3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/35

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria Komisijos komunikate dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių pateiktam Europos jaunimo paktui ir tolesniam jo plėtojimui. Šis komunikatas numato struktūrą, kuri ateityje gali tapti pagrindu plėtojant būsimos politikos kryptis tose srityse, kurios daro įtaką Europos Sąjungoje gyvenantiems jauniems žmonėms.

1.2

Europos likimas vis labiau priklauso nuo jos gebėjimo puoselėti svetingą vaikų ir jaunimo atžvilgiu visuomenę. 2005 m. Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikime buvo priimtas Europos jaunimo paktas, kaip atnaujintos Lisabonos strategijos dalis. Jame daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, be to, juo pripažįstama, kad jaunimo integravimas į visuomeninį ir profesinį gyvenimą bei geresnis jo potencialo panaudojimas yra patys svarbiausi veiksniai, siekiant užtikrinti grįžimą prie ilgalaikio ir tvaraus Europos vystymosi.

1.3

Pripažindamas daugybę iššūkių jauniems žmonėms šiandieninėje visuomenėje, EESRK,daugiau nei dešimtmetį, nuolatos padėdavo plėtoti jaunimo politiką Bendrijos mastu (1). Jis inicijavo svarbias diskusijas svarbiausiose srityse, pavyzdžiui, dėl jaunimo užimtumo, socialinės integracijos, švietimo, mobilumo, NVO vaidmens ir dalyvavimo jose. EESRK taip pat informuotas apie iššūkius su kuriais Europos Sąjunga susiduria dabar ir apie poreikį atgauti pasitikėjimą.

1.4

EESRK siūlo skirti jaunimui svarbiausią vietą šioje sistemoje, kad jauni žmonės būtų skatinami ir jiems. būtų suteikta erdvės aktyviai dalyvauti plėtojant politikos kryptis. Galimybė kažką pakeisti yra pagrindinis jaunimo dalyvavimo stimulas. Valstybės narės ir jų institucijos turi suteikti reikiamus išteklius, paramą ir priemones, kad jaunimui būtų lengviau visais lygiais dalyvauti priimant sprendimus ir vykdant veiklą srityse, kurios daro įtaką jo gyvenimui. Tik tikra įtaka gali paskatinti imtis tikros atsakomybės.

1.5

Dabar labiau nei bet kada Europai reikia nuolatinio jaunimo įsipareigojimo, kuris padėtų kurti integruotą, konkurencingą, saugią ir visa apimančią Europą. Jei siekiama, kad Europos Sąjunga ką nors reikštų jauniems žmonėms, ji turi būti svarbi jų gyvenimui, aktyviai domėtis bei aiškiai ir kūrybiškai tenkinti jų poreikius. Be to, ši iniciatyva bus sėkminga, jei prie jos prisijungs visos suinteresuotos šalys, ypač — jaunimo organizacijos, bei vietos ir regionų valdžios institucijos ir socialiniai partneriai. EESRK prisijungia prie Aukšto lygio grupės pranešime dėl ateities socialinės politikos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje iškilusios idėjos dėl „naujojo susitarimo tarp kartų“, kad būtų pereita nuo „susitarimo, susitelkiančio ties pagyvenusiais žmonėmis ir pagrįsto baime… prie naujojo susitarimo, susitelkiančio ties jaunimui ir pagrįsto pasitikėjimu…, kad visos šios baimės virstų abipusiai palankiu procesu, besiremiančiu teigiamu ateities suvokimu ir nauja sąsajų tarp kartų pusiausvyra.“

1.6

Dėl tos priežasties EESRK tikisi, kad šis komunikatas taps pagrindu didesniam bendradarbiavimui tarp priimančiųjų sprendimus ir jaunimo, tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygiu. Faktinis ir nuolatinis jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimas plėtojant ir įgyvendinant politikos kryptis užtikrins, kad būtų atkreiptas dėmesys į tikruosius jaunimo poreikius, ir sudarys sąlygas jaunimui jaustis atsakingam už Lisabonos procesą.

2.1

Kovo 22–23 d. Europos Tarybos pavasario susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė „Europos jaunimo paktą“ (2). Siūlydami šį paktą Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Švedijos valstybių ir vyriausybių vadovai nurodė keturias pagrindines temas: jaunimo pažeidžiamumą; poreikį plėtoti kartų solidarumą senėjančioje visuomenėje; jaunimo švietimo ir mokymo poreikį; geresnės visų su jaunimu susijusių politikos sričių darnos poreikį.

2.2

Komunikate nagrinėjami įvairūs klausimai ir politikos sritys, kurios ypač aktualios Europos jaunimui ir kuriuos Komisija apibrėžė Baltojoje knygoje „Naujas postūmis Europos jaunimui“ ir vėlesnėje 2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucijoje, kurioje išdėstyta programa dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių.

2.3

Atsakydama į Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimo išvadas, balandžio 12 d. Europos Komisija priėmė bendras gaires (3). Šis gairių paketas, kuris iš vienos pusės remiasi Plačios ekonominės politikos gairėmis, o iš kitos — patvirtintu pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl užimtumo gairių, turi tapti nacionalinių reformų programų, kurias valstybės narės turėtų sudaryti ateinantiems trejiems metams, pagrindu.

2.4

Gairių įžangoje pabrėžta svarbių dalyvių įtraukimo į Lisabonos strategiją svarba ir pažymėta, kad valstybės narės ir ES turėtų pasinaudoti visomis galimybėmis įtraukti regionų ir vietos valdžią, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę į integruotų gairių įgyvendinimą.

2.5

Ekonominės politikos gairėse daugiausia dėmesio skiriama ekonominės politikos kryptims, plačiau prisidedančioms prie Lisabonos uždavinių įgyvendinimo, o Europos užimtumo gairės ypač susijusios su Europos užimtumo strategija ir skirtos koordinuoti valstybių narių užimtumo politikos kryptis. Remiantis Europos užimtumo gairėmis ir pateikiant specialią nuorodą į Europos jaunimo paktą, dalis pakte nurodytų veiklos krypčių yra įtrauktos į integruotas gaires. Dvi gairės ypač atspindi Europos jaunimo pakto turinį: 18 gairė, apimanti jaunimo užimtumo didinimo ir jaunimo nedarbo mažinimo būdus, taip pat klausimus, susijusius su geresniu darbo ir privataus gyvenimo derinimu ir vaikų priežiūros paslaugomis; 23 gairė, kurioje nurodoma mažinti anksčiau paliekančiųjų mokyklas skaičių, didinant galimybes gauti pradinį, vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą, įskaitant stažuotes ir verslo mokymus. Be to, 24 gairėje numatyta plėsti švietimo ir mokymo priemonių tiekimą, plėsti programas, skirtas kvalifikacijų teikimo skaidrumui remti, jų veiksmingam pripažinimui, be to, neformalaus ir neinstitucinio mokymosi įvertinimui. Užimtumo gairių pabaigoje dar kartą nurodoma, kad valstybės narės turėtų platesniu mastu bendradarbiauti reformų klausimais, įtraukdamos į šį procesą parlamentinius organus ir suinteresuotus subjektus tiek regionų, tiek vietos lygiu.

2.6

Šia iniciatyva pabrėžiamas jaunimo vaidmuo esminėse Lisabonos partnerystės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse, ypač pasinaudojant Europos užimtumo ir socialinės integracijos strategiją bei darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“, taip pat raginama nuosekliai derinti iniciatyvas, kurių imamasi atsižvelgiant į minėtas strategijas.

2.7

Pakto priėmimas sutampa su pirmojo 2001 m. Baltosios knygos „Naujas postūmis Europos jaunimui“, įtrauktos į 2002 m. birželio mėn. Tarybos rezoliuciją, įgyvendinimo etapo užbaigimu. Baltojoje knygoje buvo nustatyti Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje metmenys, siekiant sustiprinti aktyvų jaunimo pilietiškumą pagal atviro koordinavimo metodą (AKM), bei įtraukti jaunimo aspektą į kitas politikos kryptis.

2.8

Europos jaunimo pakte, kuris galiausiai buvo priimtas Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikime, pabrėžiama, kad Europos jaunimui reikia naudingos politikos ir priemonių, sudarančių neatskiriamą Lisabonos strategijos dalį, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo švietimą, mokymą, mobilumą, profesinę integraciją ir socialinę integraciją, sudaryti sąlygas profesinę veiklą derinti su šeimyniniu gyvenimu. Šiuo paktu turėtų būti užtikrinta iniciatyvų šiose srityse darna ir duotas postūmis aktyviam, nuolatiniam jaunimo mobilizavimui. Pažymima, kad Europos jaunimo paktas bus sėkmingas, tuo atveju, jei prie jo prisijungs visos suinteresuotosios šalys, pirmiausia — nacionalinės, regionų ir vietos jaunimo organizacijos, taip pat Europos, regionų ir vietos valdžios institucijos bei socialiniai partneriai. Valstybėms narėms pasiūlyta imtis veiksmų trijose srityse: 1) užimtumas, integracija ir socialinė pažanga; 2) švietimas, mokymas ir mobilumas; 3) profesinės veiklos suderinimas su šeimyniniu gyvenimu.

3.1

Rengdamas šios nuomonės projektą, 2005 m. rugsėjo 6 d. EESRK surengė organizacijų, kuriose dalyvauja jaunimas, atstovų pasitarimą. Šio pasitarimo rezultatai įtraukti į šią nuomonę.

3.2

Jaunimo dalyvavimas turėtų būti pradinis visų veiksmų atskaitos taškas. Bet kokios jaunimui skirtos politikos kryptys turi remtis pamatiniu jaunimo dalyvavimo principu, t.y. principu, kuris yra pakartotas Europos ir tarptautiniu mastu (4). Nors EESRK pritaria priemonėms, skirtoms konsultuotis su jaunimu Europos mastu, ypač pasinaudojant „États Généraux“ organizacija 2005 m., tačiau apgailestaudamas pažymi, kad Komunikate nepakankamai apibrėžtos konkrečios rekomendacijos dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimo būdų valstybių narių mastu. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti daugiau kūrybiškesnių metodų, kuriais būtų galima pasiekti ir įtraukti jaunimą.

3.3

EESRK pabrėžia jaunimo aktyvaus dalyvavimo ir savarankiškumo svarbą ne tik darbo rinkai, bet ir visai visuomenei iš esmės. Jaunimo aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime ir jo savarankiškumas turėtų būti tiek tikslas, tiek ir būdas, kuris skatintų jaunų žmonių asmeninį vystymąsi, jų iniciatyvumą, socialinę integraciją ir socialinę sanglaudą apskritai.

3.4

EESRK apgailestaudamas pažymi, kad šiame komunikate nėra aiškiai apibrėžtų priemonių, skirtų faktiniam jaunimo ir jo organizacijų dalyvavimui įgyvendinti. 3.1 punkte minėtame pasitarime studentų organizacijos, pavyzdžiui, pabrėžė, kiek tai, kad jaunimui yra pavesta vadovauti visuotinės svarbos institucijoms, šiuo atveju, privalomo socialinio studentų draudimo sistemai, leidžia jaunimui kaip visumai, o ne vien tik organizuotam jaunimui, imtis atsakomybės ir atstovauti paties jaunimo interesams. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoto ir įgyvendinti politikos kryptis, skirtas bendradarbiauti su jaunimu ir jaunimo organizacijomis ir toliau įtraukti juos į veiklą visuose etapuose. Su jaunimu, jaunimo organizacijomis ir socialiniais partneriais turi būti tariamasi dėl šios iniciatyvos priemonių, susijusių su nacionalinėmis Lisabonos reformos programomis,vystymo ir dėl vėlesnio jų įgyvendinimo.

3.5

EESRK tikisi gauti Komisijos jungtinę ataskaitą (5), kurioje bus pateikta informacija apie valstybių narių iki šiol atliktą darbą srityse, susijusiose su jaunimo dalyvavimu būnant AKM (6) proceso dalimi. Tikimasi, kad jungtinėje ataskaitoje bus pateikti geros praktikos pavyzdžiai, kuriais galėtų vadovautis kitos valstybės narės.

3.6

EESRK siekia aiškumo dėl pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma jaunimo organizacijų, vaidmens taikant atviro koordinavimo metodą. Reikėtų atsiminti, kad Europos Tarybos Lisabonos sesijos išvadų 38 dalyje (7) apibrėžtas NVO vaidmuo taikant atviro koordinavimo metodą. Atsižvelgiant į EESRK kompetenciją ir patirtį, Komitetas gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje ir prisidėti prie priemonių, susijusių su jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimu, kūrimo ir įdiegimo savo veiklos srityje.

4.1

EESRK pritaria ypatingam dėmesiui, kurį paktas teikia klausimams, susijusiems su jaunimo užimtumu. Vis dėlto Jaunimo paktas turėtų būti sukurtas ir įdiegtas vadovaujantis nuostata, kad tai svarbus atskiras tikslas, o ne vien Lisabonos strategijos sudėtinė dalis. Be to, nors Lisabonos strategijos įgyvendinimas svarbus jaunimui, jaunimas savo ruožtu taip pat yra svarbus veiksnys, siekiant sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją. Investuoti į jaunimą yra būtina, siekiant didesnio ekonomikos augimo ir aukštesnių užimtumo rodiklių, nuolatinio naujovių diegimo ir tvirtesnio verslo. Jaunimo dalyvavimas strategijoje, atsakomybės jausmas ir įsipareigojimas siekti jos tikslų yra svarbios, siekiant užtikrinti Lisabonos strategijos veiksmingumą.

4.2

Europos piliečiams ne mažiau svarbus ir užimtumo klausimas, todėl turi būti imtasi visų priemonių, skirtų kovai su nedarbu, kurio nepriimtinas lygis kelia tikrą pavojų visuomenės sanglaudai8. Jaunimo nedarbo lygis Europoje vis dar daugiau nei dvigubai viršija nedarbo lygio vidurkį. Daug jaunų žmonių susiduria su tikra nedarbo grėsme arba kovoja dėl išgyvenimo gaudami ypač mažas pajamas. Jaunimui, kilusiam iš neturtingų gyventojų sluoksnių, etninių mažumų, imigrantų, taip pat žmonėms su negalia ir moterims kyla didesnis socialinės atskirties pavojus. Bendrai kalbant, jaunimo visumą įtakoja tokie reiškiniai, kaip neužtikrintumas, skurdas ir priklausomybė, kas yra neregėta istorinė drama, ir tuo pat metu nauja galimybė jaunimui ir visuomenei susitelkti, siekiant išeiti iš šios neregėtos Europoje padėties.

4.3

Jaunimas susiduria su didesne nedarbo rizika arba rizika dirbant gauti mažesnes pajamas (8). Lisabonos strategija siekiama sukurti ne tik daugiau, bet ir geresnių darbo vietų. Kad kiekvienas jaunas žmogus turėtų realią galimybę įsilieti į darbo rinką, būtina skirti didesnį dėmesį tinkamam profesiniam mokymui ir švietimui, stažuotėms ir sąlygų sudarymui jaunimui realizuoti save asmeniniame ir profesiniame gyvenime ir įgyti gyvenimui reikalingus įgūdžius. Taip pat svarbu, kad mokyklose įgytas išsilavinimas išmokytų jaunus žmones susidoroti su profesinio gyvenimo sunkumais ir sėkmingai naudotis mokymosi visą gyvenimą priemonėmis.

4.4

EESRK pabrėžia pripažįstantis demografinių pokyčių Europoje ir Komisijos Žaliosios knygos dėl demografinių pokyčių sprendimo (9) sąsajas. Pavyzdžiui, asmenų iki 14 metų amžiaus skaičius nuo 2000 iki 2015 metų sumažės 11 %, o iki 2030 metų sumažės dar 6 %. Kartu su šiuo pokyčiu EESRK pabrėžia socialinius, kultūrinius ir politinius pokyčius Europoje. Demografiniai pokyčiai nėra ne vien statistika ir skaičiai; jie reiškia ir būtinybę atsižvelgti į platesnę perspektyvą, svarstant atitinkamas politikos kryptis ir veiklą. Kaip pažymi Aukšto lygio grupė dėl socialinės politikos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, ši demografinė padėtis, kurioje bent iki 2025 m. žymiai mažės jaunimo grupės įtaka, gali suteikti galimybę (jei mes sugebėsime ja pasinaudoti), kadangi ji numato „mažesnę visuomenės išteklių paklausą“ bei kitą galimybę žymiai patobulinti šias sritis, panaudojant ribotas sąnaudas.

4.5

Dėl to EESRK tikisi, kad Europos paktas, skirtas jaunimui ir bendradarbiaujant su juo, galės žymiai pagerinti Europos jaunimo gyvenimo sąlygas ir perspektyvas ir kartu sustiprinti Lisabonos strategijos įgyvendinimo veiksmingumą.

5.1

EESRK pritaria Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kad jaunimas turėtų gauti naudos iš politikos ir priemonių, kurios būtų neatskiriama Lisabonos strategijos dalis.

5.2

Komunikate įvardyti tokie integruotų gairių aspektai, svarbūs siekiant didinti Jaunimo pakto poveikį:

5.3

EESRK nusivylęs pažymi, kad nors ir buvo numatyti veiksmai minėtoms priemonėms įgyvendinti, komunikate nėra pakankamai aiškiai apibrėžti ir nustatyti nei valstybių narių, nei Komisijos uždaviniai. Tokiu metu, kai piliečiai abejoja Europos Sąjungos vertybėmis, yra gyvybiškai svarbu, kad Europa suvoktų, jog reikia imtis efektyvių veiksmų. Norint to pasiekti, būtina, kad uždaviniai būtų nedviprasmiškai suformuluoti ir kryptingai vykdomi, siekiant rezultato.

5.4

Nacionalinės vyriausybės turi būti raginamos nacionalinių reformų programose apibrėžti tikslus ir nustatyti aiškius uždavinius. Šie tikslai ir uždaviniai turi būti skirti ne tik iššūkiams, kylantiems jaunimui išvardytose srityse, bet ir atkreipti dėmesį į klausimus, turinčius didelės, nors ir netiesioginės, įtakos šiems tikslams pasiekti. Paminėtini Būsto ir gyvenamosios vietos klausimai, taip pat būtinybė sukurti šeimos politiką, skirtą jauniems tėvams. Svarbu, kad tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiais veiktų tinkami ir efektyvūs veiklos derinimo mechanizmai, o visose srityse būtų siekiama darnaus požiūrio.

5.5

EESRK reikalauja apsvarstyti tokių uždavinių įtraukimą į valstybių narių nacionalines Lisabonos reformų programas:

5.6

EESRK ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su jaunimo darbo pripažinimu, ir tikisi naujų iniciatyvų, tarp kurių paminėtinas „Jaunimo pasas“. Vis dėlto EESRK mano, kad vien „Jaunimo paso“ nepakanka norint, kad jaunimo darbas taptų labiau pripažįstamas. Todėl jis rekomenduoja Komisijai bendradarbiauti su darbdavių organizacijomis, darbuotojų organizacijomis, oficialios švietimo sistemos atstovais ir atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios padėtų sukurti universalią metodiką, suteiksiančią daugiau informacijos apie jaunimo darbo indėlį į jaunimo ugdymą, bei apie įgūdžius, vertybes ir požiūrį, kuriuos jaunimas įgyja aktyviai dalyvaudamas jaunimo organizacijose ir jaunimo veikloje. EESRK gali palengvinti šį procesą.

5.7

Europos valstybėse, užimančiose aukščiausias pozicijas Pasaulio ekonominio forumo konkurencingumo skalėje, po socialinių pokyčių (11) padidėjo investicijų į socialinę politiką ir socialinę apsaugą, išaugo užimtumo rodikliai ir sumažėjo skurdas. Jų sėkmės pagrindas yra subalansuotos socialinės apsaugos sistemos, grindžiamos solidarumo principu ir sudarytos tokiu būdu, kad būtų pajėgios apsaugoti nuo pagrindinių grėsmių, su kuriomis savo gyvenime susiduria atskiri žmonės.

5.8

EESRK primygtinai reikalauja didesnį dėmesį skirti jaunimo padėčiai kaimo vietovėse ir skurdžiuose miestuose. Jaunų žmonių padėtis dažnai yra nepalanki dėl vietovės, kurioje jie gyvena. Daugelyje kaimo vietovių ir skurdžiuose miestuose jaunimas negali įgyti aukštos kokybės išsilavinimo ir išsimokslinimo, gauti tinkamų medicinos paslaugų; jų mobilumo, laisvalaikio, įsidarbinimo ar dalyvavimo pilietinės visuomenės gyvenime galimybės yra ribotos. Turėtų būti diegiamos specialios priemonės, užtikrinančios, kad jaunimas tam tikrose geografinėse vietovėse galėtų visapusiškai pasinaudoti galimybėmis ir turėtų gyvenime pasirinkimo laisvę. Daugelio kaimo vietovių atokumas reiškia, kad jaunimo nepasiekia reikiama informacija, ypač susijusi su galimybėmis.

5.9

EESRK pritaria siūlymui 2005 m. pradėti itin socialiai nuskriausto jaunimo socialinės integracijos tyrimus. Vis dėlto valstybės narės turi paspartinti problemų, susijusių su vaikų skurdu, sprendimą ir apibrėžti neatidėliotinus uždavinius. Šių problemų sprendimui būtinai reikalinga plati, ilgalaikė ir tinkamai finansuojama veiksmų programa, atitinkanti vaikų skurdo įvairialypį pobūdį. Vaikų skurdas sukelia įvairių tokių vaikų problemų, susijusių su sveikatos apsauga, švietimu ir netgi vaiko „gyvenimo šansu“ ateityje išsiveržti iš neturto žabangų. Valstybės narės turi nedelsdamos imtis politikos krypčių, apimančių visą šių problemų spektrą, įgyvendinimo.

5.10

Komisija įpareigojama integruoti neįgaliuosius, kaip aiškiai įtvirtinta Europos veiksmų plane dėl žmonių su negalia lygių galimybių (12). Taigi Komisijos pareiga yra visada ir visur kovoti su diskriminacija. Neįgaliųjų integracija būtina, siekiant užtikrinti žmonių su negalia visateisį ir lygų dalyvavimą bei įtraukimą į visuomenės gyvenimą. EESRK pabrėžia, kad siekiant, jog jaunimo politika visiškai apimtų ir jaunus žmones su negalia, į komunikatą turi būti įtraukti šie punktai: lygus dalyvavimas Europos jaunimo programoje; lygios galimybės gauti informaciją apie jaunimo politikos kryptis, jaunimui skirtus projektus ir priemones.

5.11

Jaunimas — nevienalytė kategorija. Todėl EESRK primygtinai nurodo, kad nacionalinių valstybių lygiu įgyvendinamos politikos kryptys turi būti pakankamai diferencijuotos, atsižvelgiant tiek į darbo rinkos poreikius, tiek ir į atskirų asmenų poreikius. Komitetas taip pat ragina Europos Komisiją atlikti Europos jaunimo padėties ir poreikių analizę

6.1

EESRK gerai vertina Komisiją už tai, kad ji į šią iniciatyvą įtraukė aktyvaus jaunimo pilietiškumo principą, nepaisant to, kad jis ir nebuvo įtrauktas į Europos jaunimo paktą. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui remti ir sujungti keturis dabartinius jos tikslus: dalyvavimą, informavimą, savanorišką veiklą ir žinias apie jaunimo problemas. Tačiau EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog atviro koordinavimo metodas dabar būtų taikomas siekiant gauti apčiuopiamų rezultatų. Taigi, dėmesys turi būti atkreiptas į AKM sistemos ir jos taikymo trūkumus ir turi būti stengiamasi juos ištirti.

6.2

EESRK pritaria, kad valstybės narės ataskaitas dėl bendrų dalyvavimo ir informavimo tikslų įgyvendinimo pateiktų iki 2005 m. pabaigos, o ataskaitos dėl savanoriškos veiklos ir žinių apie jaunimo reikalus būtų pateiktos 2006 m. Vis dėlto EESRK ragina siekti glaudesnės partnerystės, pabrėždamas, kaip svarbu įtraukti visus suinteresuotus subjektus, ypač jaunimą ir jaunimo organizacijas, rengiant nacionalinės pažangos ataskaitas. Siekiant skaidrumo, svarbu, kad šios ataskaitos būtų rengiamos viešai ir (arba) bent po pateikimo su jomis būtų leidžiama viešai susipažinti. Taip pat ir NVO turėtų būti skatinamos ir remiamos finansiškai, kad pateiktų savo AKM proceso vertinimą.

6.3

Pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai yra neatsiejama bet kokios pliuralistinės demokratijos dalis. Jaunimo organizacijos šiame kontekste vaidina svarbų vaidmenį propaguodamos aktyvų pilietiškumą ir dalyvavimą. Jos tai daro dirbdamos tiesiogiai su jaunimu ir jaunimui bei siekia ugdyti jų asmeninius įgūdžius ir pasitikėjimą, kad jie išvystytų savo potencialą ir galėtų išnaudoti savo galimybes bei susikurti aukštą gyvenimo kokybę. Šios organizacijos veikia žemiausiu lygiu ir padedamos pavienių asmenų bei jų grupių sprendžia vietinius klausimus savo teritorijoje. Jų veikla taip pat susijusi su jaunimo tarpusavio paramos propagavimu ir pajėgumų didinimu. Jaunimo NVO turėtų būti suteikiama atitinkama finansinė parama, reikiamas pripažinimas ir priemonės, kurios suteiktų joms galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus ir visų lygių visuomenės gyvenime.

6.4

Nagrinėdamas klausimą dėl atstovavimo Europos pilietinės visuomenės organizacijoms pilietiniame dialoge, EESRK yra jau keletą kartų (13) pabrėžęs, kad tik aiškiai nustatytas atstovavimas pilietinės visuomenės dalyviams gali suteikti teisę veiksmingai dalyvauti procesuose, susijusiuose su Bendrijos sprendimų formavimu ir rengimu, pvz., socialiniai partnerių dalyvavimo Europos socialiniame dialoge atveju.

6.5

EESRK nusivylęs pažymi, kad pagrindinis Komisijos akcentuotas savanorių indėlis visuomenės labui buvo susijęs tik su jų veikla gamtos katastrofų metu. Nepaisant to, kad tai vertinga veikla, EESRK mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų pripažinti ir pažymėti nuolatinį savanorių vaidmenį daugybėje įvairių NVO, veikiančių vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu. Komitetas ypač ragina valstybes nares sudaryti palankias sąlygas savanoriškai veiklai taikant tinkamas mokesčių politikas, pripažįstant, kad savanoriška veikla — tai ne tik psichologinio ir etinio jaunų žmonių pasitenkinimo šaltinis, bet taip pat ji sudaro galimybes teikti daugybę socialinės gerovės paslaugų arba jas atpiginti

6.6

EESRK apgailestauja, kad siūlomi veiksmai yra beveik nereikšmingi, juose nėra keliama jokių uždavinių arba aiškių tikslų. Tai — praleista proga pasiekti su šio labai svarbaus elemento plėtote susijusios pažangos.

6.7

Europos programos vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant tikslus, susijusius su atviro koordinavimo metodo taikymu ir Europos jaunimo pakto įgyvendinimu, taip pat su jaunimo dalyvavimo, įgyvendinant kitas su juo susijusias politikos kryptis, stiprinimu. EESRK remia Komisijos požiūrį, kad vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu įgyvendinant įvairias Europos programas turėtų būti kuriami projektai, kurie skatintų jaunus žmones tapti aktyviais, veikloje dalyvaujančiais piliečiais ir padėtų jiems plėtoti savo sugebėjimus. Vis dėlto, nors daug programų iš tiesų galėtų būti naudojamos siekiant šio tikslo, kyla būtinybė propaguoti šias programas jaunimui bei jaunimo organizacijoms ir labiau pritaikyti jas jaunimo poreikiams. Įvairių programų, visų pirma Europos socialinio fondo ir Struktūrinių fondų, naudojimas yra pagrindinė prielaida jaunimo politikoje žengti nuo retorikos prie veiksmų. Įvairūs projektai, įgyvendinami siekiant skatinti geresnes jaunimo gyvenimo sąlygas arba užimtumą, dažniausiai yra pernelyg smulkūs, kad šie fondai juos galėtų remti. Taigi Komisija ir valstybės narės turėtų veikti kartu su jaunimo organizacijomis, kad būtų palengvintas ES programų finansavimas Europos jaunimo labui.

6.8

EESRK yra tos nuomonės, kad programa, turinti didžiausią potencialą ir siekianti įgyvendinti uždavinius, susijusius su jaunimo asmeninio ir socialinio vystymosi stiprinimu ir aktyvaus pilietiškumo propagavimu, yra Europos jaunimo programa. Mes pritariame iniciatyvai sukurti naują Jaunimo veiksmų programą 2007–2013 metams ir toliau aktyviai dalyvausime ją rengiant. Atsižvelgiant į programos išplėtimą ir didėjantį jaunimo siekį ja naudotis, mes griežtai reikalaujame, kad Europos Vadovų Taryba paremtų pasiūlymą iki 1,200 milijonų € padidinti šios programos biudžetą. Be to, mes manome, kad klausimais, susijusiais su programos įgyvendinimu, turi būti reguliariai konsultuojamasi su jaunimu, jaunimo organizacijomis ir Europos jaunimo forumu. EESRK ragina nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas imtis naujoviškų eksperimentų, skatinant jaunimo dalyvavimą konsultacinėse procedūrose nacionaliniu lygiu bei keistis jaunimo įsiliejimo į šias institucijas geros praktikos pavyzdžiais.

7.1

EESRK palaiko Komisijos pasiūlymą visų pirma sutelkti dėmesį į tas politikos sritis, kurias apima Europos jaunimo paktas. Vis dėlto, EESRK pabrėžia integruotos ir tarpsektorinės jaunimo politikos svarbą, plėtojant su jaunimu susijusias politikos kryptis.

7.2

Horizontalus požiūris į politikos raidą užtikrins labiau koordinuotą ir veiksmingesnę strategiją. Plėtodamos politikos kryptis, pvz., užimtumo gaires, valstybės narės nuolat konsultuojasi su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis. Valstybės narės taip pat privalo konsultuotis su jaunais žmonėmis ir jų organizacijomis dėl juos paveikiančių politikos krypčių.

7.3

EESRK savo nuomonėje „Nutukimas Europoje — pilietinės visuomenės partnerių vaidmuo ir atsakomybė“ (14) pažymi, kad Europoje daugiau nei 14 milijonų vaikų turi viršsvorį, o 3 milijonai iš jų yra nutukę. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad kiekvienais metais šis skaičius padidėja 400 000. Į šios problemos sprendimą EESRK kviečia įsitraukti visus suinteresuotus subjektus, įskaitant ir jaunimą.

7.4

Komitetas, kaip ir Komisija, yra labai susirūpinęs dėl veiksmų, skirtų vaikų ir jaunimo sveikatai, ir ypač sveikai gyvensenai. Komitetas yra įsitikinęs, kad šios rūšies veiksmai turi didelio poveikio piliečiams ir yra skubiai reikalingi. Dėl to Komitetas ragina, kad iniciatyva, skirta šiems veiksmams remti ir numatyta 2006 m., būtų atkelta į 2005 m., ir taip pat atitiktų šiuo metu vykstančias konsultacijas ir iniciatyvas.

7.5

EESRK ragina pagal Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą pradėti tyrimus dėl jaunimo dalyvavimo atstovaujamojoje demokratijoje ir savanoriškoje veikloje poveikio. Tokia ataskaita leistų iš anksto numatyti dalyvavimo poveikį.