This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52006IP0109
European Parliament resolution on European contract law and the revision of the acquis: the way forward (2005/2022(INI))
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sutarčių teisės ir acquis peržiūros: tolesni veiksmai (2005/2022(INI))
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sutarčių teisės ir acquis peržiūros: tolesni veiksmai (2005/2022(INI))
OL C 292E, 2006 12 1, p. 109–112
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sutarčių teisės ir acquis peržiūros: tolesni veiksmai (2005/2022(INI))
Oficialusis leidinys 292 E , 01/12/2006 p. 0109 - 0112
P6_TA(2006)0109 Europos sutarčių teisė ir acquis peržiūra Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sutarčių teisės ir acquis peržiūros: tolesni veiksmai (2005/2022(INI)) Europos Parlamentas, - atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, - atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A6-0055/2006), A. kadangi nors ir atrodo, kad Europos sutarčių teisės iniciatyva, kaip apibūdinta 2004 m. spalio 11 d. Komisijos komunikate (KOM(2004)0651) ir pranešama Komisijos pirmojoje metinėje pažangos ataskaitoje (KOM(2005)0456), visų pirma turi būti laikoma geresnio teisės aktų kūrimo prielaida ES lygiu, lieka neaišku, kokių tai duos praktinių rezultatų arba kokiu teisiniu pagrindu bus priimtos įpareigojančios ir kitos priemonės, B. kadangi (net jei Komisija neigia, jog tai yra tikslas) aišku, kad daug šiame projekte dirbančių tyrėjų ir tarpininkų tiki, kad galutinis ilgalaikis rezultatas bus Europos įsipareigojimų kodeksas arba net išsamus Europos civilinis kodeksas, ir kad bet kuriuo atveju šis projektas yra svarbiausia iniciatyva civilinės teisės srityje, C. kadangi sprendimą dirbti siekiant sudaryti tokį kodeksą turi priimti politinės institucijos, kadangi sprendimas dėl kodekso yra politinis pasirinkimas, ir jo turinys, nors ir teisinis, yra grindžiamas socialiniais ir politiniais tikslais; kadangi gali būti, kad ateityje bus politinė valia patvirtinti tokį kodeksą, būtina, kad dabartinis darbas būtų atliktas gerai ir su reikiama politine parama, D. kadangi (net jei tokia iniciatyva, kokia ji yra dabar, apsiriboja racionalizuodama ir deramai sutvarkydama acquis vartotojų apsaugos srityje ir sudarydama pasirenkamas standartines sutarčių sąlygas) būtina, kad politinės institucijos deramai prisidėtų prie šio proceso; taip pat kaip modelis galėtų būti panaudota nesena Nyderlandų patirtis priimant naują civilinį kodeksą, E. kadangi, jei siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą vidaus rinka, tikslas yra peržiūrėti vartotojų apsaugos acquis, būtina taikyti aukšto lygio vartotojų apsaugą, F. kadangi galutinį iniciatyvos rezultatą galėtų keisti EB teisės aktų leidėjas ir jis turėtų formaliai šį rezultatą patvirtinti, G. kadangi dabartinė vartotojų apsaugos acquis yra atskira Bendrijos teisės sritis, atspindinti ES teisės aktų leidėjo siekį remiantis Sutartimis suteikti vartotojams aukšto lygio apsaugą, ir nors ir yra aišku, kad Europos sutarčių teisės iniciatyva turi platesnę paskirtį saugoti ir plėtoti visos sutarčių teisės vientisumą, dėl to nebus panaikintos dabartinėje vartotojų apsaugos acquis vyraujančios vertybės, Pagrindiniai principai ir tikslai 1. pakartoja savo įsitikinimą, išreikštą savo 1989 m. gegužės 26 d. [1], 1994 m. gegužės 6 d. [2], 2001 m. lapkričio 15 d. [3] ir 2003 m. rugsėjo 2 d. [4] rezoliucijose, kad be tolesnių civilinės teisės derinimo veiksmų negali visapusiškai veikti bendra vidaus rinka; 2. ragina Komisiją jau dabar išnaudoti Europos sutarčių teisę kuriančių tyrimų grupių ir Bendros pagrindų sistemos tinklo (BPS tinklo [5]) atliekamą darbą, siekiant panaudoti jų rezultatus pirmiausia peržiūrint acquis civilinės teisės srityje ir po to kuriant bendrąją civilinę teisę; Esminiai teisės klausimai 3. itin rekomenduoja, kad pasiūlyta bendra pagrindų sistema ir numatyta sutarčių teisė neturėtų būti parengta taip, kad teisinių sandorių metu būtų vienašališkai palankiau vertinama viena nedidelė subjektų grupė; 4. primena Komisijai, kad sąvoka "verslo įmonė" apima ne vien tik dideles bendroves, bet ir mažas, net ir vieno asmens įmones, kurioms dažnai reikės specialiai jų poreikiams pritaikytų sutarčių, kuriose būtų atsižvelgiama į galimą mažų įmonių pažeidžiamumą joms sudarant sutartis su stambiomis įmonėmis; 5. pažymi, kad kuriama teisė turi būti taikoma ne vien tik teisiniams sandoriams tarp verslo įmonių, bet ir teisiniams sandoriams tarp verslo įmonių ir vartotojų; 6. ragina Komisiją, jei reikia, atskirti tik verslo sektoriui taikomas teisines nuostatas nuo nuostatų, taikomų verslo ir vartotojų sektoriui, ir juos sistemiškai atskirti; 7. pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į pagrindinį laisvės sudaryti sutartį principą, ypač verslo sektoriuje; 8. pabrėžia, kad derinant sutarčių teisę svarbu atsižvelgti į Europos socialinį modelį; 9. ragina atsižvelgti į skirtingas teisines tradicijas ir sistemas; 10. ragina Komisiją savo būsimuose pasiūlymuose tinkamai ir tiksliai apibrėžti, kokia bus šių pasiūlymų sąveika su Bendrijos normomis dėl teisės aktų kolizijos ir su nacionalinėmis teisės sistemomis, ypač dėl sąlygų, nustatančių taikytinos teisės pasirinkimo galiojimą, privalomas normas ir lex fori vaidmenį; 11. pažymi, kad dėl pernelyg išsamių tam tikrų sutarčių teisės nuostatų aspektų gali kilti pavojus, jog nebus lanksčiai reaguojama į pasikeitusias teisines aplinkybes, ir todėl palankiau vertina priėmimą bendrų nuostatų, įskaitant teisines sąvokas, kurios nebūtų tiksliai apibrėžtos, siekiant kad teismai, priimdami sprendimus, turėtų reikiamą veiksmų laisvę; 12. prašo Komisiją atlikti išsamų teisinį ir ekonominį visų su civiline teise susijusių teisėkūros priemonių poveikio vertinimą; Procedūriniai klausimai 13. palankiai vertina Komisijos pirmąją metinę pažangos ataskaitą ir pritaria joje išdėstytam giliam ir apgalvotam požiūriui į vartotojų apsaugos acquis peržiūrą; 14. ragina, kad atliekant šį darbą dalyvautų visa Komisija, svarbiausią atsakomybę suteikiant Teisingumo, laisvės ir saugumo generaliniam direktoratui ir ypač į šį procesą įtraukiant Vidaus rinkos ir paslaugų bei Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinius direktoratus, ir kad būtų suteikta materialinių ir žmogiškųjų išteklių, kurie, atsižvelgiant į projekto svarbą ir dydį, yra būtini; 15. ragina Komisiją nedelsiant pateikti aiškų teisėkūros planą, apibrėžiantį būsimas teisines priemones, kuriomis ji ketina tyrimų grupių ir BPS tinklo darbo rezultatus panaudoti teisiniams sandoriams; 16. ragina Komisiją, atsižvelgiant į darbų pažangą, pateikti Parlamentui oficialų dažnesnio konsultavimosi su Parlamentu kol vyksta darbas planą ir galutinio tyrimų grupių ir BPS tinklo darbo rezultatų įgyvendinimo planą; 17. ragina Komisiją užtikrinti, kad tyrimų grupių darbe būtų atsižvelgiama į tinklo pasiektus rezultatus; 18. remia Komisijos pastangas tobulinti teisės aktų leidybą, tačiau pabrėžia, kad tyrėjų atliktas darbas plėtojant BPS turi vykti laikantis aiškių EB teisės aktų leidėjo nustatytų gairių; 19. prašo Komisijos padėti tyrimo ir suinteresuotų šalių procesą padaryti aiškesnį sukuriant organizacinę schemą ir (arba) darbų grafiką, kuriame būtų aiškiai nurodytos procese dalyvaujančios skirtingos grupės, darbo grupės, šalys ir kita, kartu nurodant jų vaidmenį ir statusą šiuose procesuose; 20. mano, kad, remdamasi galutine tyrėjų ataskaita, Komisija turėtų nurodyti Parlamentui įvairias teisines galimybes, ir primena, kad BPS galės būti priimta tik tada, kai jai politiškai pritars Parlamentas ir Taryba; 21. ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą, bent jau kas ketvirtį teikti pranešimus apie tyrimų grupių ir tinklo darbo rezultatus ir pažangą; 22. reikalauja, kad kas ketvirtį teikiamuose pranešimuose būtų bent jau tokia informacija: a) vykusių seminarų pačių svarbiausių rezultatų santrauka, b) tyrimų grupių nuomonės, c) Komisijos pareiškimas apie tai, kaip ji siūlo atsižvelgti į šiuos rezultatus tolesniame darbe; 23. ragina Komisiją, kiekviename etape plėtojant BPS kuo glaudžiau bendradarbiauti su Parlamentu; mano, kad su Parlamentu pirmiausia turėtų būti oficialiai tariamasi dėl sistemos projekto, o vėliau dėl kiekvienos BPS antraštinės dalies ar skyriaus (atsižvelgiant į galutinę struktūrą), nes ji yra užbaigiama prieš paskutinį kartą tariantis dėl galutinės priemonės; 24. ragina Komisiją, prieš priimant bet kokias tolesnes planavimo priemones, pasikonsultuoti su Parlamentu; 25. ragina Komisiją praktiškai suinteresuotiems atstovams duoti daugiau laiko parengti ir aptarti sudėtingą BPS tinklo darbo grupių medžiagą; 26. ragina organizacijas, kurios suinteresuotų grupių vardu dalyvauja kuriant BPS tinklą, pačioms spręsti klausimą dėl atstovų dalyvavimo posėdžiuose; 27. paveda Teisės reikalų komitetui ir kitiems komitetams, kurių buvo prašyta pateikti nuomones dėl Europos sutarčių teisės, nuolat stebėti Komisijos, tyrimų grupių ir tinklo darbą ir prireikus teikti nuomones dėl Komisijos reguliariai teikiamų rezultatų; 28. ragina kiekvieną Tarybai pirmininkaujančią šalį bendradarbiaujant su Komisija ir Europos Parlamentu rengti forumą, kuriame būtų galima pristatyti ir aptarti šios procedūros pažangą ir rezultatus; 29. siekdamos, kad šis ambicingas ir ilgalaikis projektas būtų pastebėtas ir jam būtų teikiamas reikiamas dėmesys, įsipareigoja tiksliai parodyti, kaip geriausia jis turėtų būti aptariamas Parlamente, ir kartu siūlo įsteigti parlamentinę projektų grupę, kuri turėtų būti tinkamai finansuojama, siekiant šį ilgalaikį projektą įgyvendinti šios Parlamento kadencijos metu, ir kuri turėtų atspindėti glaudesnio komitetų bendradarbiavimo procedūrą; * * * 30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai. [1] OL C 158, 1989 6 26, p. 400. [2] OL C 205, 1994 7 25, p. 518. [3] OL C 140 E, 2002 6 13, p. 538. [4] OL C 76 E 2004 3 25, p. 95. [5] Subjektų, kurie atstovauja vartotojų organizacijų, pramonės, verslo ir teisininkų interesams, tinklas (BPS tinklas). --------------------------------------------------