(1)

1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (4) buvo keletą kartų iš esmės pakeista. Kadangi ji turi būti iš dalies keičiama dar kartą, siekiant aiškumo reikėtų ją išdėstyti nauja redakcija.

(2)

Atsižvelgiant į Direktyvos 94/57/EB nuostatų prigimtį, atrodo tinkama jos nuostatas išdėstyti nauja redakcija dviejuose skirtinguose Bendrijos teisės aktuose – Direktyvoje ir Reglamente.

(3)

1993 m. birželio 8 d. ║ rezoliucijoje dėl bendros saugių jūrų politikos (5) Taryba iškėlė tikslą iš Bendrijos vandenų pašalinti visus standartų neatitinkančius laivus ir suteikė pirmenybę Bendrijos veiksmams, garantuojantiems veiksmingą ir vienodą tarptautinių taisyklių įgyvendinimą parengiant bendruosius standartus klasifikacinėms bendrovėms , apibrėžtoms kaip laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijos (toliau – pripažintos organizacijos) .

(4)

Saugumas jūroje ir jūrų taršos prevencija gali būti veiksmingai gerinami griežtai taikant tarptautines konvencijas, kodeksus ir rezoliucijas bei tuo pat metu skatinant laisvę teikti paslaugas.

(5)

Laivo vėliavos ir uosto valstybės privalo kontroliuoti, kad laivas atitinka vienodus tarptautinius saugumo jūroje ir jūros taršos prevencijos standartus.

(6)

Valstybės narės yra atsakingos, kad būtų išduodami tarptautiniai saugumo ir taršos prevencijos liudijimai pagal tokias konvencijas kaip 1974 m. lapkričio 1 d. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), 1966 m. balandžio 5 d. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ir 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (Marpol), ir kad šios konvencijos būtų įgyvendinamos.

(7)

Laikydamosi tokių konvencijų visos valstybės narės gali pripažintoms organizacijoms suteikti įvairius įgaliojimus patvirtinti, kad minėtų konvencijų laikomasi, ir gali suteikti joms teisę išduoti atitinkamus liudijimus siekiant užtikrinti saugumą ir taršos prevenciją.

(8)

Daugelis visame pasaulyje šiuo metu veikiančių pripažintų organizacijų neužtikrina nei tinkamo taisyklių įgyvendinimo, nei atitinkamo patikimumo, kai nacionalinių administracijų vardu vykdo savo funkcijas, nes pripažintos organizacijos neturi ▐ tinkamų struktūrų ir patirties, kurios joms leistų savo užduotis atlikti labai profesionaliai.

(9)

Be to, šios pripažintos organizacijos rengia ir įgyvendina laivų projektavimo, statybos, remonto ir patikrinimo taisykles ir yra atsakingos už laivų tikrinimą jų vėliavos valstybių vardu bei už patvirtinimą, kad išduodant atitinkamus liudijimus laikomasi tarptautinių konvencijų reikalavimų. Siekiant, kad jos galėtų gerai atlikti šias pareigas, šios organizacijos turi būti visiškai nepriklausomos, turėti labai specializuotą techninę kompetenciją ir griežtą kokybės valdymą.

(10)

Pripažintos organizacijos turėtų galėti teikti paslaugas visoje Bendrijoje ir tarpusavyje konkuruoti, užtikrindamos vienodą saugumo ir aplinkos apsaugos lygį. Todėl jų veiklai turėtų būti nustatyti ir visoje Bendrijoje taikomi vienodi reikalingi profesiniai standartai.

(11)

Krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimo išdavimas gali būti patikėtas privatiems subjektams, turintiems reikiamą patirtį ir kvalifikuotus darbuotojus.

(12)

Valstybė narė gali riboti pripažintų organizacijų, kurioms dėl objektyvių ir skaidrių priežasčių ji pagal savo poreikius suteikia įgaliojimus, skaičių, jeigu Komisija, laikydamasi komiteto procedūros, vykdo kontrolę.

(13)

Ši direktyva turėtų užtikrinti laisvę teikti paslaugas Bendrijoje, todėl Komisijai ║ turėtų būti suteikta teisė derėtis su tomis trečiosiomis šalimis, kuriose įsikūrusios kai kurios pripažintos organizacijos, dėl vienodo požiūrio į pripažintas organizacijas, kurių buveinė yra Bendrijoje .

(14)

Nacionalines administracijas būtina labiau įtraukti į laivų apžiūras ir į atitinkamų liudijimų išdavimą, kad būtų visiškai laikomasi tarptautinių saugumo taisyklių, net jeigu valstybės narės pasitiki pripažintomis organizacijomis, kurios nėra valstybių narių administruojamos, vykdant teisės aktų numatytus įpareigojimus. Todėl yra tikslinga tarp administracijų ir pripažintų organizacijų, kurioms jos yra suteikusios įgaliojimus, užmegzti glaudžius bendradarbiavimo santykius, o tam pripažintoms organizacijoms gali prireikti turėti savo atstovybę valstybės narės, kurios vardu organizacijos vykdo savo įsipareigojimus, teritorijoje.

(15)

Valstybių narių vardu veikiančių pripažintų organizacijų finansinės atsakomybės tvarkos skirtumai trukdytų tinkamai įgyvendinti šią direktyvą. Siekiant prisidėti sprendžiant šią problemą, reikia Bendrijos lygiu suderinti pripažintos organizacijos atsakomybės už įvykį , įvykusį dėl jos kaltės, laipsnį, kai jos kaltę savo sprendimu nustato teismas, įskaitant arbitražo teisme priimtus sprendimus dėl ginčų.

(16)

Šios direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(17)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies keisti šią direktyvą siekiant įtraukti vėlesnius su ja susijusius tarptautinių konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų pakeitimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(18)

Valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti palikta galimybė iškilus rimtai grėsmei saugumui ar aplinkai laikinai sustabdyti pripažintos organizacijos įgaliojimus. Laikydamasi komitologijos procedūros Komisija turėtų skubiai spręsti, ar būtina panaikinti tokias nacionalines priemones.

(19)

Valstybės narės turėtų periodiškai vertinti pripažintų organizacijų, kurios veikia valstybių narių vardu, darbą ir Komisijai bei visoms kitoms valstybėms narėms pateikti tikslią informaciją apie tokių organizacijų veiklą.

(20)

Iš valstybių narių, kaip uostų institucijų, yra reikalaujama Bendrijos vandenyse gerinti saugumą ir taršos prevenciją tikrinant visų pirma tuos laivus, kuriems liudijimus yra išdavusios organizacijos, neatitinkančios bendrųjų kriterijų, ir tuo būdu užtikrinant, kad laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava, nebus taikomas palankesnis režimas.

(21)

Šiuo metu nėra vienodų laivo korpuso, mašinų ir elektros bei valdymo įrenginių tarptautinių standartų, kurių turi būti laikomasi visuose statomuose laivuose arba vėliau visą laivo eksploatavimo laiką. Tokie standartai gali būti nustatyti pagal pripažintų organizacijų nuostatas arba pagal lygiaverčius standartus, dėl kurių nacionalinės administracijos sprendžia 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (7), nustatyta tvarka.

(22)

Kadangi šios direktyvos tikslo, tai yra nustatyti priemones, kurių turi laikytis valstybės narės bendradarbiaudamos su Bendrijoje veikiančiomis organizacijomis, tikrinančiomis, apžiūrinčiomis laivus ir jiems išduodančiomis liudijimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(23)

Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra iš esmės pakeistos palyginti su Direktyva 94/57/EB. Ta direktyva nustato pareigą perkelti nepakeistas nuostatas.

(24)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje.

(25)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 34 punktą valstybės narės yra raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(26)

Priemonės, kurių turi laikytis pripažintos organizacijos, nustatytos … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. …/… (9) [dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų]  (10),

a)

užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi tarptautinių konvencijų ir veiksmingai bei nuosekliai vykdytų savo, kaip vėliavos valstybių, įsipareigojimus;

b)

nustatyti priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės bendradarbiaudamos su pripažintomis organizacijomis, kurioms valstybės narės patikėjo laivų tikrinimą, apžiūrą ir liudijimų, patvirtinančių, kad yra laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, išdavimą , tuo pat metu skatinant įgyvendinti paslaugų teikimo laisvės tikslą. Šis procesas apima laivų, kuriems taikomos minėtosios tarptautinės konvencijos, korpuso, mašinų, elektros , radijo ir valdymo įrenginių saugumo reikalavimų rengimą ir įgyvendinimą.

a)

„laivas“ – tai laivas, kuriam taikomos tarptautinės konvencijos;

b)

„laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava“ – tai valstybėje narėje registruotas laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava pagal jos įstatymus. Šios sąvokos neatitinkantys laivai prilyginami laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava;

c)

„patikrinimai ir apžiūros“ – tai patikrinimai ir apžiūros, kuriuos privaloma atlikti pagal tarptautines konvencijas , taip pat pagal šią ir kitas Bendrijos direktyvas, susijusias su saugumu jūroje ;

d)

„tarptautinės konvencijos“ – 1974 m. lapkričio 1 d. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), ▐ 1966 m. balandžio 5 d. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ir 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (Marpol) , 1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo (Tonnage 69), 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW 1978), 1972 m. Konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG 72) kartu su protokolais ir šių konvencijų papildymais bei atitinkamais privalomais visose valstybėse narėse kodeksais, jų naujausia redakcija;

e)

„Vėliavos valstybės kodeksas“ – tai privalomų TJO dokumentų įgyvendinimo kodekso, kuris įtrauktas į Tarptautinės jūrų organizacijos 2007 m. lapkričio 29 d. Asamblėjos rezoliuciją A. 996(25), 1 ir 2 dalių naujausia redakcija;

f)

„administracija“ – tai valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kompetentingos institucijos, įskaitant departamentus, agentūras ir institucijas, atsakingos už TJO konvencijų su vėliavos valstybe susijusių nuostatų įgyvendinimą;

g)

„organizacija“ – tai juridinis asmuo, jo dukterinės įmonės ir visi kiti jo kontroliuojami subjektai, kurie kartu arba atskirai vykdo šios direktyvos taikymo srityje nurodytas užduotis;

h)

„kontrolė“ – taikant g punktą reiškia teises, sutartis ir kitas priemones, kurios teisiškai ar faktiškai, atskirai arba derinamos tarpusavyje leidžia daryti sprendžiamąją įtaką teisės subjektui arba leidžia tam subjektui vykdyti šios direktyvos taikymo srityje nurodytas užduotis;

i)

„pripažinta organizacija“ – tai pagal Reglamento (EB) Nr. …/… (11) [dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų] nuostatas pripažinta organizacija;

j)

„įgaliojimas“ – tai aktas, kuriuo pripažintai organizacijai valstybė narė suteikia įgaliojimus ar perduoda galias;

k)

„teisės aktų nustatytas liudijimas“ – tai vėliavos valstybės arba jos vardu pagal tarptautines konvencijas išduotas liudijimas;

l)

„taisyklės ir procedūros“ – tai pripažintos organizacijos reikalavimai, keliami laivų projektavimui, statybai, įrangai, remontui ir apžiūrai;

m)

„laivo klasės liudijimas“tai laivo tinkamumą konkrečiam laivo naudojimui ar eksploatavimui patvirtinantis dokumentas, kurį pagal savo nustatytas ir viešai paskelbtas taisykles ir nuostatas išduoda pripažinta organizacija;

n)

„krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimas“ – tai liudijimas, kuris nustatytas 1988m. Protokolu, iš dalies keičiančiu SOLAS, priimtu Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO).

i)

įgalioti organizacijas visiškai ar iš dalies atlikti patikrinimus ir apžiūras, susijusius su teisės aktais nustatytais liudijimais, įskaitant patikrinimus bei apžiūras, skirtus įvertinti, ar laikomasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, ir, jeigu reikia, išduoti ar pratęsti susijusius liudijimus; arba

ii)

patikėti pripažintoms organizacijoms visiškai ar iš dalies atlikti i punkte nurodytus patikrinimus ir apžiūras;

a)

išsami informacija apie laivą (pavadinimas, TJO numeris ir kt.);

b)

apžiūrų datos, įskaitant papildomas apžiūras, jeigu tokios atliekamos, ir auditą;

c)

nurodomos pripažintos organizacijos, išduodančios laivams liudijimus ir klasifikuojančios laivus;

d)

nurodoma institucija, tikrinusi laivą pagal uosto valstybės kontrolės nuostatas, ir patikrinimų datos;

e)

uosto valstybės kontrolės patikrinimo rezultatai (trūkumai: Taip arba Ne; sulaikymai: Taip arba Ne);

f)

informacija apie avarijas;

g)

nurodomi laivai, kurie per 12 praėjusių mėnesių baigė plaukioti su atitinkamos valstybės narės vėliava.

—

uosto valstybės kontrolės sulaikymų rodikliai,

—

vėliavos valstybės patikrinimų rezultatai ir

—

veiklos rezultatų rodikliai, kurie gali būti reikalingi nustatant, ar pakanka personalo, išteklių ir administracinių procedūrų vėliavos valstybės pareigoms vykdyti.

a)

nuostatas, išdėstytas TJO Rezoliucijos A.739(18) dėl administracijos vardu veikiančių organizacijų įgaliojimo rekomendacijų II priedėlyje, atsižvelgiant į priedo sąlygas bei į TJO MSC/710 aplinkraščio ir MEPC/307 aplinkraščio dėl administracijos vardu veikiančių pripažintų organizacijų įgaliojimo tipinės sutarties priedėlius ir papildymą;

b)

šias finansinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas:

c)

nuostatas dėl administracijos arba administracijos paskirtos nešališkos išorinės įstaigos atliekamo administracijos vardu prisiimamų įsipareigojimų periodiško audito, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje;

d)

galimybę atlikti atsitiktinius ir išsamius laivų patikrinimus,

e)

nuostatas dėl privalomo esminės informacijos apie jų klasifikuotą laivyną bei pasikeitimus, laikino klasės sustabdymo ir klasės panaikinimo atvejus.

a)

į šią direktyvą būtų įtraukti vėlesni su šia direktyva susijusių tarptautinių konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų, nurodytų 2 straipsnio d punkte, 3 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje, įsigalioję pakeitimai;

b)

būtų keičiamos 9 straipsnio 2 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytos sumos.

a)

valstybė narė apie savo sprendimą nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares ir nurodo pagrįstas tokio sprendimo priežastis ;

b)

Komisija, atsižvelgdama į saugumą ir taršos prevenciją, privalo įvertinti valstybių narių pateiktas pripažintos organizacijos įgaliojimų sustabdymo priežastis;

c)

Komisija pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą praneša valstybei narei, ar jos sprendimas laikinai sustabdyti įgaliojimus yra pakankamai pagrįstas tikrai dideliu pavojumi saugumui arba aplinkai. Jeigu šis sprendimas nepagrįstas, Komisija reikalauja, kad valstybė narė jį panaikintų. Jei sprendimas pagrįstas ir valstybė narė pagal 8 straipsnio 1 dalį sumažino jos vardu veikiančių organizacijų skaičių, Komisija prašo valstybės narės suteikti naujus įgaliojimus kitai pripažintai organizacijai ir taip pakeisti organizaciją, kurios įgaliojimai sustabdyti.