27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/91

1.1

EESRK remia Komisijos veiksmus dėl e. prieinamumo ir ragina tęsti pradėtą darbą bei, atsižvelgdamas į didelį susidomėjimą šia tema, pasilieka galimybę priimti papildomą nuomonę.

1.2

EESRK mano, kad Komisija turėtų priimti daugelį iniciatyvų Bendrijos lygiu siekdama:

1.3

O Pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo įgyvendinant tinkamą e. prieinamumo politiką yra svarbus, turint omenyje jų įtaką tokioms papildomoms priemonėms kaip elgesio kodeksai ar bendras reguliavimas.

1.4

Paramos veiksmai turėtų būti sutelkti tose srityse, kurios palengvintų žmonių su negalia ir vyresnio amžiaus žmonių prieigą prie informacinės visuomenės ir paskatintų juos naudotis naujomis technologijomis — puikia sėkmingos socialinės integracijos priemone, kuri padėtų išvengti e. atskirties ir pagerintų gyvenimo kokybę.

1.5

Valstybių narių valdžios institucijos, vadovaudamosi viršvalstybinėmis gairėmis, turėtų priimti įvairias paramos priemones, kurios finansuotų neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių organizacijų dalyvavimą skaitmeniniame pasaulyje ir taip palengvintų jų prieinamumą.

2.1

Europos Komisija savo raštu paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl Būsimų teisės aktų dėl e. prieinamumo ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonėms.

Gebėjimas įveikti technines kliūtis ir sunkumus, su kuriais susiduria žmonės su negalia ir kitos visuomenės grupės bandydami lygiomis sąlygomis pasinaudoti informacinės visuomenės paslaugomis, vadinamas „e. prieinamumu“. Ši sąvoka priklauso platesnei „e. įtraukties“ sampratai, kuri apima kitas ekonomines, geografines ar išsilavinimo kliūtis.

2.2

Visų pirma siekiama nustatyti antrinės teisės aktų tipą, kuriuo remiantis bus įgyvendinamas ES tikslas sukurti visiškai integruotą visuomenę atsižvelgiant į šiuo metu sparčiai vykstančius ekonominius ir socialinius pokyčius.

2.3

Be abejonės, šis teisės akto projektas glaudžiai susijęs su pagrindiniais teisiniais dokumentais, kuriuose įtvirtinti Europos principai ir vertybės, pvz., Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsniu, arba Sutarties dėl Konstitucijos Europai preambulės antra ir ketvirta pastraipomis bei I-3-3, II-81 ir II-86 straipsniais, kuriuose, be kitų nuostatų, pateikiamos konkrečios nuorodos į visų gyventojų indėlį siekiant demokratiškumo ir socialinės pažangos.

2.4

Be to, ES institucijoms ir įstaigoms pasirenkant poziciją ir darant sprendimus jau sukauptas solidus teisynas, kuri, nors yra padrikas, padeda palaipsniui formuoti Bendrijos politiką, skirtą aktyviai kovoti su diskriminacija ir siekti e. prieinamumo:

2.4.1

2005 m. Komisija paskelbė komunikatą „i2010“ (3) siekdama nustatyti naują Europos informacinės visuomenės pagrindų strategiją, o vėliau — komunikatą dėl e. prieinamumo (4), kuriame pasiūlė keletą politinių iniciatyvų e. prieinamumui skatinti.

2.4.2

Konkrečiai kalbant, komunikate dėl e. prieinamumo siūlomi trys skirtingi šio klausimo sprendimo būdai:

Praėjus dvejiems metams po Komisijos komunikato paskelbimo numatyta atlikti įvertinimą siekiant išsiaiškinti, ar reikalingos papildomos priemonės.

2.4.3

Komitetas priėmė nuomonę dėl minėto komunikato (5), kurioje aptarė šiuos aspektus: darnieji standartai ir sąveika, viešieji pirkimai, sertifikavimas ir trečiosios šalies atliktas vertinimas pagal atitikties deklaravimą, teisės aktų taikymas, integracija, prieiga prie interneto, informacinę visuomenę apibrėžiantys teisės aktai ir nauja pagrindų strategija.

2.5

O dar vėliau, 2007 m. kovo 22 d., priimtos Tarybos rezoliucijos dėl saugios informacinės visuomenės strategijos Europoje šeštame punkte pabrėžiama būtinybė „ypatingą dėmesį (…) skirti tiems vartotojams, kurie turi specialių poreikių arba yra mažai informuoti tinklų ir informacijos saugumo klausimais“, tarp kurių yra ir vyresnio amžiaus žmonės bei žmonės su negalia.

3.1

EESRK su dideliu susidomėjimu priėmė šį Komisijos prašymą parengti tiriamąją nuomonę ir pritaria minčiai, kad, net jei Bendrijos veiksmai, kuriais skatinama integracija į informacinę visuomenę, iš esmės turėtų būti vykdomi laikantis visa apimančio požiūrio, kai kurių grupių, pvz., vyresnio amžiaus žmonių ar žmonių su negalia (6), veiksmingai integracijai į informacinę visuomenę, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Be to, EESRK, atsižvelgdamas į didelį susidomėjimą šiame nuomonės projekte aptariamu klausimu, pasilieka teisę parengti papildomą nuomonę.

3.1.1

Be to, tai visiškai atitinka minėtos Rygoje priimtos Ministrų deklaracijos (7) 8 punktą, kuriame teigiama, kad, norint veiksmingai spręsti e. įtraukties klausimą, iki 2010 m. skirtumas tarp visų internetu besinaudojančių ES gyventojų vidurkio ir internetu besinaudojančių vyresnio amžiaus žmonių, žmonių su negalia, moterų, žemesnį išsilavinimą turinčių žmonių grupių, bedarbių bei menkiau išsivysčiusių regionų gyventojų vidurkio turėtų sumažėti perpus.

EESRK mano, kad svarbiausia — Bendrijos lygiu imtis veiksmų e. prieinamumo srityje atsižvelgiant į reikšmingus pastarųjų metų politinius ir socialinius pokyčius, kad galimybė naudotis informacijos ir ryšių technologijomis (IRT) būtų pripažinta pilietine teise viešųjų paslaugų srityje.

Šie Bendrijos veiksmai turėtų apimti teisines priemonės, kurios sustiprintų jau esamus teisės aktus, ir kitas neprivalomas priemones įvairiose politikos srityse, atsižvelgiant į Bendrijos lygiu įgyvendinamų veiksmų papildomą naudą.

EESRK pritaria šiems Bendrijos veiksmams, kadangi:

3.2

Kalbant apie teisės aktų, reglamentuojančių e. prieinamumo klausimus, teisinį pagrindą, rekomenduojama remtis:

Dėl to neturėtų nukentėti horizontalus su e. prieinamumu susijusių klausimų poveikis.

3.2.1

Deja, kol neįsigaliojusi Sutartis dėl Konstitucijos Europai, šie aktai negalės būti priimti vadovaujantis III-124 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai“. Kadangi šiuo metu galiojančiame Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyje numatyta, kad Taryba gali priimti šiuos aktus vieningai tik prieš tai pasitarusi su Europos Parlamentu, dėl jų nebus organizuojamos plataus masto demokratinės diskusijos ir jiems nebus suteiktas didesnis teisėtumas, kurį turi ES teisės aktai, priimti taikant bendro sprendimo procedūrą.

3.2.2

Vis dėlto ketinimas šiuos aktus skubiai priimti Taryboje balsuojant vieningai yra labai girtinas, kadangi visi šią sritį reglamentuojantys teisės aktai turi būti priimami laikantis subsidiarumo principo. Suprantama, vieningas ES vyriausybių pritarimas rodo, kad jų nacionalinės institucijos veiksmingiau prisidės prie jų įgyvendinimo ir vystymo vietos lygiu. Be to, tai reiškia, kad įgyvendinant priemones bus siekiama ne tik pašalinti šioje srityje esamas kliūtis, bet ir aktyviai skatinti įtrauktį, kadangi Europos bendrijos steigimo sutarties 13 ir 95 straipsniais paremti Bendrijos veiksmai turi būti iniciatyvaus pobūdžio.

3.2.3

Šiuo požiūriu tinkama reglamentavimo forma būtų direktyva atsižvelgiant į plačias valstybių narių savaveiksmiškumo galimybes, kurias jie paprastai turi pasirinkdami priemones viršvalstybiniu lygiu nustatytiems tikslams pasiekti.

3.3

Kalbant apie konkretų būsimos Bendrijos reguliavimo sistemos turinį, būtina įtraukti toliau išvardytus tikslus suskirstant juos į bendro pobūdžio ir konkrečius.

3.4

Bendro pobūdžio tikslai turėtų būti šie:

3.4.1

Viena vertus, ES ir valstybių narių valdžios institucijos pagal savo įgaliojimus turėtų nustatyti veiklos kriterijus vidaus rinkoje IRT sektoriuje veikiančioms įmonėms, visų pirma standartizavimo srityje, ir siekti, kad tų kriterijų būtų laikomasi.

3.4.2

Pagal galimybes šie kriterijai turėtų būti taikomi ir bendrai prekybos politikai, kad prieinamumo nauda būtų juntama ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Be to, turėtų būti parengti į kiekvienos socialiai remtinos grupės poreikius atsižvelgiantys elgesio kodeksai siekiant skatinti įmonių socialinės atsakomybės kultūrą šioje srityje.

3.4.3

Kita vertus, iškyla būtinybė pagrindinius pilietinės visuomenės dalyvius įtraukti į technologijų naujovių diegimą ir dalijimąsi gera praktika, susijusia su prieiga prie IRT ir jų panaudojimu, kuriant tarptautinius tinklus, kurie sujungtų universitetų mokslinių tyrimų centrus ir šiame sektoriuje veikiančių įmonių mokslinių tyrimų centrus. Be kitų priemonių, šiuo tikslu reikėtų inicijuoti ES ir nacionalinių institucijų bendrai finansuojamus metinius projektus ir mokslinių tyrimų srityje skatinti kokybės kultūrą, įskaitant ir Europos premijos, kuri būtų skiriama už naujas kokybiškas technologijas, palengvinančias e. įtrauktį, įsteigimą.

3.5

Konkretūs tikslai turėtų būti šie:

4.1

Vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupė vis didėja palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Nedidelis gimstamumas, gyvenimo kokybės gerėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas yra pagrindinės šio reiškinio priežastys. Todėl Tarybai pirmininkaujančios valstybės gyventojų senėjimo klausimą įtraukė į įgyvendinant bendras pirmininkaujančių valstybių programas spręstinų klausimų sąrašą.

4.2

Dabartinėje visuomenėje kai kurie veiksniai, pavyzdžiui, tai, kad nyksta didelės šeimos, daugėja nepilnų šeimų, stiprina vyresnio amžiaus žmonių izoliavimo tendencijas. Skatindama priemones, kuriomis siekiama sumažinti dabartinę skaitmeninę atskirtį, informacinė visuomenė suteikia naujų galimybių panaikinti socialinį izoliavimą, ir tomis galimybėmis vyresnio amžiaus žmonės turėtų pasinaudoti.

Tai ypač akivaizdu e. prieinamumo srityje. Kaip teigiama Rygoje vieningai priimtoje Ministrų deklaracijoje, tik 10 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus Europos gyventojų naudojasi internetu.

4.3

Nepakanka visiems užtikrinti prieigą prie interneto. Norint skatinti socialinę vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia įtrauktį į informacinę visuomenę, reikia pasiūlyti laikantis subsidiarumo principo taikyti horizontalią socialinę politiką, pagrįstą lygybe ir gyvenimo kokybės užtikrinimu, optimizuojant paslaugas, skatinant vyresnio amžiaus žmones dalyvauti informacinėje visuomenėje, naikinant skaitmeninio mokymosi ir naudojimosi nemokama programine įranga kliūtis.

Vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia prieigos prie informacinės visuomenės palengvinimas gali paskatinti jų intelektualinę veiklą ir palengvinti gyvenimą, jei jiems būtų teikiamos šios paslaugos:

EESRK pabrėžia IRT svarbą, kadangi šios technologijos, skatindamos vyresnio amžiaus žmones ir žmones su negalia įsitraukti į ekonominį ir socialinį gyvenimą per jiems atstovaujančias organizacijas, taip gali padėti pagerinti dabartinę padėtį ES. Organizuotos pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas gali turėti lemiamos reikšmės tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, bendro reguliavimo, elgesio kodeksų rengimo arba socialinės įmonių atsakomybės srityse.

4.4

EESRK nuomone, būtina priimti priemones, leisiančias įgyvendinti tuos projektus ir iniciatyvas, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia dalyvauti informacinėje visuomenėje ir juos supažindintų su naujosiomis technologijomis, galinčiomis jiems padėti integruotis į visuomenę, išvengti skaitmeninės atskirties ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Konkrečiai kalbant reikia:

4.5

ES politikoje įgyvendinant Jungtinių Tautų principus dėl vyresnio amžiaus žmonių ir skatinant tinkamą prieigą prie švietimo ir mokymo programų, galima sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

4.6

Persvarstydama „naują požiūrį“, kurio turi laikytis, ir rengdama atitinkamus teisės aktus Komisija turės atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių poreikius, kad būtų lengviau prieinamos paslaugos, teikiamos panaudojant kuriamus produktus, o standartizavimo institucijos ir pramonės įmonės turės atsižvelgti į šiuos aspektus savo veiklos srityse.

4.7

Aplinkos apsaugos požiūriu naudinga išplėsti informacinių technologijų naudojimą, kadangi kai kurias paslaugas gaunant in situ ir keliaujama mažiau, Komisija turėtų apsvarstyti šią galimybę, kad ateityje galėtų pasiūlyti didesnio masto viršvalstybinių e. prieinamumo priemonių.