16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/91

1.1

Nuo 2006 m. ryškėja naujas požiūris į migraciją ir migracijos politiką, visų pirma atsižvelgiant į JT aukšto lygio dialogą tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais (1). Nagrinėjant migracijos ir vystymosi ryšius, migracijos reiškinį imta stebėti nauju aspektu, pagal kurį atsižvelgiama į kilmės šalių interesus, taip keičiant Europoje vyravusį požiūrį, kai migracijos politika apibrėžiama atsižvelgiant tik į priimančiųjų šalių poreikius ir interesus.

1.2

Prieš JT aukšto lygio dialogą tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais Pasaulinė tarptautinė migracijos komisija (PTMK) paskelbė galutinę ataskaitą (2005 m. spalio mėn.), kurioje jau buvo nustatyti įvairiapusio požiūrio į tarptautinę migraciją pagrindai ypatingą dėmesį skiriant kilmės šalių vystymuisi. Paskelbus šį dokumentą, JT ir kitose tarptautinėse sistemose buvo intensyviai dirbama ir surengta daug susitikimų.

1.3

ES dalyvavo šiose diskusijose ir ėmėsi veiksmų, kad migracijos politika būtų vykdoma atsižvelgiant į vystomojo bendradarbiavimo politiką. 2002 m. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl migracijos ir santykių su trečiosiomis šalimis (2), kuriame išsamiai aptariamas migracijos klausimas ir rekomenduojama jį nagrinėjant kalbėti ne vien tik apie kovą su neteisėta imigracija, bet ir apie kampanijos prieš skurdą naudą bei tikslus. Komunikate, be kita ko, kalbama apie perlaidas, protų nutekėjimą, kurį lemia tai, kad turtingos šalys (įskaitant ES) suteikia galimybių įsidarbinti, ir migrantų grįžimą bei atsižvelgiama į kilmės šalių vystymosi tikslus.

1.4

Be to, 2004 m. Reglamente, nustatančiame finansinės ir techninės pagalbos programą trečiosioms šalims migracijos ir prieglobsčio srityse (AENEAS) (3), numatyta galimybė finansuoti migracijos valdymo iniciatyvas, kuriomis atsižvelgiama į kilmės šalių interesus (reglamentu visų pirma siekta finansuoti kovos su nelegalia imigracija iniciatyvas).

1.5

Tačiau kol kas plačiausiai šis klausimas nagrinėjamas 2005 m. pabaigoje paskelbtame Komisijos komunikate dėl ryšio tarp migracijos ir vystymosi (4). Šiame komunikate remiamasi 2002 m. paskelbtu komunikatu, tačiau daugiau dėmesio skiriama ryšiui tarp migracijos ir vystymosi (kiti aspektai, pavyzdžiui, kova su neteisėta imigracija, nenagrinėjami). Komunikate nagrinėjamos šios naujos sritys: perlaidos, išeivių organizacijų svarbos siekiant vystymosi stiprinimas, „protų apykaita“ (taip pat protų nutekėjimo neigiamo poveikio mažinimas) ir kt.

1.6

Be šio komunikato Komisija, besirengdama dalyvauti JT aukšto lygio dialoge tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais, taip pat parengė specialų dokumentą (5).

1.7

Šis požiūris plėtojamas naujame Komisijos komunikate (6), kuriame pateikiama pasiūlymų dėl apykaitinės migracijos ir judumo partnerysčių tarp ES ir trečiųjų šalių politikos. EESRK nuomonė pateikiama šio dokumento 11 punkte.

1.8

Europos Parlamentas taip pat parengė nuomonę (7), kurioje aptariami tie patys klausimai, kaip ir Komisijos komunikatuose, tačiau šioje nuomonėje pateikiami daug griežtesni pasiūlymai. Nuomonėje kritikuojama „pasirenkamosios migracijos“ politika, nes ja skatinamas protų nutekėjimas, ir siūlomos specialios priemonės, skirtos susigrąžinti labiausiai kvalifikuotus migrantus — siūloma, pavyzdžiui, parengti programas, pagal kurias būtų kompensuojamas darbo užmokesčio skirtumas į savo šalį norintiems grįžti asmenims, — taip pat užtikrinti grįžusiųjų asmenų teisių į pensiją ir socialinę apsaugą perdavimą. Joje taip pat minimas protų apykaitos klausimas, skatinama vykdyti vystymosi politiką, siūlomos su perlaidomis susijusios priemonės ir kt.

1.9

Šia nuomone ir savo iniciatyva pateikta nuomone Migracija ir vystymasis — galimybės ir sunkumai  (8) EESRK dar kartą prisideda prie ES migracijos politikos papildydamas ją nauju aspektu — bendradarbiavimu su kilmės šalimis siekiant skatinti jų vystymąsi.

2.1

Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje stebimas precedento neturintis materialinės gerovės ir klestėjimo augimas (bent jau BVP augimas). Tačiau šio klestėjimo augimo lygis labai skiriasi — šimtams milijonų žmonių daugelyje šalių neteko patirti didėjančios materialinės gerovės.

2.2

Pagal išaugusį BVP negalima tiksliai nustatyti tikrojo visuomenės socialinės raidos lygmens. JTVP Žmogaus socialinės raidos indeksas (10) skirtas kuo išsamiau apibrėžti vystymąsi atsižvelgiant ne tik BVP, bet ir į gyvenimo trukmę bei išsilavinimo lygį. Tačiau į šį indeksą neįtraukiami kiti potencialūs rodikliai, pavyzdžiui, pagarba žmogaus teisėms, demokratija galimybė gauti padorų darbą ar lygybė.

2.3

Pagrindinis klausimas - darbo arba kitų pragyvenimo šaltinių trūkumas. Nedarbas dažnai būna svarbiausias skatinantis veiksnys, kuris lemia žmonių motyvaciją ieškoti geresnių galimybių. 2006 m. pasaulyje gyveno 6,7 mlrd. žmonių ir šis skaičius kiekvienais metais padidėja 75 milijonais, daugiausia besivystančiose šalyse. TDO ataskaitoje „Pasaulinės užimtumo tendencijos 2007 m.“ nurodyta, kad 2006 m. pasaulyje buvo apie 2,9 mlrd. dirbančių žmonių (11). Pagal tų pačių metų duomenis buvo 195,2 mln. bedarbių; tai sudarė 6,3 proc. visos darbo jėgos pasaulyje. „Dirbančių vargšų“ arba asmenų, kurie pragyvena už 2 JAV dolerius arba dar mažesnę sumą per dieną, skaičius nuolat didėjo ir 2007 m. pasiekė 1,37 mlrd. (12)

2.4

Ūkininkų padėtis besivystančiose šalyse yra galingas ekonominis veiksnys, turintis ir ateityje turėsiantis įtakos tarptautinei migracijai. 2000 m. apie 43 proc. pasaulio darbuotojų dirbo žemės ūkyje; skurdesnėse šalyse jų padėtis paprastai būna prastesnė negu miesto gyventojų. Taip iš dalies yra, be kita ko, dėl viešosios politikos, dažnai atspindinčios struktūrinių pakeitimų paketus, paskatinusius šalis „modernizuoti“ žemės ūkio gamybą, kad ji būtų labiau orientuota į eksportą. Vis labiau liberalizuojant prekybą, smulkių ūkininkų padėtis prastėjo, nes jie buvo išstumti iš ūkininkavimo, tapo nuolat darbo neturinčiais asmenimis arba buvo priversti išvykti iš kaimo vietovių. Iš tikrųjų, 1980-1999 m. laikotarpiu miestų gyventojų dalis mažas ir vidutinio dydžio pajamas gaunančiose šalyse padidėjo nuo 32 proc. iki 41 proc (13).

2.5

Būtina pabrėžti, kad nėra tiesioginio ryšio tarp pajamų ir žmogaus socialinės raidos. Šalys, gaunančios nedideles pajamas, gali užimti aukštesnę vietą žmogaus socialinės raidos indekso (14) požiūriu. Tai lemia tam tikra viešoji politika arba konflikto nebuvimas.

2.6

Šių dienų globalizuotame pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą pirmauja Norvegija, o paskutinę vietą užima Nigeris. Norvegijos gyventojai yra 40 kartų turtingesni už Nigerio gyventojus. Be to, norvegai gyvena du kartus ilgiau, o besimokančiųjų procentas Norvegijoje yra penkis kartus didesnis nei Nigeryje.

2.7

Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą išanalizavus tendencijas nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio, matyti, kad daugelio šalių žmogaus socialinės raidos indeksas išaugo, tačiau Afrikos regionas, esantis į pietus nuo Sacharos, yra išimtis — jame yra 28 iš 31 mažiausią žmogaus socialinės raidos indeksą turinčių šalių.

2.8

Taip pat svarbu paminėti šiuos skaičius:

2.9

Skurdo lygis pasaulyje sumažėjo (15), tačiau tam daugiausiai įtakos turėjo pastarųjų metų Kinijos ir Indijos vystymasis. 20 proc. skurdžiausių pasaulio gyventojų tenka tik 1,5 proc. visų pasaulyje gautų pajamų, t. y. jų vienos dienos pajamos yra mažesnės nei 1 JAV doleris. 40 proc. pasaulio gyventojų tenka tik 5 proc. visų pasaulyje gaunamų pajamų; jiems tenka pragyventi už mažiau kaip 2 JAV dolerius per dieną. Tuo tarpu 90 proc. EBPO valstybių gyventojų sudaro 20 proc. daugiausiai pajamų gaunančių pasaulio gyventojų. Priešingai, 50 proc. Afrikos regiono, esančio į pietus nuo Sacharos, gyventojų yra tarp 20 proc. skurdžiausių pasaulio gyventojų. 500 turtingiausių pasaulio žmonių pajamos (neįskaitant turto) yra didesnės nei visos 416 mln. skurdžiausių pasaulio gyventojų pajamos.

2.10

Skurdas, nedarbas ir nelygybė — tai požymiai, siejantys šalis, iš kurių emigruojama daugiausiai. Daug žmonių, tikėdamiesi naujų galimybių ir geresnių sąlygų, iš savo šalies išvyksta dėl galimybių rasti padorų darbą stygiaus, ekonominės krizės, menkų vystymosi galimybių, stichinių nelaimių ir ligų, karų, korupcijos ir kai kurių vyriausybių neveiksmingumo, ribotos laisvės ir demokratinių institucijų trūkumo. Savo ataskaitoje, skirtoje JT, Pasaulinė tarptautinės migracijos komisija teigė, kad daug didžiausių nepageidaujamų ir sunkiai valdomų migracijos srautų buvo tiesiogiai susiję su struktūrinėmis problemomis ir nepakankamu tvariu vystymusi daugelyje šalių.

2.11

Kita vertus, nusikalstami tinklai, besiverčiantys prekyba žmonėmis, naudojasi tokia padėtimi siekdami pasipelnyti iš neteisėtos imigracijos. Todėl svarbu, kad būtų imtasi atitinkamų bendrų veiksmų prieš tokius žiaurius nusikalstamus tinklus, kurie naudojasi sunkia nekaltų žmonių padėtimi. Taip pat svarbu, kad tranzito ir paskirties šalys tarpusavyje tinkamai koordinuotų veiksmingas pasienio, įskaitant ir jūrų sienas, kontrolės priemones.

2.12

Skatinant taiką ir demokratiją, ekonomikos ir socialinį augimą bei žmogaus socialinę raidą, taip pat vykdant kovos su skurdu ir nelygybe kampaniją, galima labai sumažinti nepageidaujamos migracijos mastą.

2.13

Tačiau emigruoja ne patys skurdžiausi gyventojai, nes patys skurdžiausi tam neturi galimybių. Emigruoja žmonės, turintys šiek tiek pajamų (asmeninių ar šeimos), įgiję geresnį išsilavinimą, turintys daugiau entuziazmo bei esantys geresnė fizinės būklės — dažniausiai jaunimas. Dėl emigracijos, bent jau iš pradžių, kilmės šalys netenka žmogiškojo kapitalo.

2.14

Kai kuriais atvejais, tačiau ne visuomet, skurdas ir galimybių trūkumas yra priežastiniai veiksniai, dėl kurių daugelis žmonių emigruoja į Europą. ES turi aktyviai bendradarbiauti kovojant su skurdu kilmės šalyse ir įgyvendinant visuotinį požiūrį į imigracijos politiką.

2.15

EESRK siūlo Europos Sąjungai ir valstybėms narėms dar kartą parodyti politinę valią siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, dėl kurių JT susitarta prieš septynerius metus ir kurie turi būti įgyvendinti iki 2015 m. Šie tikslai turėtų apimti ir paskatas imtis padoraus darbo, kaip ragina TDO.

2.16

Padaryta nedidelė pažanga, o tarptautinė bendruomenė nevykdo būtinų politinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, tik nedaugelis valstybių narių vykdo įsipareigojimą vystymosi pagalbai skirti 0,7 proc. savo BVP. 2007 m. JT generalinio sekretoriaus atliktas tarpinis įvertinimas (16) yra nuviliantis, kadangi padaryta nedidelė pažanga, o pagalba 2005-2006 m. laikotarpiu net sumažėjo 5,1 proc.

2.17

Komitetas siūlo Europos Komisijai parengti tikslią darbotvarkę, kuria būtų siekiama įgyvendinti aštuonis tūkstantmečio tikslus:

3.1

Vertinant pagal skirtingus aspektus, prekybos atvėrimas siejamas su ekonomikos augimu, vystymusi, darbo vietų kūrimu ir mažesniu skurdu. Tą aiškiai iliustruoja šiuo metu Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) vykstančios derybos. Dabartinis derybų raundas (Dohos raundas) pramintas vystymosi raundu. To paties tikslo siekiama ekonominės partnerystės susitarimais (EPS), dėl kurių ES ir AKR šalys derėjosi kaip dėl Kotonu susitarimo sudėtinės dalies, ir neseniai paskelbtu Europos Komisijos komunikatu ES pagalbos prekybai strategijos kūrimas  (17).

3.2

Tam tikrais atvejais prekybos atvėrimas yra susijęs su skurdžiausių valstybių vystymusi ir nepageidaujamos imigracijos masto sumažinimu. Kitais atvejais laikoma, kad emigraciją lemia išsivysčiusių šalių siekis apsaugoti savo rinką nuo produktų iš besivystančių šalių.

3.3

Būtų naudinga pasvarstyti, kaip skatinant prekybą galima sumažinti skurdą pasaulyje. EESRK mano, kad pirmiausiai reikėtų remtis neseniai paskelbta Tarptautinės darbo organizacijos ir PPO bendra studija Prekyba ir užimtumas — politikos tyrimų sunkumai (2007 m. kovo mėn.).

3.4

Praėjusį dešimtmetį, labai sumažėjus kliūčių prekybai, skurdas pasaulyje sumažėjo. Tačiau skurdo mažėjimas pirmiausiai buvo stebimas Kinijoje ir Indijoje, nors tik tam tikruose regionuose ir socialiniuose sektoriuose. Savo ekonomiką atvėrusių šalių patirtis nevienoda. Šalyse, kuriose vystymasis visų pirma buvo siejamas su tekstilės gaminių eksportu, skurdo lygis sumažėjo nedaug; kitose šalyse išaugo tik šešėlinė ekonomika. Azijoje kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų užmokesčio skirtumai sumažėjo, o Lotynų Amerikoje — padidėjo (18).

3.5

EESRK nuomone, priešingai nei mano kai kurių besivystančiųjų šalių vadovai, vystymasis ir žmogaus teisės — suderinami reiškiniai. Tyrimai (19) rodo, kad šalyse, kuriose politinė sistema tampa demokratiškesnė, skatinama laikytis darbo teisių ir gerinama socialinė apsauga, daugėja tarptautinių investicijų ir didėja eksportas. Tarptautinių TDO standartų, kuriais siekiama skatinti padorų darbą, remti socialinių partnerių dialogą ir dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, laikymasis yra gero valdymo, kurį remia Komitetas, pavyzdys.

3.6

Be to, pramoninėse šalyse vystymąsi galima skatinti atveriant rinką, tačiau ši priemonė teigiamą poveikį turi ne visose šalyse. Tik toms šalims, kuriose jau pasiektas tam tikras išsivystymo lygis, t. y. kurios turi stiprią vidaus rinką, veiksmingą eksporto infrastruktūrą ir stabilią politinę sistemą, muitų ir kitų kliūčių sumažinimas gali būti naudingas siekiant paskatinti vystymąsi ir sumažinti skurdą.

3.7

Globalizacijos poveikis vystymuisi įvairiose šalyse skiriasi priklausomai nuo to, kokią politiką šalys vykdo. Demokratijos pažanga ir pagarba žmogaus teisėms, švietimo, sveikatos priežiūros, infrastruktūros ir užimtumo politikos gerinimas skatina augimą ir mažina skurdą bei socialinę nelygybę.

3.8

EESRK mano, kad Europos Sąjunga PPO derybose turėtų skatinti didinti tarptautinę prekybą (visų pirmą tarp ES, Afrikos ir Lotynų Amerikos) ir siekti didesnės demokratizacijos bei geresnio žmogaus teisių užtikrinimo pasaulyje.

3.9

ES yra sudariusi asociacijos susitarimus su įvairiomis pasaulio šalimis: Euromed, AKR, Rusija ir Rytų kaimynėmis, Mercosur, Andų bendrija, Kinija, Indija ir kt. Komitetas, rengdamas nuomones ir dalyvaudamas jungtinių komitetų veikloje, siekia, kad šie susitarimai apimtų ne tik prekybos klausimus, bet ir įvairius socialinius aspektus.

4.1

Kalbant apie vystomąjį bendradarbiavimą, ES turėtų padėti pagalbą gaunančioms šalims, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, įgyvendinti visuomenės švietimo ir užimtumo politiką. Šios politikos sritys, kaip ir taikos bei gero valdymo skatinimas, yra labai svarbios siekiant vystymosi.

4.2

Iki šiol ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje migracijos svarbai kovojant su skurdu buvo skiriama nedaug dėmesio.

4.3

Oficiali vystymosi pagalba grindžiama socialinio teisingumo ir turto perskirstymo principais. Vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas — kovoti su skurdu ir visiems žmonėms užtikrinti orų gyvenimą. Nors šia politika tiesiogiai nesiekiama skatinti migrantų judėjimo ar jį kontroliuoti, kova su skurdu ir nelygybe gali būti viena iš priemonių, padėsiančių sumažinti pagrindines emigracijos ne savo noru priežastis (20).

4.4

Vystymosi pagalbos negalima naudoti kaip spaudimo priemonės tarptautinėse derybose migracijos klausimais, kaip tai darė kai kurie vadovai Sevilijos Europos Vadovų Taryboje.

4.5

EESRK mano, kad ES galėtų skatinti diasporos bendruomenes dalyvauti bendradarbiavimo projektuose, nes jos svariai prisidėtų rengiant pasiūlymų projektus ir vertinant rezultatus. Šį darbą dažniausiai atlieka pagalbą teikiančių šalių ekspertai, kurių žinios apie pagalbą gaunančias šalis nėra išsamios.

4.6

Pirmenybė teikiama šiems ES bendradarbiavimo politikos tikslams: demokratijai ir žmogaus teisėms, švietimui ir mokymui, skatinimui suteikti daugiau teisių moterims, sveikatos priežiūrai ir aplinkai. EESRK taip pat mano, kad labai svarbu stiprinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas.

4.7

ES pagalba galėtų būti skirta kurti kilmės ir priimančiųjų šalių socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų tinklus ir jungtinius komitetus. Pavyzdžiui, informavimas yra svarbus vystomojo bendradarbiavimo politikos aspektas. Priimančiųjų Europos šalių visuomenė turėtų būti supažindinama su šalių, iš kurių emigruojama, kultūra ir darbo bei gyvenimo sąlygomis, socialinėmis ir politinėmis aplinkybėmis.

5.1

Stebina tai, kad ES valstybės narės dar neratifikavo Tarptautinės darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvencijos, kurią Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė 1990 m. gruodžio 18 d. Rezoliucijoje Nr. 45/158 ir kuri įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d. EESRK (21) dar kartą siūlo ES ir jos valstybėms narėms ratifikuoti šią konvenciją. Atsižvelgdamas į Tamperės ir Hagos Europos Vadovų Tarybų tikslus, Komitetas mano, kad pagarba žmogaus teisėms ir vienodas požiūris turėtų būti Europos imigracijos politikos pagrindas.

5.2

EESRK siūlo Komisijai, Parlamentui ir ES Tarybai skatinti sukurti tarptautinę teisinę migracijos sistemą, kuri patektų į išorės politikos sistemą ir būtų grindžiama Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktu bei Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu. Į tarptautinę teisinę sistemą turėtų būti įtraukta:

5.3

Dabartinėje imigracijos politikoje dėmesys sutelktas į reikiamus aspektus, kuriems EESRK pritaria, tačiau ji grindžiama tik į Europos valstybių, kaip priimančiųjų šalių, interesais. Ja siekta kovoti su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis, atsižvelgti į darbo rinkos poreikius ir ekonominį vystymąsi. Būtent pagal tai vertinamos socialinės ir identiteto problemos bei apibrėžiama priėmimo politika, kuria sudaromos palankios sąlygos atvykti (labai kvalifikuotiems) migrantams ir nepalankios sąlygos kitiems migrantams. Remdamiesi tokiais svarstymais, europiečiai nustato griežtesnę ar ne tokią griežtą imigracijos politiką, kurioje visais atvejais didžiausias dėmesys skiriamas tam, kokį poveikį imigracija turės Europos šalių visuomenei.

5.4

Tačiau ES ir daugelis jos valstybių narių labai aktyviai vykdo vystomojo bendradarbiavimo politiką. Be to, Europa yra sudariusi svarbius kaimynystės ir asociacijos susitarimus su daugeliu pasaulio šalių. Vis dėlto ši politika buvo įgyvendinama ją nepakankamai siejant su imigracijos politika, tarytum tai būtų atskiros sritys: laikomasi klaidingo požiūrio, kad migracijos politiką įmanoma įgyvendinti nevykdant bendradarbiavimo su kilmės šalimis.

5.5

Atlikta daug migracijos poveikio besivystančioms šalims tyrimų. Visose ataskaitose pateikiama bendra išvada, kad migrantų indėlis į kilmės šalių ekonomikos augimą ir socialinį vystymąsi yra teigiamas, tačiau kai kurioms šalims migracija turi neigiamų padarinių. Vienas iš teigiamo poveikio pavyzdžių — pinigų perlaidos, o neigiamo poveikio pavyzdys — protų nutekėjimas ir žmoniškųjų išteklių praradimas.

5.6

EESRK remia naują požiūrį į Europos politiką: imigracijos politika turėtų būti vykdoma bendradarbiaujant su kilmės šalimis, kad migracija taptų vienu iš jų vystymąsi lemiančių veiksnių. Dėl to reikia peržiūrėti daugelį šios politikos aspektų, įskaitant aspektus, susijusius su priėmimo kriterijais ir imigrantų judumo galimybėmis.

6.1

Imigracijos nauda priimančiosioms šalims išsamiai aptarta kitose EESRK nuomonėse. Europos šalių atveju imigracija padėjo įgyvendinti darbo rinkos poreikius, kuriuos lėmė demografiniai pokyčiai (22). Imigrantai įsidarbina vietos darbuotojų neužimtose darbo vietose ir taip prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės pažangos. Kaip pažymėta JT generalinio sekretoriaus pranešime, skirtame aukšto lygio dialogui tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais, paminėti […] migrantai […] palaiko aktyvią ekonominę veiklą, kuri, jeigu nebūtų migrantų, būtų perkeliama kitur. Migrantai, dėl kurių daugėja darbuotojų bei vartotojų ir kurie prisideda savo verslo gebėjimais, skatina ekonomikos augimą priimančiose šalyse  (23). Be to, Komitetas siūlo ES stiprinti integracijos politiką (24). Migracija gali būti naudinga visiems: patiems migrantams, priimančiajai visuomenei ir kilmės šalims.

6.2

Besivystančiose šalyse dėl emigracijos sumažėja darbo jėgos perteklius, todėl mažėja nedarbo lygis. Be to, atsižvelgiant į tai, kiek perlaidų emigrantai siunčia savo šeimoms, emigracija yra vienas svarbiausių veiksnių skurdui mažinti. Sugrįžę migrantai atlieka vis svarbesnį ekonomikos katalizatorių vaidmenį: jie tampa darbdaviais arba steigia mažas įmones bei perduoda naujus įgūdžius ir technologijas. Tačiau esama ir neigiamų padarinių, pavyzdžiui, prarandami labiausiai išsilavinę ir versliausi jauni žmonės.

6.3

EESRK siūlo, bendradarbiaujant su kilmės šalimis, kuo labiau padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą poveikį. Tai vienas svarbiausių šių dienų uždavinių. Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos galutinėje ataskaitoje pabrėžiama, kad dabar būtina suformuoti politiką, dėl kurios teigiamas migracijos poveikis kilmės šalims būtų kuo didesnis, o neigiamos pasekmės būtų apribotos. Joje taip pat teigiama, kad migracija turi būti nacionalinių, regioninių ir pasaulinių vystymosi strategijų dalis ir kad, siekiant šio tikslo, priimančiosios šalys turi aiškiai pripažinti, jog migracija joms taip pat yra naudinga (25).

6.4

Migracija negali būti laikoma vystymosi katalizatoriumi, jeigu neatsižvelgiama į kitus politinius, ekonominius ir socialinius veiksnius. Todėl EESRK mano, kad ES turėtų pradėti laikytis naujo požiūrio į imigracijos ir vystymosi politiką ir bendradarbiauti su kilmės šalimis bei skatinti vystymąsi vykdant struktūrinius pokyčius, kurie skatintų demokratiją ir gerą valdymą, padėtų sumažinti nelygybę, patobulinti žmogiškąjį kapitalą ir pagerinti tvariam vystymuisi būtiną infrastruktūrą.

7.1

Perlaidos — tai imigrantų asmeninės lėšos, tačiau kai kuriose kilmės šalyse jos yra tapusios labai svarbiu pajamų šaltiniu. Apie esamą padėtį galima spręsti iš šių skaičių: 2005 m. į besivystančias šalis perlaidomis išsiųsta apie 167 mlrd. JAV dolerių (remiantis tuo pačiu šaltiniu, 1990 m. jos siekė apie 69 mlrd. JAV dolerių). JT generalinis sekretorius patvirtino, kad 2006 m. emigrantai namo išsiuntė 264 mlrd. JAV dolerių. Ši suma beveik keturis kartus viršija oficialiai vystymosi pagalbai skirtą sumą. Kai kuriose šalyse ji viršija ir užsienio investicijų sumą.

7.2

Perlaidos sudaro nuolatinę ir stabilią paramą šeimai išlaikyti. Būtent imigrantai ir jų šeimos nariai atlieka daugiausiai tokių tarptautinių pinigų pervedimų. 60-70 proc. Europoje esančių imigrantų siunčia pinigų savo šeimoms. Didžioji perlaidų dalis skiriama tiesioginiam vartojimui, nors ne vien materialiajam turtui — didelė perlaidų dalis išleidžiama švietimui ir sveikatai tokiu būdu stiprinant žmogiškąjį kapitalą. Šalių, į kurias siunčiamos perlaidos, ekonomikai teigiamą poveikį daro didesnis vartojimas ir investicijos į mažas įmones. Didesnis apyvartoje esančių pinigų kiekis lemia finansų sektoriaus plėtrą. Europos valiuta gautos pajamos padeda išlaikyti finansinį balansą kilmės šalyse.

7.3

Tačiau galimi ne tik teigiami, bet ir neigiami padariniai. Gali išaugti kai kurių vartojimo prekių kainos, o dėl to perlaidų negaunančių šeimų padėtis pasunkėja: tam tikri (mažiau pelningi) pasėliai ir gamybos sektoriai būna apleidžiami, atsisakoma tam tikrų darbų, nes iš jų gaunamos pajamos yra labai mažos palyginti su pajamomis iš perlaidų.

7.4

Į šias problemas būtina atsižvelgti, tačiau Pasaulinė tarptautinės migracijos komisija pateikia išvadą, kad iš esmės migracijos poveikis besivystančioms šalims yra teigiamas: Oficialiai siunčiamos perlaidos gali tapti svarbiu užsienio valiutos šaltiniu priimančiose šalyse, dėl jų gali didėti finansų sektoriaus pajėgumai, taip pat būtų lengviau pritraukti tolesnes investicijas ir sudaryti tam tikrą atsvarą paskoloms  (26).

7.5

Neoficialūs pinigų pervedimo kanalai turėtų būti ribojami, nes jie yra brangesni ir rizikingesni. Atokesnėse vietovėse, kuriose nėra konkurencingų finansų įstaigų, dažnai sukuriami neoficialūs tinklai. EESRK mano, kad finansinio tarpininkavimo siunčiant perlaidas įkainiai turėtų būti mažinami. Dažnai šie įkainiai yra pernelyg dideli ir neproporcingi kitų tarptautinių ekonominių sandorių įkainiams. Ekspertai yra apskaičiavę, kad skirtinguose regionuose įkainiai labai skiriasi, pavyzdžiui, pinigų pervedimų iš Ispanijos į Lotynų Ameriką bei Karibų jūros baseino šalis įkainis yra 2 proc., o iš Europos į daugelį Afrikos šalių — 8-10 proc. Europos finansų sektoriaus vadovaujančios institucijos ir priežiūros institucijos turėtų paraginti Europos bankus veikti etiškai ir socialiniu požiūriu atsakingai siekiant sumažinti perlaidų įkainius. Taip pat reikėtų didinti kilmės šalyse veikiančių bankų veiksmingumą, nes dažnai jų struktūra ir siūlomos garantijos yra nepakankamos. Kad būtų sumažinti galutiniai perlaidų įkainiai, Europa turėtų skatinti sudaryti abiejų suinteresuotųjų šalių finansų sektorių susitarimus, kuriuos sudarant tarpininkautų vyriausybės ir tarptautinės organizacijos. Bankai, sudarydami socialinės atsakomybės susitarimus, galėtų skatinti naudoti gerosios praktikos sistemas.

7.6

Komisija pranešė, kad ji parengs direktyvą, pagal kurią iš finansinių paslaugų teikėjų bus reikalaujama didesnio skaidrumo klientams taikomų įkainių atžvilgiu. Direktyvoje turėtų būti nustatyti labai griežti reikalavimai dėl perlaidų siekiant sumažinti šiuo metu taikomus pernelyg didelius įkainius. Be to, finansų sistemą reguliuojančios institucijos turėtų būti budrios, kad užtikrintų, jog nebus taikomi netinkami valiutos keitimo kursai, dėl kurių neobjektyviai padidėtų galutiniai perlaidų įkainiai.

7.7

EESRK siūlo pervestus pinigus naudoti investicijoms ir ekonominei bei socialinei veiklai. Bendradarbiaudami su vietos valdžios institucijomis, bankai galėtų sukurti naujas su perlaidomis siejamas kreditų sistemas taip sudarydami sąlygas finansuoti ekonominę veiklą ir verslo iniciatyvas. Siekiant šio tikslo, būtina, kad finansų sektoriuje veiktų tinkamos sistemos ir būtų užtikrintas pakankamas likvidumo lygis.

7.8

Perlaidas gaunančios šeimos daugiausiai išleidžia investuodamos į išsilavinimą ir sveikatą. Su perlaidomis siejamų finansinių, draudimo ir kredito priemonių naudojimas turi būti skatinamas siekiant geresnių rezultatų švietimo ir sveikatos srityse.

8.1

Vykstant globalizacijai, per pastaruosius dešimtmečius labai išaugo tarptautinės migracijos mastas. Ypač išaugo migrantų skaičius (27), padaugėjo šalių, iš kurių emigruojama, taip pat priimančiųjų šalių ir šalių, kurios tuo pat metu yra ir kilmės, ir priimančiosios šalys. Dėl pigesnio transportavimo ir ryšio priemonių susidarė palankesnės sąlygos migracijos mastui didėti. Dabar keliauti iš vienos šalies į kitą, net jei jos viena nuo kitos labai nutolę, yra lengviau (neatsižvelgiant į pasienio kontrolę).

8.2

Dėl pigesnių kelionių, visų pirma oro transportu, ir šiuolaikinių telefoninių bei elektroninių ryšio priemonių, galimas precedento neturintis bendravimas bei ryšiai tarp žmonių, taip pat migrantų kilmės ir galutinio kelionės tikslo šalių. Emigravę ir skirtingose šalyse apsistoję žmonės dabar gali sudaryti daug glaudesnius tinklus nei anksčiau.

8.3

Migrantų tinklai migracijos procesams tampa vis svarbesni. Naudodamiesi tokiais tinklais, žmonės gali susidaryti savo migracijos planus, lengviau keliauti, pervažiuoti šalis ir lengviau pasiekti savo galutinio tikslo šalį. Jie turi daugiau galimybių įsigyti būstą ir įsidarbinti.

8.4

Emigrantai savo kilmės šalyse skatina įmonių veiklą. Pavyzdžiui, daugelis priimančiosiose šalyse imigrantų įsteigtų įmonių importuoja produktus iš imigrantų kilmės šalių ir tokiu būdu skatina gamybą bei prekybą. Dėl didesnio kelionių skaičiaus auga transporto verslas. Dažnai priimančiojoje šalyje ekonomiškai įsitvirtinę migrantai vykdo tiesiogines investicijas savo kilmės šalyje. Daug įmonių tokiu būdu steigiama kai kuriuose Kinijos regionuose ir IT sektoriuje Indijoje bei Pakistane. Be to, daug imigrantų skatina ekonominę veiklą Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

8.5

Tarptautinės bendrovės vis dažniau įdarbina imigrantų kilmės asmenis siekdamos išplėsti savo verslą į jų kilmės šalis. Labai daug Europos daugianacionalinių bendrovių, norėdamos savo veiklą vykdyti tarptautiniu mastu, vadovų ir techninių darbuotojų pozicijose įdarbina imigravusius asmenis.

8.6

Išeivių bendruomenės, sukūrusios tarpvalstybinius tinklus, taip pat gali padėti užtikrinti, kad dalis perlaidų būtų skiriamos ekonominei veiklai ir verslo projektams. Pagal ES bendradarbiavimo politiką galima bendradarbiauti su migrantų tinklais, nes tokie tinklai suteikia galimybių veiksmingai nukreipti pagalbą ir didinti išeivių bendruomenių investicinį pajėgumą.

8.7

Kai kur migrantų bendruomenės, veikdamos kaip tinklai, investuoja į savo kilmės šalis. Kai kurie projektai galėtų būti pateikiami kaip pavyzdžiai. Vienas iš tokių projektų — Meksikoje vykdoma programa „trys už vieną“, pagal kurią iš to paties regiono kilusių migrantų asociacijos investuoja į projektus, skirtus skatinti vystymąsi jų kilmės vietoje: už kiekvieną jų išsiųstą dolerį pridedama dar po vieną dolerį nuo kiekvieno iš valdžios lygių — federalinio, valstijų ir savivaldybių (28).

8.8

ES privalo remti tarpvalstybinius išeivių tinklus kaip vieną iš priemonių skatinti vystymąsi kilmės šalyse. Į tinklus susijungusios išeivių, kilusių iš to paties miesto, asociacijos gali kartu nukreipti investicijas, kurios gali būti papildomos Europos ir nacionaliniais įnašais.

8.9

Europos Komisija ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su kilmės šalimis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, turi skatinti palankių sąlygų sudarymą, kad išeivių veiklos poveikis vystymuisi būtų kuo didesnis. Komitetas siūlo dalį ES ir valstybių narių viešųjų lėšų skirti diasporos bendruomenių skatinamai taikomajai veiklai. Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas — svarbiausia sėkmingos ekonominės ir socialinės veiklos sąlyga. Toliau pateikiama keletas gerosios praktikos pavyzdžių.

8.9.1

Nyderlanduose veikianti IntEnt per pastaruosius dešimt metų parėmė beveik 2000 Surinamo, Ganos, Maroko, Karibų ir Turkijos išeivių bendruomenėms priklausančių verslininkų, skyrusi 12,5 mln. eurų 200 įmonių, kurios kilmės šalyse yra įdarbinusios 840 žmonių, įsteigti.

8.9.2

1986 m. Marselyje įsteigta asociacija Migrations & Développement remia įvairias marokiečių imigrantų organizacijas (įskaitant jaunus marokiečių kilmės prancūzus), siekdama sutelkti paramą jų kilmės vietovėms Maroke. Tūkstančiai bendruomenei priklausančių imigrantų finansiškai parėmė įvairius projektus, o 300 iš jų tiesiogiai dalyvavo juos įgyvendinant; šiais projektais paremta 50 000 Maroke gyvenančių asmenų.

8.9.3

Išeivių organizacijos Jungtinėje Karalystėje aktyviai dalyvauja RemitAid  (29) kampanijoje, kuria siekiama mokesčių lengvatų kolektyvinėms perlaidoms, skirtoms kilmės šalių vystymuisi. RemitAid iš bendro fondo, kuriame kaupiami grąžinti mokesčiai už perlaidas (sistema veikia panašiai, kaip pagalbos dovanomis sistema, pagal kurią JK labdarai taikomos mokesčių lengvatos), remia išeivių bendruomenių vystymosi iniciatyvas.

8.9.4

Filipinų migracijos ir vystymosi organizacija (Philcomdev) neseniai įsteigė emigrantų ir jų šeimų organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, kooperatyvų, profesinių sąjungų, smulkiojo finansavimo organizacijų, socialinių įmonių, Filipinuose ir užsienyje įsteigtų tinklų, kurie savo šalyje aktyviai veikia migracijos ir vystymosi srityje, tinklą.

8.10

Pasinaudojus Europos vystymosi pagalba, parama turėtų būti teikiama produktų iš kilmės šalių eksportui į Europą; šiuos produktus išeivių bendruomenių tinklai turėtų eksportuoti naudodami sąžiningos prekybos sistemas.

8.11

EESRK taip pat siūlo remti tiek atskirų migrantų, tiek migrantų asociacijų tiesiogines investicijas. Daugelyje kilmės šalių investuojant, pavyzdžiui, į turizmą ar žemės ūkį galima sudaryti labai palankias vystymosi sąlygas. Migrantams arba išeivių bendruomenėms suteikiami kreditai, skirti komerciniams arba tiesioginių investicijų projektams kilmės šalyje, yra viena iš paramos formų, kurią Europos šalys turėtų aktyviau remti įgyvendindamos savo bendradarbiavimo politiką.

9.1

Kai kurie tarptautiniai migrantai yra patyrę arba labai aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai. Protų nutekėjimas — vienas neigiamiausių migracijos padarinių besivystančiose šalyse. Ne visose kilmės šalyse protų nutekėjimo pasekmės vienodos, tačiau kai kur dėl jo kyla labai didelių sunkumų. Kaip nurodyta SOPEMI ataskaitoje, 33-55 proc. labiausiai išsilavinusių Angolos, Burundžio, Ganos, Kenijos, Mauricijaus, Mozambiko, Siera Leonės, Tanzanijos ir Ugandos piliečių gyvena EBPO šalyse (30). Afrikoje ši problema aktualiausia sveikatos ir švietimo sektoriuose.

9.2

Kai kuriose kilmės šalyse universitetą baigusių asmenų ir aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų emigracijos pasekmės ne tokios neigiamos. Pavyzdžiui, aukštą kvalifikaciją turinčių informacinių technologijų srities darbuotojų išvykimas iš Indijos ir Pakistano neturi jokio neigiamo poveikio, nes šiose šalyse veikia stipri kompiuterių specialistų, kurių netrūksta, švietimo ir mokymo sistema.

9.3

Jeigu protų nutekėjimas yra nedidelio masto, jis kilmės šalims gali būti netgi naudingas, nes tam tikra dalis specialistų grįžta, taigi nuolatos vyksta judėjimas, dėl kurio pradedamos naudoti naujoviškos koncepcijos bei technologijos ir kuriamos naujos įmonės. Tokie procesai vyksta Brazilijoje arba Indijoje. Tačiau daugelyje šalių dėl protų nutekėjimo atsiradusio specialistų ir kvalifikuotų profesionalų trūkumo kompensuoti nepavyksta.

9.4

Protų nutekėjimas naudingas Europos priimančiosioms šalims. Nuo 2002 m. tam tikrose Europos šalyse imigraciją reglamentuojantys teisės aktai buvo iš dalies keičiami siekiant sudaryti palankesnes atvykimo sąlygas aukštą kvalifikaciją turintiems darbuotojams.

9.5

Europos Sąjunga taip ketina skatinti selektyviosios imigracijos politiką. Teisėtos migracijos politikos plane (31) siūloma speciali direktyva dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimo, kurią Komisija turi pateikti rugsėjo mėn. ir dėl kurios Komitetas parengs savo nuomonę. Tačiau planų parengti bendrą atvykimą reglamentuojančią direktyvą nėra. Nepaisant EESRK ir Europos Parlamento kritikos (32), tokia selektyvios imigracijos politika greičiausiai bus pradėta taikyti visoje Europoje taip keliant pavojų dar labiau pabloginti kai kurių šalių, patiriančių sunkumus, padėtį. Tačiau, Komiteto nuomone, šie teisės aktai turėtų būti palankūs visiems: kilmės ir priimančiosioms šalims bei patiems imigrantams.

9.6

Siekiant migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo politikos nuoseklumo, reikia, kad priimančiosios šalys griežtai ir ryžtingai spręstu protų nutekėjimo klausimą. Pirmasis aspektas, kurį reikėtų apsvarstyti sprendžiant šį klausimą, susijęs su tuo, kad kilmės šalių patiriami sunkumai, dėl kurių kvalifikuoti darbuotojai išvyksta, galėtų būti paverčiami privalumais, jei tokie darbuotojai sugrįžtų išmanydami naujas koncepcijas, kurios būtų naudingos jų kilmės šalių įmonėms, ekonomikai ar viešosioms paslaugoms. Grįžusieji migrantai gali būti naudingi ne tik dėl kompetencijos perdavimo ir technologijų, bet ir dėl investicijų.

9.7

Laikantis tokio požiūrio ir skatinant migrantus sugrįžti, bus skatinamas kilmės šalių vystymasis. Grįžimas turi būti visiškai savanoriškas, kai darbuotojams sudaromos tinkamos sąlygos, kad jie galėtų toliau užsiimti savo profesine veikla kilmės šalyje. Taigi tokias sąlygas būtina sudaryti.

9.8

Nors kvalifikuoti darbuotojai turi būti skatinami savanoriškai sugrįžti, jie dėl savo sprendimo neturi prarasti Europoje išduotų darbo leidimų ir leidimų gyventi (ar suteiktos naujos pilietybės). Tik tokiomis aplinkybėmis gali vykti apykaitinė migracija.

9.9

Grįžimą taip pat galima skatinti į kilmės šalį perkeliant grįžtančiųjų asmenų socialines teises. Būtina užtikrinti, kad teisių į pensiją ir socialinį draudimą, įskaitant sveikatos priežiūrą, perkėlimas būtų tinkamai vykdomas. JT generalinio sekretoriaus pranešime dėl tarptautinės migracijos ir vystymosi nurodoma, kad daugelis tarptautinių migrantų patiria sunkumų norėdami perkelti savo teises į pensiją; nors sudaryta daug dvišalių susitarimų, pranešime siūloma sukurti patikimesnę tarptautinę sistemą. TDO konvenciją Nr. 157 dėl tarptautinės teisų į socialinę apsaugą išsaugojimo sistemos sukūrimo (1982 m.) yra ratifikavusios tik trys šalys (Ispanija, Filipinai ir Švedija) (33). Komitetas siūlo kitoms valstybėms narėms ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 157.

9.10

Naudojantis Europos vystomojo bendradarbiavimo politikos priemonėmis, būtina patvirtinti programas, kuriomis būtų užkirstas kelias protų nutekėjimui ir sudarytos palankesnės sąlygos kvalifikuotiems darbuotojams sugrįžti, taip pat sudarytos sąlygos investuoti į sektorius, kuriems reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ir veiklą kilmės šalyse.

9.11

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, pagal kurį valstybės narės, bendradarbiaudamos su kilmės šalimis, turėtų parengti aukštą kvalifikaciją turinčių migrantų atvykimo valdymo praktikos kodeksus.

9.12

ES turi labai aktyviai veikti vykdant jaunimo mokymą imigrantų kilmės šalyse. Šios šalys netenka didelės dalies geriausiai apmokytų darbuotojų, kuriuos įdarbina Europos įmonės. Bendradarbiavimas mokymo srityje — tai sąžiningas būdas atlyginti šioms šalims padaromą žalą, nes tokiu būdu ateityje jos galės naudotis vystymuisi būtinu žmogiškuoju kapitalu.

9.13

EESRK pabrėžia susitarimų ir asociacijų su kilmės šalimis, kuriuos su jomis galėtų sudaryti Europos universitetai, ligoninės, įmonės ir technologijų bei mokslinių tyrimų centrai, svarbą siekiant, kad kai kurie labai kvalifikuoti darbuotojai dirbtų savo kilmės šalyje jiems užtikrinus tokį užmokestį, socialines teises ir profesinius išteklius, kokie užtikrinami Europoje.

10.1

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų suderinti savo atvykimo politiką, kad, taikant lanksčią ir skaidrią tvarką, vyktų legali imigracija. Savo nuomonėje dėl Komisijos žaliosios knygos (34) EESRK teigė, kad reikia vykdyti atvirą tiek labai kvalifikuotų, tiek mažiau kvalifikuotų darbuotojų atvykimo politiką. Be to, Komitetas, suprasdamas kai kurių vyriausybių poziciją, pasiūlė valstybėms narėms užbaigti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo apribojamos kai kurių naujųjų valstybių narių piliečių teisės gyventi ir dirbti šalyje.

10.2

Neteisėtos imigracijos mastas turėtų būti mažinamas vykdant politiką, orientuotą į Europos vidaus reikalus, pavyzdžiui, kovos su nelegalių imigrantų įdarbinimu taikant Bendrijos teisės aktus (35), kuriuos Komitetas nagrinės kitoje šiuo metu rengiamoje nuomonėje, pasienio kontrolės ir kovos su prekyba žmonėmis bei bendradarbiavimo su kilmės ir tranzito šalimis politiką. ES privalo dirbti kartu ir dalytis išlaidas su pietų Europos šalimis, kurios turi suvaldyti labai didelius nelegalių imigrantų srautus, atlikti daug gelbėjimo operacijų jūroje, vykdyti priėmimo veiklą ir teikti humanitarinę pagalbą. Be to, išimtinėmis aplinkybėmis reikės sureguliuoti Europos Sąjungoje esančių asmenų „be dokumentų“, asmenų, kurie tampa išnaudojimo darbo tikslais aukomis ir kurie negali dalyvauti integracijos politikoje, teisinę padėtį.

10.3

Siekiant vykdyti lankstesnę atvykimo politiką, turėtų būti skatinamas laikinosios migracijos sistemų taikymas tiek labai aukštą, tiek žemesnę kvalifikaciją turintiems darbuotojams, taip pat reikėtų skatinti apykaitinę migraciją.

10.4

Kad laikinosios imigracijos sistemos veiktų realiai, Bendrijos teisės aktuose turi būti numatyta lanksčiomis sąlygomis išduoti trumpalaikius leidimus, nustatyta grįžimo tvarka ir užtikrinta galimybė įsidarbinti ateityje. Tokiu būdu daug imigrantų naudosis teisėtomis priemonėmis ir nepasiliks Europoje nelegaliai pasibaigus jų leidimo gyventi šalyje galiojimui.

10.5

EESRK ragina ES ir valstybes nares susitarti su kilmės šalimis dėl apykaitinės migracijos tvarkos, kad, taikant lanksčią ir skaidrią tvarką, būtų skatinamas migrantų judumas. Tokie susitarimai turi būti suderinti, atitinkantys abiejų suinteresuotųjų šalių interesus, kad imigracija taptų kilmės šalių vystymąsi lemiančiu veiksniu.

10.6

Būtų naudinga sudaryti laikino atvykimo susitarimus, kuriuose būtų nustatyti mokymų įsipareigojimai ir pagal kuriuos būtų pripažįstamos profesinės kvalifikacijos, nes dirbdami Europoje laikinieji imigrantai galėtų pagerinti savo kvalifikaciją ir sugrįžę prisidėtų prie įsidarbinimo galimybių didinimo savo šalyse bei prie jų ekonominio ir socialinio vystymosi.

10.7

Didžiausia kliūtis apykaitinei migracijai yra tai, kad šiuo metu teisės aktai Europoje taikomi nelanksčiai. Siekiant palankesnių sąlygų migrantų judumui bei grįžimui į kilmės šalį, ir verslo iniciatyvoms kilmės šalyse, imigraciją reglamentuojančiuose Europos teisės aktuose turi būti numatyta galimybė ilgą laiką išsaugoti teisę nuolatos gyventi šalyje.

10.8

Todėl EESRK siūlo iš dalies pakeisti Direktyvą dėl ilgalaikių gyventojų statuso pratęsiant laikotarpį, kuriuo gyventojai gali naudotis nuolatinio gyventojo teisėmis, nuo vienerių iki trejų metų. Savo nuomonėje (36) EESRK teigia, kad vieneri metai (arba dveji metai, kaip nustatyta Komisijos pirminiame pasiūlyme) daugeliui imigrantų yra per trumpas laikotarpis, kad jie būtų pasirengę grįžti į kilmės šalį įgyvendinti savo profesinių planų.

10.9

Šiuo metu, kai ES skatina visame pasaulyje daugiau dėmesio skirti imigracijos politikai, ir siekiant imigracijos bei vystymosi politikos nuoseklumo, visi valstybėse narėse gyvenantys ilgalaikiai rezidentai turi turėti galimybę sugrįžti į savo kilmės šalis mažiausiai penkeriems metams neprarasdami teisės gyventi valstybėje narėje.

11.1

Gegužės mėn. Europos Komisija paskelbė svarbų Komunikatą dėl apykaitinės migracijos ir Europos Sąjungos bei trečiųjų šalių judumo partnerysčių (37). Nors ši nuomonė teikiama savo iniciatyva, ja EESRK taip pat prisideda prie Komisijos inicijuotos diskusijos. Tam tikrose nuomonės dalyse pateikiami EESRK pasiūlymai, susiję su Komisijos komunikate iškeltais klausimais.

11.2

Šį komunikatą sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje nurodomi judumo partnerysčių su trečiosiomis šalimis kūrimo privalumai, o antroje išsamiau nagrinėjama apykaitinė migracija.

11.3

Komitetas pritaria pasiūlymui kurti judumo partnerystes, kad ES ir valstybės narės, taikydamos lanksčią ir skaidrią tvarką, sudarytų sąlygas legaliai imigracijai. Partnerystės grindžiamos imigrantų kilmės šalių ir ES valstybių narių pasirašytais susitarimais.

11.4

Kilmės šalys turi prisiimti tokius pat labai aiškiai apibrėžtus įsipareigojimus, kokie taikomi kovos su neteisėta imigracija srityje (readmisija, pasienio kontrolė, kelionės dokumentų saugumas, kova su nelegaliu migrantų įvežimu ir prekyba žmonėmis ir t. t.) Svarbu, kad tokios šalys laikytųsi Kotonu susitarime numatytų tarptautinių įsipareigojimų, pirmiausia 13 straipsnio nuostatų. Komitetas mano, kad kai kurioms šalims, kurių valdžia „silpna“, bus labai sunku įgyvendinti šias sąlygas, todėl siūlo judumo partnerystes pritaikyti atsižvelgiant į kiekvienos kilmės šalies padėtį.

11.5

Valstybės narės gali sudaryti keturių rūšių susitarimus.

11.5.1

Pirmos rūšies susitarimais, kuriems pritaria Komitetas, užtikrinamos geresnės legalios migracijos galimybės, tačiau kartu laikomasi principo, pagal kurį Bendrija pirmenybę teikia ES piliečiams. EESRK pritaria siūlymui, pagal kurį kelios valstybės narės (sustiprintas bendradarbiavimas) galėtų teikti kilmės šalims bendrą pasiūlymą, kaip ES pasiūlymą su kvotomis ir priemonėmis, nustatytomis atsižvelgiant į Europos darbo rinkų poreikius.

11.5.2

Antros rūšies susitarimai susiję su Europos Komisijos ir valstybių narių techninės pagalbos ir finansinės paramos, skirtos legalios migracijos srautams valdyti, teikimu. Komitetas mano, kad pagal teminę migracijos ir prieglobsčio programą skiriamas Bendrijos finansavimas bus nepakankamas, todėl Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai siūlo ateityje šį finansavimą labai padidinti.

11.5.3

Komitetas taip pat pritaria, kad pagal trečios rūšies mobilumo partnerystes susitarus su kilmės šalimis, būtų galima pristabdyti imigraciją iš tam tikrų sektorių siekiant užkirsti kelią protų nutekėjimui (pvz., kai kurių Europos šalių sveikatos priežiūros specialistų išvykimui). Susitarimuose pirmenybė turėtų būti skiriama apykaitinei imigracijai ir laikinųjų imigrantų sugrįžimui.

11.5.4

Pagal ketvirtos rūšies partnerystes ES ir valstybės narės turės tobulinti trumpalaikių vizų išdavimo tvarką. Daugelyje savo nuomonių EESRK nurodė būtinybę geriau organizuoti konsulinių tarnybų darbą tiek ES valstybėse narėse, tiek kilmės šalyse. Komisijos delegacijos turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis migracijos klausimais, o EURES tinklas turėtų būti naudojamas informacijai apie darbo pasiūlymus Europos Sąjungoje gauti. Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui stiprinti kelių valstybių narių bendradarbiavimą atidarant bendrus prašymų išduoti vizą centrus, taip pat suderinti bendrąsias konsulines instrukcijas, kad būtų galima išduoti daugkartinio įvažiavimo vizas trečiųjų šalių piliečiams, kurie turi dažnai keliauti, ir supaprastinti vizų išdavimo tam tikroms judumo susitarimuose nurodytoms asmenų kategorijoms tvarką.

11.6

Komisija pritaria palankesnių sąlygų apykaitinei migracijai sudarymui. EESRK mano, kad galiojantys imigraciją reglamentuojantys teisės aktai nėra lankstūs ir netenkina nei imigrantų, nei kilmės šalių ar priimančiųjų Europos šalių. Įvairiose savo nuomonėse EESRK rekomendavo nustatyti lankstesnes taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos imigracijos sistemoms, kurias taikant būtų atsižvelgiama į asmeninį pasirinkimą. Turi būti visapusiškai užtikrintos pagrindinės imigrantų teisės, visų pirma socialinės ir užimtumo teisės bei asmens teisė gyventi su šeima.

11.7

Komisija siūlo dvi apykaitinės migracijos rūšis: 1) ES įsikūrusių trečiųjų šalių piliečių migraciją, kad jie galėtų vykdyti veiklą savo kilmės šalyje neprarasdami teisės gyventi valstybėje narėje, ir 2) apykaitinę trečiosiose šalyse gyvenančių asmenų migraciją, kad jie galėtų atvykti į ES darbo, studijų ar mokymų tikslais (arba visais šiais tikslais kartu) su sąlyga, kad, baigus galioti jiems išduotam leidimui, jie sugrįš į savo kilmės šalį išsaugodami galimybę grįžti į ES pagal supaprastintas atvykimo sąlygas.

11.8

Komitetas mano, kad apykaitinės migracijos sistemą galima vystyti tik tuomet, jeigu į savo kilmės šalį sugrįžusiems laikiniesiems ir kitokių kategorijų migrantams suteikiama galimybė teisėtai grįžti į Europos valstybę, kurioje jie gyveno. Apykaitinės migracijos stiprinimas visų pirma susijęs su priemonių, kuriomis būtų užtikrinama lanksti grįžimo į Europos valstybes tvarka, taikymu.

11.9

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui parengti ES teisinę sistemą, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos apykaitinei migracijai. Tuo tikslu reikės pakeisti kai kurias galiojančias direktyvas ir susitarti dėl tinkamų pagal teisinę programą numatytų toliau nurodytų naujų direktyvų rengimo kriterijų.

11.9.1

Pasiūlymas priimti Direktyvą dėl kvalifikuotų imigrantų priėmimo. Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui dar labiau supaprastinti asmenų, kurie jau tam tikrą laiką legaliai gyveno ES (dirbo kvalifikuotą darbą, studijavo ar mokėsi), priėmimo tvarką.

11.9.2

Pasiūlymas priimti Direktyvą dėl sezoninių migrantų priėmimo. Komitetas rekomenduoja parengti daugiamečius leidimus gyventi ir (arba) darbo leidimus sezoniniams migrantams, kurie jiems suteiktų teisę penkerius metus iš eilės sugrįžti dirbti sezoninį darbą; tokius leidimus būtų galima pratęsti dar penkeriems metams.

11.9.3

Pasiūlymas priimti Direktyvą dėl apmokamų stažuotojų priėmimo. Komitetas mano, kad supaprastintos atvykimo tvarkos taikymas trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Europą stažuotis, tokiu būdu prisidedant prie keitimosi patirtimi ir žiniomis, turėtų teigiamą poveikį jų ugdymui ir jų šalies vystymuisi. Siekiant skatinti apykaitą, pasiūlyme būtų galima numatyti galimybę buvusiems stažuotojams sugrįžti tam tikram laikui (nuo 1 iki 5 metų) suteikiant jiems galimybę kelti kvalifikaciją.

11.9.4

EESRK siūlo Komisijai teikti tam tikrus įvairių galiojančių direktyvų pakeitimų pasiūlymus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas apykaitinei migracijai. Direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai rezidentai, statuso šiuo metu numatyta, kad paprastai ilgalaikiai rezidentai praranda teisę į ilgalaikio rezidento statusą, jeigu jie būna išvykę iš Bendrijos teritorijos ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės. Komisija siūlo pratęsti šį terminą iki dvejų arba trejų metų, tačiau Komitetas mano, kad labiau tiktų penkerių metų laikotarpis.

11.9.5

Kalbant apie Direktyvą 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų ir Direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos, Komitetas sutinka, kad šias direktyvas reikia iš dalies pakeisti numatant išduoti daugkartinio atvykimo ir gyvenimo leidimą, kurio turėtojas galėtų ilgam išvykti iš ES teritorijos nerizikuodamas, kad bus panaikinta jo nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Taip pat būtų tikslinga šiose direktyvose esančias neprivalomas nuostatas, pagal kurias valstybės narės gali taikyti supaprastintą arba pagreitintą priėmimo tvarką asmenims, anksčiau dirbusiems mokslinį darbą arba studijavusiems ES, pakeisti taip, kad tokiems asmenims būtų numatyta teisė į greitą procedūrą su sąlyga, kad pasibaigus jiems išduoto leidimo galiojimui jie grįš į savo gimtąją šalį. Komitetas taip pat pritaria šių dviejų direktyvų susiejimui sudarant galimybę ES pilietybės neturintiems mokslininkams taikyti supaprastintą priėmimo tvarką (t. y. taikyti mažiau sąlygų), jeigu jie anksčiau buvo atvykę kaip studentai ir baigę studijas grįžo į savo kilmės šalį. Ši galimybė galėtų būti išplėsta taip, kad studentams būtų leidžiama teikti prašymus dėl priėmimo mokslininko statusu jiems tebegyvenant valstybėje narėje, kurioje studijuoja, su sąlyga, kad prašymas pateikiamas nepasibaigus jų leidimo studijuoti galiojimui.

11.10

EESRK mano, jog būtina užtikrinti apykaitinės migracijos tikslų įgyvendinimą ir ilgalaikę naudą taikant paskatas apykaitiniam judėjimui skatinti, sėkmingam migrantų grįžimui užtikrinti, procedūrų taikymui vertinti ir protų nutekėjimo pavojui sumažinti bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis.

11.11

Siekiant, kad būtų keičiamasi kompetencija, būtina išspręsti vieną svarbiausių problemų, t. y. išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos nepripažinimo problemą, su kuria susiduria daugelis Europos imigrantų. Tokių asmenų judėjimas tarp jų kilmės šalių ir priimančiųjų šalių pagerės tik pripažinus jų kvalifikaciją Europoje. Komitetas siūlo, nepaisant esamų sunkumų, tęsti derybas dėl susitarimų, susijusių su kvalifikacijos pripažinimu tarp ES ir daugumos imigrantų kilmės šalių.

11.12

Kad veiktų apykaitinės imigracijos sistema, būtina užtikrinti imigrantų įgytas teises į pensiją ir socialinę apsaugą. Šiuo tikslu reikės vesti derybas dėl ES valstybių narių ir kilmės šalių savitarpio susitarimų ir ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 157.

11.13

Komitetas rekomenduoja ES pasiūlyti įtraukti šiuos skyrius į susitarimus dėl judumo partnerysčių siekiant palengvinti profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir užtikrinti teises į pensiją.

12.1

Liepos 10 d. Briuselyje įvyko Pasaulinis forumas migracijos ir vystymosi tema, kuriam pirmininkavo JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moon. Renginyje, kuris buvo 2006 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo tęsinys, dalyvavo daugiau kaip 800 delegatų iš 140 šalių.

12.2

Šios nuomonės pranešėjas, kaip EESRK atstovas, dalyvavo liepos 9 d. vykusiuose Pilietinės visuomenės dienos renginiuose. Forumo išvados, kurioms Komitetas iš esmės pritaria, pateikiamos konferencijos tinklavietėje (38). Kitais metais Pasaulinis forumas vyks Maniloje, ir Komitetas jame dalyvaus.

12.3

Komitetas ragina Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybes ir Komisiją aktyviai stengtis dalyvaujant Jungtinių Tautų veikloje užtikrinti, jog migracijos klausimas tarptautinėje darbotvarkėje užimtų svarbią vietą siekiant, kad pagal tarptautinę teisinę sistemą būtų užtikrintos migrantų žmogaus teisės ir kad kilmės šalims bei priimančiosioms šalims bendrai administruojant migracijos procesus būtų skatinamas pasaulio ekonomikos augimas ir socialinis vystymasis.

12.4

Šioje nuomonėje Komitetas pirmą kartą nagrinėja apykaitinės migracijos klausimą, kuris bus analizuojamas ir vėlesnėse nuomonėse.