3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/71

1.1

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas sveikina Europos Komisijos iniciatyvą pasiūlyti valstybėms narėms pasidalyti kovos su klimato kaita naštą siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį, išmetamą iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB (šaltinių, kuriems netaikoma ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (angl. ETS)).

1.2

Komitetas pripažįsta ir remia ES — tarptautinių derybų dėl įsipareigojimų aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje lyderės vaidmenį. Bendrija, prisiimdama įsipareigojimus, savo pavyzdžiu bando paskatinti ir patraukti kitas šalis veikti panašiai.

1.3

Komitetas mano, kad įgyvendinant šį sprendimą ir vykdant valstybių prisiimtus įsipareigojimus, labai svarbus yra pilietinės visuomenės vaidmuo. Valstybės narės turėtų labiau skatinti visuomenines iniciatyvas, prisidedančias prie šiltnamio dujų išmetimo mažinimo, kurti paramos sistemas tokioms iniciatyvoms remti:

1.4

Komitetas mano, kad priemonės išmetamų šiltnamio dujų kiekiui sumažinti turėtų būti įgyvendinamos tokiu būdu, kad ilguoju laikotarpiu išliktų ar net padidėtų Europos ekonomikos konkurencingumas. Poreikis vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir energiją tausojančius gaminius bei gamybos būdus nuolat didės pasaulyje, o Europa, užimdama pirmaujančias pozicijas daugelyje šių sričių, turi geras galimybes įgyti konkurencinį pranašumą. ES ir valstybės narės privalo remti tokius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.

1.5

Komitetas mano, kad sprendimo projekto 3 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms numatyta galimybė į kitus metus perkelti 2 proc. joms nustatyto išmetamo šiltnamio dujų kiekio, arba valstybėms neišnaudojus sprendimo projekto 2 dalyje nustatyto išmetamo dujų kiekio, galimybė perkelti tą kiekį į kitus metus, nėra pakankamai lanksti, nes, norint įvykdyti didelį projektą ir pasiekti gerų rezultatų, vienerių metų laikotarpis nesuteikia pakankamo lankstumo. Tai ypač svarbu mažoms valstybėms narėms, įgyvendinančioms didelės apimties šiltnamio dujų išmetimo mažinimo projektus.

Komisija siūlo, kad kiekviena valstybė narė parengtų savo planą, kaip siekti savo nacionalinių tikslų. Tačiau vidutinis metinis išmetamas šiltnamio dujų kiekis 2013–2020 m. laikotarpiu neturėtų viršyti 2005–2020 m. laikotarpio metinio išmetamo kiekio vidurkio. Komiteto nuomone, bus svarbu reguliariai kontroliuoti, kaip šie planai įgyvendinami Europos ir valstybių narių lygmeniu, kad iš karto būtų pastebėtas bet koks nukrypimas nuo šių planų ir imtasi veiksmų padėčiai ištaisyti.

1.6

Komitetas laikosi nuomonės, kad norint padidinti Bendrijos įsipareigojimo bendrą ekonominį veiksmingumą ir pasiekti keliamus bendrus tikslus mažiausiomis sąnaudomos, sprendime turėtų būti paminėta, kad kiekviena valstybė narė turėtų turėti galimybę dvišalių tarpvalstybinių susitarimų pagrindu perleisti kitai valstybei narei dalį jai nustatyto išmesti leidžiamo šiltnamio dujų kiekio.

1.7

Komitetas mano, kad turi būti rasta tinkama pusiausvyra tarp šiltnamio dujų mažinimo priemonių ES viduje ir solidarumo diegiant taršos mažinimo priemones besivystančiose šalyse taikant lanksčias švarios plėtros mechanizmo bendro įgyvendinimo projektų priemones. Tačiau lanksčias priemones tikslinga naudoti tik tada, jeigu jos iš tiesų sumažina bendrą išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Šios priemonės neturėtų skatinti šiltnamio dujų išmetimo perkėlimo iš ES valstybių į ES nepriklausančias šalis.

1.8

Komitetas, pritardamas prisiimamiems įsipareigojimams bei įsipareigojimų naštos pasidalijimui tarp valstybių narių, mano, kad pasidalijimo principai turėtų būti aiškesni visuomenei. Našta turėtų būti pasidalyta atskirai įvertinus kiekvienos šalies padėtį, taršos mažinimo sąnaudas ir įtaką šalių konkurencingumui bei vystymuisi. Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo turėtų paskatinti pagal kiekvienos šalies BVP nustatyti vienodas santykines šiltnamio dujų kiekio mažinimo išlaidas.

1.9

Komitetas ragina Komisiją nustatyti įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo tvarką, pavyzdžiui, numatant valstybėms narėms baudas už nustatyto išmesti leidžiamo kiekio viršijimą.

2.1

Europos Komisija 2008 m. sausio 23 d. paskelbė pasiūlymų paketą, skirtą kovai su klimato kaita ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimui.

2.2

Komisijos pasiūlymu siekiama įgyvendinti 2007 m. kovo 8–9 d. ES Vadovų Taryboje pasiektus susitarimus dėl įsipareigojimų Europos Sąjungoje 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki 2020 m., palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, taip pat siekti, kad iki 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 20 proc. visos ES suvartojamos energijos.

2.3

Pastangos mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį padalytos tarp prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemai priklausančių ir jai nepriklausančių ES sektorių. Komisija siūlo taikyti tokį principą: iki 2020 m. 21 proc., palyginti su 2005 m., sumažinti ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemai priklausančio sektoriaus išmetamą teršalų kiekį, o tiems ES sektoriams, kurie nepriklauso ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemai, išmetamus teršalus siūloma sumažinti 10 proc., palyginti su 2005 m. Skaičiuojant kartu, šie sumažinimai reikštų, jog išmetamas teršalų kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėtų 14 proc., o tai atitiktų 20 proc. sumažinimą, palyginti su 1990 m.

2.4

Taryba numatė siekti dar aukštesnių tikslų, jeigu būtų pasirašytas visuotinis ir visapusiškas susitarimas, įgyvendinamas laikotarpiu po 2012 m., ir kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigotų tinkamai prisidėti prie šio tikslo atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes. Tokiu atveju Bendrija turėtų siekti iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį 30 proc.

2.5

Pasiūlyme priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą „Dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamą šiltnamio dujų kiekį Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį“ yra nustatomas valstybių narių įnašas siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį, išmetamą iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB (šaltinių, kuriems netaikoma ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema).

2.6

Siūlomu priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu yra nustatomos taisyklės, pagal kurias nustatomas valstybių narių įnašas siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį.

2.7

Komisija taip pat mano, kad išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimo naštą šalys turėtų pasidalyti atsižvelgiant į valstybių narių ekonominius skirtumus ir į BVP, tenkantį vienam gyventojui valstybėse narėse. Todėl valstybės narės, kurių BVP, tenkantis vienam gyventojui, šiuo metu yra palyginti mažas ir ateityje prognozuojamas didelis jų BVP augimas, turi turėti galimybę padidinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį 2020 m., palyginti su 2005 m.

2.8

Vertinant siūlomą diferenciaciją, Europos Komisija siūlo nustatyti tam tikras ribas valstybėms, kad jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota išmetamą šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m. sumažinti daugiau kaip 20 proc., palyginti su 2005 m. kiekiu, taip pat jokiai valstybei narei neturėtų būti leista iki 2020 m. daugiau kaip 20 proc. padidinti išmetamą kiekį, palyginti su 2005 m. kiekiu.

2.9

Komisija numato, kad kiekviena valstybė narė iki 2020 m. apriboja iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamu šiltnamio dujų kiekiu, šio sprendimo priede atitinkamai valstybei narei nustatytą procentinį dydį taikydama 2005 m. išmestam šiltnamio dujų kiekiui.

2.10

Anot Komisijos, šiltnamio dujų kiekis turi būti mažinamas kiekvienais metais 2013–2020 metų laikotarpiu. Vis dėlto numatytas ir tam tikras lankstumas: kiekvienai valstybei narei sudaromos sąlygos į kitus metus perkelti 2 proc. tai valstybei narei nustatyto išmetamo šiltnamio dujų kiekio. Taip pat leidžiama valstybei narei, neišnaudojusiai jai suteikto išmetamo dujų kiekio, perkelti neišnaudotą kiekį į kitus metus.

2.11

Kiekviena valstybė narė kiekvienais metais tolygiai turi mažinti ši išmetamą šiltnamio dujų kiekį siekdama užtikrinti, kad tas kiekis neviršytų tai valstybei narei nustatyto 2020 m. didžiausio leidžiamo lygio, nurodyto šio sprendimo priede.

2.12

Siekdama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, vykdančioms savo įsipareigojimus, taip pat skatinti trečiųjų šalių (ypač besivystančių šalių) tvarų vystymąsi ir suteikti tikrumo investuotojams, Komisija siūlo galimybę valstybėms narėms ir toliau naudotis švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) kreditais, kad šių kreditų rinka veiktų ir po 2012 metų.

2.13

Siekiant užtikrinti šios rinkos veikimą ir kad ES toliau mažintų išmetamą šiltnamio dujų kiekį ir taip prisidėti prie Bendrijos atsinaujinančiosios energijos naudojimo, energetinio saugumo, naujovių diegimo ir konkurencingumo tikslų įgyvendinimo, kol nėra pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, siūloma leisti, kad metinis bendras valstybių narių kreditų, gautų iš trečiosiose šalyse vykdomų išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimo projektų, naudojimas neturėtų viršyti 3 proc. atitinkamos valstybės narės 2005 m. iš šaltinių, kuriems netaikoma ES ATL prekybos taršos sistema, išmesto šiltnamio dujų kiekio. Šis didžiausias kiekis yra lygus maždaug trečdaliui viso kiekio, kuriuo valstybė narė turėtų sumažinti išmetamas šiltnamio dujas 2020 m. Kiekviena valstybė narė turėtų turėti galimybę perleisti kitoms valstybėms narėms neišnaudotą šio nustatyto didžiausio kiekio dalį.

2.14

Komisija mano, kad sudarius būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, valstybės narės turėtų priimti išmetamų šiltnamio dujų kiekių sumažinimo kreditus tik iš tų šalių, kurios yra ratifikavusios šį susitarimą, ir turėtų tai daryti laikydamosi bendro požiūrio.

2.15

Komisija mano, kad, jei Bendrija pasirašytų tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, reikėtų atitinkamai pakoreguoti valstybių narių išmetamo šiltnamio dujų kiekio apribojimus atsižvelgiant į Bendrijos pagal šį susitarimą prisiimtą naują įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį.

2.16

Numatoma, jog valstybės narės savo metinėse ataskaitose, teikiamose pagal Sprendimo 280/2004/EB 3 straipsnį, turėtų pranešti apie metinį išmestų šiltnamio dujų kiekį, pasiektą įgyvendinant minėto sprendimo 3 straipsnį, ir naudojimąsi kreditais pagal 4 straipsnį. Valstybės narės taip pat turėtų pateikti atnaujintą informaciją apie planuojamą pažangą iki 2016 m. liepos 1 d.

3.1

Europos Komisijos iniciatyvą pasiūlyti valstybėms narėms pasidalyti kovos su klimato kaita našta siekiant įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą 2013–2020 m. sumažinti šiltnamio dujų kiekį, išmetamą iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB (šaltinių, kuriems netaikoma ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema), yra svarbus žingsnis kovos su klimato kaita sprendimų grandinėje.

3.2

Komitetas neabejoja, kad Europos Tarybos ir Parlamento sprendimas turės įtakos Bendrijos aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje išsikeltų uždavinių sprendimui. Bendrijos politika šioje srityje turi užtikrinti ženklų išmetamo šiltnamio dujų kiekio sumažėjimą nustatant valstybėms narėms privalomus reikalavimus ir griežtai kontroliuojant kaip jie vykdomi.

3.3

Tuo pačiu Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į faktą, kad Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl pastangų mažinti šiltnamio dujų kiekius efektyvumas labai priklauso nuo kitų dviejų energetikos ir klimato kaitos paketo sudėtinių dalių: direktyvos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių ir ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais direktyvos. Tai reiškia, kad tarp šių dokumentų turi būti tiesioginė sąveika: iš dalies pakeitus vieną, tai turės įtakos ir kitiems.

3.4

Bendrijos įsipareigojimus numatoma koreguoti, jeigu būtų pasirašytas tarptautinis susitarimas. Labai daug tikimasi iš 2007 m. gruodžio mėn. Balyje (Indonezija) prasidėjusių derybų, kurios gali turėti lemiamos reikšmės pasaulinio masto veiksmams iki 2020 metų. Būtų labai gerai, kad šios derybos būtų užbaigtos ir sutarimas pasiektas 2009 metais Kopenhagoje vyksiančiame pasaulio vadovų susitikime klimato kaitos klausimu. Bet prieš tai dar bus Poznanės susitikimas, kur tikimasi pasistūmėti į priekį.

3.5

Sveikintina, kad ES yra šių derybų lyderė. Bendrija, prisiimdama įsipareigojimus, savo pavyzdžiu bando paskatinti ir patraukti kitas šalis veikti panašiai. Suprantama, kad sparčiai augančios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Brazilija, nesumažins teršimo, bet jos gali sumažinti išmetimo augimą, palyginti su ekonomikos augimu. EESRK ragina Komisija dėti daug pastangų, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas (po Kioto), įpareigojantis išsivysčiusias šalis iki 2020 m. 30 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Tai atitiktų ketvirtosios Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ataskaitos prognozes: kad pasaulinis atšilimas ne daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus viršytų prieš industrializaciją buvusį lygį, iki 2020 m. reikia išmetamą šiltnamio dujų kiekį sumažinti 25–40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei pavyktų pasiekti tokio tarptautinio susitarimo, be abejonės reikėtų persvarstyti šį pasiūlymą bei Komisijos energetikos ir klimato kaitos pasiūlymų paketą siekiant, kad būtų surasta pusiausvyra tarp šiomis priemonėmis siekiamų tikslų ir šio gerokai aukštesnio siekio. Taigi labai svarbu, jog visi suinteresuoti subjektai pripažintų ir sudarytų veiksmų planus atsižvelgdami į tai, kad tikslai, kuriuos užsibrėžta pasiekti iki 2020 m. yra tik pirmas žingsnis ir kad reikiamu metu, galbūt jau 2020 m. ir, žinoma, vėlesniais metais, reikės nustatyti griežtesnius tikslus.

3.6

Komitetas mano, kad, priemonės, mažinančios šiltnamio dujų išmetimą, turėtų būti įgyvendinamos siekiant apsaugoti ir netgi sustiprinti Europos ekonominį konkurencingumą ilguoju laikotarpiu. Pasaulyje turėtų išaugti atsinaujinančios energijos, energetiškai efektyvių produktų ir gamybos būdų poreikis, o Europos padėtis yra labai palanki konkurenciniam pranašumui įgyti būnant pasauline lydere daugelyje minėtų sričių. ES ir valstybės narės turėtų remti mokslinius tyrimus ir taikomąja veiklą šioje srityje, priešingu atveju iškelti tikslai bus sunkiai pasiekiami. Taip pat būtina rengti specialistus ir visuotinai šviesti visuomenę energijos taupymo, aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse.

3.7

Įgyvendinant šį sprendimą ir vykdant valstybių prisiimtus įsipareigojimus, labai svarbus yra pilietinės visuomenės vaidmuo. Valstybės narės turėtų labiau skatinti visuomenines iniciatyvas, prisidedančias prie šiltnamio dujų išmetimo mažinimo, kurti paramos sistemas tokioms iniciatyvoms remti:

4.1

Komitetas mano, kad turi būti rasta tinkama pusiausvyra tarp šiltnamio dujų mažinimo priemonių ES viduje ir solidarumo diegiant taršos mažinimo priemones besivystančiose šalyse taikant lanksčias švarios plėtros mechanizmo bendro įgyvendinimo projektų priemones. Tačiau lanksčias priemones tikslinga naudoti tik tada, jeigu jos iš tiesų sumažina bendrą išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Šios priemonės neturėtų skatinti šiltnamio dujų išmetimo perkėlimo iš ES valstybių į ES nepriklausančias šalis.

4.2

Komisija siūlo suteikti valstybėms narėms galimybę ir toliau naudoti ŠPM kreditus, kad rinka šiems kreditams išliktų net ir po 2012 m. Komitetas nerimauja dėl patvirtintų taršos mažinimo vienetų (PTMV), kurie suteikiami pagal ŠPM, kokybės. Komiteto manymu, investuojančioms valstybėms (tais atvejais, kai projektai pradėti įgyvendinti iki 2013 m.) PTMV išliks naudingi, tik jeigu bus peržiūrėtas ir patikrintas pagrindinis scenarijus norint įsitikinti projekto papildomumu. Iš naujų ŠPM projektų, kurie planuojami kaip valstybių narių indėlis į bendras pastangas mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį, reikėtų vertinti tik tuos projektus, kurie pagrindiniams scenarijams naudoja geriausias turimas technologijas.

4.3

Europos Komisija pateikia tik bendrą principą, kad šalių, kuriose BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra didelis, įsipareigojimai yra griežtesni, o šalių, kuriose BVP, tenkantis vienam gyventojui, mažas — švelnesni, tačiau skirtingoms šalims, net jei jų santykinis BVP vienodas, pasiekti vienodą taršos sumažinimą gali būti nevienodai sunku. Našta turėtų būti pasidalyta atskirai įvertinus kiekvienos šalies padėtį, taršos mažinimo sąnaudas ir įtaką šalių konkurencingumui bei vystymuisi. Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo turėtų paskatinti pagal kiekvienos šalies BVP nustatyti vienodas santykines šiltnamio dujų kiekio mažinimo išlaidas.

4.4

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad prieštaravimas sprendimo tekste yra akivaizdus. Europos Komisijos siūlomi atskaitiniai metai įvertinti valstybių narių siūlomas pastangas mažinti į aplinką išmetamą šiltnamio dujų kiekį yra 2005 m., o laikotarpio pabaiga — 2020 m. Kaip teigiama 3 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje, kiekviena valstybė narė kiekvienais metais tolygiai mažina išmetimą. Tuo tarpu šio straipsnio tos pačios dalies 1 pastraipoje teigiama, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendras šiltnamio dujų kiekis, 2013 m. jos išmetamas iš šaltinių, kuriems netaikoma Direktyva 2003/87/EB, neviršytų tos valstybės narės iš minėtų šaltinių 2008, 2009 ir 2010 m. išmesto vidutinio metinio šiltnamio dujų kiekio, apie kurį turi būti pranešta ir kuris turi būti patikrintas pagal Direktyvą 2003/87/EB ir Sprendimą 280/2004/EB. Taigi, atskaitiniais metais tampa ir 2008, 2009, 2010 metai vertinant situaciją 2013 metais.

4.5

Komitetas mano, kad sprendimo projekto 3 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms numatyta galimybė į kitus metus perkelti 2 proc. joms nustatyto išmetamo šiltnamio dujų kiekio, arba valstybėms neišnaudojus sprendimo projekto 2 dalyje nustatyto išmetamo dujų kiekio, galimybė perkelti tą kiekį į kitus metus, nėra pakankamai lanksti, nes, norint įvykdyti didelį projektą ir pasiekti gerų rezultatų, vienerių metų laikotarpis nesuteikia pakankamo lankstumo. Tai ypač svarbu mažoms valstybėms narėms, įgyvendinančioms didelės apimties šiltnamio dujų išmetimo mažinimo projektus.

Komisija siūlo, kad kiekviena valstybė narė rastų būdą siekti savo nacionalinių tikslų. Tačiau vidutinis metinis išmetamas šiltnamio dujų kiekis 2013–2020 m. laikotarpiu neturėtų viršyti 2005–2020 m. laikotarpio metinio išmetamo kiekio vidurkio. Komitetas mano, kad įgyvendinant šalių planus bus labai svarbi jų nuolatinė stebėsena nacionaliniu ir Europos lygiu, kad būtų galima nedelsiant nustatyti bet kokį atotrūkį ir imtis korekcinių veiksmų.

4.6

Komitetas mano, kad norint padidinti Bendrijos įsipareigojimo bendrą ekonominį veiksmingumą ir pasiekti keliamus bendrus tikslus mažiausiomis sąnaudomis, sprendime turėtų būti paminėta, kad kiekviena valstybė narė turėtų turėti galimybę dvišalių tarpvalstybinių susitarimų pagrindu perleisti kitai valstybei narei dalį jai nustatyto išmesti leidžiamo šiltnamio dujų kiekio.

4.7

Komitetas ragina Komisiją nustatyti įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo tvarką, pavyzdžiui, numatant valstybėms narėms baudas už nustatyto išmesti leidžiamo kiekio viršijimą.

4.8

Taip pat trūksta konkretumo 4 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatai dėl teisingo geografinio projektų pasiskirstymo taikant kreditų pirkimo strategijas.

4.9

Komisija, siekdama, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas, turėtų pateikti valstybėms narėms veiklos gaires, instrumentus ir kitas priemones. Gera pradžia būtų paskelbti sėkmingos veiklos ES pavyzdžių vadovą.

4.10

Šio sprendimo tikslui pasiekti Komitetas rekomenduoja, kad valstybės narės panaudotų struktūrinius ir sanglaudos fondus projektams, kurių metu neišmetamos ar netgi mažinamos šiltnamio dujos.

4.11

Kadangi kito apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ETS dalyvaujantiems įrenginiams 2013–2020 m. laikotarpiu metu bus numatyta apyvartinius taršos leidimus dalinti aukciono būdu, tai bus būdas gauti lėšų, kurių reikia sumažinti apyvartinių taršos leidimų sistemai nepriklausančių ES sektorių išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Dalį tokiu būdu gautų lėšų reikėtų skirti tiems ūkio sektoriams, kurie stengiasi mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Kitą dalį lėšų būtų galima skirti solidarumo fondui besivystančioms šalims ir skirstyti tose šalyse vykdomiems prisitaikymo prie klimato kaitos projektams.