16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/74

1.1

Nesant Bendrijos gairių šioje srityje, įvairios valstybės narės sukūrė savo nacionalines teisės sistemas, skirtas užkirsti kelią atskiriems asmenims ir šeimoms pernelyg įsiskolinti, kelti bylas tiems, kurie įsiskolina, padėti jiems išsimokėti skolas ir suteikti paramą.

1.2

Pastaraisiais dešimtmečiais susidūręs su šiuo nerimą keliančiu reiškiniu, o svarbiausia atsižvelgdamas į Europos Sąjungos plėtrą ir pastaruoju laikotarpiu pasaulyje pablogėjusią padėtį šioje srityje, EESRK, ilgą laiką atidžiai stebėjęs šios padėties raidą ir socialines pasekmes — atskirtį, socialinį teisingumą ir kliūtis kuriant vidaus rinką, nusprendė atnaujinti viešas diskusijas šiuo klausimu su pilietine visuomene ir kitomis Bendrijos institucijomis. Komitetas ketina nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos priemones, skirtas tiksliai apibrėžti, stebėti ir spręsti problemą, atsižvelgdamas į visus jos skirtingus aspektus — socialinius, ekonominius ir teisinius.

1.3

Ne tik Europos, bet ir kitose pasaulio šalyse sukurta sistemų įvairovė ir tai, kad kai kuriose šalyse tokių sistemų nėra, skatina nevienodas galimybes: viena vertus, atsiranda socialinė neteisybė, o antra vertus — vidaus rinkos kūrimo iškraipymai; Tokia padėtis verčia Europos Sąjungą griebtis skubių proporcingų veiksmų, kuriems imtis būtinas teisinis pagrindas pirminėje teisėje.

1.4

Šioje nuomonėje apžvelgiami pagrindiniai dėl pernelyg didelio įsiskolinimo atsirandantys klausimai, įvertinami nacionaliniu lygmeniu rasti sprendimai, apibūdinami sunkumai, su kuriais susidurta, ir nustatytos klaidos, įvertinamas problemos mastas ir apsvarstomos žinių spragos ir taikomų metodų trūkumai. Nuomone taip pat siekiama nustatyti metodus ir nurodyti galimos veiklos sritis Bendrijos lygmeniu.

1.5

Nuomonėje netgi siūloma įsteigti Europos įsiskolinimo observatoriją šio reiškinio raidai Europos lygiu stebėti, sudarant galimybes visų suinteresuotų šalių tarpusavio dialogui, siūlant ir koordinuojant priemones jam užkirsti ir sumažinti, o vėliau įvertinant tų priemonių poveikį.

1.6

Tačiau Komitetas žino, kad tokio pobūdžio ir masto koordinavimo priemonės įmanomos tik tada, jei Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba, glaudžiai bendradarbiaudami su organizuota pilietine visuomene, atstovaujančia daugumai šiuo klausimu suinteresuotų asmenų (šeimoms, darbuotojams, vartotojams, finansų įstaigoms ir pan.) nuspręs, kad šis klausimas taps prioritetiniu ir imsis veiksmų.

1.7

Todėl norėtųsi išgirsti dabartinę Komisijos nuomonę šiuo klausimu ir primygtinai rekomenduojama tęsti pradėtą darbą atliekant svarbiausius mokslinius tyrimus, rengiant konsultacijas, teikiant teisėkūros ir kitus atitinkamus pasiūlymus, pradedant nuo žaliosios knygos paskelbimo, apibrėžiančios ir nustatančios klausimo sąlygas, leidžiančios visoms suinteresuotoms šalims pareikšti nuomonę surengiant plataus masto viešas konsultacijas.

1.8

Be to, EESRK ragina Europos Parlamentą ir Tarybą skirti dėmesį svarbiausiems klausimams, kuriuos šioje nuomonėje stengiamasi spręsti pilietinės visuomenės vardu, ir laikyti juos prioritetiniais politinės darbotvarkės klausimais.

2.1

Kreditas neabejotinai leido žmonėms Europoje pagerinti savo gyvenimo kokybę ir pasinaudoti būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis, kurios kitokiu atveju būtų neprieinamos arba prieinamos po ilgo laiko, kaip pavyzdžiui būstas arba transporto priemonės. Nepaisant to, jeigu nebėra tokių sąlygų, kuriomis kreditas buvo suteiktas (kyla rimtos su įdarbinimu susijusios problemos, mėnesinė skolos našta pernelyg didelė, palyginti su gaunamomis mėnesio pajamomis, paimta pernelyg daug kreditų arba nėra santaupų, galinčių padėti žmonėms laikotarpiu, kai jie negauna pajamų; kreditas gali lemti pernelyg didelį įsiskolinimą.

2.2

Iš esmės, pernelyg didelio įsiskolinimo problema ir jo socialinės pasekmės nėra nauji reiškiniai. Jo ištakos siekia Antikos laikus, konkrečiai Graikiją VI a. pr. Kr. ištikusios agrarinės krizės ir Solono priemonių (594/593 pr. Kr.) laikotarpį; jos visų pirma buvo skirtos nurašyti į vergiją parduotų smulkiųjų ūkininkų skolas ir grąžinti jiems laisvę bei iš naujo integruoti juos į Atėnų visuomenę ir produktyvų gyvenimą jau kaip laisvus piliečius (1).

2.3

Tačiau nekyla abejonių, kad šiandien šis reiškinys vis labiau plinta, o jo dydis kelia nerimą. Vis dažniau žmonės suvokia jį kaip socialinę problemą visuomenėje, kurios ypatumai yra ryškūs kontrastai, didėjantys prieštaravimai ir menkas solidarumo jausmas.

2.4

Bankų atskyrimo klausimas nagrinėtinas būtent šiame kontekste; tai reiškia asmenų, kurie dėl įvairių priežasčių neturi galimybės naudotis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis, atskyrimą (2).

2.5

Šia nuomone siekiama nustatyti pagrindines šios problemos priežastis, jos mastą, dažniausiai taikomas teisės gynimo priemones, taip pat priežastis, kodėl reikia imtis šios problemos sprendimo Bendrijos lygmeniu.

3.1.1

2007 m. vasario mėn. Eurobarometro ataskaitos duomenimis (3), apie 25 proc. europiečių manė, kad jiems kyla pavojus nusiristi į skurdą, o 62 proc. mano, kad kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu tai gali nutikti bet kam.

3.1.2

2007 m. Europos Komisijos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties bendros ataskaitos duomenys rodo, kad 2004 m. 16 proc. 15 ES valstybių gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, atitinkančios 60 proc. vidutinių kiekvienos šalies pajamų (4).

3.1.3

Kokybės prasme skurdas reiškia materialių išteklių svarbiausiems asmens poreikiams patenkinti trūkumą ar jų nepakankamumą; tai yra akivaizdžiausias socialinės atskirties aspektas, kai visuomenė atstumia asmenį, priversdama jį patirti atstumties ir atskirties jausmą.

3.1.4

Socialinės atskirties mastas ir forma konkrečioje šalyje priklauso nuo daugelio veiksnių, pvz., socialinės apsaugos sistemos, darbo rinkos veikimo būdo, teisingumo sistemos ir neformalių solidarumo tinklų. Didžiausias skurdo ir socialinės atskirties pavojus kyla imigrantams, etninėms mažumoms, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams iki 15 metų amžiaus, mažas pajamas gaunantiems menkai išsilavinusiems asmenims ir bedarbiams.

3.1.5

Daugelio Europos šalių vartojimo tendencijos rodo santykinį išlaidų maisto prekėms, gėrimams, tabako gaminiams, drabužiams ir avalynei sumažėjimą ir santykinį išlaidų būstui, transportui, ryšio paslaugoms, sveikatos priežiūros paslaugoms, kultūrai, kitoms prekėms ir paslaugoms, pvz., sveikatos priežiūrai, turizmui ir viešbučių ir visuomeninio maitinimo paslaugoms, padidėjimą (5).

3.1.5.1

Paprastai šis naujas namų ūkio išlaidų paskirstymas atsispindi naudojant kreditą. Vartojimo kreditas plačiąja prasme, apimantis vartojimo prekių ir būsto pirkimą, šiandien yra glaudžiai susijęs su naujais vartojimo modeliais ir atspindi šių modelių raidos pakilimus ir smukimus. Todėl vis didesnė komunalinių paslaugų, transporto ir kelionių (6) dalis apmokama kreditu.

3.1.5.2

Vartojimo kreditą taip pat skatina tai, kad: a) jis prarado neigiamą skurdo ir kaltės atspalvį dėl žmonių gyvenimo ar verslo tvarkymo būdo visų pirma katalikiškose, o ne protestantiškose šalyse, b) šis reiškinys tapo pakankamai įprastas, visų pirma didžiuosiuose miestuose. Įkyria ir nuolatine finansų įstaigų reklama, kuria siekiama pritraukti naujų pirkėjų, vis daugiau žmonių skatinami imti paskolas. Be to, vartojimo kreditas suteikia tam tikrą padėtį ir leidžia paslėpti socialinę kilmę, suteikiant žmonėms galimybę gyventi aukštesnei klasei būdingą gyvenimą. Daugeliui šeimų kreditas yra įprastas namų ūkio biudžeto tvarkymo būdas (visų pirma naudojant kreditines korteles), kai rizika žinoma; tačiau nėra pakankamai žinomos šios rizikos formos arba tai, kaip veiksmingai šias problemas spręsti, taip pat nėra tinkamai įvertintas rizikos mastas.

3.1.6

Prie šių esminių socialinių ir kultūrinių veiksnių taip pat prisideda ekonominiai ir socialiniai veiksniai, pvz., didelis palūkanų normos kritimas pastaruoju dešimtmečiu, be to, mažesnis žmonių polinkis taupyti ir nuolatinis žemas nedarbo lygis bei ekonomikos augimas (nepaisant dešimto dešimtmečio antroje pusės krizės, kuri nebuvo tokia didelė, kaip ankstesnės panašios krizės). Taip pat reikėtų paminėti reglamentavimo panaikinimą, kuris turėjo įtakos visai kredito rinkai nuo pat aštuntojo dešimtmečio pabaigos ir devintojo dešimtmečio pradžios (7) ir sukėlė spartų kreditų teikėjų (kai kurie jų nebuvo nei stebimi, nei finansiškai prižiūrimi) masto ir skaičiaus augimą ir didėjančią pastarųjų tarpusavio konkurenciją; visa tai lėmė banko ir vartotojo asmeninio pobūdžio santykių praradimą.

3.1.7

Visi šie veiksniai rodo, kad Europos visuomenė tampa vis labiau priklausoma nuo suteiktų kreditų, siekiant patenkinti pagrindinius žmonių poreikius. Tai aiškiai rodo augantis įsiskolinimo mastas, būdingas daugeliui valstybių narių (8).

3.1.8

Kai kreditas imamas esant tam tikroms ilgalaikėms aplinkybėms: nėra rimtesnių su įdarbinimu susijusių problemų, mėnesio skolos mokėjimo dalis, skaičiuojant nuo gaunamų mėnesio pajamų, nėra pernelyg didelė, neimama pernelyg daug paskolų ir turima tam tikrų santaupų, reikalingų kartkartėmis nesant pajamų. Tai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas įsigyti būtiniausių prekių ir paslaugų, kurių jie negalėtų įsigyti kitokiu atveju arba įsigytų tik praėjus ilgam laiko tarpui, pvz., būstą ir automobilį.

3.1.9

Nepaisant to, visi kredito sutartį pasirašantys asmenys turi atsižvelgti į tikimybę, kad asmeniniame ar šeimos gyvenime gali kas nors prastai susiklostyti, o tai reikš, kad tam tikru momentu jie negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Todėl įprastas kontroliuojamas įsiskolinimas dėl įvairių priežasčių gali tapti nekontroliuojamu pernelyg dideliu įsiskolinimu.

3.2.1

Pernelyg didelis įsiskolinimas reiškia, kad skolininkas negali ilgu laikotarpiu sumokėti visų skolų ar yra rimta rizika, kad taip įvyks skolos grąžinimo momentu (9). Tačiau tikslios šios koncepcijos sąlygos kiekvienoje ES šalyje labai skiriasi, o bendros apibrėžties Europos lygmeniu dar nėra (10). Todėl reikia džiaugtis pastarojo laikotarpio Europos Komisijos iniciatyva pavesti atlikti šios srities tyrimą (11).

3.2.2

Ši koncepcija dviprasmiška, apibrėžtis sudėtinga, o pernelyg didelis įsiskolinimas nustatomas keliais skirtingais būdais. Todėl Europos Komisijos pavestame atlikti tyrime (12) buvo pateiktos trys skirtingos formulės arba modeliai, skirti pernelyg dideliam įsiskolinimui nustatyti: administracinis (13), subjektyvus (14) ir objektyvus (15) modeliai.

3.2.3

Vienas didžiausių sunkumų nustatant pernelyg didelį įsiskolinimą Europoje yra susijęs su patikimų statistinių duomenų trūkumu ir tuo, kad neįmanoma jų palyginti su turimais duomenimis dėl skirtingų taikomų metodų, koncepcijų ir laikotarpių. Šiai sričiai Komisija turėtų skirti daugiau dėmesio, atlikti tyrimus, būtinus patikimiems ir palyginamiems duomenims gauti ir tvarkyti.

4.1

Įvairių valstybių narių daugelyje atliktų sociologinių tyrimų nurodomos šios pernelyg didelio įsiskolinimo priežastys:

Todėl šio reiškinio sociologinė analizė rodo, kad vyrauja pasyvios priežastys, nors reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriose šalyse netinkamas finansų tvarkymas taip pat buvo pripažintas pagrindine problemos priežastimi (16). Todėl galima daryti prielaidą, kad žmonėms sudėtinga kruopščiai ir tvariai valdyti biudžetą (17).

4.2

Paprastai finansinė atskirtis atsispindi, kai kyla sunkumų pasinaudoti pagrindinėmis finansinių paslaugų rinka ar nepavykus to padaryti, pvz., atidarant einamąją sąskaitą, naudojantis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, atliekant banko pavedimus ir draudžiant kreditus.

4.3

Tokia finansinė atskirtis, a fortiori, apima nerealizuojamą galimybę gauti paskolas už nedidelę kainą, kurios leidžia įsigyti būtiniausias prekes ir paslaugas šeimos namų ūkiui (būstą, buitinius prietaisus, transportą ir švietimą), pradėti savarankišką veiklą ar tvarkyti mažą vieno asmens ar šeimos verslą.

4.4

Šiandien galimybė pasinaudoti banko sąskaita, tam tikromis kredito formomis ir elektroniniu pervedimu iš vienos sąskaitos į kitą, yra esminė išankstinė sąlyga norint įsigyti pagrindines prekes ir paslaugas. Galimybė gauti kreditą ir pasinaudoti banko paslaugomis būtina norint įsidarbinti, vystyti mažą verslą, įsigyti būstą, namų apdailos, transporto priemonę, gauti informaciją, net maisto produktų, drabužių ir praleisti laisvalaikį; todėl bankui tenka ypatinga socialinė atsakomybė už tokią svarbią funkciją, beveik prilygstančią viešajai paslaugai.

4.5

Tokiu momentu dingsta riba tarp didėjančios ir vis labiau skurstančios viduriniosios klasės ir asmenų, kurie yra galutinai atskirti, benamių, išmaldos prašytojų ir gyvenančių iš labdaros. Kaip tik ties šiuo skurdo slenksčiu tampa svarbi pernelyg didelio įsiskolinimo prevencija ir būdai, kaip ją spręsti ir rasti išeitį iš jos, ir užkirsti kelią, kad asmenys, socialiai ir ekonomiškai prastai gyvenantys ar siekiantys grįžti į normalų gyvenimą, negrįžtamai nepatektų į skurdo ir socialinės atskirties ratą.

a)

Išsamesnė ir plačiai prieinama informacija apie finansines paslaugas apskritai, jų sąnaudas ir teikimo būdą.

b)

Finansinis švietimas ankstyvuoju mokymosi etapu įtrauktas į mokyklos mokymo programą ir kitas švietimo ir mokymo sritis, pvz., visą gyvenimą trunkančio mokymosi procesą, kai atsižvelgiama į asmenų, kuriems siekiama padėti, poreikius ir įgūdžius; o poreikiai ir įgūdžiai įvairiais gyvenimo etapais gali skirtis ir jie paprastai priklauso nuo kultūros, vertybių sistemos, socialinių demografinių ir ekonominių ypatumų, vartotojų standartų ir šių asmenų įsiskolinimo. Verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriose valstybėse narėse „žiniasklaida“, visų pirma televizija, kuriai pavesta teikti viešąsias paslaugas, bendradarbiaudama su vartotojų asociacijomis ir pačiomis finansų įstaigomis, dažnai geriausiu eterio laiku transliuoja programas kredito ir įsiskolinimo klausimais. Be to, turėtų būti naudojamos suaugusiųjų švietimo struktūros, panašios į tas, kurias yra sukūrę kai kurių šalių šeimos švietimo centrai.

c)

Finansinių konsultacijų tinklų sukūrimas ar plėtimas padedant žmonėms a) subalansuotai tvarkyti biudžetą, b) pasirinkti geriausius pirkinių finansavimo variantus, užtikrinant, kad informacijos pusiausvyra nebūtų orientuota į finansų įstaigas, ir c) sudaryti ilgalaikius pinigų grąžinimo planus parengiant simuliacijas iki suteikiant kreditą.

d)

Paskatos taupyti (pvz., mokesčių netaikymas, socialinės ir švietimo paskatos) kaip pirmoji pagalbos priemonė šeimoms, susidūrusioms su finansiniais sunkumais. Tokios paskatos galėtų padėti atsispirti agresyviai kreditų reklamai.

e)

Kreditų vertinimo balais sistemų taikymas tiek pačių kredito įstaigų, tiek tuo užsiimančių bendrovių, kurioms tai perduota sutartimi, norint įvertinti kliento kredito riziką. Tai leidžia kreditoriui įvertinti nemokumo riziką atsižvelgiant į daugelį veiksnių ir nustatant objektyvius asmens ir namų ūkio skolos limitus (18).

f)

Pakankamų pensijų, ankstyvo išėjimo į pensiją ir kitų socialinių išmokų žmonėms, esantiems už darbo rinkos ribų, užtikrinimas, kurias valdžios institucijos įtraukia į veiksmingas socialinės apsaugos sistemas kaip būtiną sąlygą užtikrinti, kad negalintys pasinaudoti privačiais pensijų fondais asmenys nebūtų atskirti nuo visuomenės (19).

g)

Galimybė pasinaudoti pagrindiniu draudimu kreditui užtikrinti, kaip priemonė apsisaugoti nuo finansinės rizikos (20).

h)

Socialinis kreditas, mikrokreditas ir prieinamas kreditas.

Mikrokreditai, kredito unijos, taupomieji bankai, Vokietijos ir Olandijos socialiniai fondai, pašto bankininkystė ir socialiniai kreditai, kartu su kitomis sistemomis, kurios atsiranda valstybėse narėse, yra pavyzdinės sistemos, kurias turėtų prisiminti prieinamą kreditą norintiems asmenims, kuriems kyla atskirties pavojus. Pvz., mikrokreditas padėjo finansuoti smulkų verslą ir savarankišką darbą ir tokiu būdu sudarė galimybes kai kuriems nedirbantiems asmenims grįžti į darbo rinką ir vėl užsiimti ekonomine veikla. Finansų įstaigoms rekomenduojama teikti profesionalią pagalbą (valdymo, apskaitos, verslo vadybos ir pan.) norint padėti mikrokredito gavėjams tvarkyti savo veiklą; ši praktika jau dažnai taikoma (21).

i)

Atsakingas skolinimas reikalauja, kad kredito įstaigos didesnį dėmesį skirtų atskirų paskolos gavėjų poreikiams ir padėčiai bei pasiūlytų finansines priemones, tinkamiausias kiekvienu konkrečiu atveju, ir net atsisakytų teikti papildomą kreditą, kai gresia pernelyg didelio įsiskolinimo rizika (22).

j)

Kredito istorijos.

Kredito įstaigoms verta pasinaudoti duomenų bazėmis, kuriose pateikiama visa kliento finansinė istorija (geros kredito istorijos) arba tik skolos grąžinimo problemos (blogos kredito istorijos) kliento įsiskolinimo lygiui nustatyti ir tvirtesniam pagrindui paskolai suteikti. Taip yra nepaisant pripažintos rizikos, pirmiausia susijusios su geromis kredito istorijomis, kai kalbama apie privataus gyvenimo apsaugą, ir tai, kad tokios istorijos nepadeda pasyvaus įsiskolinimo atveju, nes a) neįmanoma numatyti, kas galėtų lemti panašius atvejus ateityje ir b) todėl, kad jose neatsižvelgiama į jokias kitas nefinansines skolas (pvz., skolas, susijusias su būtiniausiomis paslaugomis ir mokesčių mokėjimu).

k)

Savaiminis ir bendras reguliavimas, verčiantis finansų įstaigas parengti Elgesio kodeksus, visų pirma bendradarbiaujant su vartotojų teisių gynimo organizacijomis, gali padėti užkirsti kelią tam tikram piktnaudžiavimui ir prisidėti prie socialiai atsakingesnio kredito įstaigų požiūrio ugdymo. Tokia priemonė taip pat naudinga skolų išieškojimo agentūrų veiklos stebėsenai vykdyti, padedant reguliuoti elgesį su skolininkais, ir papildo griežtą bei veiksmingai įgyvendinamą teisėkūros sistemą.

l)

Piktnaudžiavimo kreditais praktikos prevencija.

Kai kurios nacionalinės valdžios institucijos, vartotojų teisių gynimo organizacijos ir kitos NVO bei pačios kredito įstaigos yra suderinusios tam tikras taisykles ir procedūras, kurių paskirtis — užkirsti kelią grobuoniškai ir lupikiškai praktikai, keliančiai pavojų nepalankiausioje padėtyje atsidūrusiems visuomenės nariams. Ši praktika apima, pvz., nepaprastai dideles palūkanas už telefonu ar mobiliuoju telefonu suteiktą vartotojui nežinomą kreditą, susijusį su konkrečiu pirkimu, pardavimu ar paslaugų teikimu, kredito suteikimą vertybinių popierių rinkos akcijoms įsigyti, kartais akcijas to paties banko, kuris išdavė paskolą, labai griežtas netesybų sąlygas, kreditines korteles ir prekybos centrų korteles, kuriomis lengvai suteikiamas kreditas, laidavimo reikalavimus ir kartu asmenines garantijas (užstatų) nedidelės vertės vartojimo kredito atveju, neišsamią ar ne visiškai tikslią informaciją ir jaunimui skirtą reklamą. Šio pobūdžio priemonės, be to, kad joms būdingi naudingi atsakingai suteiktų kreditų aspektai, padeda sumažinti rinkos konkurencijos iškraipymus ir skatina socialinę kredito įstaigų atsakomybę.

m)

Kredito reklamos stebėsena.

Nors reklama yra teisėta finansinių produktų skatinimo strategija, valdžios institucijos turėtų atidžiai stebėti šių produktų reklamavimo būdus. Reklamos turinys, priemonės ir metodai turėtų būti griežtai ir suderintai reguliuojami, kad vartotojams nesusidarytų įspūdis, jog kreditas nėra rizikingas, jį gauti paprasta ir nieko nekainuoja. Šioje srityje taip pat reikėtų skatinti savaiminio ir bendro reguliavimo sistemas ir gerą verslo praktiką. Šios sistemos turėtų leisti paskolų gavėjams gauti aiškią informaciją dėl paskolų sąlygų, o paskolų davėjams nustatytų konkrečią atsakomybę už žmones, kurie dėl psichikos sutrikimų negali įvertinti skolos sutarties pasekmių.

5.2.1

Naujos pradžios modelis, atsiradęs Šiaurės Amerikoje ir įsitvirtinęs kai kuriose Europos šalyse, grindžiamas principais, kai skolininko turtas, kuris nėra atleistas nuo mokesčių, iš karto realizuojamas, o neapmokėtos skolos nurašomos, išskyrus atvejus, kai įstatymas tai draudžia. Modelis pagrįstas skolininko ribotos atsakomybės koncepcija — rizika dalijamasi su kreditoriais, būtinybe skolininką grąžinti kuo greičiau į ekonominę veiklą ir vartojimą ir aiškiai nepasmerkiant bankrutavusio asmens (23).

5.2.2

Perauklėjimo modelis naudojamas kai kuriose Europos šalyse, grindžiamas idėja, kad skolininkui nepasisekė ir jam reikėtų padėti, tačiau nederėtų jo tiesiog atleisti nuo pareigos vykdyti savo prievoles (pacta sunt servanda — sutarties privaloma laikytis). Pagal šį modelį, kuris grindžiamas bankrutavusio asmens „kaltės“ idėja, nepriklausomai nuo to, ar nesėkmė ištiko dėl nepakankamo įžvalgumo ar dėl paprasčiausio neapdairumo, pagrindinis dėmesys skiriamas planams iš naujo susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo ir sudaryti susitarimą dėl bendro skolos grąžinimo plano. Dėl šio plano galima susitarti teismine ar neteismine tvarka; svarbiausias vaidmuo tenka patariamosioms skolų ir tarpininkavimo tarnyboms (24).

6.1.1

Bendrijos lygmeniu ar, Komisijos požiūriu, ir ES institucijose pernelyg didelio įsiskolinimo klausimas bandoma spręsti ne pirmą kartą. 1992 m. liepos 13 d. Taryba rezoliucijoje dėl būsimų prioritetų rengiant vartotojų teisių apsaugos politiką pirmą kartą nagrinėjo galimybę atlikti pernelyg didelio įsiskolinimo studiją prioritetine tvarka. Tačiau nuo tada, nepaisant to, kad pernelyg didelio įsiskolinimo reiškinys įvairiose valstybėse narėse tampa vis svarbesnis, ir daugelis iš jų patvirtino konkrečias teisėkūros ir administracines priemones, Bendrijos požiūrio į problemą klausimas buvo užmirštas.

1999 m. gegužės mėn. EESRK nusprendė atnaujinti diskusijas šiuo klausimu ir visų pirma parengė informacinį pranešimą dėl pernelyg didelio namų ūkio įsiskolinimo, po kurio 2002 m. buvo priimta nuomonė savo iniciatyva tuo pačiu klausimu; skaitytojui pateikiama nuoroda į šio pranešimo pastabas ir rekomendacijas (25).

6.1.2

Iš tiesų, kol Komitetas rengė šiuos dokumentus, Liuksemburge dirbusi Vartotojų reikalų taryba 2000 m. balandžio 13 d. naujai pažvelgė į problemą ir atkreipė Komisijos ir valstybių narių dėmesį į būtinybę imtis šioje srityje derinimo Bendrijos lygiu. Taryba priėmė rezoliuciją dėl vartojimo kreditų ir įsiskolinimo (26), kurioje atkreipė dėmesį į spartų šio reiškinio augimą ir paragino Komisiją imtis veiksmų užpildyti informacijos spragas apie tikrąjį pernelyg didelio įsiskolinimo Europoje mastą ir nuosekliai ištirti galimybę suderinti priemones, užkertant kelią pernelyg dideliam įsiskolinimui ir sprendžiant klausimą dėl tokios padėties (27).

6.1.3

Reikėtų nurodyti, kad kol kas Komisija neįvykdė Tarybos nurodymų. Ji tik trumpai paminėjo atsakingo kreditų išdavimo (28) klausimą savo pradiniame pasiūlyme peržiūrėti Vartojimo kreditų direktyvą (2002 m.) (29). Tačiau šių nuorodų nebeliko galutinėje redakcijoje (2005 m.) (30), patvirtintoje pirmininkaujant Vokietijai (31). Tokia padėtis rodo, kad vartojimo kreditų srityje Komisija siekia patvirtinti naujas priemones, užkertančias kelią pernelyg dideliam įsiskolinimui, arba kokių priemonių imtis pernelyg didelio įsiskolinimo atveju (32).

6.1.4

Tačiau atrodo, kad pastaruoju metu, nors ir labai retai, pateiktos nuorodos kai kuriose Komisijos dokumentuose ir netgi Komisijos pirmininko pareiškimuose reiškia galimą poslinkį — daugiau dėmesio skiriant šiam reiškiniui (33).

6.1.5

Atsižvelgiant į jo svarbą, reikėtų konkrečiai paminėti svarbią Europos Tarybos rezoliuciją, kurią 2005 m. balandžio 8 d. priėmė Europos teisingumo ministrai, ieškant teisinių skolos problemos sprendimų kredito visuomenėje (34) ir kurioje reiškiamas susirūpinimas, kad galimybė lengvai gauti kreditą tam tikrais atvejais gali sudaryti prielaidas pernelyg dideliam namų ūkių įsiskolinimui ir prisidėti prie asmenų ir jų šeimų socialinės atskirties; aiškiai sudaroma galimybė parengti tinkamą dokumentą, kuriame apibrėžiamos teisėkūros ir administracinės priemonės ir siūlomos praktinės priemonės padėčiai pataisyti (35).

6.1.6

Be to, atrodo, kad prie atsinaujinusio susidomėjimo šia problema prisidėjo neseniai atliktos akademinės (36) ir kitos studijos, kurių yra konkrečiai prašiusi Komisija (37); dėl šios problemos viešų pastabų pastaruoju laikotarpiu pateikė kai kurie valstybių vadovai ir kai kurių valstybių narių ministrai (38).

6.2.1

EESRK jau seniai pasisakė už ir dabar dar kartą patvirtina, kad Bendrijos lygmens veiksmai šioje srityje yra ne tik įmanomi ir pageidaujami, bet netgi būtini ir neatidėliotini.

6.2.2

EESRK žinoma, kad pagal Sutarties sąlygas tik socialiniai pernelyg didelio įsiskolinimo aspektai, lemiantys socialinę atskirtį, nepatenka į konkrečią ES kompetencijos sritį, kol nepriimta Konstitucija (39).

6.2.2.1

Nepaisant to, įvairiose Europos Sąjungos sutarčių ir Europos bendrijos steigimo sutarčių nuostatose numatomas Europos bendrijos valdžios pasidalijimas, veiksmai ir priemonės, kurių reikia imtis skatinant tam tikrą valstybių narių politiką šioje srityje (40), kurią Komisija privalo užtikrinti ir plėtoti.

6.2.2.2

Be to, kai kurias sritis, kuriose galima imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu, šiuo metu apima trečiasis ramstis, skirtas teismų bendradarbiavimui (41).

6.2.2.3

Galiausiai pats vidaus rinkos sukūrimas, šiuo metu neabejotinai nukreiptas į plačiąją visuomenę ir vartotojus (42), reikalauja tam tikrų pernelyg didelio įsiskolinimo, jo socialinių pasekmių, prevencijos ir valdymo Bendrijos lygmeniu suderinimo, užkertant kelią konkurencijos iškraipymams ir pašalinant kliūtis sklandžiam rinkos veikimui.

6.3.1.1

Veiksmai siekiant suderinimo visų pirma turėtų būti susiję su šio reiškinio koncepcijos ir jo kokybinių ir kiekybinių parametrų apibrėžtimi, siekiant užtikrinti jį lėmusių socialinių aplinkybių išsamios informacijos surinkimą ir tinkamą stebėjimą vienodomis sąlygomis visoje Europoje, o geriausiai — visame pasaulyje, renkant ir tvarkant palyginamus statistinius duomenis, padėsiančius nustatyti ekonominę sistemą šiems duomenims kiekybiškai įvertinti.

6.3.1.2

Komisija, remdamasi šia abstrakčia ir metodologine apibrėžtimi, turėtų paremti visą Bendrijos teritoriją apimantį tyrimą, kuris padėtų įvertinti pernelyg didelio įsiskolinimo ekonominius ir socialinius aspektus (43).

6.3.2.1

Komisija taip pat turėtų parengti nepriklausomus ir suderintus teisės aktus, nustatant priemones, skirtas šio reiškinio poveikiui planuoti, užkirsti jam kelią ir jį apriboti.

Visų pirma reikalingi įstatymai dėl:

Be to, ilguoju laikotarpiu reikėtų parengti teisės aktus, skirtus šiems klausimams:

6.3.2.2

Kartu Komisija turėtų skatinti gerą šios srities praktiką, ragindama priimti Europos elgesio kodeksą, savarankiško ar bendro reguliavimo sistemoje, kaip tinkamai apibrėžtos ir veiksmingai įgyvendinamos teisinės prievartos sistemos dalį.

6.3.2.3

Taip pat Komisija, savo iniciatyva ar bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų parengti konkrečias informavimo programas, švietimo priemones, dėmesį skirdama praktiniams kredito naudojimo aspektams, ir projektus, skirtus paramai teikti ir konsultuoti šioje srityje, naudojant bandomųjų projektų priemones, lėmusias tokius teigiamus rezultatus kitose srityse (45).

6.3.2.4

Galiausiai EESRK siūlo įkurti Europos pernelyg didelio įsiskolinimo observatoriją, skirtą bendradarbiauti su dabartinėmis nacionalinėmis ir kitomis valstybėse narėse įsteigtomis institucijomis, kad vyktų visų suinteresuotų šalių dialogas, Europos lygiu būtų analizuojama šio reiškinio raida, siūlomos ir remiamos tinkamiausios iniciatyvos, o vėliau įvertinamas jų poveikis. EESRK pasiūlė nedelsiant šią observatoriją įtraukti į savo institucinę struktūrą, bent jau tol, kol ji taps nepriklausoma įstaiga.

6.3.3.1

Atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu sukurtų sistemų įvairovę, kurių kilmė, principai ir metodai (46) skiriasi, pagrindinės Komisijos pastangos turėtų būti skiriamos ne siekiui užtikrinti derinimą, bet pamatinei sistemai ir pagrindiniams principams apibrėžti; visa tai turėtų garantuoti visos proceso teisės sistemos, įskaitant teisminį persekiojimą už negrąžintas skolas ar skolos išieškojimą iš asmenų, raginant priimti šiuos principus ir juos pripažinti.

6.3.3.2

Svarbiausi pagrindiniai principai yra šie:

6.3.3.3

Visame šiame darbe turėtų aktyviai dalyvauti suinteresuoti subjektai ir jų atstovai. Todėl siūloma, kad išankstinės viešos konsultacijos vyktų paskelbiant Žaliąją knygą, kurioje apibrėžiamos svarstomo klausimo sąlygos, nustatomi jo kokybiniai kriterijai Europos lygmeniu, analizuojamos įvairios priemonės ir sistemos, skirtos užkirsti kelią pernelyg dideliam įsiskolinimui, ir baigiant integruotų veiksmų Bendrijos lygmeniu metmenimis, įtraukiant įvairius susijusius generalinius direktoratus bei įvairių valstybių narių ir Bendrijos lygmens valdžios institucijas ir socialinius partnerius (47).

7.1

2007 m. liepos 25 d. EESRK surengė viešą klausymą šios nuomonės tema, kuriame dalyvavo daug svečių, šios srities specialistų.

7.2

Remiantis nuomonėmis, pareikštomis daug dalyvių sulaukusioje sesijoje, kurioje buvo parengta nemažai itin naudingų dokumentų, buvo akivaizdžiai paremti šios nuomonės, kurioje atsižvelgta į daug renginyje pateiktų pasiūlymų, tikslai.