15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/25

A.

kadangi kultūra yra viešoji prekė ir veikia kaip individo ir visuomenės vystymosi pagrindas, bei tuo pačiu skatina ekonomikos augimą, užimtumą, socialinę sanglaudą bei vietos ir regioninį vystymąsi, kaip tai rodo neseniai atlikti moksliniai tyrimai, o tarp jų pabrėžiama Europos Komisijos užsakymu organizacijos „KEA European Affairs“ atliktame tyrime dėl kultūros ekonomikos Europoje,

B.

B kadangi nebūtų įmanoma kurti kultūros pramonės ir ji negalėtų teikti pridėtinės vertės Europos kultūrai ir ekonomikai, jei klestinti visų meno sričių kūrėjų bendruomenė, pavyzdžiui, kino filmų kūrėjai, kompozitoriai, rašytojai, vaizduojamojo meno kūrėjai ir dizaineriai, nuolat neteiktų naujų darbų,

C.

kadangi kultūros pramonė yra ta pramonė, kuri dvasiniams darbams sukuria ekonominio pobūdžio pridėtinę vertę, kuri tuo pat metu kuria naujas vertybes individams ir visuomenei; kadangi ši kultūros pramonė apima tokią tradicinę pramonę, pažyzdžiui, kiną, muziką ir leidybą, taip pat žiniasklaidą ir kūrybos sektoriaus pramonę (pvz., madą, dizainą), turizmą ir informaciją,

D.

kadangi, remiantis UNESCO konvencijoje dėl kultūrų įvairovės pateiktu apibrėžimu, į kultūros pramonę įeina visi sektoriai, kuriuose kuriamos, gaminamos ir parduodamos prekės ir paslaugos, kurioms būdingas autorių teisėmis apsaugoto kultūrinio turinio neliečiamumas, kadangi, kultūros pramonės produktus bendrai saugo intelektinės nuosavybės teisė,

E.

kadangi, norint padėti kultūros ir kūrybos sektoriams visiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo, būtinas didesnis visos šių sektorių pramonės, įskaitant mažą verslą ir MVĮ, ir pavienių menininkų pripažinimas ir palaikymas,

F.

kadangi kultūros pramonė sukuria ir išplatina labai įvairią produkciją, kuri informuoja, moko ir linksmina piliečius, joje vis dažniau naudojamos naujos technologijos ir nauji skaitmeniniai bei garso ir vaizdo formatai, ir jos atžvilgiu Europos Sąjunga turi atlikti reguliuotojo vaidmenį ir užtikrinti tinkamą ir veiksmingą autorių ir gretutinių teisių apsaugą, kad originalių produktų kūrėjai gautų tik teisėtą ir tinkamą ekonominį atlygį ir kartu būtų galima užtikrinti Europos kultūros pramonės tvarumą,

G.

kadangi šiuolaikinėje informacinėje ir skaitmeninės technologijos visuomenėje atsiranda naujos gamybos, sklaidos ir vartojimo formos, skatinančios kurti naujus kultūrinius produktus ir paslaugas, kurias būtina ginti nuo piratavimo, ir apskritai reikia ieškoti veiksmingų ir ekonomiškų modelių siekiant užtikrinti, kad kultūros produktai netaptų paprastomis prekėmis, nes taip jie prarastų viešųjų gėrybių vertę,

H.

kadangi kultūros produktams ir paslaugoms būdingi bruožai, kuriais jie skiriasi nuo kitų produktų ir paslaugų, ir į šiuos bruožus reikėtų atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką,

I.

kadangi tinkama ir veiksminga autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga yra svarbiausia kūrėjų priemonė, kurią taikant būtų galima jiems teisingai atlyginti už kūrybines pastangas ir atsižvelgti į jų darbų naudojimą komerciniais tikslais, ir kadangi todėl tokia apsauga būtina kultūrinės pramonės gyvavimui,

J.

kadangi kultūros pramonė ir kūrybinė visuomenė daug prisideda prie kultūros įvairovės skatinimo, vartotojų pasirinkimo užtikrinimo, partnerysčių įvairovės didinimo, kultūros prieinamumo demokratizacijos, Europos tapatybės ir integracijos bei kultūrų dialogo skatinimo,

K.

kadangi kultūros pramonė labai prisideda prie vietos ir regionų vystymosi ir sanglaudos, nes ji skatina investuoti į turizmą, kuria naujas vietovėms būdingas prekių ir paslaugų kategorijas ir, kurdama naujas darbo vietas ir galimybes ekonomikai vystytis, padeda išvengti nuošalesnių ar nepalankių sąlygų regionų socialinės atskirties,

L.

kadangi kultūros pramonė taip pat pagrįsta kūrėjų veikla ir todėl reikėtų sukurti tinkamą ekonominę, teisinę ir socialinę aplinką siekiant užtikrinti jų kūrybinio potencialo vystymąsi,

M.

kadangi būtina tampriai susieti kultūrą ir švietimą, siekiant padidinti kultūros paslaugų gamybos ir kūrybos pajėgumus,

N.

kadangi „Europos kultūros sostinių“ pavyzdys konkrečiai parodo, kokį indėlį į ekonominį ir socialinį miesto gyvenimą bei gyventojų švietimą įneša kultūros sektorius,

O.

kadangi valstybės pagalba ir kitos subsidijos skatinant kūrybinį sektorių turėtų būti laikomos investicija, o ne prabanga ir turėtų būti vienodai įvertintos ir taikant Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, prie Amsterdamo sutarties pridėtą protokolą dėl viešojo transliavimo sistemos valstybėse narėse, EB sutarties 151 straipsnį, ir UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės apsaugos nuostatas,

P.

kadangi reikėtų skatinti privačias ir viešąsias investicijas į kultūros sektorių ir materialinę paramą jam,

Q.

kadangi dėl koncentracijos kultūros pramonės sektoriuje gali sumažėti kultūros prekių pasiūlos vartotojams įvairovė,

R.

kadangi kūrybingumas yra naujovių vystymo Europoje sąlyga ir technologijomis besiverčiančioms Europos įmonėms būtų naudinga bendradarbiauti su kūrėjais, kuriant partnerių grupes,

S.

kadangi būtina labiau palaikyti mažas ir labai mažas įmones, skatinti tų tinklus bei remti savarankiškai dirbančius asmenis, kurie labai prisideda kaupiant ekonomikos turtą, ir kadangi kūrėjams reikėtų padėti ugdyti kūrybinio verslo įgūdžius ir skatinti juos gyventi iš savo kūrybingumo,

T.

kadangi Europos kūrybinis sektorius nėra vientisas ir dėl kalbinių ar nacionalinės tapatybės priežasčių gali būti plėtojamas tik iš dalies, ir kadangi jis nėra tikrai europietiškas, Europai gali būti sunku atlikti savo kultūrinį vaidmenį pasaulyje,

U.

kadangi kultūros įvairovę ir laisvą idėjų judėjimą įkūnija tapatumo savitumas ir įvairovė bei vyrų ir moterų lygybė,

V.

kadangi vyrų ir moterų lygybė yra viena iš esminių Europos Sąjungos vertybių, perduodama per kultūrą, ir kadangi šis vertybių perdavimas skatina Europos integraciją,

W.

kadangi kultūros pramonės sektoriuje iš tikrųjų dar nėra vyrų ir moterų pusiausvyros,

X.

kadangi aukštas pareigas kultūros pramonėje moterys dažniausiai eina tik MVĮ arba tik tuo atveju, jei jos pačios įkuria savo įmonę,

Y.

kadangi moterų dalyvavimas telekomunikacijų, interneto, žiniasklaidos, elektroninio verslo ir programinės įrangos sektoriuje (TIŽEP, angl. TIMES) (o tai pagrindinis kultūros pramonės ypatumas) ypač prastas, siekia 30 proc.) ir kadangi tik 20 proc. naujų verslo įmonių šiame sektoriuje įsteigia moterys,

1.

yra patenkintas tuo, kad Taryba ir Komisija pripažįsta pagrindinį kultūros ir kūrybingumo vaidmenį skatinant Europos pilietybę, suartinant meną ir Europos piliečius ir siekiant Lisabonos strategijos tikslų, ir pabrėžia jų svarbą vystant Europos projektą;

2.

pabrėžia, kad pastaruoju metu įgyvendinant poindustrinę ekonomiką, Europos Sąjungos konkurencingumas turės būti grindžiamas kultūrine ir kūrybine veikla; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę politinėms priemonėms skatinti naujoves ne tik prekybos, bet ir kultūrinės veiklos bei kūrybinės ekonomikos srityse;

3.

pažymi, kad kultūros pramonė yra pagrindinė pridėtinės vertės paslaugų, kurios yra dinamiškos žiniomis paremtos ekonomikos pagrindas, teikėja, todėl turi būti pripažinta, kad svarbus jos indėlis į konkurencingumą Europos Sąjungoje;

4.

mano, kad kultūros pramonėje, kuri yra svarbus naujų darbo vietų Europos Sąjungoje šaltinis, ypač turi būti panaudojami kūrybiniai gabumai; ragina valstybes nares skatinti naujus, novatoriškus mokymosi visą gyvenimą modelius, padedančius ugdyti kūrybinius gabumus;

5.

ragina Tarybą ir Komisiją aiškiau nustatyti Europos kultūros, kūrybingumo ir naujovių viziją bei parengti konkrečias struktūrines politines priemones, skirtas Europos kūrybos pramonei vystyti bei įtraukti ją į visavertę Europos kultūros strategiją, mano, kad siekiant šio tikslo labai svarbu pateikti kultūros pramonės ir įmonių apibrėžimą;

6.

todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų surinkti sisteminiai statistikos duomenys šioje srityje, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų naudotis susisteminta palyginama statistine informacija, reikalinga kuriant tikslinę politiką, skirtą kultūros ir kūrybinio sektoriaus skatinimui;

7.

ragina valstybes nares į nacionalines švietimo programas vidurinio ir aukštojo mokslo lygmenimis, ypač į humanitarinių, meno ir kultūros mokslų programas, įtraukti verslumo dalyką;

8.

ragina Komisiją ir vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai geriau ir labiau atsižvelgti į kultūros vaidmenį Europoje, ypač į kultūros pramonę ir kūrėjus, Europos Sąjungos užsienio ryšių srityje ir vykdant Europos kaimynystės politiką bei svarbius dialogus su kitais pasaulio regionais;

9.

mano, kad greitas kultūros pramonės augimas labai priklauso nuo nekliudomo tarpvalstybinio judumo galimybių ir kad todėl reikėtų nagrinėti Europos arešto orderio problemas ir parengti konkrečias šios srities nuostatas, todėl dar kartą primena savo prašymus, suformuluotus pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl menininkų socialinio statuso;

10.

palankiai vertina idėją skatinti kūrybinio sektoriaus asmenų, produktų ir paslaugų judumą laikantis UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės taisyklių ir principų bei ragina Komisiją pateikti Parlamentui šios srities žaliąją knygą, kurioje būtų atsižvelgta į šio sektoriaus, kaip kultūros ir ekonomikos vertybės, išskirtinumą;

11.

pabrėžia, kad svarbu parengti socialinį ir ekonominį modelį, kurį taikant būtų galima tinkamai apsaugoti kūrybingus verslininkus, ypač tuos, kurie verčiasi savarankiška veikla, kultūros ir kūrybinės ekonomikos srityse, kuriose iki šiol daugiausia dirbama ne visą darbo dieną ir nestabiliomis darbo sąlygomis;

12.

mano, kad siekiant kuo geriau naudoti kūrybinį potencialą ir užtikrinti teisingą atlygį visų tipų teisių turėtojams labai svarbu kartu tarpvalstybiniu lygmeniu ir labai organizuotai valdyti autorių teises bei gretutines teises ir taikyti tuos verslo modelius, kuriuose gerbiamos šių teisių turėtojų teisės;

13.

primena Komisijai, kad 2007 m. kovo 13 d. ji priėmė minėtą rezoliuciją, ir ragina laikantis vienodo požiūrio principo taikyti ją Bendrijos lygmeniu, atsižvelgiant į skaitmeninio amžiaus ypatumus, Europos kultūros įvairovės apsaugos svarbą, suinteresuotąsias šalis, kurioms tenka nedidelis vaidmuo, vadovaujantis vienodų sąlygų principu;

14.

ragina Komisiją skubiai pradėti besąlygiškai sistemingai taikyti EB sutarties 151 straipsnio 4 dalį tam, kad kultūra ir kultūros sektorius būtų įtrauktas į visas kitas politikos sritis, ypač į tas, kurios susijusios su vidaus rinka, konkurencija, prekyba, įmonėmis bei moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, labiau atsižvelgti į kultūros sektoriaus ypatumus įgyvendinant šią politiką ir išorės politiką bei sudarant tarptautines sutartis pagal UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės nuostatas, ir imtis iniciatyvos bei gerinti tarptautinį bendradarbiavimą;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti UNESCO konvenciją dėl kultūrų įvairovės ir skatinimo bei vykdant vidaus ir išorės politiką atsižvelgti į visus principus, kuriais pagrįsta ši konvencija;

16.

ragina Komisiją įdiegti struktūrą, kurią taikant būtų galima geriau valdyti kultūros ir kūrybingumo sektoriui įtakos turinčią veiklą ir politiką bei sukurti darbo grupes kultūros ir kūrybinės ekonomikos klausimams spręsti, siekiant nuodugniau ištirti ryšį tarp kultūros, kūrybingumo ir naujovių, ir pasiūlyti konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis Bendrijos politikoje; pasiūlyti konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis Bendrijos politikoje;

17.

kadangi technologijos ir rinka vystosi labai greitai ir reikėtų užtikrinti, kad tobulinant skaitmenines platformas būtų teikiama nauda kultūros pramonei ir kūrėjams, ragina Komisiją persvarstyti kritinį intelektinės nuosavybės klausimą iš kultūros ir ekonomikos požiūrio taško ir paraginti visus sektoriaus veikėjus, ypač telekomunikacijų operatorius ir interneto paslaugų teikėjus, kartu rasti mažąsias ir didžiąsias suinteresuotas šalis tenkinančius sprendimus, leisiančius nustatyti pusiausvyrą tarp galimybės turėti prieigą prie kultūros renginių bei kultūros turinio ir intelektinės nuosavybės teisių, užtikrinančių veiksmingą atlyginimą teisių turėtojams ir laisvą vartotojų pasirinkimą; atkreipia dėmesį į tai, kad pelno nesiekiančių vartotojų baudimas kovoje su skaitmeniniu piratavimu nėra geriausias sprendimas;

18.

ragina Komisiją imtis prevencijos, švietimo ir vartotojų, ypač jaunų žmonių mokyklose, sąmoningumo ugdymo priemonių intelektinės nuosavybės ir apskritai kūrybingumo klausimais ir skatinti vartotojus gerbti intelektinę nuosavybę;

19.

ragina, kad būtent Komisija skatintų pastangas pradedant įgyvendinti naujus skaitmeninio amžiaus įmonių modelius, kuriuos taikant vartotojai galėtų teisėtomis sąlygomis kuo geriau naudotis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis ir būtų galima atlyginti už meninę ir kultūrinę kūrybą;

20.

ragina Komisiją pripažinti, kad pradėjus naudoti internetą labai pasikeitė tradiciniai kultūros produktų ir paslaugų naudojimo būdai ir kad labai svarbu užtikrinti netrukdomą prieigą prie kultūrinio turinio internete ir kultūrinės išraiškos įvairovę ne tik vadovaujantis ekonomine ir prekybos logika, bei užtikrinti deramą atlyginimą, kuris būtų vienodai paskirstytas visų kategorijų atstovams, kuriems priklauso autorių teisės;

21.

mano, kad intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reforma būtina, siekiant skatinti kūrybiškumą ir kultūrinio turinio plėtrą; siūlo laikytis Paryžiaus susitarimo siekiant išlaikyti sąžiningą kūrėjų ir vartotojų interesų pusiausvyrą;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti pagarbą intelektinei nuosavybei ir jos apsaugą;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad internetas yra didžiulė platforma kultūrinei raiškai, prieigai prie žinių ir demokratiniam dalyvavimui europinėje kūrybinėje veikloje, žinių visuomenės pagalba suartinanti kartas; dėl tos priežasties ragina Komisiją ir valstybes nares vengti priemonių, kurios prieštarautų piliečių teisėms ir žmogaus laisvėms bei proporcionalumo, efektyvumo ir atgrasymo principams, pavyzdžiui, tokių kaip interneto ryšio nutraukimas;

24.

primygtinai ragina Komisiją įpareigoti visas dalyvaujančias šalis, įskaitant vartotojus, imtis atsakomybės kovoje su piratavimu bei rengti sąmoningumo ugdymo ir švietimo kampanijas;

25.

mano, jog yra būtinas tinkamas kultūros ir kūrybinės pramonės finansavimas, bei ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, skatinant įvairias viešojo ir viešojo–privataus sektoriaus finansavimo formas bei kultūros pramonei palankią teisinę bei mokestinę bazę, ypač taikant mokesčių subsidijas ir mažesnius PVM tarifus visiems kultūros produktams, įskaitant kūrinius internete;

26.

pabrėžia tokių laisvų informacijos infrastruktūrų, kurios būtų pagrįstos atviro dalyvavimo modeliais ir atvirais standartais, pavyzdžiui, pasaulinis žiniatinklis, reikšmę Europos kūrybiniam sektoriui ir ragina Komisiją pasiūlyti strategiją dėl atviresnių ir stipresne tarpusavio sąveika pagrįstų infrastruktūrų;

27.

mano, jog struktūriniuose fonduose, MVĮ skirtose programose ir Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programoje (2007–2013 m.) turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir pakankamas finansavimas kultūros ir kūrybinės pramonės, įskaitant MVĮ ir individualią meninę veiklą, vystymuisi, bei dar kartą primena savo prašymą Komisijai pateikti tyrimą dėl struktūrinių fondų ir Septintosios bendrosios programos finansavimo poveikio kultūros ir švietimo sektoriui;

28.

28 dar kartą pakartoja, kad Europos investicijų banko iniciatyvos „Inovacijos 2010“ (i2i) tikslai labai svarbūs, ir ragina kiek galima geriau jais pasinaudoti; ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti naujų būdų, skirtų teikti finansinei pagalbai steigiant ir plėtojant MVĮ kultūros ir kūrybos sektoriuose (pvz., pagal Septintąją bendrąją programą); skatina remiant tradicinių menų ir kultūros paveldo sektorius bei kultūros ir inovacijų pramonę naudotis struktūriniais fondais; ragina Komisiją stebėti šią veiklą ir padėti skleisti pažangiąją patirtį;

29.

ragina Komisiją skatinti dalyvauti kultūros pramonėje rengiant techninės pagalbos programas su trečiosiomis šalimis, ypač su Kinija, Indija ir Lotynų Amerikos šalimis;

30.

ragina Komisiją skatinti ir remti kultūros sektoriaus ir informacinių technologijų bei ryšių sektorių partnerystes siekiant didesnės kūrybingumo ir naujovių sąveikos įgyvendinant Lisabonos strategiją;

31.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įgyvendinti programą, panašią į muzikos ir leidybos sektoriui skirtą programą MEDIA, įvykdyti procedūras įgyvendinat Europos skaitmeninės bibliotekos iniciatyvą, kad būtų galima lengviau platinti kūrinius tarpvalstybiniu lygmeniu, ir visų pirma įgyvendinant programą „Kultūra“ sukurti mechanizmą, kurį taikant būtų galima ne garso ir vaizdo kultūros pramonei skirti Bendrijos lėšų knygų prekybai (pvz., bendras stendas knygų mugėje) ir muzikai bei profesiniam lavinimui skatinti;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti paramą vertimams, kadangi Europos kultūros programoms skirtų asignavimų nepakanka jose numatytų ambicingų tikslų įgyvendinimui;

33.

mano, jog būtina skatinti kultūros ir kūrybos pramonės sektorių, gerinant kvalifikacijų suteikimo, švietimo ir mokymo sistemas, ypač stengtis suteikti kultūros ir meno dalykų studentams išsilavinimą ir parengti juos profesiniam gyvenimui, taip pat skatinti stipresnę sektoriaus įmonių ir mokyklų sąveiką ir suartinti šią veiklą jau plėtojančias valstybių narių mokyklas ir institucijas; mano, jog taip pat būtina siekti geresnio abipusio visuomeninio meno studijų diplomų pripažinimo;

34.

pabrėžia kai kurioms profesijoms ir kultūros, kūrybos bei meno sektoriui būdingus bruožus, kurių ilgalaikiškumą reikėtų užtikrinti taikant tinkamus žinių perdavimo mechanizmus;

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių tradicinei patirčiai įvertinti, kad būtų galima skatinti judumą ir kad profesionalūs atitinkamų sektorių darbuotojai galėtų lengviau rasti darbo Europos Sąjungoje;

36.

ragina valstybes nares ypatingą dėmesį atkreipti į moterų atlyginimų dydį kultūros pramonėje ir užtikrinti, kad taikant užmokesčių sistemas moterys nebūtų diskriminuojamos dėl lyties mokant joms mažesnius atlyginimus;

37.

pabrėžia, koks svarbus kultūros pramonės šakų vaidmuo kovojant su moterų ir vyrų stereotipais, skatinant lyčių lygybę ir keičiant mąstyseną; ragina valstybes nares skatinti kultūros pramonės įmones, įgyvendinant savo iniciatyvas, skleisti šias idėjas;

38.

ragina valstybes nares ir jų vietos valdžios institucijas užtikrinti geresnius kūrybos pramonės atstovų ir finansuotojų ryšius ir plėtoti konsultavimo paslaugas įmonės valdymo, finansų, informacijos ir mokymo klausimais, skirtas kultūros ir kūrybos sektoriaus mažoms įmonėms, verslininkams ir šiame sektoriuje dirbantiems subjektams;

39.

mano, kad Direktyvos 2007/65/EB nuostatos labai svarbios ir ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą šios direktyvos perkėlimą reikiamu laiku į nacionalinius teisė aktus, o Komisiją pateikti Europos Parlamentui informaciją apie jos įgyvendinimą;

40.

pabrėžia, kad plataus masto, didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir naujos bevielio ryšio technologijos suteikia galimybių plėtoti ir skleisti naujas novatoriškas kultūros paslaugas ir turinį visų 27 valstybių narių kaimo ir miesto regionuose; be to, ragina valstybes nares teikti pirmenybę plačiajuosčio ryšio plėtrai kaimo ir atokiausiuose regionuose siekiant įveikti skaitmeninį atotrūkį; pažymi, kad technologijos laimėjimai sudaro vartotojams galimybes greičiau pasiekti kultūrinį turinį;

41.

primena Komisijos ir valstybių narių poziciją garso ir vaizdo paslaugų teikimo klausimu, kurios jos iki šiol laikėsi per tarptautinės prekybos derybas, bei ragina ir ateityje Pasaulio prekybos organizacijos derybose Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugų klausimu nesiūlyti ir nereikalauti liberalizuoti garso ir vaizdo paslaugų ir netaikyti joms didžiausio palankumo statuso sąlygų;

42.

džiaugiasi, kad Europos Parlamentas neseniai 2007 m. įsteigė metinę kinematografijos premiją („Prix Lux“), kuria siekiama remti kultūros politiką, skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, išsaugoti tradicijas ir remti kultūrinius mainus; ragina teikiant šią premiją ypač atsižvelgti į moterų dalyvavimą ir kūrybingumą ir pripažinti jų įnašą į Europos kinematografijos plėtrą ir pažangą;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat UNESCO bei Europos Tarybai.