8.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/80

1.1

Lisabonos strategijoje pateikta daug įvairių horizontaliųjų priemonių, padėsiančių sukurti sistemą, leisiančią Europai tapti konkurencingesne. Tačiau iki šiol trūksta sektorinio požiūrio. Europos Komisijai paskelbus naująjį komunikatą, ES žengia dar vieną žingsnį bendros Europos pramonės politikos link. Bendra politika ir bendri prioritetai turėtų padidinti Europos konkurencingumą pasaulyje. Todėl reikėtų pasidžiaugti Komisijos komunikatu dėl integruotos pramonės politikos programos.

1.2

EESRK pritaria Komunikate nurodytam rėmimo priemonių tyrimui, kuriame išsamiai analizuojami gamybos pramonės 27 sektoriai. EESRK taip pat pritaria 14-os sektorių ir tarpšakinių sektorių darbo grupių sudarymui, kurių tikslas — pateikti Europos pramonės konkurencingumą didinančių konkrečių priemonių metmenis.

1.3

Vis dėlto komunikatas neapima esminių Europos pramonės politikos formavimo ir įgyvendinimo aspektų. Atsakomybė už įgyvendinimą tenka kitiems Komisijos padaliniams, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijoms ir pačioms pramonės įmonėms. Klausimai „kas už ką atsakingas“ tebėra atviri.

1.4

Visų pirma, komunikate nenurodoma, kad būtina paskirstyti ES ir nacionalinio lygmens darbus. 14 naujųjų sektorių darbo grupių savo veiklą dažniausiai vykdys ES lygiu. EESRK pabrėžia, kad labai svarbu ją koordinuoti su nacionalinio lygmens subjektais. Tai padės taupyti laiką — laiko praradimas pramonėje yra itin nepageidaujamas dalykas.

1.5

Vyriausybės vaidmuo naujovių diegimo ir konkurencingumo srityse bei skiriamoji gamybos pramonės ir paslaugų sektoriaus riba — dvi sritys, apie kurias komunikate nedaug kalbama.

1.6

EESRK pabrėžia, jog ateityje šioje veikloje būtinai turėtų dalyvauti suinteresuoti subjektai ir ypač socialiniai partneriai. EESRK mano, jog svarbu, kad socialiniai partneriai gali sudaryti susitarimus dėl pramonės permainų ir naujovių, remdamiesi kai kurių ES šalių pavyzdžiu.

1.7

Šis komunikatas yra ES atsakymas į klausimą, kokia yra Europos gamybos pramonės ateitis. EESRK savo ruožtu yra pasirengęs įtraukti Europos pramonės politikos vystymo klausimus į Lisabonos strategijai skirtą tinklą.

2.1

Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio įvertinimas, 2005 m. kovo mėn. pristatytas Europos Vadovų Tarybai, pateikė gana įvairiapusį pirmųjų penkerių metų pasiekimų vaizdą.

2.2

Lisabonos strategijos nepavyko įgyvendinti srityse, siekiančiose skatinti ekonomikos ir pramonės augimą bei kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Pasaulinės konkurencijos sąlygomis Europa susiduria su sunkumais. Pagal kai kuriuos augimo ir konkurencingumo rodiklius Jungtinės Valstijos pirmauja, kaip ir Šiaurės Europos šalys. Didžiųjų Europos valstybių ekonomika nuo jų gerokai atsilieka. Neseniai paskelbto pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenimis, JK yra 13-oje, Vokietija — 15-oje, o Prancūzija — 30-oje vietoje, po jos seka Ispanija. Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurių naujųjų ES valstybių narių ekonominio augimo rezultatai yra geri (2005 m. BVP augimo koeficientas Slovakijoje ir Lenkijoje sudarė atitinkamai 5,5 proc.ir 5,4 proc.).

2.3

Remiantis naujausio pasaulinės verslo organizacijos The Conference Board atlikto tyrimo apie darbo našumo augimą duomenimis, geriausius ekonominius rodiklius turinčios Europos šalys per dešimtmetį gerokai atsiliko nuo JAV. 2005 m. darbo našumas 15-oje senųjų ES valstybių narių padidėjo 0,5 proc., JAV ir Japonijoje — atitinkamai 1,8 proc. ir 1,9 proc.

2.4

Po to, kai buvo paskelbti 2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimai, Europos Komisija per vienerius metus pateikė nemažai pasiūlymų ir komunikatų pramonės pertvarkymo, darbo našumo ir konkurencingumo, taip pat verslumo bei mažųjų ir vidutinių įmonių rėmimo klausimais.

2.5

Vis dėlto naujieji Komisijos pasiūlymai nenagrinėja pavienių pramonės sektorių, visų pirma gamybos pramonės, klausimų ir nenurodo jokių teisės aktų, skirtų paramos pagal sektorius arba vertikalųjį suskirstymą priemonėms. Suprasdama, kad šie klausimai yra svarbūs, Komisija parengė naują komunikatą „Siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką“.

3.1

Šį komunikatą galima laikyti naujo proceso, paremto 27 gamybos pramonės sektorių konkurencingumo tyrimu, pradžia .

3.2

Šiame tyrime svarbiausias dėmesys skiriamas dalykams, kurie, pačių įmonių manymu, sukuria naujovių, konkurencingumo ir augimo kliūčių. Didžiausias dėmesys skiriamas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir tai akivaizdu, nes ES gamybos pramonės sektoriuje yra daugybė MVĮ, kuriose dirba 58 proc. visų gamybos pramonės darbuotojų. Taip pat buvo konsultuojamasi su kai kuriais suinteresuotais subjektais.

3.3

Komunikate analizuojami gamybos sektoriai apima keturias pagrindines sritis: maisto ir gyvosios gamtos mokslų pramonę, mašinų ir sistemų pramonę, mados ir dizaino pramonę bei pagrindinių ir tarpinių produktų pramonę. Buvo tiriamos šios pramonės sritys: biotechnologija ir vaistų gamyba, mašinų gamyba ir elektrotechnika, taip pat gynybos ir kosminės aviacijos pramonės šakos, tekstilės ir baldų gamyba, keramikos, plieno, cheminių medžiagų, celiuliozės ir popieriaus pramonė.

3.4

27 sektorių konkurencingumas buvo vertinamas taikant šiuos kriterijus:

3.5

Sektoriaus išvadose nurodoma, kad kartais, pasak komunikato, „nors ir visos politikos kryptys yra svarbios, tam tikriems sektoriams kai kurios politikos kryptys yra svarbesnės nei kitos“. Tačiau net ir esant šiai nuorodai, išvados nėra labai skaidrios. Pavyzdžiui, biotechnologijų uždaviniams spręsti pageidaujama daugiau mokslinių tyrimų, o ne įgūdžių gerinimo. Tekstilės pramonė nurodė mokslinių tyrimų ir įgūdžių, taip pat patekimo į rinkas poreikį, tačiau neminimas būtinumas užkirsti kelią prekybos iškreipimams.

3.6

Siekiant spręsti bendrus uždavinius ir stiprinti sąveiką, Komisija siūlo septynias pagrindines tarpšakinių sektorių politikos iniciatyvas. 7 tarpšakinės iniciatyvos yra šios:

3.7

Greta tarpšakinių sektorių iniciatyvų, Komisija nurodo nemažai naujų konkrečių sektorių iniciatyvų: su vaistų gamyba susijęs forumas, gyvosios gamtos mokslų ir biotechnologijos strategijos vidurio laikotarpio peržiūra, naujosios cheminių medžiagų pramonės ir gynybos pramonės aukšto lygio grupės, iniciatyva, susijusi su Europos kosmoso pramone, IRT konkurencingumo darbo grupė ir su mašinų gamyba susijusio politinio dialogo pradėjimas.

4.1

Šiame komunikate pirmą kartą bandoma ryžtingiau padėti gamybos pramonės sektoriuje rengti iniciatyvas, susijusias su konkurencingumu ir naujovėmis. Tai yra remtina iniciatyva. Horizontalių programų ir iniciatyvų nepakanka. Komunikato struktūra sudaro tinkamą pagrindą priimti sprendimus dėl konkrečių priemonių. Įgyvendinant šią iniciatyvą numatoma išsamiai ištirti kai kurių pramonės sektorių augimo ir konkurencingumo klausimus.

4.2

Šį pasiūlymą Komisija pateikia kaip prioritetų nustatymo sistemą. Didžiausias dėmesys skiriamas priemonėms, kurios padėtų spręsti dėl globalizacijos atsirandančius sunkumus.

4.3

Tačiau trūksta aiškios sąsajos tarp Europos lygmens pastangų ir būtino vyriausybių, pramonės įmonių ir suinteresuotų subjektų dalyvavimo, kuris yra būtinas nacionaliniu ir regionų lygiu. Visa tai tikimasi įgyvendinti būsimo proceso metu, visų pirma naujose sektorių ir tarpšakinių sektorių darbo grupėse. Vis dėlto čia slypi akivaizdus pernelyg didelio planavimo ir riboto įgyvendinimo pavojus.

4.4

Kad to būtų išvengta, EESRK rekomenduoja imtis ypatingų priemonių, skirtų užtikrinti būtiną koordinavimą. Tai taip pat suteiktų daugiau galimybių aktyviai dalyvauti įvairiems suinteresuotiems subjektams.

4.5

Naujasis komunikatas, kartu su įvairiais kitais pasiūlymais ir komunikatais yra dar vienas žingsnis pirmyn kuriant Europos pramonės politiką. Ar tai realus kelias? Turint omeny būsimus iššūkius, kurie laukia Europos pramonės, EESRK mano, jog tai tikriausiai tinkamiausias būdas skatinti konkurencingumą ir pasinaudoti ypatingais Sąjungos privalumais, pavyzdžiui, jos aukšto lygio mokslo baze ir nepaprastai plačia vidaus rinka.

4.6

Komisija norėtų pabrėžti, kad naujasis komunikatas siekia laikytis Lisabonos strategijos krypties ir prisidėti prie visų kitų šią strategiją įgyvendinančių pastangų. Atsakomybė už realų įgyvendinimą, pavyzdžiui, už mokslinių tyrimų, švietimo ir reglamentavimo pagerinimą teks kitiems Komisijos skyriams ir nacionaliniams bei regioniniams organams. Planavimas ir įgyvendinimas turi būti koordinuojami.

4.7

Komisijos požiūris nėra visiškai vienareikšmiškas. Toliau turėtų būti svarstoma pusiausvyros tarp horizontaliųjų programų ir sektorių naujų priemonių galimybės.

4.8

Į komunikatą neįtrauktos lėšos, skirtos įvairioms priemonėms. Kalbama tik apie būtinus išteklius ES lygiu, kurie būtų skiriami iš CIT programos, bendrosios mokslinių tyrimų programos, struktūrinių fondų, taip pat švietimo programų lėšų, paminint tik pačias svarbiausias. Politikos krypčių, tarp jų susijusių su ištekliais, koordinavimas bus sunkus ir keblus uždavinys, kadangi turimi Europos finansiniai ištekliai yra gana riboti palyginti su reikmėmis ir poreikiais.

4.9

Tam kad būtų diegiami šiuolaikiniai nauji gamybos metodai ir mechanizmai, visų pirma mažose ir vidutinėse įmonėse, reikės palankiomis sąlygomis teikiamų paskolų. Į sektorių ir tarpšakinių sektorių planavimo grupių veiklą turėtų būti įtraukti EIB ir EIF.

4.10

Naujajame Komisijos pasiūlyme visas dėmesys sutelktas į ES lygmenį. Apie regioninį aspektą užsimenama nedaug. Visiškai neanalizuojama miestams priklausančių teritorijų, turinčių milžinišką potencialą pramonės naujovėms ir konkurencingumui skatinti, reikšmė. Šie, taip pat ir su regionine pramonės politika susiję klausimai, turės būti apsvarstyti iš anksto.

4.10.1

Komitetas atkreipia dėmesį, kad Komisija neteikia jokių konkrečių pasiūlymų dėl pramonės sektorių, kuriems būdinga ypač didelė koncentracija regionuose.

4.11

Pramonės įmonės ir suinteresuoti subjektai savo atsakymuose dėl priemonių, susijusių su konkurencingumu, daugiausia pageidauja trijų dalykų: daugiau mokslinių tyrimų ir sąsajų su moksliniais tyrimais, daugiau švietimo ir mokymo priemonių, ypač įgūdžių tobulinimo, ir palankesnių sąlygų, leidžiančių pasinaudoti finansine parama, visų pirma verslo įmonėms ir mikroįmonėms.

4.12

Komunikate pateikiamas gamybos pramonės sektorių tyrimas, daugumai nurodžius, kad įgūdžių tobulinimas yra „politikos uždavinys, laikomas kiekvieno sektoriaus didžiausiu prioritetu“ (kaip nurodoma komunikate). Įgūdžių ir jų tobulinimo klausimai yra itin svarbūs. Belieka tikėtis, kad įgyvendinant šią tarpšakinių sektorių iniciatyvą, susijusią su įgūdžių tobulinimu, atsiras naujų pasiūlymų.

4.13

Nuostabą kelia tai, kad Komunikate mažai dėmesio skiriama valdžios sektoriaus reikšmei sudarant vienodas sąlygas pramonės, ypač gamybos pramonės, įmonėms. Dėl šio tyrimo bus pateikta nemažai pastabų, pavyzdžiui, kaip valdžios sektorius galėtų padėti pramonės įmonėms sprendžiant, pavyzdžiui, švietimo, transporto sistemų, energetikos ir IRT tinklų ir kt. klausimus.

4.14

Komunikate taip pat nekalbama apie tai, kad vis labiau nyksta skiriamoji riba tarp gamybos pramonės ir paslaugų. Kaip visa tai susiję su žmogiškaisiais ištekliais, požiūriu į rinką ir patekimu į rinką, reglamentavimu ir galimybėmis gauti finansavimą?

4.15

Kalbant apie MVĮ galimybes gauti finansavimą, pastebima, kad atlikus išsamų 27 sektorių tyrimą paaiškėjo, jog konkrečius poreikius nurodė tik penki sektoriai, t.y., vaistų gamybos, biotechnologijos, medicinos prietaisų, mašinų gamybos ir elektrotechnikos. Iš tikrųjų, stebina, kad tokio poreikio nenurodo, pavyzdžiui, pagrindinių ir tarpinių produktų pramonės įmonės.

5.1

Naujasis Europos Komisijos komunikatas yra dar vienas ES žingsnis kuriant bendrą Europos pramonės politikos sistemą. Tai sveikintinas dalykas. Bendros politikos ir bendrų prioritetų nustatymas turėtų padidinti Europos konkurencingumą pasaulyje. Tačiau Europos pramonės politikos klausimą būtina svarstyti atsižvelgiant į struktūras, kurios skirtos pramonei remti (paminėsime tik dvi — švietimą ir tyrimus) ir konsultacijas su darbuotojais (tai tik keletas aspektų). Ilgalaikis Europos konkurencingumas neįmanomas be visapusio visuomenės ir piliečių dalyvavimo.

5.2

Dažnai teigiama, kad pramonės įmonėms reikia vienodų sąlygų ir aiškios (nebiurokratinės) nurodymų sistemos. Daugelis įmonių pritaria požiūriui, kad būtų kuo mažiau biurokratijos ir kuo daugiau paramos bendrąja prasme. Konkurencingumo taryba neseniai pranešė apie ministrų perspėjimą, kad dėl teisės aktų ir reglamentavimo naštos neturėtų nukentėti konkurencingumas. Kartu galima teigti, kad ES administraciniai įsipareigojimai neturėtų būti siejami vien tik su išlaidų veiksniu, kadangi jie dažnai pakeičia 25 skirtingus nacionalinės teisės aktus, taigi, sumažina veiklos išlaidas. Naujajame Komisijos komunikate teigiama, kad reguliavimo išlaidos, kurių dalį sudaro administraciniai įsipareigojimai, turi būti vertinamos plačiąja prasme, įtraukiant reguliavimo išlaidas ir naudą ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu.

5.3

ES ir kitos šalių grupės susiduria su milžiniška konkurencija pasauliniu mastu. Pasiektais rezultatais džiaugtis dar per anksti. Kita vertus, ES ekonomikos augimas ir konkurencingumas niekada nebuvo savitiksliai uždaviniai. Lisabonos strategijoje bendrai pripažįstama Europos socialinė vizija trumpai apibūdinama taip: aukšto lygio žiniomis pagrįstas konkurencingumas, aukšto lygio socialinės sanglaudos siekiai ir atsakinga aplinkosaugos klausimų politika. Europos pramonės politika yra ir Lisabonos strategijos dalis, ir ilgametis siekis, truksiantis ilgiau nei ši strategija. Tačiau nepaisant laiko ribų, pramonės politika visada bus vienas iš svarbiausių Lisabonos strategijoje suformuluotų prioritetų.

5.3.1

Pataisytą tvaraus vystymosi strategiją Komisija pateikė svarstyti Tarybai, kuri dar šiais metais turi pateikti sprendimą. Pramonės politikos sistema neprieštarauja tvaraus vystymosi strategijos prioritetams.

5.4

Žvelgiant iš šios perspektyvos, turėtų būti šie trys pagrindiniai Europos pramonės politikos tikslai: nustatyti prioritetinius sektorius siekiant tvaraus konkurencingumo, siekiant šio tikslo taikyti prioritetines priemones ir paspartinti vidaus rinkos suvienijimą kaip vieną pagrindinių priemonių skatinant vienodų sąlygų formavimą. ES lygiu tai reiškia, kad bus kreipiamas didelis dėmesys į tai, ką realiai būtų galima pasiekti įgyvendinant ES lygio iniciatyvas. Spręsdama tokius uždavinius, Europos pramonės politika galėtų būti iš tiesų naudinga pramonei, nacionalinio ir regionų lygmens vyriausybėms, taip pat socialiniams partneriams ir organizuotai pilietinei visuomenei.

5.5

Komitetas palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad bus sukurtos darbo grupės, apimančios įvairius aspektus ir svarstymus. Vis dėlto, jo nuomone, norint atskleisti kai kuriuos dviprasmiškumus, pakenkusius didelių Europos pramonės projektų vystymui, būtina išaiškinti pramonės politikos ryšį su kitomis dviem sritimis.

5.5.1

Visų pirma, reikėtų išaiškinti konkurencijos politikos ir pramonės politikos ryšius.

5.5.2

Antra, Komisija pristatė veiksmų planą siekdama atnaujinti bendrovių įstatymą, kurio vienas iš aspektų — akcininkų teisių išplėtimas. Svarbu, kad šis žingsnis nepakenktų investavimui į pramonės įmones.

5.5.3

Būtų naudinga, jei Komisijos nariai, atsakingi už ekonomikos reikalus, vidaus rinką, konkurencijos politiką ir Lisabonos strategiją, derintų savo veiksmus siekdami išvengti neatitikimų, galinčių pakenkti pramonės politikos atnaujinimo patikimumui ir veiksmingumui.

5.6

Europos pramonės politika turi atsižvelgti į svarbų viešojo sektoriaus vaidmenį užtikrinant atitinkamas žinias ir infrastruktūrą, ir ne tik į šiuos du dalykus. Kai kuriose šalyse pramonės įmonės ir viešasis sektorius glaudžiai bendradarbiauja. Tačiau taip yra ne visur. Viešojo sektoriaus svarbą diegiant naujoves rodo tai, kad viešosios išlaidos naujovėms JAV yra dvigubai didesnės nei Europoje. Nepaisant to, kad didžioji išlaidų dalis tenka kariniams tikslams, jų sumos rodo viešojo sektoriaus svarbą. Žvelgiant į Europos perspektyvą, tinkamu pavyzdžiu galėtų būti kai kurių šalių viešosios išlaidos, kurios buvo (iš dalies ir yra) skiriamos naujiems vaistų pramonės produktams kurti. Viešojo sektoriaus svarbą taip pat rodo jo vaidmuo plėtojant IRT priemones, visų pirma plačiosios dažnių juostos tinklus.

5.7

Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio persvarstymas paskatino ir socialinius partnerius rengti planus siekiant užtikrinti Europos gamybos pramonės ateitį. Europos darbdavių organizacija UNICE pateikė išsamias pastabas ir pasiūlymus, susijusius su iki šiol pasiektais Lisabonos strategijos rezultatais. ORGALIME federacija, atstovaujanti 23 Europos šalių mašinų gamybos, elektronikos ir metalo apdirbimo pramonės šakoms, pateikė visaapimantį Europos gamybos pramonės vystymo planą, kuriame pateikiama dalis pastabų dėl Komisijos komunikato. 2005 m. rudenį Europos metalo darbuotojų federacija (EMF) pateikė darbuotojų vardu planą, skirtą Europos gamybos pramonei skatinti; jame apibendrinami kai kurie kituose planuose pateikti pasiūlymai.

5.8

EMF plane išvardyta 15 pagrindinių priemonių, kurios suskirstytos į dvi dalis. Pirmoje dalyje „Moksliniai tyrimai ir vystymo priemonės“ pabrėžiama, jog daugiau lėšų turi būti skiriama tyrimams ir didesnis dėmesys kreipiamas į socialines naujoves. Antroje dalyje „Socialinė naujovių programa“ nurodytos papildomos konkrečios priemonės, skirtos skatinti MVĮ, verslą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, taip pat restruktūrizuoti Europos darbo rinkas atsižvelgiant į socialinę apsaugą.

5.9

Šiame veiksmų plane, kaip ir kituose socialinių partnerių planuose, iš tiesų atsispindi tam tikras sutarimas nagrinėjant Europos pramonės laukiančius iššūkius. Plačiąja prasme sutariama dėl kelio, kuriuo turės eiti Europa. Panašus pagrindinių iššūkių ir priemonių įvardijimas teikia vilties, kad gali būti susitarta ir dėl socialinio dialogo platformos bei socialinių partnerių susitarimų dėl naujovių ir konkurencingumo (plg. 6 punktą).

5.10

Lisabonos strategija buvo sėkminga propaguojant žiniomis paremtos socialinės visuomenės idėją ir vadovaujantį Europos vaidmenį įgūdžių, kompetencijos bei tyrimų ir vystymosi požiūriu. Barselonos Europos Vadovų Tarybos sprendimas skirti 3 proc. BVP moksliniams tyrimams sulaukė entuziastingo pritarimo ir paramos, bent jau teoriškai.

5.11

Reikia pažymėti, kad vykstant dialogams ir diskusijoms su pramonės įmonių atstovais Komisija neišgirdo kokių nors naujų minčių ir sprendimų, kaip perduoti universitetuose sukauptas žinias pramonės įmonėms. Komisija ketina grįžti prie šių klausimų kitame komunikate. Tačiau ir pačios įmonės turėtų imtis atsakomybės užmegzti ryšius, susijusius su mokslo tyrimais. Atsižvelgiant į nedidelę pažangą, pasiektą įgyvendinant tikslą skirti 3 proc. Europos BVP moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, tokia žinių perdavimo idėjų stoka kelia nerimą. Susirūpinimą taip pat kelia tiksliuosius ir inžinerinius mokslus pasirenkančių studentų skaičius ES, kuris vis mažėja, palyginti su šalimis, kurios yra pagrindinės Sąjungos konkurentės. MVĮ yra labai svarbu kelti savo žmogiškojo kapitalo lygį ir į gamybą bei naujovių diegimą įtraukti akademinių įstaigų darbuotojus. Septintoji bendroji programa turėtų padėti MVĮ susipažinti su pažangiais mokslinių tyrimų ir gamybos technologijų metodais.

5.12

Šiuo atveju reikėtų priminti, kad net ir skirdama 3 proc. savo BVP moksliniams tyrimams, Europa vis tiek gerokai atsiliks ir nuo JAV, ir nuo Japonijos. Šis 3 proc. tikslas yra tarpinis tikslas, ir tai jau pripažįsta ne viena ES valstybė narė. Dėl pasaulinės konkurencijos per ateinančius 15–20 metų teks siekti didesnių užmojų tikslų.

5.13

Tas pats pasakytina dėl būtinybės tobulinti įgūdžius ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Pramonės įmonės nuolat praneša apie poreikius tobulinti įgūdžius, tačiau tai nėra problemos, kurios gali būti sprendžiamos ES lygiu. ES lygiu galima tik nustatyti ir analizuoti tokių poreikių pobūdį, bet įgyvendinti juos reikia nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Be abejo, Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) galėtų išplatinti informaciją apie sukauptą naudingą patirtį.

5.14

Vertėtų priminti, kad kiek platesnė švietimo politikos diskusija apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi prasidėjo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje, EBPO atlikus išsamius tyrimus. Tačiau nuo to laiko buvo išbandyta labai nedaug naujų metodų, sujungiant pramonės, viešojo sektoriaus ir pavienių asmenų galimybes ir metodus; juk pastarieji kaip tik gali reikalauti daugiau galimybių tobulinti įgūdžius, skatinančius darbo rinkos judumą.

5.15

Pramonės įmonių perkėlimas į užsienio šalį arba kitą vietą skatina atkreipti dėmesį į poreikį garantuoti pagrindines darbuotojų teises pasauliniu mastu. 1998 m. TDO susitarimas dėl deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe yra įsidarbinimą reglamentuojančių aktų pagrindas ir standartas, kuris turėtų būti taikomas visoje tarptautinėje valdymo sistemoje. EBPO gairės yra politiniai vyriausybių įsipareigojimai. Jei manoma, kad pakeitimą daryti reikia, jis turi būti rezultatyvus, o firmų, pramonės įmonių, regionų ir vietos rinkų pakeitimai turi būti tinkamai administruojami socialiniu požiūriu.

5.15.1

Šiuo atveju turėtų būti pripažįstama Europos įmonių tarybų reikšmė. Šios tarybos buvo įsteigtos atsiradus poreikiui sukurti universalią struktūrą, teikiančią tarpvalstybinėms įmonėms informaciją ir konsultacijas. Nepaisant to, kad tokioms struktūroms sukurti reikia laiko ir kad direktyva dėl įmonių tarybų nėra pakankamai aiški, šios tarybos yra nepakeičiama įvairiapusių pastangų plėtoti Europos pramonės politiką dalis.

5.16

Europos pramonės politika gali iš esmės prisidėti prie Europos konkurencingumo didinimo. Šis Komisijos komunikatas taip pat yra tokio indėlio dalis. EESRK išvardijo kai kurias kitas priemones. EESRK pritartų, jei Komisija imtųsi iniciatyvos pratęsti diskusijas ir dialogus, susijusius su socialiniu dialogu ir kitais atitinkamais forumais.

6.1

EESRK pritaria parametrų, skirtų ištirti 27 gamybos pramonės sektorius, pasirinkimui. Nepaisant taikomo sudėtingo metodo, trūksta atskirų tyrimo rezultatų nuoseklumo. EESRK remia tokias pastangas ir pritaria tyrimo išvadoms. EESRK taip pat pritaria temoms, kurias pradiniam tyrimui pasirinko sektorių ir tarpšakinių sektorių darbo grupės.

6.2

EESRK požiūriu ypač svarbu, kad bus sudaryta Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio grupė. Aplinką ir energiją tausojančios technologijos gali tapti dideliu Sąjungos privalumu pasaulio kontekste. Naujas pasaulio supratimas apie klimato kaitos pavojus, kuris kyla dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo iškastinio kuro, galėtų padėti keisti gamybos būdus ir vartojimą. Aukšto lygio grupės užduotis yra sudėtinga. Ji nėra lengva net ir žinant, kad kitos šalys — pakanka paminėti tik JAV– taip pat skiria daug lėšų aplinką tausojančioms technologijoms.

6.3

Dizainas tampa pagrindiniu produkto raidos ir produkto pardavimo veiksniu. Dizainui reikėtų skirti ypač didelį dėmesį; šį klausimą kaip vieną iš horizontaliųjų klausimų turi spręsti ne viena, bet keletas darbo grupių. Kai kuriose ES šalyse pramoninis dizainas turi ilgą ir sėkmingą istoriją. Tuo reikėtų remtis.

6.4

Komisijos komunikate nėra išsamiai aptariami komunikacijos ir kontaktų su pačiomis pramonės įmonėmis ir įvairiomis suinteresuotų subjektų grupėmis klausimai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinimas daugiausia vyks informavimo ir komunikacijos būdu, šiems klausimams reikės skirti daug dėmesio. Kaip gi kitaip MVĮ, kurių yra tikrai daug, gaus būtiną informaciją apie jungtines partnerystes ir įvairias paramos priemones?

6.5

Kitas lemiamas įgyvendinimo aspektas susijęs su laiko veiksniu. Produkto raida gamybos pramonėje anaiptol nėra lėtas procesas, tai susiję su pasauline konkurencija. Įvairios Europos lygio darbo grupės turės rinktis labai glaustus terminus, kad tie, kurie priima sprendimus dėl pramonės investicijų ir raidos, galėtų įgyti papildomų pranašumų.

6.6

Kaip ir Komisija, EESRK yra susirūpinęs, kad ES darbo vietų perkėlimas į šalis, kurių darbo sąnaudos yra mažos, turės skausmingų pasekmių vietos ir sektorių požiūriu, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojams — jiems reikėtų padėti įveikti dėl pramonės restruktūrizavimo atsiradusius padarinius. EESRK yra ne kartą pareiškęs, kad struktūriniai fondai turėtų būti gausiau ir veiksmingiau naudojami tinkamoms (ir iniciatyvioms) priemonėms, skirtoms įveikti globalizacijos padarinius. EESRK ir toliau svarstys naująjį pasiūlymą dėl globalizacijos fondo.

7.1

Kai kuriose šalyse socialiniai partneriai jau yra sudarę didelių užmojų susitarimų dėl pramonės naujovių ir taip išreiškę abipusius interesus ir prioritetus siekiant tolesnio gamybos pramonės vystymo.

7.2

Pavyzdžiui, galima paminėti, kad 1997 m. Švedijoje pasirašytas pramonės susitarimas tarp socialinių partnerių. Po to jį pasirašiusieji yra pateikę ne vieną pasiūlymą, kaip siekti didesnio pramonės konkurencingumo. Susitarimą pasirašiusios šalys visų pirma kėlė tokius klausimus, kaip antai pramoninės konkurencijos tyrimo institutų steigimas, mainų tarp pramonės ir mokslo įstaigų bei institutų didinimas, pagalba naujoms ir augančioms bendrovėms diegiant naujoves bei parama pramonės vystymo centrams. Vyriausybė kai kuriuos pasiūlymus priėmė.

7.3

EESRK pabrėžia, jog labai svarbu, kad suinteresuoti subjektai ir, svarbiausia, socialiniai partneriai, kuo aktyviau įsitrauktų į naujovių diegimo, konkurencingumo ir restruktūrizacijos procesą. Permainų tempai tikrai nemažės. Iniciatyvumą skatinantis požiūris į permainas, paremtas abipusiu pasitikėjimu, yra tiesiog būtinas. Kad pramonės pokyčiai būtų sėkmingai administruojami, būtinas socialinis dialogas, pagrįstas tvirta, patikima partneryste ir dialogo kultūra, esant veiksmingam atstovavimui ir tvirtoms struktūroms. Veiksmingam atstovavimui taip pat reikia gerai išmanyti teminius klausimus ir pasirinkimus.

7.3.1

Reikėtų nurodyti pastangas, kurių imasi daugelis Europos įmonių tarybų (plg. 5.13.1), siekdamos didinti tarybos darbe dalyvaujančių asmenų kompetentingumą. Tai labai svarbu abiem dialoge dalyvaujančioms šalims. Neturėdamos gilių žinių ir kompetencijos, tarybos neatliks savo vaidmens, kuris yra nepakeičiama būtinų konsultacijų ir dialogo dalis.

7.4

EESRK išreiškia viltį, kad Komisijos komunikatas dėl integruotos pramonės politikos, kartu su kitomis iniciatyvomis, paskatins suinteresuotus subjektus ir ypač socialinius partnerius aktyviau įsitraukti į permainų procesą. EESRK pozicijos dėl socialinio dialogo ir pramonės pokyčių metmenys pateikti 2005 m. rugsėjo mėn. priimtoje nuomonėje (1).

7.5

Atsakydamas į 2005 m. Europos Vadovų Tarybos pateiktas išvadas, EESRK inicijavo sąveikaujantį tinklą, apimantį šalių patirtį įgyvendinant Lisabonos strategiją. EESRK dės visas pastangas, kad šis tinklas būtų plečiamas ir į jį būtų įtraukti klausimai, susiję su suinteresuotų subjektų ir ypač socialinių partnerių dalyvavimu formuojant Europos pramonės politiką.

8.

2005 m. lapkričio mėn. Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI) priėmė papildomą nuomonę dėl komunikato dėl labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką. Pranešėjas — Antonello Pezzini.

8.1

CCMI labai susidomėjo Europos Komisijos siekiu spręsti šį pramonės politikai priskiriamą sektorių strategijos klausimą. CCMI pareiškė esanti įsitikinusi, kad ši sektorių politika galėtų turėti realų poveikį tik tuo atveju, jei ji būtų sprendžiama struktūruotu būdu ir atsižvelgiant į socialinį dialogą, vykdomą vietos, nacionaliniu ir ES lygiu.

8.2

Tačiau CCMI pabrėžė, kad Komisijos komunikate nepateikiama konkrečių iniciatyvų, veiksmų planų ir, pagaliau, pakankamų finansinių išteklių, būtinų tokios politikos sritims remti. Šiuo požiūriu ypač svarbu įtraukti į įmonių projektus EIB ir EIF.

8.3

CCMI taip pat pabrėžė, jog Komisija turėtų pripažinti viešojo sektoriaus, kuris tampa vis labiau šiuolaikinis, svarbą.

8.4

Be to, CCMI pabrėžė regioninės pramonės politikos svarbą, kurios metmenims sudaryti buvo parodyta tinkama iniciatyva. CCMI taip pat pabrėžė ir didelę prekybos politikos reikšmę siekiant sėkmingos pramonės politikos. Galiausiai, CCMI pabrėžė pagrindinių darbo teisių, numatytų TDO konvencijose, svarbą.