoms asmenų grupėms, pvz., energetikos ir viešojo transporto srityse, ir sudaryti sąlygas mikrokreditams gauti, kad būtų skatinama aktyvi integracija, taip pat nemokama sveikatos priežiūra ir švietimas asmenims, patiriantiems materialinių sunkumų;

59.

ragina Komisiją ir valstybes nares griežtinti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas (pvz., telekomunikacijų ir pašto), kad padidėtų tų esminių paslaugų fizinis ir finansinis prieinamumas, taip pat griežtinti įpareigojimus teikti tikslines viešąsias paslaugas, skirtas pažeidžiamoms ir socialiai remtinoms visuomenės grupėms;

60.

ragina Tarybą pritarti visos ES įsipareigojimui iki 2015 m. panaikinti gatvės benamystę ir ragina valstybes nares sukurti integruotą politiką siekiant visiems užtikrinti galimybę turėti kokybišką ir finansiškai prieinamą būstą; ragina valstybes nares parengti nenumatytų blogiausių atvejų žiemos planus kaip platesnės kovos su benamyste strategijos dalį, taip pat steigti tarnybas, kurios sudarytų sąlygas diskriminuojamoms žmonių grupėms suteikti ir įgyti būstą; siūlo rinkti palyginamus duomenis apie benamystės ir prastų būstų problemos mastą; ragina Komisiją parengti ES pamatinę benamystės apibrėžtį ir kasmet rengti informaciją apie valstybėse narėse vykdytas priemones ir padarytą pažangą benamystės panaikinimo srityje;

61.

ragina valstybes nares iki 2012 m. 50 proc. sumažinti vaikų skurdą (šis sumažinimas būtų apskaičiuojamas naudojant ne tik ekonominius rodiklius) – tai būtų pirmasis įsipareigojimas panaikinti vaikų skurdą Europos Sąjungoje, ir skirti pakankamai išteklių šiam tikslui pasiekti; mano, kad nustatant šio sumažinimo rodiklius reikėtų atsižvelgti į itin dideliame skurde gyvenančių šeimų vaikus;

62.

pabrėžia, kad svarbu skatinti integruotas paslaugas, kurios leidžia pašalinti daugialypius skurdo ir socialinės atskirties aspektus, pvz., sąsają tarp skurdo ir benamystės, smurto, sveikatos ir psichikos sveikatos, išsilavinimo lygių, socialinės ir bendruomeninės integracijos, prieigos prie informacinių technologijų ir infrastruktūros stoką ir skaitmeninės atskirties didėjimą;

63.

ragina valstybes nares taikyti požiūrį, kad sveikatos klausimas turi būti įtrauktas į visas politikos kryptis, ir kurti integruotą socialinę ir sveikatos politiką, skirtą kovoti su nelygybe sveikatos priežiūros paslaugų, prevencijos ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės srityje, ypač su pažeidžiamų ir sunkiausiai pasiekiamų grupių patiriama nelygybe;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti savanorišką veiklą ir padėti socialiai integruotis žmonėms, kurie prarado ryšį su darbo rinka ar joje nebedalyvauja;

65.

džiaugiasi, kad Komisija skiria dėmesį didesniam paslaugų prieinamumui (pasiūlai ir finansiniam prieinamumui) ir geresnei paslaugų kokybei (naudotojų įtraukimui, stebėsenai, rezultatų vertinimui, geroms darbo sąlygoms, lygybei įdarbinimo ir paslaugų teikimo srityje, paslaugų koordinavimui ir integravimui, tinkamai fizinei infrastruktūrai);

66.

ragina valstybes nares gerinti viešųjų paslaugų koordinavimą, ypač sąsajas tarp vaikams ir suaugusiems skirtų paslaugų; ragina valstybes nares rengti pagalbos programas tėvams įvairiose srityse, kai dėl skurdo jiems trūksta žinių apie vaikų auginimą, ir užtikrinti, kad būtų pakankamai aprūpintos pagalbos vaikams telefono linijos; pabrėžia, kad teikiant viešąsias paslaugas vaikams ir tėvams privaloma užtikrinti, kad būtų sukurtos tinkamos struktūros, skatinamosios priemonės, veiklos rezultatų valdymo sistemos, finansavimo srautai ir darbo jėga, kad tiesiogiai su vaikų klausimu dirbantys darbuotojai turėtų reikiamus įgūdžius, žinias ir pasitikėjimą, kad galėtų užtikrinti geresnę prevenciją ir kuo ankstesnę intervenciją ir kad paslaugos atitiktų naudotojų, ypač pažeidžiamų šeimų, poreikius;

67.

ragina valstybes nares labiau atsižvelgti į tai, kad sumažinus dotacijas specifinėms paslaugoms, tokioms kaip nemokamas maitinimas, nemokami vadovėliai ir mokykliniai autobusai, taip pat pagrindinei laisvalaikio ir nepamokinei veiklai, gali tiesiogiai didėti socialinė atskirtis, ypač socialiai pažeidžiamų šeimų vaikų; pabrėžia, kad valstybės narės turi per aktyvią mokyklų sporto politiką ir galimybes naudotis informacinėmis technologijomis užtikrinti visiems vaikams vienodas integracijos galimybes; ragina Komisiją į visuotinės svarbos socialinių paslaugų sąrašą įtraukti paslaugas vaikams, pvz., vaikų slaugą, mokyklinį transportą ir maitinimą mokyklose;

68.

teigiamai vertina siekį žmonių su negalia nebeapgyvendinti įstaigose, tačiau pažymi, kad tam reikia pakankamai kokybiškų bendruomeninių paramos ir slaugos paslaugų, kad žmonės su negalia galėtų gyventi atskirai, turėtų galimybę gauti asmeninės slaugos paslaugas, teisę tvarkyti savo biudžetą ir teisę būti visateisiais visuomenės nariais;

69.

pabrėžia, kad reikia valstybėms narėms skatinti išsamių vietos, regioninių ir nacionalinių visuomenės senėjimo strategijų kūrimą ir įgyvendinimą;

70.

mano, kad ir valstybių narių, ir ES lygmeniu reikia aktyviau pripažinti smurto šeimoje ir prievartos prieš vaikus bei vyresnio amžiaus žmones problemą, ją nagrinėti ir su ja kovoti;

71.

ragina valstybes nares sukurti konstruktyvesnę kovos su narkotikais politiką, pabrėžiant švietimą apie žalingus įpročius ir jų gydymą, o ne taikant bausmes;

72.

ragina valstybes nares prioritetą teikti visuomenės sveikatos priemonėms, kuriomis siekiama ryžtingai spręsti nelygybės sveikatos priežiūros sistemoje ir daugelio etninių mažumų bendruomenių nelygių galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas klausimą;

73.

pažymi, kad visose valstybėse narėse piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais gali privesti prie nusikaltimų, nedarbo ir socialinės atskirties; mano, kad dėl šios priežasties nepriimtina, kad daugelis žmonių gydymą ir konsultacijas gali gauti tik kalėjime;

74.

pabrėžia, kad yra labai daug negalios formų, įskaitant judėjimo problemas, regėjimo sutrikimus, klausos sutrikimus, psichikos sutrikimus, chroniškas ligas ir mokymosi sutrikimus; pabrėžia, kad, kaip ir kelių formų diskriminaciją patiriantys žmonės, kelias negalias turintys asmenys susiduria su išskirtinėmis problemomis;

75.

ragina kovoti su psichikos problemų ir mokymosi sutrikimų turinčių žmonių niekinimu, skatinti psichikos sveikatą ir gerą savijautą, užkirsti kelią psichikos sutrikimams ir didinti gydymo ir slaugos išteklius;

76.

ragina valstybes nares įgyvendinti prieš prekybą žmonėmis ir diskriminavimą nukreiptus teisės aktus, ypač pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis;

77.

ragina visas valstybes nares saugoti žmogaus teises gerbiančią prieglobsčio politiką vadovaujantis JT konvencija dėl pabėgėlių statuso ir kitais atitinkamais žmogaus teises reglamentuojančiais teisės aktais, kartu siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai negyventų vien tik iš pašalpų, o galėtų dirbti, ir apsvarstant, kokius naujus teisėtos imigracijos kelius būtų galima atverti;

78.

apgailestauja, kad 2008 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendroje ataskaitoje nenumatoma skirti pakankamai strateginio dėmesio skurdui panaikinti ir socialinei atskirčiai įveikti;

79.

pritaria Komisijai, kad aktyvios integracijos politika turi paskatinti kompleksinį įgyvendinimą ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis su visais atitinkamais veikėjais (socialiniais partneriais, NVO, vietos ir regioninės valdžios institucijomis, t. t.) ir sudaryti sąlygas socialiai remtiniems žmonėms patiems aktyviai dalyvauti kuriant, valdant, įgyvendinant ir vertinant strategijas;

80.

pabrėžia, kad Europos mastu reikia imtis vienodų priemonių, skirtų užkirsti kelią bet kokiai prievartai prieš mažumas, žmones su negalia ir vyresnio amžiaus žmones ir už tokią prievartą bausti, imantis ir konkrečių veiksmų šių socialinių grupių pažeidžiamumui, taip pat ir materialiniam, mažinti tarpvalstybiniu lygmeniu;

81.

ragina Tarybą ir Komisiją 2008–2012 m. socialinėje darbotvarkėje vėl daugiau dėmesio skirti skurdo panaikinimui ir socialinės įtraukties skatinimui; ragina kitu socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atvirojo koordinavimo metodo laikotarpiu aiškiau įsipareigoti vykdyti naują, dinamišką ir veiksmingą Bendrijos strategiją, pagal kurią būtų nustatyti prasmingi tikslai ir veiksmingos priemonės bei stebėsenos mechanizmai, orientuoti į kovą su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe; ragina Tarybą ir Komisiją spręsti skirtingų koordinavimo procesų problemą (Lisabonos sutarties, ES tvarios plėtros strategijos, Atvirojo socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos koordinavimo metodo), kad būtų aiškiai įsipareigota panaikinti skurdą ir skatinti socialinę įtrauktį pagal visas šias politikos kryptis;

82.

ragina Komisiją, Socialinės apsaugos komitetą ir valstybes nares nustatyti konkrečius lyčių lygybės tikslus ir uždavinius, pagal kuriuos būtų siekiama kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat nustatyti politinius veiksmus, kuriais būtų siekiama paremti moteris, kurioms labiau gresia skurdas ir socialinė atskirtis, pvz., netradicines šeimas arba šeimas, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, imigrantes, pabėgėles ir priklausančias etninėms mažumoms, vyresnes ir neįgalias moteris;

83.

ragina socialinius partnerius tęsti darbą, pradėtą rengiant Bendrą socialinių partnerių analizę ir 2006–2008 m. darbo programą dėl socialiai remtinų žmonių integravimo į darbo rinką; mano, kad reikia geriau koordinuoti šią su darbo rinka susijusią socialinių partnerių veiklą ir platesnį pilietinį dialogą (NVO, t. t.) dėl socialinės įtraukties ne tik darbo rinkoje;

84.

pritaria Komisijos nuomonei, kad atnaujinant Rekomendaciją 92/441/EEB ir Atvirąjį socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties koordinavimo metodą reikia remtis tinkamais rodikliais ir išsamiomis nacionalinėmis duomenų rinkimo ir analizės sistemomis (pvz., statistiniais duomenimis apie vidutines disponuojamas pajamas, namų ūkių vartojimo išlaidas, kainų lygį, minimalų darbo užmokestį, minimalių pajamų sistemas ir su tuo susijusias pašalpas); mano, kad stebint ir vertinant socialinės įtraukties strategijų ir valstybių narių pažangos ataskaitų įgyvendinimą turėtų būti nustatyta, ar kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat regioniniu lygmeniu, gerbiamos pagrindinės teisės į pakankamus išteklius ir socialinę paramą ir ar tokiu būdu sudaromos sąlygos gyventi oriai;

85.

džiaugiasi Komisijos komunikatu „Atnaujintas įsipareigojimas kurti socialinę Europą. Atvirojo koordinavimo metodo stiprinimas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje“ (COM(2008)0418), kuriame siūloma stiprinti socialinį Atvirąjį koordinavimo metodą gerinant jo žinomumą ir jo darbo metodus bei stiprinant jo sąveiką su kitomis politikos sritimis; ypač džiaugiasi Komisijos pasiūlymais nustatyti skurdo mažinimo tikslus (apskritai vaikų skurdo, dirbančiųjų skurdo bei pastovaus ilgalaikio skurdo), pasiūlymais dėl pensijų užtikrinamo minimalaus pajamų lygio bei galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kokybės (kuriais siekiama sumažinti naujagimių mirtingumą, pagerinti sveikatos būklę, padidinti gyvenimo trukmę ir kt.);

86.

ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant Barselonos tikslų dėl vaikų priežiūros paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti rekomendacijas, kaip patenkinti Europoje priežiūros paslaugų teikimo poreikį, t. y. kaip organizuoti ir finansuoti vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūrą, ir nustatyti tikslias užduotis ir rodiklius, siekiant iki 2015 m. 90 proc. vaikų teikti vaikų priežiūros paslaugas nuo gimimo iki privalomo mokyklinio amžiaus ir užtikrinti pakankamą priežiūrą kitiems priklausomiems asmenims; pabrėžia, kad visos paslaugos turėtų atitikti kainos, prieinamumo ir kokybės kriterijus, kad vaikų auginimas ir rūpinimasis priklausomais asmenimis moterims nesukeltų tam tikros skurdo grėsmės;

87.

pabrėžia, kad tie, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos, turėtų gauti daugiau naudos iš tokių Bendrijos programų kaip Europos socialinis fondas ir EQUAL programa; ragina Komisiją įvertinti struktūrinių fondų indėlį siekiant Atvirojo koordinavimo metodo uždavinių pagal socialinės įtraukties rodiklius ir skatinti taikyti naujojo Europos socialinio fondo reglamento nuostatas bei naudotis pažangos finansavimo priemonėmis, kad būtų remiamos aktyvios įtraukties priemonės ir išnagrinėjamos ESF lėšų vienos su sistema susijusios veiklos atskyrimo galimybės ar šiuo klausimu nustatyti Bendrijos iniciatyvos ypatingąjį biudžetą; mano, kad tai taip pat paskatintų pažangiosios patirties kovojant su skurdu tinklų kūrimą ir paskatintų valstybes nares keistis patirtimi;

88.

ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti imtis veiksmingų priemonių Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, kad būtų žengtas didelis žingsnis link ilgalaikių kovos su skurdu pastangų;

89.

ragina Komisiją remti prasmingą ir saugų vaikų dalyvavimą sprendžiant visus jiems aktualius klausimus, užtikrinant, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes tame procese dalyvauti;

90.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Socialinės apsaugos komitetui.