15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/7

A.

kadangi pilnateisės narystės Europos Sąjungoje siekianti Kroatija yra toli pažengusi ir toliau tenkina Kopenhagos kriterijus bei sėkmingai įgyvendina Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą;

B.

kadangi Kroatija – demokratinė Europos valstybė, kuri remia Europos integracijos procesą ir yra įsipareigojusi įveikti dabartinį susiskaldymą ir siekti tautų susitaikymo, o visa tai reiškia, kad reikės savanoriškai perduoti įgaliojimus tam tikrose svarbiausiose politikos srityse, ir kadangi Kroatija sėkmingai įdėjo didelių pastangų ir šių pastangų rezultatai yra pastebimi,

C.

kadangi Kroatijos stojimo į ES procesas yra reikšmingas platesniu, regiono požiūriu ir šį procesą reikėtų laikyti patikrinimu, kaip ES vykdo savo įsipareigojimus Vakarų Balkanams, galinčiu tapti svarbia paskata kitoms suinteresuotoms šalims,

D.

kadangi Kroatija ir toliau tenkina Kopenhagos politinius kriterijus, pripažinta, jog joje veikia rinkos ekonomika, ir ji padarė žymią pažangą be didelių sunkumų įgyvendindama Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą,

E.

kadangi tvirtas Kroatijos įsipareigojimas derėtis dėl narystės jau davė rezultatų ir sudaro geras sąlygas Kroatijai ir kitoms regiono šalims siekti integracijos į ES,

F.

kadangi per pastaruosius dvejus derybų metus Kroatija padarė didelę ir pagirtiną pažangą daugelyje sričių, kurias reglamentuoja Bendrijos teisė,

G.

kadangi sprendžiant aktualiausias problemas tam tikruose sektoriuose, kuriuos reikia visapusiškai reformuoti, kad Kroatija galėtų įstoti į ES, turi būti dedama daugiau pastangų ir turi būti vėl atnaujinti prisiimti politiniai įsipareigojimai,

H.

kadangi pagal 2003 m. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas, kurias patvirtina Parlamento rezoliucijos, visų Vakarų Balkanų šalių ateitis susijusi su Europos Sąjunga,

I.

kadangi bendrame ES ir Vakarų Balkanų šalių pareiškime, kurį 2006 m. kovo 11 d. Zalcburge vienbalsiai priėmė Europos Sąjungos valstybių narių ir Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrai, pabrėžiama gerų kaimyniškų santykių svarba ir būtinybė rasti visas puses tenkinančius sprendimus sprendžiant svarbiausias šalių kaimynių problemas,

1.

sveikina Kroatijos valdžios institucijas, pasiekusias teigiamų rezultatų, ypač turint omenyje skyrių, dėl kurių vyksta derybos, skaičių;

2.

mano, kad narystės derybų tikslas – susitarti dėl priemonių, kurios būtinos siekiant skatinti integraciją, o šalis kandidatė turi aiškiai įsipareigoti priimti bei įgyvendinti acquis ir laikytis sutartyse nustatytų politinių tikslų, o narystės derybos negali tapti dvišalių politinių nesutarimų, kurie nepatenka į acquis ir proceso tikslų taikymo sritį, sprendimo priemonė;

3.

džiaugiasi tuo, kad Kroatija padarė didelę pažangą įgyvendindama derybų dėl naujų skyrių pradžios gaires, ir palaiko Kroatijos vyriausybės bei parlamento dedamas pastangas siekiant laikytis likusiems skyriams nustatytų gairių;

4.

džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad daugelis Kroatijos teisės aktų buvo suderinti su ES standartais, bet primena Kroatijos valdžios institucijoms, kad dabar labai svarbu sparčiau ugdyti administracinius gebėjimus, kurie būtini siekiant įgyvendinti naujus teisės aktus; atsižvelgdamas į tai, ragina Kroatijos valdžios institucijas pradėti šį procesą ir įtraukti pilietinę visuomenę į įgyvendinimo stebėsenos procesą;

5.

ragina Kroatiją spartinti viešųjų paslaugų sektoriaus reformą vietinės ir regionų savivaldos lygmeniu ir skirti reikiamų išteklių bei vykdyti mokymus, būtinus šioms reformoms įgyvendinti;

6.

palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi vykdant labai svarbią teismų reformą, bet pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia toliau siekti pažangos, ir ypač svarbu stengtis, kad:

7.

sveikina Kroatijos valdžios institucijas, toliau dedančias pastangas, kad karo nusikaltimai šalyje būtų nagrinėjami nešališkai, ir ragina jas toliau budriai stebėti, kad žmonių etninės kilmės požiūriu būtų priimami nešališki teismo sprendimai, ir užtikrinti, kad būtų imamasi visų reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti teisminio proceso vientisumą; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant imtis papildomų priemonių siekiant apsaugoti liudytojus, įskaitant griežtesnių teisinių nuostatų priėmimą;

8.

džiaugiasi tuo, kad Kroatija ir toliau visapusiškai bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBBJT); vis dėlto susirūpinęs dėl to, kad TBBJT priimti sprendimai Vukovaro karo nusikaltimų bylose turėjo neigiamos įtakos Kroatijos visuomenės nuomonei;

9.

turėdamas tai mintyje, ragina Kroatiją užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi kaltinamųjų, kuriems TBBJT pareiškė kaltinimus, laikino paleidimo sąlygų;

10.

džiaugiasi, kad Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biurui (USKOK) suteikta daugiau įgaliojimų ir kad vis dažniau baudžiamojon atsakomybėn patraukiama už korupciją, ir tikisi, kad bus sėkmingai nagrinėjamos aukšto rango korupcija kaltinamų tarnautojų bylos; ragina ir toliau dėti pastangas siekiant kovoti su korupcija, kartais su labai įsišaknijusia korupcija, nes dėl jos mąžta šalies ekonominio vystymosi galimybės;

11.

sveikina Kroatiją, priėmusią puikų Konstitucinį tautinių mažumų įstatymą, ir giria Kroatiją už tai, kad ji ėmėsi priemonių skatinti mažumų integraciją ir įtraukti jas į socialinį ir politinį gyvenimą;

12.

džiaugiasi, kad buvo priimtas svarbus sprendimas skirti serbų mažumos atstovą ministro pirmininko pavaduotoju, atsakingu už regioninį vystymąsi, atkūrimo darbus ir pabėgėlių sugrįžimą;

13.

ragina vyriausybę ir parlamentą ir toliau dėti pastangas siekiant šalinti visas diskriminacijos formas ir naikinti išankstinį nusistatymą, ypač romų bendruomenės atžvilgiu; turėdamas tai mintyje, ragina vyriausybę priimti visaapimančią prieš diskriminaciją nukreiptą strategiją ir ją veiksmingai įgyvendinti valstybiniu ir vietos lygmenimis;

14.

be to, primena, kad reikia veiksmingai įgyvendinti Konstitucinį nacionalinių mažumų įstatymą, ypač jo nuostatas, susijusias su dvikalbiu mokymu mokyklose, dvikalbyste viešojo administravimo srityje ir numatytomis užimtumo garantijomis, atsižvelgiant į tinkamą mažumų atstovavimą teismų ir viešojo administravimo sistemose; ragina Komisiją užtikrinti, kad remiantis Pasirengimo narystei pagalbos priemone (IPA) būtų skiriama pakankamai dėmesio Konstituciniam tautinių mažumų įstatymui įgyvendinti;

15.

mano, kad tarptautinės pasitikėjimą skatinančios priemonės yra pagrindinė stabilumo šioje šalyje ir aplinkiniame Balkanų regione užtikrinimo sąlyga;

16.

mano, kad Kroatijos švietimo sistema turėtų ne tik išlaikyti ir skatinti kultūrines ir socialines kiekvienos tautinės bendrijos tradicijas, bet ir ypač skatinti didesnę Kroatijos visuomenės integraciją ir sanglaudą;

17.

ragina vėl ir nuolat integruoti karo pabėgėlius į visuomenę ir, atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia plėtoti ir laiku įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama aprūpinti pabėgėlius būstu, padėti jiems įsidarbinti ir teikti kitokią socialinę pagalbą ir kurios atitiktų šiuos uždavinius;

18.

džiaugdamasis pažymi, kad Kroatijos ekonomika nuolat auga; tikisi, kad augant ekonomikai gerės galimybės gauti darbą; palankiai vertina HitroRez atliekamą darbą, pagal kurį siekiama mažinti verslo įmonių administracinę naštą, ir tikisi, kad panašių rezultatų bus pasiekta kituose sektoriuose;

19.

palankiai vertina vykdomas aplinkos apsaugos sektoriaus reformas; ragina vyriausybę svarstyti priemones ir politikos programas, kuriomis būtų siekiama spręsti kenksmingo klimato kaitos poveikio problemas atsižvelgiant į ES tikslus; ragina pradėti išsamesnį sektorių dialogą siekiant užtikrinti ekologišką ir tvarią plėtrą;

20.

ragina Kroatijos valdžios institucijas persvarstyti dabartinę aplinkos apsaugos priemonių sistemą, įskaitant pakrantės vandens valymo įrenginių statymą, rūšiuotų atliekų surinkimą ir šilumos atgavimo įrenginių statymą bei nelegalių sąvartynų šalinimą, ir labiau derinti visų atsakingų institucijų veiksmus; taip pat, turėdamas tai mintyje, ragina rengti kampanijas, kuriomis būtų siekiama didinti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti jos dėmesį į aplinkos apsaugos problemas;

21.

pritaria Kroatijos pasirengimo stojimui ekonominės programos nuostatoms ir pabrėžia, kad ji numatė 2008 m. kovo mėn., nors ir labai pavėluotai, patvirtinti nacionalinę laivų statybos pramonės restruktūrizavimo programą; primena Kroatijos valdžios institucijoms, kad siekti pažangos šioje srityje – tai ne tik Stabilizavimo ir asociacijos susitarime numatyta sąlyga, bet taip pat nepaprastai svarbu ir derybų dėl narystės procesui; ragina Komisiją, pasitelkus IPA, prisidėti prie restruktūrizavimo programos įgyvendinimo;

22.

primygtinai reikalauja, kad nauji teisės aktai būtų įgyvendinami greitai, nes tai – patikimas šalies pasirengimo narystei vertinimo kriterijus, kadangi šis pasirengimas būtų grindžiamas faktais, o ne tiktai priimtais teisės aktais, ypač atsižvelgiant į tokias sritis, kaip teismų reforma, kova su korupcija ir ekonominės reformos;

23.

ragina Kroatijos vyriausybę užtikrinti, kad viešieji konkursai būtų rengiami laikantis Bendrijos teisės aktų nuostatų;

24.

nerimauja dėl to, kad pastaruoju metu Komisija pateikė kritinių pastabų, susijusių su tuo, kaip Kroatijos valdžios institucijos valdo ES lėšas, ir ragina šias institucijas naudotis Komisijos teikiama pagalba ir nedelsiant šalinti nustatytus administracinius trūkumus – kad būtų galima atnaujinti laikinai nutrauktą sutarčių sudarymą pagal programą PHARE 2006 (kuriai skiriama iš viso 68,5 mln. EUR) ir skirti pradžioje numatytas lėšas 2008 finansiniams metams pagal IPA 1 komponentą, kurios buvo sumažintos 5 mln. EUR;

25.

atsižvelgdamas į dvišalių santykių problemas primena, kad visos susijusios šalys turi laikytis principo pacta sunt servanda;

26.

džiaugiasi kad 2008 m. kovo 13 d. Kroatijos parlamentas nutarė ES valstybėms narėms netaikyti ekologinės ir žvejybos apsaugos zonos, kol nebus pasiektas bendras susitarimas ES dvasia; įsitikinęs, kad pagaliau išsprendus šį klausimą bus galima greitai priimti sprendimus dėl naujų skyrių atidarymo;

27.

džiaugiasi, kad Kroatija parodė, jog ji pasirengusi spręsti visas neišspręstas problemas su Juodkalnija sienos klausimu, kaip matyti iš 2008 m. kovo 12 d. pasiekto šių šalių ministrų pirmininkų susitarimo; taip pat, pritaria Kroatijos ir Slovėnijos ministrų pirmininkų iš principo pasiektam neformaliam susitarimui arbitražo klausimais ir ragina abi šalis įgyvendinti šį susitarimą bei pritarti arbitražo sprendimams, kuriuos visapusiškai patvirtintų abiejų šalių parlamentai;

28.

primena, kad Kroatijos stojimo partnerystės susitarime su siena susijusių problemų sprendimas yra išskirtas kaip ypač svarbus klausimas; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad 2007 m. spalio mėn., nepaisant Bosnijos ir Hercegovinos prieštaravimų dėl neaiškios jūros sienos, buvo pradėta Pelješaco tilto statyba; pažymi, kad šiuo metu ši statyba sustabdyta ir ragina abi šalis derėtis ir šį klausimą išspręsti;

29.

palankiai vertina nuolatinę Kroatijos regioninio bendradarbiavimo pažangą ir ragina Kroatiją toliau vykdyti dabartinę gerų kaimyninių santykių politiką, nes abi šios sritys yra ypač svarbios Europos integracijai;

30.

ragina Kroatiją išlaikyti savo konstruktyvų požiūrį ir toliau vaidinti teigiamą vaidmenį regione siekiant remti ir stiprinti Bosnijos ir Hercegovinos suvienijimą;

31.

pritaria Komisijai, kad Kroatijai dedant vis daugiau pastangų, o ES; institucijoms teikiant nuolatinę paramą, derybas dėl stojimo bet kokiu atveju reikėtų baigti 2009 m.;

32.

šiuo požiūriu ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų derybų medžiagai rengti, svarstyti ir galutinei redakcijai parengti, kad ES galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į Kroatijos pažangą įgyvendinant atitinkamas derybų pradžios ir pabaigos gaires;

33.

ragina Kroatijos valdžios institucijas į stojimo į ES procesą įtraukti pilietinės visuomenės grupes (NVO, akademinę bendruomenę, profesines sąjungas);

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kroatijos vyriausybėms ir parlamentams.