3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/86

1.1

2003 m. spalio mėn. Komisija išleido dokumentą (1), kuriame apibendrinta anksčiau 2000 m. birželio mėn. apibrėžta PVM strategija. Vienas šios strategijos tikslų — supaprastinti procedūras įgyvendinus tris konkrečias iniciatyvas, kurios buvo pasiūlytos paskesniame 2004 m. spalio mėn. (2) Komisijos dokumente: dvi šios iniciatyvos jau išnagrinėtos EESRK nuomonėje (3), o šiame dokumente nagrinėjama trečioji iniciatyva.

1.2

Komisijos pasiūlymu siekiama paspartinti ir supaprastinti PVM grąžinimo procedūras apmokestinamiesiems asmenims, neįsisteigusiems šalyje, dėl mokesčių už prekes ar paslaugas, kurias suteikė kitas apmokestinamasis asmuo šalyje arba dėl prekių importo į šalį.

1.3

Bendrosios pastabos šiuo klausimu iš esmės lieka nepakitusios: tikroji pažanga susijusi su pasiūlymu gerokai sumažinti biurokratiją asmenims, kurie turi teisę susigrąžinti PVM, tačiau kartu pasinaudoti savo teise į kompensaciją, kai mokesčius grąžinanti įstaiga uždelsia grąžinti juos per tam tikrą laiką.

1.4

Pasiūlymo 5 straipsnyje sprendžiamas klausimas, kaip užkirsti kelią biurokratizmui, nurodant, kad minėtas asmuo, siekdamas gauti kompensaciją, turi pateikti paraišką elektroniniu būdu, o ne tipine forma, pridėdamas sąskaitų faktūrų originalus ir muitinės dokumentus. Aišku, prašyme turi būti išdėstyta tam tikra straipsnyje nurodyta informacija, kad mokesčius administruojanti įstaiga įsitikintų sandorių teisėtumu ir patvirtintų juos.

1.5

Paprastai paraiška pateikiama dėl sąskaitoje nurodytų prekių ar paslaugų pirkimo arba importo per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių ir ne ilgesnį kaip vienerių kalendorinių metų laikotarpį ir turi būti pateikta per šešis mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos, kuriais mokestis turi būti sumokėtas. Tačiau, kai kuriais atvejais, ir ataskaitinis laikotarpis, ir reikalavimai dėl paraiškos pateikimo gali būti keičiami.

1.6

Valstybės narės mokesčius administruojanti įstaiga tais atvejais, kai pridėtinės vertės mokestis buvo sumokėtas, pareiškėjui savo sprendimą turi pranešti per tris mėnesius nuo dienos, kai buvo pateikta paraiška dėl grąžinimo, o mokėjimas — atliktas iki to laikotarpio pabaigos. Kai paraiška atmetama, turi būti nurodomos priežastys. Apeliaciniai skundai gali būti teikiami per tuos pačius laikotarpius ir tomis pačiomis sąlygomis, kurios nustatytos valstybėje narėje įsisteigusiems asmenims. Galima paprašyti papildomos informacijos, tačiau tik per tris mėnesius nuo dienos, kai buvo pateikta paraiška; tokiu atveju, galutinis mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią buvo paprašyta pateikti papildomą informaciją. Jeigu aiškus atsisakymas nepateikiamas per tam tikrą laiko tarpą, laikoma, kad paraiška yra patenkinta.

1.7

Kaip buvo nurodyta pirmiau 1.6 punkte, sumokėtinos sumos turi būti sumokėtos per tris mėnesius nuo dienos, kurią paraiška buvo pateikta; jeigu dėl kokių nors priežasčių šis laikotarpis viršijamas, valstybė narė paraiškos davėjui turi mokėti delspinigius, kurių dydis 1 % per mėnesį nuo sumokėtinos sumos.

2.1

EESRK remia visus pasiūlymus, kuriais siekiama sumažinti biurokratizmą naudotojams, pirmiausia tais atvejais, kaip yra šiuo metu, kai valstybių administracijos taip pat priverstos supaprastinti savo metodus ir skatinamos geriau organizuoti savo darbą. Šiuo atveju siūlomą supaprastinimą lemia ne tik noras supaprastinti procedūras, bet ir reali būtinybė: kaip EESRK jau yra pabrėžęs (4), pati Komisija aiškinamajame memorandume iš tikrųjų teigia pateikianti tris pasiūlymus (5), kad „dabartinė grąžinimo procedūra...atrodo, yra pernelyg varginanti, nes daugiau kaip 53,5 % didelių bendrovių dėl šių problemų tam tikru metu neprašė grąžinamųjų išmokų, kurios joms priklausė.“

2.2

Iš pavadinimo galima spręsti, kad direktyva taikoma „apmokestinamiesiems asmenims, neįsisteigusiems šalyje, bet įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje“, laikantis tvarkos ir atsižvelgus į sandorius, numatytus šiuo metu galiojančiomis nuostatomis.

2.3

Didžiausia naujovė yra išdėstyta pasiūlymo 5 straipsnyje, kuriame teigiama, kad nebereikės daugiau pateikinėti popierinių paraiškų dėl grąžinamųjų išmokų pridedant sąskaitas faktūras, muitinės sertifikatų originalus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus: bus priimamos elektroniniu būdu pateiktos paraiškos, kuriose bus visa tinkama informacija, kaip atsekti būtinus, administravimo įstaigos turimus dokumentus. Aišku, EESRK remia šį pasiūlymą, tačiau nurodo, kad administravimo įstaigos šią tvarką galėtų taikyti jau dabar, net ir neturėdamos elektroninių priemonių, jeigu tik jų darbas būtų organizuotas geriau ir veiksmingiau.

2.4

Šis paskutinis aspektas nėra jau toks nuvalkiotas, kaip galėtų pasirodyti, ir juo norima pasakyti, kad, jeigu direktyvos įgyvendinimas truktų pernelyg ilgai, mokesčius administruojančios įstaigos ir muitinės tuo tarpu turėtų pradėti supaprastinti savo metodus, nepaisant to, ar jos taikytų popieriais, ar elektroninėmis priemonėmis paremtus metodus, kad vartotojai galėtų pateikti ne tokius sudėtingus dokumentus.

2.5

EESRK visapusiškai remia pasiūlymo 6 straipsnį (6): jis pritaria Komisijos pastangoms nustatyti valstybėms narėms taisyklę, kurios jos turėtų visuomet laikytis palaikydamos ryšį su visuomene, ir ekonominės veiklos vykdytojais, ir kitais piliečiais, o viešojo valdymo įstaiga privalo atsakyti į jai pateiktus klausimus ir veikti greitai. Laikas, per kurį reikia pateikti atsakymą, pirmiausia trijų mėnesių terminas, per kurį viešojo valdymo įstaiga turi priimti arba atmesti paraišką, atrodo yra tinkamas ir priimtinas. Tačiau kyla klausimas, ar šis terminas yra realus visoms 25 valstybėms narėms; iš tikrųjų, kai kuriose šalyse grąžinimas yra toks uždelstas, kad taip gali būti tik dėl būdingo neveiksmingumo, kurį pašalinti gali šiek tiek užtrukti.

2.6

8 straipsnyje taip pat laikomasi sąžiningumo principo, kurį reikėtų visą laiką taikyti palaikant ryšius su viešojo valdymo įstaiga ir mokesčių mokėtojais, t. y. jeigu grąžinamoji išmoka nesumokama per tris mėnesius nuo paraiškos ar prašymo dėl papildomos informacijos padavimo dienos, viešojo valdymo įstaiga pareiškėjui turi mokėti 1 % delspinigius per mėnesį nuo uždelsto mokėjimo dienos. EESRK pritaria šiam principui, tačiau mano, kad nustatytą priemonę nebus lengva taikyti. Iš tikrųjų, jis nurodo, kad 1 % mėnesiniai delspinigiai prilygsta bendrai 12,68 % sudėtinei metinei normai. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų šalių vartotojų apsaugos įstatymuose yra numatytos ribos, kurias viršijus norma būtų laikoma pernelyg didele, šalyse, kuriose 12,68 % viršija šią ribą, palūkanų norma taikoma viešojo valdymo įstaigai, nustatytai vienu iš įstatymų, būtų nelegali pagal kitą įstatymą. Dėl to, EESRK siūlo iš dalies keisti 8 straipsnį, kad delspinigiai už uždelstą mokėjimą būtų apskaičiuojami kiekvienoje šalyje pagal nacionaliniais įstatymais taikomas normas įsiskolinusiems mokesčių mokėtojams.

2.7

Apskritai, EESRK pritaria pasiūlyme išdėstytiems principams, pirmiausia tiems, kurie susiję su pareiškėjų teise gauti grąžinamąsias išmokas ir netiesiogiai, bet veiksmingai skatina tobulinti viešojo valdymo įstaigų darbą. Jame paprasčiausiai rekomenduojama, kad išdėstytos taisyklės būtų realistiškesnės, atkreipiant dėmesį, kad vartotojų apsaugos lygiai, veiksmingumas ir technologiniai ištekliai toliau gerokai skirsis tarp 25 valstybių narių.