16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/15

1.1

EESRK iš esmės pritaria Komisijos strategijai. Taigi, Komitetas laikosi nuomonės, kad sprendimas atnaujinti investicijas į MTTP yra tinkama priemonė siekiant Europos įmonėms nubrėžti aiškias gaires pasitelkus naują instrumentą, kuris suteiktų galimybę sutelkti dabartinį suskaidytą ES finansavimą ir išvengti netolygaus programų pasiskirstymo, dėl kurio buvo beveik neįmanoma įvertinti pasiektų rezultatų.

1.2

Komitetas pritaria ketinimui kasmet skelbti ARTEMIS rezultatus. Tačiau Komitetas apgailestauja, kad nepateikta išsami senųjų Europos technologijų platformų veiklos ir pasiekimų ataskaita.

1.3

Komiteto požiūriu, bendroji įmonė ARTEMIS, grindžiama valstybinio ir privataus sektorių partneryste, yra tinkamas pagrindas Europos mokslinių tyrimų erdvei kurti ir svarus indėlis didinant Europos įmonių konkurencingumą.

1.4

Išreikšdamas palankią nuomonę apie nagrinėjamą pasiūlymą, Komitetas pabrėžia siūlomos novatoriškos investicijų strategijos, kuri leistų suvienyti Bendrijos, įmonių, skirtingų valstybių narių ir dalyvaujančių MTTP struktūrų išteklius, svarbą.

1.5

Vertindamas šią novatorišką partnerystės struktūrą, kuri gali tapti sudėtinga, kai reikės spręsti pradėtų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo klausimą, EESRK palankiai vertina tai, kad reglamento dėl bendrosios įmonės 24 straipsnyje daug dėmesio skiriama intelektinei nuosavybei ir šis klausimas yra išsamiai išnagrinėtas.

1.6

Taigi, Komiteto manymu, būtina:

2.1

Aptariamo pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą tikslas — užmegzti pirmąsias viešojo ir privataus sektorių partnerystes MTTP sektoriuje. Jame pristatoma viena iš dviejų pirmųjų bendrųjų technologijų iniciatyvų (BTI). Ji susijusi su įterptosiomis kompiuterinėmis sistemomis (1).

2.2

Bendras BTI tikslas — pramonei, mokslinių tyrimų institucijoms, valstybėms narėms ir Komisijai suteikti galimybę suvienyti visus arba dalį jų išteklių vykdant konkrečias mokslinių tyrimų programas.

2.3

Priešingai nei tradicinė strategija, kai valstybinis finansavimas projektams suteikiamas atskirai išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį, BTI yra susijusios su plataus masto mokslinių tyrimų programomis, kurias vienija bendri strateginiai mokslinių tyrimų tikslai. Ši nauja koncepcija turėtų leisti sudaryti Europos moksliniams tyrimams ir inovacijoms būtiną kritinę masę, sutelkti pagrindinių strateginių sričių mokslininkų bendruomenę ir suderinti projektų finansavimą, kad atsirastų galimybė greičiau pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais.

2.4

Šiuo pasiūlymu nustatomas įterptųjų kompiuterinių sistemų BTI ARTEMIS steigimo teisinis pagrindas.

2.5

BTI ARTEMIS yra susijusi su „nematomais“ kompiuteriais (integruotomis sistemomis), valdančiais daugelį įrengimų: nuo automobilių bei lėktuvų iki telefonų, taip pat energetikos tinklus ir daugelį buities prietaisų, pavyzdžiui, skalbimo mašinas, televizorius ir kt.

2.6

Numatoma, kad 2010 m. pasaulyje bus daugiau nei 16 milijardų, o 2020 m. — daugiau nei 40 milijardų integruotų procesorių. 2010 m. ši įranga ir įterptoji programinė įranga sudarys 30-40 proc. naujų gaminių vertės: 41 proc. plataus vartojimo elektronikos prekių, 37 proc. telekomunikacijos įrangos, 36 proc. automobilių ir 33 proc. medicinos įrangos.

2.7

Per septynerius metus moksliniams tyrimams skirta ARTEMIS biudžeto dalis sudarys 2,7 milijardo eurų. 60 proc. šių lėšų planuojama gauti iš pramonės, 410 milijonų eurų skirs Komisija ir 800 milijonų eurų bus numatyta valstybių narių programose.

3.1

Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) turi didžiulę ekonominę ir socialinę reikšmę, joms tenka labai svarbus vaidmuo įgyvendinant persvarstytą Lisabonos strategiją, kurioje pabrėžiama, kad žinios ir naujovių diegimas ES padeda skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą.

3.2

Numatoma, kad per artimiausius dešimt metų bendros išlaidos MTTP visame pasaulyje turėtų padidėti maždaug 170 proc., o išlaidos įterptosioms sistemoms — 225 proc., ir jei 2002 m. jos sudarė 58 milijardus eurų, tai 2015 m. turėtų pasiekti 132 milijardus eurų (2).

3.3

Europos Sąjungoje moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai IRT srityje skiriama maždaug 18 proc. visų MTTP išlaidų, o Jungtinėse Amerikos Valstijose — 34 proc., Japonijoje — 35 proc. (3) Padalinus iš gyventojų skaičiaus, ES išlaidos sudaro maždaug 80 eurų gyventojui, o Jungtinėse Amerikos Valstijose — 350 eurų, Japonijoje — 400 eurų. Moksliniai tyrimai įterptųjų sistemų tema sudaro didžiąją mokslinių tyrimų IRT srityje dalį. Europoje jiems skiriama 380 milijonų eurų viešųjų lėšų ir daugiau nei 50 proc. įmonių lėšų, skirtų moksliniams tyrimams informacijos ir ryšių technologijų srityje.

3.4

Jei ES nori ir ateityje atlikti svarbų vaidmenį šiame dideles plėtros galimybes turinčiame sektoriuje, ji turi daugiau investuoti šioje strateginėje srityje ir geriau tas investicijas panaudoti, o ne pasikliauti pastangas išsklaidančia ir darbo dubliavimą skatinančia mokslinių tyrimų struktūra. Šiuo metu ES įmonės negali pasinaudoti jokia sistema, kuri padėtų vystyti technologijas ir sukurti reikiamas normas.

3.4.1

Iš esmės, pažangą varžo nekoordinuojami įmonių tikslai MTTP srityje, dubliuojamas darbas ir neveiksmingas moksliniams tyrimams skiriamų ribotų išteklių naudojimas.

3.4.2

Komisija savo pasiūlymu siekia pakeisti susiklosčiusią padėtį.

4.1

Sprendimas dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo, išdėstytas dokumente COM(2007) 243 galutinis, yra susijęs su Sprendimu Nr. 1982/2006/EEB dėl Septintosios bendrosios programos, kuriame numatoma, kad Bendrija prisidės prie ilgalaikės viešojo ir privataus sektorių partnerystės mokslinių tyrimų srityje užmezgimo Europos mastu.

4.2

Ši partnerystė įgyvendinama vykdant „bendrąsias technologijų iniciatyvas“ (BTI), o jos pagrindą sudaro buvusios „Europos technologijų platformos“ (ETP).

4.3

Sprendime Nr. 971/2006/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ (4) Komisija pabrėžė, kad būtina plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir nurodė šešias sritis, kuriose tikslinga vykdyti bendrąsias technologijų iniciatyvas siekiant paskatinti Europos mokslinius tyrimus. Šios sritys yra:

4.4

Atsižvelgiant į šią bendrą strategiją, nagrinėjamame Pasiūlyme COM(2007) 243 pateiktame reglamente numatyta taikyti Tarybos reglamentą dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų bendrą technologijų iniciatyvą.

4.5

Pasirinktoji įmonė, plėtojanti veiklą labai svarbia „pažangiųjų funkcijų įterpimo“ linkme, priklauso strateginei sričiai, apimančiai automobilių sektorių, buities prietaisus, komunikacijų, kontrolės ir biuro įrangą.

4.6

Numatyta, kad šiuose sektoriuose, kuriuose jau šiandien įterptosios sistemos yra plačiai naudojamos prietaisų kontrolei, per ateinančius penkerius metus įterptųjų sistemų bus naudojama dar daugiau: jos turėtų sudaryti 35-40 proc. galutinių gaminių vertės dalį, jų bendras skaičius 2010 m. turėtų būti 16 milijardų, o 2020 m. — 40 milijardų.

4.7

Pagrindinė sprendimo vykdyti BTI priežastis yra noras sukurti Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, kuri padėtų ES ekonomikai pirmauti pasaulyje įterptųjų kompiuterinių sistemų — naujovių, kurias būtina diegti svarbiausiuose sektoriuose siekiant užtikrinti Europos įmonių konkurencingumą ir vystymąsi, — srityje.

4.8

Tokiai iniciatyvai kaip ARTEMIS, Komisijos teigimu, tenka ypač svarbus vaidmuo, jei norima išvengti to, kas įvyko Europos pramonės asmeninių kompiuterių ir interneto sektoriuje, kurių gamyba buvo perkelta iš Europos į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją ir kitur būtent todėl, kad buvo per mažai investuojama į mokslinius tyrimus ir naujoves.

4.9

Prieš pristatant BTI ARTEMIS vyko išsamios konsultacijos su suinteresuotais subjektais ir Bendrijos lygiu buvo įgyvendinta keletas svarbių iniciatyvų ir surengta svarbių konferencijų. Šios iniciatyvos tikslai ir paskirtis buvo iš anksto pateikti vertinti akademiniam sluoksniui ir įmonėms, kurių kompetencija įterptųjų sistemų srityje buvo pasinaudota rengiant nagrinėjamą pasiūlymą Valstybės narės pripažino, kad tik Europos Sąjungos lygiu galima išspręsti ateities problemas.

—

finansinio ARTEMISIA įnašo, ne didesnio nei 20 milijonų eurų arba sudarančio 1 proc. projektų bendrų išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 milijonų eurų;

—

finansinio Bendrijos įnašo, ne didesnio nei 10 milijonų eurų;

—

natūrinių ARTEMIS valstybių narių įnašų.

—

finansinio Bendrijos įnašo iki 410 milijonų eurų;

—

ARTEMIS valstybių narių įnašų, tiesiogiai išmokėtų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros organizacijoms, dalyvaujančioms MTTP projektuose;

—

natūrinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros organizacijų įnašų.

4.12.1

Laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijos įnašas sudarys iki 420 milijonų eurų. Šios lėšos bus skirtos pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“, kurią vykdant, vadovaujantis Tarybos Reglamento Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įgyvendinama 7-oji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa. 2008 m. prireiks 42,5 milijonų eurų.

4.12.2

Dideles investicijas pateisina tai, kad būsimi ARTEMIS rezultatai atitinkamose srityse taip pat taps svarbiomis gairėmis visoms Europos Sąjungos politikos kryptims, visų pirma aplinkosaugos, transporto, energetikos ir vidaus rinkos. Taigi, jie taps konkrečiu indėliu įgyvendinant Lisabonos konkurencingumo tikslus ir Barselonos tikslus dėl išlaidų mokslinių tyrimų srityje. Siūloma iniciatyva yra aukštų tikslų siekiančios Bendrijos strategijos, kurią įgyvendinant taip pat siūloma įsteigti Europos technologijos institutą (ETI), dalis.

4.14

Komisijos manymu, įsteigus bendrąją įmonę ARTEMIS, neginčijama nauda Bendrijai bus tokia:

5.1

EESRK iš esmės pritaria Komisijos strategijai. Taigi, Komitetas laikosi nuomonės, kad investicijos į MTTP yra tinkama priemonė siekiant Europos įmonėms nubrėžti aiškias gaires pasitelkus naują instrumentą, kuris suteiktų galimybę sutelkti dabartinį suskaidytą ES finansavimą ir išvengti netolygaus programų pasiskirstymo, dėl kurio buvo beveik neįmanoma įvertinti pasiektų rezultatų.

5.2

Tačiau, kaip nurodoma 4 straipsnio 2 dalyje, BTI pagrindą sudaro buvusių „Europos technologijų platformų“ (ETP) veikla. Tačiau šioms platformoms tik pavieniais atvejais pavyko pasiekti užsibrėžto tikslo tapti strateginiu postūmiu plėtojant Europos mokslinius tyrimus. Taip atsitiko iš dalies todėl, kad dalyvaujantiems subjektams nebuvo suteikti derami įgaliojimai. BTI sukurta pripažįstant dalinę ETP nesėkmę atliekant savo vaidmenį — svariai prisidėti didinant pramonės konkurencingumą.

5.2.1

Todėl EESRK apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme nepateikta išsamesnė Europos technologijų platformų (ETP) iki šiol atliktų darbų apžvalga: neparengta ataskaita, nepaminėti pasiekti rezultatai ir nėra jokios bibliografinės nuorodos.

5.2.2

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas pritaria pareikštam ketinimui kasmet pateikti BTI rezultatų ir pažangos ataskaitą.

5.3

Komiteto nuomone, bendroji įmonė ARTEMIS, grindžiama valstybinio ir privataus sektorių partneryste, yra tinkamas pagrindas Europos mokslinių tyrimų erdvei kurti ir svarus indėlis didinant Europos įmonių konkurencingumą.

5.4

Jei ateityje bus prieinamos vis „protingesnės“ sistemos, tai gali labai paskatinti gaminti vis saugesnius gaminius ir rengti aukšto lygio mokymus bei įgyti aukšto lygio kvalifikaciją, o tai sudarytų palankias sąlygas kurti darbo vietas ir plėtoti užimtumą.

5.5

Išreikšdamas palankią nuomonę apie nagrinėjamą pasiūlymą, Komitetas visų pirma nori pabrėžti novatoriškos investicijų strategijos svarbą.

5.5.1

Iš tiesų, pirmąkart vykdant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas bus naudojami ne tik Bendrijos ir įmonių (o tai neįprasta), kurioms atstovaus ARTEMISIA, ištekliai, bet ir įvairių valstybių narių ir dalyvaujančių MTTP organizacijų ištekliai.

5.5.2

Vertindamas šią novatorišką bendradarbiavimo struktūrą, kuri gali tapti sudėtinga, kai reikės spręsti pradėtų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo klausimą, EESRK palankiai vertina tai, kad reglamento dėl bendrosios įmonės 24 straipsnyje daug dėmesio skiriama intelektinei nuosavybei ir šis klausimas yra išsamiai išnagrinėtas.

5.6

Tačiau Komitetas mano, kad norint pasiekti užsibrėžtų tikslų ir kuo geriau išnaudoti visas šios naujos struktūros galimybes, būtina: