14.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 8/34

A.

kadangi pripažįstama, kad alternatyvios investicinės priemonės, tokios kaip rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai, dėl diversifikacijos gali duoti papildomos naudos turto valdytojams, padidinti rinkos likvidumą ir pagerinti didesnio grynojo pelno investuotojams perspektyvas, prisidėti prie kainos atskleidimo proceso, rizikos diversifikavimo ir finansinio integravimo bei padidinti rinkos efektyvumą;

B.

kadangi rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai yra skirtingos investicinės priemonės, kurios skiriasi investicijų pobūdžiu ir investicijų strategija;

C.

kadangi ES įsteigtiems rizikos draudimo fondams ir privataus kapitalo fondams reikia sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į jų naujoviškas strategijas siekiant užtikrinti jiems galimybę išlikti konkurencingiems tarptautiniu mastu, kartu švelninant galbūt nepalankios rinkos dinamikos poveikį; kadangi yra tikimybė, kad su konkrečiu produktu susiję teisės aktai gali būti nelankstūs ir slopinti inovacijas;

D.

kadangi rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai, kuriuos valdanti bendrovė įsteigta ES, turi laikytis esamų ir būsimų Bendrijos teisės aktų; kadangi už ES ribų įsteigti subjektai, vykdydami tam tikrą veiklą, irgi turi laikytis šių teisės aktų;

E.

kadangi ES reguliavimo sferai priklausantys rizikos draudimo fondai, rizikos draudimo fondų valdytojai ir privataus kapitalo akcijų bendrovės yra pavaldūs esamiems įstatymams, ypač susijusiems su piktnaudžiavimu rinka, ir kadangi netiesioginis valdymas jiems taikomas pasitelkus sandorio šalis, taip pat kai su reguliuojamu produktu susijusios investicijos parduodamos;

F.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai pavaldūs nacionalinėms reguliavimo sistemoms, o esamos ES direktyvos įgyvendinamos skirtingai; kadangi tokios skirtingos nacionalinės normos padidina skirtingo reglamentavimo vidaus rinkoje pavojų, o tai galėtų trukdyti šio verslo tarpvalstybinei plėtrai Europoje;

G.

kadangi direktyvos galėtų būti tinkama teisinė priemonė, kuri turėtų padėti spręsti bet kokias su rizikos draudimo fondais ir privataus kapitalo fondais susijusias problemas; kadangi pirmenybė turėtų būti teikiama ne skaidrumo direktyvoms, o šiuo metu galiojančių valstybių narių ir ES teisės aktų poveikio rizikos draudimo fondams ir privataus kapitalo fondams analizei ir vertinimui; kadangi tokie teisės aktai turėtų būti derinimo priemonių atspirties taškas; ir kadangi gali reikėti pakoreguoti šiuo metu galiojančius reglamentus, tačiau reikia vengti pakeitimų, dėl kurių kiltų nepateisinamų skirtumų;

H.

kadangi pripažįstama, kad viena iš pagrindinių problemų – skaidrumo poreikis, skaidrumo analizė ir pasiūlymai, kaip jį stiprinti; kadangi skaidrumą galima suvokti keliais aspektais, pvz., rizikos draudimo fondų ir, tam tikrais atvejais, privataus kapitalo fondų skaidrumas įmonių, kurių akcijų jie įsigyja ar turi, atžvilgiu ar skaidrumas pagrindinių brokerių, institucinių investuotojų, pvz., pensijų fondų ar bankų, mažmeninių investuotojų, verslo partnerių, reguliavimo institucijų ir valdžios institucijų atžvilgiu; kadangi viena iš pagrindinių skaidrumo problemų susijusi su rizikos draudimo fondo ir, tam tikrais atvejais, privataus kapitalo fondų ir įmonių, kurių akcijų jis įsigyja ar turi, ryšiu;

I.

kadangi Jungtinių Amerikos Valstijų, kur informacijos laisvės įstatymais naudojosi konkurentai siekdami sužinoti investuotojų lygmeniu atskleidžiamas fondo investavimo detales, patirtis parodė, jog tai kenkia tiek investuotojams, tiek ir fondui;

J.

kadangi nenuosekliai įgyvendinus Skaidrumo direktyvą skaidrumo lygis Europos Sąjungoje skirtingas, o investuotojų sąnaudos didelės;

K.

kadangi skaidrumas yra būtina investuotojų pasitikėjimo ir sudėtingų finansinių produktų suvokimo sąlyga ir todėl jis prisideda prie optimalaus finansų rinkų veikimo ir jų stabilumo; kadangi skaidrumas yra tik pagalbinė reikiamo kruopštumo priemonė ir šio kruopštumo neatstoja;

L.

kadangi dėl antrinių būsto paskolų krizės nėra kaltas tik vienas sektorius, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad norint visiškai suprasti šios krizės kilimo priežastis ir poveikį, reikia laiko, o priežasčių yra daug ir jos, inter alia, apima:

M.

kadangi Bendrijos teisės aktuose numatytos tokios procedūros, kaip komitologijos procedūra ar Lamfalussy procedūra, kurios užtikrina galimybę lanksčiai reaguoti į kintančią verslo aplinką pasitelkiant įgyvendinimo priemones; kadangi ši sistema dar labiau pagerės, kai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus taikoma deleguotų aktų priemonė;

N.

kadangi daugybė naujų rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų ir organizacijų, tokių kaip Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir pramonės atstovai, įskaitant atstovaujančius rizikos draudimo fondams ir privataus kapitalo fondams, jau parengė pažangiausios patirties principus ir kodeksus, kurie galėtų papildyti ES teisės aktus ir tapti jų modeliu; kadangi įmones ir verslo asociacijas reikėtų skatinti ne tik laikytis ES teisės aktų, bet ir įsipareigoti laikytis šių kodeksų vadovaujantis principu „laikykis arba paaiškink“, o informacija apie šį laikymąsi ir paaiškinimai turėtų būti prieinami viešai ir tinkamai įvertinti;

O.

kadangi nebiržiniais produktais galėtų būti prekiaujama naudojantis atviresnėmis ar regimesnėmis prekybos sistemomis, siekiant, kur galima, padidinti rinkos kaina išreikštą vertę ir pateikti nuorodų dėl galimos savininkų kaitos; kadangi bendresnė nebiržinių produktų kliringo sistema patrauklesnė priežiūros institucijų vykdomos priežiūros ir rizikos valdymo tikslais, tačiau siekiant užtikrinti, jog būtų sudarytos lygios galimybės konkuruoti pasaulio rinkoje, bet kuri nauja sistema turėtų būti taikoma tarptautiniu mastu;

P.

kadangi visos pramonės stebėsena ir atskaitomybė yra svarbios siekiant reaguoti į visuomenės susirūpinimą ir siekiant suprasti privataus kapitalo fondų ekonominį poveikį, ir kadangi jau yra reikalavimas, jog privačios ir valstybinės bendrovės konsultuotųsi su savo darbuotojais dėl dalykų, galinčių paveikti darbuotojų interesus; kadangi nereikėtų sutrikdyti komercinės informacijos atskleidimo, kurio reikalaujama iš privataus kapitalo portfelių bendrovių, ir informacijos atskleidimo, kurio reikalaujama iš kitų privačių bendrovių, pusiausvyros;

Q.

kadangi atrodo, jog su produktais susiję teisės aktai nėra tinkamas būdas šiam novatoriškam sektoriui reglamentuoti;

R.

kadangi „vieno langelio“ principu veikiantis elgesio kodeksų tinklalapis galėtų būti naudingas ir turėtų būti sukurtas Europos Sąjungoje bei propaguojamas tarptautiniu mastu; kadangi į šį tinklalapį turėtų būti įtrauktas elgesio kodeksų besilaikančių rinkos dalyvių sąrašas, jų atskleista informacija ir paaiškinimai, kodėl kodeksų nesilaikoma; kadangi nesilaikymo priežastys gali būti mokymosi informacijos šaltinis;

S.

kadangi atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikia įveikti tarptautiniam alternatyvių investicijų platinimui kylančias kliūtis sukuriant Europos privataus paskirstymo tvarką instituciniams investuotojams;

T.

kadangi privataus kapitalo fondų srityje papildomi informavimo reikalavimai, ypač dažno informavimo reikalavimai, turėtų būti pagrįsti ir proporcingi iš šių fondų gaunamam pelnui; kadangi, atsižvelgus į visus kontekstus, reikia geresnio atlyginimų paketų ir ilgalaikio darbo rezultatų ryšio;

U.

kadangi šioje srityje nerengiamas joks pasiūlymas;

1.

prašo Komisijos EB sutarties 44 straipsnio, 47 straipsnio 2 dalies arba 95 straipsnio (atsižvelgiant į dalyką) pagrindu pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymą ar pasiūlymų dėl rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų veiklos skaidrumo; ragina užtikrinti, kad šie pasiūlymai būtų rengiami atsižvelgiant į tarpinstitucines diskusijas ir remiantis toliau pateikiamomis išsamiomis rekomendacijomis;

2.

patvirtina, kad rekomendacijos parengtos gerbiant subsidiarumo principą ir pagrindines piliečių teises;

3.

mano, kad prašomas (-i) parengti pasiūlymas (-ai) neturi finansinių pasekmių;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.