LT

|| EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

Briuselis, 2004 7 14

KOM(2004) 486 galutinis

2004/0155 (COD) 2004/0159 (COD) I tomas

 

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

išdėstančios nauja redakcija 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicines paslaugas teikiančių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo

(pateikta Komisijos) {SEK(2004) 921}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           BENDROSIOS PASTABOS

Bendra ES finansų rinka bus esminis veiksnys skatinant Europos ekonomikos konkurencingumą ir mažinant kapitalo sąnaudas bendrovėms. Finansinių paslaugų veiksmų plane pranešama apie direktyvą 2004 metais dėl naujų kapitalo pakankamumo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, neatsiliekant nuo pažangos G-10 Bazelio bankininkystės priežiūros komitete[1].

1988 m. G-10 Bazelio bankininkystės priežiūros komitete pasiektas sutarimas dėl vadinamojo Bazelio susitarimo (Bazelis I), ir po to daugiau kaip šimte šalių[2] priimti minimalūs kapitalo reikalavimai. Iš esmės tuo pačiu metu buvo priimtos pagrindinės ES direktyvos (1989 m. balandžio 17 d. Direktyva 89/299/EEB dėl nuosavų lėšų, 1989 m. gruodžio 18 d. Direktyva 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo koeficiento, konsoliduota 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo).

Šios direktyvos reglamentuoja kredito įstaigų riziką, atsirandančią iš paskolų teikimo veiklos. 1993 m. kovo 15 d. Direktyva 93/6 EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo buvo išplėstos taisyklės investicinėms įmonėms ir dėl kredito rizikos, ir dėl rinkos rizikos.

1. Poreikis tobulinti europinius reikalavimus.

Esamos taisyklės turėjo didelės įtakos bendrai rinkai ir aukštiems rizikos ribojimo standartams. Tačiau buvo nustatyta įvairių reikšmingų trūkumų.

1. Naudojant apytikrius kredito rizikos įverčius, rizika išmatuojama labai apytikriai ir tie įverčiai gali tapti nepatikimi.

2. Kapitalo arbitražo apimtis: naujovės rinkose finansų įstaigoms suteikė galimybę per arbitražą veiksmingai nuslėpti neatitikimą tarp įstaigos nuosavo kapitalo paskirstymo rizikai padengti ir minimalių kapitalo reikalavimų.

3. Nepakankamas veiksmingo rizikos mažinimo pripažinimas: dabartinėmis direktyvomis nepakankamai pripažįstami rizikos mažinimo metodai.

4. Pagal esamas direktyvas nurodoma ne visa rizika, įskaitant operacinę riziką, kuriai netaikomi kapitalo mokesčiai.

5. Priežiūros institucijos neprivalo įvertinti realios kredito įstaigų rizikos, siekdamos įsitikinti, kad tų įstaigų turimas kapitalas yra pakankamas atsižvelgiant į tą riziką.

6. Priežiūros institucijos neprivalo bendradarbiauti: rinkoje, kuri tampa vis labiau tarptautinė, institucijos, prižiūrėdamos tarptautines grupes, turi veiksmingai bendradarbiauti tarpusavyje, kad sumažintų reglamentavimo naštą.

7. Nėra adekvačios rinkos informacijos: dabartinėmis direktyvomis nepalengvinamos sąlygos veiksmingai rinkos disciplinai dėl patikimos informacijos rinkos dalyviams, kad jie galėtų daryti pagrįstus vertinimus.

8. Nepakankamas įstatymų sistemos lankstumas: dabartinėje ES sistemoje trūksta lankstumo, siekiant neatsilikti nuo sparčių finansinių rinkų ir rizikos valdymo praktikos pokyčių bei reglamentavimo ir priežiūros priemonių tobulėjimo.

Kas atsitiktų, išlaikius status quo?

Plačiai sutariama, kad dabartinė situacija nėra tvari. Kapitalo reikalavimai ir rizika ir toliau nesutaptų, todėl rizikos ribojimo taisyklių veiksmingumas būtų varžomas bei didėtų pavojus vartotojams ir finansiniam stabilumui. Visas rizikos, kurią tam tikros finansų įstaigos prisiima, mastas vis tiek nebūtų užfiksuojamas. Be to, nebūtų aktyviai skatinami ar pripažįstami naujausi ir veiksmingiausi rizikos valdymo metodai, ir finansinių paslaugų grupėms, veikiančioms daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, ir toliau tektų neproporcinga našta, susidaranti dėl daugialypių reglamentavimo ir priežiūros sluoksnių. Galiausiai ES negalėtų tinkamai pasinaudoti būsimais pokyčiais, nes sunku greitai atnaujinti dabartinę ES įstatymų sistemą. Atsižvelgiant į siūlomą naujojo Bazelio susitarimo įgyvendinimą pasaulio mastu, ES finansinių paslaugų sektorius atsidurtų daug nepalankesnėje padėtyje, palyginti su užsienio konkurentais.

2. Požiūris direktyvoje

Komisijos 1998 m. finansinių paslaugų veiksmų plane teigiama, kad ES reikia tikslių, nuoseklių tarptautiniu mastu ir modernių rizikos ribojimo standartų, kurie taip pat būtų proporcingi ir kuriais būtų atsižvelgiama į rizikos, atsirandančios dėl situacijos, kurioje sudaromos pozicijos, ypač teikiant paskolas vartotojams bei mažiesiems ir vidutiniams subjektams, sumažinimą. Taisyklės turėtų būti taikomos ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms (siekiant sukurti vienodas konkurencijos sąlygas), tačiau taip pat jos turi būti proporcingos ir jomis turi būti visiškai atsižvelgiama į natūralią ES finansų įstaigų įvairovę.

2.           Konsultacijos ir poveikio įvertinimas

a. Konsultacijos su susijusiomis ir suinteresuotomis šalimis

Komisija su susijusiomis ir suinteresuotomis šalimis konsultuojasi nuo 1999 m. lapkričio mėn. Trys išsamūs konsultacijų dokumentai buvo išleisti 1999 m. lapkričio 22 d., 2001 m. vasario 5 d. ir 2003 m. liepos 1 d. Išsamus struktūrinis dialogas su susijusiomis šalimis buvo suorganizuotas 2002 m. lapkričio 18 d. Paskelbti konsultacijų dokumentai dėl konkrečių techninių klausimų: nekilnojamasis turtas ir padengtos obligacijos – 2003 m. balandžio 7 d.; tikėtini ir netikėti nuostoliai – 2003 m. lapkričio 26 d.; kolektyvinio investavimo subjektai – 2004 m. vasario 3 d.

Respondentai iš esmės labai palaikė pagrindinius projekto tikslus. Jie remia pasiūlymą dėl didesnio jautrumo rizikai ir iš to išplaukiantį didesnį finansinį stabilumą. Šiuo metu jaučiamas neatidėliotinas poreikis atnaujinti taisykles, siekiant reaguoti į didelę rizikos įvertinimo ir valdymo metodų pažangą finansinių paslaugų sektoriuje ir atspindėti sudėtingesnius reglamentavimo ir priežiūros būdus. Komisijos požiūris, kad ES kapitalo sistema turėtų būti pataisyta pagal naująsias tarptautines sistemas, bet skirtis nuo jų, kai tai būtina dėl ypatingų sąlygų ES, yra stipriai palaikomas.

Nesudėtingos įstaigos

Plačiai ir stipriai palaikomas naujųjų taisyklių taikymas Europoje visoms kredito įstaigoms ir investicines paslaugas teikiantiems subjektams, neatsižvelgiant į įstaigos teisinį statusą ir sudėtingumą, taip pat siekiant išvengti „antrarūšių“ įstaigų, kurios galėtų atsirasti, jei tam tikros įstaigos būtų išskirtos. Tai rodo, kad siūloma nauja sistema laikoma tinkama plačiai taikyti.

Naujosios direktyvos lankstumas

Ir toliau plačiai ir stipriai palaikomas pasiūlymas užtikrinti, kad naująja sistema reaguojama į rinką ir priežiūros naujoves tam, kad ES finansinių paslaugų sektorius išliktų optimaliai veiksmingas ir konkurencingas. Susijusios šalys remia tai, kad ilgalaikiai principai ir tikslai nustatomi straipsniuose, o prieduose pateikiamos išsamesnės techninės nuostatos. Procedūroje dėl priedų pakeitimo turi būti užtikrinamos išsamios ir veiksmingos konsultacijos su suinteresuotomis šalimis.

Investicinės įmonės

Siekiant atsižvelgti į susirūpinimą, kurį išreiškė kai kurie investicinių įmonių sektoriaus atstovai, dėl kapitalo reikalavimų taikymo investicinėms įmonėms, kurie, jų nuomone, tinkamesni kredito įstaigoms, buvo padaryta reikšmingų pakeitimų.

Sudėtingumas

Kai kurie respondentai prašė paprastumo ir mažiau nurodymų. Komisija pasirūpino, kad tekstas taptų aiškesnis ir patogesnis vartotojui. Jo forma bus patraukli įstaigoms, pageidaujančioms paprastų taikyti taisyklių arba norinčioms laipsniškai pereiti prie sudėtingesnių kapitalo taisyklių. Siūlomą naująją sistemą sudaro daug ir įvairaus sudėtingumo galimybių ir metodų.

Nuo 1999 m. taip pat įvyko atskirų konsultacijų dėl detalių klausimų. Pasiūlyme buvo atsižvelgta į labai detalias ir naudingas suinteresuotų šalių, visų pirma bankininkystės ir investicinių įmonių srities, pastabas.

b. Poveikio įvertinimas

Siekiant nustatyti, ar egzistuoja veiksmų ES lygiu poreikis ir, jei taip, kokių, buvo atliktas išplėstinis poveikio įvertinimas.

Bazelio komitetas paskelbė kiekybinio poveikio tyrimą (KPT3), kuriame dalyvavo kredito įstaigos 40-tyje šalių ir kuriame įvertinamas naujųjų Bazelio pasiūlymų dėl bankų minimalių kapitalo reikalavimų poveikis. Komisija padėjo šį tyrimą išplėsti į ES šalis, neatstovaujamas Bazelyje. Esminės išvados buvo tai, kad kapitalo reikalavimai ES kredito įstaigoms naujosiomis taisyklėmis bus sumažinti apskritai apie 5 %, palyginti su dabartiniu lygiu. Be to, įvairių metodų rezultatai atitinka tikslus – visų pirma derinant kapitalo neutralumą su tinkamomis paskatomis įstaigoms pereiti prie sudėtingesnių metodų. Galiausiai mažesniosioms Bendrijos kredito įstaigoms, pasirenkančioms paprastą metodą, bus taikomi kiek mažesni kapitalo mokesčiai; didesniosioms tarptautiniu mastu veikiančioms kredito įstaigoms, pasirenkančioms pažangesnį metodą, kapitalo mokesčiai iš esmės nesikeis; mažesniosioms, bet specializuotoms ir modernioms ES kredito įstaigoms, pasirenkančioms pažangųjį metodą, galėtų būti taikomi žymiai mažesni kapitalo reikalavimai nei dabar. Svarbu tai, kad pagrindinis kapitalo reikalavimų sumažinimo šaltinis – „mažmeninis“ portfelis, kurį daugiausia sudaro mažesnės kaip 1 mln. EUR paskolos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir būsto hipotekinės paskolos. Šį kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms sumažinimą daugiausia kompensuoja naujieji kapitalo mokesčiai, susiję su operacine rizika.

Be to, Barselonos Europos Vadovų Tarybos prašymu Komisija užsakė tyrimą apie pasiūlymo projekto dėl naujų kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ES pasekmes[3]. PricewaterhouseCoopers parengta galutinė ataskaita[4] poveikio atžvilgiu yra teigiama (kritikuojamos tik dvi sritys: investicinės įmonės ir rizikos kapitalas – Komisijos pasiūlymuose atsižvelgta į abi). Esminės išvados tokios, kad naujoji kapitalo reikalavimų sistema turėtų būti teigiama Europos Sąjungai ir rizikos ribojimu pagrįstam reglamentavimui ES. ES kredito įstaigų kapitalo reikalavimai turėtų sumažėti ± 5 % (90 mlrd. EUR) ir reikšti kasmetinį pelno padidėjimą ± 10–12 mlrd. EUR. Nėra nepatogumų mažesniosioms kredito įstaigoms ir požymių, kad naujoji tvarka vers įstaigas jungtis ar konsoliduotis. Sprendimas direktyvoje apimti visas kredito įstaigas nesudarys ES įmonėms nepalankių konkurencijos sąlygų, kaip ir JAV sprendimas apie 20 didesniųjų kredito įstaigų taikyti tik pažangius metodus nedarys konkurencijai reikšmingo poveikio. Teisės aktų įgyvendinimo išlaidas kredito įstaigoms lemia ne tik Bazelis II. Daugelį šių investicijų (galbūt iki 80 %) vis tiek būtų reikėję padaryti, bet per ilgesnį laikotarpį. Svarbu tai, kad daugelyje ES valstybių narių MVĮ finansavimo prieinamumui ir kainai nebus neigiamo poveikio (procikliškumo poveikis mažesnis ir mažiau žalingas nei taikant dabartines taisykles). MVĮ baiminimosi priežastys – nepakankamas supratimas apie Bazelį II. Bazelio II makroekonominis poveikis ES ekonomikai yra mažas – pasiūlos atžvilgiu galėtų įvykti gerybinis šokas ekonomikai, kuris sumažintų kapitalo kainą įmonėms ir ES BVP padidintų 0,07 %. Apskritai naujoji kapitalo sistema sumažins bankininkystės sistemos pažeidžiamumą, gerindama rizikos supratimą ir tobulindama rizikos valdymą, o veiksmingesnis kapitalo paskirstymas turėtų per ilgą laiką padaryti palankų poveikį ES ekonomikai.

3.           Teisinis pagrindas

Pasiūlymai grindžiami Sutarties 47 straipsnio 2 dalimi, kuri yra teisinis pagrindas priimti Bendrijos priemones, skirtas siekti finansinių paslaugų vidaus rinkos. Pasirinkta priemonė – direktyva, kuri yra tinkamiausia priemonė pasiekti tikslams ir iš dalies keičia galiojančias direktyvas, apimančias tuos pačius techninius klausimus. Jos nuostatos neviršija to, kas būtina užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

4.           Pastabos apie straipsnius

Pasiūlymai pateikti taikant išdėstymo nauja redakcija metodą (Tarpinstitucinis susitarimas 2002/C 77/01), kurio pagalba įmanoma padaryti esminius galiojančių teisės aktų pakeitimus, atskirai neišleidžiant pakeitimų direktyvos. Dėl to sumažėja painiavos, ir ES teisės aktai tampa lengviau prieinami ir suprantami.

Siekiant pagerinti direktyvų struktūrą, rengimą ir aiškumą, daugeliui nuostatų padaryti neesminiai pakeitimai.

A.          Direktyva 2000/12/EB

4 straipsnis. Apibrėžimai

4 straipsnyje pateikiami tam tikri nauji esminių sąvokų apibrėžimai, siekiant paaiškinti, ką jos reiškia, ir geriau jas suprasti.

22 straipsnis

Esama formuluotė buvo iš dalies pakeista, siekiant paaiškinti ir išplėsti kredito įstaigų pareigą turėti veiksmingas vidaus rizikos valdymo sistemas. Kadangi šie reikalavimai apima labai įvairias kredito įstaigas, juos vykdyti reikės proporcingai. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos V priede.

56–67 straipsniai

Buvo padaryta šiek tiek pakeitimų. Nors neketinama peržiūrėti nuosavų lėšų apibrėžimo, būtina padaryti ribotą pakeitimų skaičių, nes Bazelio komitete (Madrido sprendimas) pakeistas tikėtino nuostolio traktavimas.

68–75 straipsniai

Kredito įstaigos privalo nuolat turėti pakankamai nuosavų lėšų ir nurodyti minimalų tų nuosavų lėšų dydį. Nuostatose nurodoma, kaip tų reikalavimų reikėtų laikytis, jei kredito įstaiga yra grupės dalis (valstybių narių institucijoms egzistuojanti galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų buvo išlaikyta, bet patikslinta). Reikalavimų apskaičiavimas buvo paaiškintas atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo.

76–101 straipsniai

Šiomis nuostatomis pakeičiami egzistuojantys su kredito rizika susiję mokumo rodiklio reikalavimai ir įvedami du metodai pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti.

Standartizuotas metodas (78–83 str.) pagrįstas galiojančia sistema, kai rizikos koeficientai nustatomi paskirstant turtą ir nebalansinius straipsnius į keletą rizikos krepšelių. Jautrumas rizikai padidintas per keletą rizikos klasių ir rizikos krepšelių (79 str.). Rizikos koeficientai nehipotekiniams mažmeniniams straipsniams (75 %) ir būsto hipotekoms (35 %) yra mažesni. Įvestas 150 % rizikos koeficientas turtui, kuris pradelstas 90 dienų (100 % būsto hipotekoms). Leidžiama naudoti kredito reitingo agentūrų reitingus rizikos koeficientams priskirti, kai jie prieinami (išoriniai reitingai) (81–83 str.). Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos VI priede.

Vidaus reitingais pagrįstas (IRB) metodas (84–89 str.) kredito įstaigoms suteikia galimybę naudoti savo rizikos parametrų, būdingų įvairiomis jų kredito rizikos pozicijomis, įverčius. Šie parametrai naudojami nustatytiems apskaičiavimams, kad pasikliovimas būtų 99,9 %. Pagrindinis metodas kredito įstaigoms suteikia galimybę naudoti savo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčius, o teisės aktais nustatytas vertes – kitiems rizikos komponentams. Pagal pažangųjį metodą kredito įstaigos gali naudoti savo nuostolių, atsirandančių dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir jų pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įverčius. Vertinant rizikos parametrų vertes, kredito įstaigoms leidžiama naudoti bendrus duomenis. Taip mažesniosios kredito įstaigos gali taikyti jautresnį rizikai metodą kapitalo reikalavimams apskaičiuoti.

Siūlomos IRB metodo perkėlimo taisyklės (85 str.) kredito įstaigoms suteikia lankstumo per priimtiną laikotarpį įvairias verslo linijas ir pozicijų klases perkelti į pagrindinį arba pažangųjį IRB metodą. Metodą iš dalies galima taikyti nedidelių pozicijų klasėms ir verslo linijoms (kapitalo reikalavimai gali būti apskaičiuojami pagal standartizuotą metodą, net jei kitoms pozicijų klasėms kredito įstaiga taiko IRB metodą). Siūlomoje ES sistemoje pripažįstama, kad reikalavimas mažosioms kredito įstaigoms sukurti reitingų sistemą tam tikroms sandorio šalims potencialiai yra labai sunkus. Siūloma metodą šioms pozicijų klasėms nuolat taikyti iš dalies net ir tais atvejais, kai kredito įstaigų pozicijos tokioms sandorio šalims yra didelės (89 str.).

Atitinkamos techninės nuostatos dėl IRB metodo pateikiamos VI priede.

90–93 straipsniai

Taisyklėse nustatomi bendri rizikos mažinimo klausimai ir nuosekliai traktuojama bendra bazinė rizika ar ekonominis poveikis. Be kita ko, tai yra įvairesnių užtikrinimo priemonių ir garantijų/kredito išvestinių finansinių priemonių teikėjų, palyginti su dabartine tvarka, pripažinimas. Pagal IRB pagrindinį metodą tinkamai, atsižvelgiant į rizikos ribojimo principus, pripažįstamos finansinės gautinos sumos ir fizinės užtikrinimo priemonės. Yra alternatyvių metodikų, suteikiančių kredito įstaigoms galimybę pasirinkti iš įvairaus sudėtingumo metodų (paprastasis metodas, pagrįstas lengvai taikomu rizikos koeficiento pakeitimo metodu, arba išsamusis metodas, apimantis gautos užtikrinimo priemonės vertės kintamumo koregavimo taikymą). Kintamumo koregavimui apskaičiuoti galima panaudoti įvairaus sudėtingumo metodus (paprastas priežiūros metodas, kai palyginamųjų kintamumo koregavimo sumos surašomos į lentelę, arba jautresnis rizikai savo įverčių metodas). Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos VIII priede.

94–101 straipsniai

Šiuose straipsniuose pirmą kartą pateikiamos suderintos kapitalo reikalavimų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais veikla ir investicijomis, taisyklės. Tai yra žymiai geresnė kapitalo reikalavimų sistema, kuri kredito įstaigoms suteikia galimybę pasinaudoti finansavimu, balansinės veiklos valdymu ir kitais tokių sandorių teikiamais privalumais. Ji taip pat sumažins pakeitimo vertybiniais popieriais, kaip kapitalo arbitražo priemonės, apimtį. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos IX priede.

102–105 straipsniai

Šiomis nuostatomis įvedami reikalavimai dėl kredito įstaigų patiriamos operacinės rizikos. Galima naudotis trimis skirtingomis metodikomis. Paprastasis metodas (103 str.) pagrįstas vienu pajamų rodikliu (bazinio indikatoriaus metodas). Šiuo metodu suteikiama kapitalo apsauga operacinei rizikai padengti, nereikalaujant, kad kredito įstaigos sukurtų sudėtingas ir brangias informacines sistemas apie jų rizikos pozicijas. Tikslesnis metodas, pagrįstas padalijimu pagal verslo linijas – standartinis metodas (104 str.) – yra jautresnis rizikai, nes su operacine rizika susiję kapitalo reikalavimai yra skirtingi, kad atspindėtų su įvairiomis verslo linijomis susijusią riziką. Šis metodas greičiausiai bus patrauklus daugeliui mažųjų (ne tokių sudėtingų) kredito įstaigų. Sudėtingesnės metodikos (pažangieji vertinimo metodai, 105 str.) turi savo operacinės rizikos, kuriai taikomi griežtesni rizikos valdymo standartai, matavimo metodus. Numatoma, kad pažangiuosius vertinimo metodus laipsniškai ims taikyti daugiausia didžiosios tarptautiniu mastu veikiančios ir mažesniosios specializuotos kredito įstaigos, kurios savo pagrindinei veiklai yra sukūrusios pažangias rizikos stebėjimo sistemas. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos X priede.

106–119 straipsniai

Padaryta keletas pakeitimų, kad kapitalo reikalavimai ir didelių pozicijų taisyklės taptų nuoseklūs, visų pirma tam, kad būtų atspindėtas platesnis kredito rizikos mažinimo metodų pripažinimas.

123–124 straipsniai

Šie straipsniai atspindi antrą Bazelio komiteto kapitalo susitarimo ramstį. 51A straipsnyje reikalaujama, kad kredito įstaigos įvestų vidinius procesus savo rizikai įvertinti ir valdyti bei turėtų tiek vidaus kapitalo, kiek jos pačios laiko, kad pakanka tai rizikai padengti. Kompetetingos institucijos turi (124 str.) tikrinti, ar kredito įstaigos atitinka įvairius teisinius įsipareigojimus dėl organizacijos ir rizikos kontrolės, ir įvertinti riziką, su kuria susiduria kredito įstaigos. Šį įvertinimą panaudos priežiūros institucijos nustatyti trūkumus dėl kontrolės ir dėl kapitalo dydžio. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos XIII priede.

125–143 straipsniai

ES verslas tampa vis labiau tarptautinis, ir yra tendencija centralizuoti rizikos valdymą tarptautinėse grupėse. Todėl reikia gerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp nacionalinių priežiūros institucijų ES. Taigi dabartinis ir nusistovėjęs konsoliduojančios priežiūros institucijos vaidmuo dar patobulinamas. Pagal 136 straipsnį priežiūros institucijoms bus suteikti minimalūs suderinti įgaliojimai reikalauti, kad kredito įstaigos imtųsi priemonių pašalinti bet kokį direktyvos reikalavimų neatitikimą.

144 straipsnis

Siekiant padidinti taisyklių įgyvendinimo konvergenciją ir suteikti skaidrumo, pateikiami minimalūs informacijos atskleidimo reikalavimai valstybių narių institucijoms.

145–149 straipsniai

Šios nuostatos atspindi trečią Bazelio komiteto naujojo kapitalo susitarimo ramstį. Tai, kad kredito įstaigos atskleidžia informaciją rinkos dalyviams, padeda didinti finansinį tvirtumą ir stabilumą, išlaikomos vienodos konkurencijos sąlygos ir atsižvelgiama į tam tikros informacijos jautrumą. 147 straipsnyje reikalaujama, kad daugelis kredito įstaigų informaciją atskleistų mažiausiai kasmet – to gali dažniau prireikti atsižvelgiant į konkrečius kriterijus. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos XII priede.

150 straipsnis

Būtina, kad direktyva neatsiliktų nuo pokyčių rinkoje. Reikiamas lankstumas užtikrinamas atskiriant esmines taisykles nuo techninių (visų pirma direktyvos prieduose), kurias gali tekti derinti trumpalaikiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu. 150 straipsnyje papildomai pateikiama naujų techninių sričių, nei buvo Direktyvoje 2000/12/EB (parengta 1989 m.), ir siūloma, kad naujuosius techninius priedus būtų galima keisti ta pačia skubesne tvarka.

B.           Direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo

2 straipsnis. Taikymo sritis

2 straipsnyje nurodoma, kaip reikalavimai taikomi atskiroms investicinėms įmonėms, investicinių įmonių grupėms ir mišrioms grupėms.

3 straipsnis. Apibrėžimai

Pateikiami tam tikri nauji ir iš dalies pakeisti esminių sąvokų apibrėžimai, siekiant paaiškinti, ką jos reiškia, ir geriau jas suprasti.

11 straipsnis. Prekybos knygoje apskaitomo kapitalo traktavimas

Čia pateikiamas platesnis prekybos knygos apibrėžimas, siekiant padidinti tikrumą dėl taikomų kapitalo reikalavimų ir apriboti galimus nesutarimus dėl prekybos knygos ir bankinės knygos pozicijų ribų. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos VII priede.

18 ir 20 straipsniai

18 straipsnyje nurodomi minimalūs kapitalo reikalavimai rinkos rizikai padengti kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Naujas kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių traktavimas, kaip ir kiti pakeitimai, susiję su didesniu jautrumu rizikai. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos I–VII prieduose. 20 straipsniu taisyklės dėl Direktyvos 2000/12 kapitalo reikalavimų kredito rizikai ir operacinei rizikai padengti nepakeistos pradedamos taikyti ir investicinėms įmonėms. Naujieji kredito rizikos elementai – kredito išvestinių finansinių priemonių traktavimo nuostata ir iš dalies pakeista atpirkimo sandorių ir sandorių pakeitimui vertybiniais popieriais arba biržos prekėms finansuoti pozicijos priemonė. Padaryta daug su operacine rizika susijusių pakeitimų, kuriais siekiama atsižvelgti į specifinius investicinių įmonių sektoriaus ypatumus, pvz., numatant galimybę išlaikyti išlaidomis pagrįstus reikalavimus investicinėms įmonėms, priskiriamoms mažos, vidutinės ir vidutinės arba didelės rizikos kategorijoms.

28 straipsnis. Didelės pozicijos

Dabartinė situacija, kai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus prekybos knygos sandorių didelių pozicijų pakeitimus, išlieka nepasikeitusi. Naujas elementas – iš dalies pakeista atpirkimo sandorių ir sandorių pakeitimui vertybiniais popieriais arba biržos prekėms finansuoti pozicijos priemonė. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos VI priede.

33 straipsnis. Pozicijų vertinimas atskaitomybės tikslais

Nustatomi griežtesni prekybos knygos pozicijų vertinimo reikalavimai rizikos ribojimo principų taikymui užtikrinti, numatant taisykles, taikomas kiekvieną dieną vertinamoms prekybos knygos pozicijoms. Atitinkamos techninės nuostatos pateikiamos VII priede.

22 straipsnis. Konsoliduoti reikalavimai

Kompetetingos institucijos ir toliau gali leisti netaikyti konsoliduotų reikalavimų iš investicinių įmonių sudarytoms grupėms, tik griežtesnėmis rizikos ribojimo atžvilgiu sąlygomis.

34 straipsnis. Rizikos valdymas ir kapitalo vertinimas

34 straipsnyje numatoma kredito įstaigų (Direktyvos 2000/12 17 straipsnis) ir investicinių įmonių prievolė turėti veiksmingas vidaus rizikos valdymo sistemas. Kadangi šie reikalavimai taikomi labai įvairioms įstaigoms, juos vykdyti reikės laikantis proporcingumo principo. Šiuo straipsniu taip pat taikomas Direktyvos 2000/12 51A straipsnio reikalavimas, kad investicinės įmonės vykdytų vidaus procesus jų patiriamai rizikai įvertinti ir valdyti bei turėtų tiek kapitalo (vidaus kapitalo), kiek, jų pačių manymu, pakanka tai rizikai padengti. Jis papildo galiojančius Direktyvos 2004/39/EB rizikos valdymo reikalavimus investicinėms įmonėms.

37 straipsnis. Priežiūra

Šiuo straipsniu Direktyvos 2000/12 taisyklės mutatis mutandis taikomos investicinėms įmonėms.

42 straipsnis

Būtina, kad, kaip ir Direktyva 2000/12, Direktyva 93/6 neatsiliktų nuo pokyčių rinkoje. Reikiamas lankstumas užtikrinamas atskiriant esmines taisykles nuo techninių (visų pirma prieduose), kurias reikės derinti trumpalaikiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu. Techninius priedus turėtų būti įmanoma keisti skubesne tvarka. Siekiant atsižvelgti į galimus svarbius reglamentavimo praktikos pokyčius ateityje, sandorio šalies rizikos traktavimui numatyta peržiūros sąlyga.

ê2000/12/EB

2004/0155 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (išdėstymas nauja redakcija)

ònauja

(Tekstas svarbus EEE)

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią sakinius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[6],

kadangi:

ê 2000/12/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(1) 1973 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 73/183/EEB dėl įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų panaikinimo bankų ir kitų finansų įstaigų veiklos atžvilgiu[7], 1977 m. gruodžio 12 d. pirmoji Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (77/780/EEB)[8], 1989 m. balandžio 17 d. Tarybos direktyva 89/299/EEB dėl kredito įstaigų nuosavų lėšų[9], 1989 m. gruodžio 15 d. antroji Tarybos direktyva 89/646/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[10], 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo koeficiento[11], 1992 m. balandžio 6 d. Tarybos direktyva 92/30/EEB dėl kredito įstaigų konsoliduotos priežiūros[12] ir 1992 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 92/121/EEB dėl kredito įstaigų didelės rizikos operacijų stebėjimo ir kontrolės[13] būdavo dažnai ir iš esmės keičiamos. Dėl to, aiškumo ir racionalumo sumetimais šios direktyvos turėtų būti kodifikuotos ir sujungtos į vieną tekstą. Ö 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo[14] buvo iš esmės pakeista keletą kartų. Kadangi reikia padaryti daugiau pakeitimų, aiškumo sumetimais ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija. Õ

ê2000/12/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Pagal Sutartį bet koks su įsisteigimu ir laisve teikti paslaugas susijęs diskriminavimas dėl nacionalinių motyvų arba dėl to, kad įmonė įsteigta ne toje valstybėje narėje, kur yra teikiamos jos paslaugos, yra draudžiamas.

ê2000/12/EB 3 konstatuojamoji dalis

(2) Kad kredito įstaigoms būtų lengviau steigtis ir vykdyti veiklą, būtina pašalinti labiausiai trukdančius valstybių narių įstatymų skirtumus, susijusius su principais, kurių šios įstaigos turi laikytis.

ê2000/12/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

(3) Ir įsisteigimo laisvės, ir laisvės teikti paslaugas atžvilgiu kredito įstaigų veiklos srityje ši direktyva yra svarbiausia priemonė vidaus rinkai sukurti , o tai - tikslas, numatytas Suvestiniame Europos akte, kurio įvykdymo grafikas išdėstytas Komisijos baltojoje knygoje.

ê2000/12/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) Priemonės, skirtos kredito įstaigų veiklai koordinuoti, kad būtų apsaugotos santaupos ir sudarytos vienodos šių įstaigų konkurencijos sąlygos, turi būti taikomos joms visoms. Jeigu būtina, reikia Ö Tačiau reikėtų Õ tinkamai atsižvelgti į objektyvius jų įstatų ir joms būdingų tikslų, nurodytų nacionaliniuose įstatymuose, skirtumus.

ê2000/12/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(5) Dėl to šių priemonių taikymo sritis turi būti kuo platesnė, apimanti visas įstaigas, kurių veikla yra priimti grąžintinas lėšas iš visuomenės indėlių ar kita forma, pavyzdžiui, nuolatos išleidžiant obligacijas ar kitus panašius vertybinius popierius, ir teikti paskolas savo sąskaita. Tam tikroms kredito įstaigoms, kurioms šios direktyvos negalima taikyti, turi Ö turėtų Õ būti numatytos išimtys. Šios direktyvos nuostatos netrukdo Ö neturėtų trukdyti Õ taikyti nacionalinių įstatymų, kurie numato, kad kredito įstaigos turi gauti papildomą leidimą, kad galėtų užsiimti specifine veikla ar imtis specifinių operacijų.

ê2000/12/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6) Pasirinktas būdas yra skirtas Ö Reikėtų Õ suderinti tik esminius dalykus, kurie būtini ir kurių pakanka, kad būtų užtikrintas leidimų ir rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tarpusavio pripažinimas, ir kurie sudaro galimybę visoje Bendrijoje pripažinti vieną leidimą bei taikyti buveinės valstybės narės rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą. Todėl į reikalavimą parengti veiklos programą reikėtų žiūrėti tik kaip į veiksnį, leidžiantį kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus remiantis kur kas tikslesne informacija ir taikant objektyvesnius kriterijus. Kartu, organizacinei kredito įstaigų formai taikant su bankų pavadinimų apsauga susijusius reikalavimus, Ö turėtų būti Õ galimas tam tikras lankstumas.

ònauja

(7) Kadangi valstybės narės siūlomo veiksmo tikslo negali deramai pasiekti ir todėl minėtą tikslą dėl to veiksmo masto ir poveikio būtų lengviau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva apsiriboja tuo, kas būtina siekiant šių tikslų, ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

ê2000/12/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(8) Kredito įstaigoms būtina taikyti lygiaverčius finansinius reikalavimus, kad būtų užtikrintos panašios taupytojų apsaugos priemonės ir panašių kredito įstaigų grupių sąžiningos konkurencijos sąlygos. Tolesnio derinimo metu turėtų būti nustatyti tinkami struktūriniai koeficientai, kurie nacionalinėms institucijoms bendradarbiaujant leis Ö leidžia Õ panašių rūšių kredito įstaigų būklę stebėti vadovaujantis standartiniais metodais. Ši procedūra turėtų padėti palaipsniui suvienodinti koeficientų, kuriuos nustato ir taiko valstybės narės, sistemas. Tačiau būtina skirti koeficientus, kurių tikslas – užtikrinti gerą kredito įstaigų valdymą, ir koeficientus, nustatytus ekonominei ir pinigų politikai.

ê2000/12/EB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(9) Tarpusavio pripažinimo ir buveinės valstybės narės priežiūros principai reikalauja, kad valstybių narių kompetentingos institucijos neišduotų leidimų ar juos atimtų, jeigu tokie veiksniai, kaip antai, veiklos programų turinys, geografinis Ö veiklos Õ pasiskirstymas ar realiai vykdoma veikla, aiškiai rodo, jog kredito įstaiga pasirinko vienos valstybės narės teisės sistemą, kad išvengtų griežtesnių standartų, taikomų kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji vykdo ar ketina vykdyti didesnę savo veiklos dalį. Kredito įstaiga, kuri yra juridinis asmuo, turi Ö turėtų Õ gauti leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra įregistruota jos buveinė. Kredito įstaigos, kuri nėra juridinis asmuo, pagrindinė buveinė turi Ö turėtų Õ būti toje valstybėje narėje, kurioje jai išduotas leidimas. Be to, valstybės narės privalo Ö turėtų Õ reikalauti, kad kredito įstaigos pagrindinė buveinė visuomet būtų buveinės valstybėje narėje ir kad kredito įstaigos šioje valstybėje narėje realiai veiktų.

ê2000/12/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(10) Kompetentingos institucijos neturėtų išduoti kredito įstaigoms leidimų veiklai ar pratęsti jų galiojimo, jeigu gali atsitikti taip, kad joms dėl tos įstaigos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų artimų ryšių bus sutrukdyta veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas. Kredito įstaigos, jau gavusios leidimus veiklai, šiuo klausimu taip pat turi Ö turėtų Õ atitikti kompetentingų institucijų reikalavimus. Šioje direktyvoje «artimų ryšių» apibrėžimas nustato minimalius kriterijus. Tai netrukdo valstybėms narėms šį apibrėžimą taikyti esant kitoms negu juo numatytoms situacijoms. Vien tai, kad įsigyjama žymi bendrovės kapitalo dalis, nereiškia dalyvavimo valdant jos kapitalą „artimų ryšių“ prasme, jeigu akcijos įsigyjamos tik kaip laikina investicija, dėl kurios neįmanoma daryti įtakos įstaigos struktūrai ar finansų politikai.

ê2000/12/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikyta) (pritaikytas)

(11) Nuoroda į priežiūros institucijų atliekamą veiksmingą priežiūros funkcijų vykdymą apima konsoliduotą priežiūrą, kuri turi būti taikoma kredito įstaigai, jeigu tai numato Bendrijos teisė. Tokiais atvejais institucijos, į kurias kreipiamasi dėl leidimo veiklai, turi Ö turėtų Õ galėti nustatyti institucijas, kurios yra kompetentingos vykdyti konsoliduotą priežiūrą.

ê2000/12/EB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Įstaigoms, iš kompetentingų institucijų gavusioms leidimus veiklai, buveinės valstybė narė taip pat gali nustatyti taisykles, griežtesnes nei tos, kurios išdėstytos 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 2 dalyje, 7, 16, 30, 51 straipsniuose.

ê2000/12/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Atšaukus reikalavimą, kad Bendrijos kredito įstaigų filialai turi gauti leidimus veiklai, reikia atšaukti ir reikalavimą, kad šie filialai turėtų negrąžintinai perduoto kapitalo.

ê2000/12/EB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(12) Egzistuojant tarpusavio pripažinimui, pasirinkta pozicija leidžia kKredito įstaigoms, gavusiomms leidimus veiklai buveinės valstybėje narėje, steigiant filialus ar teikiant paslaugas visoje Bendrijoje Ö turėtų būti leidžiama Õ užsiimti visomis ar kai kuriomis I priede išvardytomis veiklos rūšimis. Veiklos rūšys, nenurodytos minėtame priede, pagal bendrąsias Sutarties nuostatas vykdomos naudojantis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas.

ê2000/12/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(13) Tačiau yYra tinkama tarpusavyje pripažinti ir tas veiklos rūšis, kurios išvardytos I priede, jeigu jomis užsiima finansų įstaigos, kurios yra kredito įstaigų dukterinės įmonės, jeigu šioms dukterinėms įmonėms taikoma konsoliduota jų patronuojančių įmonių priežiūra ir jeigu jos tenkina tam tikras sąlygas.

ê2000/12/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(14) Naudojimosi įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas atžvilgiu priimanti valstybė narė gali Ö turėtų galėti Õ reikalauti, kad įstaigos, kurios buveinės valstybėje narėje nėra gavusios leidimų veikti kaip kredito įstaigos, vykdytų konkrečius jų nacionalinių įstatymų ar taisyklių reikalavimus, ar taikyti tokius reikalavimus veiklai, kuri nėra nurodyta I priede, jeigu, viena vertus, tokie reikalavimai atitinka Bendrijos teisę ir yra skirti visuotinei gerovei užtikrinti, kita vertus, tokioms institucijoms ar tokiai veiklai netaikomos lygiavertės taisyklės, kylančios iš šio teisės akto ar numatytos buveinės valstybės narės teisės aktuose.

ê2000/12/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(15) Valstybės narės turi Ö turėtų Õ užtikrinti, kad nebūtų kliūčių vykdyti veiklos rūšis, kurioms taikomas tarpusavio pripažinimas taip pat kaip ir buveinės valstybėje narėje, jeigu toji veikla neprieštarauja teisinėms nuostatoms, ginančioms visuotinę gerovę buveinės valstybėje narėje.

ê2000/12/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Tarp šios direktyvos tikslo ir kituose Bendrijos teisės aktuose numatyto tikslo liberalizuoti kapitalo judėjimą egzistuoja būtinas ryšys. Visais atvejais priemonės, susijusios su banko paslaugų liberalizavimu, turi derėti su kapitalo judėjimo liberalizavimo priemonėmis.

ê2000/12/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(16) Taisyklės, kuriomis reglamentuojama kredito įstaigų, turinčių savo pagrindinę buveinę ne Bendrijoje, filialų veikla, turi būti analogiškos visose valstybėse narėse. Šiuo metu sSvarbu numatyti, kad tokios taisyklės nebūtų palankesnės už taisykles, taikomas kitos valstybės narės įstaigų filialams. Reikėtų nurodyti, kad Bendrija su trečiosiomis šalimis gali Ö turėtų galėti Õ sudaryti sutartis, numatančias taisykles, kurios šiems filialams visoje jos teritorijoje sukuria vienodas sąlygas, ir jas taikyti atsižvelgiant į abipusiškumo principą. Kredito įstaigų, gavusių leidimus veiklai trečiosiose šalyse, filialai Sutarties 49 straipsnio antroje pastraipoje numatyta laisve teikti paslaugas naudojasi Ö turėtų naudotis Õ tik tose valstybėse narėse, kuriose yra įsteigti. Tačiau įmonių, kurių veiklą reglamentuoja trečiųjų šalių įstatymai, prašymams išduoti leidimus steigti dukterines įmones ar leisti įsigyti akcijų taikoma tvarka, kurios tikslas – užtikrinti, kad atitinkamose trečiosiose šalyse Bendrijos kredito įstaigoms būtų taikomas abipusiškumo principas.

ê2000/12/EB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Leidimai veiklai, kuriuos kompetentingos nacionalinės institucijos išduoda vadovaudamosi šia direktyva, galioja ne nacionaliniu, o visos Bendrijos mastu. Dėl šios priežasties egzistuojančios nuostatos dėl abipusiškumo neturi galios. Todėl reikalinga lanksti procedūra, kuri leistų abipusiškumą įvertinti iš Bendrijos pozicijos. Šios procedūros tikslas - ne užverti Bendrijos finansų rinkas, bet atvirkščiai – Bendrijai ketinant išlaikyti savo rinkas atviras visam pasauliui, pagerinti pasaulinių ir kitų trečiųjų šalių finansų rinkų liberalizavimą. Šiuo tikslu ši direktyva numato derybų su trečiosiomis šalimis procedūras ir kaip paskutinę išeitį – galimybę imtis priemonių, kurios apima prašymų išduoti naujus leidimus veiklai priėmimo sustabdymą ar naujų leidimų veiklai išdavimo apribojimą.

ê2000/12/EB 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(17) Pageidautina, kad vVadovaujantis abipusiškumo principu tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių būtų pasiektas susitarimas, kuriame būtų numatytas leidimas praktiškai vykdyti konsoliduotą priežiūrą kiek įmanoma didžiausioje geografinėje teritorijoje.

ê2000/12/EB 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(18) Atsakomybė už kredito įstaigų finansinės būklės priežiūrą tenka Ö turėtų tekti Õ buveinės valstybeiės nareiės kompetentingoms institucijoms. Priimančios šalies kompetetingos institucijos lieka Ö turėtų būti Õ atsakingos už Ö filialų Õ likvidumo ir pinigų politikos Ö veiklos krypčių Õ priežiūrą. Rinkos rizikos priežiūra Ö turėtų būti Õ vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant buveinės ir priimančios šalies kompetentingoms institucijoms.

ê2000/12/EB 23 ir 24 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

ð naujas

(19) Tam, kad sklandžiai funkcionuotų bankų vidaus rinka, reikalingos ne tik teisinės normos, bet ir valstybių narių kompetentingų institucijų glaudus bei reguliarus bendradarbiavimas ðir daug didesnis reguliavimo ir priežiūros praktikos suartėjimas. ï Ö Ypač šiuo tikslu Õ Ggeriausiu forumu klausimams, susijusiems su atskiromis kredito įstaigomis, nagrinėti ð ir keitimuisi informacija tarpusavyje turėtų būti Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/5/EB[15] ï išlieka groupe de contact (ryšių palaikymo grupė), sudaryta iš priežiūros institucijų. Ši grupė - tinkamas organas tarpusavyje keistis informacija, kaip nurodyta 28 straipsnyje. Informacijos keitimosi tarpusavyje procedūra jokiu būdu nepakeičia Ö neturėtų pakeisti Õ 28 straipsnyje numatyto dvišalio bendradarbiavimo. Nepažeisdamos savo įgaliojimų vykdyti tinkamą kontrolę priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos, esant arba neatidėliotinam atvejui, arba savo iniciatyva ar atsiliepdamos į buveinės valstybės narės Ö kompetetingų institucijų Õ iniciatyvą, gali ir toliau Ö turėtų galėti Õ tikrinti, ar jų teritorijoje įsteigta kredito įstaiga laikosi atitinkamų įstatymų, tinkamo administravimo, apskaitos procedūrų ir deramos vidaus kontrolės principų.

ê2000/12/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(20) Derėtų leisti kompetentingoms institucijoms keistis informacija tarpusavyje ar su kitomis institucijomis bei organais, kurie vykdydami savo funkcijas padeda stiprinti finansų sistemos stabilumą. Kad būtų išlaikytas perduodamos informacijos slaptumas, adresatų sąrašas turi Ö turėtų Õ būti griežtai ribojamas.

ê2000/12/EB 26 ir 27 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

(21) Tam tikras elgesys, kaip antai sukčiavimas ar nusižengimai, kai pasinaudojama viešai neatskleista informacija, gali pakenkti finansų sistemos stabilumui, įskaitant jos vientisumą, net kai tai susiję su įstaigomis, kurios nėra kredito įstaigos. Būtina apibūdinti sąlygas, kuriomis Ö tokiais atvejais Õ leidžiama keistis informacija.

ê2000/12/EB 28 konstatuojamoji dalis (pritaikyta) (pritaikytas)

(22) Kai yra nurodyta, kad informacija gali būti atskleista tik gavus tiesioginį kompetentingų institucijų sutikimą, jos atitinkamais atvejais gali Ö turėtų galėti Õ nustatyti griežtas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, jei norima gauti jų sutikimą.

ê2000/12/EB 29 konstatuojamoji dalis

(23) Taip pat reikalingas leidimas keistis informacija tarp kompetentingų institucijų ir centrinių bankų bei kitų organų, kurie vykdo panašias funkcijas veikdami kaip pinigų politiką įgyvendinančios žinybos, ir tam tikrais atvejais – tarp kompetentingų institucijų ir institucijų, atsakingų už mokėjimų sistemų priežiūrą.

ê2000/12/EB 30 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(24) Kad būtų sustiprinta rizikos ribojimo principais pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir kredito įstaigų klientų apsauga, turėtų būti nustatyta, jog auditoriųaus pareiga yra Ö turėtų būti Õ iš karto informuoti kompetentingas institucijas visais atvejais, kai jies, kaip nurodyta šioje direktyvoje, atlikdamas savo užduotis Ö atlikdami savo užduotis, Õ sužino tam tikrus faktus, kurie gali smarkiai paveikti kredito įstaigos finansinę būklę arba jos administracinę ar apskaitos sistemas. Atsižvelgiant į keliamą tikslą pageidautina, kad Ö Dėl tos pačios priežasties Õ valstybės narės Ö taip pat turėtų Õ numatytių, jog tokia pareiga galioja bet kuriomis aplinkybėmis, kai auditorius minėtus faktus atskleidžia atlikdamas savo darbą įmonėje, kuri yra artimai susijusi su kredito įstaiga. Tam tikrais atvejais auditoriaus pareiga pranešti kompetentingoms institucijoms apie tam tikrus su kredito įstaiga susijusius faktus ir sprendimus, apie kuriuos jis sužino atlikdamas užduotis ne finansų įmonėje, nekeičia Ö neturėtų keisti Õ nei jo darbo pobūdžio toje įmonėje, nei tvarkos, kuria šis darbas atliekamas.

ê2000/12/EB 31–35 konstatuojamosios dalys (pritaikyta) (pritaikytas)

Bendri pagrindiniai kredito įstaigų nuosavų lėšų standartai yra esminis veiksnys kuriant vidaus rinką, kadangi nuosavos lėšos užtikrina kredito įstaigų veiklos tęstinumą ir apsaugo santaupas. Toks derinimas sustiprina kredito įstaigų priežiūrą ir padeda toliau derinti veiksmus bankų sektoriuje.

Tokie standartai turi būti taikomi visoms kredito įstaigoms, gavusioms leidimus veiklai Bendrijoje.

Kredito įstaigų nuosavos lėšos gali padėti absorbuoti nuostolius, kuriems padengti nepakanka pelno. Nuosavos lėšos yra svarbus kriterijus ir kompetentingoms institucijoms pirmiausia vertinant kredito įstaigų mokumą, taip pat kitais rizikos ribojimo tikslais.

Vidaus bankų rinkoje kredito įstaigos dalyvauja tiesioginėje tarpusavio konkurencijoje, todėl standartai ir apibrėžimai, taikomi nuosavoms lėšoms, turi būti lygiaverčiai. Dėl to negalima vien valstybių narių nuožiūrai palikti apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma nuosavų lėšų sudėtis. Priėmus svarbiausius bendrus standartus, bus geriausiai pasitarnauta Bendrijos interesams, kadangi jie užkirs kelią konkurencijos iškraipymams ir sustiprins Bendrijos bankų sistemą.

Šioje direktyvoje pateiktame nuosavų lėšų apibrėžime nurodytos visos galimos nuosavų lėšų pozicijos ir atitinkamos sumos, bet kiekviena valstybė narė savo nuožiūra gali naudoti visas ar kai kurias pozicijas arba nustatyti mažesnes atitinkamas sumas.

ê2000/12/EB 36 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(25) Ši direktyva nustato Ö , kad kai kurioms nuosavų lėšų pozicijoms turėtų būti nustatyti Õ tinkamumo kriterijaius kai kurioms nuosavų lėšų pozicijoms, o Ö , neapribojant Õ valstybėms narėms gali Ö galimybės Õ taikyti griežtesnes sąlygas.

ê2000/12/EB 37 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Pradiniame etape bendri pagrindiniai standartai apibrėžiami plačiai, kad apimtų visas pozicijas, priskiriamas nuosavoms lėšoms skirtingose valstybėse narėse.

ê2000/12/EB 38 konstatuojamoji dalis

(26) Atsižvelgiant į atskirų nuosavų lėšų pozicijų pobūdį, direktyvoje išskiriamos dalys, kurios sudaro pradines nuosavas lėšas, ir dalys, kurios sudaro papildomas nuosavas lėšas.

ê2000/12/EB 39 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(27) Kad būtų parodyta, jog dalys, sudarančios papildomas nuosavas lėšas, skiriasi nuo pradines nuosavas lėšas sudarančių dalių, nuosavoms lėšoms priskiriamų papildomų lėšų suma neturi Ö neturėtų Õ viršyti pradinių nuosavų lėšų sumos. Be to, tam tikrų papildomoms nuosavoms lėšoms priskiriamų dalių suma neturi Ö neturėtų Õ viršyti pusės pradinių nuosavų lėšų sumos.

ê2000/12/EB 39 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(28) Kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų, valstybinės kredito įstaigos negali Ö neturėtų Õ nuosavoms lėšoms priskirti garantijų, kurias joms suteikia valstybės narės ar vietos valdžios institucijos.

ê2000/12/EB 40 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(29) Jeigu atliekant priežiūrą reikia nustatyti kredito įstaigų konsoliduotų nuosavų lėšų sumą, skaičiavimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis šia direktyva.

ê2000/12/EB 41 konstatuojamoji dalis (pritaikyta) (pritaikytas)

ð naujas

(30) Tikslioje apskaitos metodikoje, kurią reikia taikyti apskaičiuojant nuosavas lėšas, mokumo koeficientą ð jų pakankamumą, atsižvelgiant į riziką, su kuria susiduria kredito įstaiga ï , taip pat vertinant rizikos koncentraciją, reikia Ö reikėtų Õ atsižvelgti į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[16], į kurią įtrauktos 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 44 straipsnio 2 dalies g punktu, dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės Ö [17] Õ tam tikros patobulintos sąlygos, ð arba į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo[18]ï nuostatas ð , atsižvelgiant į tai, kuris teisės aktas reglamentuoja kredito įstaigų apskaitą pagal nacionalinę teisę ï .

ê2000/12/EB 42–47 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

Nuostatos dėl nuosavų lėšų yra platesnių tarptautinių pastangų suderinti svarbiausiose valstybėse galiojančias nuosavų lėšų pakankamumo taisykles dalis.

Bankų vidaus rinkoje reikalaujama, kad įstaigos dalyvautų tiesioginėje tarpusavio konkurencijoje, o bendri mokumo standartai, išreiškiami minimaliu santykiu, neleidžia iškraipyti konkurencijos ir stiprina Bendrijos bankų sistemą.

Komisija parengs ataskaitą ir periodiškai nagrinės nuostatas dėl nuosavų lėšų siekdama jas sugriežtinti ir tokiu būdu pasiekti didesnį suartėjimą rengiant bendrą nuosavų lėšų apibrėžimą. Toks suartėjimas leis suvienodinti Bendrijos kredito įstaigų nuosavas lėšas.

Nuostatos dėl mokumo koeficientų yra darbo, kurį atliko Bankininkystės patariamasis komitetas, atsakingas už pasiūlymų dėl valstybėse narėse taikomų koeficientų pateikimą Komisijai, rezultatas.

Vykdant kredito įstaigų priežiūrą svarbiausia yra nustatyti tinkamą mokumo koeficientą.

Koeficientas, kuriuo pagal kredito rizikos laipsnį įvertinamas turtas ir nebalansiniai straipsniai, yra ypač svarbus mokumo matas.

ònauja

(31) Minimalūs kapitalo reikalavimai – centrinė kredito įstaigų priežiūros ir priežiūros metodų tarpusavio pripažinimo dalis. Todėl nuostatas dėl minimalių kapitalo reikalavimų reikėtų svarstyti kartu su kitomis specifinėmis priemonėmis, kuriomis taip pat derinami svarbiausi kredito įstaigų prižiūros metodai.

(32) Siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui ir sustiprinti bankų sistemą vidaus rinkoje, tikslinga nustatyti bendruosius minimalius kapitalo reikalavimus.

(33) Siekiant užtikrinti pakankamą mokumą, svarbu nustatyti minimalius kapitalo reikalavimus, kuriais pagal riziką įvertinamas turtas ir nebalansiniai straipsniai.

ê2000/12/EB 48–51 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

Bendrų standartų, skirtų nuosavoms lėšoms, parengimas atsižvelgiant į turto ir nebalansinius straipsnius, susijusius su kredito rizika, atitinkamai yra esminis derinimo, būtino priežiūros metodikai tarpusavyje pripažinti ir tokiu būdu baigti kurti bankų vidaus rinką, komponentas.

Atsižvelgiant į tai, nuostatas dėl mokumo koeficiento reikia svarstyti kartu su kitomis specifinėmis priemonėmis, kuriomis taip pat derinami svarbiausi kredito įstaigų priežiūros metodai.

Bankų vidaus rinkoje reikalaujama, kad įstaigos dalyvautų tiesioginėje tarpusavio konkurencijoje, o bendri mokumo standartai, išreiškiami minimaliu santykiu, neleidžia iškraipyti konkurencijos ir stiprina Bendrijos bankų sistemą.

Šioje direktyvoje numatomi skirtingi koeficientai priskiriami garantijoms, kurias suteikia skirtingos finansų įstaigos. Komisija atitinkamai įsipareigoja išnagrinėti, ar apskritai ši direktyva labai iškraipo kredito įstaigų ir draudimo įmonių tarpusavio konkurenciją, ir atsižvelgdama į tyrimą apsvarstyti, ar pateisinamos bet kokios pataisomojo pobūdžio priemonės.

ònauja

(34) Būtina atsižvelgti į Bendrijos kredito įstaigų įvairovę ir numatyti alternatyvius metodus apskaičiuoti minimalius kapitalo reikalavimus kredito rizikai padengti, naudojant įvairius jautrumo rizikai lygius ir reikalaujant skirtingo sudėtingumo. Naudojant išorinius reitingus ir kredito įstaigų savus atskirų kredito rizikos parametrų įverčius, žymiai padidėja kredito rizikos taisyklių jautrumas rizikai ir pagerėja jų kokybė. Reikėtų tinkamai skatinti kredito įstaigas pereiti prie jautresnių rizikai metodų.

(35) Minimalūs kapitalo reikalavimai turėtų būti proporcingi atitinkamai rizikai. Pirmiausia reikalavimuose turėtų būti atspindėtas rizikos lygio sumažėjimas dėl didelio palyginti nedidelių pozicijų skaičiaus.

(36) Kredito rizikos mažinimo metodus reikėtų vis labiau pripažinti, laikantis taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta, kad netinkamas pripažinimas nepakenktų mokumui.

(37) Siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigų minimalūs kapitalo reikalavimai tinkamai atspindėtų riziką ir rizikos sumažinimą dėl kredito įstaigų vykdomos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos ir investicijų, būtina nustatyti taisykles, numatančias į jautrumą rizikai orientuotus ir rizikos ribojimo principais pagrįstus šios veiklos ir investicijų reikalavimus.

ê2000/12/EB 52 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Direktyvos III priede nurodyta, kaip skaičiuojant kredito įstaigų kapitalo reikalavimus turėtų būti vertinami nebalansiniai straipsniai. Kad finansų rinka veiktų sklandžiai ir, svarbiausia, kad būtų užtikrintos tokios pat veiklos sąlygos, valstybės narės privalo siekti, kad jų kompetentingos institucijos vienodai vertintų sutartinės užskaitos sutartis. Direktyvos III priede atsižvelgta į tarptautinio bankų priežiūros atstovų forumo, nagrinėjusio dvišalės užskaitos pripažinimą priežiūros tikslais, išvadas, pirmiausia - į galimybę kai kuriems sandoriams nuosavų lėšų reikalavimus skaičiuoti ne pagal bendrąsias, o pagal grynąsias sumas, jeigu egzistuoja teisiškai privalomi susitarimai, kurie užtikrina, kad kredito rizika siejasi tik su grynąja suma. Kredito įstaigoms, veikiančioms tarptautiniu mastu, taip pat daugelio trečiųjų šalių kredito įstaigų grupėms, kurios konkuruoja su Bendrijos kredito įstaigomis, bus taikoma pakoreguota nebiržinių išvestinių priemonių priežiūra atsižvelgiant į taisykles, galiojančias platesniu tarptautiniu mastu. Koregavimas - privalomas reikalavimas geriau apdrausti kapitalą atsižvelgiant į riziką mažinantį poveikį, kuriuo galimos būsimos kredito rizikos atžvilgiu pasižymi priežiūros institucijų pripažįstamos sutartinės užskaitos sutartys. Tam tikrose valstybėse narėse kliringo rūmų, kurie veikia kaip pagrindinė sandorio šalis, atliekamas nebiržinių išvestinių priemonių kliringas vaidina svarbų vaidmenį. Kredito riziką vertinant pagal rizikos ribojimo principus, galima pripažinti tokio kliringo pranašumus mažinant kredito riziką ir atitinkamą sistemos riziką. Kad nebiržinėms išvestinėms priemonėms, už kurias atsiskaityta, būtų numatytas toks pat pereinamasis laikotarpis ir taikomi tokie pat rizikos ribojimo reikalavimai kaip ir išvestinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama biržoje, būtina, kad esamos ir būsimos pozicijos, atsirandančios atlikus kliringą pagal nebiržinių išvestinių priemonių sandorius, būtų visiškai apdraustos ir kad būtų pašalinta rizika, jog gali susidaryti kliringo rūmų pozicija, viršijanti pateikto užstato rinkos vertę. Kompetentingos institucijos turi būti užtikrintos, kad pradinio privalomojo įnašo dydis ir reikalaujamo įnašo svyravimo ribos bei pateikto užstato kokybė ir apsaugos lygis yra pakankami. Direktyvos III priedas sudaro panašią galimybę, kai kompetentingos institucijos pripažįsta valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų sutartinę užskaitą ir tokiu būdu joms numato vienodas konkurencijos sąlygas. Taisyklės yra gerai subalansuotos ir tinka toliau stiprinti rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros taikymą kredito įstaigoms. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad padidėjimų skaičiavimas būtų grindžiamas ne spėjamomis, bet realiomis sumomis.

ònauja

(38) Operacinė rizika yra reikšminga rizika, su kuria susiduria kredito įstaigos ir kurią reikia padengti nuosavomis lėšomis. Būtina atsižvelgti į Bendrijos kredito įstaigų įvairovę ir todėl nustatyti alternatyvius metodus apskaičiuoti operacinės rizikos reikalavimus, naudojant įvairius jautrumo rizikai lygius ir reikalaujant skirtingo sudėtingumo. Reikėtų tinkamai skatinti kredito įstaigas pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Kadangi operacinės rizikos vertinimo ir valdymo metodai dar nauji, taisykles reikėtų reguliariai patikrinti ir prireikus atnaujinti, įskaitant tas, kurios susijusios su įvairių verslo linijų mokesčiais ir rizikos mažinimo metodų pripažinimu.

(39) Siekiant užtikrinti pakankamą grupei priklausančių kredito įstaigų mokumą, minimalius kapitalo reikalavimus būtina taikyti remiantis tos grupės konsoliduota finansine padėtimi. Siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos grupėje ir, kai reikia, galėtų būti panaudotos santaupoms apsaugoti, minimalius kapitalo reikalavimus reikėtų taikyti atskiroms grupei priklausančioms kredito įstaigoms, jei šio tikslo negalima veiksmingai pasiekti kitaip.

ê2000/12/EB 53 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Minimalus santykis, numatytas šioje direktyvoje, sustiprina Bendrijoje veikiančių kredito įstaigų kapitalą. Vadovaujantis statistine reikalavimų, taikytų kapitalui 1988 m. pradžioje, apžvalga nustatytas 8% dydžio koeficientas.

ê2000/12/EB 54 konstatuojamoji dalis

(40) Reikėtų suderinti svarbiausias kredito įstaigų rizikos stebėjimo taisykles, tačiau valstybėms narėms turėtų būti numatyta galimybė ir toliau nustatyti reikalavimus, griežtesnius už nurodytus šioje direktyvoje.

ê2000/12/EB 55 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(41) Kredito įstaigos rizikos stebėjimas ir kontrolė yra Ö turėtų būti Õ neatskiriama jos priežiūros dalis. Ö Todėl Õ Ppernelyg didelė rizikos koncentracija vienam klientui ar susijusių klientų grupei gali sukelti nepageidaujamą nuostolių riziką. Tokią padėtį galima laikyti žalinga kredito įstaigos mokumui.

ê2000/12/EB 56 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(42) Vidaus bankų rinkoje Ö Kadangi Õ kredito įstaigos Ö vidaus rinkoje Õ tiesiogiai tarpusavyje konkuruoja, todėl stebėjimo reikalavimai turėtų būti lygiaverčiai Ö visoje Bendrijoje Õ . Dėl šios priežasties kriterijus, taikomus rizikos koncentracijai nustatyti, turi reglamentuoti teisiškai privalomos Bendrijos taisyklės, o jų nustatymo negalima palikti vien valstybių narių nuožiūrai. Todėl bendrų taisyklių priėmimas geriausiai atitiks Bendrijos interesus, kadangi nebus leista susidaryti skirtingoms konkurencijos sąlygoms ir kartu bus sustiprinta Bendrijos bankų sistema.

ê2000/12/EB 57 konstatuojamoji dalis (pritaikyta) (pritaikytas)

ð naujas

(43) Nuostatos dėl kredito įstaigų mokumo koeficiento taikomos ir kredito rizikos rūšių, kurių negali prisiimti kredito įstaiga, sąrašui, todėl šį sąrašą reikėtų naudoti ir apibūdinant riziką, kai nustatomos didelės rizikos ribos. Tačiau ð Nors, siekiant apriboti dideles pozicijas, reikėtų pozicijų apibrėžimą paremti apibrėžimu, numatytu taikant minimalius nuosavų lėšų reikalavimus kredito rizikai padengti, ï nereikėtų remtis rizikos koeficientais ar rizikos laipsniais, kurie nurodyti minėtose nuostatose. Šie koeficientai ir rizikos laipsniai buvo nustatyti tam, kad būtų galima įvesti bendrą mokumo reikalavimą, taikomą kredito įstaigų kredito rizikai. Reguliuojant didelę riziką siekiama Ö Siekiant Õ apriboti didžiausius nuostolius, kuriuos kredito įstaiga gali patirti dėl kurio nors vieno kliento ar susijusių klientų grupės, Todėl dDera laikytis nuosaikios pozicijos, kai paprastai atsižvelgiama į rizikos nominalią vertę, tačiau nenustatomi Ö priimti taisykles didelėms pozicijoms nustatyti, kuriose atsižvelgiama į nominalią pozicijos vertę, nenustatant Õ rizikos koeficientųai ar laipsniųai.

ònauja

(44) Nors, kol įvyks kitas nuostatų dėl didelių pozicijų patikrinimas, pageidautina leisti pripažinti kredito rizikos mažinimo poveikį panašiai, kaip leidžiama minimalių kapitalo reikalavimų atveju, šitaip siekiant apriboti apskaičiavimo reikalavimus, taisyklės dėl kredito rizikos mažinimo buvo sudarytos atsižvelgiant į bendrą diversifikuotą kredito riziką, atsirandančią iš pozicijų daugeliui sandorio šalių. Atitinkamai šių metodų, skirtų apriboti dideles pozicijas ir kartu – didžiausius nuostolius, kuriuos įmanoma patirti dėl kurio nors vieno kliento ar susijusių klientų grupės, poveikio pripažinimui turėtų būti taikomos rizikos ribojimo principais pagrįstos apsaugos priemonės.

ê2000/12/EB 58 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(45) Jeigu kredito įstaigai kyla rizika dėl savo patronuojančios įmonės ar kitų šios patronuojančios įmonės dukterinių įmonių, būtinas ypatingas atidumas. Rizikų, kurios tenka kredito įstaigai, valdymas turi Ö turėtų Õ būti stebimas visiškai nepriklausomai, vadovaujantis nuosaikaus bankų valdymo principais, neatsižvelgiant į jokius kitus motyvus, išskyrus šiuos principus. Pagal šios direktyvos nuostatas reikalaujama, kad jJeigu asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių kontrolinį akcijų paketą, įtaka gali pakenkti nuosaikiam ir rizikos ribojimo principais pagrįstam tos įstaigos valdymui, kompetentingos institucijos imasi Ö turėtų imtis Õ tinkamų priemonių, kad šią situaciją pakeistų. Didelės rizikos atveju taip pat turėtų būti nustatyti konkretūs rizikos standartai, Ö įskaitant griežtesnius apribojimus, Õ kuriuosas kredito įstaiga suteikia savo grupei. Tokiais atvejais pateisinami apribojimai, griežtesni už tuos, kurie taikomi kitoms rizikos grupėms. Tačiau griežtesnių apribojimų Ö šių standartų Õ nereikėtų taikyti tais atvejais, kai patronuojanti įmonė yra finansųinė kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ar kredito įstaiga, arba kai kitos dukterinės įmonės yra kredito ar finansų įstaigos ar papildomas banko paslaugas teikiančios įmonės, jeigu visoms šioms įmonėms taikoma konsoliduota kredito įstaigos priežiūra. Tokiais atvejais užtikrinamas pakankamas konsoliduotas įmonių grupės stebėjimas, todėl nereikia nustatyti griežtesnių rizikos apribojimų. Įdiegus šį principą, bankų grupės bus paskatintos organizuoti savo struktūrą taip, kad jas būtų galima stebėti konsoliduotai. Tai yra pageidautina, kadangi tuomet bus galima užtikrinti visapusiškesnį stebėjimą.

ònauja

(46) Kredito įstaigos turėtų pasirūpinti, kad turės vidaus kapitalo, kuris atsižvelgiant į riziką, su kuria jos susiduria arba galėtų susidurti, bus pakankamo dydžio ir kokybės bei deramai paskirstytas. Todėl kredito įstaigos turėtų taikyti strategijas ir procesus savo vidaus kapitalo pakankamumui įvertinti ir palaikyti.

(47) Kompetetingų institucijų atsakomybė – įsitikinti, kad kredito įstaigos yra gerai organizuotos ir turi pakankamai nuosavų lėšų, atsižvelgiant į riziką, su kuria jos susiduria ar galėtų susidurti.

(48) Tam, kad bankų vidaus rinka funkcionuotų veiksmingai, nuosekliai taikyti šią direktyvą ir suartinti priežiūros praktiką visoje Bendrijoje turėtų padėti Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas.

(49) Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad Bendrijos kredito įstaigų, veikiančių keliose valstybėse narėse, našta netaptų neproporcinga dėl to, kad atsakomybė už leidimų išdavimą ir priežiūrą ir toliau tenka atskiros valstybės narės kompetetingoms institucijoms, būtina, kad šios institucijos bendradarbiautų glaudžiau. Todėl reikėtų stiprinti konsoliduotų priežiūros institucijų vaidmenį. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas turėtų remti ir stiprinti šį bendradarbiavimą.

ê2000/12/EB 65 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(50) Konsoliduota kredito įstaigų priežiūra siekiama apsaugoti minėtų Ö kredito Õ įstaigų indėlininkų interesus ir užtikrinti finansų sistemos stabilumą.

ê2000/12/EB 59 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(51) Ö Todėl, Õ Kkad būtų veiksminga, konsoliduota priežiūra turi Ö turėtų Õ būti taikoma visoms bankų grupėms, įskaitant ir tas patronuojančias įmones, kurios nėra kredito įstaigos. Kompetentingos institucijos turi Ö turėtų Õ turėti būtinas teisines priemones, kad galėtų vykdyti tokią priežiūrą.

ê2000/12/EB 60 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(52) Jeigu grupės, kurios patronuojanti įmonė kontroliuoja bent vieną dukterinę kredito įstaigą, veikla yra diversifikuota, kompetentingos institucijos turi Ö turėtų Õ galėti įvertinti tokiai grupei priklausančios kredito įstaigos finansinę būklę. Tolesnio derinimo metu valstybės narės gali nustatyti reikiamus konsolidavimo būdus, kad būtų įgyvendinti šios direktyvos tikslai. Kompetentingos institucijos privalo Ö turėtų Õ turėti bent jau tokias priemones, kurios joms leistų iš visų įmonių gauti informaciją, būtiną savo funkcijoms vykdyti. Kai vykdoma skirtingomis finansinės veiklos rūšimis užsiimančių įmonių priežiūra, už skirtingų finansų sektorių priežiūrą atsakingos institucijos turi Ö turėtų Õ bendradarbiauti. Ö Tolesnio derinimo metu valstybės narės turėtų galėti nustatyti reikiamus konsolidavimo būdus, kad būtų įgyvendinti šios direktyvos tikslai. Õ

ê2000/12/EB 61 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(53) Be to, vValstybės narės gali Ö turėtų galėti Õ atsisakyti išduoti leidimą verstis banko veikla arba jį panaikinti tam tikroms grupės struktūroms, jeigu jos yra laikomos netinkamomis verstis banko veikla pirmiausia dėl to, kad tokių grupės struktūrų negalima veiksmingai prižiūrėti. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos naudojasi Ö turėtų naudotis Õ įgaliojimais, nurodytais šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 2 dalyje, 14 straipsnio 1 dalies c punkte ir 16 straipsnyje, kad galėtų Ö būtinais siekiant Õ užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą kredito įstaigų valdymą.

ê2000/12/EB 62–64 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

Valstybės narės taip pat gali taikyti atitinkamus priežiūros metodus grupėms, kurių struktūroms ši direktyva netaikoma. Jeigu tokių įstaigų atsiranda daug, reikėtų numatyti, kad ši direktyva taikoma ir joms.

Konsoliduota priežiūra turi būti taikoma visoms I priede numatytoms veiklos rūšims. Todėl visoms įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra būtent ta, kuri nurodyta minėtame priede, turi būti taikoma konsoliduota priežiūra. Dėl šios priežasties reikia praplėsti finansų įstaigų apibrėžimą, kad būtų apimta ir ši veikla.

Direktyvoje 86/635/EEB ir Direktyvoje 83/349/EEB buvo nustatytos konsolidavimo taisyklės, taikomos konsoliduotai finansinei atskaitomybei, kurią skelbia kredito įstaigos. Dėl to galima tiksliau apibrėžti metodus, kurie turi būti taikomi vykdant konsoliduotą rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą.

ònauja

(54) Kad bankų vidaus rinka funkcionuotų vis veiksmingiau ir kad Bendrijos piliečiams būtų užtikrintas pakankamas skaidrumas, būtina, kad kompetentingos institucijos viešai ir taip, kad būtų įmanoma prasmingai palyginti, praneštų, kaip įgyvendinama ši direktyva.

(55) Siekiant stiprinti rinkos drausmę ir skatinti kredito įstaigas gerinti savo rinkos strategiją, rizikos kontrolę ir vidaus valdymo organizavimą, turėtų būti numatyta, kad kredito įstaigos tinkamai skelbtų informaciją.

ê2000/12/EB 66 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(56) Kad būtų galima išnagrinėti problemas, susijusias su šioje direktyvoje bei su kitoje direktyvoje dėl kredito įstaigų veiklos aptariamais dalykais, būtina, kad kompetentingos institucijos ir Komisija bendradarbiautų Bankininkystės patariamajame komitete, ypač tada, kai siekiama didesnio suderinimo. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali bendradarbiauti ne tik Bankininkystės patariamajame komitete, bet ir pasinaudodamos kitomis institucijų, vykdančių kredito įstaigų steigimosi ir veiklos priežiūrą, bendradarbiavimo formomis, pirmiausia bendradarbiavimu groupe de contact (ryšių palaikymo grupėje), kurią yra įsteigusios bankų priežiūros institucijos.

ê2000/12/EB 67 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(57) Kartais gali prireikti atlikti techninį išsamių taisyklių, išdėstytų šioje direktyvoje, koregavimą atsižvelgiant į naujus bankų sektoriaus poslinkius. Tuomet, iškilus būtinybei, koregavimą pagal Sutartyje jai numatytus įgyvendinimo įgaliojimus atlieka Komisija, pasikonsultavusi su Bankininkystės patariamuoju komitetu. Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką Ö [19] Õ .

ònauja

(58) Siekiant išvengti rinkos trikdymo ir užtikrinti bendro nuosavų lėšų lygio tolygumą, tikslinga numatyti konkrečias pereinamojo laikotarpio priemones.

(59) Atsižvelgiant į minimalių kapitalo reikalavimų taisyklių jautrumą rizikai, pageidautina reguliariai patikrinti, ar jos daro pastebimą poveikį ekonomikos ciklui. Komisija, atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę, turėtų pateikti ataskaitas šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai.

ê2000/12/EB 68 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Šios direktyvos 36 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai kredito įstaigos yra įkurtos kaip kooperatinės bendrijos ar fondai, skolininkų solidariuosius įsipareigojimus pagal 34 straipsnio 2 dalies 7 punktą galima laikyti nuosavomis lėšomis. Danijos vyriausybė tvirtai pareiškė norinti, kad šioje šalyje veikiančios hipotekos kredito įstaigos, kurių yra nedaug ir kurios yra įkurtos kaip kooperatinės bendrijos ar fondai, būtų reorganizuotos į viešąsias ribotos atsakomybės bendroves. Kad šis reorganizavimas būtų vykdomas lengviau ar kad jis apskritai galėtų būti vykdomas, būtina laikina išlyga, leidžianti minėtiems subjektams priskirti dalį savo solidariųjų įsipareigojimų nuosavoms lėšoms. Ši laikina išlyga neturėtų neigiamai paveikti kredito įstaigų tarpusavio konkurencijos.

ê2000/12/EB 69–71 konstatuojamosios dalys (pritaikyta)

(69) Jeigu kredito įstaigų turimiems hipotekos lakštams bus taikomas 20% koeficientas, tai gali pakenkti nacionalinei finansų rinkai, kurioje šios priemonės vaidina svarbiausią vaidmenį. Šiuo atveju imtasi laikinųjų priemonių 10% koeficientui nustatyti. Turto pavertimo likvidžiais vertybiniais popieriais rinka sparčiai plėtojasi, todėl pageidautina, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėtų, koks turėtų būti nuosaikus požiūris į vertybinius popierius, pagrįstus turtu, ir iki 1999 m. birželio 22 d. pateiktų pasiūlymus dėl to, kaip būtų galima pakeisti galiojančius teisės aktus, kad būtų apibrėžta, koks turėtų būti nuosaikus požiūris į turtu pagrįstus vertybinius popierius. Kompetentingos institucijos gali leisti iki 2006 m. gruodžio 31 d. taikyti 50% koeficientą pagal hipoteką įkeistam turtui, kurį sudaro biurai ar įvairios paskirties komercinės patalpos. Turtui, kuris yra susijęs su hipoteka, turi būti taikomigriežti vertinimo kriterijai, jis turi būti reguliariai pakartotinai vertinamas, kad būtų atsižvelgta į komercinės nuosavybės rinkos poslinkius. Savininkas turi pats naudotis tokia nuosavybe arba turi būti ją išnuomojęs. Paskoloms, skirtoms teritorijų užstatymui, šis 50% koeficientas netaikomas.

(70) Kad būtų galima užtikrinti darnų nuostatų dėl rizikos taikymą, valstybėms narėms turėtų būti leista numatyti naujas ribas imti taikyti dviem etapais. Mažesnėms kredito įstaigoms gali būti numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, kadangi joms pernelyg greitai ėmus taikyti 25% koeficiento apribojimą gali pernelyg smarkiai sumažėti jų skolinimo veikla.

(71) Be to, toliau derinamos sąlygos, susijusios su kredito įstaigų reorganizavimu ir likvidavimu.

ê2000/12/EB 72 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

(60) Priemones, būtinas likvidumo rizikai prižiūrėti, taip pat reikia suderinti.

ê2000/12/EB 73 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Ši direktyva neturi paveikti valstybių narių įsipareigojimų dėl perkėlimo datų, išdėstytų V priedo B dalyje

ònauja

(61) Šia direktyva paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstami kaip bendri Bendrijos teisės principai.

(62) Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti apribota tomis nuostatomis, kuriomis iš esmės keičiamos pirmesnės direktyvos. Pareigą perkelti nepakeistas nuostatas nustato ankstesnės direktyvos.

(63)             Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų, nurodytų XIII priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

ê2000/12/EB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

ònauja

Turinys

I ANTRAŠTINĖ DALIS || DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI

II ANTRAŠTINĖ DALIS || KREDITO ĮSTAIGŲ STEIGIMUISI IR VEIKLAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

III ANTRAŠTINĖ DALIS || NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO LAISVĖS IR LAISVĖS TEIKTI PASLAUGAS

1 skirsnis || Kredito įstaigos

2 skirsnis || Finansų įstaigos

3 skirsnis || Naudojimasis įsisteigimo laisve

4 skirsnis || Naudojimasis laisve teikti paslaugas

5 skirsnis || Priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliojimai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS || SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

1 skirsnis || Informacija apie trečiųjų šalių įstaigas ir patekimo į šių šalių rinkas sąlygos

2 skirsnis || Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis atliekant konsoliduotą priežiūrą

V ANTRAŠTINĖ DALIS || RIZIKĄ RIBOJANČIOS PRIEŽIŪROS PRINCIPAI IR TECHNINĖS PRIEMONĖS BEI INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

1 skyrius || Riziką ribojančios priežiūros principai

1 skirsnis || Buveinės ir priimančios valstybės narės kompetencija

2 skirsnis || Keitimasis informacija ir profesinė paslaptis

3 skirsnis || Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotų ataskaitų teisinę kontrolę, pareigos

4 skirsnis || Įgaliojimai taikyti sankcijas ir teisė kreiptis į teismą

2 skyrius || Riziką ribojančios priežiūros techninės priemonės

1 skirsnis || Nuosavos lėšos

2 skirsnis || Nuostatos dėl rizikos

1 poskirsnis || Taikymo apimtis

2 poskirsnis || Reikalavimų apskaičiavimas

3 poskirsnis || Minimalus nuosavų lėšų lygis

3 skirsnis || Minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti

1 poskirsnis || Standartizuotas metodas

2 poskirsnis || Vidaus reitingais pagrįstas metodas

3 poskirsnis || Kredito rizikos mažinimas

4 poskirsnis || Pakeitimas vertybiniais popieriais

4 skirsnis || Minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai operacinei rizikai padengti

5 skirsnis || Didelė rizika

6 skirsnis || Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, turima ne finansų sektoriaus įmonėse

3 skyrius || Kredito įstaigų vertinimo procesas

4 skyrius || Kompetetingų institucijų vykdoma priežiūra ir informacijos atskleidimas

1 skirsnis || Priežiūra

2 skirsnis || Kompetetingų institucijų vykdomas informacijos atskleidimas

5 skyrius || Kredito įstaigų vykdomas informacijos atskleidimas

VI ANTRAŠTINĖ DALIS || VYKDYMO ĮGALIOJIMAI

VII ANTRAŠTINĖ DALIS || PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 skyrius || Pereinamosios nuostatos

2 skyrius || Baigiamosios nuostatos

I PRIEDAS || Veiklos rūšių, kurioms taikomas abipusio pripažinimo principas, sąrašas

II PRIEDAS || Nebalansinių straipsnių klasifikavimas

III PRIEDAS || Išvestinių finansinių priemonių traktavimas

IV PRIEDAS || Išvestinių finansinių priemonių rūšys

V PRIEDAS || Rizikos valdymo ir traktavimo techniniai kriterijai

VI PRIEDAS || Standartizuotas metodas

VI PRIEDO 1 dalis || Rizikos koeficientai

VI PRIEDO 2 dalis || IKVI pripažinimas ir jų pateiktų kredito rizikos vertinimų priskyrimas

VI PRIEDO 3 dalis || IKVI kredito rizikos vertinimų taikymas rizikos koeficientams nustatyti

VII PRIEDAS || Vidaus reitingais pagrįstas metodas

VII PRIEDO 1 dalis || Pagal riziką įvertintos pozicijos ištikėtinų nuostolių sumos

VII PRIEDO 2 dalis || PD, LGD ir terminas

VII PRIEDO 3 dalis || Pozicijos vertė

VII PRIEDO 4 dalis || Minimalūs reikalavimai vidaus reitingais pagrįstam metodui

VIII PRIEDAS || Kredito rizikos mažinimas

VIII PRIEDO 1 dalis || Tinkamumas

VIII PRIEDO 2 dalis || Minimalūs reikalavimai

VIII PRIEDO 3 dalis || Kredito rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas

VIII PRIEDO 4 dalis || Terminų nesutapimas

VIII PRIEDO 5 dalis || Kredito rizikos mažinimo deriniai pagal standartizuotą metodą

VIII PRIEDO 6 dalis || CRM krepšelių metodikos

IX PRIEDAS || Pakeitimas vertybiniais popieriais

IX PRIEDO 1 dalis || X priede vartojamų sąvokų apibrėžimai

IX PRIEDO 2 dalis || Reikšmingos kredito rizikos perkėlimo pripažinimo, pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tikėtinų nuostolių sumų minimalūs reikalavimai

IX PRIEDO 3 dalis || Išorinis kredito vertinimas

IX PRIEDO 4 dalis || Apskaičiavimas

X PRIEDAS || Operacinė rizika

X PRIEDO 1 dalis || Bazinio indikatoriaus metodas

X PRIEDO 2 dalis || Standartizuotas metodas

X PRIEDO 3 dalis || Pažangieji vertinimo metodai

X PRIEDO 4 dalis || Bendras skirtingų metodikų naudojimas

X PRIEDO 5 dalis || Nuostolių įvykio rūšies klasifikacija

XI PRIEDAS || Kompetetingų institucijų atliekamo patikrinimo ir įvertinimo techniniai kriterijai

XII PRIEDAS || Techniniai atskleidimo kriterijai

XII PRIEDO 1 dalis || Bendrieji kriterijai

XII PRIEDO 2 dalis || Bendrieji reikalavimai

XII PRIEDO 3 dalis || Tam tikrų priemonių arba metodikų naudojimo kvalifikaciniai reikalavimai

XIII PRIEDO A dalis || Panaikinamos direktyvos ir jų pakeitimai (minimi 158 straipsnyje)

XIII PRIEDO B dalis || Galutinės įgyvendinimo datos (minimos 159 straipsnyje)

XIV PRIEDAS || Straipsnių koreliacijos lentelė

ê2000/12/EB (pritaikytas)

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ÖDALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR Õ APIBRĖŽIMAI IR TAIKYMO SRITIS

ê2000/12/EB 2 straipsnio 1 ir 2 dalys (pritaikytas)

1 straipsnis

1.           Ši direktyva yra susijusi su Ö nustato taisykles dėl Õ kredito įstaigų steigimosiusi ir veiklosa Ö bei jų riziką ribojančios priežiūros Õ. Ji taikoma visoms kredito įstaigoms.

2.           Ö 39 Õ 52–56 straipsnisai Ö ir V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnis Õ taip pat taikomi finansųinėms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms holdingo bendrovėms, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje.

3.           Įstaigos, išskyrus valstybių narių centrinius bankus, kurioms, vadovaujantis 3 dalimi Ö 5 straipsniu Õ, ši direktyva netaikoma, 25 ir 52-56 Ö 39 Õ straipsnyjeiuose Ö ir V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnyje Õ traktuojamos kaip finansų įstaigos.

ê2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalis (pritaikyta)

2 straipsnis

Ši direktyva netaikoma:

– valstybių narių centriniams bankams,

– pašto pinigų persiuntimo sistemų (giro) įstaigoms,

– Belgijoje – Institut de Réescompte et de Garantie/Herdiscontering- en Waarborginstituut,

– Danijoje – Dansk Eksportfinansieringsfond, Danmarks Skibskreditfond ir Dansk Landbrugs Realkreditfond,

– Vokietijoje – Kreditanstalt für Wiederaufbau, t. y. įmonėms, kurios pagal Wohnungsgemeinnützigkeitsgesetz pripažįstamos valstybinės aprūpinimo būstu politikos įgyvendinimo institucijomis ir kurių pagrindinė veikla nėra bankinės operacijos, taip pat įmonėms, kurios pagal tą įstatymą pripažįstamos pelno nesiekiančiomis aprūpinimo būstu įmonėmis,

– Graikijoje – Ελληνική Τράπεζα Βιομηχανικής Αναπτύξεως (Elliniki Trapeza Viomichanikis Anaptyxeos), Ταμείο Παρακαταθηκών και Δανείων (Tamio Parakatathikon kai Danion) ir Ταχυδρομικό Ταμιευτήριο (Tachidromiko Tamieftirio),

– Ispanijoje – Instituto de Crédito Oficial,

– Prancūzijoje – Caisse des dépôts et consignations,

– Airijoje – kredito unijoms ir savišalpos draugijoms,

– Italijoje – Cassa depositi et prestiti,

– Nyderlanduose – Netherlandse Investeringsbank voor Ontwikkelingslanden NV, NV Noordelijke Ontwikkelingsmaatschappij, NV Industriebank Limburgs Instituut voor Ontwikkeling en Financiering ir Overijsselse Ontwikkelingsmaatschappij NV,

– Austrijoje – įmonėms, kurios, atsižvelgiant į visuomenės interesus, pripažintos namų statybos asociacijomis, ir Österreichische Kontrollbank AG,

– Portugalijoje – Caixas Económicas, veikusios 1986 m. sausio 1 d., išskyrus tas, kurios įkurtos kaip ribotos atsakomybės bendrovės, ir išskyrus Caixa Económica Monterpio Geral,

– Suomijoje – Teollisen yhteistyön rahasto Oy/Fonden för industriellt samarbete AB ir Kera Oy/Kera Ab,

– Švedijoje – Svenska Skeppshypotekskassan,

– Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje – the National Savings Bank, the Commonwealth Development Finance Company Ltd, the Agricultural Mortgage Corporation Ltd, the Scottish Agricultural Securities Corporation Ltd, the Crown Agents for overseas governments and administrations, kredito unijoms ir municipaliniams bankams,

ê2003 m. Stojimo aktas

– Latvijoje – krajaizdevu sabiedribas, įmonėms, kurios pagal krajaizdevu sabiedribu likums pripažintos kooperatinėmis įmonėmis, kurios teikia finansines paslaugas tik savo nariams,

– Lietuvoje – kredito unijoms, išskyrus Centrinę kredito uniją,

– Vengrijoje – Magyar Fejlesztési Bank Rt. ir Magyar Export-Import Bank Rt.,

– Lenkijoje – Spóldzielcze Kasy Oszczednosciowo - Kredytowe ir Bank Gospodarstwa Krajowego.

êDirektyvos 2004/xx/EB 3 straipsnio 1 punktas (pritaikytas)

4.         Komisija pagal 60 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą nusprendžia dėl bet kokių 3 dalyje pateikiamo sąrašo pakeitimų.

ê2000/12/EB 2 straipsnio 5 ir 6 dalys (pritaikytas)

3 straipsnis

1.         Ö Vienai ar daugiau Õ kKredito įstaigųoms, iki 1977 m. gruodžio 15 d. buvusiųoms toje pačioje valstybėje narėje ir nuolatos kontroliuojamųoms toje pačioje šalyje įsikūrusios centrinės įstaigos, gali būti netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje, 8 ir 59 straipsniuose Ö 7 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje Õ išdėstyti reikalavimai, jeigu ne vėliau kaip iki 1979 m. gruodžio 15 d. nacionaliniuose teisės aktuose numatoma, kad:

a)           centrinė ir kontroliuojamos įstaigos solidariai atsako už įsipareigojimus arba jei centrinė įstaiga visiškai garantuoja savo kontroliuojamos įstaigos įsipareigojimus;

b)           centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumas bei likvidumas yra prižiūrimi bendrai remiantis konsoliduotomis ataskaitomis;

c)           centrinės įstaigos vadovybė turi įgaliojimus duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovams.

Vietos mastu veikiančios kredito įstaigos, kurios pirmoje pastraipoje nurodytomis sąlygomis yra prijungiamos prie centrinės įstaigos kaip Ö nuolat Õ kontroliuojamos įstaigos, po 1977 m. gruodžio 15 d. gali pasinaudoti minėtoje pastraipoje išdėstytomis sąlygomis, jei šios įstaigos yra įprasta centrinei įstaigai priklausančio tinklo dalis.

êDirektyvos 2004/xx/EB 3 straipsnio 2 punktas (pritaikytas)

Kitoms kredito įstaigoms, kurios nėra įsteigtos naujose teritorijose, atsiradusiose nusausinus jūrą, arba skilus ar susijungus jau egzistavusioms nuo centrinės įstaigos priklausomoms ar joms atskaitingoms įstaigoms, Komisija pagal 60 straipsnio 2 dalyje Ö 150 straipsnyje Õ numatytą procedūrą gali nustatyti papildomas antros pastraipos taikymo taisykles, taip pat ir pirmoje pastraipoje numatytų išimčių panaikinimo taisykles, jeigu Taryba mano, jog naujų įstaigų, kurioms taikoma antroje pastraipoje nustatyta tvarka, prijungimas gali neigiamai paveikti konkurenciją.

ê2000/12/EB 2 straipsnio 5 ir 6 dalys (pritaikytas)

2.         Kredito įstaigai, Ö minimai Õ kurią pagal 5 Ö 1 Õ dalies pirmojeą pastraipojeą, gali būti netaikomos šios direktyvos 5 Ö 9 ir 10 Õ straipsniųo, taip pat 40–51 ir 65 straipsnių Ö V antraštinės dalies 2 skyriaus 2, 3, 4, 5 ir 6 skirsnių bei 3 skyriaus Õ nuostatos, jei, nepažeidžiant šių nuostatų taikymo centrinei įstaigai, minėtos nuostatos taikomos konsoliduotai tai visumai, kurią sudaro centrinė įstaiga su savo kontroliuojamomis įstaigomis.

Tokios išimties atvejais Ö 16, 23, 24, 25 straipsniai, 26 straipsnio 1–3 dalys, 28 ir 29–37 Õ 13, 18 ir 19 straipsniai, 20 straipsnio 1–6 dalys, 21 ir 22 straipsniai taikomi tai visumai, kurią sudaro centrinė įstaiga su savo kontroliuojamomis įstaigomis.

ê2000/12/EB 1 str. (pritaikytas)

4 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje Ö taikomi šie apibrėžimai: Õ

ê2000/28/EB 1 straipsnio 1–5 dalys (pritaikytas)

1) „kredito įstaiga“ – tai:

a)      įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita; arba

b)      elektroninių pinigų įstaiga, kaip apibrėžta 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų veiklos pradėjimo, vykdymo ir pagrįstos priežiūros[20].

            Konsoliduotos priežiūros tikslais „kredito įstaiga“ laikoma kredito įstaiga, apibūdinta pirmoje pastraipoje, taip pat bet kuri privati ar viešoji įmonė, atitinkanti pirmoje pastraipoje pateiktą apibrėžimą ir gavusi leidimą veiklai trečiojoje šalyje.

            Didelės rizikos priežiūros ir kontrolės tikslais „kredito įstaiga“ laikoma kredito įstaiga, apibūdinta pirmoje pastraipoje, įskaitant kredito įstaigos filialus trečiosiose šalyse, taip pat bet kuri privati ar viešoji įmonė, įskaitant jos filialus, atitinkanti pirmoje pastraipoje pateiktą apibrėžimą ir gavusi leidimą veiklai trečiojoje šalyje;

2) „leidimas“ – atitinkamų institucijų išduotas bet kokios formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė verstis kredito įstaigos veikla;

3) „filialas“ – veiklos vieta, kuri sudaro juridiškai priklausomą kredito įstaigos dalį ir kuri tiesiogiai atlieka visas ar tam tikras kredito įstaigoms būdingas operacijas; bet koks kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje valstybėje narėje, veiklos vietų, įsteigtų kitoje valstybėje narėje, skaičius yra laikomas vienu filialu;

4) „kompetetingos institucijos“ – nacionalinės institucijos, kurios įstatymų arba kitų teisės aktų yra įgaliotos prižiūrėti vykdyti kredito įstaigasų priežiūrą;

5) „finansų įstaiga“ – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, bet kurios pagrindinė veikla yra įsigyti akcijų arba verstis viena ar keliomis veiklos rūšimis, išvardytomis I priedo 2–12 punktuose;

ònauja

6) „įstaigos“ V antraštinės dalies 2 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose – įstaigos, kaip apibrėžta [Tarybos direktyvos 96/3/EEB[21] 2 straipsnio 3 dalyje];

ê2000/12/EB 1 straipsnio 6–8 dalys (pritaikytas)

7) „buveinės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje kredito įstaiga yra gavusi leidimą veiklai pagal 4–11 Ö 6–9 ir 11–14 Õ straipsnius;

8) „priimanti valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje kredito įstaiga turi filialą arba teikia paslaugas;

9) „kontrolė“ – patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės santykiai, apibrėžti Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba bet kokio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės panašūs santykiai;

ê2002/87/EB 29 straipsnio 1 dalies a punktas (pritaikytas)

10) konsoliduotos priežiūros ir Ö 57 Õ 34 straipsnio 2 dalies 15 ir 16 Ö o ir p Õ punktuoseų Ö , 71–73 straipsniuose ir V antraštinės dalies 4 skyriuje Õ tikslais „dalyvavimas valdant kapitalą“ reiškia Ö Tarybos Õ Ddirektyvos 78/660/EEB Ö [22] Õ 17 straipsnio pirmajame sakinyje apibrėžtą dalyvavimą arba tiesioginę ar netiesioginę 20 % ar daugiau balso teisių suteikiančių įmonės akcijų arba 20 % ar daugiau procentų įmonės kapitalo nuosavybę;

ê2000/12/EB 1 straipsnio 10–13 dalys (pritaikytas)

11) „kvalifikuotoji akcijų paketoas dalis“ – tiesiogiai arba netiesiogiai turimas įmonės akcijų paketas dalis, kuris sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokias paketas dalis, kuris suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės, kurios akcijų turima, valdymui Ö ; Õ

12) „pradinis kapitalas“ – kapitalas, apibrėžtas 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose;

12) „patronuojanti įmonė“ – tai:

a)      įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose.

b)      Konsoliduotos priežiūros ir didelės rizikos kontrolės tikslais Ö 71–73 straipsniuose, V antraštinės dalies 2 skyriaus 5 skirsnyje ir 4 skyriuje, Õ „patronuojanti įmonė“ yra patronuojanti įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kokia įmonė, kuri, kompetentingų institucijų nuomone, turi veiksmingą dominuojantį poveikį kitai bendrovei;

13) „dukterinė įmonė“ – tai:

a)      dukterinė įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;

b)      Konsoliduotos priežiūros ir didelės rizikos kontrolės tikslais Ö 71–73 straipsniuose, V antraštinės dalies 2 skyriaus 5 skirsnyje ir 4 skyriuje, Õ „dukterinė įmonė“ yra dukterinė įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kokia įmonė, kuriai, kompetentingų institucijų nuomone, patronuojanti įmonė turi veiksmingą dominuojantį poveikį.

Visos dukterinių įmonių dukterinės įmonės Dukterinės įmonės visos dukterinės įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės dukterinėmis įmonėmis;

ònauja

14) „patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje“ – kredito įstaiga, turinti dukterinę įmonę – kredito arba finansų įstaigą – arba dalyvaujanti valdant šių įstaigų kapitalą ir kuri pati nėra dukterinė įmonė kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, ir kurios kapitalą valdant nedalyvauja jokia kita kredito įstaiga, turinti leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje;

15) „patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje“ – finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

16) „ES patronuojanti kredito įstaiga“ – patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė ir kurios kapitalą valdant nedalyvauja jokia kita kredito įstaiga, gavusi leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje;

17) „ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“ – patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

ê2000/12/EB 1 straipsnio 14–18 dalys (pritaikytas)

14) „A zona“ visos valstybės narės ir visos kitos valstybės, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tikrosios narės, bei valstybės, su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sudariusios susitarimus dėl specialaus skolinimo pagal Fondo bendruosius skolinimosi susitarimus. Tačiau kiekviena šalis, kuri pakeičia savo užsienio skolos grąžinimo grafiką, 5 metams pašalinama iš A zonos valstybių grupės;

15) „B zona“ visos A zonai nepriklausančios šalys;

16) „A zonos kredito įstaigos“ – kredito įstaigos, kurių leidimai išduoti valstybėse narėse remiantis 4 straipsniu, jų filialai trečiosiose šalyse ir visos privačios bei viešosios įmonės, atitinkančios 1 dalies pirmoje pastraipoje pateiktą apibrėžimą ir gavusios leidimus veiklai kitose A zonos šalyse, taip pat jų filialai;

17) „B zonos kredito įstaigos“ – visos privačios ir viešosios įmonės, atitinkančios 1 dalies pirmoje pastraipoje pateiktą apibrėžimą ir gavusios leidimus ne A zonoje, taip pat jų filialai, esantys Bendrijoje;

18) „ne bankų sektorius“ – visi skolininkai, išskyrus kredito įstaigas, apibūdintas 16 ir 17 punktuose, centrinė valdžia ir centriniai bankai, regionų valdžia ir vietos valdžios institucijos, Europos bendrija, Europos investicijų bankas (EIB) ir daugiašaliai plėtros bankai, išvardyti 19 punkte;

ê2004/69/EB 1 str. (pritaikytas)

„daugiašaliai plėtros bankai“ – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos pagalbos įsikuriant fondas, Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Amerikos investicijų korporacija ir Daugiašalė investicijų garantijos agentūra;

ê2000/12/EB 1 straipsnio 20 dalis (pritaikyta)

20) „didelės rizikos“, „vidutinės rizikos“, „vidutinės arba mažos rizikos“ ir „mažos rizikos“, „nebalansiniai straipsniai“ – straipsniai, apibūdinti 43 straipsnio 2 dalyje ir išvardyti II priede;

ònauja

18) „valstybinio sektoriaus subjektai“ – pelno nesiekiantys administraciniai vienetai, pavaldūs centrinei valdžiai, regiono valdžiai ar vietos valdžios institucijoms, ar institucijoms, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, vykdo tas pačias funkcijas kaip ir regiono ir vietos valdžios institucijos;

ê2002/87/EB 29 straipsnio 1 punkto b papunktis (pritaikytas)

19) „finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“ – tai finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos dukterinės įmonės yra kredito įstaigos arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra kredito įstaiga, ir kuri nėra miršią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros[23],

20) „mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė“ – tai patronuojanti įmonė, kita nei finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kredito įstaiga ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB, kurios bent viena iš dukterinių įmonių bendrovių yra kredito įstaiga;

ê2000/12/EB 1 straipsnio 23 dalis (pritaikytas)

21) „papildomas banko paslaugas tekianti vykdanti įmonė“ – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba jo valdymas, duomenų apdorojimo paslaugų valdymas arba kita panaši veikla, papildanti vienos arba kelių kredito įstaigų pagrindinę veiklą;

ònauja

22) „operacinė rizika“ – nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių, rizika, įskaitant teisinę riziką;

ê2000/12/EB 1 straipsnio 24 dalis (pritaikytas)

„rizika“ taikant 47, 48 ir 49 straipsnius yra turtas ir nebalansiniai straipsniai, nurodyti šios direktyvos 43 straipsnyje bei II ir IV prieduose, netaikant juose numatytų rizikos koeficientų ar laipsnių; rizika, nurodyta minėtame IV priede, turi būti apskaičiuojama pagal vieną iš III priede išdėstytų metodų netaikant sandorio šalies rizikos koeficientų; kompetentingoms institucijoms sutikus, visoms nuosavų lėšų pozicijoms, be išlygų priskiriamoms nuosavoms lėšoms, gali būti netaikomas rizikos apibrėžimas, jei tokios nuosavos lėšos nėra įtrauktos į kredito įstaigos nuosavų lėšų mokumo koeficiento 44 straipsnio tikslais arba kitų nuolatinio stebėjimo koeficientų, numatytų šioje direktyvoje ir kituose Bendrijos teisės aktuose, apskaičiavimą; rizikai nepriskiriama:

– jei atliekamos užsienio valiutos operacijos – įprastinio atsiskaitymo rizika, atsirandanti per 48 valandas nuo apmokėjimo, arba

– jei atliekamos vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo operacijos – įprastinio atsiskaitymo rizika, atsirandanti per penkias darbo dienas po apmokėjimo ar vertybinių popierių perdavimo priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;

ònauja

23) „centriniai bankai“ apima Europos centrinį banką, jei nenurodyta kitaip;

24) „gautinos sumos sumažėjimo rizika“ – rizika, kad gautina suma sumažės dėl kreditų įsipareigojančiajam asmeniui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais;

25) „įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė“ – tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų per vienerių metų laikotarpį;

26) „nuostolis“ – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką ir reikšmingas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su priemonės surinkimu;

27) „nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju“ – pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir šiuo metu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis;

28) „konvertavimo veiksnys“ – šiuo metu nepanaudotos įsipareigojimų sumos, kuriai taikomas rekomenduojamas limitas ir kuri bus panaudota ir nesumokėta įsipareigojimų neįvykdymo metu, ir šiuo metu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis;

29) „tikėtinas nuostolis“ – tikėtinos prarasti pozicijos sumos dėl galimo sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba gautinos sumos sumažėjimo per vienerių metų laikotarpį ir šiuo metu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis;

30) „kredito rizikos mažinimas“ – kredito įstaigos naudojamos priemonės kredito rizikai, susijusiai su kredito įstaigos tebeturima pozicija arba pozicijomis, sumažinti;

31) „tiesioginis kredito užtikrinimas“ – kredito rizikos mažinimo priemonė, kai kredito įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama kredito įstaigai turint teisę – sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atvejais – panaikinti, įpareigoti perduoti, pasiimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą tokia suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir pretenzijos kredito įstaigai sumos;

32) „netiesioginis kredito užtikrinimas“ – kredito rizikos mažinimo priemonė, kai kredito įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama trečiosios šalies įsipareigojimu sumokėti sumą skolininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsitikus kitiems nenustatytiems atvejams;

33) „atpirkimo sandoris“ – bet koks sandoris, sudarytas laikantis sutarties, kuriai galima taikyti „atpirkimo sandorio“ arba „atvirkštinio atpirkimo sandorio“ apibrėžimą, kaip numatyta [Direktyvos 93/6/EEB 3 straipsnio m punkte];

34) „vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoris“ – bet koks sandoris, atitinkantis „vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo“ arba „vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi“ apibrėžimą, kaip numatyta [Direktyvos 93/6/EEB 3 straipsnio n punkte];

35) „grynųjų pinigų atitikmens priemonė“ – indėlio sertifikatas arba kita panaši priemonė, išleista skolinančios kredito įstaigos;

36) „pakeitimas vertybiniais popieriais“ – sandoris arba schema, pagal kurią kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe, yra segmentuojama ir kuriai būdinga:

a)      sandorio arba schemos mokėjimai priklauso nuo pozicijos arba pozicijų grupės kokybės;

b)      segmentų subordinacija lemia nuostolių paskirstymą per sandorio arba schemos vykdymo laikotarpį;

37) „tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais“ – pakeitimas vertybiniais popieriais, susijęs su ekonominiu vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų perleidimu specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektui, kuris leidžia vertybinius popierius. Tai atliekama vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos nuosavybės teisę perleidžiant iš kredito įstaigos iniciatorės arba per dalinį dalyvavimą. Išleisti vertybiniai popieriai nėra kredito įstaigos iniciatorės mokėjimų prievolė;

38) „sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais“ – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai segmentavimas vykdomas išvestinių kredito finansinių priemonių arba garantijų pagalba, ir pozicijų grupė nepašalinama iš kredito įstaigos iniciatorės balanso;

39) „segmentas“ – sutartimi nustatytas kredito rizikos segmentas, susijęs su pozicija arba keliomis pozicijomis, kai segmento pozicija susijusi su rizika patirti tokį kredito nuostolį, kuris būtų didesnis arba mažesnis už to paties dydžio poziciją kiekviename kitame tokiame segmente, neatsižvelgiant į kredito užtikrinimą, kurį trečiosios šalys tiesiogiai suteikia pozicijų turėtojams tame segmente arba kituose segmentuose;

40) „pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija“ – pakeitimo vertybiniais popieriais dydis;

41) „iniciatorius“ – vienas iš dviejų:

a)      subjektas, kuris pats arba per susijusius subjektus, tiesiogiai arba netiesiogiai, dalyvavo pirminėje sutartyje, iš kurios atsirado skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, iš kurių susidarė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

b)      subjektas, kuris nusiperka trečiosios šalies pozicijas, įtraukdamas jas į savo balansą ir tada jas pakeičia vertybiniais popieriais;

42) „rėmėjas“ – kredito įstaiga, ne kredito įstaiga iniciatorė, kuri įsteigia ir tvarko turtu užtikrintų komercinių vertybinių popierių programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais schemą, pagal kurią perkamos pozicijos iš trečiųjų šalių subjektų;

43) „kredito vertės padidinimas“ – sutartinis susitarimas, kuriuo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybė yra pagerinama, palyginti su tuo, kokia ji būtų, jei kredito vertės padidinimas nebūtų atliktas, įskaitant padidinimą, kurį suteikia žemesnės subordinacijos pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitos kredito užtikrinimo rūšys;

44) „specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS)“ – patikėtinė korporacija arba kitas subjektas, kuris nėra kredito įstaiga, įsteigtas atlikti pakeitimą arba pakeitimus vertybiniais popieriais, kurio vykdoma veikla apsiriboja šio tikslo siekimu, kurio struktūra siekiama atskirti SPPVPS prievoles nuo kredito įstaigos iniciatorės prievolių ir kurio naudą teikiančios dalies turėtojai turi teisę šią dalį įkeisti arba ja apsikeisti be jokių apribojimų;

ê2000/12/EB 1 straipsnio 25–27 dalys (pritaikytas)

45) „susijusių“ klientų grupė“ Ö – tai Õ :

a)      du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys, jeigu nenurodyta kitaip, sukeliantys vieną riziką, kadangi vienas iš jų kontroliuoja (tiesiogiai ar netiesiogiai) antrąjį arba kitus; arba

b)      du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys, nesusiję tokiais kontrolės santykiais, kurie apibrėžti Ö numatyti Õ pirmoje įtraukoje, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, antrasis arba visi kiti grąžindami lėšas tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais;

46) „artimi ryšiai“ – situacija, kai du arba keli fiziniai arba juridiniai asmenys yra susiję Ö kuriuo nors iš šių būdų Õ :

a)      kaip dalyvaujantys valdant kapitalą asmenys, t. y. tiesiogiai ar kontroliuodami, turintys 20 % ar daugiau balsavimo teisių arba įmonės kapitalo; arba

b)      kaip kontroliuojantys ir kontroliuojami asmenys kontrolės ryšiais, t. y. susiję patronuojančios ir dukterinės įmonės ryšiais visais Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, arba kai panašiais ryšiais yra susiję kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ir įmonė; visos dukterinių įmonių dukterinės įmonės taip pat laikomos patronuojančios įmonės, esančios šių įmonių hierarchijos viršūnėje, dukterinėmis įmonėmis.;

c)      Kai du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys yra Ö tuo, kad abu arba visi yra Õ nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu Ö trečiuoju Õ asmeniu kontrolės ryšiais, tie asmenys taip pat laikomi susijusiais artimais ryšiais;

47) „pripažintos biržos“ – atsakingų valdžios institucijų Ö biržomis Õ pripažintos biržos, kurios Ö atitinka šias sąlygas Õ :

a)      Ö jos Õ nuolat funkcionuoja;

b)      Ö jos Õ vadovaujasi biržos buveinės valstybės narės atitinkamų institucijų išleistomis ir patvirtintomis taisyklėmis, apibrėžiančiomis biržos veiklos sąlygas, patekimo į biržą sąlygas, taip pat sąlygas, kurias turi tenkinti sutartis, kad būtų galima sudaryti veiksmingą biržos sandorį;

c)      Ö jos Õ turi kliringo mechanizmą, kuris numato, kad Ö kuriuo Õ sutartims, išvardytoms IV priede, taikomas kasdienio įnašo reikalavimas, kuris, kompetentingų institucijų nuomone, suteikia tinkamą apsaugą.

ê2000/12/EB 3 str. (pritaikytas)

5 straipsnis

Draudimas įmonėms, išskyrus kredito įstaigas, verstis indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės

Valstybės narės draudžia asmenims bei įmonėms (ne kredito įstaigoms) verstis indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės.

Ö Pirmoji pastraipa Õ Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai priimami indėliai ar kitos lėšos, kuriuos grąžinti turės arba valstybė narė, arba valstybės narės regiono ar vietos valdžios institucijos, arba tarptautinės viešosios organizacijos, kurioms priklauso viena ar kelios valstybės narės, taip pat tais atvejais, kurie aiškiai numatyti nacionaliniuose arba Bendrijos teisės aktuose, jei tokios veiklos reguliavimo ir kontrolės priemonės, skirtos indėlininkams bei investuotojams apsaugoti, būtų taikomos ir minėtais atvejais.

ê 2000/12/EB

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KREDITO ĮSTAIGŲ STEIGIMUISI IR VEIKLAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

ê2000/12/EB 4 str. (pritaikytas)

è1 2004/xx/EB

èDirektyvos 2004/xx/EB 3 str.

6 straipsnis

Leidimų veiklai išdavimas

Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigos prieš pradėdamos savo veiklą gautų leidimus veiklai. Ö Nepažeidžiant 7–9, 11 ir 12 straipsnių, Õ Vvalstybės narės pagal 5–9 straipsnius nustato reikalavimus tokiems leidimams gauti ir praneša apie juos è1 Komisijai ç .

ê2000/12/EB 8 str. (pritaikytas)

7 straipsnis

Veiklos programa ir struktūrinė sandara

Valstybės narės taip pat reikalauja, kad prie prašymų išduoti leidimą veiklai būtų pridedama veiklos programa, kurioje, be kitų dalykų, būtų apibūdintos ir planuojamos veiklos rūšys bei struktūrinė įstaigos sandara.

ê2000/12/EB 9 straipsnis (pritaikytas)

8 straipsnis

Ekonominiai poreikiai

Valstybės narės negali reikalauti, kad prašymas išduoti leidimą veiklai būtų nagrinėjamas rinkos ekonominių poreikių požiūriu.

ê2000/12/EB 5 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

9 straipsnis

Pradinis kapitalas

1.           Nepažeidžiant kitų bendrų sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisėje, kompetentingos institucijos neišduoda leidimo veiklai tais atvejais, kai kredito įstaiga neturi atskirų nuosavų lėšų arba kai pradinis kapitalas yra mažesnis negu 5 milijonai eurų.

ê2000/12/EB 1 straipsnio 11 dalis (pritaikytas)

„Pradinis kapitalas“ – Ö apima Õ kapitaląas Ö ir rezervus, kaip minėta Õ , apibrėžtas 34 Ö 57 Õ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 Ö a ir b Õ punktuose.

ê2000/12/EB 5 straipsnio 1 ir 2 dalys (pritaikytas)

Valstybės narės gali nuspręsti, kad kredito įstaigos, kurios neįvykdo reikalavimo dėl atskirų nuosavų lėšų ir kurios veikė 1979 m. gruodžio 15 d., gali toliau verstis savo veikla. Valstybės narės gali atleisti tokias kredito įstaigas nuo 6 Ö 11 Õ straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyto reikalavimo vykdymo.

2.           Tačiau Vvalstybės narės turi galimybę Ö , laikydamosi šių sąlygų, gali Õ išduoti leidimą veiklai tam tikrų kategorijų kredito įstaigoms, kurių pradinis kapitalas yra mažesnis negu nustatyta Ö nurodyta Õ 1 dalyje. Tokiais atvejais:

a)      pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas eurų;

b)      suinteresuotos valstybės narės privalo Komisijai pranešti, dėl kokių priežasčių jos pasinaudojo šioje dalyje numatyta Ö šia Õ pasirinkimo galimybe;

c)      skelbiant 11 straipsnyje nurodytą sąrašą, Ö 14 straipsnyje nurodytame sąraše turi būti Õ nurodoma ir kiekviena kredito įstaiga, kuri neturi 1 dalyje nustatyto Ö nurodyto Õ minimalaus kapitalo.

ê2000/12/EB 5 straipsnio 3–7 dalys (pritaikytas)

10 straipsnis

1.         Kredito įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nesudarytų pradinio kapitalo sumos, reikalautos pagal Ö 9 straipsnį Õ 1 ir 2 dalis leidimo veiklai gavimo metu.

2.         Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1993 m. sausio 1 d. jau veikusios kredito įstaigos savo veiklą gali tęsti, net jeigu jų nuosavos lėšos nesiekia Ö 9 straipsnyje Õ 1 ir 2 dalyse numatytos pradinio kapitalo sumos. Šiuo atveju jų nuosavų lėšų suma negali būti mažesnė už didžiausią turėtą nuo 1989 m. gruodžio 22 d.

3.         Jeigu Ö 2 Õ 4 dalyje nurodytai kategorijai priskiriamos kredito įstaigos kontrolę iš anksčiau šią instituciją įstaigą kontroliavusio asmens perima kitas fizinis ar juridinis asmuo, tos institucijos Ö kredito įstaigos Õ nuosavų lėšų suma turi būti nemažesnė už Ö 9 straipsnyje Õ 1 ir 2 dalyse numatytą Ö nurodytą Õ pradinio kapitalo sumą.

4.         Susidarius tam tikroms specifinėms aplinkybėms ir pritariant kompetentingoms institucijoms, jeigu susijungia dvi ar daugiau 4 Ö 2 Õ dalyje nurodytai kategorijai priskiriamų kredito įstaigų, dėl tokio susijungimo atsiradusios institucijos Ö kredito įstaigos Õ nuosavos lėšos negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų bendros susijungusių institucijų Ö kredito įstaigų Õ nuosavų lėšų sumos, buvusios susijungimo metu, kol nesusidarys reikiamos sumos, Ö nurodytos Õ numatytos Ö 9 straipsnyje Õ 1 ir 2 dalyse.

5.         Jeigu kartais Ö 1, 2 ir 4 Õ 3, 4 ir 6 dalyse nurodytais atvejais nuosavų lėšų suma sumažėtų, kompetentingos institucijos gali (kai aplinkybės tai pateisina) leisti tokiai institucijai Ö kredito įstaigai Õ per tam tikrą ribotą laikotarpį ištaisyti padėtį arba nutraukti veiklą.

ê2000/12/EB 6 straipsnis (pritaikytas)

11 straipsnis

Kredito įstaigų valdymo organai ir pagrindinės buveinės

1.           Kompetentingos institucijos kredito įstaigai išduoda leidimą veiklai tiktai tada, kai yra bent du asmenys, veiksmingai vadovaujantys kredito įstaigos veiklai.

Ö Jos Õ Bet atitinkamos institucijos leidimo veiklai neišduoda, jei šių asmenų reputacija nėra pakankamai gera arba jie stokoja patirties, kad galėtų eiti tokias pareigas.

2.           Valstybės narės reikalauja, kad:

a)      kiekviena kredito įstaiga, kuri yra juridinis asmuo ir turi pagal atitinkamos valstybės narės teisę registruotą buveinę, turėtų savo pagrindinę buveinę toje pačioje valstybėje narėje, kur yra jos registruota buveinė,

b)      kiekviena kredito įstaiga turėtų savo pagrindinę buveinę toje valstybėje narėje, kuri jai išdavė leidimą ir kurioje ji realiai vykdo savo veiklą.

ê2000/12/EB 7 str. (pritaikytas)

12 straipsnis

Akcininkai ir nariai

1.           Kompetentingos institucijos išduoda leidimus pradėti kredito įstaigų veiklą Ö , jei negauna Õ tik po to, kai gauna informacijosą apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi kvalifikuotąsias akcijų paketous dalis, tapatybę ir apie tų dalių paketų dydžius.

Ö Nustatant Õ Apibūdinant kvalifikuotąją akcijų paketoą dalį šio straipsnio kontekste, atsižvelgiama į balsavimo teises, minimas Tarybos Ö Europos Parlamento ir Tarybos Õ direktyvos 88/627/EEB[24] Ö 2001/34/EB [25] Õ 7 Ö 92 Õ straipsnyje.

2.           Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimus, jeigu, atsižvelgdamos į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, jos nėra patenkintos minėtų akcininkų ar narių tinkamumu.

3.           Jeigu kredito įstaiga ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys yra susiję artimais ryšiais, kompetentingos institucijos išduoda leidimą tik tuo atveju, kai tokie ryšiai joms netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

Kompetentingos institucijos taip pat neišduoda leidimo tuo atveju, kai Ö trečiosios šalies Õ valstybės, kuri nėra valstybė narė, įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys vieno ar keleto fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonė susijusi artimais ryšiais, veiklą, arba sunkumai, atsirandantys juos įgyvendinant Ö tuos įstatymus ir kitus teisės aktus Õ , joms trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaigos nuolatos teiktų joms informaciją, kurios prireikia stebint, kaip laikomasi šioje dalyje nurodytų sąlygų.

ê2000/12/EB 8 ir 9 straipsniai (pritaikytas)

8 straipsnis

Veiklos programa ir struktūrinė sandara

Valstybės narės taip pat reikalauja, kad prie prašymų išduoti leidimą veiklai būtų pridedama veiklos programa, kurioje, be kitų dalykų, būtų apibūdintos ir planuojamos veiklos rūšys bei struktūrinė įstaigos sandara.

9 straipsnis

Ekonominiai poreikiai

Valstybės narės negali reikalauti, kad prašymas išduoti leidimą veiklai būtų nagrinėjamas rinkos ekonominių poreikių požiūriu.

ê2000/12/EB 10 straipsnis (pritaikytas)

13 straipsnis

Atsisakymas išduoti leidimą veiklai

Jei atsisakoma išduoti leidimą veiklai, nurodomos to atsisakymo priežastys ir besikreipiančiajam apie tai pranešama per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos arba, jei prašymas buvo neišsamus, per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai besikreipiantysis atsiuntė papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Sprendimas visuomet turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

ê2000/12/EB 11 straipsnis (pritaikytas)

14 straipsnis

Komisijos informavimas apie išduotą leidimą veiklai

Apie kiekvieną išduotą leidimą veiklai pranešama Komisijai.

Kiekvienosa kredito įstaigosa Ö , kuriai buvo išduotas leidimas veiklai, pavadinimas Õ įtraukiamas į sąrašą., kurį Komisija Ö šį sąrašą Õ skelbia Europos Ö Sąjungos Õ Bendrijų oficialiajame leidinyje ir nuolat atnaujina.

ê2000/12/EB 12 str. (pritaikytas)

15 straipsnis

Išankstinis konsultavimasis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis

1.         Ö Kompetetinga institucija, prieš kredito įstaigai išduodama leidimą veiklai, pasikonsultuoja Õ sSu kitos valstybės narės kompetentingomis institucijomis Ö , kai Õ turi būti iš anksto konsultuojamasi dėl leidimo veiklai išdavimo kredito įstaigai, kuri yra:

Ö a)   atitinkama kredito įstaiga yra Õ kitoje valstybėje narėje leidimą veiklai gavusios kredito įstaigos dukterinė įmonė, arba

Ö b)   atitinkama kredito įstaiga yra Õ kredito įstaigos, kurios patronuojanti įmonė leidimą veiklai yra gavusi kitoje valstybėje narėje, dukterinė įmonė, arba

Ö c)   atitinkama kredito įstaiga yra Õ kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitą kitoje valstybėje narėje leidimą veiklai gavusią kredito įstaigą.

ê2002/87/EB 29 straipsnio 2 punktas (pritaikytas)

2.         Ö Kompetetinga institucija, prieš kredito įstaigai išduodama leidimą veiklai, pasikonsultuoja Õ Ssu kitos susijusios valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų arba draudimo įmonių priežiūrą, konsultuojamasi prieš išduodant leidimą kredito įstaigai: Ö kai: Õ

a)      Ö atitinkama kredito įstaiga Õ kuri yra Bendrijoje leidimą įsigijusios draudimo įmonės arba investicinės firmos dukterinė įmonė; arba

b)      Ö atitinkama kredito įstaiga Õ kuri yra Bendrijoje leidimą įsigijusi draudimo įmonės arba investicinės firmos patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; arba

c)      Ö atitinkama kredito įstaiga, Õ kurią kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat kontroliuoja Bendrijoje leidimą įsigijusią draudimo įmonę arba investicinę firmą.

3.         Šio straipsnio pirmoje ir antroje Ö 1 ir 2 Õ dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos, vertindamos akcininkų tinkamumą ir kitos tos pačios grupės įmonės valdyme dalyvaujančių direktorių patirtį bei reputaciją, pirmiausia konsultuojasi tarpusavyje. Jos viena kitai perduoda Ö keičiasi Õ informacijaą apie akcininkų tinkamumą ir direktorių reputaciją bei patirtį, kuri yra svarbi kitoms kompetentingoms institucijoms išduodant leidimus ir nuolat vertinant, kaip laikomasi veiklos sąlygų.

ê2000/12/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

16 straipsnis

Kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai kitoje valstybėje narėje, filialai

Priimančios valstybės narės negali reikalauti, kad kitose valstybėse narėse leidimus veiklai gavusių kredito įstaigų filialai iš naujo gautų leidimus veiklai arba turėtų negrąžintinai perduotą kapitalą. Tokie filialai steigiami ir prižiūrimi Ö remiantis 22, 25 straipsniais, 26 straipsnio 1–3 dalimis, 29–37 ir 40 straipsniais Õ 17 straipsnyje, 20 straipsnio 1–6 dalyse ir 22 bei 26 straipsniuose nustatyta tvarka.

ê2000/12/EB 14 str. (pritaikytas)

17 straipsnis

Leidimo veiklai panaikinimas

1.           Leidimą veiklai, išduotą kredito įstaigai, kompetentingos institucijos gali panaikinti tik tada, jei tokia įstaiga ar filialas:

a)      per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako šio leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius nebesiverčia savo veikla ir jeigu suinteresuota valstybė narė nėra numačiusi, kad tokiu atveju šis leidimas netenka galios;

b)      gauna leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;

c)      nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias buvo gautas leidimas;

d)      nebeturi pakankamai nuosavų lėšų arba kai nebegalima tikėti, kad ji įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, ir ypač jeigu kredito įstaiga nebeužtikrina jai patikėto turto saugumo;

e)      kai atsiranda tam tikros aplinkybės, dėl kurių nacionalinė teisė numato galimybę panaikinti leidimą veiklai.

2.           Jei leidimas veiklai yra panaikinamas, privalu nurodyti Ö nurodoma Õ tokio sprendimo priežastis ir Ö informuojami Õ informuoti apie tai suinteresuotius asmenysis;. Aapie leidimo veiklai panaikinimą pranešama Komisijai.

ê2000/12/EB 15 straipsnis (pritaikytas)

18 straipsnis

Pavadinimas

Užsiimdamos savo veikla, kredito įstaigos gali visoje Bendrijos teritorijoje vartoti tą patį pavadinimą, kurį jos vartoja toje valstybėje narėje, kurioje yra įsikūrusios jų pagrindinės buveinės, nepaisant jokių nuostatų Ö priimančioje valstybėje narėje Õ dėl žodžių „bankas“, „taupomasis bankas“ ar kitų bankinių pavadinimų, kurie gali būti vartojami priimančioje valstybėje narėje. Jeigu kyla koks nors pavojus supainioti pavadinimus, priimanti valstybė narė, siekdama aiškumo, gali reikalauti, kad prie tokio pavadinimo būtų pridedami tam tikri paaiškinamieji žodžiai.

ê2000/12/EB 16 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

19 straipsnis

Kredito įstaigos akcijų paketas

1.           Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kuris pareiškia norįs tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketoą dalį, apie tai pirmiausia informuotų kompetentingas institucijas – praneštų joms apie planuojamo įsigyti akcijų paketo dalies dydį.

Toks asmuo taip pat privalo informuoti kompetentingas institucijas, jeigu ketina padidinti savo kvalifikuotąją akcijų paketoą dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 20 %, 33 % ar 50 % arba tiek, kad ta kredito įstaiga taptų jo dukterine įmone.

Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pirmoje Ö ir antroje Õ pastraiposje paminėto pranešimo dienos kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą tokiam planui, jeigu, atsižvelgus į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, jų netenkina Ö atitinkamo Õ pirmoje pastraipoje nurodyto asmens tinkamumas. Jei minėtos institucijos neprieštarauja pirmoje pastraipoje nurodytam ketinimui, jos gali nustatyti maksimalų jo įgyvendinimo laiką.

ê2002/87/EB 29 straipsnio 3 punktas (pritaikytas)

2.           Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą akcijų paketą dalį įsigyja Ö pareiškia norą įsigyti Õ kredito įstaiga, draudimo įmonė arba investicinė firma, kurioms leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje, arba kitoje valstybėje narėje leidimą įsigijusios kredito įstaigos, draudimo įmonės arba investicinės firmos patronuojanti įmonė ar fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis kitoje valstybėje narėje leidimą įsigijusią kredito įstaigą, draudimo įmonę arba investicinę firmą, ir jeigu po tokio įsigijimo Ö kredito įstaiga Õ įmonė, kurios akcijų dalį paketą įsigyti siūlo minėtoji įsigyjančioji įmonė, taptų įsigyjančios įmonės dukterine arba kontroliuojama įmone, prieš skaičiuojant įsigyjamos akcijų dalies paketo dydį, turi būti konsultuojamasi su šios direktyvos Ö 15 Õ 12 straipsnyje Ö numatytomis Õ nurodytomis kompetentingomis institucijomis.

ê2000/12/EB 16 straipsnio 3 dalis (pritaikyta)

20 straipsnis

3. Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kuris ketina tiesiogiai ar netiesiogiai netekti kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, visų pirma informuotų kompetentingas institucijas – praneštų joms apie planuojamo netekti akcijų paketo dalies dydį. Toks asmuo taip pat privalo informuoti kompetentingas institucijas, jeigu jis pareiškia norįs sumažinti savo kvalifikuotąją akcijų paketoą dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalys nesudarytų 20 %, 33 % ar 50 %, arba tiek, kad ta kredito įstaiga nustotų buvusi jo dukterine įmone.

ê2000/12/EB 16 straipsnio 4–6 dalys (pritaikytas)

21 straipsnis

14.         Kredito įstaigos, sužinojusios apie kiekvieną jų akcijų įsigijimą ar pardavimą, dėl kurio turimos akcijos peržengia Ö 19 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnyje Õ 1 ir 3 dalyse nurodytas ribas, apie tai informuoja kompetentingas institucijas.

Taip pat bent kartą per metus kredito įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša kvalifikuotąsias akcijų paketous dalis turinčių akcininkų bei narių pavadinimus (pavardes) ir tokių akcijų paketų dalių dydžius remdamosi informacija, kuri, pavyzdžiui, gaunama per metinius visuotinius akcininkų ir narių susirinkimus arba vykdant į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus įtrauktoms bendrovėms taikomus reikalavimus.

25.         Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos imtųsi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei manoma, jog Ö 19 straipsnio 1 dalyje Õ 1 dalyje nurodyti asmenys daro neigiamą įtaką įstaigos riziką ribojančiam ir patikimam valdymui. Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, teismo uždraudimai, sankcijų taikymas direktoriams ir valdytojams arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia aptariamų akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymas.

Panašios priemonės taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nesilaiko prievolės iš anksto pateikti informaciją, kaip nustatyta Ö 19 straipsnio 1 dalyje Õ 1 dalyje. Jeigu akcijų įsigyjama nepaisant kompetentingų institucijų prieštaravimo, valstybės narės (nepriklausomai nuo visų kitų sankcijų, kurias reikės taikyti) numato naudojimosi atitinkamomis balsavimo teisėmis sustabdymą, balsų paskelbimą negaliojančiais arba jų anuliavimą.

36.         Ö Nustatant Õ Apibrėžiant kvalifikuotąją akcijų paketoą dalį ir kitus šiame straipsnyje minimus turimų akcijų kiekius, atsižvelgiama į Tarybos direktyvos 88/627/EEB Ö Direktyvos 2001/34/EB Õ 7 Ö 92 Õ straipsnyje minimas balsavimo teises.

ê2000/12/EB 17 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

22 straipsnis

Procedūros ir vidaus kontrolės mechanizmai

1.           Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekvienoje kredito įstaigoje būtų tinkamos administracinės bei apskaitos procedūros ir pakankami vidaus kontrolės mechanizmai ð tvirtos valdymo priemonės, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės, veiksmingais rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesais ir tinkamais vidaus kontrolės mechanizmais, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras.ï

2.           Straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, procesai ir mechanizmai turi būti visaverčiai ir proporcingi kredito įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Atsižvelgiama į V priede išdėstytus techninius kriterijus.

ê2000/12/EB

III ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO LAISVĖS IR LAISVĖS TEIKTI PASLAUGAS

ê2000/12/EB (pritaikytas)

Ö 1 skirsnis Kredito įstaigos Õ

ê2000/12/EB 18 str. (pritaikytas)

23 straipsnis

Kredito įstaigos

Valstybės narės numato, kad steigdama filialus arba teikdama paslaugas I priede išvardytomis veiklos rūšimis, pagal Ö 25 straipsnį, 26 straipsnio 1–3 dalis, 28 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 29–37 straipsnius Õ 20 straipsnio 1–6 dalis, 21 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 22 straipsnį, jų teritorijose gali užsiimti kiekviena kredito įstaiga, kuriai leidimą veiklai išdavė ir kurią prižiūri kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu tokia veikla yra numatyta leidime.

ê2000/12/EB (pritaikytas)

Ö 2 skirsnis Finansų įstaigos Õ

ê2000/12/EB 19 straipsnio pirma ir trečia pastraipos (pritaikytas)

24 straipsnis

Finansų įstaigos

1.           Valstybės narės taip pat numato, kad steigdama filialus arba teikdama paslaugas I priede išvardytomis veiklos rūšimis Ö pagal 25 straipsnį, 26 straipsnio 1–3 dalis, 28 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 29–37 straipsnius Õ , pagal 20 straipsnio 1–6 dalis, 21 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 22 straipsnį, jų teritorijose gali užsiimti kiekviena kitos valstybės narės finansų įstaiga, esanti kredito įstaigos dukterine įmone arba dviem ar keletui kredito įstaigų priklausanti dukterinė įmonė, kurios steigimo sutartis bei įstatai leidžia užsiimti minėta veikla ir kuri atitinka visas šias sąlygas:

a)      patronuojanti įmonė ar įmonės privalo būti gavusios leidimus verstis kredito įstaigos veikla toje valstybėje narėje, kurios įstatymai reglamentuoja Ö finansų įstaigos Õ dukterinės įmonės veiklą,;

b)      aptariamoji veikla privalo būti atliekama tos pačios valstybės teritorijoje,;

c)      patronuojanti įmonė ar įmonės privalo turėti 90 % ar daugiau balsavimo teisių, kurias suteikia Ö finansų įstaigos Õ dukterinės įmonės kapitale turimos akcijos,;

d)      patronuojanti įmonė ar įmonės privalo patenkinti kompetentingų institucijų reikalavimus dėl Ö finansų įstaigos Õ dukterinės įmonės riziką ribojančio valdymo ir, atitinkamoms buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pritarus, turi būti pareiškusios, kad jos patronuojančios įmonės solidariai garantuoja Ö finansų įstaigos Õ dukterinės įmonės prisiimtus įsipareigojimus,;

e)      Ö finansų įstaiga Õ dukterinė įmonė privalo, ypač aptariamos veiklos rūšies atžvilgiu, būti veiksmingai įtraukta į ją patronuojančios įmonės arba kiekvienos iš ją patronuojančių įmonių konsoliduotą priežiūrą, atliekamą pagal Ö V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnį Õ 52–56 straipsnius skaičiuojant mokumo rodiklį koeficientą, kontroliuojant didelę riziką bei siekiant riboti akcijų dalių paketų dydžius, kaip numatyta Ö 120 Õ 50 straipsnyje.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos Ö tikrina Õ privalo tikrinti, ar laikomasi minėtų sąlygų, ir Ö išduoda Õ išduoti Ö finansų įstaigai Õ dukterinei įmonei pažymą dėl reikalavimų atitikties, kuri turi sudaryti Ö 25 ir 28 straipsniuose Õ 20 straipsnio 1–6 dalyse ir 21 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto pranešimo dalį.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina Ö finansų įstaigos Õ dukterinės įmonės priežiūrą pagal Ö 10 straipsnio 1 dalį, 19–22, 40, 42–52 ir 54 straipsnius Õ 5 straipsnio 3 dalį, 16, 17, 26, 28, 29, 30 ir 32 straipsnius.

ê2000/12/EB 19 str. (šešta pastraipa) (pritaikytas)

2.           Jei finansų įstaiga, Ö kaip nurodyta 1 dalies pirmoje pastraipoje, Õ priskirta šiame straipsnyje apibrėžtai kategorijai, nebeatitinka nors vienos iš galiojančių sąlygų, buveinės valstybė narė apie tai praneša priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, ir priimančios valstybės narės įstatymai pradeda galioti tai veiklos rūšiai, kuria minėta Ö finansų įstaiga Õ institucija užsiima priimančioje valstybėje narėje.

ê2000/12/EB 19 straipsnio ketvirta pastraipa (pritaikytas)

3.           Ö 1 ir 2 dalyse Õ Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos su visais pakeitimais, prieš tai jas reikiamai pakoregavus, yra taikomos Ö finansų įstaigos Õ dukterinėms įmonėms Ö , kaip nurodyta 1 dalies pirmoje pastraipoje Õ . Svarbiausia, žodžiai „kredito įstaiga“ turėtų būti suvokiami kaip „finansų įstaiga, atitinkanti 19 straipsnyje išdėstytas sąlygas“, o žodžiai „leidimas veiklai“ – kaip „steigimo sutartis ir įstatai“.

ê2000/12/EB 19 straipsnio penkta ir šešta pastraipos (pritaikytas)

20 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat praneša, kokia yra dukterinės finansų įstaigos nuosavų lėšų suma ir konsoliduotas patronuojančios kredito įstaigos mokumo koeficientas.“

Jei finansų įstaiga, priskirta šiame straipsnyje apibrėžtai kategorijai, nebeatitinka nors vienos iš galiojančių sąlygų, buveinės valstybė narė apie tai praneša priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, ir priimančios valstybės narės įstatymai pradeda galioti tai veiklos rūšiai, kuria minėta institucija užsiima priimančioje valstybėje narėje.

ê2000/12/EB (pritaikytas)

Ö 3 skirsnis Naudojimasis įsisteigimo laisve Õ

ê2000/12/EB 20 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 3 dalies pirma ir antra pastraipos (pritaikytas)

25 straipsnis

Naudojimasis įsisteigimo laisve

1.           Kredito įstaiga, norinti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.           Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena kredito įstaiga, norinti steigti filialą kitoje valstybėje narėje, pateikdama 1 dalyje nurodytą pranešimą nurodytų tokią informaciją:

a)      valstybę narę, kurios teritorijoje ketina steigti filialą;

b)      veiklos programą, kurioje, be kitų dalykų, atsispindėtų numatomos veiklos rūšys bei filialo struktūrinė organizacija;

c)      adresą priimančioje valstybėje narėje, kur galima gauti dokumentus;

d)      už filialo valdymą Ö būsiančių Õ atsakingų asmenų pavardes.

3.           Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į numatomas veiklos rūšis, neturi priežasčių abejoti kredito įstaigos administracine struktūra ar finansinės padėties tinkamumu, tuomet per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos jos perduoda tą informaciją priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir atitinkamai informuoja suinteresuotą Ö kredito Õ įstaigą.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat praneša apie tos kredito įstaigos nuosavų lėšų sumą ir mokumo rodiklį koeficientą.

ê2000/12/EB 19 straipsnio penkta pastraipa (pritaikytas)

Ö Taikydamos išlygą antrai pastraipai, 24 straipsnyje nurodytu atveju Õ „Bbuveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat praneša, kokia yra dukterinės finansų įstaigos nuosavų lėšų suma ir konsoliduotas patronuojančios kredito įstaigos mokumo rodiklis koeficientas.“

ê2000/12/EB 20 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa (pritaikyta) (pritaikytas)

4.           Jei buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsisako perduoti 2 dalyje nurodytą informaciją priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jos per tris mėnesius nuo visos šios informacijos gavimo dienos suinteresuotai Ö kredito Õ įstaigai praneša apie savo atsisakymo priežastis.

Tokio atsisakymo atveju arba nesulaukus atsakymo galima kreiptis į buveinės valstybės narės teismą.

ê2000/12/EB 20 straipsnio 4–7 dalys (pritaikytas)

26 straipsnis

14.         Per du mėnesius nuo Ö 25 straipsnyje Õ 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos iki kredito įstaigos filialui pradedant savo veiklą priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos pasirengia kredito įstaigos priežiūrai pagal Ö 5 skirsnį Õ 22 straipsnį ir prireikus nurodo, kokių sąlygų visuotinės gerovės labui būtina laikytis norint priimančioje valstybėje narėje užsiimti tokia veikla.

25.         Kai iš priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų gaunamas pranešimas arba, pasibaigus 14 dalyje nustatytam laikotarpiui, negaunama jokio pranešimo, filialas gali būti įsteigtas ir Ö gali Õ pradėti savo veiklą.

36.         Keičiantis pagal Ö 25 straipsnio 2 dalies b, c ar d punktus Õ 2 dalies b, c ar d punktus perduotai informacijai, kredito įstaiga raštu bent jau prieš mėnesį iki pasikeitimo apie tai praneša buveinės ir priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kad buveinės valstybės narės institucijos galėtų priimti sprendimą pagal Ö 25 straipsnį Õ 3 dalį, o priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų pagal Ö šio straipsnio Õ 14 dalį priimti sprendimą dėl pasikeitimo.

47.         Laikomasi nuomonės, kad filialams, kurie pradėjo savo veiklą vadovaudamiesi priimančiose valstybėse narėse iki 1993 m. sausio 1 d. galiojusiomis nuostatomis, buvo taikoma Ö 25 straipsnyje bei šio straipsnio 1 ir 2 Õ 1–5 dalyse išdėstyta tvarka. Po Ö šios Õ minėtos datos jų veiklą reglamentuoja Ö šio straipsnio 3 Õ 6 dalis ir Ö 23 straipsnis, 2 ir 5 skirsniai bei 43 straipsnis Õ 18, 19, 22 ir 29 straipsniai.

ê2000/12/EB 1 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys

27 straipsnis

Bbet koks kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje valstybėje narėje, veiklos vietų, įsteigtų kitoje valstybėje narėje, skaičius yra laikomas vienu filialu;.

ê2000/12/EB (pritaikytas)

4 SKIRSNIS NAUDOJIMASIS LAISVE TEIKTI PASLAUGAS

ê2000/12/EB 21 str. (pritaikytas)

28 straipsnis

Naudojimasis laisve teikti paslaugas

1.           Kiekviena kredito įstaiga, norinti pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir pradėti savo veiklą kitos valstybės narės teritorijoje, buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša apie I priede pateiktame sąraše numatytas veiklos rūšis, kuriomis ji ketina užsiimti.

2.           Per mėnesį nuo 1 dalyje Ö numatyto Õ nurodyto pranešimo gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos persiunčia tą pranešimą priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.           Šis straipsnis nepakeičia kredito įstaigų, teikusių paslaugas iki 1993 m. sausio 1 d., įgytų teisių.

ê2000/12/EB (pritaikytas)

5 SKIRSNIS PRIIMANČIOS VALSTYBĖS NARĖS KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ĮGALIOJIMAI

ê2000/12/EB 22 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

29 straipsnis

Priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliojimai

1. Statistikos tikslais priimanti valstybė narė gali reikalauti, kad visos kredito įstaigos, turinčios filialą jos teritorijoje, apie savo veiklą joje periodiškai teiktų ataskaitas jos kompetentingoms institucijoms.

Priimančios valstybės narės, vykdydamos Ö 41 Õ 27 straipsnyje joms numatytus įpareigojimus, gali reikalauti, kad kitų valstybių narių kredito įstaigų filialai teiktų tokią pat informaciją, kokios tuo tikslu jos reikalauja iš nacionalinių kredito įstaigų.

ê2000/12/EB 22 straipsnio 2–4 dalys (pritaikytas)

30 straipsnis

12.         Jei priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos išsiaiškina, kad Ö kredito Õ įstaiga, jos teritorijoje turinti filialą ar teikianti paslaugas, nesilaiko teisės nuostatų, priimtų toje valstybėje įgyvendinant šios direktyvos nuostatas, susijusias su priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliojimais, minėtos institucijos reikalauja, kad ta Ö kredito Õ įstaiga pašalintų atsiradusius pažeidimus.

23.         Jei tokia Ö kredito Õ įstaiga nesiima reikalingų veiksmų, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos atitinkamai informuoja buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau imasi visų deramų priemonių, užtikrinančių, kad ta Ö kredito Õ įstaiga pašalins atsiradusius pažeidimus. Apie tokių priemonių pobūdį pranešama priimančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

34.         Jei – nors buveinės valstybė narė ėmėsi tam tikrų priemonių arba jei šios priemonės buvo nepakankamai veiksmingos ar negali būti pritaikytos atitinkamoje valstybėje narėje – kredito įstaiga ir toliau pažeidinėja Ö 1 Õ 2 dalyje nurodytus priimančioje valstybėje narėje galiojančius teisinius reikalavimus, priimanti valstybė narė, iš anksto informavusi buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas, gali imtis deramų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniems tvarkos pažeidimams, arba bausti už juos ir neleisti, kiek tai reikalinga, tai Ö kredito Õ įstaigai toliau sudarinėti sandorių jos teritorijoje. Valstybės narės užtikrina, kad jose būtų galima pateikti teisinius dokumentus dėl tokių priemonių taikymo kredito įstaigoms.

ê2000/12/EB 22 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

31 straipsnis

5. Ö 29 ir 30 straipsnių Õ 1–4 dalių nuostatos nepakeičia valstybių narių įgaliojimų taikyti atitinkamas priemones tam, kad būtų užkirstas kelias jų teritorijoje padarytiems pažeidimams, kuriais nusižengiama teisiniams reikalavimams, skirtiems visuotinei gerovei užtikrinti, ar už juos nubausti. Tokiomis priemonėmis galima ir uždrausti nusižengusioms Ö kredito įstaigoms Õ institucijoms toliau sudarinėti sandorius jų teritorijose.

ê2000/12/EB 22 straipsnio 6 dalis (pritaikytas)

32 straipsnis

6. Kiekviena pagal Ö 30 straipsnio 2 ir 3 dalis arba 31 straipsnį Õ 3, 4 ir 5 dalis priimta priemonė, įskaitant nuobaudas ar apribojimus naudotis laisve teikti paslaugas, turi būti tinkamai pagrįsta ir perduota suinteresuotai Ö kredito Õ įstaigai. Kiekvieną tokią priemonę galima apskųsti tos valstybės narės, kurios institucijos ją pritaikė, teisme.

ê2000/12/EB 22 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

33 straipsnis

7. Prieš pradėdamos Ö 30 straipsnyje Õ 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas procedūras, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos nenumatytais atvejais gali imtis atsargumo priemonių, būtinų indėlininkų, investuotojų ir kitų asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, interesams apsaugoti. Apie tokias priemones kuo anksčiau pranešama Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė šias priemones turi pakeisti arba atšaukti.

ê2000/12/EB 22 straipsnio 8 dalis (pritaikytas)

34 straipsnis

8. Priimančios valstybės narės gali pasinaudoti joms pagal šią direktyvą tenkančiais įgaliojimais ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams jų teritorijose atsirasti, arba nubausti už tokius nusižengimus. Nuobauda gali būti ir draudimas Ö kredito Õ įstaigoms sudaryti naujus sandorius jų teritorijose.

ê2000/12/EB 22 straipsnio 9 dalis (pritaikytas)

35 straipsnis

9. Jei yra panaikinamas leidimas veiklai, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos informuojamos apie tai ir jos imasi atitinkamų priemonių, kad užkirstų kelią atitinkamai Ö kredito Õ įstaigai savo teritorijoje sudarinėti naujus sandorius ir apsaugotų indėlininkų interesus.

ê2000/12/EB 22 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

36 straipsnis

10. Valstybės narės informuoja Komisiją, kiek ir kokios rūšies būta atvejų, kuomet buvo atsakyta vadovaujantis Ö 25 ir 26 straipsniais Õ 20 straipsnio 1–6 dalimis arba imtasi priemonių pagal Ö 30 straipsnio 3 dalį Õ šio straipsnio 4 dalį.

ê2000/12/EB 22 straipsnio 11 dalis (pritaikytas)

37 straipsnis

11.Ö Šis skirsnis Õ Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdo kredito įstaigoms, turinčioms savo pagrindines buveines kitose valstybėse narėse, priimančioje valstybėje narėje visomis komunikacijos priemonėmis reklamuoti savo paslaugas laikantis visų tokios reklamos formos ir turinio taisyklių, priimtų visuotinės gerovės labui.

ê2000/12/EB

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

ê2000/12/EB (pritaikytas)

Ö 1 skirsnis Informacija apie trečiųjų šalių įstaigas ir patekimo į šių šalių rinkas sąlygos Õ

ê2000/12/EB 23 str. (pritaikytas)

Informacija apie trečiųjų šalių įstaigų dukterines įmones ir patekimo į šių šalių rinkas sąlygos

1.           Valstybių narių kompetentingos institucijos Komisiją informuoja:

a) apie leidimus veiklai, išduotus tiesioginei ar netiesioginei dukterinei įmonei, kurios nors vienos iš patronuojančių įmonių veiklą reguliuoja trečiosios šalies įstatymai;

b) kai tokia patronuojanti įmonė įsigyja tiek Bendrijos kredito įstaigos akcijų, kad ta kredito įstaiga tampa jos dukterine įmone.

Kai leidimas suteikiamas vienos ar kelių patronuojančių įmonių, kurių veiklą reguliuoja trečiosios šalies įstatymai, tiesioginei ar netiesioginei dukterinei įmonei, tos grupės struktūra nurodoma pranešime, kurį, remdamosi 11 straipsniu, kompetentingos institucijos pateikia Komisijai.

2.           Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų kredito įstaigos įsisteigdamos trečiojoje šalyje arba užsiimdamos joje bankine veikla.

3.           Komisija periodiškai rengia ataskaitas, kuriose, remdamasi 4 ir 5 dalių nuostatomis, nagrinėja Bendrijos kredito įstaigoms trečiosiose šalyse sudarytas sąlygas įsisteigti ir verstis bankine veikla bei įgyti trečiosios šalies kredito įstaigų akcijų. Šias ataskaitas drauge su atitinkamais pasiūlymais Komisija pateikia Tarybai.

4.           Jei Komisija, remdamasi 3 dalyje nurodytomis ataskaitomis ar kita informacija, mano, kad kuri nors trečioji šalis Bendrijos kredito įstaigai nesudaro tokių sąlygų veiksmingai dalyvauti rinkoje, kokias Bendrija sudaro tos trečiosios šalies kredito įstaigoms, Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymą suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis dėl to, kad Bendrijos kredito įstaigoms būtų sudarytos panašios konkurencijos sąlygos kaip ir tos šalies kredito įstaigoms. Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

5.           Jei Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis ar kita informacija, mano, kad kuri nors trečioji šalis Bendrijos kredito įstaigoms nesudaro tokių sąlygų, suteikiančių galimybes konkuruoti, kokias turi jos kredito įstaigos, taip pat kad toji šalis nevykdo sąlygų, suteikiančių galimybę veiksmingai dalyvauti rinkoje, Komisija gali pradėti derybas, kad tokią padėtį pagerintų.

6.           Susidarius pirmoje pastraipoje aprašytoms aplinkybėms, bet kuriuo metu pagal 60 straipsnio 2 dalyje išdėstytą procedūrą taip pat gali būti nuspręsta ne tik pradėti derybas, bet ir nustatyti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos privalo apriboti arba sustabdyti savo sprendimus dėl tuo metu nagrinėjamų arba būsimų prašymų suteikti leidimus ir įsigyti akcijų, kuriuos pateikia tiesiogiai ar netiesiogiai dukterinę įmonę patronuojančios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamos trečiosios šalies įstatymai. Minėtos priemonės negali būti taikomos ilgiau kaip tris mėnesius.

Prieš baigiantis tokiam trijų mėnesių laikotarpiui, į derybų rezultatus atsižvelgusi Taryba, imdamasi veiksmų dėl Komisijos pasiūlymo, gali kvalifikuota balsų dauguma nuspręsti, ar tokias priemones toliau taikyti.

6.           Jei Komisija mano, kad susidarė viena iš 4 ir 5 dalyje aprašytų situacijų, jos prašymu valstybės narės ją informuoja:

a)       apie kiekvieną prašymą išduoti leidimą veiklai tiesioginei ar netiesioginei dukterinei įmonei, kurios vienos ar kelių patronuojančių įmonių veiklą reglamentuoja atitinkamos trečiosios šalies įstatymai;

b)       apie atvejus, kai valstybės narės pagal 16 straipsnį yra informuojamos, jog tokia patronuojanti įmonė pareiškė norinti įsigyti tiek Bendrijos kredito įstaigos akcijų, kad ši taptų jos dukterine įmone.

Šie reikalavimai teikti informaciją nustoja galioti, kai susitariama su 4 ar 5 dalyje nurodyta trečiąja šalimi arba kai nebetaikomos 5 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytos priemonės.

7.           Priemonės, kurių imamasi vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, atitinka Bendrijos įsipareigojimus pagal bet kokias dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis, reguliuojančias kredito įstaigų steigimosi ir veiklos sąlygas.

ê 2000/12/EB 24 str. (pritaikytas)

è1 Direktyvos 2004/xx/EB 3 straipsnio 7 punktas

38 straipsnis

Kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialai

1.         Kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams, pradedantiems savo veiklą arba besiverčiantiems ja, valstybės narės netaiko nuostatų, jiems sukuriančių palankesnes sąlygas, nei tų kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje, filialams sudaromos sąlygos.

2.         Kompetentingos institucijos praneša Komisijai ir è1 Europos bankininkystės komitetui ç apie visus leidimus, suteiktus tų kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams.

3.         Nepažeisdama 1 dalies nuostatų, Bendrija, pagal Sutarties nuostatas sudarydama sutartis su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, susitaria pagal abipusiškumo principą taikyti nuostatas, sukuriančias vienodas sąlygas kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams visoje Bendrijos teritorijoje.

ònauja

2 skirsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis atliekant konsoliduotą priežiūrą

ê 2000/12/EB 25 str. (pritaikyta)

39 straipsnis

1.           Valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymus, skirtus deryboms dėl susitarimų, susijusių su konsoliduota priežiūra, sudarymo su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis, jeigu yra atliekama šių įstaigų priežiūra:

a)      kredito įstaigų, kurių patronuojančių įmonių pagrindinė buveinė yra trečiosios šalies teritorijoje,; ir

b)      kredito įstaigų, kurios veikia trečiosiose šalyse ir kurių patronuojančios įmonės (kredito įstaigos arba finansųinės kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės) pagrindinė buveinė yra Bendrijos teritorijoje.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti, kad:

a)      valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų gauti informacijos, reikalingos kredito įstaigų arba finansųinių kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, kurios yra Bendrijos teritorijoje ir kurių dukterinės kredito įstaigos arba dukterinės finansų įstaigos yra ne Bendrijos teritorijoje arba kurios dalyvauja valdant pastarųjų įstaigų kapitalą, priežiūrą atliekant remiantis konsoliduotais duomenimis apie finansinę padėtį;

b)      trečiųjų šalių kompetentingos institucijos galėtų gauti informacijos, reikalingos vykdant patronuojančių įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra šių valstybių teritorijose ir kurių dukterinės kredito įstaigos arba dukterinės finansų įstaigos yra vienos arba kelių valstybių narių teritorijose arba kurios dalyvauja valdant tų įstaigų kapitalą, priežiūrą.

êDirektyvos 2004/xx/EB 3 straipsnio 8 punktas

3.           Nepažeisdama Europos bendrijos steigimo sutarties 300 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, Komisija, padedama Europos bankininkystės komiteto, išnagrinėja 1 dalyje nurodytų derybų rezultatus ir susidariusią situaciją.

ê2000/12/EB

V ANTRAŠTINĖ DALIS

ê2000/12/EB

ð naujas

RIZIKĄ RIBOJANČIOS PRIEŽIŪROS PRINCIPAI IR TECHNINĖS PRIEMONĖS ð BEI INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS ï

ê2000/12/EB

1 SKYRIUS

RIZIKĄ RIBOJANČIOS PRIEŽIŪROS PRINCIPAI

ònauja

1 skirsnis

Buveinės ir priimančios valstybės narės kompetencija

ê 2000/12/EB 26 str. (pritaikytas)

40 straipsnis

Buveinės valstybės narės kompetencija atlikti kontrolę

1.           Už kredito įstaigos, įskaitant pagal Ö 23 ir 24 Õ 18 ir 19 straipsnius jų vykdomą veiklą, priežiūrą, pagrįstą riziką ribojančiais principais, atsako buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nepažeisdamos šios direktyvos tų nuostatų, kurios numato priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų atsakomybę.

2.           Šio straipsnio 1 dalies nuostatos neužkerta kelio vykdyti šioje direktyvoje numatomą konsoliduotą priežiūrą.

ê 2000/12/EB 27 str. (pritaikytas)

41 straipsnis

Priimančios valstybės narės kompetencija

Priimančios valstybės narės, bendradarbiaudamos su buveinės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, tolesnio derinimo metu atsako už kredito įstaigų filialų likvidumo priežiūrą.

Nepažeisdamos tų priemonių, kurių reikia Europos pinigų sistemai stiprinti, priimančios valstybės narės tebėra visiškai atsakingos už priemones, susijusias su jų pinigų politikos įgyvendinimu.

Tokios priemonės negali numatyti diskriminacinių ar apribojančių sąlygų, paremtų tuo, kad kredito įstaiga leidimą veiklai yra gavusi kitoje valstybėje narėje.

ê 2000/12/EB 28 str. (pritaikytas)

42 straipsnis

Bendradarbiavimas atliekant priežiūrą

Suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos prižiūrėti veiklą tokių kredito įstaigų, kurios veikia, ypač jei jos steigia filialus, kitoje ar kitose valstybėse narėse, ne tose, kuriose yra jų pagrindinė buveinė. Apie šių kredito įstaigų valdymą ir savininkus valstybės narės viena kitai teikia visą informaciją, kuri gali palengvinti jų priežiūrą ir leidimų suteikimo sąlygų analizavimą, taip pat visą kitą informaciją, kuri pirmiausia gali padėti stebėti jų likvidumą, mokumą, indėlių garantijas, didelės rizikos apribojimus, administravimo bei apskaitos procedūras ir vidaus kontrolės mechanizmus.

ê 2000/12/EB 29 str. (pritaikytas)

43 straipsnis

Filialų, įsteigtų kitoje valstybėje narėje, tikrinimas vietoje

1.           Priimančios valstybės narės numato, kad – jeigu kitoje valstybėje narėje leidimą veiklai gavusi kredito įstaiga savo veiklą vykdo per filialą – buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, prieš tai pirmiausia informavusios priimančios valstybės narės kompetentingas institucijas, pačios arba pasitelkusios tuo tikslu paskirtus tarpininkus gali vietoje patikrinti Ö 42 Õ 28 straipsnyje nurodytą informaciją.

2.           Kad patikrintų filialus, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali pasinaudoti viena iš kitų Ö 141 straipsnyje Õ 55 straipsnio 7 dalyje nustatytų procedūrų.

3.           Šis straipsnis Ö 1 ir 2 dalys Õ nepažeidžia priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų teisės patikrinti jų teritorijoje įsteigtus filialus vietoje atliekant savo pareigas pagal šią direktyvą.

ê2000/12/EB (pritaikytas)

Ö 2 skirsnis Keitimasis informacija ir profesinė paslaptis Õ

ê2000/12/EB 30 straipsnio 1–3 dalys (pritaikytas)

44 straipsnis

Keitimasis informacija ir profesinė paslaptis

1.           Valstybės narės nustato, kad visi kompetentingose institucijose dirbantys ar dirbę asmenys, taip pat kompetentingų institucijų vardu dirbantys auditoriai ar ekspertai yra saistomi įsipareigojimo laikytis profesinės paslapties.

Tai reiškia, kad jJokia slapta informacija, kurią jie gali gauti atlikdami savo pareigas, išskyrus informacijos santraukas ar bendrą informaciją, iš kurių nebūtų galima nustatyti duomenų apie atskiras Ö kredito Õ įstaigas, negali būti jokiam asmeniui ar institucijai perduota, jeigu tai nesusiję su baudžiamojoje teisėje numatytais atvejais.

Tačiau jeigu yra paskelbtas kredito įstaigos bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, slapta informacija, nesusijusi su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja gelbėjant kredito įstaigą, gali būti atskleista civilinėje ar arbitražo byloje.

2.           Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netrukdo įvairių valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija, kaip numatyta šioje direktyvoje ir kitose kredito įstaigoms taikomose direktyvose. Šiai informacijai taikomos 1 dalyje numatytos profesinės paslapties sąlygos.

ê2000/12/EB 30 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

45 straipsnis

4. Kompetentingos institucijos, pagal Ö 44 straipsnį Õ 1 ir 2 dalis gavusios slaptą informaciją, gali ją naudoti tik atlikdamos savo pareigas Ö ir tik tokiais tikslais Õ :

a)         tikrinti, ar laikomasi vertimąsi kredito įstaigų veikla reguliuojančių sąlygų, ir remdamosi konsoliduotais ir nekonsoliduotais duomenimis pagerinti stebėjimą, kaip vykdoma tokia veikla, pirmiausia stebėti likvidumą, mokumą, didelę riziką, administravimo bei apskaitos procedūras ir vidaus kontrolės mechanizmus;, ar

b)         taikyti sankcijas;, ar

c)         kai administracine tvarka apskundžiamas kompetentingos institucijos sprendimas;, ar

d)         kai iškeliama byla teisme pagal 33 Ö 55 Õ straipsnį arba pagal specialias nuostatas, numatytas šioje ir kitose direktyvose, priimtose dėl kredito įstaigų veiklos.

ê2000/12/EB 30 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

46 straipsnis

3.         Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kuriomis būtų numatytas keitimasis informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, su trečiųjų šalių institucijomis ar organais, kaip numatyta 5 ir 6 dalyse Ö 47 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje Õ , jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos ne mažesnės už šiame straipsnyje numatytas. Tokio keitimosi informacija tikslas turi būti minėtų institucijų priežiūros užduočių atlikimas.

Jeigu informacija atsiranda kitoje valstybėje narėje, jos negalima atskleisti be tiesioginio ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, jei reikia, tik institucijų sutikime nurodytais tikslais.

ê2000/12/EB 30 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

47 straipsnis

5. Ö 44 straipsnio 1 dalis ir 45 straipsnis Õ Šio straipsnio 1 ir 4 dalys netrukdo keistis informacija valstybėje narėje, jeigu joje yra viena ar kelios kompetentingos institucijos, tarp valstybių narių, tarp kompetentingų institucijų ir tarp:

a)         institucijų, kurioms patikėta valstybinė užduotis prižiūrėti kitas finansų organizacijas bei draudimo bendroves, ir institucijų, atsakingų už finansų rinkų priežiūrą,;

b)         organų, dalyvaujančių kredito įstaigų likvidavimo ir bankroto bei kituose panašiuose procesuose,;

c)         asmenų, atsakingų už įstatymuose numatyto kredito įstaigų ir kitų finansų įstaigų sąskaitų audito atlikimą,

kai jie atlieka priežiūros funkcijas. ar

Ö Jie taip pat netrukdo atskleisti Õ kai atskleidžia informacijosą, būtinosą jų funkcijoms vykdyti, indėlių garantijų sistemas tvarkantiems organams.

Ö Abiem atvejais Õ gGautai informacijai taikomos Ö 44 straipsnio Õ 1 dalyje Ö nurodytos Õ numatytos profesinės paslapties sąlygos.

ê2000/12/EB 30 straipsnio 6 ir 7 dalys (pritaikytas)

48 straipsnis

16.         Nepaisydamos Ö 44–46 straipsnių Õ 1–4 dalių nuostatų, valstybės narės gali leisti keistis informacija tarp kompetentingų institucijų ir tarp:

a)      institucijų, atsakingų už organų, dalyvaujančių kredito įstaigų likvidavimo ir bankroto bei kituose panašiuose procesuose, priežiūrą; , arba

b)      institucijų, atsakingų už asmenų, kuriems patikėta atlikti įstatymuose numatytą draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų sąskaitų auditą, priežiūrą.

Ö Tokiais atvejais Õ Vvalstybės narės, kurios taiko pirmos pastraipos nuostatas, reikalauja, kad būtų Ö įvykdytos Õ laikomasi bent jau šiosų sąlygosų:

a)       informacija Ö turi būti Õ skiriama priežiūros užduotims, paminėtoms pirmoje pastraipoje, atlikti,;

b)      šiame kontekste gautai informacijai Ö turi būti Õ taikomos Ö 44 straipsnio Õ 1 dalyje numatytos profesinės paslapties sąlygos,;

c)      jeigu informacija gaunama iš kitos valstybės narės, jos negalima atskleisti be tiesioginio ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, jei reikia, tik institucijų sutikime nurodytais tikslais.

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša institucijų, kurios pagal šią straipsnio dalį gali gauti informaciją, pavadinimus.

27.         Nepaisant Ö 44–46 straipsnių Õ 1–4 dalių, valstybės narės, siekdamos sustiprinti stabilumą, taip pat finansų sistemos vientisumą, gali leisti kompetentingoms institucijoms ir institucijoms ar organams, pagal įstatymus atsakingiems už įmonių teisės pažeidimų nustatymą ir tyrimą, tarpusavyje keistis informacija.

Ö Tokiais atvejais Õ Vvalstybės narės, kurios taiko pirmos pastraipos nuostatas, reikalauja, kad būtų Ö įvykdytos Õ laikomasi bent jau šiosų sąlygosų:

a)      informacija skiriama užduotims, paminėtoms pirmoje pastraipoje, atlikti,;

b)      šiame kontekste gautai informacijai taikomos Ö 44 straipsnio Õ 1 dalyje numatytos profesinės paslapties sąlygos,;

c)      jeigu informacija gaunama iš kitos valstybės narės, jos negalima atskleisti be tiesioginio ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, jei reikia, tik institucijų sutikime nurodytais tikslais.

Jeigu pirmoje pastraipoje minimos institucijos ar organai valstybėje narėje savo uždavinį nustatyti ar patikrinti pažeidimus atlieka padedami asmenų, paskirtų tam tikslui atsižvelgiant į jų ypatingą kompetenciją, bet nedirbančių valstybiniame sektoriuje, pirmoje pastraipoje nurodyta informacija galima keistis ir su jais, laikantis antroje pastraipoje Ö nurodytų Õ numatytų sąlygų.

Kad būtų galima įgyvendinti antros pastraipos trečią Ö pastraipą Õ įtrauką, institucijos ar organai, paminėti pirmoje pastraipoje, informaciją atskleidusioms kompetentingoms institucijoms praneša asmenų, kuriems ji turi būti siunčiama, pavardes ir tikslias pareigas.

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša institucijų ir organų, kurie gali pagal Ö šį straipsnį Õ šią straipsnio dalį gauti informaciją, pavadinimus.

Iki 2000 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia Ö šio straipsnio nuostatų Õ šios dalies taikymo ataskaitą.

ê2000/12/EB 30 straipsnio 8 dalis (pritaikytas)

49 straipsnis

8. Šis Ö skirsnis Õ straipsnis netrukdo kompetentingai institucijai perduoti Ö informaciją šioms institucijoms jų uždaviniams vykdyti Õ :

a)         centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms,;

b)         tam tikrais atvejais – kitoms valstybės institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą.

informacijos, skirtos jų uždaviniams atlikti. Ö Jis Õ Šis straipsnis taip pat netrukdo tokioms institucijoms ar organams perduoti kompetentingoms institucijoms informacijos, kurios šioms gali prireikti pagal Ö 45 straipsnį Õ 4 dalį.

Šiame kontekste gautai informacijai taikomos Ö 44 straipsnio 1 dalyje Õ šiame straipsnyje numatytos profesinės paslapties sąlygos.

ê2000/12/EB 30 straipsnio 9 dalies pirma ir antra pastraipos (pritaikytas)

50 straipsnis

9. Be to, nNepaisant Ö 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnyje Õ 1 ir 4 dalyse minėtų nuostatų, valstybės narės vadovaudamosi įstatymuose nustatyta tvarka gali leisti atskleisti tam tikrą informaciją kitoms jų centrinės valdžios žinyboms, atsakingoms už teisės aktus, susijusius su kredito ir finansų įstaigų, investicines paslaugas teikiančių ir draudimo bendrovių priežiūra, taip pat tų žinybų vardu veikiantiems inspektoriams.

Tačiau informacija tokiu būdu gali būti atskleista tik tada, kai tai būtina riziką ribojančiai kontrolei.

ê2000/12/EB 30 straipsnio 9 dalies trečia pastraipa (pritaikytas)

51 straipsnis

Tačiau vValstybės narės numato, kad informacija, gauta vadovaujantis Ö 44 straipsnio 2 dalimi ir 47 straipsniu Õ 2 ir 5 dalimis, taip pat informacija, gauta atlikus Ö 43 Õ 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą patikrinimą vietoje, negali būti atskleista Ö šiame straipsnyje Õ šioje dalyje nurodytais atvejais, išskyrus atvejus, kai gaunamas tiesioginis informaciją atskleidusių kompetentingų institucijų ar valstybės narės, kurioje buvo atliktas patikrinimas vietoje, kompetentingų institucijų sutikimas.

ê2000/12/EB 30 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

52 straipsnis

10.Šis Ö skirsnis Õ straipsnis netrukdo Ö valstybės narės Õ kompetentingoms institucijoms perduoti informacijos, nurodytos Ö 44–46 straipsniuose Õ 1–4 dalyse, kliringo rūmams ir kitai panašiai įstaigai, pripažįstamai pagal nacionalinę teisę galinčia teikti kliringo ar atsiskaitymo paslaugas vienos iš valstybių narių rinkai, jeigu jos laikosi nuomonės, kad perduoti šią informaciją būtina tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šių organų funkcionavimas, kiek jis susijęs su rinkos dalyvių padarytais ar galimais nusižengimais. Šiame kontekste gautai informacijai taikomos Ö 44 straipsnio 1 dalyje Õ 1 dalyje Ö nustatytos Õ numatytos profesinės paslapties nuostatos.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad pagal Ö 44 straipsnio 2 dalį Õ 2 dalį gautos informacijos negalima atskleisti Ö šiame straipsnyje Õ šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis be ją atskleidusių institucijų aiškaus sutikimo.

ònauja

3 skirsnis

Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotų ataskaitų teisinę kontrolę, pareigos

ê 2000/12/EB 31 str. (pritaikytas)

53 straipsnis

Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotų ataskaitų teisinę kontrolę, pareigos

1.           Valstybės narės numato bent jau tai, kad: a) kiekvienas asmuo, gavęs leidimą, apibūdintą Ö aštuntojoje Õ Tarybos direktyvoje 84/253/EEB[26], atliekantis kredito įstaigoje užduotį, apibūdintą Ö ketvirtosios Õ Tarybos direktyvos 78/660/EEB[27] 51 straipsnyje ar Tarybos direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje, ar Tarybos direktyvos 85/611/EEB[28] 31 straipsnyje, ar kitą įstatymų numatytą užduotį, privalo nedelsdamas informuoti kompetentingas institucijas apie bet kokį su ta Ö kredito įstaiga Õ institucija susijusį faktą ar sprendimą, apie kurį sužinojo vykdydamas minėtą užduotį, jeigu tas faktas ar sprendimas gali:

a)      sukelti rimtą įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuose išdėstytos leidimus reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reguliuoja kredito įstaigų veiklą, pažeidimą, ar;

b)      pakenkti kredito įstaigos veiklos tęstinumui, ar;

c)      priversti atsisakyti patvirtinti sąskaitas ar pareikšti išlygą.

Ö Valstybės narės numato bent jau tai, kad Õ b) tas asmuo taip pat privalo pranešti apie kiekvieną atliekant Ö pirmoje pastraipje Õ a punkte apibūdintą užduotį sužinotą faktą ar sprendimą, kuriuos priima įmonė, dėl kontrolės santykių turinti artimų ryšių su kredito įstaiga, kurioje jis atlieka Ö tą Õ minėtą užduotį.

2.           Jeigu asmenys, turintys įgaliojimus, apibūdintus Direktyvoje 84/253/EEB, sąžiningai informuoja kompetentingas institucijas apie kiekvieną 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą, tai nepažeidžia jokio apribojimo atskleisti informaciją, numatyto kurioje nors sutartyje ar įstatymo, ar kito teisės akto sąlygoje, ir tokiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.

ê2000/12/EB (pritaikytas)

Ö 4 skirsnis Įgaliojimai taikyti sankcijas ir teisė kreiptis į teismą Õ

ê 2000/12/EB 32 str. (pritaikytas)

54 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai taikyti sankcijas

Nepažeisdamos leidimų panaikinimo procedūrų ir baudžiamosios teisės nuostatų, valstybės narės numato, kad jeigu kredito įstaigos arba atitinkamos jų verslą kontroliuojančios įmonės pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus dėl jų priežiūros ar veiklos, tai atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos gali priimti arba taikyti jiems bausmes ir priemones, skirtas konkretiems nustatytiems pažeidimams arba tokių pažeidimų priežastims pašalinti.

ê 2000/12/EB 33 str. (pritaikytas)

55 straipsnis

Teisė kreiptis į teismą

Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai, priimami dėl kredito įstaigos, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų vadovaujantis šia direktyva, galėtų būti apskųsti teismui. Šis principas taikomas ir tada, kai padavus prašymą gauti leidimą ir kartu pateikus visą pagal galiojančias nuostatas reikalingą informaciją per šešis mėnesius nepriimamas sprendimas dėl to prašymo.

ê2000/28/EB 1 straipsnio 2 punktas (pritaikytas)

33a straipsnis

Direktyvos 2000/46/EB 3 straipsnis taikomas kredito įstaigoms.

ê2000/12/EB

2 SKYRIUS

RIZIKĄ RIBOJANČIOS PRIEŽIŪROS TECHNINĖS PRIEMONĖS

1 skirsnis

Nuosavos lėšos

ê2000/12/EB 34 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

56 straipsnis

Bendrieji principai

1. Kai valstybė narė, įgyvendindama Bendrijos teisės aktus dėl veikiančių kredito įstaigų veiklos riziką ribojančios priežiūros, įstatyme ar teisės akte nustato reikalavimą, kuriame vartojamas nuosavų lėšų terminas ar sąvoka, ji šį terminą ar sąvoką turi suderinti su Ö 57–61 ir 63–66 straipsniuose Õ šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse bei 35–38 straipsniuose pateiktu apibrėžimu.

ê2000/12/EB 34 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa (pritaikytas)

57 straipsnis

Kredito įstaigų nekonsoliduotas nuosavas lėšas, atsižvelgiant į 38 Ö 66 Õ straipsnyje numatytas ribas, sudaro:

1a)    apmokėtas kapitalas, apibrėžiamas Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje, pridėjus akcijų priedus, neįskaitant privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu;

2b)    rezervai, kurių apibrėžimas pateiktas Direktyvos 86/635/EEB 23 straipsnyje, ir praėjusių metų nepaskirstytas pelnas ar nuostolis, likęs po galutinio pelno ir nuostolių paskirstymo;. Valstybės narės gali leisti priskaičiuoti tarpinį nepaskirstytą pelną prieš priimdamos oficialų sprendimą, jei tą pelną patikrino už sąskaitų auditą atsakingi asmenys ir jei kompetentingoms institucijoms pateiktas tinkamas įrodymas, jog ši suma įvertinta pagal Direktyvoje 86/635/EEB išdėstytus principus ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai;

3c)    lėšos bendrai banko rizikai, apibrėžtai Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje, dengti;

4d)    perkainojimo rezervai, apibūdinti Direktyvos 78/660/EEB 33 straipsnyje;

5e)    vertės koregavimo lėšos, apibrėžtos Direktyvos 86/635/EEB 37 straipsnio 2 dalyje;

6f)     kitos 35 Ö 63 Õ straipsnyje apibūdintos pozicijos;

7g)    kredito įstaigų, įkurtų kaip kooperatinės bendrijos, narių kapitalo įnašai, taip pat tam tikrų institucijų, įkurtų kaip fondai, skolininkų solidarieji kapitalo įnašai, kaip nurodyta 36 Ö 64 Õ straipsnio 1 dalyje;

8h)    nustatyto termino kaupiamosios privilegijuotos akcijos ir subordinuotų paskolų kapitalas, kaip nurodyta 36 Ö 64 Õ straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis 38 Ö 66 Õ straipsniu, atimamos šios pozicijos:

9i)     kredito įstaigos nuosavos akcijos, įvertintos buhalterine verte;

10j)   nematerialusis turtas, apibrėžtas Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnio 9 dalies sąvoka „Turtas“;

k11)  einamųjų finansinių metų reikšmingi nuostoliai;

ê2002/87/EB 29 straipsnio 4 punkto a papunktis (pritaikytas)

l12)   akcijų dalys paketai kitose kredito įstaigose ir finansų įstaigose, didesnėsi nei 10 %;

m13) 35 Ö 63 Õ straipsnyje ir 36 Ö 64 Õ straipsnio 3 dalyje nurodyti kredito įstaigų turimi mažesnės svarbos reikalavimai ir finansinės priemonės, susiję su kredito įstaigomis ir finansų įstaigomis, kurių kiekvienoje kredito įstaigai priklausanti kapitalo dalis yra didesnė nei 10 %;

n14)  ne didesnė nei 10 % kapitalo dalis kitose kredito ir finansų įstaigose, 35 Ö 63 Õ straipsnyje ir 36 Ö 64 Õ straipsnio 3 dalyje nurodyti kredito įstaigų turimi mažesnės svarbos reikalavimai ir finansinės priemonės, susiję su kredito įstaigomis ir finansų įstaigomis, kiti nei šiojes pastraipojes 12 ir 13 punktuose nurodyti mažesnės svarbos reikalavimai ir sumos, susiję su visomis kapitalo dalimis, mažesnės svarbos reikalavimais ir sumomis, sudarančiais daugiau kaip 10 % tos kredito įstaigos nuosavų lėšų, apskaičiuotų prieš atskaitant šios pastraipos Ö l–p Õ 12–16 punktuose nurodytas sumas;

o15)  Ö 4 straipsnio 10 dalyje Õ 1 straipsnio 9 dalyje apibrėžta kapitalo dalis, kredito įstaigai priklausanti:

i)       draudimo įmonėse, nurodytose Ö pirmosios Tarybos Õ Ddirektyvos 73/239/EEB Ö [29] Õ 6 straipsnyje, Ö pirmosios Tarybos Õ Ddirektyvos 79/267/EEB Ö [30] Õ 6 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/78/EB[31] 1 straipsnio b punkte;

ii)      perdraudimo įmonėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio c punkte;

iii)     draudimo kontroliuojančiosiose (holdingo) bendrovėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio i punkte;

p16)  kiekviena iš toliau nurodytų kredito įstaigai priklausančių priemonių, susijusių su 15o punkte apibūdintomis įmonėmis, kuriose ji valdo kapitalo dalį:

i)       Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės,

ii)      Direktyvos 79/267/EEB 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės.

ònauja

q)      kredito įstaigoms, pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas – neigiamos sumos, gautos atlikus VII priedo 1 dalies 34 punkto apskaičiavimus, ir tikėtino nuostolio sumos, apskaičiuotos pagal VII priedo 1 dalies 30–31 punktus;

r)       pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių rizikos koeficientas – 1250 % pagal IX priedo 4 dalį, suma, apskaičiuota ten nurodytu būdu.

ê2000/12/EB 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto paskutinis sakinys (pritaikytas)

ð naujas

Ö Taikydamos b punktą, Õ Vvalstybės narės gali leisti priskaičiuoti tarpinį nepaskirstytą pelną prieš priimdamos oficialų sprendimą, jei tą pelną patikrino už sąskaitų auditą atsakingi asmenys ir jei kompetentingoms institucijoms pateiktas tinkamas įrodymas, jog ši suma įvertinta pagal Direktyvoje 86/635/EEB išdėstytus principus ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai;.

ð Kai kredito įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, kurias duoda vertybiniais popieriais užtikrintas turtas, kapitalizacijos ir didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę, neįtraukiamas į b punkte nurodytą poziciją.ï

ê2002/87/EB 29 straipsnio 4 punkto b papunktis (pritaikytas)

58 straipsnis

Jeigu kitoje kredito įstaigoje, finansų įstaigoje, draudimo arba perdraudimo įmonėje ar draudimo kontroliuojančiojoje (holdingo) bendrovėje akcijos įsigyjamos tik laikinai, finansinės paramos operacijos, skirtos tokiai įmonei reorganizuoti ir išgelbėti, tikslais, minėtoji kompetentinga institucija gali atsisakyti taikyti nuostatas dėl Ö l–p Õ 12–16 punktuose nurodyto išskaitymo.

59 straipsnis

Vietoj Ö o–p Õ 15 ir 16 punktuose nurodyto išskaitymo, valstybės narės savo draudimo įmonėms gali leisti mutatis mutandis taikyti Direktyvos 2002/87/EB I priede išvardytus 1, 2 ir 3 metodus. 1 metodas (Apskaitos konsolidavimas) Ö gali būti Õ taikomas tik tuo atveju, jeigu kompetentingą instituciją patenkina įmonių, kurioms turėtų būti taikomas konsolidavimas, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis. Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

60 straipsnis

Valstybės narės gali leisti nuosavas lėšas individualiai skaičiuojančioms kredito įstaigoms, kurioms taikoma šios direktyvos Ö 4 skyriaus 1 skirsnyje Õ 3 skyriuje nustatyta konsoliduota priežiūra arba Direktyvoje 2002/87/EB nustatyta papildoma priežiūra, neišskaityti Ö l–p Õ 12–16 punktuose nurodytų sumų, joms priklausančių kredito įstaigose, finansų įstaigose, draudimo arba perdraudimo įmonėse arba draudimo kontroliuojančiosiose (holdingo) bendrovėse, kurias apima konsoliduota arba papildoma priežiūra.

Ši nuostata taikoma visoms Bendrijos teisės aktais suderintoms riziką ribojančioms taisyklėms.

ê2000/12/EB 34 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

61 straipsnis

3. Nuosavų lėšų sąvoka, apibūdinta Ö 57 straipsnio a–h Õ šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, apima didžiausią jų pozicijų skaičių ir sumas. Valstybės narės gali savo nuožiūra naudoti šias pozicijas ir nustatyti mažesnes jų ribas bei atimti kitas pozicijas, ne tas, kurios nurodytos Ö 57 straipsnio i–r Õ 2 dalies 9–13 punktuose. Tačiau valstybės narės, siekdamos bendro nuosavų lėšų apibrėžimo, taip pat turėtų atsižvelgti į padidėjusį suartėjimo laipsnį.

Tuo tikslu ne vėliau kaip 1996 m. sausio 1 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio ir 35–39 straipsnių taikymą ir prireikus prideda pasiūlymus dėl, jos nuomone, reikalingų pakeitimų. Ne vėliau kaip 1998 m. sausio 1 d. Europos Parlamentas ir Taryba, veikdami pagal Sutarties 251 straipsnyje nustatytą procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, išnagrinėja nuosavų lėšų apibrėžimą siekdami, kad bendras apibrėžimas būtų taikomas visuotinai.

ê2000/12/EB 34 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

4. Kredito įstaiga turi turėti teisę nevaržomai ir nedelsdama pasinaudoti nuosavų lėšų pozicijomis, nurodytomis Ö 57 straipsnio a–e Õ 2 dalies 1–5 punktuose, kad iškilus rizikai ar susidarius nuostoliui galėtų iš karto juos panaikinti. Iš nuosavų lėšų sumos turi būti atimami skaičiavimo metu numatomi mokesčiai arba ji turi būti atitinkamai pakoreguojama, kadangi tokie mokesčiai mažina nuosavų lėšų pozicijų sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams pašalinti.

ònauja

62 straipsnis

Valstybės narės apie suartėjimo, siekiant bendro nuosavų lėšų apibrėžimo, atžvilgiu pasiektą pažangą praneš Komisijai. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija prireikus ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl šio straipsnio ir 35–39 straipsnių pakeitimų.

ê 2000/12/EB 35 str. (pritaikytas)

63 straipsnis

Kitos nuosavų lėšų pozicijos

1.           Valstybės narės vartojama nuosavų lėšų sąvoka gali apimti ir kitas pozicijas, kurios, nepriklausomai nuo jų teisinės ar apskaitos paskirties, turi turėti tokius požymius:

a)      kredito įstaiga gali jomis laisvai naudotis įprastai banko rizikai padengti, kol dar nėra nustatytos pajamos ar kapitalo nuostolis;

b)      jos yra parodomos vidaus apskaitos įrašuose;

c)      jų dydį nustato kredito įstaigos vadovybė, patikrina nepriklausomi auditoriai, apie jas informuojama kompetentinga institucija, kuri toliau atlieka jų priežiūrą.

2.           Neterminuotieji vertybiniai popieriai ir kitos priemonės toliau taip pat gali būti laikomi kitomis nuosavų lėšų pozicijomis, jeigu jie atitinka tokias sąlygas:

a)      jie negali būti išpirkti jų turėtojo iniciatyva ar be išankstinio kompetentingų institucijų pritarimo;

b)      skolinimosi sutartyje turi būti numatyta galimybė kredito įstaigai atidėti paskolos palūkanų mokėjimą;

c)      skolintojo pretenzijos kredito įstaigai be jokių išlygų turi būti subordinuotos visų nesubordinuotų kreditorių pretenzijų atžvilgiu;

d)      vertybinių popierių emisijos dokumentuose turi būti numatyta, kad skola ir nesumokėtos palūkanos yra tokio dydžio, kad jų pakaktų nuostoliams padengti, o kredito įstaiga galėtų toliau atlikti prekybos operacijas;

e)      sumuojant atsižvelgiama tik į visiškai apmokėtas sumas.

Prie šių nuosavų lėšų pozicijų galima pridėti privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu, bet kitas nei minimos Ö 57 Õ 34 straipsnio 2 dalies Ö h Õ 8 punkte.

ò naujas

3.           Kredito įstaigoms, pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas, teigiamos sumos, gautos atlikus VII priedo 1 dalies 34 punkto apskaičiavimus, iki 0,6 % pagal riziką įvertintų pozicijų, apskaičiuotų pagal 2 poskirsnį, gali būti patvirtintos kaip kitos pozicijos. Šioms kredito įstaigoms vertės koregavimai ir nuostatos, įtraukti į VII priedo 3 skirsnio 1 dalies 34 punkte minimus apskaičiavimus, bei vertės koregavimai ir nuostatos dėl pozicijų, paminėtų 57 straipsnio e punkte, į nuosavas lėšas įtraukiami tik laikantis šios nuostatos. Todėl pagal riziką įvertintos pozicijos neapima pozicijų, apskaičiuotų atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurių rizikos koeficientas – 1250 %.

ê 2000/12/EB 36 str. (pritaikytas)

64 straipsnis

Kitos nuostatos dėl nuosavų lėšų

1.           Kredito įstaigų, įkurtų kaip kooperatinės bendrijos, minimos Ö 57 straipsnio g punkte Õ 34 straipsnio 2 dalies 7 punkte, narių įsipareigojimus sudaro tokių bendrijų nepareikalautas apmokėti kapitalas kartu su tokių kooperatinių bendrijų narių teisiniais įsipareigojimais papildomai įnešti negrąžinamas lėšas, jei kredito įstaiga patirtų nuostolių (tokiu atveju turi būti įmanoma pareikalauti, kad minėtos lėšos būtų įneštos nedelsiant).

Kredito įstaigų, įsteigtų kaip fondai, skolininkų solidarieji įsipareigojimai traktuojami taip pat, kaip ir anksčiau minėtos nuosavų lėšų pozicijos.

Visas tokias pozicijas galima priskirti nuosavoms lėšoms, jeigu nacionalinėje teisėje jos yra pripažįstamos tokio tipo institucijų nuosavomis lėšomis.

2.           Valstybės narės valstybinių kredito įstaigų nuosavoms lėšoms nepriskiria garantijų, kurias šioms kredito įstaigoms suteikia jos ar jų vietos valdžios institucijos.

3.           Valstybės narės ar kompetentingos institucijos nuosavoms lėšoms gali priskirti nustatyto termino privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu, minimas 34 straipsnio 2 dalies Ö 57 straipsnio h Õ 8 punkte, bei tame pačiame punkte minimą subordinuotų paskolų kapitalą, jei egzistuoja privalomi susitarimai, kuriuose numatyta, kad kredito įstaigos bankroto ar likvidavimo atveju pretenzijos patenkinamos po visų kitų kreditorių pretenzijų ir neapmokamos tol, kol neatsiskaitoma už visas tuo metu neapmokėtas skolas.

Subordinuotų paskolų kapitalas turi taip pat atitikti tokius papildomus kriterijus:

a)      įskaitomas tik visiškai apmokėtas kapitalas;

b)      tokių paskolų pradinis terminas turi būti ne trumpesnis kaip penkeri metai, kuriam pasibaigus jos gali būti grąžinamos; jei skolos terminas nenustatytas, ji grąžinama tik praėjus penkerių metų išankstinio įspėjimo laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai paskolos jau nelaikomos nuosavomis lėšomis, arba jeigu paskolą grąžinant anksčiau nei numatyta reikalingas kompetentingų institucijų sutikimas. Kompetentingos institucijos gali leisti anksčiau grąžinti tokias paskolas, jeigu tokią iniciatyvą pareiškė paskolos davėjas ir jeigu tai neturės įtakos ją gavusios kredito įstaigos mokumui;

c)      subordinuotų paskolų, laikomų nuosavomis lėšomis, apimtis turi būti pamažu mažinama ne trumpiau kaip penkerius paskutinius metus iki paskolos grąžinimo termino;

d)      paskolos sutartyje neturi būti nuostatos, kad, esant konkrečiai nurodytoms aplinkybėms, (bet ne kredito įstaigos uždarymo atveju) paskola grąžinama prieš susitartą grąžinimo terminą.

ê2000/12/EB 36 straipsnio 3 dalies b punktas, išbraukiant pirmus 17 žodžių

ð naujas

ðTaikant antros pastraipos b punktą,ï jei skolos terminas nenustatytas, ji grąžinama tik praėjus penkerių metų išankstinio įspėjimo laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai paskolos jau nelaikomos nuosavomis lėšomis, arba jeigu paskolą grąžinant anksčiau nei numatyta reikalingas kompetentingų institucijų sutikimas. Kompetentingos institucijos gali leisti anksčiau grąžinti tokias paskolas, jeigu tokią iniciatyvą pareiškė paskolos davėjas ir jeigu tai neturės įtakos ją gavusios kredito įstaigos mokumui;

ònauja

4.           Kredito įstaigos į nuosavas lėšas neįtraukia nei atsargų tikrąja verte, susijusių su pelnu arba nuostoliais, atsiradusiais dėl pagal nusidėvėjimo vertę įvertintų finansinių priemonių grynųjų pinigų srautų apsaugos, nei pelno arba nuostolių dėl savo įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, atsiradusių dėl kredito įstaigų kredito būklės pokyčių.

ê 2000/12/EB 37 str. (pritaikytas)

65 straipsnis

Nuosavų lėšų konsoliduotas apskaičiavimas

1.           Jei apskaičiavimus reikia atlikti konsoliduotai, 34 Ö 57 Õ straipsnio 2 dalyje nurodytų pozicijų konsoliduotos sumos apskaičiuojamos vadovaujantis 52–56 straipsniuose Ö 4 skyriaus 1 skirsnyje Õ nustatytomis taisyklėmis. Be to, kai toliau nurodytos pozicijos yra kredito (neigiami) straipsniai, tai skaičiuojant nuosavas lėšas jie laikomi konsoliduotomis atsargomis. Tokios pozicijos yra:

a)      visi mažumos interesai pagal Direktyvos 83/349/EEB 21 straipsnį, kai taikomas visuotinės integracijos metodas;

b)      pirmas konsolidavimo skirtumas, apibrėžtas Direktyvos 83/349/EEB 19, 30 ir 31 straipsniuose;

c)      keitimo skirtumai, įtraukti į konsoliduotas atsargas atsižvelgiant į Direktyvos 86/635/EEB 39 straipsnio 6 dalį;

d)      kiti skirtumai, gaunami remiantis Direktyvos 83/349/EEB 33 straipsnyje nurodytu metodu įtraukus dalyvavimo valdant kapitalą dalį.

2.           Kai šios anksčiau nurodytos pozicijos yra debeto (teigiami) įrašai, skaičiuojant konsoliduotas nuosavas lėšas juos reikia atimti Ö Kai šio straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos pozicijos yra debeto (teigiami) įrašai, skaičiuojant konsoliduotas nuosavas lėšas jie atimami Õ .

ê2000/12/EB 38 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

ð naujas

66 straipsnis

Atskaitymai ir ribos

1. Šios direktyvos Ö 57 straipsnio d–h Õ 34 straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose nurodytoms nuosavų lėšų pozicijoms taikomos šios ribos:

a)      Ö d–h Õ 4–8 punktuose nurodytų pozicijų suma negali viršyti didžiausios 100 % sumos, gaunamos sudėjus Ö a, b ir c Õ 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus Ö i–k Õ 9, 10 ir 11 punktuose nurodytas pozicijas ð ir 50 % q punkte nurodytų sumų; ï

b)      Ö g–h Õ 7 ir 8 punktuose nurodytų pozicijų negali viršyti didžiausios 50 % sumos, gaunamos sudėjus Ö a, b ir c Õ 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas dalis ir atėmus Ö i–k Õ 9, 10 ir 11 punktuose nurodytas pozicijas ð ir 50 % q punkte nurodytų sumų ï ;

c)      12 ir 13 punktuose Ö nuo l Õ ð iki q ï nurodytų pozicijų suma turi būti atimta iš visų pozicijų bendros sumos.

ònauja

2.           57 straipsnio r punkte nurodytos pozicijos turi būti atimtos iš to straipsnio a–h punktuose nurodytų pozicijų bendros sumos, jei kredito įstaiga, laikydamasi 75 straipsnio, kaip nurodyta IX priedo 4 dalyje, neįtraukė ankstesnių pozicijų į savo pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimus.

ê2000/12/EB 38 straipsnio 2 dalis (pritaikyta)

23.         Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į laikinas ir išskirtines aplinkybes, gali leisti kredito įstaigoms viršyti 1 dalyje nurodytas ribas.

ê 2000/12/EB 39 str. (pritaikytas)

67 straipsnis

Įrodymų kompetentingoms institucijoms pateikimas

Kompetentingoms institucijoms turi būti pateiktas jas tenkinantis įrodymas, kad laikomasi sąlygų, nurodytų Ö šiame skirsnyje Õ 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 35–38 straipsniuose.

ò nauja

2 skirsnis

Nuostatos dėl rizikos

1 poskirsnis – Taikymo apimtis

68 straipsnis

1.           Kredito įstaigos individualiai laikosi 22 ir 75 straipsniuose bei 5 skirsnyje numatytų įsipareigojimų.

2.           Kiekviena kredito įstaiga, kuri nėra nei dukterinė įmonė valstybėje narėje, kurioje jai išduotas leidimas veiklai ir vykdoma jos priežiūra, nei patronuojanti įmonė, ir kiekviena kredito įstaiga, kuriai netaikoma konsoliduota priežiūra pagal 73 straipsnį, individualiai laikosi 120 ir 123 straipsniuose numatytų įsipareigojimų.

3.           Kiekviena kredito įstaiga, kuri nėra nei patronuojanti, nei dukterinė įmonė, ir kiekviena kredito įstaiga, kuriai netaikoma konsoliduota priežiūra pagal 73 straipsnį, individualiai laikosi 5 skyriuje numatytų įsipareigojimų.

69 straipsnis

1.           Valstybės narės gali netaikyti 68 straipsnio 1 dalies jokiai kredito įstaigos dukterinei įmonei, kai atitinkama valstybė narė išduoda leidimus veiklai ir dukterinei įmonei, ir kredito įstaigai bei atlieka jų priežiūrą, o dukterinę įmonę apima kredito įstaigai, kuri yra patronuojanti įmonė, taikoma konsoliduota priežiūra, ir kai įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos, tam, kad būtų užtikrinta, jog nuosavos lėšos atitinkamai paskirstytos tarp patronuojančios įmonės ir dukterinių įmonių:

a)      šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių ar teisinių kliūčių jos patronuojančiai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)      jos patronuojanti įmonė yra saistoma besąlygiškos, aiškios ir neatšaukiamos prievolės pervesti nuosavas lėšas dukterinei įmonei ir įvykdyti savo įsipareigojimus, arba dukterinių įmonių rizika nėra svarbi;

c)      patronuojančios įmonės rizikos įvertinimo, nustatytmo ir kontrolės procedūros apima dukterinę įmonę;

d)      patronuojanti įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugelį dukterinės įmonės valdymo organo narių.

2.           Valstybės narės gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, kai patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip kredito įstaiga, su sąlyga, kad jai būtų taikoma tokia pati priežiūra kaip kredito įstaigoms, o ypač, kad ji laikytųsi 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų standartų.

70 straipsnis

Kompetentingos institucijos konkrečiu atveju gali leisti patronuojančioms kredito įstaigoms valstybėje narėje įtraukti į savo reikalavimo pagal 68 straipsnio 1 dalį apskaičiavimą tas Bendrijos dukterines įmones, kurios atitinka 69 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktų sąlygas, ir kurių didelė rizika ar esminiai įsipareigojimai yra susiję su ta valstybėje narėje esančia patronuojančia kredito įstaiga.

71 straipsnis

1.           Nepažeisdamos 68–70 straipsnių, patronuojančios kredito įstaigos valstybėje narėje laikosi 75, 120, 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje numatytų įsipareigojimų tiek ir tokiu būdu, kaip nurodyta 133 straipsnyje, pagal savo konsoliduotą finansinę padėtį.

2.           Nepažeisdamos 68–70 straipsnių, kredito įstaigos, kurias kontroliuoja patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, laikosi 75, 120, 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje numatytų įsipareigojimų tiek ir tokiu būdu, kaip nurodyta 133 straipsnyje, pagal savo konsoliduotą finansinę padėtį.

Kai valstybėje narėje esanti patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja daugiau kaip vieną kredito įstaigą, pirmoji pastraipa taikoma tik tokiai kredito įstaigai, kuriai konsoliduota priežiūra taikoma pagal 125 ir 126 straipsnius.

72 straipsnis

1.           ES patronuojančios kredito įstaigos turi vykdyti 5 skyriuje numatytus įsipareigojimus, remdamosi savo konsoliduota finansine padėtimi.

Tačiau savo pagrindinių dukterinių įmonių atžvilgiu jos turi pateikti XII priedo 1 dalies 5 punkte nurodytą informaciją atskirai arba iš dalies konsoliduotai.

2.           ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojamos kredito įstaigos turi vykdyti 5 skyriuje numatytus įsipareigojimus, remdamosi tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduota finansine būkle.

Tačiau savo pagrindinių dukterinių įmonių atžvilgiu jos turi atskleisti XII priedo 1 dalies 5 punkte nurodytą informaciją atskirai arba iš dalies konsoliduotai.

3.           Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą priežiūrą pagal 125–131 straipsnius, gali nuspręsti visai ar iš dalies netaikyti 1 ir 2 dalių kredito įstaigoms, kurios įtrauktos į panašią atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje šalyje esanti patronuojanti įmonė.

ê2000/12/EB 52 str. 3 dalis (pritaikytas)

73 straipsnis

61.         Valstybės narės arba kompetentingos institucijos, atsakingos už pagal 53 Ö 125–131 Õ straipsnius konsoliduotai atliekamą priežiūrą, gali nuspręsti, kad kredito ar finansų įstaigai arba papildomas banko paslaugas teikiančiai įmonei, kuri yra dukterinė įmonė arba kurioje kita bendrovė dalyvauja valdant kapitalą, konsoliduota priežiūra gali būti nevykdoma šiais atvejais:

a)      kai jeigu Ö atitinkama Õ įmonė, kurią reikėtų įtraukti į konsoliduotą priežiūrą, yra trečiojoje šalyje, kurioje esama įstatyminių kliūčių reikalingai informacijai perduoti,;

b)      kai jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, Ö atitinkama Õ įmonė, kuriai reikėtų taikyti konsoliduotą priežiūrą, nėra svarbi tik kredito įstaigų priežiūros atžvilgiu ir Ö bet kuriuo atveju Õ visais atvejais – jeigu Ö atitinkamos Õ įmonės, kuriai reikėtų taikyti konsoliduotą priežiūrą, bendras balansas mažesnis už vieną iš šių dviejų dydžių:

i)       10 mln. EUR;

ii)      arba 1 % bendro patronuojančios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, balanso.

Jeigu kelios įmonės atitinka anksčiau išvardytus kriterijus, joms konsoliduota priežiūra vis dėlto turi būti taikoma tuo atveju, kai kartu paėmus įmonės yra svarbios siekiant minėtų tikslų, arba

c)      kai jeigu, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, Ö atitinkamos Õ įmonės, kuriai reikėtų taikyti konsoliduotą priežiūrą, finansinės padėties konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis, atsižvelgiant į kredito įstaigų priežiūros tikslus.

ê 2000/12/EC Art. 2000/12/EB 52 straipsnio 3 dalies antros įtraukos paskutinis sakinys (pritaikytas)

Jeigu Ö pirmos pastraipos b punkte nurodytais atvejais Õ kelios įmonės atitinka anksčiau išvardytus kriterijus, joms konsoliduota priežiūra vis dėlto turi būti taikoma tuo atveju, kai kartu paėmus įmonės yra svarbios, siekiant konkrečių minėtų tikslų, arba.

ònauja

2.           Kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad dukterinės kredito įstaigos iš dalies konsoliduotai taikytų 75, 120, 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu tos kredito įstaigos arba patronuojanti įmonė, kai ji yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turi kredito įstaigą arba finansų įstaigą, arba turto valdymo bendrovę, kaip nurodyta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 dalyje, kaip dukterinę įmonę trečiojoje šalyje, arba dalyvauja tokios įmonės kapitalo valdyme.

3.           Kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad patronuojančios ir dukterinės įmonės pagal šią direktyvą konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai vykdytų 22 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus, kad užtikrintų, jog jų susitarimai, procesai ir mechanizmai būtų vieningi ir tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti bet kokius su priežiūra susijusius duomenis ir informaciją.

2 poskirsnis – Reikalavimų apskaičiavimas

74 straipsnis

1.           Išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas atliekamas pagal apskaitos sistemą, kuri kredito įstaigai taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ir Direktyvą 86/635/EEB.

2.           Nepažeisdamos 68–72 straipsniuose nurodytų reikalavimų kompetentingos institucijos užtikrina, kad apskaičiavimai, skirti patikrinti, ar kredito įstaigos vykdo 75 straipsnyje numatytus įsipareigojimus, būtų atliekami ne rečiau kaip du kartus per metus.

Apskaičiavimus atlieka arba pačios kredito įstaigos – šiuo atveju jos praneša rezultatus ir bet kokius duomenų komponentus kompetentingoms institucijoms – arba kompetentingos institucijos, naudodamos kredito įstaigų pateiktus duomenis.

3 poskirsnis – Minimalus nuosavų lėšų lygis

75 straipsnis

Nepažeisdamos 136 straipsnio, valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigos turėtų nuosavų lėšų, kurios visuomet viršytų arba būtų lygios šių kapitalo reikalavimų sumai:

a)         kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai visos jų veiklos atžvilgiu, išskyrus jų prekybos knygoje apskaitomą veiklą ir nelikvidų turtą, jei šios pozicijos atimamos iš nuosavų lėšų pagal [Direktyvos 93/6/EEB 13 straipsnio 2 dalies d punktą], taikomi 8 procentai visų jų pagal riziką įvertintų pozicijų, apskaičiuotų pagal 3 skirsnį;

b)         jų prekybos knygoje apskaitomos veiklos atžvilgiu pozicijos rizikai, atsiskaitymų ir sandorio šalies rizikai tiek, kiek leidžiama viršyti 111–117 straipsniuose numatytas ribas, didelėms pozicijoms, viršijančioms tokias ribas, taikomi [Direktyvos 93/6/EEB V skyriaus 4 skirsnyje] nustatyti kapitalo reikalavimai;

c)         visos jų veiklos atžvilgiu užsienio valiutos rizikai ir prekių rizikai taikomi [Direktyvos 93/6/EEB 18 straipsnyje] nustatyti kapitalo reikalavimai;

d)         visos jų veiklos atžvilgiu operacinei rizikai taikomi 4 skirsnyje nustatyti kapitalo reikalavimai.

ê2000/12/EB

2 skirsnis

Mokumo koeficientas

40 straipsnis

Bendrieji principai

1. Mokumo koeficientas – 41 straipsnyje apibūdintų nuosavų lėšų santykis su visu turtu ir nebalansiniais straipsniais, įvertintais pagal riziką vadovaujantis 42 straipsniu.

2. Kredito įstaigų, kurios nėra nei patronuojančios įmonės, apibūdintos Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, nei šių įmonių dukterinės įmonės, mokumo koeficientas apskaičiuojamas atskirai.

3. Patronuojančių įmonių mokumo koeficientai apskaičiuojami konsoliduotai, vadovaujantis šioje direktyvoje ir Direktyvoje 86/635/EEB nurodytais būdais.

4. Kompetentingos institucijos, atsakingos už leidimų veiklai išdavimą kredito įstaigoms, kurios yra patronuojančios įmonės, bei už jų priežiūrą, taip pat gali reikalauti, kad mokumo koeficientas šiai patronuojančiai įmonei ir bet kuriai jos dukterinei įmonei, kurioms kompetentingos institucijos išduoda leidimus ir kurias prižiūri, būtų apskaičiuojamas iš dalies konsoliduotai ar nekonsoliduotai. Jeigu toks stebėjimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad bankų grupėje kapitalas būtų tinkamai paskirstytas, neatliekamas, šiam tikslui pasiekti turi būti taikomos kitos priemonės.

5. Nepažeisdamos nuostatos, kad kredito įstaigos turi laikytis 2, 3 ir 4 dalyse ir 52 straipsnio 8 ir 9 dalyse išdėstytų reikalavimų, kompetentingos institucijos užtikrina, kad koeficientai būtų apskaičiuojami ne rečiau kaip du kartus per metus. Apskaičiavimus atlieka ir rezultatus bei visus skaičiuojant naudotus duomenis kompetentingoms institucijoms perduoda pačios kredito įstaigos arba, panaudodamos kredito įstaigų pateiktus duomenis, apskaičiavimus atlieka kompetentingos institucijos.

6. Turto ir nebalansinių straipsnių vertė nustatoma vadovaujantis Direktyva 86/635/EEB.

41 straipsnis

Skaitiklis: nuosavos lėšos

Mokumo koeficiento skaitiklį sudaro šioje direktyvoje apibūdintos nuosavos lėšos.

42 straipsnis

Vardiklis: pagal riziką įvertintas turtas ir nebalansiniai straipsniai

1. Kredito rizikos laipsniai, išreikšti procentais, turto straipsniams taikomi vadovaujantis 43 ir 44 straipsniais, o tam tikrais atvejais – 45, 62 ir 63 straipsniais. Kiekvieno turto straipsnio balansinė vertė dauginama iš atitinkamo rizikos koeficiento ir gaunama pagal riziką įvertinta vertė.

2. Nebalansiniams straipsniams, išvardytiems šios direktyvos II priede, taikomas dviejų etapų apskaičiavimas, apibūdintas 43 straipsnio 2 dalyje.

3. Nebalansinių straipsnių, išvardytų 43 straipsnio 3 dalyje, atžvilgiu išlaidos, galinčios susidaryti keičiant sutartį, jeigu sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, apskaičiuojamos taikant vieną iš dviejų šios direktyvos III priede pateiktų metodų. Šios išlaidos dauginamos iš atitinkamo sandorio šalies rizikos koeficiento, nurodyto 43 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodytas 100 % rizikos koeficientas keičiamas 50 % koeficientu tam, kad būtų apskaičiuota pagal riziką įvertinta vertė.

4. Pagal riziką įvertinto turto ir nebalansinių straipsnių, nurodytų 2 ir 3 dalyse, suma sudaro mokumo koeficiento vardiklį.

43 straipsnis

Rizikos koeficientai

1. Skirtingoms turto straipsnių kategorijoms priskiriami šie rizikos koeficientai, nors prireikus kompetentingos institucijos gali nustatyti ir didesnius koeficientus:

(a)        Nulinis rizikos koeficientas taikomas:

(1)     gryniesiems pinigams ir lygiaverčiams straipsniams;

(2)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos A zonos centrinei valdžiai ir centriniams bankams;

(3)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos Europos Bendrijoms;

(4)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos tiesioginėmis A zonos centrinės valdžios ir centrinių bankų ar Europos Bendrijų garantijomis;

(5)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos B zonos centrinei valdžiai ir centriniams bankams, išreikštos ir išmokėtos skolininkų nacionaline valiuta;

(6)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, turinčios tiesiogines B zonos centrinės valdžios ir centrinių bankų garantijas, išreikštos ir išmokėtos nacionaline valiuta, bendra skolininkui ir garantui;

(7)     turto straipsniams, pakankamai apdraustiems pagal kompetentingų institucijų reikalavimus užstatu, kurį sudaro A zonos centrinės valdžios ar centrinių bankų vertybiniai popieriai, Europos Bendrijų išleisti vertybiniai popieriai, grynųjų pinigų indėliai, laikomi skolinančioje įstaigoje, indėlio pažymėjimai arba panašūs skolinančios įstaigos išleisti ir jai pateikti vertybiniai popieriai;

(b)        20 % rizikos koeficientas taikomas:

(1)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos Europos investicijų bankui;

(2)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos daugiašaliams plėtros bankams;

(3)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos tiesiogine Europos investicijų banko garantija;

(4)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos tiesioginėmis daugiašalių plėtros bankų garantijomis;

(5)     turto straipsniams, kuriuos, vadovaujantis 44 straipsnio nuostatomis, sudaro pretenzijos A zonos regionų valdžiai ar vietos valdžios institucijoms;

(6)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, vadovaujantis 44 straipsnio nuostatomis apdraustos tiesioginėmis A zonos regionų valdžios ar vietos valdžios institucijų garantijomis;

(7)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos A zonos kredito įstaigoms, tačiau kurie nėra šių kredito įstaigų nuosavos lėšos;

(8)     turto straipsniams, kuriuos sudaro metų ar trumpesnio mokėjimo termino pretenzijos B zonos kredito įstaigoms, išskyrus šių įstaigų išleistus vertybinius popierius, kurie pripažįstami kaip jų nuosavų lėšų pozicijos;

(9)     turto straipsniams, kurie apdrausti tiesioginėmis A zonos kredito įstaigų garantijomis;

(10)   turto straipsniams, kuriuos sudaro metų ar trumpesnio mokėjimo termino pretenzijos, apdraustos tiesioginėmis B zonos kredito įstaigų garantijomis;

(11)   turto straipsniams, pakankamai apdrausti pagal kompetentingų institucijų reikalavimus užstatu, kurį sudaro Europos investicijų banko ar daugiašalių plėtros bankų išleisti vertybiniai popieriai;

(12)   pinigams kelyje;

(c)        50 % rizikos koeficientas taikomas:

(1)     paskoloms, kurių visa suma pagal kompetentingų institucijų reikalavimus visiškai apdrausta įkeičiant nuosavas gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena, gyvens ar kurias išnuomos skolininkas, taip pat paskoloms, kurių visa suma pagal kompetentingų institucijų reikalavimus visiškai apdrausta įkeičiant Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybę, kurioje gyvena, gyvens ar kurią išnuomos skolininkas, akcijas;

         «vertybiniams popieriams, užtikrintiems hipoteka», kurie gali būti laikomi paskolomis, nurodytomis pirmoje pastraipoje ar 62 straipsnio 1 dalyje, jeigu kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kiekvienoje valstybėje narėje egzistuojančią teisės sistemą, juos laiko lygiaverčiais paskolų rizikos požiūriu. Nepakenkiant toms vertybinių popierių rūšims, kurios gali būti įskaitytos ir kurios atitinka šio, t. y., 1 punkto sąlygas, «vertybiniai popieriai, užtikrinti hipoteka» gali apimti priemones, apibūdintas Tarybos direktyvos 93/22/EEB priedo B dalies 1 straipsnio a ir b punktuose[32]. Kompetentingos institucijos turi būti pirmiausia užtikrintos, kad:

(i)      tokie vertybiniai popieriai yra visiškai ir tiesiogiai užtikrinti keliomis hipotekomis, kurios yra tokio pat pobūdžio kaip ir hipotekos, apibūdintos 1 punkte ar 62 straipsnio 1 dalyje, ir kad jais galima be kliūčių pasinaudoti sukuriant hipoteka užtikrintus vertybinius popierius;

(ii)     investuotojai į hipoteka užtikrintus vertybinius popierius tiesiogiai ar per jų vardu veikiantį patikėtinį arba įgaliotą atstovą, tenkinant reikalavimus, susijusius su turto, užtikrinto hipoteka, straipsniais, turi pirmumo teisę nusirašyti sumą, kuri būtų proporcinga jų turimiems vertybiniams popieriams;

(2)     išankstiniams apmokėjimams ir sukauptoms pajamoms: šis turtas turi būti įvertintas pagal riziką, kuri priskiriama sandorio šaliai, jeigu kredito įstaiga ją gali nustatyti vadovaudamasi Direktyva 86/635/EEB. Kitais atvejais, kai ji negali nustatyti sandorio šalies, taikomas vienodas 50% rizikos koeficientas;

(d)       100 % rizikos koeficientas taikomas:

(1)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos B zonos centrinei valdžiai ir centriniams bankams, išskyrus atvejus, kai lėšos išreikštos ir išmokėtos skolininko nacionaline valiuta;

(2)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos B zonos regionų valdžiai ir vietos valdžios institucijoms;

(3)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos B zonos kredito įstaigoms su metų ar ilgesniu kaip vienerių metų mokėjimo terminu;

(4)     turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos A ar B zonų ne bankų sektoriams;

(5)     materialiam turtui, kuris apibūdintas Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnio 10 dalyje;

(6)     akcijoms, dalyvavimo valdant kapitalą daliai ar kitoms nuosavų lėšų pozicijoms kitose kredito įstaigose, kurios neatimamos iš skolinančių įstaigų nuosavų lėšų;

(7)     visam kitam turtui, išskyrus turtą, kuris atimamas iš nuosavų lėšų.

2. Nebalansiniams straipsniams, išskyrus tuos, kurie apibūdinti 3 dalyje, taikomos šios sąlygos: pirmiausia jie sugrupuojami pagal II priede pateiktas rizikos grupes. Imama visa vertė tų straipsnių, kurie priskiriami didelės rizikos straipsniams, vidutinės rizikos straipsnių – 50 % vertės, vidutinės arba mažos rizikos straipsnių – 20 % vertės, o mažos rizikos straipsnių – nulinė vertė. Antrajame etape nebalansinių straipsnių vertė, pakoreguota pagal anksčiau nurodytą tvarką, dauginama iš rizikos koeficiento, taikomo atitinkamoms sandorio šalims vadovaujantis turtui taikomais reikalavimais, kurie nurodyti 1 dalyje ir 44 straipsnyje. Sudarant turto pirkimo ir atpirkimo sandorius ar vienakrypčio išankstinio pirkimo sandorius, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, taikomus šiam turtui, o ne sandorių šalims. Pasirašyto, bet neapmokėto į Europos investicijų fondą kapitalo dalis gali būti įvertinta 20% rizikos koeficientu.

3. Šios direktyvos III priede nurodyti metodai taikomi IV priede išvardytiems nebalansiniams straipsniams, išskyrus:

– sandorius, kuriais prekiaujama pripažintose biržose;

– užsienio valiutos keitimo sandoriams (išskyrus sandorius dėl aukso), kurių pradinis terminas yra 14 kalendorinių dienų ar mažiau.

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti šios direktyvos III priede išdėstytų metodų nebiržiniams sandoriams, kurių kliringą atlieka kliringo rūmai, jeigu šie atlieka teisėtos sandorio šalies vaidmenį ir jeigu visi dalyviai kiekvieną dieną visiškai apdraudžia pateiktą poziciją tokiu būdu apsaugodami tiek esančią, tiek galimą ateities poziciją. Kompetentingos institucijos privalo užsitikrinti, kad pateiktas užstatas suteiktų tokią pat apsaugą, kaip ir užstatas, tenkinantis 1 dalies a punkto 7 papunkčio sąlygas, ir kad yra pašalinta rizika, jog kliringo rūmų pozicija viršys pateikto užstato rinkos vertę. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip jos naudojasi šia galimybe.

4. Jeigu nebalansiniai straipsniai yra apdrausti tiesioginėmis garantijomis, jie pagal riziką įvertinami taip, tarsi juos turėtų padengti ne sandorio šalis, o garantijos išleidėjas. Jeigu potenciali rizika, susidaranti dėl nebalansinių operacijų pagal kompetentingų institucijų reikalavimus yra visiškai apdrausta bet kokiu turtu, kuris pripažįstamas kaip užstatas pagal 1 dalies a punkto 7 papunktį ir b punkto 11 papunktį, tai priklausomai nuo konkretaus užstato taikomas nulinis arba 20 % rizikos koeficientas.

Valstybės narės gali taikyti 50 % rizikos koeficientą tiems nebalansiniams straipsniams, kuriuos sudaro laidavimai ar garantijos, turintys kredito pakaitalų savybių ir kurie pagal kompetentingų institucijų reikalavimus yra visiškai užtikrinti hipoteka, atitinkančia 1 dalies c punkto 1 papunkčio reikalavimus, numatydamos, kad garantijos išleidėjas turi tiesioginę teisę į tokį užstatą.

5. Tais atvejais, kai turtui ir nebalansiniams straipsniams priskiriama mažesnė rizika dėl to, kad yra kompetentingoms institucijoms priimtinos tiesioginės garantijos ar užstatas, mažesnis rizikos koeficientas taikomas tik tai daliai, kuriai yra suteikta garantija arba kuri visiškai padengta užstatu.

44 straipsnis

Pretenzijų valstybių narių regionų valdžiai ar vietos valdžios institucijoms įvertinimas pagal riziką

1. Nepaisydamos 43 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų valstybės narės gali nustatyti nulinį rizikos koeficientą savo valstybės regionų valdžiai ir vietos valdžios institucijoms, jeigu nesiskiria pretenzijų joms ir pretenzijų šių valstybių centrinei valdžiai rizika, kadangi regionų valdžios ir vietos valdžios institucijos taip pat turi įgaliojimus rinkti mokesčius, ir tais atvejais, kai tarp institucijų egzistuoja tam tikri konkretūs susitarimai, kuriais siekiama sumažinti tikimybę, kad regionų valdžia ar vietos valdžios institucijos neįvykdys įsipareigojimų. Nulinis rizikos koeficientas, nustatytas vadovaujantis šiais kriterijais, taikomas balansiniams ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems pretenzijas atitinkamai regionų valdžiai ir vietos valdžios institucijoms, taip pat kitoms pretenzijoms bei nebalansiniams straipsniams, kuriuos garantuoja ta regionų valdžia ir vietos valdžios institucijos ar kurie pagal kompetentingų institucijų reikalavimus yra apdrausti užstatu, kurį sudaro tos regionų valdžios ar vietos valdžios institucijų išleisti vertybiniai popieriai.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją, jeigu, jų manymu, nulinio rizikos koeficiento taikymas pagrįstas kriterijais, išdėstytais 1 dalyje. Komisija šią informaciją išplatina. Kitos valstybės narės gali pasiūlyti kredito įstaigoms, kurių priežiūrą vykdo jų kompetentingos institucijos, taikyti nulinį rizikos koeficientą tais atvejais, kai jos palaiko verslo ryšius su aptariama regionų valdžia ar vietos valdžios institucijomis, arba kai jos turi pretenzijų, kurių įvykdymą pastarosios garantavo, įskaitant užstatą vertybiniais popieriais.

45 straipsnis

Kiti koeficientai

1. Nepažeisdamos 44 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali taikyti 20% rizikos koeficientą turto straipsniams, pagal kompetentingų tarnybų reikalavimus apdraustiems užstatu, kurį sudaro A zonos regiono valdžios ar vietos valdžios institucijų išleisti vertybiniai popieriai, indėliai, laikomi A zonos kredito įstaigose, išskyrus skolinančią įstaigą, arba indėlio pažymėjimais ar panašiomis kredito įstaigos išleistomis priemonėmis.

2. Valstybės narės gali taikyti 10 % rizikos koeficientą pretenzijoms toms įstaigoms, kurios specializuojasi buveinės valstybės narės tarpbankinėje ir valstybės skolų rinkoje ir kurias kompetentingos institucijos atidžiai prižiūri, jeigu šie turto straipsniai visiškai apdrausti pagal buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų reikalavimus turto straipsnių, nurodytų 43 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, kombinacija, kurią kompetentingos institucijos laiko tinkamu užstatu.

3. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kurias nuostatas, patvirtintas vadovaujantis 1 ir 2 dalimis, ir apie jų patvirtinimo motyvus. Komisija šią informaciją perduoda valstybėms narėms. Komisija periodiškai patikrina šių nuostatų poveikį, kad būtų užtikrinta, jog jos neiškreipia konkurencijos.

46 straipsnis

Administraciniai vienetai ir pelno nesiekiančios organizacijos

Įgyvendindamos 43 straipsnio 1 dalies b punktą kompetentingos institucijos į regionų valdžios ir vietos valdžios institucijų sąvoką gali įtraukti pelno nesiekiančias organizacijas, pavaldžias regiono valdžiai ar vietos valdžios institucijoms, ar institucijas, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, vykdo tas pačias funkcijas kaip ir regiono, ir vietos valdžios institucijos.

Kompetentingos institucijos į regionų valdžios ir vietos valdžios institucijų sąvoką taip pat gali įtraukti bažnyčias ir religines bendruomenes, kurios pagal viešąją teisę yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti.

47 straipsnis

Mokumo koeficiento dydis

1. Kredito įstaigos privalo visą laiką išlaikyti 40 straipsnyje nurodytą dydį, kuris negali būti mažesnis kaip 8 %.

2. Nepažeisdamos 1 dalies nuostatų, kompetentingos institucijos gali nustatyti didesnius minimalius koeficientus, jeigu mano, kad tai yra tinkama.

3. Jeigu koeficientas nukrenta žemiau 8 %, kompetentingos institucijos užtikrina, kad atitinkama kredito įstaiga kaip galima greičiau imtųsi priemonių, būtinų šiam koeficientui atstatyti iki nustatyto minimalaus lygmens.

ònauja

3 SKIRSNIS

Minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti

76 straipsnis

Kredito įstaigos, norėdamos apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintas pozicijas, kaip numatyta 75 straipsnio a punkte, taiko arba 78–83 straipsniuose numatytą standartizuotą metodą, arba 84–89 straipsniuose numatytą vidaus reitingais pagrįstą vertinimo metodą, jeigu, vadovaujantis 84 straipsniu, kompetentingos institucijos leidžia jį taikyti.

77 straipsnis

Šiame skirsnyje terminas ,,pozicija“ reiškia turto arba nebalansinį straipsnį.

1 poskirsnis – Standartizuotas metodas

78 straipsnis

1. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, turto straipsnio pozicijos vertė yra jo balansinė vertė, o II priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė bus lygi atitinkamai jos vertės procentinei daliai: 100 %, jei tai didelės rizikos straipsnis, 50 %, jei vidutinės rizikos straipsnis, 20 %, jei vidutinės arba mažos rizikos straipsnis, 0 %, jei mažos rizikos straipsnis. Pirmame šios dalies sakinyje paminėti nebalansiniai straipsniai priskiriami II priede nurodytoms rizikos kategorijoms.

2. IV priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė nustatoma pagal vieną iš dviejų III priede nurodytų metodų, atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos sutarčių poveikį, kaip numatyta III priede.

3. Jei pozicijai taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, pozicijos vertė gali būti pakoreguota pagal 3 poskirsnį.

4. Jeigu kredito įstaiga taiko VIII priedo 3 dalyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, o pozicijos – vertybiniai popieriai ar prekės, parduotos, pateiktos ar paskolintos pagal atpirkimo sandorį ar pagal vertybinių popierių arba prekių skolinimo ar skolinimosi sandorį, pozicijos vertė lygi vertybinių popierių ar prekių vertei, apskaičiuotai pagal 74 straipsnio 1 dalį, ją padidinant atitinkamu kintamumo koregavimo dydžiu, taikytinu vertybiniams popieriams ar prekėms, kaip numatyta VIII priedo 3 dalies 35–60 punktuose.

79 straipsnis

1.           Kiekviena pozicija priskiriama vienai iš šių pozicijų klasių:

a)      pretenzijos ar galimos pretenzijos centrinei valdžiai ar centriniams bankams;

b)      pretenzijos ar galimos pretenzijos regioninėms ar vietos valdžios institucijoms;

c)      pretenzijos ar galimos pretenzijos administraciniams vienetams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms;

d)      pretenzijos ar galimos pretenzijos daugiašaliams plėtros bankams;

e)      pretenzijos ar galimos pretenzijos tarptautinėms organizacijoms;

f)       pretenzijos ar galimos pretenzijos institucijoms;

g)      pretenzijos ar galimos pretenzijos įmonėms;

h)      mažmeninės pretenzijos ar galimos mažmeninės pretenzijos;

i)       pretenzijos ar galimos pretenzijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu;

j)       laiku neįvykdyti straipsniai;

k)      straipsniai, priskiriami priežiūros nustatytoms didelės rizikos kategorijoms;

l)       pretenzijos padengtų obligacijų forma;

m)     pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos;

n)      trumpalaikės pretenzijos institucijoms ir įmonėms;

o)      pretenzijos kolektyvinių investavimo subjektų (CIU) forma;

p)      kiti straipsniai.

2.           Kad būtų galima priskirti poziciją mažmeninių pozicijų klasei, kuri paminėta 1 dalies h punkte, ji turi atitikti šias sąlygas:

a)      pozicija turi būti arba atskiram asmeniui ar asmenims, arba mažai ar vidutinio dydžio įmonei;

b)      pozicija turi būti viena iš daugelio pozicijų, turinčių panašias savybes, kad su šiuo skolinimu susijusi rizika būtų žymiai mažesnė;

c)      visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi kredito įstaigai ir bet kuriai patronuojančiai įmonei ir jos dukterinėms įmonėms, įskaitant bet kokią laiku neįvykdytą poziciją, negali, kredito įstaigos žiniai, viršyti 1 mln. EUR. Kredito įstaiga privalo imtis reikiamų veiksmų, kad gautų šias žinias.

Vertybinių popierių negalima priskirti mažmeninių pozicijų klasei.

80 straipsnis

1.           Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijas, visoms pozicijoms, jeigu jos neatimamos iš nuosavų lėšų, vadovaujantis VI priedo 1 dalies nuostatomis, taikomi rizikos koeficientai. Rizikos koeficientų taikymas priklauso nuo pozicijos klasės, kuriai pozicija priskiriama, ir nuo jos kredito kokybės tiek, kiek nurodyta VI priedo 1 dalyje.Kredito kokybę galima nustatyti, remiantis išorės kredito vertinimo institucijų (IKVI) atliktais kredito vertinimais, vadovaujantis 81–83 straipsnių nuostatomis arba eksporto kredito agentūrų atliktais kredito vertinimais, kaip nurodyta VI priedo 1 dalyje.

2.           Norint taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rizikos koeficientą, pozicijos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, kuris apibūdintas ar nustatytas šiame poskirsnyje.

3.           Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijas institucijoms, kompetentingos institucijos turi nuspręsti, ar taikyti metodą, pagrįstą centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso kredito įstaiga, kredito kokybe, ar metodą, pagrįstą sandorio šalies institucijos kredito kokybe, vadovaujantis VI priedu.

4.           Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, jei pozicijai taikomas kredito užtikrinimas, tam straipsniui taikomas rizikos koeficientas gali būti pakoreguotas pagal 3 poskirsnį.

5.           Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal 4 poskirsnį.

6.           Pozicijoms, kurių pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiavimas šiame poskirsnyje nenumatytas kitaip, taikomas 100 % rizikos koeficientas.

7.           Kompetentingos institucijos gali – išskyrus pozicijas, priskiriamas 57 straipsnio 1 dalies 1–8 punktams – netaikyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimų kredito įstaigos pozicijoms sandorio šaliai, kuri yra jos patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ar jos patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, jei laikomasi šių sąlygų:

a)      sandorio šalis yra institucija ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar pagalbines paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai;

b)      sandorio šalis įtraukta į tą patį pilno konsolidavimo metodą, kaip ir kredito įstaiga;

c)      sandorio šaliai taikomos tokios pačios rizikos vertinimo, apskaičiavimo ir kontrolės procedūros, kaip ir kredito įstaigai;

d)      sandorio šalis įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir kredito įstaiga;

e)      šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių ar teisinių kliūčių sandorio šaliai skubiai pervesti nuosavas lėšas ar įvykdyti įsipareigojimus kredito įstaigai.

Tokiu atveju taikomas 0 % rizikos koeficientas.

81 straipsnis

1.           Norint nustatyti pozicijos rizikos koeficientą, galima naudoti išorinį kredito vertinimą, kaip nustatyta 80 straipsnyje tik tuomet, jei kompetentingos institucijos pripažįsta, kad jį pateikusi IKVI, toliau tekste vadinama „reikalavimus atitinkanti IKVI“, yra tinkama šiam tikslui.

2.           Kompetentingos institucijos pripažįsta IKVI atitinkančia reikalavimus 80 straipsnyje numatytoms užduotims atlikti tik tuomet, jei jos mano, kad šios institucijos vertinimo metodika atitinka objektyvumo, nepriklausomumo, nuolatinės peržiūros ir skaidrumo reikalavimus ir kad gaunami kredito vertinimai atitinka patikimumo ir skaidrumo reikalavimus. Siekdamos šių tikslų kompetentingos institucijos atsižvelgia į VI priedo 2 dalyje numatytus techninius kriterijus.

3.           Jei vienos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažino IKVI atitinkančia reikalavimus, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti šią IKVI atitinkančia reikalavimus ir neatlikdamos savo įvertinimo.

4.           Kompetentingos institucijos viešai paskelbia IKVI tinkamumo pripažinimo proceso išaiškinimą ir tinkamų IKVI sąrašą.

82 straipsnis

1.           Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į VI priedo 2 dalyje nurodytus techninius kriterijus, nusprendžia, kokiems šio priedo 1 dalyje numatytiems kredito kokybės žingsniams priskirti tinkamos IKVI atitinkamus kredito vertinimus. Tokie sprendimai yra objektyvūs ir nuoseklūs.

2.           Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų valstybių narių kompetentingos institucijos gali pripažinti tą sprendimą, pačios nevykdydamos sprendimo proceso.

83 straipsnis

1.           IKVI kredito vertinimai, skirti kredito įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimui, turi būti naudojami nuosekliai ir laikantis VI priedo 3 dalies nuostatų. Kredito vertinimų negalima naudoti pasirinktinai.

2.           Kredito įstaigos naudoja užsakytus kredito vertinimus.Tačiau, leidus atitinkamai kompetentingai institucijai, jos gali naudoti ir vertinimus, kurių nebuvo užsakiusios.

2 poskirsnis – Vidaus reitingais pagrįstas metodas

84 straipsnis

1.           Vadovaudamosi šiuo poskirsniu kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintas pozicijas, taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB metodą). Kiekviena kredito įstaiga turi gauti išsamų leidimą.

2.           Leidimas duodamas tik tuomet, jei kompetentinga institucija mano, kad kredito įstaigos kredito rizikos pozicijų valdymo ir reitingų sistemos yra patikimos ir nuosekliai įgyvendintos, o ypač, kad jos atitinka šiuos standartus, kaip numatyta VII priedo 4 dalyje:

a)      kredito įstaigos reitingų sistemos prasmingai įvertina įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes, prasmingai diferencijuoja riziką, pateikia tikslius ir nuoseklius kiekybinius rizikos įverčius;

b)      vidaus reitingai bei įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio įverčiai, naudojami kapitalo poreikio apskaičiavimui, taip pat susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį kredito įstaigoje valdant riziką ir priimant sprendimus, tvirtinant kreditus, paskirstant kapitalą viduje ir valdant įstaigą;

c)      kredito įstaiga turi kredito rizikos kontrolės padalinį, atsakingą už jos reitingų sistemas, kuris yra pakankamai nepriklausomas ir jam nedaroma netinkama įtaka;

d)      kredito įstaiga renka ir kaupia visus svarbius duomenis tam, kad veiksmingai palaikytų savo kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesą;

e)      kredito įstaiga dokumentais įformina savo reitingų sistemas, jų struktūros loginį pagrindą ir vertina jų patikimumą.

Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų įstaiga ir jos dukterinės įmonės vieningai taiko IRB metodą patronuojančiai įstaigai ir jos dukterinėms įmonėms, tai kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiai įstaigai ir jos dukterinėms įmonėms kartu įgyvendinti VII priedo 4 dalyje nurodytus minimalius reikalavimus.

3.           Kredito įstaiga, teikdama prašymą naudoti IRB metodą, turi parodyti, kad vertindama atitinkamų pozicijų klases pagal IRB metodą, ji naudojo tokias reitingų sistemas, kurios didžiąja dalimi atitiko minimalius šiame priede numatytus reikalavimus vidaus rizikos vertinimui ir valdymui, ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jai buvo suteikta teisė naudoti IRB metodą. Šis reikalavimas bus pradėtas taikyti nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

4.           Kredito įstaiga, teikdama prašymą naudoti savus nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atveju (LGD) įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius, turi parodyti, kad ji, vertindama ir naudodama savo LGD įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius, laikėsi didžiosios dalies šiame priede numatytų minimalių reikalavimų, naudotinų saviems tų parametrų įverčiams, ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jai buvo suteikta teisė naudoti savo LGD įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius. Šis reikalavimas bus pradėtas taikyti nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

5.           Jeigu kredito įstaiga nustoja laikytis šiame poskirsnyje nurodytų reikalavimų, ji turi arba pateikti kompetentingai institucijai planą, kada vėl pradės vykdyti reikalavimus, arba parodyti, kad reikalavimų nevykdymo poveikis yra nereikšmingas.

6.           Jeigu ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės ketina taikyti IRB metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 129–132 straipsniuose.

85 straipsnis

1.           Nepažeisdamos 89 straipsnio kredito įstaigos ir bet kuri patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės IRB metodą taiko visoms pozicijoms.

Gavus kompetentingų institucijų patvirtinimą, IRB galima nuosekliai įgyvendinti įvairioms 86 straipsnyje nurodytoms pozicijų klasėms tame pačiame verslo padalinyje, įvairiuose tos pačios grupės verslo padaliniuose arba galima naudoti savo LGD įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius, apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas įmonėms, institucijoms, centrinei valdžiai ir centriniams bankams. Vertinant 86 straipsnyje minimą mažmeninių pozicijų klasę, IRB galima nuosekliai įgyvendinti pozicijų kategorijoms, kurioms taikomos skirtingos koreliacijos, nurodytos VII priedo 1 dalies 9, 10 ir 11 punktuose.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje numatytas įgyvendinimas atliekamas per protingą laikotarpį, kuris turi būti suderintas su kompetentingomis institucijomis. Įgyvendinimas vykdomas pagal griežtas kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas. Šios sąlygos turi užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas lankstumas nebūtų pasirenkamojo pobūdžio, siekiant mažesnio minimalaus reikalaujamo kapitalo toms pozicijų klasėms ar verslo padaliniams, kuriems dar bus taikomas IRB metodas, ar naudojant savo LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius.

3.           Kredito įstaigos, taikydamos IRB metodą bet kuriai pozicijos klasei, IRB metodą taip pat turi taikyti ir akcijų pozicijų klasei.

4.           Atsižvelgdamos į šio straipsnio 1–3 dalis ir 89 straipsnį, kredito įstaigos, pagal 84 straipsnį gavusios leidimą naudoti IRB metodą, negali grįžti prie pirmame poskirsnyje nurodyto pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl akivaizdžios rimtos priežasties ir gavus kompetentingų institucijų leidimą.

5.           Atsižvelgdamos į šio straipsnio 1 ir 2 dalis bei 89 straipsnį, kredito įstaigos, pagal 87 straipsnio 9 dalį gavusios leidimą naudoti savo LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius, negali grįžti prie 87 straipsnio 8 dalyje nurodytų LGD įverčių ir konvertavimo veiksnių naudojimo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl akivaizdžios rimtos priežasties ir gavus kompetentingų institucijų leidimą.

86 straipsnis

1.         Kiekviena pozicija priskiriama vienai iš šių pozicijų klasių:

a)      pretenzijos ar galimos pretenzijos centrinei valdžiai ar centriniams bankams;

b)      pretenzijos ar galimos pretenzijos institucijoms;

c)      pretenzijos ar galimos pretenzijos įmonėms;

d)      mažmeninės pretenzijos ar galimos mažmeninės pretenzijos;

e)      pretenzijos pagal akcijas;

f)       pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos;

g)      kitas ne kreditinių įsipareigojimų pobūdžio turtas.

2.         Šios pozicijos laikomos pozicijomis centrinei valdžiai ir centriniams bankams:

a)      pozicijos regioninės ir vietos valdžios institucijoms, kurios pagal 1 poskirsnį priskiriamos prie pozicijų centrinei valdžiai;

b)      pozicijos daugiašaliams plėtros bankams ir tarptautinėms organizacijoms, kurių rizikos koeficientas pagal 1 poskirsnį yra 0 %.

3.         Šios pozicijos laikomos pozicijomis institucijoms:

a)      pozicijos regioninės ir vietos valdžios institucijoms, kurios pagal 1 poskirsnį nepriskiriamos prie pozicijų centrinei valdžiai;

b)      pozicijos valstybinio sektoriaus subjektams, kurios pagal 1 poskirsnį priskiriamos prie pozicijų institucijoms;

c)      pozicijos daugiašaliams plėtros bankams, kurių rizikos koeficientas pagal 1 poskirsnį nėra 0 %.

4.         Tam, kad būtų galima priskirti pozicijas mažmeninių pozicijų klasei, kuri paminėta 1 dalies d punkte, jos turi atitikti šiuos kriterijus:

a)      jos turi būti arba atskiram asmeniui ar asmenims, arba mažai ar vidutinio dydžio įmonei, su sąlyga, kad pastaruoju atveju visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi kredito įstaigai ir bet kuriai patronuojančiai įmonei ir jos dukterinėms įmonėms, neviršija 1 mln. EUR, remiantis kredito įstaigos, kuri turėjo imtis reikiamų veiksmų tai patvirtinti, turima informacija;

b)      kredito įstaiga, valdydama savo riziką, šias pozicijas vertina nuosekliai ir vienodai;

c)      jos nevaldomos individualiai, kaip tai daroma su pozicijomis, priklausančiomis įmonių pozicijų klasei;

d)      kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų.

5.         Šios pozicijos klasifikuojamos kaip akcijų pozicijos:

a)      neskolinės pozicijos, nukreipiančios subordinuotą, likutinę pretenziją į emitento turtą arba pajamas;

b)      skolos pozicijos, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų.

6.         Įmonių pozicijų klasėje kredito įstaigos turi išskirti specializuoto skolinimo pozicijas, kurioms būdingi šie požymiai:

a)      pozicija yra subjektui, kuris buvo specialiai sukurtas fizinio turto finansavimui ir (arba) valdymui;

b)      sutarties sąlygos suteikia skolintojui pakankamai teisių kontroliuoti turtą ir jo sukuriamas pajamas;

c)      pirminis įsipareigojimo grąžinimo šaltinis – pajamos iš finansuojamo turto, o ne didesnės komercinės įmonės savarankiškų galimybių.

7.         Bet koks kreditinis įsipareigojimas, nepriskiriamas 1 dalies a, b ir d–f punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, priskiriamas šios dalies c punkte nurodytai pozicijų klasei.

8.         1 dalies g punkte nurodyta pozicijų klasė apima turto nuomos likutinę vertę, jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip.

9.         Metodika, kuria kredito įstaiga naudojasi, priskirdama pozicijas skirtingoms pozicijų klasėms, visuomet turi būti tinkama ir nuosekli.

87 straipsnis

1.         Vertinant kredito riziką, pagal riziką įvertintos pozicijos, priskiriamos vienai iš 86 straipsnio 1 dalies a–e arba g punktuose nurodytų pozicijų klasių, jei neatimamos iš nuosavų lėšų, apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 1–25 punktus.

2.         Vertinant įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 26 punktą.

3.         Vertinant kredito riziką ir gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos, remiantis atitinkamais, su konkrečia pozicija susijusiais rodikliais, kaip antai: įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD), nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju (LGD), trukmė (M) ir pozicijos vertė. PD ir LGD galima vertinti atskirai arba kartu pagal VII priedo 2 dalį.

4.         Nepažeidžiant 3 dalies, vertinant kredito riziką visoms pozicijoms, priskiriamos 86 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai pozicijų klasei, pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 15–24 punktus, gavus kompetentingų institucijų leidimą. Kompetentingos institucijos leidžia kredito įstaigai taikyti VII priedo 1 dalies 24–25 punktuose numatytą metodą tik tuomet, jei ta kredito įstaiga laikosi VII priedo 4 dalies 114–122 punktuose nurodytų minimalių reikalavimų.

5.         Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies, vertinant kredito riziką specializuoto skolinimo pozicijoms, pagal riziką įvertintos pozicijos gali būti apskaičiuojamos pagal VII priedo 1 dalies 5 punktą. Kompetentingos institucijos paskelbia nurodymus, kaip įstaigos turėtų priskirti rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms pagal VII priedo 1 dalies 5 punktą, ir patvirtina įstaigų naudojamą priskyrimo metodiką.

6.         Kredito įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų pozicijų klasėms, naudoja savo PD įverčius, vadovaudamosi 84 straipsniu ir VII priedo 4 dalimi.

7.         Kredito įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytai pozicijų klasei, naudoja savo LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius, vadovaudamosi 84 straipsniu ir VII priedo 4 dalimi.

8.         Kredito įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytų pozicijų klasėms, taiko LGD įverčius, nurodytus VII priedo 2 dalies 8 punkte, ir konvertavimo veiksnius, nurodytus VII priedo 3 dalies 11 punkto a–c papunkčiuose.

9.         Nepažeisdamos šio straipsnio 8 dalies, kompetentingos institucijos kredito įstaigoms vertinant visas pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, gali leisti naudoti savo LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius, vadovaujantis 84 straipsniu ir VII priedo 4 dalimi.

10.       Vertinant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir pozicijas, priklausančias 86 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytai pozicijų klasei, pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos, vadovaujantis 4 poskirsniu.

11.       Kai kolektyvinio investavimo subjekto (CIU) pozicijos atitinka VI priedo 1 dalies 74–75 punktuose nurodytus kriterijus ir kredito įstaigai žinomos visos CIU bazinės pozicijos, kredito įstaiga peržiūri tas bazines pozicijas, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijas ir tikėtiną nuostolį, vadovaudamasi šiame poskirsnyje nurodytais metodais.

Kai kredito įstaiga neatitinka sąlygų taikyti metodus, nurodytus šiame poskirsnyje, pagal riziką įvertintos pozicijos ir tikėtinas nuostolis apskaičiuojamas tokiais būdais:

a)      pozicijoms, kurios priklauso 86 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai pozicijų klasei, – VII priedo 1 dalies 17–19 punktuose nurodytu būdu. Jei siekdama šių tikslų kredito įstaiga negali atskirti privačių emitentų akcijų, akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų akcijų pozicijų, ji traktuoja tokias pozicijas kaip kitų akcijų pozicijas.

b)      visoms kitoms bazinėms pozicijoms – 1 poskirsnyje nurodytas būdas, darant šiuos pakeitimus:

i)       pozicijos priskiriamos atitinkamai pozicijų klasei ir joms taikomas paskesnis didesnis, nei įprastai būtų taikomas tokioms pozicijoms, kredito kokybės žingsnio rizikos koeficientas;

ii)      pozicijoms, priskiriamoms aukštesniems kredito kokybės žingsniams, kuriems paprastai būtų taikomas 150 % rizikos koeficientas, taikomas 200 % rizikos koeficientas.

12.       Kai CIU pozicijos neatitinka VI priedo 1 dalies 74–75 punktuose nurodytų kriterijų arba kredito įstaigai nėra žinomos visos CIU bazinės pozicijos, kredito įstaiga peržiūri bazines pozicijas ir apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijas ir tikėtiną nuostolį, vadovaudamasi VII priedo 1 dalies 17–19 punktuose nurodytu būdu. Jei šiuo tikslu kredito įstaiga negali atskirti privačių emitentų akcijų, akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų akcijų pozicijų, ji traktuoja tokias pozicijas kaip kitų akcijų pozicijas. Šiais tikslais ne akcijų pozicijos priskiriamos vienai iš klasių (privačių emitentų akcijų, akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ar kitų akcijų), nurodytų VII priedo 1 dalies 17 punkte, o nežinomos pozicijos priskiriamos kitų akcijų klasei.

Alternatyviai pirmiau paminėtam metodui, kredito įstaigos gali pasikliauti trečiąja šalimi, kuri apskaičiuotų ir pateiktų ataskaitą apie vidutines pagal riziką įvertintas pozicijas, remdamasi CIU bazinėmis pozicijomis ir atsižvelgdama į šiuos metodus su sąlyga, kad būtų tinkamai užtikrintas šio apskaičiavimo ir ataskaitos teisingumas:

a)      pozicijoms, kurios priklauso 86 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai pozicijų klasei, – VII priedo 1 dalies 17–19 punktuose nurodytas būdas. Jei šiuo tikslu kredito įstaiga negali atskirti privačių emitentų akcijų, akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų akcijų pozicijų, ji traktuoja tokias pozicijas kaip kitų akcijų pozicijas;

b)      visoms kitoms bazinėms pozicijoms – 1 poskirsnyje nurodytas būdas, darant šiuos pakeitimus:

i)       pozicijos priskiriamos atitinkamai pozicijų klasei ir joms taikomas paskesnis didesnis, nei įprastai būtų taikomas tokioms pozicijoms, kredito kokybės žingsnio rizikos koeficientas;

ii)      pozicijoms, priskiriamoms aukštesniems kredito kokybės žingsniams, kuriems paprastai būtų taikomas 150 % rizikos koeficientas, taikomas 200 % rizikos koeficientas.

88 straipsnis

1.         Pozicijų, kurios priklauso 86 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, tikėtinas nuostolis apskaičiuojamas pagal VII priedo 1 dalies 27–33 punktuose nurodytus metodus.

2.         Skaičiuojant tikėtiną nuostolį pagal VII priedo 1 dalies 27–33 punktus, kiekvienai pozicijai naudojami tie patys PD, LGD įverčiai ir pozicijų vertės, kaip ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas, vadovaujantis 87 straipsniu.

3.         Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tikėtinas nuostolis apskaičiuojamas pagal 4 poskirsnį.

4.         Pozicijų, priklausančių 86 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytai pozicijų klasei, tikėtinas nuostolis lygus nuliui.

5.         Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos tikėtinas nuostolis apskaičiuojamas pagal VII priedo 1 dalies 33 punkte nurodytus metodus.

6.         Pozicijų, nurodytų 87 straipsnio 11 ir 12 dalyse, tikėtinas nuostolis apskaičiuojamas pagal VII priedo 1 dalies 27–33 punktuose nurodytus metodus.

89 straipsnis

1.         Gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kredito įstaigos, kurioms leista naudoti IRB metodą apskaičiuojant vienos ar daugiau pozicijų klasių pagal riziką įvertintas pozicijas ir tikėtiną nuostolį, gali taikyti 1 poskirsnio nuostatas šiais atvejais:

a)      86 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir kredito įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;

b)      86 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir kredito įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;

c)      pozicijoms nereikšminguose verslo padaliniuose, taip pat pozicijų klasėms, kurių dydis ir numanomas rizikos pobūdis yra nereikšmingi;

d)      pozicijoms buveinės valstybės narės centrinei valdžiai ir jos regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms ir administraciniams vienetams, su sąlyga, kad:

i)       dėl specifinės valstybinės santvarkos nėra rizikos skirtumų tarp pozicijų tai centrinei valdžiai ir tų kitų pozicijų;

ii)      pozicijoms centrinei valdžiai taikomas pirmas kredito kokybės vertinimo lygis pagal 1 poskirsnį.

e)      kredito įstaigos pozicijoms sandorio šaliai, kuri yra jos patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ar patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, su sąlyga, kad ši sandorio šalis yra institucija ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai;

f)       akcijų pozicijoms subjektams, kurių kreditiniams įsipareigojimams pagal 1 poskirsnį taikomas nulinis rizikos koeficientas (įskaitant tuos valstybės remiamus subjektus, kuriems galima taikyti nulinį koeficientą);

g)      akcijų pozicijoms, susidariusioms pagal įstatymuose numatytas programas, skirtas remti konkrečius ekonomikos sektorius, kurios suteikia kredito įstaigai dideles subsidijas investicijoms ir investicijoms į akcijas taiko tam tikrą valstybės priežiūros formą ir apribojimus. Šios išimties riba – 10 % pirminių nuosavų lėšų ir papildomų nuosavų lėšų sumos.

Ši pastraipa neužkerta kelio kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms leisti taikyti 1 poskirsnio taisykles akcijų pozicijoms, kurias buvo leista taip traktuoti kitose valstybėse narėse.

2.         Taikant c punktą, kredito įstaigos akcijų pozicijų klasė laikoma reikšminga, jei jos bendra vertė, atėmus akcijų pozicijas, susidariusias pagal įstatymuose numatytas programas, kaip nurodyta g punkte, viršija 10 % kredito įstaigos nuosavų lėšų, skaičiuojant vidutiniškai per praėjusius metus. Jeigu tokių akcijų pozicijų skaičius yra mažiau kaip 10 atskirų akcijų paketų, tuomet tas limitas yra 5 % nuosavų kredito įstaigos lėšų.

3 poskirsnis – Kredito rizikos mažinimas

90 straipsnis

Šiame poskirsnyje „skolinančioji kredito įstaiga“ – tai kredito įstaiga, turinti su paskola susijusią ar nesusijusią poziciją.

91 straipsnis

Kredito įstaigos, taikančios standartizuotą metodą pagal 78–83 straipsnius arba IRB metodą pagal 84–89 straipsnius, bet netaikančios savo LGD įverčių ir konvertavimo veiksnių pagal 87–88 straipsnius, gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal šį poskirsnį, skaičiuodamos pagal riziką įvertintas pozicijas 75 straipsnio a punkte nurodytais tikslais arba, jei reikia, skaičiuodamos tikėtiną nuostolį 57 straipsnio q punkte ir 63 straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais.

92 straipsnis

1.           Skolinančioji kredito įstaiga taiko tokį kredito užtikrinimą bei atlieka atitinkamus veiksmus, laikosi procedūrų ir strategijos, kad visose atitinkamose jurisdikcijose susitarimai dėl kredito užtikrinimo būtų teisiškai galiojantys ir vykdytini.

2.           Skolinančioji kredito įstaiga imasi visų atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo dėl kredito užtikrinimo veiksmingumas ir valdoma susijusi rizika.

3.           Norint, kad tiesioginio kredito užtikrinimo atveju turtas, kuriuo užtikrinama, būtų pripažintas, jis turi būti pakankamai likvidus, o jo vertė laikui bėgant pakankamai stabili, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, į kurį atsižvelgiama, taikant pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo metodą ir atsižvelgiant į leidžiamą pripažinimo laipsnį. Reikalavimus atinkantis turtas nurodytas VIII priedo 1 dalyje.

4.           Taikant tiesioginį kredito užtikrinimą, skolinančioji kredito įstaiga (arba turto saugotojas) įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ar bankroto atveju, arba įvykus kitam su kreditu susijusiam sandorio dokumentuose numatytam atvejui, turi teisę laiku likviduoti ar perimti turtą, kuriuo užtikrinama. Koreliacijos laipsnis tarp turto, kuriuo garantuojama, vertės ir paskolos gavėjo kredito kokybės negali būti per didelis.

5.           Norint, kad netiesioginio kredito užtikrinimo atveju garantiją suteikianti sandorio šalis būtų pripažinta, ji turi būti pakankamai patikima, o užtikrinimo sutartis turi teisiškai galioti atitinkamose jurisdikcijose, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, kuris pasiektas, į kurį atsižvelgiama, taikant pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo metodą ir leidžiamą pripažinimo laipsnį. Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai ir užtikrinimo sutarčių tipai nurodyti VIII priedo 1 dalyje.

6.           Reikia vykdyti minimalius VIII priedo 2 dalyje numatytus reikalavimus.

93 straipsnis

1.           Jei vykdomi 92 straipsnio reikalavimai, pagal riziką įvertintų pozicijų ir, jei reikia, tikėtino nuostolio apskaičiavimą galima pakoreguoti pagal VIII priedo 3–6 dalis.

2.           Jokia pagal riziką įvertinta pozicija, kurios kredito rizika mažinama, negali būti didesnė arba jos tikėtini nuostoliai didesni už identišką pagal riziką įvertintą poziciją, kurios kredito rizika nemažinama.

3.           Jei kredito užtikrinimas jau įtraukiamas į pagal riziką įvertintą poziciją, vadovaujantis 78–83 ar 84–93 straipsniais, kredito užtikrinimo apskaičiavimas pagal šį poskirsnį papildomai nebus pripažįstamas.

4 poskirsnis – Pakeitimas vertybiniais popieriais

94 straipsnis

Kai kredito įstaiga taiko 1 poskirsnyje nurodytą standartizuotą metodą, norėdama apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijas, priklausančias pozicijų klasei, kuriai būtų priskirtos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal 79 straipsnį, ji apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintą poziciją, vadovaudamasi IX priedo 4 dalies 6–35 punktais.

Visais kitais atvejais ji apskaičiuoja pagal riziką įvertintą poziciją, vadovaudamasi IX priedo 4 dalies 36–74 punktais.

95 straipsnis

1.         Kai didelė kredito rizika, susijusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, perduodama iš kredito įstaigos iniciatorės pagal IX priedo 2 dalies sąlygas, ta kredito įstaiga gali:

a)      tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju neįtraukti į pagal riziką įvertintų pozicijų ir, jei tinka, tikėtino nuostolio apskaičiavimą pozicijų, kurias ji pakeitė vertybiniais popieriais;

b)      sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijas ir, jei tinka, tikėtiną nuostolį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atžvilgiu, vadovaudamasi IX priedo 2 dalimi.

2.         Kai taikoma 1 dalis, kredito įstaiga iniciatorė apskaičiuoja galimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintas pozicijas, nurodytas IX priede.

Kai kredito įstaiga iniciatorė neperduoda didelės kredito rizikos pagal 1 dalį, jai nereikia apskaičiuoti bet kokių aptariamo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų.

96 straipsnis

1.         Norint apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintą poziciją, reikia taikyti rizikos koeficientus pozicijos rizikos vertei pagal IX priedą, remiantis pozicijos kredito kokybe, kurią galima nustatyti, remiantis IKVI kredito vertinimu ar kitokiu, IX priede nurodytu, būdu.

2.         Kai yra pozicija įvairiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, kiekvieno segmento pozicija laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Laikoma, kad subjektai, teikiantys kredito užtikrinimą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apima pozicijas pakeitimui vertybiniais popieriais, kuris susijęs su palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sandoriais.

3.         Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija susijusi su tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu, tai pozicijai taikomą rizikos koeficientą galima pakoreguoti pagal 90–93 straipsnius, kurie skaitomi kartu su IX priedu.

4.         Atsižvelgiant į 57 straipsnio r punktą ir 66 straipsnio 2 dalį, pagal riziką įvertinta pozicija turėtų būti įtraukta į bendrą kredito įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taikant 75 straipsnio a punktą.

97 straipsnis

1.         Norint nustatyti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą, galima naudoti IKVI kredito vertinimą pagal 96 straipsnį tik tuomet, jei kompetentingos institucijos pripažįsta, kad IKVI, toliau – reikalavimus atitinkanti IKVI atitinka reikalavimus šiam tikslui.

2.         Kompetentingos institucijos pripažįsta IKVI atitinkančia reikalavimus 1 dalies tikslams tik tuomet, jei jas tenkina tai, kaip laikomasi 81 straipsnyje nurodytų reikalavimų, atsižvelgiant į VI priedo 2 dalies techninius kriterijus, ir kai institucija įrodo savo gebėjimus pakeitimo vertybiniais popieriais srityje, ir didelis pripažinimas rinkoje gali tai patvirtinti.

3.         Jei taikant šio straipsnio 1 dalį vienos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažino IKVI atitinkančia reikalavimus, kitų valstybių narių kompetentingos institucijos gali pripažinti šią IKVI atitinkančia reikalavimus tais pačiais tikslais, neatlikdamos savo įvertinimo.

4.         Kompetentingos institucijos viešai paskelbia IKVI reikalavimų atitikimo pripažinimo procesą ir reikalavimus atitinkančių IKVI sąrašą.

5.         Norint šiuo tikslu panaudoti reikalavimus atitinkančios IKVI kredito vertinimą, jis turi atitikti IX priedo 3 dalyje smulkiau apibūdintus patikimumo ir skaidrumo principus.

98 straipsnis

1.         Norėdamos taikyti rizikos koeficientus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kompetentingos institucijos nustato, kokiems IX priede nurodytiems kredito kokybės žingsniams turi būti priskiriami atitinkami reikalavimus atitinkančios IKVI kredito vertinimai. Tokie sprendimai yra objektyvūs ir nuoseklūs.

2.         Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų valstybių narių kompetentingos institucijos gali pripažinti tą sprendimą, pačios nevykdydamos sprendimo proceso.

99 straipsnis

IKVI kredito vertinimai, skirti kredito įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimui pagal 96 straipsnį, turi būti naudojami nuosekliai ir laikantis IX priedo 3 dalies nuostatų. Kredito vertinimų negalima naudoti pasirinktinai.

100 straipsnis

1.           Atnaujinamųjų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, su sąlyga, kad yra išankstinės amortizacijos nuostata, kredito įstaiga iniciatorė ar kredito įstaiga rėmėja pagal IX priedą apskaičiuoja papildomą pagal riziką įvertintą poziciją, atsižvelgdama į riziką, kad kredito rizikos lygiai, su kuriais ji susijusi, gali išaugti, įgyvendinus išankstinės amortizacijos nuostatą.

2.           Tuo tikslu atnaujinamoji pozicija yra pozicija, kuria klientas pagal susitarimą gali keisti panaudojamos sumos dydį, o išankstinės amortizacijos nuostata yra sutartinė sąlyga, pagal kurią, įvykus nustatytiems atvejams, reikia padengti investuotojų pozicijas iki pradinio išleistų vertybinių popierių termino.

3.           Su sąlyga, kad mažmeninėms pozicijoms, kurios yra nesusaistytos ir besąlygiškai atšaukiamos be išankstinio pranešimo, taikoma išankstinės amortizacijos nuostata, kai išankstinę amortizaciją sąlygoja kiekybinė vertė, susijusi su kitokiu nei vidutiniškai trijų mėnesių pirkimo pardavimo kainų skirtumo perviršiu, kompetentingos institucijos pakeitimą vertybiniais popieriais gali traktuoti panašiai, kaip aprašyta IX priedo 4 dalies 27–30 punktuose, nustatant nurodytą konvertavimo skaičių.

4.           Kai kompetentinga institucija ketina konkrečiam pakeitimui vertybiniais popieriais taikyti metodą pagal šio straipsnio 3 dalį, ji pirmiausia informuoja atitinkamas visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas. Prieš tai, kai tokio metodo taikymas taps kompetentingos institucijos bendrosios politikos metodu, taikytinu pakeitimui vertybiniais popieriais, kuris susijęs su konkrečios rūšies išankstinės amortizacijos sąlygomis, kompetentinga institucija turi konsultuotis su atitinkamomis visų kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir atsižvelgti į pareikštas nuomones. Atitinkama kompetentinga institucija viešai paskelbia tokiose konsultacijose pareikštas nuomones ir priimtą metodą.

101 straipsnis

1.         Kredito įstaiga iniciatorė ar kredito įstaiga rėmėja, siekdama sumažinti investuotojams galimus ar esamus nuostolius, neteikia paramos pakeitimui vertybiniais popieriais, kuris neįeina į jos sutartinius įsipareigojimus.

2.         Jeigu kredito įstaiga iniciatorė ar kredito įstaiga rėmėja nesilaiko šio straipsnio 1 dalies pakeitimo vertybiniais popieriais atžvilgiu, kompetentinga institucija mažiausiai pareikalauja turėti kapitalo, kuris padengtų visas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, lyg jos nebūtų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos. Kredito įstaiga viešai paskelbia, kad ji suteikė paramą ne pagal sutarties nuostatas ir kokią tai turėjo įtaką įstatymais nustatytam kapitalui.

4 skirsnis

Minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai operacinei rizikai padengti

102 straipsnis

1.         Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaigos turėtų nuosavų lėšų operacinei rizikai padengti pagal 103, 104 ir 105 straipsniuose nurodytus metodus.

2.         Nepažeisdamos šio straipsnio 4 dalies, kredito įstaigos, kurios taiko 104 straipsnyje nurodytą metodą, nebegalės grįžti prie 103 straipsnyje nurodyto metodo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl pagrįstos rimtos priežasties ir gavus kompetentingų institucijų leidimą.

3.         Nepažeisdamos šio straipsnio 4 dalies, kredito įstaigos, kurios taiko 105 straipsnyje nurodytą metodą, nebegalės grįžti prie 103 ar 104 straipsniuose nurodytų metodų, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl akivaizdžios rimtos priežasties ir gavus kompetentingų institucijų leidimą.

4.         Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms naudoti metodų derinį pagal X priedo 4 dalį.

103 straipsnis

Kapitalo reikalavimas operacinei rizikai padengti pagal bazinio indikatoriaus metodą yra tam tikras atitinkamo indikatoriaus procentas pagal X priedo 1 dalyje nurodytus parametrus.

104 straipsnis

1.           Pagal standartizuotą metodą kredito įstaigos turi suskirstyti savo veiklą į keletą verslo linijų, kaip nurodyta X priedo 2 dalyje.

2.           Kiekvienai verslo linijai kredito įstaigos apskaičiuoja kapitalo reikalavimą operacinei rizikai padengti, kaip tam tikrą atitinkamo indikatoriaus procentą pagal X priedo 2 dalyje nurodytus parametrus.

3.           Tam tikroms verslo linijoms tam tikromis sąlygomis kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą kredito įstaigai naudoti alternatyvų indikatorių, kad nustatytų savo kapitalo reikalavimą operacinei rizikai padengti.

4.           Kapitalo reikalavimas operacinei rizikai padengti pagal standartizuotą metodą yra kapitalo reikalavimų operacinei rizikai padengti visose atskirose verslo linijose suma.

5.           Standartizuoto metodo parametrai nurodyti X priedo 2 dalyje.

6.           Jeigu kredito įstaigos nori taikyti standartizuotą metodą, jos turi atitikti X priedo 2 dalyje nurodytus kriterijus.

105 straipsnis

1.         Kredito įstaigos gali naudoti pažangųjį vertinimo metodą, remdamosi savo vidaus rizikos vertinimo sistemomis, su sąlyga, kad kompetentinga institucija suteikia leidimą atitinkamų metodų naudojimui, apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą.

2.         Kredito įstaigos privalo įrodyti savo kompetentingoms institucijoms, kad jos atitinka X priedo 3 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

3.         Jeigu ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės ketina taikyti pažangųjį vertinimo metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 128–132 straipsniuose. Šio metodo taikymas apima X priedo 3 dalyje išvardintus elementus.

4.         Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų įstaiga ir jos dukterinės įmonės vieningai taiko pažangųjį vertinimo metodą patronuojančiai įstaigai ir jos dukterinėms įmonėms, tai kompetentingos institucijos gali leisti, kad X priedo 3 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus kartu atitiktų patronuojanti įstaiga ir jos dukterinės įmonės.

ê2000/12/EB

35 skirsnis

Didelė rizika

ê 2000/12/EB 1 str. 24 dalis (pritaikytas)

ð naujas

106 straipsnis

1.           „rRizika“, taikant 48, 49 ir 50 straipsnius Ö šį skirsnį Õ, yra turtas Ö bet koks turtas Õ ir nebalansiniais straipsniais, nurodytias šios direktyvos 43 straipsnyje bei II ir IV prieduose Ö 3 skirsnio 1 poskirsnyje Õ, netaikant juosame numatytų rizikos koeficientų ar laipsnių;.

rizikos Ö Rizika, susidaranti dėl straipsnių, Õ nurodytų IV priede, privalo Ö turi būti Õ apskaičiuojama pagal vieną iš III priede išdėstytų metodų;.

sandorio šalims netaikant rizikos koeficientų; kompetentingoms Ö Kompetentingoms Õ institucijoms sutikus, visoms nuosavų lėšų pozicijoms, be išlygų priskiriamoms nuosavoms lėšoms, gali būti netaikomas rizikos apibrėžimas, jei tokios nuosavos lėšos nėra įtrauktos į ðkredito įstaigos nuosavų lėšųï mokumo koeficiento ð 75 straipsnio tikslais ï arba kitų nuolatinio stebėjimo koeficientų, numatytų šioje direktyvoje ir kituose Bendrijos teisės aktuose, ð apskaičiavimą ï.;

2.           rRizikai nepriskiriamas nei vienas iš dviejų variantų:

a)      jei atliekamos užsienio valiutos operacijos – įprastinio atsiskaitymo rizika, atsirandanti per 48 valandas nuo apmokėjimo, arba Ö ; Õ

b)      jei atliekamos vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo operacijos – įprastinio atsiskaitymo rizika, atsirandanti per penkias darbo dienas po apmokėjimo ar vertybinių popierių perdavimo priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;.

ê2000/12/EB 1 str. 1 dalies trečia pastraipa (pritaikytas)

107 straipsnis

Priežiūros ir didelės rizikos kontrolės Ö Šio skirsnio Õ taikymo tikslais, Ö sąvoka „kredito įstaiga“ apima: Õ

a)           kredito įstaiga, apibūdinta pirmoje pastraipoje, įskaitant kredito įstaigos Ö jos Õ filialus trečiosiose šalyse; ir

b)           bet kuri privati ar viešoji įmonė, įskaitant jos filialus, atitinkanti pirmoje pastraipoje pateiktą „kredito įstaigos“ apibrėžimą ir gavusi leidimą veiklai trečiojoje šalyje;.

ê 2000/12/EB 48 str. 1 dalis (pritaikytas)

ð naujas

108 straipsnis

Ataskaitų apie didelę riziką teikimas

1.         Kredito įstaigai kylanti rizika dėl vieno kliento ar susijusių klientų grupės laikoma didele, kai jos vertė yra lygi arba viršija 10 % kredito įstaigos nuosavų lėšų.

ðŠiais tikslais 1 skirsnį galima skaityti, neįtraukiant 57 straipsnio q punkto ir 63 straipsnio 3 dalies, ir reikia skaityti be 66 straipsnio 2 dalies. ï

ê2000/12/EB 48 str. 4 dalies pirma pastraipa (pritaikytas)

109 straipsnis

Kompetentingos institucijos privalo reikalauti, kad kiekviena kredito įstaiga turėtų patikimas valdymo ir apskaitos procedūras bei tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, kad galėtų visas didelės rizikos grupes bei vėlesnius pokyčius nustatyti ir registruoti Ö pagal Õ taip, kaip apibrėžia ir numato šią direktyvaą, taip pat kad tokią riziką būtų galima stebėti atsižvelgiant į kiekvienos kredito įstaigos vykdomą rizikos politiką.

ê2000/12/EB 48 str. 2 dalis (pritaikytas)

110 straipsnis

Ataskaitų apie didelę riziką teikimas

21.       Kredito įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną 1 dalyje apibūdintą didelę riziką.

Valstybės narės savo nuožiūra užtikrina tokios informacijos teikimą pagal vieną iš dviejų toliau pateiktų metodų:

a)           informacija apie visas didelės rizikos grupes teikiama ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat visus metus informuojama apie visas naujas didelės rizikos grupes bei apie esamos didelės rizikos padidėjimą mažiausiai 20 %, palyginti su ankstesniais duomenimis;

b)           informacija apie visas dideles rizikos grupes teikiama ne rečiau kaip keturis kartus per metus.

ê 2000/12/EB 48 str. 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

3.2ð Išskyrus kredito įstaigas, kurios remiasi 114 straipsniu dėl užtikrinimo priemonės pripažinimo, apskaičiuodamos pozicijų vertę 111 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių tikslais, ï Tačiau aApie riziką, kuriai pagal 49 Ö 111 Õ straipsnio7 ð 3 ï dalies a, b, c, d, f, g ir h punktus taikomos išlygos, nereikia pranešti vadovaujantis 2 ð 1 ï dalyje nurodytais metodais, o informacijos apie riziką, kuri apibūdinta 49 Ö 111 Õ straipsnio 7 ð 3 ï dalies e ir i punktuose bei 8, 9 ir 10 dalyseð 115 ir 116 straipsniuose ï, teikimo dažnumas, nurodytas 2 ð 1 dalies ï 2 įtraukoje ð b punkte ï, gali būti sumažintas iki dviejų kartų per metus.

ê 2000/12/EB 48 str. 4 dalies antra pastraipa (pritaikytas)

Tuo atveju, kai kredito įstaiga vadovaujasi 3 Ö 2 Õ dalies nuostatomis, ji ne mažiau kaip vienerius metus po įvykio, dėl kurio gali būti taikoma išlyga, saugo įrašus apie išlygos taikymo motyvus, kad atsakingos valdžios institucijos galėtų nustatyti, ar tai yra pateisinama.

ò nauja

3. Valstybės narės gali pareikalauti informacijos apie koncentruotą užtikrinimo priemonės emitentų riziką, kurią prisiima kredito įstaiga.

ê 2000/12/EB 49 str. 1–5 dalys (pritaikytas)

è1 2004/xx/EB 3 str. 7 dalis

ð naujas

111 straipsnis

Didelės rizikos ribos

1.           Kredito įstaigai negali kilti rizika dėl vieno kliento ar susijusių klientų grupės, didesnė kaip 25 % jos nuosavų lėšų. ð Šiais tikslais ir kitų šio straipsnio nuostatų tikslais 1 skirsnį galima skaityti, neatsižvelgiant į 57 straipsnio q punktą ir 63 straipsnio 3 dalį, ir reikia skaityti be 66 straipsnio 2 dalies. ï

2.           Kai klientas ar susijusių klientų grupė yra kredito įstaigos patronuojanti arba dukterinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių, 1 dalyje nurodytas procentinis dydis sumažinamas iki 20 %. Tačiau valstybės narės gali netaikyti dėl tokių klientų kylančiai rizikai 20 % apribojimo, jei jos yra numačiusios specialų tokios rizikos stebėjimą naudojant kitas priemones ar taikant kitas procedūras. Apie tokių priemonių ar procedūrų turinį jos privalo informuoti Komisiją ir è1 Europos bankininkystės komitetą. ç

3.           Bendra kredito įstaigai tenkanti didelė rizika negali viršyti 800 % jos nuosavų lėšų.

ê 2000/12/EB 49 str. 4 dalis (pritaikytas)

4. Valstybės narės gali nustatyti griežtesnes ribas negu tos, kurios nurodytos 1, 2 ir 3 dalyse.

ê 2000/12/EB 49 str. 1–5 dalys

54.         Kredito įstaiga visada turi laikytis 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų ribų, taikomų jos rizikai. Jei ypatingu atveju rizika viršija minėtas ribas, apie šį faktą privaloma nedelsiant informuoti atsakingas valdžios institucijas, kurios, jei aplinkybės leidžia, gali skirti kredito įstaigai tam tikrą laiką, per kurį ji galėtų įvykdyti reikalavimus dėl apribojimų.

ò nauja

112 straipsnis

1.           113–117 straipsniuose „garantija“ apima kredito išvestines finansines priemones, pripažintas pagal 90–93 straipsnius, kitokias nei su kreditu susijusius vekselius.

2.           Taikant šio straipsnio 3 dalį, jeigu pagal 113–117 straipsnius gali būti leidžiama pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, tai turi būti laikomasi tinkamumo reikalavimų ir kitų minimalių reikalavimų, nurodytų 90–93 straipsniuose pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti, vadovaujantis 78–83 straipsniais.

3.           Kai kredito įstaiga vadovaujasi 114 straipsnio 2 dalimi, kredito užtikrinimo pripažinimas priklauso nuo atitinkamų 84–89 straipsnių reikalavimų.

ê 2000/12/EB 49 str. 4 ir 6 dalys pritaikyta (pritaikytas)

113 straipsnis

1.         Valstybės narės gali nustatyti griežtesnes ribas negu tos, kurios nurodytos Ö 111 Õ 75 straipsnioyje 1, 2 ir 3 dalyse.

62.       Valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti Ö 111 Õ 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų rizikai, kuri kyla kredito įstaigai dėl savo patronuojančios įmonės, kitų tos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių arba savo pačios dukterinių įmonių, jei konsoliduota priežiūra, vykdoma vadovaujantis šia direktyva arba analogiškais trečiojoje šalyje galiojančiais koeficientais, apima ir tokias kredito įstaigas.

ê 2000/12/EB 49 str. 7 dalis (pritaikytas)

ð naujas

73. Valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti Ö 111 straipsnio Õ 1, 2 ir 3 dalių nuostatų:

(a) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos A zonos centrinei valdžiai ar centriniams bankams; ð centrinei valdžiai ar centriniams bankams, kurie be užtikrinimo priemonių gautų 0 % rizikos koeficientą pagal 78–83 straipsnius;ï

(b) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos Europos Bendrijoms ð tarptautinėms organizacijoms ar daugiašaliams plėtros bankams, kurie be užtikrinimo priemonių gautų 0 % rizikos koeficientą pagal 78–83 straipsnius; ï

(c) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos, apdraustos A zonos centrinės valdžios ar centrinių bankų arba Europos Bendrijųð centrinės valdžios, centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ar daugiašalių plėtros bankų ï tiesioginėmis garantijomis, ð kai pretenzijų be užtikrinimo priemonių subjektui, suteikiančiam garantiją, rizikos koeficientas būtų 0 % pagal 78–83 straipsnius; ï

(d) kitai rizikai, priskiriamai A zonos centrinei valdžiai ar centriniams bankams arba Europos Bendrijoms ð centrinei valdžiai, centriniams bankams, tarptautinėms organizacijoms ar daugiašaliams plėtros bankams, ïarba apdraustai jų garantijomis,ð kai pretenzijų be užtikrinimo priemonių subjektui, kuriam priskiriama rizika arba kuris jai suteikia garantiją, rizikos koeficientas būtų 0 % pagal 78–83 straipsnius; ï

(e) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kita rizika, priskiriama B zonosð pirmiau a punkte nepaminėtai ïcentrinei valdžiai arba centriniams bankams, kuri išreikšta ir tam tikrais atvejais finansuojama skolininkų nacionaline valiuta;

(f) turto straipsniams ir kitai rizikai, apdraustai kompetentingas institucijas tenkinančiu užstatu, kurį sudaroð skolos vertybiniai popieriai, išleisti ïA zonos centrinės valdžios arba centrinių bankų, vertybiniai popieriai, arba apdraustoms Europos Bendrijų arba valstybės narės regiono ar vietos valdžios institucijų išleistais vertybiniais popieriais, kuriems 44 straipsnyje mokumo apskaičiavimui nustatytas nulinis rizikos koeficientasð tarptautinių organizacijų, daugiašalių plėtros bankų ar valstybių narių regioninės valdžios ar vietos valdžios institucijų, kurių vertybiniai popieriai sudaro pretenzijas savo emitentui, kurių rizikos koeficientas būtų lygus 0 % pagal 78–83 straipsnius; ï

(g) turto straipsniams ir kitoms rizikoms, apdraustoms kompetentingas institucijas tenkinančiu užstatu, kurį sudaro grynųjų pinigų indėliai, laikomi skolinančiojeÖ kredito Õ įstaigoje arba kredito įstaigoje, kuri yra skolinančios įstaigos patronuojanti arba dukterinė įmonė;

(h) turto straipsniams ir kitoms rizikoms, apdraustoms kompetentingas institucijas tenkinančiu užstatu, kurį sudaro skolinančios Ö kredito Õ įstaigos arba kredito įstaigos, kuri yra skolinančios Ö kredito Õ įstaigos patronuojanti arba dukterinė įmonė, išleisti indėlio pažymėjimai, laikomi vienoje iš šių įmonių;

(i) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos rizikos, tenkančios kredito įstaigoms, kurių mokėjimo terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai, bet kurios nėra tų įstaigų nuosavos lėšos;

(j) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos rizikos, kylančios dėl tų įstaigų, kurios nėra kredito įstaigos, bet kurios atitinka 45 straipsnio 2 dalyje ð VI priedo 1 dalies 82 punkte ï nurodytas sąlygas, ir kurių mokėjimo terminas yra ne ilgesnis kaip vieneri metai, apdraustos toje pačioje dalyje nurodyta tvarka;

(k) prekybos ir kitiems panašiems vekseliams, kurių mokėjimo terminas yra ne ilgesnis kaip vieneri metai ir kurie yra pasirašyti kitų kredito įstaigų;

(l) skolos vertybiniams popieriams, apibrėžtiems Direktyvos 85/611/EEB 22 straipsnio 4 dalyje; ð padengtoms obligacijoms, apibrėžtoms 78–83 straipsniuose; ï

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

(m) tolesnio derinimo metu – 51 straipsnio 3 Ö 122 straipsnio 1 Õ dalyje nurodytoms draudimo bendrovių akcijoms, sudarančioms ne daugiau kaip 40 % tokias akcijas įsigyjančios kredito įstaigos nuosavų lėšų;

(n) turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos regiono ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis, remiantis teisinėmis ar įstatymuose išdėstytomis nuostatomis, skolinanti Ö kredito Õ įstaiga sudaro vieną sistemą ir kurios, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakingos už grynųjų pinigų kliringo operacijas toje sistemoje;

ê 2000/12/EB

(o) rizikoms, apdraustoms kompetentingas institucijas tenkinančiu užstatu, kurį sudaro vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie nurodyti f punkte; jei tuos vertybinius popierius išleidžia ne pati kredito įstaiga, jos patronuojanti įmonė ar viena iš jos dukterinių įmonių ir ne atitinkamas klientas ar su banku susijusių klientų grupė. Vertybiniai popieriai, naudojami kaip užstatas, turi būti įvertinti rinkos kaina, jų vertė turi būti didesnė už apdraustų rizikų sumą, taip pat jais turi būti prekiaujama vertybinių popierių biržoje arba jie turi būti pakankamai likvidūs ir būti reguliariai kotiruojami rinkoje, kurioje veikia profesionalūs biržos makleriai, ir kuriems, tenkinant valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, kompetentingų institucijų reikalavimus, galima nustatyti tokią objektyvią kainą, kad bet kada būtų galima patikrinti perteklinę vertybinių popierių vertę. Privaloma perteklinė vertė yra 100 %, tačiau ji turi siekti 150 %, jei tai yra akcijos, ir 50 %, jei tai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kredito įstaigos, valstybės narės regiono ar vietos valdžios institucijos, išskyrus tuos, kurie nurodyti 44 straipsnyje, taip pat jei tai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Europos investicijų bankas ir daugiašaliai plėtros bankai. Vertybiniai popieriai, naudojami kaip užstatas, negali būti kredito įstaigų nuosavos lėšos;

ê 2000/12/EB

(p) paskoloms, apdraustoms kompetentingas institucijas tenkinančiu užstatu, įkeičiant gyvenamojo ploto nuosavybę ar Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, pagal kuriuos nuomotojas išlaiko visišką teisę į nuomojamo gyvenamojo ploto nuosavybę tol, kol nuomininkas nepasinaudoja galimybe ją išpirkti, – visais atvejais iki 50 % atitinkamos gyvenamojo ploto nuosavybės vertės; Nuosavybės vertė, tenkinant kompetentingų institucijų reikalavimus, apskaičiuojama remiantis griežtomis vertinimo normomis, kurios nurodytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Vertinama ne rečiau kaip kartą per metus. Šioje pastraipoje gyvenamojo ploto nuosavybė – gyvenamasis plotas, kuriame gyvena arba kurį nuomoja skolininkas;

ò nauja

(q) toliau pateiktoms pozicijoms, kurioms pagal 78–83 straipsnius būtų priskiriamas 50 % rizikos koeficientas ir tik iki 50 % atitinkamos nuosavybės vertės:

i)       pozicijoms, apdraustoms užstatu, įkeičiant biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas, arba Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus dėl biurų ir kitų komercinės paskirties patalpų, akcijomis;

ii)      pozicijoms, susijusioms su turto išperkamosios nuomos sandoriais dėl biurų ar kitų komercinės paskirties patalpų.

Punkto ii tikslais, iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms pripažinti 100 % atitinkamo turto vertės. Šio laikotarpio pabaigoje tokį traktavimą reikia peržiūrėti. Valstybės narės turi informuoti Komisiją, kiek jos naudojasi šiuo lengvatiniu režimu.

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

qr)     50 % vidutinės arba mažos rizikos nebalansiniams straipsniams, išvardytiems šios direktyvos II priede;

rs)      kompetentingoms institucijoms pritarus, garantijoms (išskyrus paskolų garantijas), kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurias savo nariams yra suteikę savitarpio garantijų fondai, turintys kredito įstaigų statusą, jų bendrai sumai taikant 20 % rizikos koeficientą.

Kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymams, valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip jos naudojasi šia pasirinkimo galimybe;

st)      mažos rizikos nebalansiniams straipsniams, nurodytiems II priede, jei su klientu ar su susijusių klientų grupe buvo sudaryta sutartis, pagal kurią rizika gali kilti tik tuo atveju, jei nustatyta, kad dėl jos nebus viršytos pagal Ö 111 straipsnio 1–3 dalis Õ 1, 2 ir 3 dalis taikytinų apribojimų ribos.

ò nauja

Pagal kredito įstaigos išleistą su kreditu susijusį vekselį gautiems gryniesiems pinigams, taip pat sandorio šalies paskoloms ir indėliams kredito įstaigai arba kredito įstaigoje, kuriems taikoma įskaitymo sandorių sutartis, pripažinta pagal 90–93 straipsnius, turi būti taikomas g punktas.

ê 2000/12/EB 49 str. o punkto antras ir trečias sakiniai (pritaikytas)

ð naujas

Ö Punkto o tikslais Õ vVertybiniai popieriai, naudojami kaip užtikrinimo priemonė, turi būti įvertinti rinkos kaina, jų vertė turi būti didesnė už apdraustų rizikų sumą, taip pat jais turi būti prekiaujama vertybinių popierių biržoje arba jie turi būti pakankamai likvidūs ir būti reguliariai kotiruojami rinkoje, kurioje veikia profesionalūs biržos makleriai, ir kuriems, tenkinant valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, kompetentingų institucijų reikalavimus, galima nustatyti tokią objektyvią kainą, kad bet kada būtų galima patikrinti perteklinę vertybinių popierių vertę. Privaloma perteklinė vertė yra 100 %. tTačiau ji turi siekti 150 %, jei tai yra akcijos, ir 50 %, jei tai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kredito įstaigos, valstybės narės regiono Ö valdžia Õ ar vietos valdžios institucijos, išskyrus tuos, kurie nurodyti 44 straipsnyje Ö f punkte Õ, taip pat jei tai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Europos investicijų bankas ir daugiašaliai plėtros bankai, ðišskyrus tuos, kurių rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą lygus 0 %. Kai pozicijos trukmė neatitinka kredito užtikrinimo trukmės, užtikrinimo priemonė nepripažįstama. ï Ö Vertybiniai popieriai, naudojami kaip užtikrinimo priemonė, negali būti kredito įstaigų nuosavos lėšos. Õ

Ö Taikant punktą p,Õ nNuosavybės vertė, tenkinant kompetentingų institucijų reikalavimus, apskaičiuojama remiantis griežtomis vertinimo normomis, kurios nurodytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Vertinama ne rečiau kaip kartą per metus. Šioje Pastraipoje Ö Punkte p Õ gyvenamojo ploto nuosavybė – gyvenamasis plotas, kuriame gyvena arba kurį nuomoja skolininkas;.

Kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymams, valstybės narės informuoja Komisiją apie visus Ö s punkte Õ numatomus netaikymo atvejus tai, kaip jos naudojasi šia pasirinkimo galimybe;.

ò nauja

114 straipsnis

1.         Straipsnio 3 dalyje, apskaičiuodamos 111 straipsnio 1–3 dalyse numatytą pozicijų vertę, valstybės narės, užuot pasinaudojusios 113 straipsnio 3 dalies f, g, h ir o punktuose numatyta visiško arba dalinio netaikymo galimybe, gali kredito įstaigų atžvilgiu, kurios naudoja finansinę užtikrinimo priemonę (išsamusis metodas) pagal 90–93 straipsnius, leisti tokioms kredito įstaigoms naudoti mažesnę vertę negu pozicijos vertė, bet ne mažesnę nei bendra jų pozicijų klientui arba susijusių klientų grupei visiškai pakoreguotų pozicijų verčių suma.

Šiais tikslais „visiškai pakoreguota pozicijos vertė“ – tai vertė, apskaičiuota pagal 90–93 straipsnius, atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimą, kintamumo koregavimus ir visus terminų neatitikimus (E*).

Kai ši dalis taikoma kredito įstaigai, 113 straipsnio 3 dalies f, g, h ir o punktai atitinkamai kredito įstaigai netaikomi.

2.         Taikant šio straipsnio 3 dalį, kredito įstaigai, kuriai leidžiama naudoti savo pačios LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius 84–89 straipsniuose nurodytai pozicijų klasei, gali būti leidžiama, jei ji, kompetentingų institucijų nuomone, yra pajėgi įvertinti finansinės užtikrinimo priemonės poveikį jų pozicijoms atskirai nuo kitų su LGD susijusių aspektų, pripažinti tokį poveikį, apskaičiuojant pozicijų vertes, taikant 113 straipsnio 3 dalį.

Kompetentingų institucijų reikalavimai turi būti patenkinti dėl kredito įstaigų pateiktų įverčių tinkamumo naudoti pozicijos vertei sumažinti, siekiant laikytis 111 straipsnio nuostatų.

Jei kredito įstaigai leidžiama naudoti savus finansinės užtikrinimo priemonės poveikio įverčius, ji privalo tai daryti nuosekliai, laikydamasi kompetentingų institucijų reikalavimų. Šis metodas visų pirma turėtų būti taikomas visoms didelėms pozicijoms.

Kredito įstaigoms, kurioms leidžiama naudoti savo LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius pozicijų klasei pagal 84–89 straipsnius ir kurios neskaičiuoja savo pozicijų vertės, naudodamos pirmoje pastraipoje nurodytą metodą, gali būti leista naudoti pirmiau 9 dalies 1 punkte nurodytą metodą arba 113 straipsnio 3 dalies o punkte nurodytą metodą pozicijų vertei apskaičiuoti. Kredito įstaiga turi naudotis tik vienu iš šių dviejų metodų.

3.         Kredito įstaiga, kuriai leista naudoti 1 ir 2 dalyse apibūdintus metodus, skaičiuojant pozicijų vertę, taikant 111 straipsnio 1–3 dalis, turi atlikti periodinius savo kredito rizikos koncentracijos, įskaitant bet kokios gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, testavimus nepalankiausiomis sąlygomis.

Jie turi būti taikomi rizikai, kylančiai dėl galimų rinkos sąlygų pokyčių, kurie galėtų neigiamai paveikti kredito įstaigų nuosavų lėšų pakankamumą, ir rizikai, kylančiai dėl užtikrinimo priemonės realizavimo nepalankiausiose sąlygose.

Kredito įstaiga turi patenkinti kompetentingų institucijų reikalavimus, kad atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų pakankamas ir tinkamas tokios rizikos įvertinimui.

Jeigu toks testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo mažesnę gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, negu kad būtų leista atsižvelgti pagal 2 ir 3 dalis, užtikrinimo priemonės vertė, kurią leidžiama pripažinti, apskaičiuojant pozicijų vertę, taikant 111 straipsnio 1–3 dalis, turi būti atitinkamai sumažinta.

Valdydamos koncentracijos riziką tokios kredito įstaigos į savo strategijas turi įtraukti:

a)           politiką ir procedūras, kuriomis valdytų riziką, kylančią dėl pozicijų ir bet kokių šių pozicijų kredito užtikrinimo trukmės neatitikimo;

b)           politiką ir procedūras, susijusias su koncentracijos rizika, kylančia, taikant kredito rizikos mažinimo metodus, o ypač su didele netiesiogine kredito rizika (pvz., su vienu vertybinių popierių, kurie priimami kaip užtikrinimo priemonė, emitentu).

4.         Kai užtikrinimo priemonės poveikis pripažįstamas pagal pirmiau išdėstytas 1 arba 2 dalis, valstybės narės gali laikyti bet kurią padengtą rizikos dalį tenkančia užtikrinimo priemonės emitentui, o ne klientui.

ê 2000/12/EB 49 str. 8 ir 9 dalys (pritaikytas)

ð naujas

115 straipsnis

81.       Taikydamos Ö 111 straipsnio 1–3 dalis Õ 1, 2 ir 3 dalis, valstybės narės gali taikyti 20 % rizikos koeficientą turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos valstybių narių regionų Ö valdžiai Õ ir vietos valdžios institucijoms, ð kai toms pretenzijoms pagal 78–83 straipsnius būtų priskiriamas 20 % rizikos koeficientas, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos tokiai valdžiai ir valdžios institucijoms arba kurios apdraustos jų garantijomis ir kurių atžvilgiu pretenzijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius. ï taip pat kitoms rizikoms, kurios kyla dėl tokių institucijų arba kurias garantuoja tokios institucijos; tačiau, atsižvelgdamos į 44 straipsnyje nurodytas sąlygas, valstybės narės gali sumažinti šį koeficientą iki 0 %.

ð Tačiau valstybės narės gali sumažinti šį koeficientą iki 0 % turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos valstybių narių regionų valdžiai ir vietos valdžios institucijoms, kai šioms pretenzijoms būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos tokiai valdžiai arba kurios apdraustos jų garantijomis, kurių atžvilgiu pretenzijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius.ï

9.2.      Taikydamos Ö 111 straipsnio 1–3 dalis Õ 1, 2 ir 3 dalis, valstybės narės gali nustatyti 20 % rizikos koeficientą tiems turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos rizikos, tenkančioms kredito įstaigoms, kurių mokėjimo terminas ne trumpesnis kaip vieneri, bet ne ilgesnis kaip treji metai, ir 50 % rizikos koeficientą tiems turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos kredito įstaigoms, kurių terminas ilgesnis kaip treji metai, jei tos pretenzijos yra kredito įstaigos išleistos skolos priemonės ir, kompetentingų institucijų nuomone, yra likvidžios reguliuojamoje rinkoje, kurioje veikia profesionalūs biržos makleriai, bei kiekvieną dieną kotiruojamos toje rinkoje arba kurias išleisti leido valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, kompetentingos institucijos. Nė vienas iš šių turto straipsnių jokiu būdu negali būti įskaitomas į nuosavas lėšas.

ê 2000/12/EB 49 str. 10 dalis (pritaikytas)

116 straipsnis

10. Taikydamos išlygą 7 dalies i punktui ir 9 daliai Ö 113 straipsnio 3 dalies i punktui ir 115 straipsnio 2 daliai Õ, valstybės narės gali numatyti 20 % rizikos koeficientą tiems turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos rizikos, tenkančios kredito įstaigoms, nepriklausomai nuo mokėjimo termino.

ê 2000/12/EB 49 str. 11 dalis (pritaikytas)

117 straipsnis

111.       Kai rizika, kylanti dėl kliento, yra apdrausta trečiosios šalies garantija arba užstatu, kurį sudaro trečiosios šalies išleisti vertybiniai popieriai, vadovaudamosi 7 dalies Ö 113 straipsnio 3 dalies Õ o punkte nurodytomis sąlygomis, valstybės narės gali:

a)      laikyti tokią riziką rizika, kylančia dėl Ö garantijos išleidėjo Õ trečiosios šalies, o ne dėl kliento, jeigu ši rizika, kompetentingų institucijų nuomone, trečiosios šalies yra tiesiogiai ir besąlygiškai apdrausta pakankamu užstatu,;

b)      laikyti tokią riziką rizika, kylančia dėl trečiosios šalies, o ne dėl kliento, jei rizika, apibūdinta 7 dalies Ö 113 straipsnio 3 dalies Õ o punkte, apdrausta užtikrinimo priemone tame punkte nurodytomis sąlygomis.

ò nauja

2.           Kai valstybės narės taiko šio straipsnio 1 dalies a punkte numatytą būdą:

a)      kai garantija yra išreikšta kita valiuta nei ta, kuria išreikšta pozicija, pozicijos suma, kuri laikoma užtikrinta, bus apskaičiuojama pagal VIII priede nurodyto valiutos neatitikimo netiesioginei užtikrinimo priemonei nuostatas;

b)      pozicijos termino ir užtikrinimo priemonės termino neatitikimas bus traktuojamas pagal VIII priede apibrėžto terminų neatitikimo traktavimo nuostatas;

c)      dalinis padengimas gali būti pripažįstamas, vadovaujantis VIII priede nurodytu būdu.

ê 2000/12/EB 49 str. 2 dalis (pritaikytas)

12. Ne vėliau kaip iki 1999 m. sausio 1 d. Taryba, remdamasi Komisijos pateikta ataskaita, išnagrinėja, kaip vertinamos 7 dalies i punkte, 9 ir 10 dalyse nurodytos tarpbankinės rizikos. Taryba priima sprendimą dėl visų Komisijos siūlymu darytinų pakeitimų.

ê 2000/12/EB 50 str. (pritaikytas)

ð naujas

118 straipsnis

Didelės rizikos konsoliduota ir nekonsoliduota priežiūra

1. Jei kredito įstaiga nėra nei patronuojanti, nei dukterinė įmonė, tai 48 ir 49 straipsnių ar visų kitų šiai sričiai taikytinų Bendrijos nuostatų atitikties priežiūra atliekama nekonsoliduotai.

2. Kitais atvejais 48 ir 49 straipsniuose ar kiekvienoje šiai sričiai taikytinoje Bendrijos nuostatoje numatytų reikalavimų vykdymo priežiūra atliekama konsoliduotai, vadovaujantis 52–56 straipsniais.

3. Valstybės narės, stebėdamos, kaip laikomasi 48 ir 49 straipsniuose ar bet kurioje šiai sričiai taikytinoje Bendrijos nuostatoje numatytų reikalavimų, individualios ar iš dalies konsoliduotos priežiūros gali netaikyti kredito įstaigai, kuri, kaip patronuojanti įmonė, yra prižiūrima konsoliduotu pagrindu, taip pat kiekvienai tokios kredito įstaigos dukterinei įmonei, kuri yra gavusi kompetentingos institucijos leidimą veiklai, yra jos prižiūrima ir kuriai taikoma konsoliduota priežiūra.

Valstybės narės taip pat gali atsisakyti tokios priežiūros, kai patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir kredito įstaiga, jei tos bendrovės priežiūra vykdoma taip pat, kaip ir kredito įstaigų priežiūra.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytais atvejais.

ð Kai kredito įstaigos atskiras arba iš dalies konsoliduotas šiame skirsnyje nustatytų įsipareigojimų laikymasis netaikomas, vadovaujantis 69 straipsnio 1 dalimi, arba kai taikomos 70 straipsnio nuostatos patronuojančių kredito įstaigų valstybėje narėje atveju,ï privalu imtis priemonių, kad būtų užtikrintas priimtinas rizikos pasiskirstymas grupėje.

ò nauja

119 straipsnis

Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio skirsnio taikymą kartu su visais atitinkamais pasiūlymais.

ê 2000/12/EB

6 skirsnis

Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, turima ne finansų sektoriaus įmonėse

ê 2000/12/EB 51 str. 1 ir 2 dalys (pritaikytas)

120 straipsnis

Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis ne finansų įstaigose

1.         Kredito įstaiga negali turėti įmonės, kuri nėra nei kredito, nei finansų įstaiga, nei Direktyvos 86/635/EEB 43 straipsnio 2 dalies f punkto antroje pastraipoje nurodyta veikla užsiimanti įmonė, kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, didesnės kaip 15 % jos pačios nuosavų lėšų.

2.         Bendra kredito įstaigos turimų įmonių, kurios nėra nei kredito, nei finansų įstaigos, nei Direktyvos 86/635/EEB 43 straipsnio 2 dalies f punkto antroje pastraipoje nurodyta veikla užsiimančios įmonės, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių suma negali būti didesnė kaip 60 % jos pačios nuosavų lėšų.

ê 2002/87/EB 29 str. 5 dalis (pritaikytas)

5. Valstybės narės šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų apribojimų gali netaikyti kapitalo dalims, kurios įsigyjamos Direktyvoje 73/239/EEB ir Direktyvoje 79/267/EB apibrėžtose draudimo bendrovėse arba Direktyvoje 98/78/EB apibrėžtose perdraudimo bendrovėse.

ê 2000/12/EB 51 str. 4 dalis (pritaikytas)

4. Akcijos, laikinai turimos finansinio reorganizavimo ar sanavimo metu arba gautos įprastam išplatinimui atlikti, arba savo institucijos vardu kitų naudai, nėra laikomos akcijų paketais, kai yra apskaičiuojamos 1 ir 2 dalyse nustatytos ribos. Akcijos, kurios nėra ilgalaikis finansinis turtas, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 35 straipsnio 2 dalyje, neįskaitomos.

ê 2000/12/EB 51 str. 5 dalis

53.       Viršyti 1 ir 2 dalyse nustatytus dydžius galima tik esant išimtinėms aplinkybėms. Tačiau tokiais atvejais kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaiga padidintų savo nuosavas lėšas arba imtųsi kitų lygiaverčių priemonių.

ê 2000/12/EB 51 str. 6 dalis (pritaikytas)

6. Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos netaiko 1 ir 2 dalyse nustatytų ribų, jeigu jos numato, kad kredito įstaigos nuosavomis lėšomis 100 % padengtų tą sumą, kuria jų akcijų paketai viršija minėtus dydžius, ir kad ta suma nebūtų įtraukiama apskaičiuojant mokumo koeficientą. Jei abi 1 ir 2 dalyse nustatytos ribos yra viršytos, nuosavomis lėšomis reikia padengti didesnę iš jų.

ê 2000/12/EB 51 str. 4 dalis

121 straipsnis

4. Akcijos, laikinai turimos finansinio reorganizavimo ar sanavimo metu arba gautos įprastam išplatinimui atlikti, arba savo institucijos vardu kitų naudai, nėra laikomos kvalifikuotosiomis akcijų paketų dalimis, kai yra apskaičiuojamos 1 ir 2 dalyse nustatytos ribos. Akcijos, kurios nėra ilgalaikis finansinis turtas, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 35 straipsnio 2 dalyje, neįskaitomos.

ê 2002/87/EB 29 str. 5 dalis

122 straipsnis

31.         Valstybės narės šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų apribojimų gali netaikyti kapitalo dalims, kurios įsigyjamos Direktyvoje 73/239/EEB ir Direktyvoje 79/267/EB apibrėžtose draudimo bendrovėse arba Direktyvoje 98/78/EB apibrėžtose perdraudimo bendrovėse.

ê 2000/12/EB 51 str. 6 dalis (pritaikytas)

62.         Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos netaiko Ö 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse Õ 1 ir 2 dalyse nustatytų ribų, jeigu jos numato, kad kredito įstaigos nuosavomis lėšomis 100 % padengtų tą sumą, kuria jų kvalifikuotosios akcijų paketų dalys viršija minėtus dydžius, ir kad ta suma nebūtų įtraukiama apskaičiuojant mokumo koeficientą. Jei abi Ö 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse Õ 1 ir 2 dalyse nustatytos ribos yra viršytos, nuosavomis lėšomis reikia padengti didesnę iš jų.

ò nauja

3 SKYRIUS

KREDITO ĮSTAIGŲ VERTINIMO PROCESAS

123 straipsnis

Kredito įstaigos taiko patikimas, veiksmingas ir išbaigtas strategijas ir procesus, siekdamos nuolat įvertinti ir palaikyti vidaus kapitalo, kurį jos laiko pakankamu padengti rizikos, su kuria susiduria arba gali susidurti, pobūdžiui ir lygiui, sumas, tipus ir paskirstymą.

Šios strategijos ir procesai turi būti nuolat viduje peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad jie liktų visaverčiai ir proporcingi atitinkamos kredito įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

34 SKYRIUS

Ö KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ VYKDOMA Õ KONSOLIDUOTA PRIEŽIŪRA Ö IR INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS Õ

ê 2000/12/EB

è1 2002/87/EB 29 str. 6 dalis

52 straipsnis

Konsoliduota kredito įstaigų priežiūra

1. Kiekvienai kredito įstaigai, turinčiai dukterinę įmonę - kredito arba finansų įstaigą - arba dalyvaujančiai valdant šių įstaigų kapitalą, taikoma konsoliduotos finansinės padėties priežiūra, kurios mastas ir atlikimo būdas numatyti 54 straipsnyje. Ši priežiūra atliekama bent 5 ir 6 dalyse nurodytose srityse.

2. Kiekviena kredito įstaiga, kurios patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, įtraukiama į šios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotos finansinės padėties priežiūrą pagal 54 straipsnyje numatytą mastą ir vykdymo būdą. Ši priežiūra atliekama bent 5 ir 6 dalyse nurodytose srityse. è1 Nepažeidžiant 54a straipsnio, finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės finansinės būklės konsolidavimas jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos turi vykdyti individualią finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės priežiūrą. ç

ê 2000/12/EB 52 str. 3 dalis

3. Valstybės narės arba kompetentingos institucijos, atsakingos už pagal 53 straipsnį konsoliduotai atliekamą priežiūrą, gali nuspręsti, kad kredito ar finansų įstaigai arba papildomas banko paslaugas teikiančiai įmonei, kuri yra dukterinė įmonė arba kurioje kita bendrovė dalyvauja valdant kapitalą, konsoliduota priežiūra gali būti nevykdoma šiais atvejais:

– jeigu įmonė, kurią reikėtų įtraukti į konsoliduotą priežiūrą, yra trečiojoje šalyje, kurioje esama įstatyminių kliūčių reikalingai informacijai perduoti,

– jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, įmonė, kuriai reikėtų taikyti konsoliduotą priežiūrą, nėra svarbi tik kredito įstaigų priežiūros atžvilgiu ir visais atvejais - jeigu tokios įmonės bendras balansas mažesnis už vieną iš šių dviejų dydžių: 10 mln. EUR arba 1 % viso patronuojančios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, bendrovės bendro balanso. Jeigu kelios įmonės atitinka anksčiau išvardytus kriterijus, joms konsoliduota priežiūra vis dėlto turi būti taikoma tuo atveju, kai kartu paėmus įmonės yra svarbios siekiant minėtų tikslų, arba

– jeigu, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, įmonės, kuriai reikėtų taikyti konsoliduotą priežiūrą, finansinės padėties konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis atsižvelgiant į kredito įstaigų priežiūros tikslus.

ê 2000/12/EB 52 str. 5–8 dalys

5. Mokumo, nuosavų lėšų, skirtų rinkos rizikai padengti, pakankamumo priežiūra bei didelių rizikų kontrolė vykdoma konsoliduotai vadovaujantis šiuo straipsniu ir 53-56 straipsniais. Prireikus valstybės narės nustato priemones, būtinas finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms įtraukti į konsoliduotą priežiūrą, kaip numatyta 2 dalyje.

51 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų laikymosi priežiūra ir kontrolė atliekama remiantis konsoliduotomis arba iš dalies konsoliduotomis kredito įstaigos finansinės padėties ataskaitomis.

6. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visose įmonėse, kurioms, įgyvendinant 1 ir 2 dalių nuostatas, taikoma konsoliduota priežiūra, būtų tinkama vidaus kontrolės sistema, skirta parengti visus duomenis ir informaciją, kurių galėtų prireikti atliekant konsoliduotą priežiūrą.

7. Nepažeisdamos konkrečių kitų direktyvų nuostatų, valstybės narės, atlikdamos kredito įstaigos atskirą arba iš dalies konsoliduotą priežiūrą, gali netaikyti 5 dalyje išdėstytų principų, jeigu tai kredito įstaigai, kaip patronuojančiai įmonei, taikoma konsoliduota priežiūra; be to, valstybės narės šių principų gali netaikyti kiekvienai minėtos kredito įstaigos dukterinei įmonei, kuri turi gauti jų leidimą vykdyti veiklą ir kuriai taikoma jų priežiūra, jeigu ši dukterinė įmonė įtraukta į kredito įstaigos, esančios jos patronuojančia įmone, konsoliduotai vykdomą priežiūrą. Šią išimtį taip pat galima taikyti, jeigu patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė įsikūrusi toje pačioje valstybėje narėje kaip ir kredito įstaiga, tačiau su sąlyga, kad minėtai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei taikoma tokia pat priežiūros tvarka kaip ir kredito įstaigoms, visų pirma 5 dalyje nustatyti principai.

Abiem pirmoje pastraipoje nustatytais atvejais būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad kapitalas bankų grupės įstaigoms būtų paskirstytas taip, kad kiekvienai iš jų tektų pakankamai kapitalo.

Jeigu kompetentingos institucijos šias taisykles minėtoms kredito įstaigoms taiko atskirai, šios įstaigos, apskaičiuodamos nuosavas lėšas, gali pasinaudoti 3 straipsnio 2 dalies paskutinės pastraipos nuostata.

8. Jeigu kredito įstaiga, kurios patronuojanti įmonė taip pat yra kredito įstaiga, yra kitoje valstybėje narėje ir turi šios valstybės narės leidimą veiklai, šį leidimą išdavusios kompetentingos institucijos minėtai įstaigai taiko atskirą arba, esant atitinkamoms sąlygoms, iš dalies konsoliduotą priežiūrą vadovaudamosi 5 dalyje nustatytais principais.

ê 2000/12/EB 52 str. 9 dalis (pritaikytas)

è1 2004/xx/EB 3 str. 9 dalis

9. Nepaisant 8 dalies reikalavimų, institucijos, kurios atsako už leidimo veiklai išdavimą patronuojančios įmonės, kuri yra kredito įstaiga, dukterinei įmonei, dvišalio susitarimo pagrindu gali perduoti įgaliojimus atlikti dukterinės įmonės priežiūrą pagal šią direktyvą kompetentingoms institucijoms, kurios leidimą veiklai yra išdavusios patronuojančiai įmonei ir kurios atlieka patronuojančios įmonės priežiūrą. Apie tokius susitarimus ir jų turinį būtina informuoti Komisiją. è1 Atitinkama kompetentinga institucija tokią informaciją perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. ç

ò nauja

1 skirsnis – Priežiūra

124 straipsnis

1.           Atsižvelgdamos į XI priede nurodytus techninius kriterijus, kompetentingos institucijos peržiūri susitarimus, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos įdiegė kredito įstaigos, siekdamos laikytis šios direktyvos nuostatų ir įvertinti riziką, su kuria kredito įstaigos susiduria arba gali susidurti.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta peržiūros ir įvertinimo apimtis atitinka šios direktyvos reikalavimus.

3.           Remdamosi 1 dalyje nurodyta peržiūra ir įvertinimu, kompetentingos institucijos nustato, ar susitarimai, strategijos, procesai ir mechanizmai, kuriuos įdiegė kredito įstaigos, bei jų turimos nuosavos lėšos užtikrina patikimą jų rizikos valdymą ir padengimą.

4.           Kompetentingos institucijos nustato 1 dalyje nurodytos peržiūros ir įvertinimo dažnumą ir intensyvumą, atsižvelgdamos į atitinkamos kredito įstaigos veiklos sisteminę svarbą, pobūdį, apimtį ir sudėtingumą. Peržiūra ir įvertinimas atliekami bent kartą per metus.

5.           Kompetentingų institucijų vykdoma peržiūra ir įvertinimas apima kredito įstaigoms tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią iš ne prekybos veiklos. Reikalaujama imtis priemonių tų įstaigų atžvilgiu, kurių ekonominė vertė sumažėja daugiau nei 20 % jų nuosavų lėšų dėl staigaus ir netikėto palūkanų normų pokyčio, kurio dydį nurodo kompetentingos institucijos ir kuris nesiskiria kredito įstaigose.

ê 2000/12/EB 53 str. 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa (pritaikytas)

ð naujas

125 straipsnis

Kompetentingos institucijos, atsakingos už vykdymą

1.           Jeigu patronuojanti įmonė yra ðatronuojanti ï kredito įstaiga ð valstybėje narėje arba ES patronuojanti kredito įstaiga ï, jos konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentingos institucijos, išdavusios jai leidimą veiklai pagal 4 Ö 6 Õ straipsnį.

2.           Jeigu kredito įstaigos patronuojanti įmonė yra ð patronuojanti ï finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovėð valstybėje narėje arba ES patronuojančioje finansų kontroliuojančioje (holdingo) bendrovėje ï, jos konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentingos institucijos, išdavusios šiai kredito įstaigai leidimą veiklai pagal 4 Ö 6 Õ straipsnį.

ê 2000/12/EB 53 str. 2 dalies antra ir trečia pastraipos ir 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

126 straipsnis

3.1.        Tačiau jJeigu kredito įstaigos, turinčios leidimus veiklai dviejų arba kelių valstybių narių teritorijose, priklauso tai pačiai ð patronuojančiai ï finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei ð valstybėje narėje arba tai pačiai ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, ï šių kredito įstaigų konsoliduotą priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos.

Jeigu nė viena dukterinė kredito įstaiga neturi leidimo veiklai valstybėje narėje, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, atitinkamų valstybių narių (įskaitant valstybės narės, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė) kompetentingos institucijos siekia susitarti, kuri iš jų atliks konsoliduotą priežiūrą. Jeigu tokio susitarimo nėra, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentingos institucijos, išdavusios leidimą veiklai kredito įstaigai, kurios bendras balansas yra didžiausias; jeigu balansai vienodi, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentingos institucijos, pirmosios išdavusios 4 straipsnyje nurodytą leidimą.

3. Atitinkamos kompetentingos institucijos bendro susitarimo pagrindu gali netaikyti 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų principų.

ò nauja

Jeigu kredito įstaigos, turinčios leidimus veiklai dviejų arba daugiau valstybių narių teritorijose, priklauso daugiau nei vienai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, o kiekvienoje iš šių valstybių yra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kredito įstaigos, turinčios didžiausią bendrą balansą, kompetentinga institucija.

2.           Jeigu daugiau nė viena kredito įstaiga, turinti leidimą veiklai Bendrijoje, priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, ir nei viena iš šių kredito įstaigų neturi leidimo veiklai valstybėje narėje, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, konsoliduotą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri išdavė leidimą veiklai kredito įstaigai, turinčiai didžiausią bendrą balansą, kuri šioje direktyvoje bus laikoma kredito įstaiga, kurią kontroliuoja ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.

ê 2000/12/EB 53 str. 4 dalis

4. 2 dalies trečioje pastraipoje ir 3 dalyje nurodyti susitarimai nustato bendradarbiavimo ir informacijos perdavimo tvarką, kuri leistų įgyvendinti konsoliduotos priežiūros tikslus.

ò nauja

3.           Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos bendro susitarimo pagrindu gali netaikyti 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų, jeigu jų taikymas būtų netinkamas, atsižvelgiant į kredito įstaigas ir jų veiklos santykinį svarbumą įvairiose šalyse, bei paskirti kitą kompetentingą instituciją konsoliduotos priežiūros vykdymui. Šiais atvejais, prieš priimdamos sprendimą, kompetentingos institucijos suteikia ES patronuojančiai kredito įstaigai ar ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba kredito įstaigai, turinčiai didžiausią bendrą balansą, galimybę pareikšti savo nuomonę dėl to sprendimo.

4.           Kompetentingos institucijos praneša Komisijai apie bet kokius susitarimus, kuriems taikoma 3 dalis.

ê 2000/12/EB 52 str. 2 dalies paskutinis sakinys (pritaikyta)

ð naujas

127 straipsnis

1.           ð Prireikus, valstybės narės priima priemones, būtinas finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms įtraukti į konsoliduotą priežiūrą. Nepažeidžiant 135 straipsnio,ï finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės finansinės padėties konsolidavimas jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos turi vykdyti individualią finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės priežiūrą.

ê 2000/12/EB 52 str. 4 dalis (pritaikytas)

42.         Jeigu vienu iš 3 dalies antroje ir trečioje įtraukose Ö 73 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose Õ nurodytų atvejų valstybės narės kompetentingos institucijos dukterinei kredito įstaigai netaiko konsoliduotos priežiūros, valstybės narės, kurios teritorijoje yra dukterinė kredito įstaiga, kompetentingos institucijos gali prašyti patronuojančios įmonės suteikti informaciją, kuri palengvintų minėtos kredito įstaigos priežiūrą.

ê 2000/12/EB 52 str. 10 dalis (pritaikytas)

103.       Valstybės narės numato, kad jų kompetentingos institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, galėtų prašyti kredito įstaigoms arba finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms priklausančių dukterinių įmonių, kurioms nėra taikoma konsoliduota priežiūra, pateikti 55 Ö 137 Õ straipsnyje nurodytą informaciją. Šiuo atveju taikoma tame straipsnyje nustatyta informacijos perdavimo ir patikrinimo tvarka.

ê 2000/12/EB 53 str. 5 dalis

128 straipsnis

5. Jeigu valstybėse narėse yra daugiau kaip viena kompetentinga institucija, atliekanti riziką ribojančiais principais pagrįstą kredito ir finansų įstaigų priežiūrą, valstybės narės imasi būtinų priemonių tokių institucijų bendradarbiavimui organizuoti.

ò nauja

129 straipsnis

1.           Kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, konsoliduotos priežiūros vykdymą, atlieka šias užduotis:

a)      priežiūra ir 71 straipsnyje, 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 73 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų laikymosi įvertinimas;

b)      svarbios ar esminės informacijos rinkimo ir skleidimo koordinavimas keliančiose susirūpinimą ir kritinėse situacijose;

c)      priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas keliančiose susirūpinimą ir kritinėse situacijose, įskaitant veiklą, minimą 124 straipsnyje, bendradarbiaujant su priežiūroje dalyvaujančiomis kompetentingomis institucijomis, bei 43 ir 141 straipsniuose.

2.           Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės kartu pateikia paraiškas dėl 84 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 9 dalyje ir 105 straipsnyje nurodytų leidimų, kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti ir konsultuotis visais būtinais klausimais, siekdamos nuspręsti, duoti prašomą leidimą ar ne, ir, jei reikia, nustatyti sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui.

Paraiška, nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, turi būti pateikiama tik 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

Kompetentingos institucijos bendrame dokumente per ne ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį turi susitarti dėl savo sprendimo dėl paraiškos. Šis dokumentas turi būti pateiktas pareiškėjui. Jeigu per šešis mėnesius nebus priimtas sprendimas, 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija priima savo sprendimą dėl paraiškos.

130 straipsnis

1.           Susidarius kritinei situacijai, kuri kelia galimą grėsmę finansinės sistemos stabilumui, įskaitant vientisumą, kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotos priežiūros vykdymą, iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, vadovaudamosi V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsniu, turi įspėti 49 straipsnio a punkte ir 50 straipsnyje nurodytas institucijas. Šis įsipareigojimas taikomas visoms 125 ir 126 straipsniuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms, susijusioms su tam tikra grupe, ir 129 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

2.           Kai kompetentingai institucijai, atsakingai už konsoliduotą priežiūrą, reikia informacijos, kuri jau buvo pateikta kitai kompetentingai institucijai, tai pirmiau paminėtoji institucija kreipiasi į pastarąją instituciją, kai tik įmanoma, siekdama išvengti dvigubo informacijos pateikimo įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms priežiūroje.

131 straipsnis

Siekdamos palengvinti ir įdiegti veiksmingą priežiūros procesą, kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotą priežiūrą, ir kitos kompetentingos institucijos turi turėti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus.

Vadovaujantis šiais susitarimais, papildomas užduotis galima pavesti kompetentingai institucijai, atsakingai už konsoliduotą priežiūrą, o sprendimų priėmimo proceso ir bendradarbiavimo su kitomis kompetentingomis institucijomis procedūras galima patikslinti.

ê 2000/12/EB 52 str. 9 dalis (pritaikytas)

Nepaisant 8 dalies reikalavimų, Ö Kompetentingos Õ institucijos, kurios atsako už leidimo veiklai išdavimą patronuojančios įmonės, kuri yra kredito įstaiga, dukterinei įmonei, dvišalio susitarimo pagrindu gali perduoti įgaliojimus atlikti dukterinės įmonės priežiūrą pagal šią direktyvą kompetentingoms institucijoms, kurios leidimą veiklai yra išdavusios patronuojančiai įmonei ir kurios atlieka patronuojančios įmonės priežiūrą. Apie tokius susitarimus ir jų turinį būtina informuoti Komisiją. Komisija perduoda šią informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Bankininkystės patariamajam komitetui.

ò nauja

132 straipsnis

1.           Kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti viena su kita. Jos turi teikti viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi pagal šią direktyvą kitų institucijų vykdomoms priežiūros užduotims atlikti. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos institucijos turi perduoti visą svarbią informaciją pagal pareikalavimą bei savo iniciatyva.

Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą ES bendrovių priežiūrą, turi užtikrinti, kad svarbi informacija būtų teikiama kompetentingoms institucijoms kitose valstybėse narėse, kurios prižiūri šių patronuojančių įmonių dukterines įmones. Nustatant svarbios informacijos apimtį, reikia atsižvelgti į šių dukterinių įmonių svarbą tų valstybių narių finansinėje sistemoje.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta esminė informacija visų pirma turi apimti šiuos dalykus:

a)      grupę sudarančių visų didelių kredito įstaigų grupės struktūros bei grupę sudarančių kredito įstaigų kompetentingų institucijų nustatymą;

b)      informacijos surinkimo iš kredito įstaigų grupės procedūras ir tos informacijos patikrinimą;

c)      neigiamus pokyčius kredito įstaigose arba kituose grupės subjektuose, kurie galėtų rimtai paveikti kredito įstaigas;

d)      esmines sankcijas ir išskirtines priemones, kurių imasi kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą, įskaitant papildomo kapitalo reikalavimo įvedimą pagal 136 straipsnį ir bet kokių apribojimų, taikomų pažangiojo vertinimo metodo naudojimui, apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus pagal 105 straipsnį, įvedimą.

2.           Kompetentingos institucijos, atsakingos už kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojanti kredito įstaiga, priežiūrą, turi kreiptis į 129 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją, kai joms reikia informacijos apie šioje direktyvoje nurodytų metodų ir metodikos įgyvendinimą, kurią jau gali turėti ta kompetentinga institucija.

3.           Prieš priimdamos sprendimą, atitinkamos kompetentingos institucijos turi konsultuotis viena su kita dėl toliau išvardytų punktų, kai šie sprendimai svarbūs kitų kompetentingų institucijų atliekamoms priežiūros užduotims:

a)      pokyčiai kredito įstaigų grupės akcininkų, organizacinėje arba valdymo struktūroje, kurių įgyvendinimas reikalauja kompetentingų institucijų patvirtinimo arba leidimo;

b)      esminės sankcijos ar išskirtinės priemonės, kurių imasi kompetentingos institucijos, įskaitant papildomo kapitalo reikalavimo įvedimą pagal 136 straipsnį ir bet kokių apribojimų, taikomų pažangiojo vertinimo metodo nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimui pagal 105 straipsnį naudojimui, įvedimą.

Punkto b tikslais visada turi būti konsultuojamasi su kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotą priežiūrą.

Tačiau kompetentinga institucija gali nuspręsti neteikti konsultacijų skubiais atvejais arba tada, kai dėl tokios konsultacijos galėtų nukentėti sprendimų veiksmingumas. Šiuo atveju kompetentinga institucija neatidėliodama turi informuoti kitas kompetentingas institucijas.

ê 2000/12/EB 54 str. 1 dalis (pritaikytas)

133 straipsnis

Konsolidavimo forma ir mastas

1.           Kompetentingos institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, priežiūros tikslais Ö turi Õ privalo reikalauti, kad visos kredito ir finansų įstaigos, kurios yra patronuojančios įmonės dukterinės įmonės, būtų įtrauktos į konsoliduotą priežiūrą.

Tačiau Ö kompetentingos institucijos gali reikalauti tiktai Õ proporcinio konsolidavimo tais atvejais, kai, Ö jų Õ kompetentingų institucijų nuomone, patronuojančios įmonės, turinčios kapitalo dalį, atsakomybė yra apribota tik ta kapitalo dalimi, Ö atsižvelgiant į Õ kadangi kitių akcininkaių ar nariaių, kurių mokumo būklė patenkinama, Ö atsakomybę. Õ Būtina aiškiai nustatyti kitų akcininkų ir narių atsakomybę, prireikus, pasirašant oficialius įsipareigojimo dokumentus.

ê 2002/87/EB 29 str. 7 dalies a punktas

Jeigu įmones sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti santykiai, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.

ê 2000/12/EB 54 str. 2 ir 3 dalys (pritaikytas)

2.           Už konsoliduotą priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos, kad galėtų atlikti šią priežiūrą, privalo Ö turi Õ pareikalauti, jog dalyvavimo valdant kapitalą dalis kredito ir finansų įstaigose būtų įtraukta į proporcinį konsolidavimą, jeigu pastarąsias valdo įmonė, įtraukta į konsoliduotą priežiūrą kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra įtrauktos į konsoliduotas ataskaitas, jeigu šių įmonių atsakomybė apribota jų turimo kapitalo dalimi.

3.           1 ir 2 dalyse nenurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar priežiūra turi būti atliekama konsoliduotai ir kaip ji atliekama. Pirmiausia jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

ê 2000/12/EB 54 str. 4 dalies pirma pastraipa (pritaikytas)

134 straipsnis

41.       Nepažeisdamos Ö 133 straipsnio Õ 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, kompetentingos institucijos nustato, ar būtina atlikti konsoliduotą priežiūrą ir kaip ją atlikti šiais atvejais:

a)      jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, kredito įstaiga turi reikšmingą įtaką vienai ar kelioms kredito arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių,;

b)      jeigu viena ar kelios kredito arba finansų įstaigos priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

ê 2002/87/EB 29 str. 7 dalies b punktas

---------

ê 2000/12/EB 54 str. 4 dalies antra pastraipa

Kompetentingos institucijos pirmiausia gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnyje nurodytas metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

ê 2000/12/EB 54 str. 5 dalis (pritaikytas)

ð naujas

52        Jeigu būtina taikyti konsoliduotą priežiūrą, vadovaujantis 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis Ö 125 ir 126 straipsniais Õ, papildomas banko paslaugas teikiančios ð įmonės ir turto valdymo bendrovės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB, ï įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą Ö 133 straipsnyje ir šio straipsnio 1 dalyje Õ šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytais atvejais ir taikant juose nurodytus metodus.

ê 2002/87/EB 29 str. 8 dalis (pritaikytas)

135 straipsnis

Finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių vadovybė

Valstybės narės reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės veiklai veiksmingai vadovautų geros reputacijos asmenys, turintys pakankamai patirties tokioms pareigoms vykdyti.

ò nauja

136 straipsnis

1.         Kompetentingos institucijos reikalauja, kad bet kuri kredito įstaiga, neatitinkanti šios direktyvos reikalavimų, anksti imtųsi būtinų veiksmų ar priemonių, kad ištaisytų šią situaciją.

Šiais tikslais kompetentingų institucijų turimos priemonės apima šias priemones:

a)           įpareigojančias kredito įstaigas turėti nuosavų lėšų, viršijančių 75 straipsnyje nurodytą minimalų lygį;

b)           sutvirtinančias susitarimus ir strategijas, įdiegtas, siekiant laikytis 22 ir 123 straipsnių;

c)           reikalaujančias, kad kredito įstaigos taikytų specialią atidėjimų politiką ar turto traktavimą nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu;

d)           suvaržančias arba ribojančias kredito įstaigų veiklą, operacijas ar tinklą;

e)           sumažinančias veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką, su kuria susiduria kredito įstaigos.

Šios priemonės priimamos, remiantis V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsniu.

2.         Kompetentingos institucijos taiko specialų nuosavų lėšų reikalavimą, viršijantį 75 straipsnyje nurodytą minimalų lygį, bent jau toms kredito įstaigoms, kurios taiko nepakankamus susitarimus, procesus, mechanizmus ir strategijas savo rizikos valdymui ir padengimui, jeigu nepanašu, kad vien tik kitų priemonių taikymas sutvirtintų tuos susitarimus per tinkamą laikotarpį.

ê 2000/12/EB 55 str. 1 dalis (pritaikytas)

137 straipsnis

Informacija, kurią turi teikti mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir jų dukterinės įmonės

1.           Tolesnio konsolidavimo metodų derinimo metu valstybės narės numato, kad tuo atveju, kai patronuojanti įmonė, kuriai priklauso viena arba kelios kredito įstaigos, yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos, kurios atsako už leidimų veiklai išdavimą šioms kredito įstaigoms bei jų priežiūrą, tiesiogiai arba per dukterines kredito įstaigas kreipdamosi į mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę arba į jos dukterines bendroves, reikalauja, kad būtų pateikta visa informacija, reikalinga atliekant dukterinių kredito įstaigų priežiūrą.

ê 2000/12/EB 55 str. 2 dalis (pritaikytas)

2.           Valstybės narės numato, kad jų kompetentingos institucijos, pasitelkdamos išorės inspektorius, gali vietoje patikrinti informaciją, kurią pateikė mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba jai priklausančios dukterinės įmonės. Jeigu mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba viena iš jai priklausančių dukterinių įmonių yra draudimo įmonė, galima taikyti ir 56 straipsnio 4 dalyje Ö 140 straipsnio 1 dalyje Õ nustatytą tvarką. Jeigu mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba viena iš jai priklausančių dukterinių įmonių yra ne tos valstybės narės teritorijoje, kurioje yra dukterinė kredito įstaiga, informacija vietoje turi būti tikrinama vadovaujantis 56 straipsnio 7 dalyje Ö 140 straipsnio 1 dalyje Õ nustatyta tvarka.

ê 2002/87/EB 29 str. 9 dalis (pritaikytas)

138 straipsnis

Grupės vidaus operacijos su mišrią veiklą vykdančiomis kontroliuojančiomis (holdingo) bendrovėmis

1.         Nepažeidžiant šios direktyvos V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 Ö 5 Õ skirsnio nuostatų, valstybės narės nustato, kad tais atvejais, kai vienos ar daugiau kredito įstaigų patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos, atsakingos už minėtųjų kredito įstaigų priežiūrą, vykdo bendrą kredito įstaigos ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės bei jos dukterinių įmonių operacijų priežiūrą.

2.         Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaigos taikytų atitinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas atskaitomybės ir apskaitos procedūras, siekdamos nustatyti, įvertinti, reguliuoti ir kontroliuoti su jų patronuojančia mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove ir jos dukterinėmis įmonėmis vykdomas operacijas. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kredito įstaiga teiktų ataskaitas apie kiekvieną su minėtomis įmonėmis vykdomą svarbią operaciją, kitą nei 48 Ö 110 Õ straipsnyje nurodyta operacija. Kompetentingos institucijos peržiūri taikomas procedūras ir vykdomas svarbias operacijas.

Jeigu grupės vidaus operacijos kelia grėsmę kredito įstaigos finansinei padėčiai, kompetentinga institucija, atsakinga už įstaigos priežiūrą, imasi atitinkamų priemonių.

ê 2000/12/EB 56 str. 1–3 dalys (pritaikytas)

139 straipsnis

Konsoliduotą priežiūrą palengvinančios priemonės

1.         Valstybės narės imasi reikalingų priemonių siekdamos garantuoti, kad nebus jokių teisinių kliūčių, neleidžiančių įmonėms, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir joms priklausančioms dukterinėms įmonėms arba 52 straipsnio 10 dalyje Ö 127 straipsnio 3 dalyje Õ nurodytoms dukterinėms įmonėms, laisvai tarpusavyje keistis visa informacija, reikalinga atlikti priežiūrą, vadovaujantis 52-55 Ö 124–138 Õ ir šiuo straipsniais.

2.         Jeigu patronuojanti įmonė ir kuri nors iš jai priklausančių dukterinių kredito įstaigų yra skirtingų valstybių narių teritorijose, kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos viena kitai pateikia visą reikalingą informaciją, kuri gali leisti arba padėti atlikti konsoliduotą priežiūrą.

Jeigu valstybės narės, kurioje yra patronuojanti įmonė, kompetentingos institucijos pačios neatlieka konsoliduotos priežiūros vadovaudamosi 53 straipsniu Ö 125 ir 126 straipsniais Õ, šią priežiūrą atliekančios kompetentingos institucijos gali paprašyti, kad minėtos priežiūros neatliekančios institucijos iš patronuojančios įmonės pareikalautų pateikti visą informaciją, kurios prireikia atliekant konsoliduotą priežiūrą, ir perduotų šią informaciją jos prašančioms institucijoms.

3.         Valstybės narės įgalioja savo kompetentingas institucijas keistis 2 dalyje nurodyta informacija suprasdamos, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad rinkdamos ir kaupdamos informaciją, susijusią su finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis, finansų įstaigomis arba papildomas banko paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kompetentingos institucijos turi atskirai atlikti minėtų institucijų arba įmonių priežiūrą.

Valstybės narės taip pat įgalioja savo kompetentingas institucijas keistis 55 Ö 137 Õ straipsnyje nurodyta informacija suprasdamos, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad rinkdamos ir kaupdamos informaciją, susijusią su mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove ir jos dukterinėmis įmonėmis, kurios nėra kredito įstaigos, arba su 52 straipsnio 10 dalyje Ö 127 straipsnio 3 dalyje Õ nurodytomis dukterinėmis įmonėmis, kompetentingos institucijos atlieka jų priežiūrą.

ê 2000/12/EB 56 str. 4–6 dalys (pritaikytas)

140 straipsnis

41.       Jeigu kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja vieną arba kelias dukterines įmones, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investavimo paslaugas teikiančios įmonės ir kurios turi gauti leidimą veiklai, kompetentingos institucijos ir institucijos, kurias valstybė įgaliojo atlikti draudimo įmonių ir investavimo paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, glaudžiai bendradarbiauja. Nepažeisdamos savo atitinkamų įsipareigojimų, šios institucijos teikia viena kitai visą informaciją, kuri gali palengvinti joms atlikti savo uždavinius ir leidžia atlikti jų prižiūrimų įmonių veiklos ir bendrosios finansinės padėties priežiūrą.

52.       Informacijai, gautai atliekant konsoliduotą priežiūrą, ypač bet kokiam šioje direktyvoje numatytam kompetentingų institucijų keitimuisi informacija, taikomas 30 straipsnyje Ö V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje Õ apibūdintas reikalavimas saugoti profesines paslaptis.

63.       Kompetentingos institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, sudaro 52 straipsnyje 2 dalyje Ö 71 straipsnio 2 dalyje Õ nurodytų finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių sąrašus. Šie sąrašai perduodami kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.

ê 2000/12/EB 56 str. 7 dalis (pritaikytas)

è1 2002/87/EB 29 str. 10 dalis

141 straipsnis

7.Jeigu, taikydamos šią direktyvą, valstybės narės kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais pageidauja patikrinti informaciją, susijusią su kredito ar finansų įstaiga, finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, pagalbines banko paslaugas teikiančia įmone, mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, 55 Ö 137 Õ straipsnyje arba 52 straipsnio 10 dalyje Ö 127 straipsnio 3 dalyje Õ nurodytomis dukterinėmis įmonėmis, esančiomis kitos valstybės narės teritorijoje, jos turi paprašyti tos valstybės narės kompetentingų institucijų patikrinti informaciją. Tokį prašymą gavusios institucijos pagal savo kompetenciją patenkina jį pačios arba leidžia tai padaryti prašymą pateikusioms institucijoms, auditoriui arba ekspertui.è1 Kompetentinga institucija, kuri pateikė prašymą, jei nori, gali dalyvauti tikrinimo procese, kai ji pati nevykdo patikrinimo. ç

ê 2000/12/EB 56 str. 8 dalis (pritaikytas)

142 straipsnis

8.Nepažeisdamos savo baudžiamosios teisės nuostatų, valstybės narės garantuoja, kad nuobaudos ir priemonės, skirtos pastebėtiems pažeidimams arba jų priežastims pašalinti, gali būti taikomos finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, kurios pažeidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant 52-55 Ö 124–141 Õ ir šį straipsnius, taip pat šių bendrovių vadovams. Kai kuriais atvejais šioms priemonėms taikyti gali prireikti teismo sprendimo.

Kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad Ö tos Õ minėtos nuobaudos ir priemonės duotų pageidaujamų rezultatų, ypač jeigu finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės centrinė administracija arba pagrindinė įstaiga nėra įsikūrusios šių bendrovių pagrindinėse buveinėse.

ê 2002/87/EB 29 str. 11 dalis (pritaikytas)

è1 2004/xx/EB 3 str. 10 dalis

143 straipsnis

Trečiosios šalies patronuojančios įmonės

1.         Jeigu kredito įstaigai, kurios patronuojanti įmonė yra kredito įstaiga arba finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turinti pagrindinę buveinę Ö trečiojoje šalyje Õ ne Bendrijoje, netaikoma 52 straipsnyje Ö 125 ir 126 straipsniuose Õ nustatyta konsoliduota priežiūra, kompetentingos institucijos tikrina, ar trečiosios šalies kompetentingos institucijos vykdo pirmiau nurodytos kredito įstaigos konsoliduotą priežiūrą, lygiavertę minėtame straipsnyje Ö šioje direktyvoje Õ nustatytais principais reglamentuojamai priežiūrai.

Patronuojančios įmonės arba bet kurios iš Bendrijoje leidimą gavusių kontroliuojamų įmonių prašymu arba savo iniciatyva tikrinimą atlieka kompetentinga institucija, kuri, taikant šio straipsnio ketvirtąją Ö 3 dalį Õ, būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą. Minėtoji kompetentinga institucija konsultuojasi su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis.

2.         è1 Komisija gali pareikalauti, kad Europos bankininkystės komitetas ç pateiktų bendrus nurodymus dėl to, ar trečiųjų šalių kompetentingų institucijų konsoliduotos priežiūros priemonėmis galima įgyvendinti šiame skyriuje nustatytus konsoliduotos priežiūros tikslus, susijusius su kredito įstaigomis, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė yra Ö trečiojoje šalyje Õ ne Bendrijoje. Komitetas nuolat peržiūri visus tokius nurodymus ir atsižvelgia į visus minėtųjų kompetetingų institucijų vykdomos konsoliduotos priežiūros pakeitimus.

Šio straipsnio Ö 1 dalies Õ antrajame Ö pirmoje Õ pastraipoje nustatytą tikrinimą atliekanti kompetentinga institucija atsižvelgia į visus pirmiau minėtus nurodymus. Dėl to, prieš priimdama sprendimą, ji konsultuojasi su kKomitetu.

3.         Jeigu pirmiau nurodyta lygiavertė priežiūra netaikoma, valstybės narės kredito įstaigoms analogiškai Ö taiko 52 Õ straipsnio šios direktyvos Ö nuostatas arba leidžia savo kompetentingoms institucijoms taikyti kitus atitinkamus priežiūros metodus, kuriais įgyvendinami kredito įstaigų konsoliduotos priežiūros tikslai. Õ

Valstybės narės taip pat leidžia savo kompetentingoms institucijoms taikyti kitus atitinkamus priežiūros metodus, kuriais įgyvendinami kredito įstaigų konsoliduotos priežiūros tikslai.

Tokiems Ö priežiūros Õ metodams, Ö pasikonsultavusi su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis, Õ turi pritarti kompetentinga institucija, kuri, pasitarusi su kita susijusia kompetentinga institucija, būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą.

Kompetentingos institucijos pirmiausia gali reikalauti finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, kurios pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, ir minėtosios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotai pozicijai taikyti konsoliduotos priežiūros nuostatas.

Pirmiau nurodyti Ö priežiūros metodai Õ turi užtikrinti šiame skyriuje nustatytų konsoliduotos priežiūros tikslų įgyvendinimą ir apie juos turi būti pranešta kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms bei Komisijai.

ò nauja

2 skirsnis

Kompetetingų institucijų vykdomas informacijos atskleidimas

144 straipsnis

1.         Kompetentingos institucijos atskleidžia šią informaciją:

a)           įstatymų, teisės aktų, administracinių taisyklių ir bendrųjų nurodymų tekstus, priimtus jų valstybėse narėse riziką ribojančios priežiūros srityje;

b)           pasirinkimo ir kompetencijos Bendrijos teisės aktuose taikymą;

c)           bendruosius kriterijus ir metodiką, kurią jos naudoja 124 straipsnyje nurodytuose peržiūros bei įvertinimo procesuose;

d)           nepažeidžiant V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje nurodytų nuostatų, suvestinius statistinius duomenis apie pagrindinius rizikos ribojimo principais pagrįstos sistemos įdiegimo kiekvienoje valstybėje narėje aspektus.

Pagal pirmą pastraipą atskleidžiama informacija turi būti pakankama, siekiant užtikrinti prasmingą skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų taikomų metodų palyginimą.

5 SKYRIUS

KREDITO ĮSTAIGŲ VYKDOMAS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

145 straipsnis

1.         Šioje direktyvoje kredito įstaigos viešai atskleidžia XII priedo 2 dalyje nurodytą informaciją, vadovaudamosi 146 straipsnio nuostatomis.

2.         Vadovaudamosi 2 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsniais bei 105 straipsniu, kompetentingos institucijos pripažįsta XII priedo 3 dalyje nurodytas priemones ir metodiką su sąlyga, kad kredito įstaigos viešai atskleidžia ten pateiktą informaciją.

3.         Kredito įstaigos priima oficialią politiką, siekdamos laikytis 1 ir 2 dalyse nurodytų informacijos atskleidimo reikalavimų, bei turėti savo atskleidžiamos informacijos tinkamumo, įskaitant jos patikrinimą ir dažnumą, įvertinimo politiką.

146 straipsnis

1.         Nepažeisdamos 145 straipsnio, kompetentingos institucijos leidžia kredito įstaigoms neatskleisti XII priedo 2 dalyje išvardytų vienos ar daugiau informacijos rūšių, jeigu atitinkama kredito įstaiga laiko, kad taip atskleista informacija, vadovaujantis XII priedo 1 dalies 1 punkte nurodytu kriterijumi, neturi būti laikoma esmine.

2.         Nepažeisdamos 145 straipsnio kompetentingos institucijos leidžia kredito įstaigoms neskelbti XII priedo 2 ir 3 dalyse išvardytų atskleidžiamos informacijos vieno ar daugiau elementų, jeigu atitinkama kredito įstaiga laiko, kad tokie elementai apimtų informaciją, kuri, atsižvelgiant į XII priedo 1 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus, laikoma nuosavybės teise priklausančia ar konfidencialia informacija.

3.         2 dalyje nurodytais išimtiniais atvejais atitinkama kredito įstaiga savo atskleidžiamoje informacijoje nurodo faktą, kad tam tikri informacijos elementai yra neatskleidžiami, tokio neatskleidimo priežastį ir paskelbti bendrą informaciją tuo klausimu, kuriam taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai.

147 straipsnis

1.         Kredito įstaigos paskelbia atskleidžiamą informaciją, kurios reikia pagal 145 straipsnį, rečiausiai kartą per metus. Atskleidžiama informacija turi būti paskelbta kiek įmanoma greičiau.

2.         Kredito įstaigos taip pat nusprendžia, ar reikia skelbti informaciją dažniau, nei numatyta 1 dalyje, atsižvelgiant į XII priedo 1 dalies 4 punkte nurodytus kriterijus.

148 straipsnis

1.         Kompetentingos institucijos leidžia kredito įstaigoms nuspręsti, koks turi būti tinkamas būdas, vieta ir tikrinimo priemonės, kad būtų tinkamai laikomasi 145 straipsnyje nurodytų informacijos atskleidimo reikalavimų. Tiek, kiek įmanoma, visa atskleidžiama informacija turi būti pateikiama vienodai ar vienoje vietoje.

2.         Gali būti laikoma, kad lygiavertė kredito įstaigų atskleidžiama informacija, vadovaujantis apskaitos, kotiravimo ar kitais reikalavimais, atitinka 145 straipsnį. Jeigu atskleidžiama informacija neįtraukta į finansines ataskaitas, kredito įstaigos nurodo, kur ją galima rasti.

149 straipsnis

Nepažeisdamos 146–148 straipsnių, valstybės narės įgalioja kompetentingas institucijas reikalauti, kad kredito įstaigos:

a)           atskleistų vieną ar daugiau XII priedo 2 ir 3 dalyse nurodytų informacijos rūšių;

b)           dažniau nei kartą per metus skelbtų vieną ar daugiau atskleidžiamos informacijos rūšių ir nustatytų galutinius terminus informacijos skelbimui;

c)           naudotų specialias priemones ir vietas informacijos, kitokios nei finansinės ataskaitos, atskleidimui;

d)           naudotų specialias tikrinimo priemones atskleidžiamai informacijai, kuriai netaikomas įstatymuose numatytas auditas.

ê 2004/xx/EB 3 str. 11 dalis

-----

ê 2000/12/EB

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

VYKDYMO ĮGALIOJIMAI

ê 2000/12/EB 60 str. (pritaikytas)

ð naujas

150 straipsnis

Techninės pataisos

1.           Nepažeidžiant 34 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje minimos ataskaitos nuostatų ðpasiūlymo, kurį pagal 62 straipsnį Komisija pateiksï dėl nuosavų lėšų apibrėžimo, vadovaujantis Ö 151 straipsnyje Õ 2 dalyje Ö minima Õ nurodyta tvarka priimamosi šiose techninio pobūdžio pataisos ð pakeitimai ï:

a)       patikslinami apibrėžimai, atsižvelgiant į finansų rinkų pokyčius šios direktyvos taikymo metu;

b)      patikslinami apibrėžimai, kad visoje Bendrijoje būtų užtikrintas šios direktyvos taikymo vienodumas;

c)       atsižvelgiant į priimtus aktus, taikomus kredito įstaigoms ir kitoms susijusioms sritims, suderinami terminai ir suformuluojami apibrėžimai;

apibrėžiama 1 straipsnio 14 punkte nurodyta A zona,

pateikiamas 1 straipsnio 19 punkte nurodytas «daugiašalių plėtros bankų» apibrėžimas,

d)      2 straipsnyje pateikto sąrašo pakeitimai

e)       pakeičiama Ö 9 Õ 5 straipsnyje nustatyto pradinio kapitalo suma, kad būtų atspindėti ekonominės ir pinigų sričių pokyčiai;

f)       atsižvelgiant į finansų rinkų plėtrą, išplečiamas Ö 23 ir 24 Õ 18 ir 19 straipsniuose nurodytas ir I priede pateikiamas sąrašas arba pakeičiami tame sąraše vartojami terminai;

g)      keičiamos sritys, kuriose kompetentingos institucijos privalo keistis informacija, išvardyta Ö 42 Õ 28 straipsnyje;

h)      ð 56–67 straipsnių pakeitimai, siekiant atsižvelgti į Bendrijos teisės aktuose nurodytus apskaitos standartų ar reikalavimų pokyčius; ï

i)       pakeičiamias 43 straipsnyje Ö 79 ir 86 straipsniuose Õ nurodytoas Ö pozicijų klasių sąrašas Õ turto apibrėžimai, kad būtų atsižvelgta į finansų rinkų plėtrą;

j)       ð 79 straipsnio 2 dalies c punkte ir 86 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta suma, atsižvelgiant į infliacijos poveikį; ï

k)      pakeičiami nebalansinių straipsnių, nurodytų II ir IV prieduose, sąrašai ir klasifikavimas, jų traktavimas apskaičiuojant koeficientą pagal 42, 43 ir 44 straipsnių bei III priedo nuostatas, ð pagal V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnį nustatant pozicijų vertes ï;

l)       ð V–XII priedų nuostatų pakeitimai, siekiant atsižvelgti į finansų rinkų plėtrą, ypač į naujus finansų produktus arba į Bendrijos teisės aktuose nustatytų apskaitos standartų ar reikalavimų pokyčius; ï

Ö 2.     Komisija gali priimti šias įgyvendinimo priemones, vadovaudamasi 151 straipsnyje numatyta tvarka. Õ

a)       ðnustatyti 124 straipsnio 5 dalyje nurodytų staigių ir netikėtų palūkanų normų pokyčių dydį; ï

b)      laikinai sumažinti minimalusų koeficientas, Ö nuosavų lėšų lygį, nurodytą Õ nurodytas 47 Ö 75 Õ straipsnyje, arba rizika Ö rizikos koeficientus, nurodytus Õ apibūdinta 43 straipsnyje Ö V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnyje Õ, kad būtų atsižvelgta į konkrečias aplinkybes;

c)       ð nepažeidžiant 119 straipsnyje nurodytos ataskaitos ï, paaiškinamosti 49 straipsnio 5-10 dalyse Ö 111 straipsnio 4 dalyje, 113, 115 ir 116 straipsniuose Õ numatytoas išimtyis;

d)      ð patikslinti pagrindinius aspektus, apie kuriuos turi būti atskleidžiami suvestiniai statistiniai duomenys pagal 144 straipsnio 1 dalies d punktą ï;

e)       ð patikslinti 114 straipsnyje numatyto informacijos atskleidimo formatą, struktūrą, turinį ir metinio paskelbimo datą; ï

ê 2004/xx/EB 3 str. 12 dalis (pritaikytas)

151 straipsnis

1.           Komisijai padeda Europos bankininkystės komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/10/EB (toliau – Komitetas), kuris sudarytas iš valstybių narių atstovų ir jam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2.           Kai daroma nuoroda į šiąį Ö straipsnį Õ straipsnio dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje nurodyta „komitologijos“ procedūra, atsižvelgiant į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnį.

Laikotarpis, nurodytas Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje, yra trys mėnesiai.

ê 2000/12/EB

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

ê 2000/12/EB 60 str. 2 dalis (pritaikytas)

61 straipsnis

Pereinamosios nuostatos dėl 36 straipsnio

Iki 1990 m. sausio 1 d. Danija, laikydamasi toliau nurodytų apribojimų, gali leisti savo hipotekos kredito įstaigoms, kurios yra įsteigtos kaip kooperatyvinės bendrijos arba fondai ir kurios perorganizuotos į atvirąsias ribotos turtinės atsakomybės bendroves, savo nuosavoms lėšoms priskirti narių solidariuosius įsipareigojimus, taip pat 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus skolininkų solidariuosius įsipareigojimus, jeigu pretenzijos šiems skolininkams prilyginamos minėtiems įsipareigojimams. Būtent:

a)         skolininkų solidariųjų įsipareigojimų dalies apskaičiavimo pagrindą sudaro 35 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pozicijų suma iš jos atėmus 35 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 11 punktuose nurodytas pozicijas;

b)         nuo 1991 m. sausio 1 d. arba, jeigu reorganizuojama vėliau, nuo reorganizavimo dienos apskaičiavimo pagrindą sudaro maksimalus apskaičiavimo pagrindas. Apskaičiavimo pagrindas negali apimti daugiau kaip maksimalus pagrindas;

c)         nuo 1997 m. sausio 1 d. maksimalus apskaičiavimo pagrindas sumažinamas puse sumos, gautos iš kiekvienos naujos kapitalo emisijos po minėtos datos, kaip nurodyta 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte; ir

d)         maksimali skolininkų solidariųjų įsipareigojimų suma, įtraukiama į nuosavas lėšas, negali viršyti šių apskaičiavimo pagrindo dydžių:

            50 % 1991 ir 1992 m.,

            45 % 1993 ir 1994 m.,

            40 % 1995 ir 1996 m.,

            35 % 1997 m.,

            30 % 1998 m.,

            20 % 1999 m.,

            10 % 2000 m. ir

            0 % po 2001 m. sausio 1 d.

ê 2000/12/EB

62 straipsnis

Pereinamosios nuostatos dėl 43 straipsnio

1. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms taikyti 50 % rizikos koeficientą paskoloms, kurios pagal jų reikalavimus yra visiškai apdraustos įkeitus įstaigos patalpas ar įvairios paskirties komercines patalpas, esančias tų valstybių narių, kurios leidžia taikyti 50 % rizikos koeficientą, teritorijoje, laikantis šių sąlygų:

i)          50 % rizikos koeficientas taikomas tai paskolos daliai, kuri neviršija dydžio, apskaičiuoto pagal a arba b papunkčius:

a)      50 % atitinkamo turto rinkos vertės.

         Tuo metu, kai suteikiama paskola, apskaičiuoti turto rinkos vertę ir atlikti nepriklausomus jo įvertinimus turi du nepriklausomi vertintojai. Paskola turi būti išduodama pagal mažesnę iš dviejų nustatytų verčių.

         Ne rečiau kaip kartą per metus turtą turi pakartotinai įvertinti vienas vertintojas. Turtą, įkeistą už paskolas, kurių suma neviršija 1 mln. EUR ir 5 % kredito įstaigos nuosavų lėšų vertės, vienas vertintojas pakartotinai įvertina ne rečiau kaip kartą per trejus metus;

b)      50 % turto rinkos vertės arba 60 % hipotekos paskolos vertės priklausomai nuo to, kuris iš šių dydžių yra mažesnis tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinamos hipotekos paskolos.

         Hipotekos paskolos vertę sudaro turto vertė, kurią nustato turto vertintojas, atlikęs sąžiningą turto būsimos paklausos rinkoje įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į turto ilgaamžiškumo aspektus, įprastos ir vietos rinkos sąlygas bei dabartinį ir tinkamą alternatyvų turto naudojimą. Nustatant hipotekos paskolos vertę neatsižvelgiama į spekuliacinius elementus. Minėta vertė dokumentuose nurodoma skaidriai ir aiškiai.

         Ne rečiau kaip kartą per trejus metus arba tada, kai turto rinkos vertė sumažėja daugiau kaip 10 %, iš naujo įvertinama hipotekos paskolos vertė, visų pirma - svarbiausios prielaidos, susijusios su atitinkamos rinkos plėtra.

            Abiejuose a ir b papunkčiuose minima «rinkos vertė» – kaina, už kurią turtas gali būti parduotas pagal sutartį, reglamentuojamą privatinės teisės, kurią turtą norintis parduoti pardavėjas ir su juo nesusijęs pirkėjas sudaro vertės nustatymo dieną, darant prielaidą, kad turtas yra viešai pateiktas rinkai, kad rinkos sąlygos leidžia netrukdomai parduoti turtą ir kad atsižvelgiant į turto pobūdį yra numatytas pakankamas laikotarpis susitarti dėl kainos;

ii)         100 % rizikos koeficientas taikomas tai paskolos daliai, kuri viršija i punkte nurodytas ribas;

iii)        savininkas turi pats naudotis tokia nuosavybe arba turi būti ją išnuomojęs.

Pirmos pastraipos nuostatos netrukdo valstybės narės, savo teritorijoje taikančios didesnį rizikos koeficientą, kompetentingoms institucijoms leisti laikantis anksčiau aptartų sąlygų taikyti 50 % rizikos koeficientą šios rūšies paskoloms tose valstybėse narėse, kurios leidžia naudoti 50 % rizikos koeficientą.

Valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti savo kredito įstaigoms taikyti 50 % rizikos koeficientą paskoloms, kurios 2000 m. liepos 21 d. buvo negrąžintos, jei bus laikomasi šioje straipsnio dalyje išdėstytų sąlygų. Tokiu atveju turtas įvertinamas pagal anksčiau nurodytus kriterijus ne vėliau kaip iki 2003 m. liepos 21 d.

Paskoloms, išduodamoms iki 2006 m. gruodžio 31 d., iki jų mokėjimo termino taikomas 50 % rizikos koeficientas, jeigu kredito įstaiga privalo laikytis sutarties sąlygų.

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali leisti savo kredito įstaigoms taikyti 50 % rizikos koeficientą paskolų daliai, kuri visiškai ir pagal kompetentingų institucijų reikalavimus apdrausta Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijomis, jeigu laikomasi šioje straipsnio dalyje išdėstytų nuostatų.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip jos pritaikė šios straipsnio dalies nuostatas.

2. Valstybės narės gali taikyti 50 % rizikos koeficientą turto išperkamosios nuomos sandoriams, sudaromiems iki 2006 m. gruodžio 31 d., kai jie susiję su turtu, naudojamu verslui, esančiu toje pačioje valstybėje kaip ir pagrindinė įstaiga ir reguliuojamu įstatymų nuostatomis, pagal kurias visišką nuosavybę nuomotojas išlaiko tol, kol nuomininkas pasinaudoja galimybe jį pirkti. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip jos pritaikė šios straipsnio dalies nuostatas.

3. 43 straipsnio 3 dalis netrukdo kompetentingoms institucijoms pripažinti dvišales novacijos sutartis, sudarytas:

– Belgijoje iki 1996 m. balandžio 23 d.,

– Danijoje iki 1996 m. birželio 1 d.,

– Vokietijoje iki 1996 m. spalio 30 d.,

– Graikijoje iki 1997 m. kovo 27 d.,

– Ispanijoje iki 1997 m. sausio 7 d.,

– Prancūzijoje iki 1996 m. gegužės 30 d.,

– Airijoje iki 1996 m. birželio 27 d.,

– Italijoje iki 1996 m. liepos 30 d.,

– Liuksemburge iki 1996 m. gegužės 29d. ,

– Nyderlanduose iki 1996 m. liepos 1 d.,

– Austrijoje iki 1996 m. gruodžio 30 d.,

– Portugalijoje iki 1997 m. sausio 15 d.,

– Suomijoje iki 1996 m. rugpjūčio 21 d.,

– Švedijoje iki 1996 m. birželio 1 d.,

– Jungtinėje Karalystėje iki 1996 m. balandžio 30 d.

63 straipsnis

Pereinamosios nuostatos dėl 47 straipsnio

1. Kredito įstaiga, kurios minimalus mokumo koeficientas iki 1991 m. sausio 1 d. nepasiekė 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų 8 %, turi palaipsniui, nuosekliais etapais pasiekti šį lygį. Kredito įstaiga negali leisti, kad šis koeficientas nukristų žemiau lygio, kuris buvo prieš pasiekiant šį tikslą. Bet kokie svyravimai turi būti laikini, o kompetentingoms institucijoms turėtų būti pranešta apie jų priežastis.

ê 2000/12/EB 62 str. 2 ir 3 dalys (pritaikytas)

2. Nuo 1993 m. sausio 1 d. valstybės narės ne ilgiau kaip penkeriems metams gali nustatyti 10 % rizikos koeficientą obligacijoms, apibūdintoms Direktyvos 85/611/EEB 22 straipsnio 4 dalyje, ir taikyti jį kredito įstaigoms, kada, jų nuomone, tai būtina ir jei būtina, kad būtų išvengta didelių rinkos veikimo iškraipymų. Apie šias išimtis pranešama Komisijai.

3. Nuo 1993 m. sausio 1 d. ne ilgiau kaip septynerius metus 47 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Graikijos žemės ūkio bankui. Tačiau jis turi priartėti prie koeficiento, nurodyto 47 straipsnio 1 dalyje, nuosekliais etapais ir vadovaudamasis metodika, apibūdinta šio straipsnio 1 dalyje.

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

è1 2004/xx/EB 3 str. 13 dalis

64 straipsnis

Pereinamosios nuostatos dėl 49 straipsnio

1. Jeigu 1993 m. vasario 5 d. kredito įstaigai jau buvo kilusi rizika ar rizikos, kurios viršija 49 straipsnyje nustatytą didelės rizikos ribą arba bendrą didelės rizikos ribą, kompetentingos institucijos reikalauja, kad atitinkama kredito įstaiga imtųsi priemonių, kad rizika arba rizikos neviršytų 49 straipsnyje nustatytų ribų.

2. Proceso, kuriam vykstant tokia rizika ar rizikos turi pasiekti nustatytas ribas, parengimas, patvirtinimas ir įgyvendinimas turi būti tokios trukmės, kad jis, kompetentingų institucijų nuomone, atitiktų saugaus vadovavimo ir sąžiningos konkurencijos principus. Kompetentingos institucijos informuoja Komisiją ir è1 Europos bankininkystės komitetą ç apie patvirtintą tokio proceso grafiką.

3. Kredito įstaiga negali imtis jokių priemonių, dėl kurių 1 dalyje nurodytos rizikos viršytų nustatytas ribas, buvusias 1993 m. vasario 5 d.

4. Laikotarpis, taikytinas pagal 2 dalį, baigiasi ne vėliau kaip 2001 m. gruodžio 31 d. Rizikos, kurių mokėjimo terminas yra ilgesnis ir kurių atžvilgiu skolinanti įstaiga privalo laikytis sutarties sąlygų, gali būti pratęstos iki mokėjimo termino pabaigos.

ê 2000/12/EB 64 str. 5–7 dalys (pritaikytas)

è1 2004/xx/EB 3 str. 13 dalis

5. Iki 1998 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali 49 straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą padidinti iki 40 %, o 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą ribą – iki 30 %. Tokiais atvejais, taip pat remiantis 1–4 dalimis vėliausias terminas pasiekti, kad rizika arba rizikos neviršytų 49 straipsnyje nustatytų ribų, baigiasi 2001 m. gruodžio 31 d.

6. Išimtinai kredito įstaigoms, kurių nuosavos lėšos neviršija 7 mln. EUR, valstybės narės gali 5 dalyje nurodytą terminą pratęsti penkeriems metams. Valstybės narės, kurios pasinaudoja šioje dalyje numatyta galimybe, imasi priemonių, kad išvengtų konkurencijos iškraipymų, ir informuoja apie jas Komisiją bei è1 Europos Bankininkystės komitetą ç

7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais rizika gali būti laikoma didele, jeigu jos vertė lygi 15 % nuosavų lėšų arba didesnė.

ê 2000/12/EB 64 str. 8 dalis (pritaikytas)

8. Iki 2001 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali pakeisti informavimo ne rečiau kaip du kartus per metus dažnumą informavimo apie didelę riziką dažnumu, nurodytu 48 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje.

ê 2000/12/EB 64 str. 9 dalis

9. Valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų kredito įstaigai tenkančios rizikos, kurią sudaro 62 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos hipotekos paskolos, suteiktos iki 2002 m. sausio 1 d., taip pat 62 straipsnio 2 dalyje apibrėžtiems nuosavybės išperkamosios nuomos sandoriams, sudarytiems iki 2002 m. sausio 1 d., kurie ir vienu, ir kitu atveju sudaro iki 50 % atitinkamos nuosavybės vertės.

Taip pat vertinamos ir paskolos, panašios į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas hipotekos paskolas, jeigu jos apdraustos Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus.

ê 2000/12/EB 65 str. (pritaikytas)

65 straipsnis

Pereinamosios nuostatos dėl 51 straipsnio

Kredito įstaigos, kurios 1993 m. sausio 1 d. viršijo 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas, turi iki 2003 m. sausio 1 d. pradėti jų laikytis.

ò nauja

152 straipsnis

1.         Kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas, vadovaudamosi 84–89 straipsniais arba naudodamos pažangųjį vertinimo metodą, kaip nurodyta 105 straipsnyje, kad apskaičiuotų savo kapitalo reikalavimus operacinei rizikai padengti, per pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį dvylikos mėnesių laikotarpius po 157 straipsnyje nurodytos datos turi naudoti nuosavas lėšas, kurios visuomet viršija arba yra lygios 2, 3 ir 4 dalyse nurodytoms sumoms.

2.         Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pirmąjį dvylikos mėnesių laikotarpį nuosavų lėšų suma turi sudaryti 95 % bendros minimalios nuosavų lėšų sumos, kurią kredito įstaiga privalėtų turėti per šį laikotarpį pagal Direktyvos 93/6/EEB 4 straipsnį taip, kaip būtų reikalaujama pagal pastarąją direktyvą ir Direktyvą 2000/12/EB iki šios direkyvos 157 straipsnyje nurodytos datos.

3.         Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą antrąjį dvylikos mėnesių laikotarpį nuosavų lėšų suma turi sudaryti 90 % bendros minimalios nuosavų lėšų sumos, kurią kredito įstaiga privalėtų turėti per šį laikotarpį pagal Direktyvos 93/6/EEB 4 straipsnį taip, kaip būtų reikalaujama pagal pastarąją direktyvą ir Direktyvą 2000/12/EB iki šios direktyvos 157 straipsnyje nurodytos datos.

4.         Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą trečiąjį dvylikos mėnesių laikotarpį nuosavų lėšų suma turi sudaryti 80 % visos minimalios nuosavų lėšų sumos, kurią kredito įstaiga privalėtų turėti per šį laikotarpį pagal Direktyvos 93/6/EEB 4 straipsnį taip, kaip būtų reikalaujama pagal pastarąją direktyvą ir Direktyvą 2000/12/EB iki šios direktyvos 157 straipsnyje nurodytos datos.

5.         Šio straipsnio 1–4 dalių reikalavimų laikymasis turi būti paremtas nuosavų lėšų sumomis, kurios yra visiškai pakoreguotos, kad atspindėtų skirtumus, apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal Direktyvą 2000/12/EB ir Direktyvą 93/6/EEB, galiojusių iki šios direktyvos 157 straipsnyje nurodytos datos, ir apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal šią direktyvą, atskirai traktuojant tikėtiną nuostolį ir netikėtiną nuostolį, vadovaujantis šios direktyvos 84–89 straipsniais.

6.         Šio straipsnio 1–5 dalių tikslais turi būti taikomi 68–73 straipsniai.

7.         Iki 2007 m. gruodžio 31 d. kredito įstaigos gali pakeisti straipsnius, kurie sudaro V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą, Direktyvos 2000/12/EB 42–46 straipsniais, galiojusiais iki 157 straipsnyje nurodytos datos.

8.         Kai taikoma 7 dalyje nurodyta pasirinkimo galimybė, Direktyvos 2000/12/EB nuostatų atžvilgiu galioja šie punktai:

a)       taikomos pastarosios direktyvos 42–46 straipsniuose nurodytos nuostatos taip, kaip tai būtų iki 157 straipsnyje nurodytos datos;

b)      „pagal riziką įvertinta vertė“, kaip nurodyta tos direktyvos 42 straipsnio 1 dalyje – tai „pagal riziką įvertintos pozicijos suma“;

c)       pagal tos direktyvos 42 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos sumos laikomos pagal riziką įvertintų pozicijų sumomis;

d)      „kredito išvestinės finansinės priemonės“ turi būti įtrauktos į tos direktyvos II priedo ,,didelės rizikos“ straipsnių sąrašą;

e)       tos direktyvos 43 straipsnio 3 dalyje nurodytas traktavimas taikomas tos direktyvos IV priede išvardytoms išvestinėms finansinėms priemonėms, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie balansinius, ar nebalansinius straipsnius, o sumos, gaunamos tame priede nurodytu būdu, laikomos pagal riziką įvertintų pozicijų sumomis.

9.         Kai taikoma 7 dalyje nurodyta pasirinkimo galimybė, pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, atžvilgiu galioja šie punktai:

a)       V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio 3 poskirsnis, susijęs su kredito rizikos mažinimo pripažinimu, netaikomas;

b)      kompetentingos institucijos gali netaikyti V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio 4 poskirsnio, susijusio su pakeitimo vertybiniais popieriais traktavimu;

b)      netaikomos šios direktyvos XII priedo nuostatos, kuriose išdėstyti informacijos atskleidimo reikalavimai kredito įstaigoms:

i)       2 dalies 4 punkto b papunktis,

ii)      2 dalies 6 punktas,

iii)     2 dalies 10 punktas.

10.       Kai taikoma 7 dalyje nurodyta pasirinkimo galimybė, kapitalo reikalavimas operacinei rizikai padengti pagal 75 straipsnio e punktą turi būti sumažinamas tokia procentine dalimi, kuri atspindėtų kredito įstaigos pozicijų, kurioms pagal 7 dalyje nurodytą pasirinkimo galimybę apskaičiuojamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, vertės santykį su bendra tos įstaigos pozicijų verte.

11.       Kai kredito įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas visoms savo pozicijoms pagal 7 dalyje nurodytą pasirinkimo galimybę, gali būti taikomi Direktyvos 2000/12/EB 48–50 straipsniai, susiję su didelėmis paskolomis, taip, kaip tai būtų iki 157 straipsnyje nurodytos datos;

12.         Kai taikoma 7 dalyje nurodyta pasirinkimo galimybė, nuorodos į šios direktyvos 46–52 straipsnius skaitomos kaip nuorodos į Direktyvos 2000/12/EB 42–46 straipsnius taip, kaip tai būtų iki 157 straipsnyje nurodytos datos.

153 straipsnis

Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms, kylančioms iš turto išperkamosios nuomos sandorių dėl biurų ar kitų komercinės paskirties patalpų, esančių jų teritorijoje, ir kurios atitinka VI priedo 1 dalies 51 punkte nurodytus kriterijus, kompetentingos institucijos iki 2012 m. gruodžio 31 d. gali leisti taikyti 50 % rizikos koeficientą, netaikydamos VI priedo 1 dalies 55 ir 56 punktų.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, nustatydamos pradelstos pozicijos užtikrintą dalį VI priedo tikslais, gali pripažinti kitokias užtikrinimo priemones nei 90–93 straipsniuose nurodytos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės.

154 straipsnis

1.           Reikalavimai, nurodyti 84 straipsnio 3 ir 4 dalyje, turi būti taikomi nuo 2009 m. gruodžio 31 d.

2.           Iki 2010 m. gruodžio 31 d. pozicijų atžvilgiu svertinis LGD vidurkis visoms mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms nuosavomis gyvenamosiomis patalpomis ir kurioms netaikomos centrinės valdžios garantijos, neturi būti mažesnis nei 10 %.

3.           Iki 2017 m. gruodžio 31 d. valstybių narių kompetentingos institucijos gali netaikyti IRB metodo tam tikroms akcijų pozicijoms, turimoms 2007 m. gruodžio 31 d.

Pozicija, kuriai netaikoma minėtoji išimtis, turi būti vertinama kaip tos dienos akcijų skaičius ir bet kokios papildomos akcijos, tiesiogiai atsirandančios dėl šių akcijų turėjimo, tol, kol jos nepadidina bendrovėje turimų akcijų procentinės dalies.

Jeigu įsigijimas padidina procentinę tam tikro turimo akcijų paketo dalį, akcijų paketo perviršiui netaikoma minėta išimtis. Išmtis netaikoma taip pat ir akcijų paketams, kuriems iš pradžių nebuvo taikyta ši išimtis, bet kurie buvo parduoti, o po to vėl nupirkti atgal.

Akcijų pozicijoms, kurias apima ši pereinamoji nuostata, turi būti taikomi kapitalo reikalavimai, apskaičiuoti pagal V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnį.

4.           Iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos įmonių pozicijoms gali nustatyti pradelstų dienų skaičių, kurio turi laikytis visos jos jurisdikcijoje esančios kredito įstaigos pagal VII priedo 4 dalies 44 punkte nurodytą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimą tokioms šioje valstybėje narėje esančioms sandorio šalių pozicijoms. Šis specialus skaičius patenka į intervalą nuo 90 iki 180 dienų, jeigu tai atitinka vietines sąlygas. Tokių sandorio šalių, kurios yra kitų valstybių narių teritorijose, pozicijoms kompetentingos institucijos turi nustatyti pradelstų dienų skaičių, kuris neviršija atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatyto skaičiaus.

5.           VII priedo 4 dalies 66 punkte nurodyto stebėjimo laikotarpio atžvilgiu valstybės narės gali leisti kredito įstaigoms, kurioms neišduotas leidimas naudoti savo LGD įverčių arba konvertavimo veiksnių, turėti atitinkamus duomenis, apimančius dvejų metų laikotarpį, kai jos įdiegia IRB metodą, tačiau vėliausiai 2007 m. gruodžio 31 d. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. apimamas laikotarpis kiekvienais metais turi būti ilginamas vieneriais metais.

6.           VII priedo 4 dalies 71, 85 ir 94 punktuose nurodyto stebėjimo laikotarpio atžvilgiu, valstybės narės gali leisti kredito įstaigoms turėti atitinkamus duomenis, apimančius dvejų metų laikotarpį, kai jos įdiegia IRB metodą, tačiau vėliausiai 2007 m. gruodžio 31 d. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. apimamas laikotarpis kiekvienais metais turi būti ilginamas vieneriais metais.

155 straipsnis

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali taikyti 15 % prekybos ir pardavimų verslo linijai kredito įstaigose, kurių atitinkamas prekybos ir pardavimų verslo linijos indikatorius sudaro mažiausiai 50 % visų jų verslo linijų visų atitinkamų indikatorių pagal X priedo 2 dalies 1–8 punktus.

ê 2000/12/EB

2 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

ò nauja

156 straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę, periodiškai stebi, ar ši visa direktyva kartu su Direktyva [93/6/EEB] turi reikšmingą poveikį ekonominiam ciklui ir, atsižvelgdama į tą analizę, turi apsvarstyti, ar pateisinamos bet kokios pataisomojo pobūdžio priemonės.

Komisija, remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į Europos centrinio banko požiūrį, parengia dvimetę ataskaitą ir kartu su bet kokiais tinkamais pasiūlymais pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai.

157 straipsnis

1.         Valstybės narės vėliausiai iki 2006 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini, siekiant laikytis 4, 22, 57, 61, 62, 63, 64, 66, 68–106, 108, 110–115, 117–119, 123–127, 129–132, 133, 136, 144–149, 152–155 straipsnių ir II, III, V–XII priedų. Jos tuojau pat perduoda Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Nepaisydamos 2 dalies, jos turi taikyti tas nuostatas nuo 2006 m. gruodžio 31 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad nuorodos, esančios dabartiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, į direktyvą[as], kurią[as] panaikina ši direktyva, turi būti interpretuojamos kaip nuorodos į šią direktyvą. Valstybės narės turi nuspręsti, kaip daryti tokią nuorodą ir kaip suformuluoti tą teiginį.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

2.         Valstybės narės vėliausiai 2007 m. gruodžio 31 d. ir ne anksčiau turi taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini, siekiant laikytis 87 straipsnio 9 dalies ir 105 straipsnio.

ê 2000/12/EB 66 str. (pritaikytas)

66 straipsnis

Komisijos informavimas

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių Ö nacionalinės teisės aktų Õ įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų tekstus.

ê 2000/12/EB 67 str. (pritaikytas)

158 straipsnis

1. Direktyvos 73/183/EEB, 77/780/EEB, 89/299/EEB, 89/646/EEB, 89/647/EEB, 92/30/EEB ir 92/121/EEB, Direktyva 2000/12/EB iš dalies pakeistosa V Ö XV Õ priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, yra panaikinamosa, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl galutinių minėtų direktyvų perkėlimo terminų, nurodytų V Ö XV Õ priedo B dalyje.

2. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos, vadovaujantis VI Ö XVI Õ priede pateikta straipsnių koreliacijos lentele.

ê 2000/12/EB 68 str. (pritaikytas)

159 straipsnis

Įgyvendinimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų Ö Sąjungos Õ oficialiajame leidinyje.

ê2000/12/EB 69 str. (pritaikytas)

160 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, [...].

                                                                       Europos Parlamento vardu

                                                                       Pirmininkas

                                                                      

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

                                                                      

ê 2000/12/EB

I PRIEDAS

VEIKLOS RŪŠIŲ, KURIOMS TAIKOMAS ABIPUSIO PRIPAŽINIMO PRINCIPAS, SĄRAŠAS

1. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas

2. Skolinimas, įskaitant, be kitų dalykų: vartojimo kreditą, hipotekos kreditą, faktoringo operacijas (su atgręžtinio reikalavimo teise arba be jos), komercinių sandorių finansavimą (įskaitant teisės į turtą perėmimą).[33]

3. Finansinė išperkamoji nuoma

4. Pinigų pervedimo paslaugos

5. Mokėjimo priemonių (pvz., kredito kortelių, kelionių čekių ir banko čekių) išdavimas ir tvarkymas

6. Garantijos ir įsipareigojimai

7. Prekyba savo arba klientų sąskaita:

a)         pinigų rinkos priemonės (čekiai, vekseliai, indėlio pažymėjimai ir kt.)

b)         užsienio valiuta;

c)         finansiniai ateities ir pasirinktiniai sandoriai;

d)         valiutos keitimo ir palūkanų normos priemonės;

e)         perleidžiamieji vertybiniai popieriai

8. Dalyvavimas išleidžiant vertybinius popierius ir su jų išleidimu susijusių paslaugų teikimas

9. Įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir su tuo susijusiais klausimais, taip pat su įmonių susijungimais ir pirkimais susijusios paslaugos

10. Finansų maklerio paslaugos

11. Portfelio valdymas ir konsultavimas

12. Vertybinių popierių saugojimas ir tvarkymas

13. Informacijos apie kreditavimą paslaugos

14. Saugojimo saugyklose, seifuose paslaugos

ê 2004/39/EB 68 str. (pritaikytas)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų[34] I priedo A ir B skirsniuose numatytoms paslaugoms ir veiklai, kai kalbama apie finansines priemones, numatytas tos direktyvos I priedo C skirsnyje, pagal šią direktyvą taikoma tarpusavio pripažinimo nuostata.

ê 2000/12/EB

II PRIEDAS

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

ð naujas

NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ KLASIFIKAVIMAS

Didelė rizika:

– Garantijos, pasižyminčios kreditus atstojančiomis savybėmis,

– ð Kredito išvestinės finansinės priemonėsï

– Akceptuoti vekseliai,

– Patvirtinti vekseliai, kuriuose nėra įrašytas kitos kredito įstaigos pavadinimas,

– Sandoriai su atgręžtinį reikalavimą turinčiais vekseliais,

– Neatšaukiamieji rezerviniai akredityvai, turintys paskolas atstojančių savybių,

– Turtas, įsigytas pagal vienakrypčio išankstinių pirkimo sandorių sutartis,

– Išankstiniai sandoriai dėl indėlių,

– Nevisiškai apmokėtų akcijų ir vertybinių popierių neapmokėtoji dalis,

– ð Turto pardavimo ir atpirkimo sandoriai, apibūdinti Direktyvos 86/635/EEB 12 straipsnio 3 ir 5 dalyse, ï

– Kiti straipsniai, kuriems priskiriama didelė rizika.

Vidutinė rizika:

– Išduoti ir patvirtini dokumentiniai akredityvai (taip pat žr. vidutinė arba maža rizika),

– Laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant paraiškas konkursams, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolas atstojančių požymių,

– Turto pardavimo ir atpirkimo sandoriai, apibūdinti Direktyvos 86/635/EEB 12 straipsnio 3 ir 5 dalyse,

– Neatšaukiamieji rezerviniai akredityvai, nepasižymintys paskolas atstojančiomis savybėmis,

– Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai,

– Trumpalaikių skolinimosi eurovekselių rinkoje galimybės (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje galimybės (RUF),

– Kiti vidutinės rizikos straipsniai ð ir kaip pranešta Komisijai ï.

Vidutinė arba maža rizika:

– Dokumentiniai akredityvai, kuriuose užtikrinimo priemonė yra pagrindinis krovinys ir kiti savaime pasibaigiantys sandoriai,

– ð Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieneri metai arba mažiau, kurių negalima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurios iš esmės nenumato automatinio atšaukimo dėl paskolos gavėjo kreditingumo pablogėjimo, ï

– Kiti vidutinės arba mažos rizikos straipsniai ð ir kaip pranešta Komisijai ï.

Maža rizika:

– Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieneri metai arba mažiau, kurias galima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti,ð Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieneri metai arba mažiau, kurias galima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurios iš esmės nenumato automatinio atšaukimo dėl paskolos gavėjo kreditingumo pablogėjimo. Mažmeninių kreditų linijas galima laikyti besąlygiškai atšaukiamomis, jei pagal sąlygas kredito įstaiga gali jas visiškai atšaukti tiek, kiek leidžia vartotojų apsaugos ir susiję teisės aktai; ï

– Kiti mažos rizikos straipsniai ð ir kaip pranešta Komisijai ï.

Valstybės narės įsipareigoja informuoti Komisiją iš karto, kai tik nutaria įrašyti naują nebalansinį straipsnį į kurią nors iš minėtų rizikos kategorijų. Kai bus baigta 59 straipsnyje nurodyta procedūra, šie įsipareigojimai bus galutinai suskirstyti į kategorijas Bendrijos mastu.

ê 2000/12/EB

III PRIEDAS

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

ð naujas

NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲð IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ïTRAKTAVIMAS

1. METODO PARINKIMAS

Kompetentingoms institucijoms pritarus, kredito įstaigos gali pasirinkti vieną iš dviejų Ö šiame priede Õ toliau pateikiamų metodų rizikai, susijusiai su IV priedo 1 ir 2 punktuose išvardytaisų sandoriaisų ð pozicijų vertei nustatytiï įvertinti. Kredito įstaigos, kurios turi laikytis Direktyvos 93/6/EEB[35] 6 straipsnio 1 dalies Ö 33 straipsnio 1 ir 2 dalių Õ, turi taikyti Ö šiame priede Õ toliau nurodytą 1 metodą. Sutarčių, nurodytų IV priedo 3 punkte, rizikai įvertinti ð pozicijų vertei nustatyti ï kredito įstaigos taiko Ö šiame priede Õ toliau nurodytą 1 metodą.

ò nauja

Sandoriams, kuriais prekiaujama pripažintose biržose, ir užsienio valiutos keitimo sandoriams (išskyrus sandorius dėl aukso), kurių pradinis terminas yra 14 kalendorinių dienų ar mažiau, netaikomi šiame priede nurodyti metodai ir jiems priskiriama nulinė pozicijos vertė.

Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti šiame priede išdėstytų metodų ir priskirti nulinę pozicijos vertę nebiržiniams sandoriams, kurių kliringą atlieka kliringo rūmai, jeigu šie atlieka teisėtos sandorio šalies vaidmenį ir jeigu visi dalyviai kiekvieną dieną visiškai apdraudžia pateiktą poziciją, tokiu būdu apsaugodami tiek esančią, tiek galimą ateities poziciją.

Pateikta užtikrinimo priemonė privalo:

a)       atitikti 0 % rizikos koeficiento reikalavimą arba

b)      būti grynųjų pinigų indėliai, laikomi skolinančioje įstaigoje, arba

c)       būti indėlio pažymėjimai ar panašios pastarosios įstaigos išleistos ir jai pateiktos priemonės.

Kompetentingos institucijos privalo užsitikrinti, kad nėra rizikos, jog kliringo rūmų pozicija viršys pateiktos užtikrinimo priemonės rinkos vertę.

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

2. METODAI

1 metodas : įvertinimas pagal rinkos vertę

a etapas:          remiantis sandorių rinkos verte apskaičiuojama visų sandorių, kurių vertė teigiama, einamoji atkuriamoji vertė (įvertinama pagal rinkos vertę).

b etapas:          potenciali būsima kredito rizika[36], Ö išskyrus vienos valiutos kintančio kurso ar kintančios palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kai skaičiuojamos tik sandorių pakeitimo išlaidos, Õ apskaičiuojama sąlygines pagrindines sumas arba bazines vertes dauginant iš šių Ö 1 lentelėje pateiktų Õ procentų:

1 LENTELĖ[37][38]

Terminas iki sandorio galiojimo[39] || Palūkanų normų sandoriai || Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso || Sandoriai dėl nuosavybės vertybinių popierių || Sandoriai dėl brangiųjų metalų, išskyrus auksą || Sandoriai dėl biržos prekių, išskyrus brangiuosius metalus

Iki 1 metų || 0 % || 1 % || 6 % || 7 % || 10 %

Nuo 1 iki 5 metų || 0,5 % || 5 % || 8 % || 7 % || 12 %

Daugiau kaip 5 metai || 1,5 % || 7,5 % || 10 % || 8 % || 15 %

Galimą ateities poziciją apskaičiuojant pagal b etapą, kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms iki 2006 m. gruodžio 31 d. taikyti ne 1 lentelėje, o toliau nurodytus procentus, jeigu įstaigos, vertindamos IV priedo 3 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus sandorius, pasinaudoja Direktyvos 93/6/EEB 11 straipsnio a punkte numatyta galimybe:

1a LENTELĖ

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos || Brangieji metalai (išskyrus auksą) || Pagrindiniai metalai || Žemės ūkio produktai (neperdirbti) || Kita, įskaitant energetikos produktus

Iki 1 metų || 2 % || 2,5 % || 3 % || 4 %

Nuo 1 iki 5 metų || 5 % || 4 % || 5 % || 6 %

Daugiau kaip 5 metai || 7,5 % || 8 % || 9 % || 10 %

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

c etapas:          sandorių einamosios atkuriamosios vertės ir potencialios būsimos kredito rizikos suma dauginama iš rizikos koeficientų, kurie taikomi atitinkamoms sandorio šalims, kaip nurodyta 43 straipsnyje Ö yra rizikos vertė Õ .

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

2 metodas : įvertinimas pagal pradinę riziką

a etapas:          sąlyginė pagrindinė kiekvieno sandorio suma dauginama iš Ö 2 lentelėje Õ toliau nurodytų procentų:

2 LENTELĖ

Pradinis terminas[40] || Palūkanų normų sandoriai || Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso

Iki 1 metų || 0,5 % || 2 %

Nuo 1 iki 2 metų || 1 % || 5 %

Pridedama už kiekvienus papildomus metus || 1 % || 3 %

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

ð naujas

b etapas:          tokiu būdu apskaičiuota pradinė rizika dauginama iš rizikos koeficientų, kurie vadovaujantis 43 straipsniu taikomi atitinkamoms sandorio šalims ð yra rizikos vertė ï Kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad taikant 1 ir 2 metodus sąlyginė suma, į kurią atsižvelgiama, būtų tinkamas kriterijus vertinti sandoriui būdingą riziką. Pavyzdžiui, jeigu sandoryje numatomas grynųjų pinigų srautų padidinimas, sąlyginė suma turi būti pakoreguota taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo įtaką sandorio rizikos struktūrai.

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

3. SUTARTINĖ UŽSKAITA (NOVACIJOS SUTARTYS IR KITOS UŽSKAITOS SUTARTYS)

a) Užskaitos rūšys, kurias kompetentingos institucijos gali pripažinti

Šiame Ö skirsnyje Õ 3 punkte sandorio šalis – bet koks subjektas (įskaitant fizinius asmenis), turintis įgaliojimus sudaryti užskaitos sutartį.

Kompetentingos institucijos gali pripažinti riziką mažinančiomis sutartimis tokias užskaitos sutartis:

i)            kredito įstaigos ir kitos sandorio šalies dvišales novacijos sutartis, pagal kurias priešpriešinės pretenzijos ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena gryna pretenzijų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą, kai yra taikoma novacija, ir tokiu būdu sudaroma abi puses įpareigojanti viena nauja sutartis, panaikinanti visas ankstesniąsias;

ii)           kitas kredito įstaigos ir kitos sandorio šalies dvišales užskaitos sutartis.

b) Pripažinimo sąlygos

Kompetentingos institucijos gali užskaitos sutartį pripažinti mažinančia riziką tik tokiomis sąlygomis:

i)            kredito įstaiga su kita sandorio šalimi turi būti sudariusi sutartinės užskaitos sutartį, sukuriančią vieną visus sandorius apimantį teisinį įsipareigojimą, pagal kurį, jei viena sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų dėl neatsiskaitymo, bankroto, likvidavimo ar kitų panašių aplinkybių, kredito įstaiga galėtų pateikti savo pretenziją gauti iš kitos sandorio šalies arba įvykdyti savo įsipareigojimą sumokėti kitai sandorio šaliai tik grynąją visų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą;

ii)           kredito įstaiga raštu turi pateikti kompetentingoms institucijoms motyvuotą teisinę išvadą, kad teisinio užginčijimo atveju atitinkami teismai ir administracinės institucijos šios dalies i papunktyje nurodytu atveju nuspręstų, jog kredito įstaigos pretenzijos ir įsipareigojimai būtų tik dėl grynos sumos, kaip aprašyta i papunktyje, pagal:

– šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymus, o jeigu tai susiję su įmonės užsienio filialu – ir pagal šalies, kurioje veikia filialas, įstatymus;

– įstatymus, reglamentuojančius atskirus aptariamus sandorius; , ir

– įstatymus, reglamentuojančius bet kokias sutartis ar susitarimus, būtinus sutartinei užskaitai galioti;

iii)          kredito įstaiga privalo nustatyti procedūras, garantuojančias teisinio sutartinės užskaitos galiojimo kontroliavimą atsižvelgdama į galimus atitinkamų įstatymų pakeitimus.

Jeigu reikia, pasikonsultavusios su kitomis suinteresuotomis kompetentingomis institucijomis, kompetentingos institucijos privalo įsitikinti, kad sutartinė užskaita pagal kiekvienos iš suinteresuotų šalių įstatymus yra teisėta. Jeigu kuri nors kompetentinga institucija nėra tuo įsitikinusi, sutartinė užskaitos sutartis nė vienos iš sandorio šalių atžvilgiu nepripažįstama riziką mažinančia.

Kompetentingos institucijos gali priimti motyvuotas teisines išvadas, pateikiamas pagal sutartinės užskaitos rūšis.

Riziką mažinančia sutartimi negali būti pripažinta sutartis, kurioje yra nuostata, leidžianti sutartį vykdančiai šaliai mokėti tik dalį sumos arba iš viso jos nemokėti sutarties nevykdančiai šaliai, net jeigu nevykdanti šalis yra grynasis kreditorius.

Kompetentingos institucijos gali pripažinti riziką mažinančiomis sutartinės užskaitos sutartis, apimančias užsienio valiutos keitimo sandorius, kurių pradinis terminas yra 14 kalendorinių dienų ar mažiau, pasirašytus pasirinktinius sandorius ar panašius nebalansinius straipsnius, kuriems netaikomas šis priedas, kadangi jų kredito rizika yra labai maža arba iš viso neegzistuoja. Jeigu, priklausomai nuo teigiamos ar neigiamos šių sutarčių rinkos vertės, jas įtraukus į kitą užskaitos sutartį, gali padidėti arba sumažėti kapitalo pakankamumo rodiklis, kompetentingos institucijos privalo įpareigoti savo kredito įstaigas laikytis nuoseklumo.

c) Pripažinimo poveikis

i) Novacijos sutartys

Vietoje bendrų sumų galima įvertinti vieną grynąją sumą, nustatytą novacijos sutartimi. Tuomet, taikant 1 metodą,

– a etape: einamoji atkuriamoji vertė, ir

– b etape: sąlyginės pagrindinės sumos arba bazinės vertės

gali būti apskaičiuojamos, atsižvelgiant į novacijos sutartį. Taikant 2 metodą, a etape sąlyginę pagrindinę sumą galima apskaičiuoti atsižvelgiant į novacijos sutartį; tada turi būti taikomi 2 lentelėje nurodyti procentai.

ii) Kitos užskaitos sutartys

Taikant 1 metodą:

– a etape sandorių, įtrauktų į sutartinės užskaitos sutartis, einamosios pakeitimo išlaidos gali būti apskaičiuotos atsižvelgiant į konkrečias grynąsias hipotetines pakeitimo išlaidas, kylančias iš sutarties; jeigu atlikus užskaitą atsiranda grynasis įsipareigojimas kredito įstaigai, apskaičiuojančiai grynąsias pakeitimo išlaidas, einamosios pakeitimo išlaidos prilyginamos nuliui,

– b etape visų į užskaitos sutartį įtrauktų sandorių ateityje galimos kredito rizikos dydis gali būti sumažintas pagal šią lygtį: PCEred = 0,4 × PCEgross+ 0,6× NGR × PCEgross

čia:

— || PCEred || = || sumažintas ateityje galimos kredito rizikos dydis visoms su tam tikra sandorio šalimi sudarytiems sandoriams, įtrauktiems į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį

— || PCEgross || = || visų su tam tikra sandorio šalimi sudarytų sandorių, įtrauktų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį, dydžių, apskaičiuojamų dauginant jų sąlyginę pagrindinę sumą iš 1 lentelėje nurodytų procentų, ateityje galimos kredito rizikos suma

— || NGR || = || „grynos ir bendros sumos santykis“: kompetentingos institucijos nusprendžia, kad tai yra: i)            atskiras apskaičiavimas: apskaičiuojamas santykis, kurį sudaro visų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį, sudarytą su tam tikra sandorio šalimi, įtrauktų sandorių grynosios pakeitimo išlaidos (skaitiklis) ir visų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį, sudarytą su šia sandorio šalimi, įtrauktų sandorių bendrosios pakeitimo išlaidos (vardiklis); arba ii)           bendras apskaičiavimas: apskaičiuojamas santykis, kurį sudaro grynosios vienos sutarties pakeitimo kita išlaidos, apskaičiuojamos dvišaliu pagrindu visoms sandorio šalims atsižvelgiant į sandorius, įtrauktus į teisiškai galiojančias užskaitos sutartis (skaitiklis), ir bendrosios visų sandorių, įtrauktų į teisiškai galiojančias užskaitos sutartis, pakeitimo išlaidos (vardiklis).               Jeigu valstybės narės leidžia kredito įstaigoms pasirinkti vieną iš metodų, toks metodas turi būti taikomas nuosekliai.

Ateityje galimą kredito riziką apskaičiuojant pagal anksčiau nurodytą formulę, identiški sandoriai, įtraukti į užskaitos sutartį, gali būti laikomi vienu sandoriu, kurio sąlyginė pagrindinė suma atitinka grynąsias pajamas. Identiški sandoriai yra išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai ar panašūs sandoriai, kurių sąlyginė pagrindinė suma atitinka grynųjų pinigų srautus, jeigu tokių srautų terminas sueina tą pačią lėšų įskaitymo dieną ir jeigu jų valiuta visiškai ar iš dalies sutampa.

Taikant 2 metodą, a etape:

– identiški sandoriai, įtraukti į užskaitos sutartį, gali būti laikomi vienu sandoriu, kurio sąlyginė pagrindinė suma atitinka grynąsias pajamas minėtą sąlyginę pagrindinę sumą dauginant iš 2 lentelėje pateiktų procentų,

– visiems kitiems į užskaitos sutartį įtrauktiems sandoriams taikomas procentas gali būti sumažintas taip, kaip nurodyta 3 lentelėje:

3 LENTELĖ

Pradinis terminas[41] || Palūkanų normų sandoriai || Užsienio valiutos keitimo sandoriai

Iki 1 metų || 0,35 % || 1,50 %

Nuo 1 iki 2 metų || 0,75 % || 3,75 %

Pridedama už kiekvienus papildomus metus || 0,75 % || 2,25 %

ê 2000/12/EB

IV PRIEDAS

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

ð naujas

NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ ð IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ï RŪŠYS

ê 2000/12/EB (pritaikytas)

1. Palūkanų normų sandoriai:

a)         vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

b)         baziniai apsikeitimo valiutomis sandoriai;

c)         išankstiniai palūkanų normų sandoriai;

d)         būsimieji palūkanų normų sandoriai;

e)         įsigyti palūkanų normų pasirinktiniai sandoriai;

f)         kiti panašaus pobūdžio sandoriai.

2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:

a)         vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

b)         išankstiniai valiutos keitimo sandoriai;

c)         valiutos būsimieji sandoriai;

d)         įsigyti valiutos pasirinktiniai sandoriai;

e)         kiti panašaus pobūdžio sandoriai;

f)         sandoriai dėl aukso, panašūs į a–e punktuose numatytus sandorius.

3. Sandoriai, panašūs į 1 dalies a–e ir 2 dalies a–d punktuose nurodytus sandorius dėl kitų referentinių punktų ar indeksų, susijusių su:

a)         nuosavybės vertybiniais popieriais;

b)         brangiaisiais metalais (išskyrus auksą);

c)         biržos prekėmis, išskyrus brangiuosius metalus;

d)         kitais panašaus pobūdžio sandoriais. b etapas:           potenciali būsima kredito rizika[42] apskaičiuojama sąlygines pagrindines sumas arba bazines vertes dauginant iš šių procentų:

é

ò nauja

V–XII PRIEDAI

[PRALEISTA]

ò nauja

XIII PRIEDAS

A DALIS

PANAIKINAMOS DIREKTYVOS IR JŲ PAKEITIMAI

(minimos 158 straipsnyje)

2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/28/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB,

Tik 29 str. 1 punkto a, b papunkčius, 29 str. 2 punktą, 29 str. 4 punkto a, b papunkčius, 29 str. 5 punktą, 29 str. 6 punktą, 29 str. 7 punkto a, b papunkčius, 29 str. 8 punktą, 29 str. 9 punktą, 29 str. 10 punktą, 29 str. 11 punktą

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB ir 93/6/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB

Tik 68 str.

2004 m. balandžio 27 d. Komisijos direktyva 2004/69/EB, iš dalies pakeičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB dėl „daugiašalių plėtros bankų“ apibrėžimo (Tekstas svarbus EEE)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl dalinio Tarybos direktyvų 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB, 93/6/EEB ir 94/19/EB bei Direktyvų 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB pakeitimo, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komiteto organizacinę struktūrą.

Tik 3 straipsnis

NEPANAIKINTI PAKEITIMAI

2003 m. Stojimo aktas

B DALIS

GALUTINĖS ĮGYVENDINIMO DATOS

(minimos 158 straipsnyje)

Direktyva || || Galutinė įgyvendinimo data

Direktyva 2000/12/EB || || -----

Direktyva 2000/28/EB || || 2002 04 27

Direktyva 2002/87/EB || || 2004 08 11

Direktyva 2004/39/EB || || Dar nenustatyta

Direktyva 2004/69/EB || || 2004 06 30

Direktyva 2004/xx/EB || || Dar nenustatyta

XIV PRIEDAS

STRAIPSNIŲ KORELIACIJOS LENTELĖ

Ši direktyva || Direktyva 2000/12/EB || Direktyva 2000/28/EB || Direktyva 2001/87/EB || Direktyva 2004/69/EB || Direktyva 2004/xx/EB

1 straipsnis || 2 straipsnio 1 ir 2 dalys || || || ||

2 straipsnio 1 dalis || 2 straipsnio 3 dalis 2003 m. Stojimo aktas || || || ||

2 straipsnio 2 dalis || 2 straipsnio 4 dalis || || || ||

3 straipsnis || 2 straipsnio 5 ir 6 dalys || || || ||

3 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys || || || || || 3.2 straipsnis

4 straipsnio 1 dalies 1 punktas || 1 straipsnio 1 dalis || || || ||

4 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai || || 1 straipsnio 2–5 dalys || || ||

4 straipsnio 1 dalies 7–9 punktai || || 1 straipsnio 6–8 dalys || || ||

4 straipsnio 1 dalies 10 punktas || || || 29 straipsnio 1 punkto a papunktis || ||

4 straipsnio 1 dalies 11–14 punktai || 1 straipsnio 10, 12 ir 13 dalys || || || ||

4 straipsnio 1 dalies 21 ir 22 punktai || || || 29 straipsnio 1 punkto b papunktis || ||

4.1 straipsnio 23 dalis || 1 straipsnio 23 dalis || || || ||

4 straipsnio 1 dalies 45–47 punktai || 1 straipsnio 25–27 dalys || || || ||

4 straipsnio 2 dalis || 1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa || || || ||

5 straipsnis || 3 straipsnis || || || ||

6 straipsnis || 4 straipsnis || || || ||

7 straipsnis || 8 straipsnis || || || ||

8 straipsnis || 9 straipsnis || || || ||

9 straipsnio 1 dalis || 5 straipsnio 1 dalis ir 1 straipsnio 11 dalis || || || ||

9 straipsnio 2 dalis || 5 straipsnio 2 dalis || || || ||

10 straipsnis || 5 straipsnio 3–7 dalys || || || ||

11 straipsnis || 6 straipsnis || || || ||

12 straipsnis || 7 straipsnis || || || ||

13 straipsnis || 10 straipsnis || || || ||

14 straipsnis || 11 straipsnis || || || ||

15 straipsnio 1 dalis || 12 straipsnis || || || ||

15 straipsnio 2 ir 3 dalys || || || 29 straipsnio 2 punktas || ||

16 straipsnis || 13 straipsnis || || || ||

17 straipsnis || 14 straipsnis || || || ||

18 straipsnis || 15 straipsnis || || || ||

19 straipsnio 1 dalis || 16 straipsnio 1 dalis || || || ||

19 straipsnio 2 dalis || || || 29 straipsnio 3 punktas || ||

20 straipsnis || 16 straipsnio 3 dalis || || || ||

21 straipsnis || 16 straipsnio 4–6 dalys || || || ||

22 straipsnis || 17 straipsnis || || || ||

23 straipsnis || 18 straipsnis || || || ||

24 straipsnio 1 dalis || 19 straipsnio 1–3 pastraipos || || || ||

24 straipsnio 2 dalis || 19 straipsnio 6 pastraipa || || || ||

24 straipsnio 3 dalis || 19 straipsnio 4 pastraipa || || || ||

25 straipsnio 1–3 dalys || 20 straipsnio 1–3 dalių 1 ir 2 pastraipos || || || ||

25 straipsnio 3 dalis || 19 straipsnio 5 pastraipa || || || ||

25 straipsnio 4 dalis || 20 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa || || || ||

26 straipsnis || 20 straipsnio 4–7 dalys || || || ||

27 straipsnis || 1 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys || || || ||

28 straipsnis || 21 straipsnis || || || ||

29 straipsnis || 22 straipsnis || || || ||

30 straipsnis || 22 straipsnio 2–4 dalys || || || ||

31 straipsnis || 22 straipsnio 5 dalis || || || ||

32 straipsnis || 22 straipsnio 6 dalis || || || ||

33 straipsnis || 22 straipsnio 7 dalis || || || ||

34 straipsnis || 22 straipsnio 8 dalis || || || ||

35 straipsnis || 22 straipsnio 9 dalis || || || ||

36 straipsnis || 22 straipsnio 10 dalis || || || ||

37 straipsnis || 22 straipsnio 11 dalis || || || ||

38 straipsnis || 24 straipsnis || || || ||

39 straipsnio 1 ir 2 dalys || 25 straipsnis || || || ||

39 straipsnio 2 dalis || || || || || 3.8 straipsnis

40 straipsnis || 26 straipsnis || || || ||

41 straipsnis || 27 straipsnis || || || ||

42 straipsnis || 28 straipsnis || || || ||

43 straipsnis || 29 straipsnis || || || ||

44 straipsnis || 30 straipsnio 1–3 dalys || || || ||

45 straipsnis || 30 straipsnio 4 dalis || || || ||

46 straipsnis || 30 straipsnio 3 dalis || || || ||

47 straipsnis || 30 straipsnio 5 dalis || || || ||

48 straipsnis || 30 straipsnio 6 ir 7 dalys || || || ||

49 straipsnis || 30 straipsnio 8 dalis || || || ||

50 straipsnis || 30 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktai || || || ||

51 straipsnis || 30 straipsnio 9 dalies 3 punktas || || || ||

52 straipsnis || 30 straipsnio 10 dalis || || || ||

53 straipsnis || 31 straipsnis || || || ||

54 straipsnis || 32 straipsnis || || || ||

55 straipsnis || 33 straipsnis || || || ||

56 straipsnis || 34 straipsnio 1 dalis || || || ||

57 straipsnis || 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto paskutinis sakinys || || 29 straipsnio 4 punkto a papunktis || ||

58 straipsnis || || || 29 straipsnio 4 punkto b papunktis || ||

59 straipsnis || || || 29 straipsnio 4 punkto b papunktis || ||

60 straipsnis || || || 29 straipsnio 4 punkto b papunktis || ||

61 straipsnis || 34 straipsnio 3 ir 4 dalys || || || ||

63 straipsnis || 35 straipsnis || || || ||

64 straipsnis || 36 straipsnis || || || ||

65 straipsnis || 37 straipsnis || || || ||

66 straipsnio 1 ir 2 dalys || 38 straipsnio 1 ir 2 dalys || || || ||

67 straipsnis || 39 straipsnis || || || ||

73 straipsnis || 52 straipsnio 3 dalis || || || ||

106 straipsnis || 1 straipsnio 24 punktas || || || ||

107 straipsnis || 1 straipsnio 1 punkto 3 pastraipa || || || ||

108 straipsnis || 48 straipsnio 1 dalis || || || ||

109 straipsnis || 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas || || || ||

110 straipsnis || 48 straipsnio 2–4 dalių 2 pastraipa || || || ||

111 straipsnis || 49 straipsnio 1–5 dalys || || || ||

113 straipsnio 1–3 dalys || 49 straipsnio 4, 6 ir 7 dalys || || || ||

115 straipsnio 1 ir 2 dalys || 49 straipsnio 8 ir 9 dalys || || || ||

116 straipsnis || 49 straipsnio 10 dalis || || || ||

117 straipsnis || 49 straipsnio 11 dalis || || || ||

118 straipsnis || 50 straipsnis || || || ||

120 straipsnis || 51 straipsnio 1, 2, 5 dalys || || || ||

121 straipsnis || 51 straipsnio 4 dalis || || || ||

122 straipsnio 1 ir 2 dalys || 51 straipsnio 6 dalis || || 29 straipsnio 5 punktas || ||

125 straipsnis || 53 straipsnio 1 ir 2 dalys || || || ||

126 straipsnis || 53 straipsnio 3 dalis || || || ||

128 straipsnis || 53 straipsnio 5 dalis || || || ||

133 straipsnio 1 dalis || 54 straipsnio 1 dalis || || 29 straipsnio 7 punkto a papunktis || ||

133 straipsnio 2 ir 3 dalys || 54 straipsnio 2 ir 3 dalys || || || ||

134 straipsnio 1 dalis || 54 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa || || || ||

134 straipsnio 2 dalis || 54 straipsnio 4 dalies antra pastraipa || || || ||

135 straipsnis || || || 29 straipsnio 8 punktas || ||

137 straipsnis || 55 straipsnio 1 ir 2 dalys || || || ||

138 straipsnis || || || 29 straipsnio 9 punktas || ||

139 straipsnis || 56 straipsnio 1–3 dalys || || || ||

140 straipsnis || 56 straipsnio 4–6 dalys || || || ||

141 straipsnis || 56 straipsnio 7 dalis || || 29 straipsnio 10 punktas || ||

142 straipsnis || 56 straipsnio 8 dalis || || || ||

143 straipsnis || || || 29 straipsnio 11 punktas || || 3.10 straipsnis

150 straipsnis || 60 straipsnio 1 dalis || || || ||

151 straipsnis || 60 straipsnio 2 dalis || || || || 3.10 straipsnis

158 straipsnis || 67 straipsnis || || || ||

159 straipsnis || 68 straipsnis || || || ||

160 straipsnis || 69 straipsnis || || || ||

I priedas || I priedas || || || ||

I priedo paskutinis sakinys || || || || 68 straipsnis ||

II priedas || II priedas || || || ||

III priedas || III priedas || || || ||

IV priedas || IV priedas || || || ||

[1]               Bazelio bankininkystės priežiūros komitetą įsteigė dešimties šalių grupės (G-10) centrinių bankų valdytojai. Jį sudaro institucijų, atsakingų už bankų priežiūrą, pagrįstą riziką ribojančiais principais, atstovai šiose šalyse: Belgija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija, Šveicarija ir Vokietija. Europos Komisija kartu su Europos centriniu banku dalyvauja kaip stebėtojai.

[2]               Nors oficialiai industrinių šalių G-10 institucijos susitarė 1988 m. Susitarimą taikyti tarptautiniams bankams, jis buvo taikomas viso pasaulio bet kokio dydžio ir sudėtingumo bankams.

[3]               OL S 167, 2002 8 29.

[4]               Galima rasti Komisijos tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/internal_market/regcapital/index_en.htm.

[5]               OL C 157, 1998 5 25, p. 13 Ö […] Õ .

[6]               2000 m. sausio 18 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) Ö […] Õ ir 2000 m. kovo 13 d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje) Ö […] Õ .

[7]               OL L 126, 2000 5 26, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[8]               OL L 126, 2000 5 26, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[9]               OL L 126, 2000 5 26, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[10]             OL L 126, 2000 5 26, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[11]             OL L 126, 2000 5 26, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[12]             OL L 126, 2000 5 26, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[13]             OL L 126, 2000 5 26, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[14]             OL L 126, 2004 5 26, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/xx/EB (OL L, […]).

[15]             OL L 3, 2004 1 7, p. 28.

[16]             OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

[17]             OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva Ö 2003/51/EB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16). Õ

[18]             OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

[19]             ÖOL L 184, 1999 7 17, p. 23. Õ

[20]             OL L 275, 2000 10 27, p. 39.

[21]             OL L 141, 1993 6 11, p. 1.

[22]             OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

[23]             OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

[24]             1988 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 88/627/EEB dėl informavimo apie biržos prekybos sąrašuose esančios bendrovės akcijų paketo įsigijimą ar pardavimą (OL L 348, 1988 12 17, p. 62).

[25]             OL L 184, 2001 7 6, p. 1.

[26]             OL L 126, 1984 5 12, p. 20.

[27]             OL L 222, 1978 8 14, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/60/EB (OL L 62, 1999 6 26, p. 65).

[28]             OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/26/EB (OL L 168, 1995 7 18, p. 7).

[29]             Ö OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Õ

[30]             Ö OL L 63, 1979 3 13, p. 1. Õ

[31]             OL L 330, 1998 12 5, p. 1.

[32]             1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje (OL L 141, 1993 6 11, p. 27). Direktyva paskutinį kartą pakeista Direktyva 97/9/EB (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).

[33]             Įskaitant, be kitų dalykų: vartojimo kreditą, hipotekos kreditą, faktoringo operacijas (su atgręžtinio reikalavimo teise arba be jos), komercinių sandorių finansavimą (įskaitant teisės į turtą perėmimą).

[34]             OL L 145, 2004 4 30, p. 1

[35]             1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/6 EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL L 141, 1993 6 11, p. 1). Direktyva iš dalies pakeista Direktyva 98/33/EB (OL L 204, 1998 7 21, p. 29).

[36]             Išskyrus vienos valiutos kintančio kurso ar kintančios palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kai skaičiuojamos tik sandorių pakeitimo išlaidos.

[37]             Sandoriai, kurie nepriklauso kuriai nors iš penkių šioje lentelėje nurodytų kategorijų, laikomi prekių sandoriais, išskyrus sandorius dėl brangiųjų metalų.

[38]             Sandorių su daugkartiniais pagrindinės sumos keitimais atveju procentai dauginami iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sandorį, skaičiaus.

[39]             Sandorių, kurie yra skirti apmokėti esamai neapmokėtai pozicijai pagal nustatomą atsiskaitymo datą ir tokiais atvejais, kai sąlygos pakartotinai nustatomos tokiu būdu, kad tokią konkrečią datą sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, laikotarpis, likęs iki sandorio įvykdymo termino, yra lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo dienos. Palūkanų normų sandoriams, kurie atitinka šiuos kriterijus ir iki kurių įvykdymo termino yra likę daugiau kaip vieneri metai, taikomas procentinis dydis yra ne mažesnis kaip 0,5 %.

[40]             Palūkanų normų sandorių atveju kredito įstaigos, kompetentingoms institucijoms sutikus, gali taikyti pradinį sandorio galiojimo terminą arba terminą iki sandorio galiojimo pabaigos.

[41]             Palūkanų normų sandorių atveju kredito įstaigos, kompetentingoms institucijoms sutikus, gali taikyti pradinį sandorio galiojimo terminą arba terminą iki sandorio galiojimo pabaigos.

[42]             Išskyrus vienos valiutos kintančio kurso ar kintančios palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kai skaičiuojamos tik sandorių pakeitimo išlaidos.

LT

|| EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

Briuselis, 2004 07 14

KOM(2004) 486 galutinis

2004/0155 (COD) 2004/0159 (COD) II tomas

 

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

išdėstančios naujas redakcija 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo

(pateikta Komisijos) {SEK(2004) 921}

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

2004/0159 (COD)

Pasiūlymas

TARYBOS Ö EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS Õ DIREKTYVA

dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo

(išdėstyta naujas redakcija)

ÖEUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, Õ

atsižvelgdami į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 57 Ö 47 Õ straipsnio 2 dalį pirmąjį ir trečiąjį sakinius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu[2],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

Öatsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[4], Õ

Ölaikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[5], Õ

kadangi:

ònaujas

(1) 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo[6] buvo kelis kartus iš esmės keičiama. Kadangi ji turi būti keičiama dar kartą, reikėtų, siekiant aiškumo, ją išdėstyti naujas redakcija.

ê 93/6/EEB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2) kadangi pagrindinis Ö Vienas iš Õ tikslasų, keliamasų 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos Ö 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Õ direktyvoje 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje[7] 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo[8] bei panaikinančioje Tarybos direktyvą 93/22/EEB[9] , yra leisti investicinėms įmonėms, kurioms leidimus veiklai išduoda ir kurias prižiūri buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, laisvai steigti filialus bei teikti paslaugas kitose valstybėse narėse;. kadangi mMinėtoje direktyvoje atitinkamai numatyta derinti taisykles dėl leidimų veiklai suteikimo tokioms investicinėms įmonėms ir dėl jų verslo priežiūros;.

ê 93/6/EEB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(3) kadangi vVis dėlto toje direktyvoje nenustatyti nei bendrieji standartai dėl investicinės įmonės nuosavų lėšų, nei tokių įmonių pradinio kapitalo dydis; kadangi direktyvoje taip pat nenustatyta bendra šių įmonių prisiimamos rizikos valdymo sistema;. kadangi kai kuriose šios direktyvos nuostatose nurodoma kita Bendrijos iniciatyva, kurios tikslas būtent ir yra priimti suderintas priemones šiose srityse;

ê 93/6/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) kadangi priimta nuostata, kad reikia Ö Reikia Õ suderinti tik tas priemones, kurios būtinos ir kurių pakanka tarpusavyje pripažinti leidimų veiklai išdavimo ir riziką ribojančios priežiūros sistemas; kadangi Ö Kad vidaus finansų rinkos sistemoje būtų įdiegtas tarpusavio pripažinimo principas, reikėtų nustatyti Õ priemoniųes, skirtųas investicinių įmonių nuosavų lėšų apibrėžimui suderinti, priėmimas, šių įmonių pradinio kapitalo dydžioiui nustatymasti bei bendrosai sistemosai, reikalingosai investicinių įmonių prisiimamai rizikai reguliuoti, sukūrimasurti yra esminiai derinimo aspektai, būtini tam, kad vidaus finansų rinkos sistemoje būtų įdiegtas tarpusavio pripažinimo principas;.

ònaujas

(5) Kadangi valstybės narės siūlomo veiksmo tikslo negali deramai pasiekti ir todėl minėtą tikslą dėl to veiksmo masto ir poveikio būtų lengviau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva apsiriboja tuo, kas būtina siekiant šių tikslų, ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

ê 93/6/EEB 4 konstatuojamoji dalis

(6) kadangi rReikia nustatyti skirtingo dydžio pradinį kapitalą, priklausomai nuo veiklos, kuria užsiimti investicinėms įmonėms išduotas leidimas, masto;.

ê 93/6/EB 5 konstatuojamoji dalis

(7) kadangi eEgzistuojančioms investicinėms įmonėms, esant tam tikroms sąlygoms, turėtų būti leidžiama tęsti savo veiklą net ir tuo atveju, jeigu jos nevykdo naujoms investicinėms įmonėms nustatyto minimalaus pradinio kapitalo dydžio reikalavimo;.

ê 93/6/EEB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(8)             kadangi vValstybės narės taip pat gali Ö turėtų galėti Õ nustatyti griežtesnes taisykles negu tos, kurios numatytos šioje direktyvoje;.

ê 93/6/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kadangi ši direktyva yra dalis platesnių tarptautinių pastangų, kurių tikslas - suderinti galiojančias taisykles dėl investicinių įmonių bei kredito įstaigų (toliau - įstaigos) priežiūros;

ònaujas

(9) Kad vidaus rinka funkcionuotų sklandžiai, reikalingos ne tik teisinės normos, bet ir glaudus bei reguliarus valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir daug didesnis reguliavimo ir priežiūros praktikos suartėjimas.

ê 93/6/EEB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kadangi bendrieji pagrindiniai standartai dėl kredito įstaigų nuosavų lėšų yra pagrindinis vidaus rinkos investicinių paslaugų sektoriaus bruožas; kadangi nuosavos lėšos tarnaujas įstaigų tęstinumo užtikrinimui bei investuotojų apsaugai;

ònaujas

(10) Kadangi investicinių įmonių rizika, susijusi su jų prekybos knygoje apskaitoma veikla, yra tokia pat, kaip kredito įstaigų, tikslinga atitinkamas Direktyvos 2000/12/EB nuostatas taikyti ir investicinėms įmonėms.

ê 93/6/EEB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ðnaujas

(11)             kadangi bendroje finansų rinkoje įstaigos nepriklausomai nuo to, ar jos yra ð Investicinių įmonių ar kredito įstaigų (toliau − įstaigos) nuosavos lėšos gali padėti padengti nuostolius, kuriems padengti nepakanka pelno, užtikrinti įstaigų veiklos tęstinumą bei apsaugoti investuotojus. Nuosavos lėšos yra svarbus kriterijus ir kompetentingoms institucijoms pirmiausia vertinant įstaigų mokumą, taip pat kitais rizikos ribojimo tikslais. Be to, vidaus rinkoje įstaigos, nepriklausomai nuo to, ar jos yra investicinės įmonės ar kredito įstaigos, ï tiesiogiai tarpusavyje konkuruoja. ðTodėl, siekiant sustiprinti Bendrijos finansų sistemą ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, tikslinga nustatyti bendruosius pagrindinius nuosavų lėšų standartus. ï

ê 93/6/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kadangi todėl pageidautina užtikrinti vienodą kredito įstaigų bei investicinių įmonių traktavimą;

ònaujas

(12) Dėl to tikslinga remtis nuosavų lėšų apibrėžimu, pateiktu Direktyvoje 2000/12/EB, ir numatyti papildomas konkrečias taisykles, kuriomis būtų atsižvelgta į skirtingą kapitalo reikalavimų, susijusių su rinkos rizika, apimtį.

ê 93/6/EEB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(13) kadangi kKredito įstaigoms Ö Direktyva 2000/12/EB Õ 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo normatyvo[10] jau nustatyti bendrieji kredito Ö įvairių rūšių Õ rizikos priežiūros ir kontrolės standartai;.

ònaujas

(14) Todėl nuostatas dėl minimalių kapitalo reikalavimų reikėtų svarstyti kartu su kitomis specifinėmis priemonėmis, kuriomis taip pat derinami svarbiausi įstaigų priežiūros metodai.

ê 93/6/EEB 12 konstatuojamoji dalis

(15) kadangi bBūtina parengti bendruosius standartus dėl kredito įstaigų prisiimamos rinkos rizikos bei papildomą sistemą, reikalingą įstaigų prisiimamos rizikos, pirmiausia rinkos rizikos, o ypač − pozicijos rizikos, sandorio šalies (atsiskaitymų) rizikos bei užsienio valiutos kurso rizikos priežiūrai vykdyti;.

ê 93/6/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(16) kadangi bBūtina įvesti Ö numatyti Õ sąvoką «prekybos knyga», kurią sudaro vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių, laikomų prekybos tikslais ir kurioms labiausiai gresia rinkos rizika bei su tam tikromis klientams teikiamomis finansinėmis paslaugomis susijusi rizika, pozicijos;.

ê 93/6/EEB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(17) kadangi pageidautina, kad Ö Siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią Õ įstaigosoms, kurių veikla, fiksuojama apskaitoma prekybos knygoje, yra nedidelė tiek absoliučia, tiek santykine prasme, Ö tokios įstaigos Õ turėtų galėtųi taikyti Direktyvą 89/647/EEB Ö [2000/12/EB] Õ , o ne šios direktyvos I ir II prieduose išdėstytus reikalavimus;.

ê 93/6/EB 15 konstatuojamoji dalis

(18) kadangi sSvarbu, kad valdant atsiskaitymų (pristatymo) riziką būtų atsižvelgiama į veikiančias sistemas, kurios sukuria pakankamą apsaugą, sumažinančią tokią riziką;.

ê 93/6/EEB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(19) kadangi bBet kuriuo atveju įstaigos privalo Ö turėtų Õ laikytis šios direktyvos nurodymų ir atsižvelgti į užsienio valiutos keitimo kurso riziką visoje savo veikloje; Ö . Õ kadangi mMažesni kapitalo reikalavimai turėtų būti nustatyti glaudžiai tarpusavyje susijusių valiutų pozicijoms, nepriklausomai nuo to, ar tai patvirtinta statistiškai, arba numatyta teisiškai saistančiose tarpvyriausybinėse sutartyse, visų pirma atsižvelgiant į kuriamą Europos pinigų sąjungą;.

ê 93/6/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(20) kadangi visose įstaigose vVidaus sistemos, skirtos palūkanų normųos rizikai valdyti ir kontroliuoti visose Ö įstaigų Õ veiklos srityse, yra ypač svarbi priemonė šiai rizikai sumažinti; Ö . Õ kadangi kKompetentingos institucijos privalo Ö turėtų Õ prižiūrėti tokias sistemas;.

ê 93/6/EEB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(21) kadangi 1992 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 92/121/EEB dėl kredito įstaigų didelių paskolų valdymo ir kontrolės[11] Ö Kadangi Direktyva [2000/12/EB] Õ nesiekiama nustatyti Ö nenustato Õ bendrų taisyklių dėl didelių paskolų pozicijų valdymo Ö ir kontrolės Õ tose veiklos srityse, kurios daugiausia susijusios su rinkos rizika Ö , tikslinga numatyti tokias taisykles Õ ; kadangi minėtoje direktyvoje nurodyta kita Bendrijos iniciatyva, kurioje siūloma patvirtinti metodų, naudojamų šioje srityje, privalomo derinimo tvarką;.

ê 93/6/EEB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kadangi būtina priimti bendras taisykles dėl investicinių įmonių didelių paskolų stebėjimo bei kontrolės;

ònaujas

(22) Operacinė rizika yra reikšminga rizika, su kuria susiduria įstaigos ir kurią reikia padengti nuosavomis lėšomis. Būtina atsižvelgti į ES įstaigų įvairovę ir numatyti alternatyvius metodus.

ê 93/6/EEB 20−22 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

kadangi kredito įstaigų nuosavų lėšų apibrėžimas jau yra pateiktas 1989 m. balandžio 17 d. Tarybos direktyvoje 89/299/EEB dėl kredito įstaigų nuosavų lėšų[12];

kadangi apibūdinant įstaigų nuosavas lėšas turėtų būti vadovaujamasi minėtu apibrėžimu;

tačiau kadangi yra priežasčių, dėl kurių šioje direktyvoje pateikiamas įstaigų nuosavų lėšų apibrėžimas gali skirtis nuo apibrėžimo, pateikto anksčiau minėtoje direktyvoje, kad būtų atsižvelgta į specifines tokių įstaigų, kurioms visų pirma gali iškilti rinkos rizika, vykdomos veiklos ypatybes;

ê 93/6/EEB 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(23) kadangi 1992 m. balandžio 6 d. Tarybos direktyvoje 92/30/EEB dėl kredito įstaigų konsoliduotos priežiūros[13] Ö Direktyvoje [2000/12/EB] Õ yra nurodytas konsolidavimo principas; Ö . Õ kadangi jJoje nėra nustatytų bendrų taisyklių dėl finansų įstaigų, užsiimančių veikla, kuriai labiausiai gresia rinkos rizika, konsolidavimo;. kadangi minėtoje direktyvoje nurodyta kita Bendrijos iniciatyva, kuria siekiama priimti suderintas priemones šioje srityje;

ònaujas

(24) Siekiant užtikrinti pakankamą grupei priklausančių įstaigų mokumą, minimalius kapitalo reikalavimus būtina taikyti remiantis tos grupės konsoliduota finansine padėtimi. Siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos grupėje ir, kai reikia, galėtų būti panaudotos investicijoms apsaugoti, minimalius kapitalo reikalavimus reikėtų taikyti atskiroms grupei priklausančioms įstaigoms, jei šio tikslo negalima veiksmingai pasiekti kitaip.

ê 93/6/EEB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(25) kadangi Direktyva 92/30/EEB Ö [2000/12/EB] Õ netaikoma toms grupėms, kurias sudaro viena ar daugiau investicinių įmonių ir kuriose nėra kredito įstaigų;. tačiau kadangi paaiškėjo, jog pageidautina sukurti Ö Todėl reikėtų numatyti Õ bendrą sistemą, kad būtų galima pradėti įvesti konsoliduotą investicinių įmonių priežiūrą;.

ònaujas

(26) Įstaigos turėtų pasirūpinti, kad turės kapitalo, kuris, atsižvelgiant į riziką, su kuria jos susiduria arba galėtų susidurti, bus pakankamo dydžio ir kokybės bei deramai paskirstytas. Todėl įstaigos turėtų taikyti strategijas ir procesus savo kapitalo pakankamumui įvertinti ir palaikyti.

(27) Kompetentingos institucijos turėtų vertinti įstaigų nuosavų lėšų pakankamumą atsižvelgdamos į riziką, su kuria susiduria minėtos įstaigos.

(28) Kad vidaus rinka funkcionuotų veiksmingai, būtinas daug didesnis suderintų Bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimo ir taikymo suartėjimas.

(29) Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad Bendrijos įstaigų, veikiančių keliose valstybėse narėse, našta netaptų neproporcinga dėl to, jog atsakomybė už leidimų išdavimą ir priežiūrą ir toliau tenka atskiros valstybės narės kompetetingoms institucijoms, būtina, kad šios institucijos bendradarbiautų daug glaudžiau. Todėl reikėtų stiprinti konsoliduotą priežiūrą atliekančių institucijų vaidmenį.

(30) Kad vidaus rinka funkcionuotų vis veiksmingiau ir kad Bendrijos piliečiams būtų užtikrintas pakankamas skaidrumas, būtina, kad kompetetingos institucijos viešai ir taip, kad būtų įmanoma prasmingai lyginti, praneštų, kaip įgyvendinama ši direktyva.

(31) Siekiant stiprinti rinkos drausmę ir skatinti įstaigas gerinti savo rinkos strategiją, rizikos kontrolę ir vidaus valdymo organizavimą, turėtų būti numatyta, kad įstaigos tinkamai skelbtų informaciją.

ê 93/6/EEB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ðnaujas

(32) kadangi retkarčiais gali prireikti atlikti šioje direktyvoje pateiktų išsamių taisyklių techninio pobūdžio pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į naujoves investicinių paslaugų srityje; kadangi prireikus Komisija atitinkamai pasiūlys tokius pakeitimus ð Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[14]. ï;

ê 93/6/EEB 26 konstatuojamoji dalis

kadangi vėlesniame etape Taryba turėtų priimti nuostatas dėl šios direktyvos suderinimo su technine pažanga, kaip numatyta 1987 m. liepos 13 d. Tarybos sprendime 87/373/EEB, nustatančiame Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką[15]; kadangi tuo pačiu metu Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, turėtų pati patvirtinti tokius pakeitimus;

ê 93/6/EEB 27 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kadangi turėtų būti numatyta, kad ši direktyva bus peržiūrėta praėjus trejiems metams po jos įsigaliojimo atsižvelgiant į įgytą patirtį, poslinkius finansų rinkose bei kontroliuojančių institucijų tarptautinių forumų darbą; kadangi atliekant tokią peržiūrą taip pat reikėtų peržiūrėti sąrašą sričių, kurioms gali prireikti techninio patikslinimo;

ê 93/6/EEB 28 konstatuojamoji dalis

kadangi ši direktyva ir Direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje yra taip glaudžiai susijusios, kad jų įsigaliojimas skirtingu laiku galėtų pakenkti konkurencijai,

ònaujas

(33) Siekiant išvengti rinkos trikdymo ir užtikrinti bendro nuosavų lėšų lygio tolygumą, tikslinga numatyti konkrečias pereinamojo laikotarpio priemones.

(34) Šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstami kaip bendri Bendrijos teisės principai.

(35) Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti apribota tomis nuostatomis, kuriomis iš esmės keičiamos pirmesnės direktyvos. Pareigą perkelti nepakeistas nuostatas nustato ankstesnės direktyvos.

(36) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų, nurodytų VIII priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

ÖI SKYRIUS Õ

ÖDalykas, taikymo sritis ir apibrėžimai Õ

Ö1 skirsnis Õ

ÖDalykas ir taikymo sritis Õ

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

1 straipsnis

1.         ÖŠi direktyva nustato investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms taikomus kapitalo pakankamumo reikalavimus, taip pat jų apskaičiavimo ir priežiūros, pagrįstos riziką ribojančiais principais, taisykles. Õ Valstybės narės šioje direktyvoje išdėstytus reikalavimus taiko 2 straipsnyje apibūdintoms investicinėms įmonėms bei kredito įstaigoms.

2.         Valstybė narė gali taikyti papildomus arba griežtesnius reikalavimus toms investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms, kurioms ji yra išdavusi leidimus veiklai.

ònaujas

2 straipsnis

1.         Atsižvelgiant į šios direktyvos 18, 20, 28 to 32, 34 ir 39 straipsnius, Direktyvos [2000/12/EB] 68−73 straipsniai mutatis mutandis taikomi investicinėms įmonėms.

Be to, toliau nurodytais atvejais taikomi Direktyvos [2000/12/EB] 71−73 straipsniai:

a)      investicinės įmonės patronuojanti įmonė yra patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje;

b)      kredito įstaigos patronuojanti įmonė yra patronuojanti investicinė įmonė valstybėje narėje.

Tuo atveju, kai finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės yra kredito įstaiga ir investicinė įmonė, kredito įstaigai taikomi reikalavimai, pagrįsti finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduota finansine padėtimi.

ê 93/6/EEB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis (pritaikytas)

7 straipsnis

Bendrieji principai

1.         Šios direktyvos 4 ir 5 straipsniuose numatyti kapitalo reikalavimai įstaigoms, kurios nėra patronuojančios įmonės ar patronuojančių įmonių dukterinės įmonės, yra taikomi individualiai.

2.         Reikalavimai, kurie nustatyti šios direktyvos 4 ir 5 straipsniuose:

– visoms įstaigoms, turinčioms kredito įstaigas, kaip numatyta Direktyvoje 92/30/EEB, investicinėms įmonėms ar kitoms finansų įstaigoms, kurios yra dukterinės įmonės, arba tokioms įmonėms, kurios turi tokio subjekto kapitalo dalį, bei

– visoms įstaigoms, kurių patronuojančios įmonės yra finansinės kontroliuojančios bendrovės,

yra taikomi konsoliduotai pagal anksčiau nurodytoje direktyvoje bei šio straipsnio 7-14 dalyse išdėstytus metodus.

ê 93/6/EEB 7 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

è1 2004/xx/EB 1 straipsnis

ðnaujas

2.         Jeigu kredito įstaiga nepriskiriama šio straipsnio 2 dalyje Ö 1 dalyje Õ nurodytai grupei, jai taikoma Direktyva 92/30/EEB Ö [2000/12/EB] Õ ir tokie pakeitimai, laikantis šių nuostatų:

– finansų holdingo bendrovė tai finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos dukterinės įmonės yra investicinės firmos arba kitos finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra investicinė firma, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros[16],

– mišrią veiklą vykdanti holdingo bendrovė tai patronuojanti įmonė, kitokia nei finansų holdingo bendrovė arba investicinė firma ar mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB, kurios bent viena iš dukterinių bendrovių yra investicinė firma,

– -         kompetentingos institucijos yra nacionalinės institucijos, kurioms pagal įstatymus ar kitus teisės aktus suteikti įgaliojimai atlikti investicinių įmonių priežiūrą,

– Direktyvos 92/30/EEB 3 straipsnio 5 dalies antra pastraipa netaikoma,

ða)   visos nuorodos į kredito įstaigas laikomos nuorodomis į investicines įmones; ï

b)      kiekviena nuoroda į Ö kitus Õ Direktyvąos 77/780/EEB Ö [2000/12/EB] straipsnius Õ, pateikta Direktyvos 92/30/EEB Ö [2000/12/EB] Õ 4 Ö 125 Õ straipsnioyje 1 ir 2 dalyse bei 7 Ö 140 Õ straipsnio 5 Ö 2 Õ dalyje, pakeičiama Ö laikoma Õ nuoroda į Direktyvą 93/22/EEB Ö 2004/39/EB Õ;

c)      Direktyvos 92/30/EEB Ö [2000/12/EB] Õ 3 Ö 39 Õ straipsnio 9 Ö 3 Õdalyje bei 8 straipsnio 3 dalyje pateiktos nuorodos į è1 Europos bankininkystės komitetą ç pakeičiamos Ö laikomos Õ nuorodomis į Tarybą ir Komisiją;

d)      Ötaikant išlygą Direktyvos [2000/12/EB] 140 straipsnio 1 daliai, jeigu kredito įstaiga nepriskiriama grupei, Õ Ö to Õ 7 straipsnio pirmasis sakinys pakeičiamas tokiu sakiniu: «Tais atvejais, kai investicinė įmonė, finansinėų kontroliuojantičioji (holdingo) bendrovė arba mišria veikla užsiimanti kontroliuojantičioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja vieną arba daugiau dukterinių įmonių, kurios yra draudimo bendrovės, kompetentingos institucijos bei institucijos, kurioms patikėta valstybės užduotis vykdyti draudimo įmonių priežiūrą, glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja».

ê 93/6/EEB 7 straipsnio 4 dalis

4. Kompetentingos institucijos, iš kurių reikalaujama arba kurioms pavesta vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įstaigų grupių priežiūrą konsoliduotai tol, kol ši priežiūra bus vėl derinama, ir tais atvejais, kai leidžia aplinkybės, gali laikinai nevykdyti šio reikalavimo, jeigu kiekviena tokiai grupei priklausanti investicinė įmonė:

i)            nuosavas lėšas apibrėžia taip, kaip nurodyta šios direktyvos V priedo 9 dalyje;

ii)           individualiai vykdo šios direktyvos 4 ir 5 straipsniuose numatytus reikalavimus;

iii)          sukuria sistemas, reikalingas kapitalo šaltinių bei visų kitų tai grupei priklausančių finansų įstaigų finansavimo valdymui bei kontrolei užtikrinti.

ê 93/6/EB 7 straipsnio 5 ir 6 dalys (pritaikytas)

5. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės įmonės, priklausančios atitinkamai grupei, kuriai netaikomas šio straipsnio 4 dalyje pateiktas reikalavimas, informuotų jas apie riziką, įskaitant su jų kapitalo šaltiniais bei finansavimu susijusią riziką, kuri gali pabloginti jų finansinę būklę. Jeigu kompetentingos institucijos, remdamosi gauta informacija, nusprendžia, jog minėtų investicinių įmonių finansinė padėtis nėra pakankamai apsaugota, tuomet jos reikalauja, kad investicinės įmonės imtųsi priemonių, o prireikus taikytų ir atitinkamus apribojimus tokių įmonių kapitalo pervedimui tai grupei priklausančioms įstaigoms.

6. Jeigu kompetentingos institucijos netaiko šio straipsnio 4 dalyje nurodyto reikalavimo atlikti konsoliduotą priežiūrą, jos imasi kitų reikiamų priemonių visos įstaigų grupės, įskaitant ir visų už valstybės narės ribų esančių įmonių, rizikai, pirmiausia didelių paskolų rizikai, valdyti.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Ö2 SKIRSNIS Õ

APIBRĖŽIMAI

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

ðnaujas

3 straipsnis

1.         Šioje direktyvoje ð taikomi šie apibrėžimai: ï

a)1. kredito įstaigos yra Ö − kredito įstaigos, apibrėžtos Direktyvos [2000/12/EB] 4 straipsnio 1 dalyje; Õ ;visos įstaigos, kurios atitinka apibrėžimą, pateiktą 1997 m. gruodžio 12 d. Pirmosios Tarybos direktyvos (77/780/EEB) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[17] 1 straipsnio pirmojoje įtraukoje, ir kurioms taikomi Direktyvoje 89/647/EEB išdėstyti reikalavimai;

ê 2004/39/EB 67 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

ðnaujas

b)      investicinės įmonės yra Ö − Õ visos įstaigos, kurios atitinka apibrėžimą, pateiktą Ö apibrėžtos Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalyje Õ Direktyvos 93/22/EEB 1 straipsnio 2 punkte, ir kurioms taikomi toje pačioje direktyvoje išdėstyti reikalavimai, išskyrus:

a)i)    kredito įstaigas;

b)ii)   vietines įmones, kurios apibrėžtos Ö šio straipsnio 1 dalies p punkte Õ 20 dalyje, ir

c)iii)  įmones, kurioms tik ð leidžiama teikti konsultacijas investicijų klausimais ir (arba) ï priimati ir perduodati investuotojų pavedimus, nesaugodamosant jų klientams priklausančių pinigų ar vertybinių popierių, ir kurios dėl šios priežasties jokiais atvejais negali turėti piniginių įsipareigojimų savo klientams;

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 3−4 dalys (pritaikytas)

3. c)  įstaigos yra Ö − Õ kredito įstaigos ir investicinės įmonės;

4. d)  pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės yra Ö − Õ tokios įmonės, Ö kurios atitinka šias sąlygas: Õ

Öi)  įmonės Õ, kurioms, jeigu jos būtų įsteigtos Bendrijoje, būtų taikomas šio straipsnio 2 dalyje pateiktas investicinės įmonės apibrėžimas;

Öii) įmonės, Õ ir kurioms leidimai veiklai išduoti trečiojoje šalyje;

Öiii)   įmonės, Õ bei kurios privalo laikytis veiklos riziką ribojančių taisyklių, kompetentingų institucijų nuomone, savo griežtumu atitinkančių bent jau šioje direktyvoje pateiktas taisykles;

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

ðnaujas

5. e)  finansinės priemonės yra Ö − Õ Direktyvos 93/22/EEB priedo B skirsnyje išvardytos priemonės ð visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita − finansinį įsipareigojimą arba nuosavybės finansinę priemonę ï;

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 6 ir 7 dalys (naujas)

6.           įstaigos prekybos knygą sudaro:

a)      savo sąskaita įgytų finansinių priemonių, biržos prekių ir biržos prekių išvestinių priemonių, kurios laikomos perparduoti ir (arba) kurias įstaiga įsigyja tikėdamasi per trumpą laiką gauti pelno dėl jų pirkimo ir pardavimo kainų realių ir (arba) numatomų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų, pozicijos, taip pat finansinių priemonių, biržos prekių ir biržos prekių išvestinių priemonių pozicijos, atsirandančios atliekant sandorius savo sąskaita, arba pozicijos, įgyjamos siekiant nuo rizikos apsaugoti kitus prekybos knygos elementus;

b)      pozicijos, susijusios su dar neapmokėtais sandoriais, pristatymais be atsiskaitymo ir nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios nurodytos II priedo 1, 2, 3 ir 5 dalyse, II priedo 4 dalyje nurodytos pozicijos, susijusios su atpirkimo sandoriais ir vertybinių popierių bei biržos prekių, kurių pagrindą sudaro vertybiniai popieriai arba biržos prekės, įtrauktos į prekybos knygą, kaip apibrėžta a punkte, skolinimu, taip pat pozicijos, susijusios su toje pačioje dalyje apibūdintais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais bei vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimosi operacijomis, jeigu tam pritaria kompetentingos institucijos ir jeigu jos atitinka i, ii, iii ir v arba iv ir v punktuose pateiktas sąlygas:

i)       pozicijos kiekvieną dieną įvertinamos pagal rinkos kainas remiantis II priede nustatyta tvarka;

ii)      užstatas yra koreguojamas, kad būtų atsižvelgiama į atitinkamoje sutartyje ar sandoryje naudojamų vertybinių popierių arba biržos prekių vertės esminius pasikeitimus, vadovaujantis kompetentingoms institucijoms priimtina taisykle;

iii)     sutartyje arba sandoryje numatoma, jog įstaigos pretenzijos yra nedelsiant ir automatiškai tarpusavyje užskaitomos su kitos sandorio šalies pretenzijomis, jeigu pastaroji nesilaiko įsipareigojimų;

iv)     atitinkamą sutartį ar sandorį tarpusavyje sudaro profesionalai;

v)      tokios sutartys ir sandoriai apsiriboja patvirtinimu ir tinkamu jų naudojimu, o dirbtiniai sandoriai, ypač netrumpalaikiai, neįtraukiami; ir

c)      tokios pozicijos kaip mokesčiai, komisiniai, palūkanos, dividendai bei privalomi įnašai, prekiaujant išvestinėmis finansinėmis priemonėmis biržoje, tiesiogiai susijusios su prekybos knygos pozicijomis, nurodytomis šios direktyvos II priedo 6 dalyje.

              Tam tikros pozicijos įtraukiamos arba neįtraukiamos į prekybos knygą vadovaujantis objektyviomis procedūromis, kurioms prireikus priskiriami atitinkamos įstaigos apskaitos standartai, o šias procedūras bei nuoseklų jų laikymąsi tikrina kompetentingos institucijos;

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

7.           patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ir finansų įstaiga yra apibrėžiamos pagal Direktyvos 92/30/EEB 1 straipsnį;

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 8 dalis (pritaikytas)

8.           finansinė kontroliuojanti bendrovė yra finansų įstaiga, kurios visos dukterinės įmonės arba didžioji jų dalis yra kredito įstaigos, investicinės įmonės arba kitos finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra kredito įstaiga arba investicinė įmonė;

ònaujas

f)       „patronuojanti investicinė įmonė valstybėje narėje“ – investicinė įmonė, turinti dukterinę įmonę – įstaigą arba kitą finansų įstaigą – arba dalyvaujanti valdant šių subjektų kapitalą ir kuri pati nėra dukterinė įmonė kitos įstaigos, turinčios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, ir kurios kapitalą valdant nedalyvauja jokia kita įstaiga, turinti leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje;

g)      ES patronuojanti investicinė įmonė – patronuojanti investicinė įmonė valstybėje narėje, kuri nėra kitos įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė ir kurios kapitalą valdant nedalyvauja jokia kita įstaiga, gavusi leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje;

ê93/6/EEB 2 straipsnio 9 dalis (pritaikytas)

9.           rizikos koeficientai yra kredito rizikos laipsniai, kurie taikomi atitinkamoms sandorio šalims pagal Direktyvą 89/647/EEB. Tačiau turtui, kurį sudaro pretenzijos investicinėms įmonėms arba pripažintoms trečiosios šalies investicinėms įmonėms, kitoms su šiomis įmonėmis susijusioms pozicijoms bei pozicijai, atsirandančiai dėl sandorių su pripažintais kliringo rūmais arba biržomis, taikomas toks pat rizikos koeficientas, kaip ir koeficientas, nustatytas tam atvejui, kai atitinkama sandorio šalis yra kredito įstaiga;

ê 98/33/EB 3 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

10h)  nebiržinės išvestinės finansinės priemonės − nebalansiniai straipsniai, Ö įtraukti į Direktyvos [2000/12/EB] IV priedo sąrašą, išskyrus straipsnius, kuriems pagal tos direktyvos III priedo 2 dalį priskiriama nulinė rizikos vertė; Õ kuriems pagal Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą yra taikomi minėtos direktyvos II priede išdėstyti metodai;

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

11.i)  reguliuojama rinka yra Ö − Õ rinka, kuri atitinka Direktyvos 93/22/EEB 1 straipsnio 13 dalyje pateiktą apibrėžimą Ö apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 dalyje Õ ;

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

12.         pripažįstamos pozicijos - tai ilgosios ir trumposios turto pozicijos, nurodytos Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 1 dalies b punkte, ir investicinių įmonių arba pripažintų trečiųjų šalių investicinių įmonių išleistų skolos finansinių priemonių ilgosios ir trumposios pozicijos. Pripažįstamos pozicijos taip pat reiškia ilgąsias ir trumpąsias skolos finansinių priemonių pozicijas, jeigu tokios finansinės priemonės atitinka šias sąlygas: pirma, jos turi būti įregistruotos bent vienoje reguliuojamoje valstybės narės rinkoje arba vertybinių popierių biržoje, esančioje trečiojoje šalyje, jeigu minėtą biržą pripažįsta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos; antra, atitinkamos įstaigos nuomone, abi pozicijos turi būti laikomos pakankamai likvidžiomis ir, atsižvelgiant į emitento mokumo būklę, joms turi būti nustatytas tam tikras įsipareigojimų neįvykdymo rizikos laipsnis, kuris atitinka riziką, nustatytą turtui, nurodytam Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 1 dalies b punkte, arba yra už šią riziką mažesnis; finansinių priemonių įvertinimo būdą turi atidžiai išanalizuoti kompetentingos institucijos, kurios atmeta įstaigos sprendimą, jeigu, jų nuomone, su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis susijęs įsipareigojimų nevykdymo rizikos laipsnis yra per didelis, kad jas būtų galima priskirti pripažįstamoms pozicijoms.

              Nepaisant pirmiau minėtų sąlygų ir iki tolesnio derinimo, kompetentingos institucijos turi teisę laikyti pripažįstamomis pozicijomis tas priemones, kurios yra pakankamai likvidžios ir kurioms dėl atitinkamos emitento mokumo būklės priskiriamas toks įsipareigojimų nevykdymo rizikos laipsnis, kuris atitinka turto, nurodyto Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 1 dalies b punkte, riziką arba yra už ją mažesnis. Tokio masto įsipareigojimų, susijusių su šiomis priemonėmis, nevykdymo riziką turi būti nustačiusios mažiausiai dvi kompetentingų institucijų pripažintos kredito reitingo agentūros arba tik viena tokia kredito reitingo agentūra, jeigu jokia kita kompetentingų institucijų pripažinta reitingo agentūra nėra blogiau įvertinusi minėtų priemonių.

              Tačiau kompetentingos institucijos gali nesilaikyti ankstesniame sakinyje numatytos sąlygos, jeigu jos nusprendžia, kad tai nėra tinkama, pavyzdžiui, atsižvelgiant į rinkos, emitento arba emisijos ypatybes ar į kurį nors šių ypatybių derinį.

              Be to, kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos taikytų maksimalų rizikos koeficientą, nurodytą šios direktyvos I priedo 14 dalies 1 lentelėje, toms finansinėms priemonėms, kurios susijusios su ypatinga rizika dėl nepakankamo jų emitento mokumo ar dėl jų likvidumo.

              Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos reguliariai pateikia Tarybai ir Komisijai informaciją apie pripažįstamų pozicijų įvertinimui naudojamus metodus, ypač apie tuos metodus, kurie naudojami įvertinti emisijos likvidumą bei emitento mokumą;

13.         centrinės valdžios pozicijos yra Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos turto ilgosios ir trumposios pozicijos, taip pat turto pozicijos, kurioms taikomas 0 % rizikos koeficientas pagal tos pačios direktyvos 7 straipsnį;

ê93/6/EEB 2 straipsnio 14 dalis (pritaikytas)

14.j)  konvertuojamas vertybinis popierius yra Ö − Õ toks vertybinis popierius, kuris, savininko pasirinkimu, gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių, paprastai į emitento akcijas;

ê 98/31/EB 1 straipsnio 1 dalies b punktas (pritaikytas)

15.k) varantas − garantija, kuri suteikianti jos turėtojui teisę pirkti pagrindinius vertybinius popierius už nustatytą kainą iki varanto galiojimo termino pabaigos Ö ir Õ už ją kurią galima atsiskaityti pristatant pačius pagrindinius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą;

16. l) finansavimas parduodamų atsargų sąskaita − pozicijos, pagal kurias realios atsargos parduodamos pagal išankstinį sandorį, o finansavimo kaina įšaldoma iki išankstinio pardavimo sandorio datos;

ê 98/31/EB 1 straipsnio 1 dalies c punktas

17.m)   atpirkimo sandoris ir atvirkštinis atpirkimo sandoris − bet koks sandoris, pagal kurį įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įstaiga negali perduoti arba užstatyti tam tikrų vertybinių popierių arba biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią pardavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiai įstaigai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai įstaigai − atvirkštinis atpirkimo sandoris.;

ê93/6/EEB 2 straipsnio 17 dalies 2 pastraipa

              Atvirkštinio atpirkimo sandoris yra laikomas profesionalų tarpusavio sandoriu, kai sandorio šaliai Bendrijos mastu taikoma rizikos ribojimo principais pagrįsta priežiūra, kai sandorio šalis yra A zonai priklausanti kredito įstaiga, kaip nurodyta Direktyvoje 89/647/EEB, kai ji yra pripažinta trečiosios šalies investicinė įmonė arba kai sandoris yra sudarytas su pripažintais kliringo rūmais arba birža;

ê 98/31/EB 1 straipsnio 1 dalies d punktas

18.n) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis − bet koks sandoris, kurio metu įstaiga arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba biržos prekes už atitinkamą užstatą užtikrinimo priemonę, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; toks sandoris vertybinius popierius arba biržos prekes perduodančiai įstaigai yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o įstaigai, kuriai tokie vertybiniai popieriai arba biržos prekės perduodami − vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

ê 98/31/EB 1 straipsnio 1 dalies d punktas

              Vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis yra laikomas profesionalų tarpusavio sandoriu, kai sandorio šaliai atžvilgiu Bendrijos lygiu yra taikomas rizikos ribojimo principais pagrįstas veiklos koordinavimas arba kai sandorio šalis yra A zonai priklausanti kredito įstaiga, kaip nurodyta Direktyvoje 89/647/EEB, arba kai ji yra pripažinta trečiosios šalies investicinė įmonė, arba kai sandoris yra sudarytas su pripažintais kliringo namais arba birža;

ê93/6/EEB 2 straipsnio 19 dalis (pritaikytas)

19.o) kliringo narys yra Ö − Õ biržos ar kliringo rūmų narys, palaikantis tiesioginius sutartinius santykius su pagrindine sandorio šalimi (rinkos garantu); ne kliringo nariai privalo savo prekybą vykdyti per kliringo narį;

ê93/6/EEB 2 straipsnio 20 dalis (pritaikytas)

ð naujas

20.p)

vietinė įmonė yra Ö − Õ įmonė, tik savo sąskaita veikianti finansinių būsimųjų ateities ir pasirinktiniųimo sandorių biržoje ð arba kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat pinigų rinkose, turėdama vienintelį tikslą apdrausti pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, ï arba tokia, kuri veikia kitų tos pačios biržos ð tų rinkų ï narių sąskaita arba nustato jiems kainą ir ð kuri ï turi tosų pačiosų biržos ð rinkų ï kliringo narioų suteiktas garantijas., ð kai ï        Aatsakomybę už tokiosų įmonėsių sudarytų sutarčių vykdymą turi prisiimti Ö prisiima Õ tosų pačiosų biržos ð rinkų ï kliringo narysiai ir į tokias sutartis turi būti atsižvelgiama, apskaičiuojant kliringo nario bendrojo kapitalo rodiklius, jeigu vietinės įmonės pozicijos visiškai skiriasi nuo atitinkamų kliringo nario pozicijų;

ê93/6/EEB 2 straipsnio 21 dalis (pritaikytas)

21.q) delta koeficientas (delta) yra Ö − Õ planuojamas pasirinktinioimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinktinioimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui;

ê93/6/EEB 2 straipsnio 22 dalis (pritaikytas)

22.        

Šios direktyvos I priedo 4 dalyje nurodyta ilgoji pozicija yra tokia pozicija, kuriai įstaiga yra nustačiusi palūkanų normą, kurią ji gaus tam tikru laiku ateityje, o trumpoji pozicija yra tokia pozicija, kuriai įstaiga nustato palūkanų normą, kurią ji mokės tam tikru metu ateityje;

ê93/6/EEB 2 straipsnio 23 dalis (pritaikytas)

23.r) nuosavos lėšos yra Ö − Õ nuosavos lėšos, kurios apibūdintos Direktyvoje 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] Õ. Šis apibrėžimas gali būti pakeistas atsiradus šios direktyvos V priede nurodytoms aplinkybėms;

ê 93/6/EB 2 straipsnio 24 ir 25 dalys (pritaikytas)

24.       pradinį kapitalą sudaro Direktyvos 89/299/EEB 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas kapitalas;

25        pirminės nuosavos lėšos yra Direktyvos 89/299/EEB 2 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta suma, atėmus 9, 10 ir 11 punktų sumą;

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 26 dalis

26.s)  kapitalas yra nuosavos lėšos;.

ê93/6/EEB 2 straipsnio 27 dalis (pritaikytas)

27.     modifikuota trukmė apskaičiuojama pagal formulę, pateiktą šios direktyvos I priedo 26 dalyje.

ò naujas

Konsoliduotos priežiūros tikslais sąvoka investicinė įmonė apima pripažintas trečiųjų šalių investicines įmones.

Taikant pirmos dalies e punktą, finansinių priemonių sąvoka apima ir pirminės rinkos finansines priemones arba pinigų rinkos priemones, ir išvestines finansines priemones, kurių vertė nustatoma remiantis pagrindinės finansinės priemonės kaina arba kitų pagrindinių straipsnių norma, indeksu arba kaina, ir būtinai apima Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodytas priemones.

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 7 ir 8 dalys (pritaikytas)

2.         ÖSąvokos Õ patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė, Ö turto valdymo bendrovė Õ ir finansų įstaiga yra apibrėžiamos Ö apima įmones, kaip apibrėžta Direktyvos [2000/12/EB] 4 straipsnyje Õ pagal Direktyvos 92/30/EEB 1 straipsnį.

ÖSąvokos Õ finansų hodingo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė Ö, patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir papildomas paslaugas teikianti įmonė Õ yra finansų įstaiga, kurios visos dukterinės įmonės arba didžioji jų dalis yra kredito įstaigos, investicinės įmonės arba kitos finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra kredito įstaiga arba investicinė įmonė Ö apima įmones, kaip apibrėžta direktyvos [2000/12/EB] 4 straipsnyje, jei visos nuorodos į kredito įstaigas pakeičiamos nuorodomis į įstaigas. Õ

ò naujas

3.         Direktyvą [2000/12/EB] taikant grupėms, nurodytoms 2 straipsnio 1 dalyje, kurių sudėtyje nėra kredito įstaigų, taikomi šie apibrėžimai:

ê 2002/87/EB 26 straipsnis (pritaikytas)

1.a)   finansų holdingo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė − finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos dukterinės įmonės yra investicinės firmos arba kitos finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra investicinė firma, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos dDirektyvoje 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros[18],;

2. b)  mišrią veiklą vykdanti holdingo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė − patronuojanti įmonė, kitokia nei finansų holdingo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba investicinė firma ar mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB, kurios bent viena iš dukterinių bendrovių yra investicinė firma,;

3. c)  kompetentingos institucijos yra − nacionalinės institucijos, kurioms pagal įstatymus ar kitus teisės aktus suteikti įgaliojimai atlikti investicinių įmonių priežiūrą,.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

ÖII SKYRIUS Õ

PRADINIS KAPITALAS

ê93/6/EEB 2 straipsnio 24 dalis (pritaikytas)

4 straipsnis

1. Pradinį kapitalą sudaro Direktyvos 89/299/EEB Ö[2000/12/EB]Õ 2 Ö 57 Õ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 Ö a ir b Õ punktuose nurodytas kapitalas.

ê 93/6/EEB 3 straipsnio 1 ir 2 dalys (pritaikytas)

5 straipsnis

1.         Pradinį kapitalą, kurį sudaro 125 000 ekiu Ö EUR Õ, privalo turėti investicinės įmonės, Ö kurios nevykdo veiklos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, savo sąskaita arba negarantuoja finansinių priemonių emisijų išplatinimo besąlyginių įsipareigojimų pagrindu, bet Õ kurios saugančioso klientų pinigus ir (arba) vertybinius popierius ir siūlančioso vieną arba daugiau iš toliau išvardytų paslaugų:

a)      priimti ir persiųsti investuotojų pavedimus dėl finansinių priemonių;

b)      vykdyti investuotojų pavedimus dėl finansinių priemonių;

c)      valdyti investicijų į finansines priemones individualius portfelius.

su sąlyga, kad jos nevykdo veiklos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, savo sąskaita arba negarantuoja finansinių priemonių emisijų išplatinimo besąlyginių įsipareigojimų pagrindu.

Ne prekybos knygos finansinių priemonių pozicijų turėjimas, norint investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas šio straipsnio 1 arba 2 dalyse nurodyta veikla.

2.         Tačiau kKompetentingos institucijos gali leisti investicinei įmonei, vykdančiai investuotojų pavedimus dėl finansinių priemonių, laikyti tokias finansines priemones savo sąskaitoje, jeigu Ö įvykdomos šios sąlygos Õ :

a)      tokios pozicijos atsiranda tik dėl to, kad įmonei nepavyko tiksliai suderinti investuotojų pavedimų;

b)      visų tokių pozicijų bendroji rinkos vertė negali būti didesnė kaip 15 % įmonės pradinio kapitalo;

c)      įmonė vykdo šios direktyvos 4 ir 5 Ö 18, 20 ir 28 Õ straipsniuose numatytus Ö nustatytus Õ reikalavimus; ir

d)      tokios pozicijos yra atsitiktinio ir laikino pobūdžio ir yra griežtai apribotos laikotarpiu, kuris reikalingas įvykdyti atitinkamą sandorį.

Ne prekybos knygos finansinių priemonių pozicijų turėjimas, norint investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas šio straipsnio 1 arba 3 dalyse nurodyta veikla.

3.2       Valstybės narės gali sumažinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą iki 50 000 ekiu Ö EUR Õ tais atvejais, kai įmonė neturi leidimo laikyti klientų pinigų arba vertybinių popierių, taip pat neturi leidimo veikti savo sąskaita arba garantuoti naujos vertybinių popierių emisijos išplatinimo.

ê93/6/EEB 3 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

3. Visos kitos investicinės įmonės privalo turėti 730 tūkstančių ekiu pradinį kapitalą.

ê 2004/39/EB 67 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

6 straipsnis

4. Šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos įmonės Ö Vietinės įmonės Õ privalo turėti 50 000 EUR pradinį kapitalą, jeigu jos naudojasi įsisteigimo arba paslaugų teikimo laisve, nurodyta Direktyvos 2004/39/EB 31 arba 32 straipsniuose.

ê 2004/39/EB 67 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

7 straipsnis

Iki Direktyvos 93/6/EB pakeitimo, 2 Ö 3 Õ straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodytos įmonės privalo turėti:

a)           50 000 EUR pradinį kapitalą; arba

b)           profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visoje Bendrijos teritorijoje ar kitą panašią garantiją, numatančią atsakomybę už profesinį aplaidumą, siekiančią mažiausiai 1 000 000 EUR sumą kiekvienam ieškiniui ir 1 500 000 EUR per metus bendrai visiems ieškiniams; arba

c)           pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo kombinaciją, atitinkančią a ar b punkte nurodytą dydį.

Komisija periodiškai patikslina šioje dalyje nurodytas sumas, siekdama atsižvelgti į Eurostato skelbiamus Europos vartotojų kainų indekso pokyčius, atitinkančius tuo pat metu vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/92/EB[19] (*) 4 straipsnio 7 dalimi padarytus pakeitimus.

Ö8 straipsnis Õ

Jeigu 2 Ö 3 Õ straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta investicinė įmonė įregistruojama taip pat vadovaujantis Direktyva 2002/92/EB, ji turi atitikti tos direktyvos 4 straipsnio 3 dalį ir turėti:

a)           25 000 EUR pradinį kapitalą; arba

b)           profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visoje Bendrijos teritorijoje ar kitą panašią garantiją, numatančią atsakomybę už profesinį aplaidumą, siekiančią mažiausiai 500 000 EUR sumą kiekvienam ieškiniui ir 750 000 EUR per metus bendrai visiems ieškiniams; arba

c)           pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo kombinaciją, atitinkančią a ar b punkte nurodytą dydį.

ê93/6/EEB 3 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

9 straipsnis

Visos kitos investicinės įmonės privalo turėti 730 000 ekiu Ö EUR Õ pradinį kapitalą.

ê 93/6/EEB 3 straipsnio 5−8 dalys (pritaikytas)

10 straipsnis

1.         ÖTaikydamos išlygą 5 straipsnio 1 ir 3 daliai bei 6 ir 9 straipsniams, Õ Nepaisant šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytų sąlygų, valstybės narės gali ir toliau leisti veikti investicinėms įmonėms bei šio straipsnio 4 dalyje Ö 6 straipsnyje Õ nurodytoms įmonėms, veikusioms prieš Ö 1995 m. gruodžio 31 d. Õ pradedant taikyti šią direktyvą, net jei tokių įmonių nuosavos lėšos mažesnės už šio straipsnio 1−4 dalyse Ö 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6 ir 9 straipsniuose Õ nustatytą pradinio kapitalo dydį.

Tokių įmonių nuosavos lėšos negali būti mažesnės negu didžiausias bazinis dydis, apskaičiuotas po šios dDirektyvos Ö 1993/6/EEB Õ paskelbimo dienos. Minėtas bazinis dydis yra lygus vidutiniam nuosavų lėšų dydžiui, esančiam kiekvieną dieną, kuris apskaičiuojamas šešių mėnesių laikotarpiu iki apskaičiavimo dienos. Jis apskaičiuojamas kas pusę metų atsižvelgiant į atitinkamą praėjusį laikotarpį.

2.         Jeigu šio straipsnio 5 Ö 1 Õ dalyje nurodytos įmonės kontrolę perima kitas nei anksčiau ją kontroliavęs fizinis arba juridinis asmuo, tokios įmonės nuosavos lėšos turi siekti bent jau šio straipsnio 1-4 dalyse Ö 5 straipsnio 1 ir 3 dalyje bei 6 ir 9 straipsniuose Õ nustatytą dydį, išskyrus toliau išvardytus atvejus:   pirmojo perdavimo pagal paveldėjimo teisę, atliekamo pradėjus taikyti šią direktyvą Ö po 1995 m. gruodžio 31 d. Õ, atveju, gavus kompetentingų institucijų pritarimą, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų po tokio perdavimo.;

ii)           keičiantis bendrijos struktūrai, jeigu tuo metu, kai pradedama taikyti ši direktyva, bent vienas iš partnerių lieka bendrovėje, ne ilgiau kaip 10 metų pradėjus taikyti šią direktyvą.

3.         Tačiau, eEsant specialioms aplinkybėms ir gavus kompetentingų institucijų sutikimą, dviejų arba daugiau investicinių įmonių ir (arba) šio straipsnio 4 dalyje Ö 6 straipsnyje Õ nurodytų įmonių susijungimo atveju, po susijungimo susikūrusios įmonės nuosavos lėšos nebūtinai turi siekti šio straipsnio 1-4 dalyse Ö 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6 ir 9 straipsniuose Õ nustatytą dydį. Vis dėlto per bet kurį laikotarpį, kurio metu nebuvo pasiekti 1-4 dalyse Ö 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6 ir 9 straipsniuose Õ nurodyti dydžiai, naujos įmonės, susikūrusios po susijungimo, nuosavos lėšos negali būti mažesnės už įmonių nuosavų lėšų, buvusių susijungimo metu, bendrą dydį.

4.         Investicinių įmonių bei šio straipsnio 4 dalyje Ö 6 straipsnyje Õ nurodytų įmonių nuosavos lėšos negali būti mažesnės negu šio straipsnio 1-5 dalyse bei 7 dalyje Ö 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 6 ir 9 straipsniuose bei 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse Õ nustatyti dydžiai.

Tačiau jeigu nuosavos lėšos nesiekia nustatytų dydžių, kompetentingos institucijos gali, jeigu leidžia aplinkybės, nustatyti tokioms įmonėms ribotos trukmės laikotarpį, per kurį jos turi ištaisyti savo padėtį arba nutraukti veiklą.

ò naujas

III SKYRIUS

PREKYBOS KNYGA

11 straipsnis

1.         Įstaigos prekybos knygą sudaro visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurios laikomos prekybos tikslais arba siekiant nuo rizikos apdrausti kitas prekybos knygos pozicijas, kurios turi arba nebūti susaistytos jokiais prekybą jomis ribojančiais susitarimais, arba būti apdraustos.

2.         Prekybos tikslais laikomos pozicijos − tai pozicijos, kurios specialiai laikomos ketinant per trumpą laiką jas perparduoti ir (arba) tikintis gauti pelno dėl dabartinių ir (arba) tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų. Sąvoka „pozicijos“ apima savo sąskaita įgytas pozicijas, pozicijas, atsiradusias dėl klientų aptarnavimo ir rinkos formavimo.

3.         Prekybinė veikla apibrėžiama įstaigos strategijoje, politikoje ir procedūrose, kurios parengiamos pozicijos ar portfelio valdymo pagal VII priedo A dalį tikslais.

4.         Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolę, skirtą jų prekybos knygai tvarkyti pagal VII priedo B dalį.

5.         Į prekybos knygą gali būti įtrauktos vidinio apsidraudimo pozicijos, ir šiuo atveju taikoma VII priedo C dalis.

ònaujas

IV SKYRIUS

NUOSAVOS LĖŠOS

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 25 dalis (pritaikytas)

12 straipsnis

Pirminės nuosavos lėšos yra Direktyvos 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] Õ 2 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose Ö 57 straipsnio a−c punktuose Õ nurodyta suma, atėmus 9, 10 ir 11 Ö i−k Õ punktų sumą.

ònaujas

Komisija ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia atitinkamą pasiūlymą dėl šio skyriaus dalinio pakeitimo.

ê93/6/EEB V priedo pirma ir antra dalys (pritaikytas)

ðnaujas

13 straipsnis

1.         ðAtsižvelgiant į šio straipsnio 2−5 dalis ir 14−17 straipsnius ï , Iinvesticinių įmonių bei kredito įstaigų nuosavos lėšos apibrėžiamos Ö nustatomos Õ pagal Direktyvą 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] Õ.

Be to, pirma pastraipa taikoma investicinėms įmonėms, kurių teisinė forma nėra viena iš išvardytų Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB 1 straipsnio 1 dalyje.

ê 93/6/EEB V priedo 1 dalies 2 pastraipa, 2−5 dalys (pritaikytas)

è1 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 4 dalies a ir b punktai

ðnaujas

2.         è1 Nepaisydamos Ö Taikydamos išlygą Õ 1 dalies nuostatųoms, kompetentingos institucijos gali leisti, kad įstaigos, privalančios vykdyti Ö pagal 21 ir 28−32 straipsnius bei I ir III−VI priedus Õ apsakičiuotus I, II, III, IV, VI, VII ir VIII prieduose nustatytus nuosavų lėšų Ö kapitalo Õ reikalavimus, naudotų alternatyvų nuosavų lėšų nustatymo būdą, bet tik tam tikslui apibrėžimą naudotų tik įgyvendindamos minėtus reikalavimus. çJokia Ö tam tikslui naudojama Õ nuosavų lėšų dalis, numatyta reikalavimams vykdyti, tuo pačiu metu negali būti naudojama kitiems Ö kapitalo Õ nuosavų lėšų reikalavimams vykdyti.

Išskyrus šios dalies d punktą, kurį atimti kompetentingos institucijos gali leisti savo nuožiūra, aAlternatyvus nuosavų lėšų apibrėžimas Ö nustatymas − tai Õ apima toliau pateikiamuose šios dalies a, b ir c punktus a−c punktuose nurodytų elementų suma, atėmus d punkte nurodytą elementą, kurį atimti kompetentingos institucijos gali leisti savo nuožiūra:

a)      nuosavos lėšos, apibūdintos Direktyvoje 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] Õ, išskyrus tik pastarosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktų Ö 57 straipsnio l−p punktų Õ taikymą toms investicinėms įmonėms, iš kurių reikalaujama iš šios dalies a, b ir c punktų sumos atimti d punktą;

b)      įstaigos grynasis prekybos knygos pelnas, atėmus visus galimus mokesčius ar dividendus, ir grynąjį nuostolį, susidariusį dėl įstaigos kitos veiklos, su sąlyga, kad nė viena iš šių sumų nepriskirta šios dalies a punktui pagal Direktyvos 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] 57 straipsnio b arba k punktus Õ 2 straipsnio 1 dalies 2 arba 11 punktus;

c)      subordinuotos paskolos ir (arba) šio priedo 5 dalyje nurodyti punktai, kuriems taikomos šio priedo 3-7 Ö ir 4 Õ dalyse Ö bei 14 straipsnyje Õ išdėstytos sąlygos;

d)      šio priedo 8 dalyje Ö 15 straipsnyje Õ apibūdintą Ö nurodytas Õ nelikvidus turtas.

3.         Šio priedo 2 dalies c punkte nurodyto subordinuotų paskolų kapitalo pradinis terminas yra ne mažiau kaip dveji metai. Šis kapitalas turi būti visiškai apmokėtas, o į subordinuotos paskolos sutartį neturi būti įtraukta jokia sąlyga, numatanti, jog esant tam tikroms nurodytoms aplinkybėms, išskyrus įstaigos likvidavimą, paskola turi būti grąžinta prieš nustatytą grąžinimo dieną, išskyrus atvejus, kai tokiam paskolos grąžinimui pritaria kompetentingos institucijos. Tuo atveju, jeigu, grąžinus paskolą, atitinkamos įstaigos nuosavos lėšos sudarytų mažiau kaip 100 % visų tos įstaigos reikalavimų, kuriuos turi vykdyti įstaiga, dydžio, negali būti grąžinama nei pagrindinė subordinuotos paskolos suma, nei jos palūkanos.

Be to, jeigu įstaigos nuosavos lėšos pasidaro mažesnės kaip 120 % bendro Ö kapitalo Õ reikalavimo, kurį turi vykdyti įstaiga, dydžio, ji apie bet kokį subordinuotų paskolų kapitalo grąžinimą informuoja kompetentingas institucijas.

4.         2 dalies c punkte minimas subordinuotų paskolų kapitalas negali viršyti didžiausios 150 % pirminių nuosavų lėšų sumos, laikomos I, II, III, IV, VI, VII ir VIII Ö pagal 21 ir 28−32 straipsnius bei I−VI priedus apskaičiuotiems Õ prieduose nustatytiems reikalavimams įvykdyti, ir gali priartėti prie šio maksimalaus dydžio tik tam tikromis aplinkybėmis, kurios yra priimtinos atitinkamoms institucijoms.

5.         Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pakeisti šio priedo 3 ir 4 dalyse Ö 2 dalies c punkte Õ nurodytą subordinuotų paskolų kapitalą elementais, kurie nurodyti Direktyvos 89/299/EEB 2 straipsnio 1 dalies 3 ir 5-8 punktuose Ö [2000/12/EB] 57 straipsnio d−h punktuose Õ .

ê 98/31/EB priedo 4 dalies c punktas (pritaikytas)

14 straipsnis

1.         Kompetentingos institucijos gali leisti investicinėms įmonėms viršyti 4 dalyje nustatytą Ö 13 straipsnio 4 dalyje nurodytą Õ subordinuotų paskolų kapitalo maksimalų dydį, jeigu, jų nuomone, toks viršijimas rizikos ribojimo požiūriu yra leistinas ir jeigu tokio subordinuotų paskolų kapitalo ir 5 dalyje Ö 13 straipsnio 5 dalyje Õ minimų punktų bendra suma neviršija 200 % pirminių nuosavų lėšų, laikomų I, II, III, IV, VI, VII ir VIII prieduose nustatytiems Ö pagal 21 ir 28−32 straipsnius bei I ir III−VI priedus apskaičiuotiems reikalavimams vykdyti Õ , arba 250 % tos pačios sumos, jeigu investicinės įmonės, skaičiuodamos nuosavas lėšas, atima Ö 13 straipsnio Õ 2 dalyje nurodytą d punktą.

2.         Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigai viršyti 4 dalyje nustatytą Ö 13 straipsnio 4 dalyje nurodytą Õ subordinuotų paskolų kapitalo maksimalų dydį, jeigu, jų nuomone, toks viršijimas rizikos ribojimo požiūriu yra leistinas, ir jeigu tokio subordinuotų paskolų kapitalo ir 5 dalyje minimų Ö Direktyvos [2000/12/EB] 57 straipsnio d−h punktų Õ bendra suma neviršija 250 % pirminių nuosavų lėšų, laikomų Ö pagal 28−32 straipsnius ir I bei III−VI priedus apskaičiuotiems Õ I, II, III, VI, VII ir VIII prieduose nustatytiems reikalavimams vykdyti.

ê 93/6/EEB V priedo 8 dalis (pritaikytas)

15 straipsnis

Nelikvidus turtas Ö , kaip nurodyta 12 straipsnio 2 dalies d punkte, apima: Õ

a)      ilgalaikisį materialusų turtasą, (išskyrus žemę bei pastatus, kuriuos gali būti leista laikyti už jais apdraustas paskolas),;

b)      turtasą, turimasą kredito bei finansų įstaigose, įskaitant subordinuotas pretenzijas šioms įstaigoms, kurios gali būti priskirtos tokių įstaigų nuosavoms lėšoms, jeigu jos nebuvo atskaičiuotos pagal Direktyvos Ö [2000/12/EC] 57 straipsnio l−p punktus Õ 89/299/EEB 2 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktus arba pagal šio priedo 15 dalies iv punktą Ö šios direktyvos 15 straipsnio d punktą Õ ;

c)      turtasą, turimasą kitose įmonėse ir investicijosas į kitas įmones, išskyrus kredito bei kitas finansų įstaigas, jei negali būti iš karto realizuojamas,;

d)      trūkumaius dukterinėse įmonėse,;

e)      indėliaius, išskyrus tuos, kurie gali būti grąžinami per 90 dienų, neįskaitant mokėjimų, susijusių su būsimaisiais ateities arba pasirinktiniaisimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas,;

f)       paskolosas ir kitosas gautinosas sumosas, išskyrus tas, kurios turi būti grąžintos per 90 dienų,;

g)      realiosas atsargosas, jeigu joms Ö jau Õ netaikomi šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyti kapitalo reikalavimai Ö , kurie yra ne mažiau griežti už tuos, kurie nurodyti 18−20 straipsniuose Õ ir jeigu tokie reikalavimai nėra griežtesni už 4 straipsnio 1 dalies iii punkte nurodytus reikalavimus.

ê93/6/EEB V priedo 8 dalies antros įtraukos antra pastraipa (pritaikytas)

ÖTaikydamos b punktą, Õ Kkompetentingos institucijos gali šios nuostatos netaikyti, jeigu investicinė įmonė yra laikinai įsigijusi kredito ar finansų įstaigos akcijų ir jeigu tai traktuojama kaip finansinė parama, skirta atitinkamai įstaigai reorganizuoti ir išgelbėti. Kompetentingos institucijos gali netaikyti šios nuostatos ir tuo atveju, jeigu akcijos yra įtrauktos į investicinės įmonės prekybos knygą,.

ê 93/6/EEB V priedo 9 dalis (pritaikytas)

16 straipsnis

9. Investicinės įmonės, priskiriamos įstaigoms, kurioms Ö suteikta teisė Õ netaikomiyti šios direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje apibūdinti Ö 22 straipsnyje numatytų Õ reikalavimaių, savo nuosavas lėšas apskaičiuoja pagal šio priedo 1-8 dalis Ö 13−15 straipsnius Õ taikydamos toliau pateikiamusas pakeitimus nuostatas:

a)i)    atimamas šio priedo 2 dalies Ö 13 straipsnio 2 dalies Õ d punkte nurodytas nelikvidus turtas;

b)ii)   šio priedo 2 dalies Ö 12 straipsnio 2 dalies Õ a punkte nurodyta išimtis neapima tų Direktyvos 89/299/EEB 2 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose Ö [2000/12/EB] 57 straipsnio l−p punktuose Õ nurodytų investicinės įmonės turto dalių įmonėse, kurioms taikoma šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje Ö 2 straipsnio 1 dalyje Õ apibūdinta konsoliduota priežiūra;

c)iii) apribojimai, nurodyti Direktyvos 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] Õ 6 Ö 66 Õ straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, apskaičiuojami iš pirminių nuosavų lėšų atimant šios dalies ii punkte apibūdintus Direktyvos 89/299/EEB 2 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktų Ö b punkte nurodytų Direktyvos [2000/12/EB] 57 straipsnio l−p punktų komponentus Õ, kurie priskiriami įmonių pirminėms nuosavoms lėšoms;

d)iv) Direktyvos 89/299/EEB 2 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 Ö [2000/12/EB] 57 straipsnio l−p Õ punktų elementai, apibūdinti c punkte, yra atimami iš pirminių nuosavų lėšų, o ne iš bendros visų elementų sumos, kaip nurodyta Ö nustatyta Õ tos pačios direktyvos 6 Ö 66 Õ straipsnio 1 dalies c punkte, ypač kai tai susiję su reikalavimų, išdėstytų šio priedo 4-7 dalyse Ö šios direktyvos 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei 14 straipsnyje Õ, vykdymu.

ònaujas

17 straipsnis

1.         Jeigu įstaiga, taikydama II priedą, pagal riziką įvertintas pozicijas apskaičiuoja pagal Direktyvos [2000/12/EB] 84−89 straipsnių nuostatas, apskaičiavimo, numatyto Direktyvos [2000/12/EB] VII priedo 1 dalies 4 punkte, tikslais taikomos šios nuostatos:

a)      vertės koregavimai, atlikti atsižvelgiant į sandorio šalies kredito kokybę, gali būti įtraukti į vertės koregavimų ir atidėjinių, atliekamų dėl II priede nurodytų pozicijų, sumą;

b)      jei kompetentingos institucijos leidžia, tuo atveju, kai, vertinant į prekybos knygą įtrauktą poziciją, deramai atsižvelgiama į sandorio šalies kredito riziką, sandorio šalies rizikos pozicijos tikėtinas nuostolis yra lygus nuliui.

Taikant a punktą, tokie vertės koregavimai neįtraukiami į minėtų įstaigų nuosavas lėšas, išskyrus atvejus, kai tai daroma pagal a punktą.

2.         Taikant šį straipsnį, taikomi Direktyvos [2000/12/EB] 153 ir 154 straipsniai.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

ÖV SKYRIUS Õ

Ö1 skirsnis Õ

NUOSTATOS DĖL RIZIKOS

ê93/6/EEB 4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa (pritaikytas)

ðnaujas

18 straipsnis

1.         Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įĮstaigos ð privalo turėti ï turėtų nuosavų lėšų, kurios visais atvejais viršytųija arba būtų yra lygios bendrai sumai, gaunamai sudėjus toliau išvardytų punktų sumas:

ê 98/31/EB 1 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

i) a)   jų prekybos knygosje apskaitomai veiklai nustatytų kapitalo reikalavimų sumą, kuri skaičiuojama pagal Ö metodus ir pasirinkimo galimybes, nustatytus 28−32 straipsniuose Õ bei I, II ir VI priedusuose ir prireikus pagal VIII priedąe;

ii) b)  visoms jų veiklos rūšims nustatytų kapitalo reikalavimų sumą, kuri skaičiuojama pagal Ö metodus ir pasirinkimo galimybes, nustatytus Õ III ir VII Ö IV Õ priedusuose ir prireikus pagal VIII priedąe;.

ê 93/6/EEB 4 straipsnio 1 dalies iii ir iv punktai (pritaikytas)

iii)          Direktyvoje 89/647/EEB visoms jų veiklos rūšims nustatytų kapitalo reikalavimų sumą, išskyrus jų prekybos knygos veiklą bei jų nelikvidų turtą, jeigu jis yra atimamas iš nuosavų lėšų pagal šios direktyvos V priedo 2 dalies d punktą;

iv)          šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kapitalo reikalavimų sumą.

ê 93/6/EEB 4 straipsnio 1 dalies iii−iv punktai, antra pastraipa

Nepriklausomai nuo i-iv punktuose nurodytos kapitalo reikalavimų sumos, investicinių įmonių nuosavoms lėšoms keliamas kapitalo reikalavimas negali būti mažesnis už šios direktyvos IV priede nustatytą sumą.

ê 93/6/EEB 4 straipsnio 2−5 dalys

2. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos padengtų riziką, atsirandančią užsiimant veikla, kuri nenumatyta nei šioje direktyvoje, nei Direktyvoje 89/647/EEB ir kuri laikoma panašia į minėtose direktyvose nurodytą riziką, pakankamo dydžio nuosavomis lėšomis.

3. Jeigu įstaigos turimos nuosavos lėšos nesiekia šio straipsnio 1 dalyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo dydžio, kompetentingos institucijos užtikrina, kad atitinkama įstaiga kuo greičiau imtųsi priemonių ištaisyti tokią padėtį.

4. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos sukurtų palūkanų normos rizikos valdymo ir kontrolės sistemas, kurios būtų taikomos visoms jų veiklos rūšims ir kurias tikrintų kompetentingos institucijos.

5. Įstaigos turi įvykdyti kompetentingų institucijų reikalavimus dėl sistemų, kurios padėtų bet kuriuo metu pakankamai tiksliai apskaičiuoti jų finansines pozicijas, įdiegimo.

ê93/6/EEB 4 straipsnio 6 dalis (pritaikytas)

2.         Nepaisant Ö Taikydamos išlygą Õ šio straipsnio 1 dalies reikalavimųams, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms apskaičiuoti jų prekybos knygosje apskaitomai veiklai taikomus kapitalo reikalavimus pagal Direktyvą 89/647/EEB Ö Direktyvos [2000/12/EB] 75 straipsnio a punktą ir šios direktyvos II priedo 6, 7, 8 ir 10 dalis Õ, o ne pagal šios direktyvos I ir II priedų reikalavimus, jeigu Ö prekybos knygosje apskaitomos veiklos apimtis atitinka šiuos reikalavimus Õ :

i) a)   tokių įstaigų prekybos knygosje apskaitoma veikla paprastai neviršija 5 % visos įstaigų veiklos;

ii) b)  visos jų prekybos knygos pozicijos paprastai neviršija 15 milijonų ekiu Ö EUR Õ ; ir

iii)c)  tokių įstaigų prekybos knygosje apskaitoma veikla jokiais atvejais neviršija 6 % visos įstaigų veiklos, o jų prekybos knygos visos pozicijos jokiais atvejais neviršija 20 milijonų ekiu Ö EUR Õ .

ê93/6/EEB 4 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

3.         Siekdamos apskaičiuoti prekybos knygosje apskaitomos veiklos santykį su visa veikla, kaip nurodyta šio straipsnio 6 Ö 2 Õ dalies i ir iii Ö a ir c Õ punktuose, kompetentingos institucijos gali remtis balansinės ir nebalansinės veiklos bendra apimtimi, pelno ir nuostolio ataskaita arba atitinkamų įstaigų nuosavomis lėšomis, arba visais minėtais vertinimais kartu. Apskaičiavus balansinės ir nebalansinės veiklos apimtis, skolos finansinės priemonės įvertinamos pagal jų rinkos kainas arba pagal jų nominalias vertes, akcijos įvertinamos pagal jų rinkos kainą, o išvestinės priemonės − pagal jų pagrindinių priemonių nominalias arba rinkos vertes. Ilgosios ir trumposios pozicijos yra susumuojamos nepaisant jų ženklo.

ê93/6/EEB 4 straipsnio 8 dalis (pritaikytas)

4.         Tuo atveju, jeigu įstaiga ilgesnį laikotarpį viršija šio straipsnio 6 dalies i ir ii punktuose Ö 2 dalies a ir b punktuose Õ nustatytą vieną arba abu apribojimus arba jeigu ji viršija 6 dalies iii punkte Ö 2 dalies c punkte Õ nustatytus vieną arba abu apribojimus, iš jos reikalaujama įvykdyti šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies i punkte Ö 1 dalies a punkte Õ išdėstytus reikalavimus, susijusius su jos prekybos knygosje apskaitoma veikla, o ne reikalavimus, kurie numatyti Direktyvoje 89/647/EEB Ö Direktyvos [2000/12/EB] 75 straipsnio a punkte Õ , ir apie tai informuoti kompetentingą instituciją.

ònaujas

19 straipsnis

1.         Taikant I priedo 14 dalį, atitinkamų subjektų išleistiems skolos vertybiniams popieriams, išreikštiems ir finansuotiems nacionaline valiuta, nacionalinių institucijų nuožiūra gali būti taikomas 0 % rizikos koeficientas.

ê93/6/EEB 11 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

2.         Nepaisant Ö Taikydamos išlygą Õ šios direktyvos I priedo Ö 13 ir Õ 14 dalies reikalavimųams, valstybės narės gali nustatyti specifinės rizikos reikalavimą visoms obligacijoms, kurioms, kaip numatyta Direktyvos 89/647/EEB 11 straipsnio 2 dalyje, taikomas 10 % rizikos koeficientas, Ö kurioms taikomi Direktyvos [2000/12/EB] VI priedo 1 dalies 65−67 punktai Õ , lygų pusei specifinės rizikos reikalavimo, numatyto pripažįstamai pozicijai, kurios likęs išpirkimo terminas yra toks pat, kaip ir likęs iki šios obligacijos išpirkimo Ö, sumažintą direktyvos [2000/12/EB] VI priedo 1 dalies 68 punkte nurodytais procentiniais dydžiais Õ.

ònaujas

3.         Jeigu, kaip nurodyta I priedo 52 dalyje, viena kompetentinga institucija pripažįsta, kad trečiosios šalies kolektyvinio investavimo subjektas atitinka reikalavimus, kitos valstybės narės kompetentinga institucija gali pasinaudoti šiuo pripažinimu ir pati vertinimo neatlikti.

20 straipsnis

1.         Atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis bei šios direktyvos 34 straipsnį, investicinėms įmonėms taikomi Direktyvos [2000/12/EB] 75 straipsnio reikalavimai.

2.         Taikydamos išlygą 1 daliai, kompetentingos institucijos gali leisti, kad investicinės įmonės, neturinčios leidimo teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytas investicines paslaugas, turėtų nuosavų lėšų, kurios visais atvejais būtų didesnės už didesniąją iš toliau nurodytų sumų arba jai lygios:

a)      Direktyvos [2000/12/EB] 75 straipsnio a−c punktuose nurodytų kapitalo reikalavimų sumą(-ai);

b)      šios direktyvos 21 straipsnyje nustatytą(-ai) sumą(-ai).

3.         Taikydamos išlygą 1 daliai, kompetentingos institucijos gali leisti, kad investicinės įmonės, turinčios 9 straipsnyje nurodytą pradinį kapitalą, bet priskiriamos toliau nurodytoms kategorijoms, turėtų nuosavų lėšų, kurios visais atvejais būtų didesnės už tas, kurios gaunamos sudėjus kapitalo reikalavimus, apskaičiuotus pagal Direktyvos [2000/12/EB] 75 straipsnio a−c punktų nuostatas, ir šios direktyvos 21 straipsnyje nustatytą sumą, arba joms lygios:

a)      investicinės įmonės, veikiančios savo sąskaita tam, kad įvykdytų kliento užsakymą, arba siekdamos galimybės naudotis kliringo ir atsiskaitymo sistema arba pripažinta birža, kai veikia kaip tarpininkės arba vykdo kliento užsakymą;

b)      investicinės įmonės:

i)       kurios nelaiko klientų pinigų ar vertybinių popierių;

ii)      kurios veikia tik savo sąskaita;

iii)     kurios neturi išorės klientų;

iv)     už kurių sandorių įvykdymą ir apmokėjimą atsako kliringo įstaiga ir už kurių sandorius garantuoja ta kliringo įstaiga.

4.         Visos kitos Direktyvos [2000/12/EB] V priedo nuostatos, susijusios su operacine rizika, 2 ir 3 dalyse nurodytoms investicinėms įmonėms taikomos ir toliau.

ê 93/6/EEB IV priedas

21 straipsnis

Investicinių įmonių nuosavos lėšos turi sudaryti vieną ketvirtadalį jų praėjusių metų nustatytų pridėtinių išlaidų.

Kompetentingos institucijos gali šį reikalavimą patikslinti tuo atveju, jeigu nuo praėjusių metų įmonės veikloje įvyko esminių pokyčių.

Jeigu įmonė dar nėra baigusi vienerių metų veiklos, įskaitant ir tą dieną, kai ji pradėjo veikti, tuomet reikalavimas yra lygus vienam ketvirtadaliui nustatytų pridėtinių išlaidų, kurios nurodomos jos verslo plane, jeigu kompetentingos institucijos nereikalauja šį planą patikslinti.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Ö2 skirsnis konsoliduotas reikalavimų taikymas Õ

ònaujas

22 straipsnis

1.         Kompetentingos institucijos, iš kurių reikalaujama arba kurioms pavesta vykdyti konsoliduotą 2 straipsnyje nurodytų grupių priežiūrą, gali, įvertinusios kiekvieną atvejį atskirai, kapitalo reikalavimų netaikyti visai grupei, jeigu:

a)      kiekviena tokiai grupei priklausanti investicinė įmonė taiko 16 straipsnyje pateiktą nuosavų lėšų apibrėžimą;

b)      visos tokiai grupei priklausančios investicinės įmonės gali būti priskirtos 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse minimoms kategorijoms;

c)      tokiai grupei priklausančios investicinės įmonės kiekviena atskirai atitinka 18 ir 20 straipsnių reikalavimus ir tuo pat metu iš savo nuosavų lėšų atima visus įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitaip būtų konsoliduoti;

d)      bet kuri finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri yra bet kurios tokiai grupei priklausančios investicinės įmonės patronuojanti įmonė, turi ne mažiau kapitalo, apibrėžiamo kaip Direktyvos [2000/12/EB] 57 straipsnio a−h punktų suma, už tą, kuris gaunamas sudėjus visą turtą, subordinuotas pretenzijas ir finansines priemones buhalterine verte, nurodytas Direktyvos [2000/12/EB] 57 straipsnyje, investicinėse įmonėse, finansų įstaigose, turto valdymo bendrovėse ir papildomas paslaugas teikiančiose įmonėse, kurios kitaip būtų konsoliduotos, ir visus galimus įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitaip būtų konsoliduoti;

Jeigu įvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, kiekviena investicinė įmonė privalo turėti sistemas, reikalingas kapitalo šaltinių bei visų tai grupei priklausančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, investicinių įmonių, finansų įstaigų, turto valdymo bendrovių ir papildomas paslaugas teikiančių įmonių finansavimo valdymui bei kontrolei užtikrinti.

2.         Taikydamos išlygą 1 daliai, kompetentingos institucijos gali leisti, kad bet kuri finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri yra tokiai grupei priklausančios investicinės įmonės patronuojanti įmonė, naudotų mažesnę vertę nei ta, kuri apskaičiuojama pagal 1 dalies d punktą, tačiau jokiu atveju ne mažesnę už tą, kuri gaunama sudėjus reikalavimus, taikomus pagal 18 ir 20 straipsnius atskirai kiekvienai investicinei įmonei, finansų įstaigai, turto valdymo bendrovei ir papildomas paslaugas teikiančiai įmonei, kurie kitaip būtų konsoliduoti, ir visus galimus įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitaip būtų konsoliduoti. Taikant šią dalį, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms taikomi kapitalo reikalavimai yra sąlyginiai kapitalo reikalavimai.

ê 93/6/EEB 7 straipsnio 5 ir 6 dalys (pritaikytas)

23 straipsnis

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės įmonės, priklausančios atitinkamai grupei, kuriai netaikomas šio straipsnio 20 dalyje Ö 22 straipsnyje Õ pateiktas reikalavimas, informuotų jas apie riziką, įskaitant su jų kapitalo šaltiniais bei finansavimu susijusią riziką, kuri gali pabloginti jų finansinę būklę. Jeigu kompetentingos institucijos, remdamosi gauta informacija, nusprendžia, jog minėtų investicinių įmonių finansinė padėtis nėra pakankamai apsaugota, tuomet jos reikalauja, kad investicinės įmonės imtųsi priemonių, o prireikus taikytų ir atitinkamus apribojimus tokių įmonių kapitalo pervedimui tai grupei priklausančioms įstaigoms.

Jeigu kompetentingos institucijos netaiko šio straipsnio 22 dalyje Ö 22 straipsnyje Õ nurodyto reikalavimo atlikti konsoliduotą priežiūrą, jos imasi kitų reikiamų priemonių visos įstaigų grupės, įskaitant ir visų už valstybės narės ribų esančių įmonių, rizikai, pirmiausia didelių paskolų pozicijų rizikai, valdyti.

ònaujas

Jeigu kompetentingos institucijos netaiko 22 straipsnyje nurodyto reikalavimo atlikti konsoliduotą priežiūrą, kiekvienai įmonei atskirai toliau taikomi Direktyvos [2000/12/EB] V antraštinės dalies 5 skyriaus reikalavimai, o investicinių įmonių priežiūrai, kuri atliekama kiekvienai įmonei atskirai, toliau taikomi Direktyvos [2000/12/EB] 124 straipsnio reikalavimai.

ê 93/6/EB 7 straipsnio 7−9 dalys

7. Valstybės narės gali netaikyti 4 ir 5 straipsniuose nustatytų individualių ar pusiau konsoliduotų reikalavimų tai įstaigai, kuri, kaip patronuojanti įmonė, yra prižiūrima konsoliduotai, taip pat ir bet kuriai leidimą veiklai gavusiai ir prižiūrimai tokios įstaigos dukterinei įmonei, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra atliekant patronuojančios įmonės konsoliduotą priežiūrą.

Teisė nevykdyti anksčiau minėtų reikalavimų taip pat yra suteikiama tais atvejais, kai patronuojanti įmonė yra finansinė kontroliuojanti bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje kaip ir įstaiga, jeigu holdingo bendrovei taikoma tokia pati priežiūra kaip ir kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms, pirmiausia - šios direktyvos 4 ir 5 straipsnių reikalavimai.

Abiem atvejais, jeigu yra naudojamasi teise nenustatyti anksčiau nurodyto reikalavimo, turi būti imamasi priemonių, užtikrinančių patenkinamą nuosavų lėšų paskirstymą įstaigų grupėje.

8. Jeigu įstaigos patronuojanti įmonė yra įstaiga, gavusi leidimą veiklai ir veikianti kitoje valstybėje narėje, šiai įstaigai leidimą išdavusios kompetentingos institucijos taiko šios direktyvos 4 ir 5 straipsniuose nurodytas taisykles individualiai arba, kur tinka, pusiau konsoliduotai.

9. Nepaisant šio straipsnio 8 dalies reikalavimų, kompetentingos institucijos, kurios atsako už leidimų išdavimą patronuojančios įmonės dukterinei įmonei, kuri yra įstaiga, gali pagal dvišalį susitarimą perduoti savo atsakomybę už dukterinės įmonės kapitalo pakankamumo bei didelių paskolų priežiūrą toms kompetentingoms institucijoms, kurios leidimą veiklai išdavė patronuojančiai įmonei ir vykdo jos priežiūrą. Apie tokius susitarimus ir jų turinį būtina informuoti Komisiją. Šią informaciją (išskyrus informaciją apie įstaigų grupes, kurios nurodytos šio straipsnio 3 dalyje) Komisija perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Bankininkystės patariamajam komitetui ir Tarybai.

ònaujas

24 straipsnis

Taikydamos išlygą 2 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kompetentingos institucijos investicinėms įmonėms gali netaikyti toje dalyje nustatyto konsoliduoto kapitalo reikalavimo, jeigu visos grupei priklausančios investicinės įmonės gali būti priskirtos 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoms investicinėms įmonėms ir jeigu grupėje nėra kredito įstaigų.

Jeigu įvykdomos pirmos pastraipos sąlygos, reikalaujama, kad patronuojančios investicinės įmonės nuosavos lėšos visais atvejais būtų didesnės už didesnįjį iš toliau nurodytų dviejų konsoliduotų reikalavimų, apskaičiuotų pagal šio skyriaus 3 skirsnį, arba jam lygios:

(a) Direktyvos [2000/12/EB] 75 straipsnio a−c punktuose nurodytų kapitalo reikalavimų sumą(-ai);

(b) 21 straipsnyje nustatytą(-ai) sumą(-ai).

25 straipsnis

Taikydamos išlygą 2 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kompetentingos institucijos investicinėms įmonėms gali netaikyti toje dalyje nustatyto konsoliduoto kapitalo reikalavimo, jeigu visos grupei priklausančios investicinės įmonės gali būti priskirtos 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms investicinėms įmonėms ir jeigu grupėje nėra kredito įstaigų.

Jeigu įvykdomos pirmos pastraipos sąlygos, reikalaujama, kad patronuojančios investicinės įmonės nuosavos lėšos visais atvejais būtų didesnės už tas, kurios gaunamos sudėjus konsoliduotus kapitalo reikalavimus, apskaičiuotus pagal šio skyriaus 3 skirsnį, t. y. reikalavimus, nurodytus Direktyvos [2000/12/EB] 75 straipsnio a−c punktuose, ir šios direktyvos 21 straipsnyje nustatytą sumą, arba joms lygios.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Ö3 skirsnis Õ

Konsoliduotų reikalavimų apskaičiavimas

ê 98/31/EB 1 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

26 straipsnis

1.         Jeigu nesinaudojama 20 ir 22 dalyse Ö 22 straipsnyje Õ numatytomis teisėmis netaikyti nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos, norėdamos konsoliduotai skaičiuoti I ir VIII prieduose nustatytus kapitalo reikalavimus ir Ö 28−32 straipsniuose bei Õ VI priede nurodytas paskolas pozicijas klientams, gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos prekybos knygos grynąsias pozicijas ir kitos įstaigos prekybos knygos pozicijas pagal Ö 28−32 straipsniuose bei Õ I, VI ir VIII prieduose nustatytas taisykles.

Be to, jos gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos užsienio valiutos pozicijas ir kitos įstaigos užsienio valiutos pozicijas pagal III ir (arba) VIII priede nustatytas taisykles. Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos biržos prekių pozicijas ir kitos įstaigos biržos prekių pozicijas pagal VII Ö IV Õ ir (arba) VIII priede nustatytas taisykles.

ê93/6/EEB 7 straipsnio 11 dalis (pritaikytas)

2.         Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti atitinkamai tarpusavyje įskaityti įmonių, esančių trečiosiose šalyse, prekybos knygos pozicijas ir užsienio valiutos bei biržos prekių pozicijas, jeigu tuo pačiu metu įvykdomos toliau išvardytos sąlygos:

i) a)   minėtos įmonės yra gavusios leidimus veiklai trečiojoje šalyje ir atitinka Direktyvos 77/780/EEB 1 straipsnio pirmojoje įtraukoje Ö [2000/12/EB] 4 straipsnio 1 dalyje Õ pateiktą kredito įstaigų apibrėžimą arba yra pripažintos trečiosios šalies investicinės įmonės;

ii) b)  tokios įstaigos individualiai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus, atitinkančius šios direktyvos reikalavimus;

iii)c)  aptariamosiose šalyse nėra priimtų teisės aktų, kurie galėtų turėti rimtos įtakos nuosavų lėšų perdavimui grupėje.

ê93/6/EEB 7 straipsnio 12 dalis (pritaikytas)

3.         Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti atlikti tarpusavio užskaitymus, kurie nurodyti šio straipsnio 10 Ö 1 Õ dalyje, tarp atitinkamai grupei priklausančių įstaigų, kurioms leidimai veiklai išduoti atitinkamoje valstybėje narėje, jeigu:

i) a)   tokios grupės įstaigų kapitalas yra tinkamai paskirstomas;

ii) b)  įstatymų, teisinė ir sutarčių sistema, kuria vadovaujasi įstaigos, gali užtikrinti finansinę tarpusavio paramą grupėje.

ê93/6/EEB 7 straipsnio 13 dalis (pritaikytas)

4.         Be to, kompetentingos institucijos gali leisti atlikti tarpusavio užskaitymus, kaip nurodyta šio straipsnio 10 Ö 1 Õ dalyje, tarp atitinkamos grupės įstaigos, kuri atitinka šio straipsnio 12 Ö 3 Õ dalies sąlygas, ir bet kurios tai pačiai grupei priklausančios įstaigos, kuriai leidimas veiklai buvo išduotas kitoje valstybėje narėje, tada, kai tokia įstaiga privalo individualiai vykdyti kapitalo reikalavimus, numatytus šios direktyvos 4 ir 5 Ö 18, 20 ir 28 Õ straipsniuose.

ê 93/6/EEB 7 straipsnio 14 ir 15 dalys (pritaikytas)

27 straipsnis

1.         Konsoliduotai apskaičiuojant nuosavas lėšas, vadovaujamasi Direktyvos 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] Õ 5 Ö 65 Õ straipsniu.

2.         Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotos priežiūros vykdymą, gali pripažinti galiojančiais IV skyriuje nurodytoms atitinkamoms įstaigoms taikomus tam tikrus nuosavų lėšų apibrėžimus, kai skaičiuojamos minėtų įstaigų konsoliduotos nuosavos lėšos.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Ö4 skirsnis Õ

ÖDIDELIŲ PASKOLŲ POZICIJŲ STEBĖJIMAS IR KONTROLĖ Õ

ê93/6/EEB 5 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

28 straipsnis

1.         Įstaigos stebi ir kontroliuoja savo dideles paskolas pozicijas pagal Direktyvos 92/121/EEB Ö Direktyvos [2000/12/EB] 106−118 straipsnių Õ reikalavimus.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

2.         Nepaisant Ö Taikant išlygą Õ 1 dalies reikalavimųams, tos įstaigos, kurios skaičiuoja kapitalo reikalavimus savo prekybos knygosje apskaitomai veiklai pagal I ir II priedus ir prireikus pagal VIII priedą, stebi ir kontroliuoja savo dideles paskolas pozicijas pagal Direktyvą 92/121/EEB Ö Direktyvos [2000/12/EB] 106−118 straipsnius Õ, atsižvelgdamos į šios direktyvos VI priede Ö 29−32 straipsniuose Õ nustatytus pakeitimus.

ònaujas

3.         Komisija iki 2007 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio skirsnio veikimo ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus.

ê 93/6/EEB VI priedo 2 dalis (pritaikytas)

ðnaujas

29 straipsnis

1.         Prekybos knygos pozicija atskirų klientų atžvilgiu apskaičiuojama sudedant toliau apibūdintus i, ii ir iii punktus:

i) a)   perviršį, kuriuo įstaigos ilgosios pozicijos, sudarančios visas atitinkamo kliento išleistas finansines priemones, viršija jos trumpąsias pozicijas, jeigu toks perviršis yra teigiamas Ö , o Õ (visų atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija apskaičiuojama pagal šios direktyvos I priede išdėstytus metodus);

ii) b)  grynąją poziciją, jeigu įstaiga organizuoja skolos ar nuosavybės finansinių priemonių platinimą;, įstaigos pozicija yra jos grynoji pozicija (apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys), sumažinta šios direktyvos I priedo 39 dalyje nurodytais koeficientais.

iii)c)  poziciją, atsirandančią su atitinkamu klientu sudarant šios direktyvos II priede nurodytus sandorius, susitarimus bei sutartis, kuri apskaičiuojama minėtame priede nurodytu ð pozicijų vertės apskaičiavimo ï būdu sandorio šalims netaikant rizikos koeficientų.

ÖTaikant b punktą, grynoji pozicija apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir sumažinama šios direktyvos I priedo 41 dalyje nurodytais koeficientais. Õ

ÖTaikant b punktą, Õ Ttol, kol bus imtasi tolimesnių koordinavimo veiksmų, kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos sukurtų sistemas, padedančias stebėti bei kontroliuoti jų pozicijas, susijusias su garantavimu išplatinti vertybinius popierius laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo ir pirmosios darbo dienos, atsižvelgiant į prisiimamos rinkos rizikos pobūdį.

ðTaikant c punktą, Direktyvos [2000/12/EB] 84−89 straipsniams netaikoma šios direktyvos II priedo 5 dalyje pateikta nuoroda.ï

ê 93/6/EEB VI priedo 3 dalis (pritaikytas)

2.         Po to pPrekybos knygos pozicija susijusių klientų grupių atžvilgiu apskaičiuojama susumuojant pozicijas pagal kiekvieną grupei priklausantį klientą, kaip nurodyta 12 dalyje.

ê 93/6/EEB VI priedo 4 dalis (pritaikytas)

30 straipsnis

1.         Bendroji pozicija kiekvieno atskiro kliento ar susijusių klientų grupių atžvilgiu apskaičiuojama sudedant prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijas atsižvelgiant į Direktyvos 92/121/EEB 4 straipsnio 6-12 dalis Ö [2000/12/EB] 112−117 straipsnius Õ .

Norėdamos apskaičiuoti ne prekybos knygos poziciją, įstaigos vadovaujasi tuo, jog pozicija, atsirandanti dėl turto, apskaičiuojamo iš jų nuosavų lėšų pagal šios direktyvos V priedo 2 dalies d punktą Ö 13 straipsnio 2 dalies d punktą Õ, yra lygi nuliui.

ê 93/6/EEB VI priedo 5 dalis (pritaikytas)

ðnaujas

2.         Įstaigos teikia ataskaitas apie bendrąją poziciją atskirų klientų arba susijusių klientų grupių atžvilgiu, apskaičiuojamą pagal šio priedo 4 dalį, Direktyvos 92/121/EEB 3 straipsnyje Ö [2000/12/EB] 110 straipsnyje Õ nustatyta tvarka.

ðIšskyrus atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorius, apskaičiuojant dideles pozicijas klientų ir susijusių klientų grupių atžvilgiu pranešimo apie tas pozicijas tikslais neatsižvelgiama į kredito rizikos mažinimo pripažinimą. ï

ê 93/6/EEB VI priedo 6 dalis (pritaikytas)

3.         Pozicijų, susijusių su Ö 1 dalyje minėtais Õ atskirais klientais arba susijusių klientų grupėmis, suma ribojama pagal Direktyvos 92/121/EEB 4 straipsnį Ö [2000/12/EB] 111−117 straipsnius Õ laikantis tos pačios direktyvos 6 straipsnyje išdėstytų pereinamųjų nuostatų.

ê 93/6/EEB VI priedo 7 dalis (pritaikytas)

4.         Nepaisant Ö Taikydamos išlygą Õ šio priedo 6 Ö 3 Õ dalies reikalavimųams, kompetentingos institucijos gali leisti, kad turtas, kurį sudaro pretenzijos investicinėms įmonėms, pripažintoms trečiųjų šalių investicinėms įmonėms bei pripažintiems kliringo rūmams ir biržoms bei kitos su jais susijusios pozicijos, būtų traktuojamas kaip pretenzijos kredito įstaigoms arba su jomis susijusios pozicijos, vadovaujantis Direktyvos 92/121/EEB 4 straipsnio 7 dalies i punktu, 9 ir 10 dalimis Ö [2000/12/EB] 113 straipsnio 2 dalies i punktu, 115 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsniu Õ .

ê 93/6/EEB VI priedo 8 dalis (pritaikytas)

31 straipsnis

Kompetentingos institucijos gali leisti viršyti Direktyvos 92/121/EEB 4 straipsnyje Ö [2000/12/EB] 111−117 straipsniuose Õ nurodytas ribas, jeigu tuo pačiu metu vykdomos toliau išvardytos sąlygos:

1. a)       prekybos knygos pozicija atitinkamam klientui arba susijusių klientų grupei neviršija Direktyvoje 92/121/EEB Ö Direktyvos [2000/12/EB] 111−117 straipsniuose Õ nustatytų dydžių, apskaičiuotų atsižvelgiant į nuosavas lėšas, apibūdintas Ö nurodytas Õ Direktyvoje 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] Õ taip, kad perviršis būtų susijęs tik su prekybos knyga;

2.b)        įmonė Ö įstaiga Õ įvykdo papildomo kapitalo reikalavimą dėl Direktyvos 92/121/EEB [2000/12/EB] 4 Ö 111 Õ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto dydžio perviršio Ö , apskaičiuotą pagal šios direktyvos VI priedą Õ ;

3.c)        jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos pozicija, susijusi su atitinkamu klientu arba susijusių klientų grupe, negali viršyti 500 % įstaigos nuosavų lėšų;

4.d)        bet kuris bendras perviršis, egzistuojantis daugiau kaip 10 dienų, negali viršyti 600 % įstaigos nuosavų lėšų;

5 .e)       įstaigos privalo kas tris mėnesius pateikti kompetentingoms institucijoms ataskaitas apie visus Direktyvos 92/121/EEB Ö [2000/12/EB] Õ 4 Ö 111 Õ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų dydžių viršijimo atvejus per praėjusius tris mėnesius.

Ö Taikant e punktą, Õ Kkiekvienu dydžių viršijimo atveju turi būti nurodoma perviršio suma ir atitinkamo kliento pavardė (pavadinimas).

ê 93/6/EEB VI priedo 9 ir 12 dalys (pritaikytas)

32 straipsnis

1.         Kompetentingos institucijos nustato procedūras, apie kurias jos informuoja Tarybą ir Komisiją, kad būtų užkirstas kelias sąmoningam įstaigų bandymui išvengti papildomo kapitalo reikalavimų, kuriuos joms tektų įvykdyti dėl pozicijų, viršijančių Direktyvos 92/121/EEB Ö [2000/12/EB] Õ 4 Ö 111 Õ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus dydžius, jeigu šios pozicijos išlieka ilgiau kaip 10 dienų, laikinai atitinkamas pozicijas perduodant kitai bendrovei, kuri nebūtinai turi priklausyti tai pačiai grupei, ir (arba) sudarant dirbtinius sandorius, kurių tikslas − panaikinti poziciją per 10 dienų ir sukurti naują poziciją. Įstaigos privalo turėti sistemas, kurios užtikrintų, kad kompetentingos institucijos būtų iš karto informuojamos apie visus tokio pobūdžio perdavimus.

Kompetentingos institucijos praneša Ö Tarybai ir Õ Komisijai apie šias procedūras.

Įstaigos privalo turėti sistemas, kurios užtikrintų, kad kompetentingos institucijos būtų iš karto informuojamos apie visus tokio pobūdžio perdavimus, turinčius pirmoje pastraipoje nurodytą poveikį.

2.         Kompetentingos institucijos gali leisti toms įstaigoms, kurios, kaip numatyta šios direktyvos V priedo 2 dalyje Ö 13 straipsnio 2 dalyje Õ , gali naudoti alternatyvų nuosavų lėšų apibrėžimą Ö nustatymą Õ, šį apibrėžimą Ö nustatymą Õ naudoti įgyvendinant šio priedo 5, 6 ir 8 dalių Ö 30 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 31 straipsnio Õ reikalavimus, jeigu iš atitinkamų įstaigų, be kita ko, reikalaujama įvykdyti visus Direktyvos 92/121/EEB 3 ir 4 Ö [2000/12/EB] 110−117 Õ straipsniuose išdėstytus įpareigojimus, kurie susiję su ne prekybos knygos pozicija, naudojant nuosavas lėšas, kaip nurodyta Direktyvoje 89/299/EEB Ö [2000/12/EB] Õ .

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Ö5 skirsnis Õ

POZICIJŲ VERTINIMAS DĖL ATSKAITOMYBĖS

33 straipsnis

ònaujas

1.         Visoms prekybos knygos pozicijoms taikomos vertinimo, kuriuo siekiama riboti riziką, taisyklės, kaip nurodyta VII priedo B dalyje. Laikydamosi šių taisyklių, įstaigos turi užtikrinti, kad kiekviena prekybos knygos pozicija būtų atvaizduota rinkos verte. Ši vertė turi būti pakankamai tiksli, atsižvelgiant į dinamišką prekybos knygos pozicijų pobūdį, rizikos taisyklių kokybės poreikį ir kapitalo reikalavimų veikimo būdą bei tikslą prekybos knygos pozicijų atžvilgiu.

2.         Pozicijos vertinamos ne rečiau kaip kartą per dieną.

ê 93/6/EEB 6 straipsnis (pritaikytas)

1. Įstaigos kiekvieną dieną įvertina savo prekybos knygos pozicijas pagal rinkos kainas, išskyrus tuos atvejus, kai joms taikomi šios direktyvos 4 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

23.       Jeigu rinkos kainos nėra nustatytos, pavyzdžiui, prekiaujant naujos emisijos finansinėmis priemonėmis pirminėse rinkose, kompetentingos institucijos gali laikinai atidėti šio straipsnio 1 Ö ir 2 Õ dalyjese nustatyto reikalavimo vykdymą ir reikalauti Ö reikalauja Õ, kad įstaigos naudotų alternatyvius įvertinimo metodus, jeigu pastarieji yra pakankamai pagrįsti ir buvo patvirtinti kompetentingų institucijų.

ê93/6/EEB

KONSOLIDUOTA PRIEŽIŪRA

ònaujas

TAIKYMO APIMTIS

ê96/3/EEB

7 straipsnis

Bendrieji principai

ê 98/31/EB 7 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

10. Jeigu nesinaudojama 7 ir 9 dalyse numatytomis teisėmis netaikyti nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos, norėdamos konsoliduotai skaičiuoti I ir VIII prieduose nustatytus kapitalo reikalavimus ir VI priede nurodytas paskolas klientams, gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos prekybos knygos grynąsias pozicijas ir kitos įstaigos prekybos knygos pozicijas pagal I, VI ir VIII prieduose nustatytas taisykles.

Be to, jos gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos užsienio valiutos pozicijas ir kitos įstaigos užsienio valiutos pozicijas pagal III ir (arba) VIII priede nustatytas taisykles. Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos biržos prekių pozicijas ir kitos įstaigos biržos prekių pozicijas pagal VII ir (arba) VIII priede nustatytas taisykles.

ònaujas

6 skirsnis

Rizikos valdymas ir kapitalo vertinimas

34 straipsnis

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekviena investicinė įmonė atitiktų ne tik Direktyvos 2004/39/EB 13 straipsnio reikalavimus, bet ir Direktyvos [2000/12/EB] 22 ir 123 straipsnių reikalavimus.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Ö7 skirsnis Õ

ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

ê 93/6/EEB 8 straipsnis (pritaikytas)

35 straipsnis

1.         Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir kredito įstaigos pateiktų savo valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą informaciją, kuri reikalinga vertinant, kaip laikomasi taisyklių, priimtų pagal šią direktyvą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad įstaigų vidaus kontrolės mechanizmai, administracinės ir apskaitos procedūros leistų bet kuriuo metu patikrinti, kaip jos laikosi tokių taisyklių reikalavimų.

2.         Investicinės įmonės privalo pateikti Ö pateikia Õ kompetentingoms institucijoms ataskaitas pastarųjų nustatyta tvarka, būtent: šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje Ö 9 straipsnyje Õ nurodytos įmonės atsiskaito kompetentingoms institucijoms mažiausiai kartą per mėnesį, 3 Ö 5 Õ straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės − mažiausiai kartą per tris mėnesius, o įmonės, nurodytos 3 Ö 5 Õ straipsnio 2 dalyje, ataskaitas kompetentingoms institucijoms turi pateikti ne rečiau kaip kartą per pusę metų.

3.         Nepaisant šio straipsnio 2 dalies reikalavimų, šios direktyvos 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse Ö 5 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnyje Õ nurodytos investicinės įmonės, privalo pateikti konsoliduotą ar iš dalies konsoliduotą informaciją tik kartą per pusę metų.

4.         Kredito įstaigos privalo teikti ataskaitas kompetentingų institucijų nustatyta tvarka ir Direktyvoje 89/647/EEB Ö [2000/12/EB] Õ numatytu dažnumu.

ê98/31/EB 1 straipsnio 5 dalis

5.         Kompetentingos institucijos įpareigoja įstaigas nedelsiant pranešti apie bet kurį atvejį, kai šių įstaigų sandorio šalys, su kuriomis sudaryti atpirkimo ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai arba vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimo ir skolinimosi operacijos, nevykdo savo įsipareigojimų. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie tokius atvejus ir jų reikšmės tokių sandorių ir operacijų traktavimui šioje direktyvoje praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po 12 straipsnyje nurodytos datos. Tokioje ataskaitoje taip pat nurodoma, kaip įstaigos vykdo joms taikomas 2 straipsnio 6 dalies b punkto i-v papunkčiuose, ir ypač v papunktyje, sąlygas. Be to, ataskaitoje turi būti smulkiai išdėstyti visi įstaigų tradicinio skolinimo bei skolinimo naudojant atvirkštinius atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių skolinimosi arba biržos prekių skolinimosi operacijų sąlyginės apimties pasikeitimai. Jeigu Komisija, remdamasi tokia ataskaita ir kita informacija, nustato, kad reikalingos papildomos apsaugos priemonės, padedančios užkirsti kelią piktnaudžiavimui, ji pateikia atitinkamus pasiūlymus.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

ÖVI skyrius Õ

Ö1 SKIRSNIS Õ

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

ê 93/6/EEB 9 straipsnis (pritaikytas)

36 straipsnis

1.         Valstybės narės paskiria institucijas, kurios turi Ö kompetentingas Õ vykdyti šioje direktyvoje numatytas pareigas. Valstybės narės apie paskirtas institucijas ir apie bet kokį pareigų paskirstymą informuoja Komisiją.

2.         Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Ö Kompetentingos Õ institucijos turi būti Ö yra Õ valstybinės institucijos, kurios nacionalinės teisės aktais arba valstybinių institucijų oficialiai yra pripažintos kaip atitinkamoje valstybėje narėje veikiančios priežiūros sistemos dalis.

3.         Atitinkamoms Ö kompetentingoms Õ institucijoms turi būti suteikti Ö suteikiami Õ visi įgaliojimai, kurie reikalingi jų užduočių įvykdymui, ypač tų, kurios susijusios su prekybos knygos sudėties priežiūra.

1. 4. Įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos artimai bendradarbiauja, vykdydamos šioje direktyvoje numatytas pareigas, ypač tais atvejais, kai investicinės paslaugos yra teikiamos kaip paslaugos arba steigiant filialus vienoje ar keliose valstybėse narėse. Paprašius, jos suteikia vienos kitoms informaciją, kuri gali padėti vykdyti investicinių įmonių bei kredito įstaigų kapitalo pakankamumo priežiūrą, o ypač tikrinant, kaip jos laikosi šioje direktyvoje išdėstytų taisyklių. Kiekvienu pasikeitimo informacija tarp kompetentingų institucijų atveju, kuris numatytas šioje direktyvoje ir kuris susijęs su investicinėmis įmonėmis, turi būti laikomasi profesinių paslapčių saugojimo reikalavimo, kuris numatytas Direktyvos 93/22/EEB 25 straipsnyje, o kredito įstaigų atveju - įsipareigojimo, numatyto Direktyvos 77/780/EEB, kuri iš dalies pakeista Direktyva 89/646/EEB, 12 straipsnyje.

ònaujas

2 SKIRSNIS

Priežiūra

37 straipsnis

1.         Direktyvos [2000/12/EB] 124−132, 136 ir 144 straipsniai mutatis mutandis taikomi investicinių įmonių priežiūrai laikantis šių nuostatų:

a)      nuorodos į Direktyvos [2000/12/EB] 6 straipsnį laikomos nuorodomis į Direktyvos 2004/39/EB 5 straipsnį;

b)      nuorodos į Direktyvos [2000/12/EB] 22 ir 123 straipsnius laikomos nuorodomis į šios direktyvos 34 straipsnį;

c)      nuorodos į Direktyvos [2000/12/EB] 44−52 straipsnius laikomos nuorodomis į Direktyvos 2004/39/EB 54 ir 58 straipsnius.

Tuo atveju, kai ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės yra kredito įstaiga ir investicinė įmonė, viena kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigos priežiūrą, paskiriama atsakinga už minėtos patronuojančios įmonės kontroliuojamų subjektų konsoliduotą priežiūrą.

2.         Direktyvos [2000/12/EB] 129 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai taip pat taikomi įstaigų vidaus modelių pripažinimui pagal šios direktyvos V priedą.

Pirmoje pastraipoje nurodyto pripažinimo terminas yra šeši mėnesiai.

ê 93/6/EEB 9 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

38 straipsnis

1.         Įvairių vValstybių narių kompetentingos institucijos artimai bendradarbiauja, vykdydamos šioje direktyvoje numatytas pareigas, ypač tais atvejais, kai investicinės paslaugos yra teikiamos kaip paslaugos arba steigiant filialus vienoje ar keliose valstybėse narėse.

Paprašius, jos suteikia vienos kitoms informaciją, kuri gali padėti vykdyti investicinių įmonių bei kredito įstaigų kapitalo pakankamumo priežiūrą, o ypač tikrinant, kaip jos laikosi šioje direktyvoje išdėstytų taisyklių.

2.         Kiekvienu pasikeitimo informacija tarp kompetentingų institucijų atveju, kuris numatytas šioje direktyvoje ir kuris susijęs su investicinėmis įmonėmis, turi būti laikomasi Ö šių Õ profesinių paslapčių saugojimo reikalavimo Ö ų Õ Ö : Õ

a)      Öinvesticinių įmonių atveju − Õ reikalavimoų, kurisie numatytasi Direktyvos 93/22/EEB 25 straipsnyje Ö 2004/39/EB 54 ir 58 straipsniuose Õ ;

b)      o kredito įstaigų atveju − įsipareigojimoų, numatytoų Direktyvos 77/780/EEB, kuri iš dalies pakeista Direktyva 89/646/EEB, 12 straipsnyje Ö Direktyvos [2000/12/EB] 44−52 straipsniuose Õ .

ònaujas

VII skyrius

Informacijos atskleidimas

39 straipsnis

Investicinėms įmonėms taikomi Direktyvos [2000/12/EB] V antraštinės dalies 5 skyriuje nustatyti reikalavimai.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

ÖVIII skyrius Õ

Ö1 SKIRSNIS Õ

ònaujas

40 straipsnis

Apskaičiuojant šioje direktyvoje numatytus minimalius kapitalo reikalavimus, susijusius su sandorio šalies rizika, ir Direktyvoje [2000/12/EB] numatytus minimalius kapitalo reikalavimus, susijusius su kredito rizika, taip pat nepažeidžiant Direktyvos [2000/12/EB] III priedo antros − šeštos dalių nuostatų, pozicijos trečiųjų šalių investicinių įmonių atžvilgiu ir pozicijos pripažintų kliringo rūmų bei biržų atžvilgiu vertinamos kaip pozicijos įstaigų atžvilgiu.

41 straipsnis

Komisija iki 2008 m. gruodžio 31 d. išnagrinėja ir, jei reikia, peržiūri sąlygų II priede nustatytai sandorio šalies rizikai taikymą.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Ö2 SKIRSNIS Õ

ÖVykdymo įgaliojimaiÕ

ê 93/6/EEB 10 straipsnis (pritaikytas)

ðnaujas

42 straipsnis

1.         Iki tol, kol bus priimta kita direktyva, išdėstanti nuostatas dėl šios direktyvos priderinimo prie techninės pažangos toliau išvardytose srityse, Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ir vadovaudamasi Sprendimu 87/373/EEB, kvalifikuota balsų dauguma prireikus gali priimti tokius pakeitimus: Ö Komisija priima sprendimą dėl toliau išvardytų pakeitimų laikydamasi 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Õ

a)      paaiškinti šios direktyvos 2 Ö 3 Õ straipsnyje pateiktus apibrėžimus, kad būtų užtikrintas vienodas šios direktyvos taikymas visoje Bendrijoje,;

b)      paaiškinti šios direktyvos 2 Ö 3 Õ straipsnyje pateiktus apibrėžimus, kad būtų atsižvelgta į poslinkius finansų rinkose,;

c)      pakeisti šios direktyvos 3 Ö 5−9 Õ straipsnyjeiuose bei 4 Ö 18 Õ straipsnio 6 Ö 2 Õ dalyje nurodytas pradinio kapitalo sumas, kad būtų atsižvelgta į pasikeitimus ekonomikos bei pinigų srityse,;

ðd)  iš dalies pakeisti 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas investicinių įmonių kategorijas, kad būtų atsižvelgta į pokyčius finansų rinkose; ï

ðe)   paaiškinti 21 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad būtų užtikrintas vienodas šios direktyvos taikymas visoje Bendrijoje; ï

f)       suderinti terminologiją ir patikslinti apibrėžimus pagal vėliau priimtus dokumentus, reguliuojančius institucinius ir panašius dalykus.;

ðg)   iš dalies pakeisti I−VII priedų technines nuostatas, kad būtų atsižvelgta į pokyčius finansų rinkose, rizikos valdymą, apskaitos standartus arba Bendrijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. ï

ònaujas

43 straipsnis

1.         Komisijai padeda komitetas.

2.         Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje nustatyta procedūra, laikantis jo 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Ö3 SKIRSNIS Õ

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

ê93/6/EEB 11 straipsnis

11 straipsnis

1. Valstybės narės gali išduoti leidimus veiklai investicinėms įmonėms, kurioms taikoma Direktyvos 93/22/EEB 30 straipsnio 1 dalis ir kurių nuosavos lėšos šios direktyvos taikymo dieną nesiekia šios direktyvos 3 straipsnio 1-3 dalyse nustatyto dydžio. Tačiau vėliau investicinių įmonių nuosavos lėšos turi atitikti sąlygas, išdėstytas šios direktyvos 3 straipsnio 5-8 dalyse.

2. Nepaisant šios direktyvos I priedo 14 dalies reikalavimų, valstybės narės gali nustatyti specifinės rizikos reikalavimą visoms obligacijoms, kurioms, kaip numatyta Direktyvos 89/647/EEB 11 straipsnio 2 dalyje, taikomas 10 % rizikos koeficientas, lygų pusei specifinės rizikos reikalavimo, numatyto pripažįstamai pozicijai, kurios likęs išpirkimo terminas yra toks pat, kaip ir likęs iki šios obligacijos išpirkimo.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 6 dalis (pritaikytas)

1 straipsnis

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali leisti savo įstaigoms naudoti minimalius pirkimo pardavimo kainų skirtumo, gabenimo ir tiesioginio sandorio kainų koeficientus pagal toliau pateiktą lentelę vietoj VII priedo 13, 14, 17 ir 18 dalyse išvardytųjų, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone:

i)            įstaigos užsiima reikšmingu biržos prekių verslu;

ii)           įstaigų portfelį sudaro įvairios biržos prekės ir

iii)          įstaigos dar negali naudoti vidaus modelių, skirtų apskaičiuoti kapitalo reikalavimus biržos prekių rizikai padengti pagal VIII priedą.

Lentelė

|| Brangieji metalai (išskyrus auksą) || Pagrindiniai metalai || Žemės ūkio produktai (neperdirbti) || Kita, įskaitant energetikos produktus

Pirkimo pardavimo kainų skirtumo koeficientas (%) || 1.0 || 1.2 || 1.5 || 1.5

Gabenimo kainų koeficientas (%) || 0.3 || 0.5 || 0.6 || 0.6

Tiesioginio sandorio kainų koeficientas (%) || 8 || 10 || 12 || 15

Tiesioginio sandorio kainų koeficientas (%) Valstybės narės informuoja Komisiją apie šio straipsnio taikymą.

ònaujas

44 straipsnis

Atsižvelgus į šios direktyvos 2 straipsnį ir V skyriaus 2 ir 3 skirsnius, Direktyvos [2000/12/EB] 152 straipsnio 1−6 dalys taikomos investicinėms įmonėms, kurios, taikydamos šios direktyvos II priedą, pagal riziką įvertintas pozicijas skaičiuoja pagal Direktyvos [2000/12/EB] 84−89 straipsnius arba kurios, skaičiuodamos operacinės rizikos kapitalo reikalavimus, naudoja direktyvos 105 straipsnyje numatytą Pažangųjį vertinimo metodą.

45 straipsnis

Valstybės narės iki 2012 m. gruodžio 31 d. investicinių įmonių, kurių atitinkamas verslo linijos „prekyba ir pardavimas“ rodiklis sudaro ne mažiau kaip 50 % visų tų įmonių verslo linijų atitinkamų rodiklių, apskaičiuotų pagal šios direktyvos 20 straipsnį ir Direktyvos [2000/12/EB] X priedo 2 dalies 1−8 dalis, verslo linijai „prekyba ir pardavimas“ gali taikyti 15 % procentinį dydį.

ê 93/6/EEB 12 straipsnis (pritaikytas)

ðnaujas

Ö4 SKIRSNIS Õ

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis

1.         Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki Direktyvos 93/22/EEB 31 straipsnio antroje dalyje nurodytos dienos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

1.         Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina 2, 3, 11, 13, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 37, 39, 40, 42, 44, 45, 47 straipsnius ir I, II, III, V, VII priedus. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šių nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacinę lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo 2006 m. gruodžio 31 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. ÖJose taip pat nurodoma, kad nuorodos galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose į minėtas direktyvas, panaikintas šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Õ Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.         Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų tekstus.

ònaujas

47 straipsnis

1.         Taikant šią direktyvą, mutatis mutandis taikomos Direktyvos [2000/12/EB] 152 straipsnio 7−12 dalys, atsižvelgiant į toliau pateiktas nuostatas, kurios taikomos tuo atveju, kai pasinaudojama Direktyvos [2000/12/EB] 152 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybe:

a)      Direktyvos [2000/12/EB] II priedo 6 dalyje esančios nuorodos laikomos nuorodomis į Direktyvą 2000/12/EB, galiojusią iki 46 straipsnyje nurodytos datos;

b)      II priedo 4.1 dalis taikoma tokia, kokia ji buvo iki 46 straipsnyje nurodytos datos.

2.         Taikant 18 ir 20 straipsnius, mutatis mutandis taikoma Direktyvos [2000/12/EB] 157 straipsnio 2 dalis.

ê93/6/EEB 13 straipsnis

13 straipsnis

Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymus dėl kapitalo reikalavimų, susijusių su prekyba prekėmis, prekių išvestinėmis priemonėmis bei kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais.

Taryba priima sprendimą dėl Komisijos pasiūlymų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki šios direktyvos taikymo dienos.

ònaujas

48 straipsnis

Direktyva 93/6/EEB su pakeitimais, padarytais VIII priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl VIII priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos vadovaujantis IX priede pateikta koreliacine lentele.

49 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ê93/6/EEB 14 straipsnis

PERŽIŪRĖJIMO SĄLYGA

14 straipsnis

Taryba per trejus metus nuo šios direktyvos 12 straipsnyje nurodytos dienos, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patikrina ir prireikus peržiūri šią direktyvą, atsižvelgdama į jos taikymo metu įgytą patirtį, rinkos naujoves ir pirmiausia į priežiūros institucijų tarptautinių forumų sprendimus.

ê93/6/EEB 15 straipsnis

50 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, [...]

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

[…]                                                                […]

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

ðnaujas

I PRIEDAS

POZICIJŲ RIZIKAOS ð KAPITALO REIKALAVIMŲ APSKAIČIAVIMAS ï

ĮVADAS Ö BENDROSIOS NUOSTATOS Õ

Užskaita

1. Įstaigos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginti su trumposiomis (ilgosiomis) tos pačios emisijos akcijų, skolos finansinių priemonių ar konvertuojamų finansinių priemonių pozicijomis bei identiškais finansiniais būsimaisiais ateities sandoriais, pasirinktiniaisimo sandoriais, varantais ir padengtais varantais, yra kiekvienos iš šių atskirų finansinių priemonių įstaigos grynoji pozicija. Apskaičiuojant grynąją poziciją, kompetentingos institucijos leidžia išvestinių finansinių priemonių pozicijas vertinti pagal šio priedo 4−7 dalis kaip pagrindinio (arba sąlyginio) vertybinio popieriaus pozicijas. Apskaičiuojant specifinę riziką pagal šio priedo 14 dalį, neatsižvelgiama į įstaigos turimas nuosavas skolos finansines priemones.

2. Neleidžiama tarpusavyje užskaityti konvertuojamos finansinės priemonės ir pagrindinės ją sudarančios finansinės priemonės priešingų pozicijų, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos vadovaujasi nuostata, pagal kurią atsižvelgiama į tikimybę, kad tam tikra konvertuojama finansinė priemonė bus konvertuojama, arba jeigu šios institucijos yra nustačiusios kapitalo reikalavimą, pagal kurį reikia padengti bet kokius nuostolius, galinčius atsirasti atliekant konvertavimą.

3. Prieš susumuojant grynąsias pozicijas, visos jos turi būti konvertuojamos kiekvieną dieną į valiutą, naudojamą įstaigos ataskaitose, pagal vyraujantį dabartinį kursą nepaisant jų ženklo.

Konkrečios priemonės

ê 93/6/EB (pritaikytas)

è1 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 1 dalies a punktas

4. Būsimieji Ateities palūkanų normos sandoriai, išankstiniai palūkanų normos sandoriai bei išankstiniai įsipareigojimai pirkti ar parduoti skolos finansines priemones yra laikomi atitinkamų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų kombinacijomis. Todėl ilgoji būsimojo ateities palūkanų normos sandorio pozicija yra laikoma skolinimosi, kurio terminas baigiasi būsimojo ateities sandorio pristatymo įvykdymo dieną, ir turimo turto, kurio terminas sutampa su atitinkamu pagrindinės finansinės priemonės arba sąlyginės pozicijos, kuria paremtas minėtas būsimasis ateities sandoris, terminu, kombinacija. Panašiai parduotas IPS laikomas ilgosios pozicijos, kurios terminas sutampa su atsiskaitymo diena pridedant sandorio laikotarpį, ir trumposios pozicijos, kurios terminas sutampa su atsiskaitymo diena, kombinacija. Ir skolinimasis, ir turimas turtas įtraukiami į šio priedo 14 dalyje pateiktos 1 lentelės centrinės vyriausybės skiltį Ö pirmąją kategoriją Õ norint apskaičiuoti kapitalą, kuris reikalingas padengti specifinę riziką, susijusią su būsimaisiais ateities palūkanų normos sandoriais ir išankstiniais palūkanų normos sandoriais. Išankstinis įsipareigojimas pirkti skolos finansinę priemonę yra laikomas skolinimosi, kurio terminas baigiasi pristatymo dieną, ir pačios skolos finansinės priemonės ilgosios (dabarties) pozicijos kombinacija. Skolinimasis įtraukiamas į šio priedo Ö 14 dalies Õ 1 lentelės centrinės vyriausybės skiltį Ö pirmąją kategoriją Õ , kad būtų galima įvertinti specifinę riziką, o skolos finansinė priemonė įrašoma į atitinkamą tos pačios lentelės skiltį.è1 --- ç

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 1 dalies a punktas (pritaikytas)

Kompetentingos institucijos gali leisti, kad kapitalo reikalavimas būsimajam ateities sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi būsimojo ateities sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus būsimojo ateities sandorio kapitalo reikalavimui, kuris būtų gautas skaičiuojant pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba pagal VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

Iki 2006 metų gruodžio 31 d. kKompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad šioje dalyje nurodytos rūšies nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių kliringą vykdo minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, kapitalo reikalavimas būtų lygus kliringo namų reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi išvestinių finansinių priemonių sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus atitinkamo sandorio kapitalo reikalavimui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

ê 93/6/EEB 2 straipsnio 22 dalis

Šioje dalyje nurodyta ilgoji pozicija yra tokia pozicija, kuriai įstaiga yra nustačiusi palūkanų normą, kurią ji gaus tam tikru laiku ateityje, o trumpoji pozicija yra tokia pozicija, kuriai įstaiga nustato palūkanų normą, kurią ji mokės tam tikru metu ateityje.

ê93/6/EEB

5. Pasirinktiniaiimo sandoriai, susiję su palūkanų normomis, skolos priemonėmis, akcijomis, akcijų indeksais, finansiniais būsimaisiais ateities, apsikeitimaiso sandoriais ir užsienio valiuta, yra traktuojami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinktinioimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinktinioimo sandorio delta koeficiento, kaip nurodoma šiame priede. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su visomis identiškų pagrindinių vertybinių popierių arba išvestinių pagrindinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta arba tas, kurį apskaičiuoja kompetentingos institucijos, o tais atvejais, kai delta nėra nustatytas, arba nebiržinių sandorių atveju, naudojamas pačios įstaigos apskaičiuotas delta, jeigu kompetentingos institucijos mano, kad įstaigos taikomas delta skaičiavimo modelis yra priimtinas.

Vis dėlto kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaigos skaičiuotų savo deltas pagal kompetentingų institucijų nustatytą metodologiją.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 1 dalies b punktas (pritaikytas)

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad būtų aApsisaugoma ne tik nuo delta rizikos, bet ir nuo visos kitos su pasirinkimo sandoriais susijusios rizikos. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad pasirašytam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, nustatytas reikalavimas būtų lygus biržos reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su atskiru sandoriu susijusią riziką ir kad jis yra bent jau lygus pasirinkimo sandorio kapitalo reikalavimui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą skaičiavimo metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. kKompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad kapitalo reikalavimas, skaičiuojamas nebiržiniams biržos prekių pasirinkimo sandoriams, kurių kliringą atlieka minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, būtų lygus kliringo namų nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su pasirinkimo sandoriu susijusią riziką ir kad jis yra bent jau lygus nebiržinio pasirinkimo sandorio kapitalo reikalavimui, kuris būtų gautas pagal toliau šiame priede nustatytą skaičiavimo metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Be to, kompetentingos institucijos gali leisti, kad reikalavimas nupirktam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, arba nebiržiniam pasirinkimo sandoriui atitiktų pagrindinei finansinei priemonei nustatytą reikalavimą, jeigu gautas reikalavimas neviršija pasirinkimo sandorio rinkos vertės. Reikalavimas pasirašytam nebiržiniam pasirinkimo sandoriui nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę pasirinkimo sandorio finansinę priemonę.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 1 dalies c punktas

6. Varantai, susiję su skolos finansinėmis priemonėmis ir nuosavybės vertybiniais popieriais, vertinami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai pagal 5 dalį.

ê93/6/EEB

7. Vertinant palūkanų normos riziką, apsikeitimo sandoriai vertinami taip pat kaip ir balanse apskaitomos finansinės priemonės. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, kurių metu įstaiga gauna kintančios normos palūkanas ir moka fiksuotos normos palūkanas, vertinami kaip ekvivalentiški kintančios palūkanų normos finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų nustatymo, ilgosios pozicijos ir fiksuotos normos palūkanų finansinės priemonės trumposios pozicijos kombinacijai, kai tokios finansinės priemonės terminas sutampa su paties apsikeitimo sandorio terminu.

ònaujas

8. Jei nenurodyta kitaip, kredito išvestinių finansinių priemonių atveju turi būti naudojama nominali kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma. Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), rinkos rizikos kapitalo reikalavimą, pozicijos nustatomos taip:

Apsikeitimo grąžomis sandoris sukuria ilgąją poziciją referentinės pozicijos ir trumpąją poziciją vyriausybės obligacijos, kuriai pagal Direktyvos [2000/12/EB] VI priedą priskiriamas 0 % rizikos koeficientas, skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Jis taip pat sukuria ilgąją referentinės pozicijos poziciją, skaičiuojant specifinę riziką.

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nesukuria pozicijos skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Vertindama specifinę riziką, įstaiga turi atvaizduoti sintetinę ilgąją poziciją. Jei už minėtą produktą mokamos įmokos ar palūkanos, šie pinigų srautai turi būti atvaizduoti kaip faktinė vyriausybės obligacijos fiksuota arba kintama palūkanų norma.

Su kreditu susijęs vekselis yra palūkaninis produktas, kuris sukuria ilgąją poziciją skaičiuojant paties vekselio bendrąją rinkos riziką. Vertindama specifinę riziką, įstaiga turi atvaizduoti sintetinę ilgąją poziciją. Be to, ilgoji pozicija atvaizduojama ir skaičiuojant vekselio emitento specifinę riziką.

Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos pagrindinio įsipareigojimo sudėtinės dalies poziciją nominalia verte. Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal šios pastraipos pirmajame sakinyje nurodytą metodą, didžiausia mokėjimo suma gali būti laikoma specifinės rizikos kapitalo reikalavimu.

Antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos pagrindinio įsipareigojimo sudėtinės dalies poziciją nominalia verte, atėmus vieną poziciją (tą, kurios specifinės rizikos kapitalo reikalavimas yra mažiausias). Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą pagal šios pastraipos pirmajame sakinyje nurodytą metodą, ši suma gali būti laikoma specifinės rizikos kapitalo reikalavimu.

Jei su kreditu susijusio vekselio krepšelio produktas turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vietoje kiekvienos pagrindinio įsipareigojimo sudėtinės dalies pozicijų, vertinant specifinę riziką, gali būti atvaizduota tik viena ilgoji vekselio emitento pozicija.

Krepšelio produktas, suteikiantis proporcingą apsaugą, sukuria poziciją kiekvienai pagrindinio įsipareigojimo sudėtinei daliai skaičiuojant specifinę riziką, o bendra nominali sutarties suma paskirstoma visoms pozicijoms proporcingai. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną atitinkamo pagrindinio įsipareigojimo sudėtinę dalį, skaičiuojant specifinę riziką visam pagrindiniam įsipareigojimui taikomas sudėtinės dalies, turinčios didžiausią rizikos koeficientą, koeficientas. Kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas taikomas vietoje įsipareigojimo termino.

Pozicijos kredito riziką perleidžiančiai šaliai („apsaugos pirkėjui“) nustatomos pagal apsaugos pardavėjo pozicijas, išskyrus su kreditu susijusį vekselį (kuris emitentui nesukuria trumposios pozicijos). Jeigu tam tikru metu kartu su pasirinkimo pirkti sandoriu numatomas vertės padidėjimas, šis terminas laikomas apsaugos terminu. N-osios eilės kredito išvestinių finansinių priemonių atveju apsaugos pirkėjams leidžiama tarpusavyje užskaityti n-1 pagrindinio turto specifinę riziką (t. y. n-1 turtas, kurio kapitalo poreikis specifinei rizikai yra mažiausias).

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

89. Tačiau įĮstaigos, kurios išvestinių finansinių priemonių, nurodytų šio priedo 4−7 dalyse, palūkanų riziką įvertina ir valdo pagal rinkos kainas diskontuotų pinigų srautų pagrindu, apskaičiuodamos anksčiau nurodytas pozicijas gali naudotis jautrumo modeliais ir juos taikyti bet kuriai obligacijai, kuri išperkama ne vienu kartu sumokant nominalo vertę termino pabaigoje, o mokant dalimis per likusį terminą. Įstaigos pasirinktą modelį bei jo naudojimą turi patvirtinti kompetentingos institucijos. Tokie modeliai turi imituoti pozicijas, kurios į palūkanų normos pasikeitimus reaguotų taip pat jautriai, kaip ir pagrindiniai grynųjų pinigų srautai. Šis jautrumas palūkanų normos pasikeitimams turi būti įvertintas atsižvelgiant į nepriklausomus bazinių palūkanų normų pokyčius visoje pelningumo kreivėje numatant bent po vieną jautrumo tašką kiekvienoje terminų grupėje, pateiktoje šio priedo 18 Ö 20 Õ dalies 2 lentelėje. Pozicijos įtraukiamos skaičiuojant kapitalo rodiklį pagal šio priedo 15-30 Ö 17−32 Õ dalyse išdėstytas nuostatas.

910. Įstaigos, kurios nesinaudoja šio priedo 8 Ö 9 Õ dalyje apibūdintais modeliais, gavusios kompetentingų institucijų pritarimą, gali traktuoti kaip visiškai tarpusavyje užskaitytas tas šio priedo 4−7 dalyse išvardytas išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios atitinka bent tokias sąlygas:

i)a)    pozicijų vertės yra vienodos ir išreikštos ta pačia valiuta;

ii)b)   bazinė norma (kintančių palūkanų normos pozicijoms) ir atkarpos (fiksuotos palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą;

iii)c)  kita palūkanų normos nustatymo diena arba fiksuotų atkarpų pozicijų atveju laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka toliau nurodytas ribas:

i)       trumpesnis kaip vienas mėnuo − tą pačią dieną,;

ii)      nuo vieno mėnesio iki vienerių metų − septynias dienas,;

iii)     ilgiau kaip vieneri metai − 30 dienų.

1011. Jeigu vertybiniai popieriai arba garantuotos teisės į vertybinių popierių nuosavybę perduodami atpirkimo sandorio būdu arba jeigu vertybiniai popieriai skolinami skolinimo operacijos būdu, jų perdavėjas arba skolintojas įtraukia šiuos vertybinius popierius į savo kapitalo apskaičiavimus vadovaudamasis šiuo priedu tada, kai tokie vertybiniai popieriai atitinka šios direktyvos 2 straipsnio 6 dalies a punkte Ö 11 straipsnyje Õ išdėstytus reikalavimus.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

11. Kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų pozicijoms taikomi ne šio priedo reikalavimai, susiję su pozicijos rizika, o Direktyvoje 89/647/EEB išdėstyti reikalavimai dėl kapitalo.

Specifinė ir bendroji rizika

12. Skolos finansinių priemonių arba akcijų (arba skolos ar akcijų išvestinių finansinių priemonių), kuriomis prekiaujama, pozicijos rizika yra suskirstoma į du komponentus siekiant apskaičiuoti, kiek kapitalo reikia jų rizikai padengti. Vienas iš jų − jos specifinė rizika, t. y. atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba (išvestinės finansinės priemonės atveju) rizika, susijusi su pagrindinės finansinės priemonės emitentu. Antrasis pozicijos rizikos komponentas apima bendrąją pozicijos riziką, t. y. tokią finansinės priemonės (parduodamos skolos finansinės priemonės arba skolos finansinės priemonės išvestinės finansinės priemonės atveju) kainos pasikeitimo riziką, kuri priklauso nuo palūkanų normos lygio pasikeitimo arba (akcijų ar akcijų išvestinių finansinių priemonių atveju) nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų vertybinių popierių požymiais.

SKOLOS FINANSINĖS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA

13.       Įstaiga suskirsto savo gGrynąsiasosios pozicijasos Ö suskirstomos Õ pagal valiutą, kuria jos yra išreikštos, ir apskaičiuoja kapitalo reikalavimus bendrajai ir specifinei rizikai pagal kiekvieną valiutą atskirai.

Specifinė rizika

ê93/6/EB

ðnaujas

14. Įstaiga priskiria savo prekybos knygos grynąsias pozicijas, apskaičiuotas pagal šio priedo 1 dalį, atitinkamoms 1 lentelėje nurodytoms kategorijoms pagal likusius terminus ir įvertina jas pagal riziką. Po to, norėdama apskaičiuoti savo kapitalą, reikalingą apsisaugoti nuo specifinės rizikos, įstaiga susumuoja pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento, nepriklausomai nuo to, ar jos ilgosios, ar trumposios. ðapskaičiuotas pagal 1 dalį, atitinkamoms 1 lentelėje nurodytoms kategorijoms pagal jų emitentą (įsipareigojantįjį asmenį), išorinį arba vidinį kredito vertinimą ir likusį iki išpirkimo terminą, tuomet jas padaugina iš nurodytų koeficientų. Po to, norėdama apskaičiuoti kapitalo reikalavimą specifinei rizikai, įstaiga sudeda pagal riziką įvertintas pozicijas, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios. ï

ê93/6/EEB

1 lentelė

Centrinės vyriausybės pozicijos || Pripažįstamos pozicijos || Kitos nuosavų lėšų pozicijos

|| iki 6 mėn. || nuo 6 iki 24 mėn. || virš 24 mėn. ||

0,00 % || 0,25 % || 1,00 % || 1,60 % || 8,00 %

ònaujas

1 lentelė

Finansinės priemonės || Specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas

Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja centrinė valdžia, taip pat kuriuos išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kuriems pagal standartinį metodą arba vidaus reitingais pagrįstą vertinimo metodą būtų suteiktas 0 % rizikos koeficientas. || 0 %

Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja centrinė valdžia, taip pat kuriuos išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kuriems pagal standartinį metodą būtų suteiktas 20 % arba 50 % rizikos koeficientas. Kitos pripažįstamos pozicijos, kaip apibrėžta 15 dalyje. || 0,25 % (likęs terminas iki išpirkimo − šeši mėnesiai arba mažiau) 1,00 % (likęs terminas iki išpirkimo − daugiau kaip šeši mėnesiai ir ne daugiau kaip 24 mėnesiai, įskaitant 24 mėnesius) 1,60 % (likęs terminas iki išpirkimo − daugiau kaip 24 mėnesiai)

Visos kitos || 8,00 %

15.       Taikant 14 dalį, pripažįstamos pozicijos apima:

a)      ilgąsias ir trumpąsias pozicijas turto, kuriam suteiktas ne žemesnis nei investicinis kredito kokybės žingsnis, nustatomas priskyrimo proceso, aprašyto Direktyvos [2000/12/EB] V antraštinės dalies, 2 skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje, metu;

b)      ilgąsias ir trumpąsias pozicijas turto, kurio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė dėl emitento mokumo yra ne didesnė už a punkte nurodyto turto pagal Direktyvos [2000/12/EB] V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnyje aprašytą metodą;

c)      ilgąsias ir trumpąsias pozicijas turto, kurio nėra įvertinusi išorinė kredito vertinimo institucija ir kuris atitinka toliau nurodytas sąlygas:

i)       atitinkamos įstaigos jį laiko pakankamai likvidžiu;

ii)      jo investicinė kokybė, įstaigos vertinimu, bent jau prilygsta a punkte nurodyto turto investicinio reitingo kokybei;

iii)     jis yra įregistruotas bent vienoje reguliuojamoje valstybės narės rinkoje arba vertybinių popierių biržoje, esančioje trečiojoje šalyje, jeigu tą biržą pripažįsta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos;

d)      kompetentingos institucijos šį turtą laiko ilgosiomis ir trumposiomis turto, kurio emitentas yra įstaigos, kurioms taikomi Direktyvoje [2000/12/EB] nustatyti kapitalo pakankamumo reikalavimai, pozicijomis.

Skolos finansinių priemonių įvertinimo būdą turi nuodugniai išnagrinėti kompetentingos institucijos, kurios atmeta įstaigos sprendimą, jeigu, jų nuomone, su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis susijęs rizikos laipsnis yra per didelis, kad jas būtų galima priskirti pripažįstamoms pozicijoms.

16. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaiga taikytų maksimalų kapitalo poreikio koeficientą, nurodytą 1 lentelėje, toms finansinėms priemonėms, kurios susijusios su ypatinga rizika dėl nepakankamo jų emitento mokumo ar dėl jų likvidumo.

ê93/6/EEB

Bendroji rizika

a) Kapitalo reikalavimų apskaičiavimas pagal terminus

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

1517. Kapitalo reikalavimų, kurie susiję su apsisaugojimu nuo bendrosios rizikos, apskaičiavimas apima du pagrindinius etapus. Pirma, visos pozicijos yra padauginamos iš rizikos koeficiento priklausomai nuo termino (kaip paaiškinta šio priedo 16 Ö 18 Õ dalyje), kad būtų galima apskaičiuoti kapitalo kiekį, reikalingą jų rizikai padengti. Antra, šį reikalingą kapitalą leidžiama sumažinti, jeigu iš rizikos koeficiento padauginta pozicija turi priešingą iš rizikos koeficiento padaugintą poziciją, kuri patenka į tą pačią terminų grupę kaip ir pirmoji pozicija. Sumažinti reikalingą kapitalą leidžiama ir tuo atveju, kai priešingos iš rizikos koeficiento padaugintos pozicijos terminų ribos skiriasi, o šio sumažinimo dydis priklausys nuo to, ar abi minėtos pozicijos priklauso tai pačiai zonai, ar ne, taip pat nuo pačių zonų. Iš viso yra trys zonos, sudarytos iš kelių terminų grupių.

1618. Įstaiga priskiria savo grynąsias pozicijas atitinkamoms terminų grupėms, nurodytoms šio priedo 18 Ö 20 Õ dalyje pateikiamos 2 lentelės 2 arba 3 skiltyje. Priskirdama fiksuotos palūkanų normos finansines priemones, ji remiasi likusiu iki išpirkimo terminu, o priskirdama finansines priemones, kurių palūkanų norma prieš galutinį išpirkimo terminą keičiasi, − laikotarpiu, likusiu iki naujo palūkanų normos nustatymo. Įstaiga taip pat išskiria skolos finansines priemones su 3 % arba didesnėmis atkarpos palūkanomis bei tas finansines priemones, kurių atkarpos palūkanos nesiekia 3 %, ir kiekvieną iš jų įrašo į 2 lentelės 2 arba 3 skiltį. Po to kiekvieną jų padaugina iš 2 lentelės 4 skiltyje nurodyto koeficiento pagal atitinkamą termino grupę.

ê93/6/EEB

1719. Po to įstaiga atskirai susumuoja ilgąsias pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento, ir trumpąsias pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento pagal kiekvieną termino grupę. Iš rizikos koeficiento padaugintos pirmosios pozicijos suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintos antrosios pozicijos sumą toje pačioje terminų grupėje, yra suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pagal riziką įvertinta pozicija. Po to apskaičiuojama bendra visų suderintų ir pagal riziką įvertintų terminų grupių pozicija.

1820. Įstaiga apskaičiuoja nesuderintų pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumas kiekvienos 2 lentelėje nurodytos zonos terminų grupėje, kad galėtų apskaičiuoti nesuderintą pagal riziką įvertintą ilgąją poziciją kiekvienai zonai. Panašiai, norint apskaičiuoti atitinkamos zonos nesuderintą pagal riziką įvertintą trumpąją poziciją, apskaičiuojama nesuderintų pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje konkrečios zonos terminų grupėje. Ta atitinkamos zonos nesuderintos ilgosios pozicijos, įvertintos pagal riziką, dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta pagal riziką įvertinta trumpąja pozicija, yra suderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios arba nesuderintos pagal riziką įvertintos trumposios pozicijos, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija.

2 lentelė

Zona || Terminas || Rizikos koeficientas (%) || Tikėtinas palūkanų normos pasikeitimas (%)

Atkarpos palūkanų norma 3 % ar daugiau || Atkarpos palūkanų norma < 3 %

Pirmoji zona || 0 mėn. ≤ 1 mėn. || 0 mėn. ≤ 1 mėn. || 0,00 || —

>1 mėn. ≤ 3 mėn. || >1 mėn. ≤ 3 mėn. || 0,20 || 1,00

>3 mėn. ≤ 6 mėn. || > 3 mėn. ≤ 6 mėn. || 0,40 || 1,00

> 6 mėn. ≤ 12 mėn. || > 6 mėn. ≤ 12 mėn. || 0,70 || 1,00

Antroji zona || > 1 mėn. m. ≤ 2 mėn. m. || > 1,0 mėn. m. ≤ 1,9 mėn. m. || 1,25 || 0,90

> 2 mėn. m. ≤ 3 mėn. m. || > 1,9 mėn. m. ≤ 2,8 mėn. m. || 1,75 || 0,80

> 3 mėn. m. ≤ 4 mėn. m. || > 2,8 mėn. m. ≤ 3,6 mėn. m. || 2,25 || 0,75

Trečioji zona || > 4 mėn. m. ≤ 5 mėn. m. || > 3,6 mėn. m. ≤ 4,3 mėn. m. || 2,75 || 0,75

> 5 mėn. m. ≤ 7 mėn. m. || > 4,3 mėn. m. ≤ 5,7 mėn. m. || 3,25 || 0,70

> 7 mėn. m. ≤ 10 mėn. m. || > 5,7 mėn. m. ≤ 7,3 mėn. m. || 3,75 || 0,65

> 10 mėn. m. ≤ 15 mėn. m. || > 7,3 mėn. m. ≤ 9,3 mėn. m. || 4,50 || 0,60

> 15 mėn. m. ≤ 20 mėn. m. || > 9,3 mėn. m. ≤ 10,6 mėn. m. || 5,25 || 0,60

> 20 m. || > 10,6 mėn. m. ≤ 12,0 mėn. m. || 6,00 || 0,60

|| > 12,0 mėn. m. ≤ 20,0 mėn. m. || 8,00 || 0,60

|| > 20 m. || 12,50 || 0,60

ê 93/6/EB (pritaikytas)

1921. Po to apskaičiuojama nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios (trumposios) pozicijos pirmoje zonoje, kuri derinama su nesuderinta pagal riziką įvertinta ilgąja (trumpąja) pozicija antroje zonoje, suma. Šio priedo 23 Ö 25 Õ dalyje tai vadinama pagal riziką įvertinta pirmosios ir antrosios zonų suderinta pozicija. Tokiu pat būdu apskaičiuojama nesuderintos pagal riziką įvertintos likusios dalies antroje zonoje ir nesuderintos pagal riziką įvertintos pozicijos trečioje zonoje suderinta pagal riziką įvertinta antrosios ir trečiosios zonų pozicija.

2022. Įstaiga gali, jeigu ji to pageidauja, pakeisti šio priedo 19 Ö 21 Õ dalyje nurodytą tvarką pirmiausia apskaičiuodama pagal riziką įvertintą antrosios ir trečiosios zonų suderintą poziciją, o vėliau pirmosios ir antrosios zonų suderintą poziciją.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

2123. Po to nesuderintos pagal riziką įvertintos pozicijos likusi dalis pirmoje zonoje yra suderinama su nesuderinta pozicijos dalimi trečioje zonoje, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antrosios zonos pozicija, taip apskaičiuojant pagal riziką įvertintą pirmosios ir trečiosios zonų suderintą poziciją.

2224. Atlikus šio priedo 19, 20 ir 21 Ö 21, 22 ir 23 Õ dalyse nurodytus atskirus suderinimo apskaičiavimus, likusios pozicijos yra susumuojamos.

2325. Įstaigos kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas susumuojant:

a)           10 % visų terminų grupių pagal riziką įvertintų suderintų pozicijų sumos;

b)           40 % pirmosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

c)           30 % antrosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

d)           30 % trečiosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

e)           40 % pirmosios ir antrosios bei antrosios ir trečiosios zonų pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos (žr. šio priedo 19 Ö 21 Õ dalį);

f)            150 % pirmosios ir trečiosios zonų pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;

g)           100 % pagal riziką įvertintų nesuderintų pozicijų likusios dalies.

b) Kapitalo reikalavimų apskaičiavimas pagal trukmę

2426. Valstybės narės kompetentingos institucijos visoms arba kai kurioms įstaigoms gali leisti naudoti skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, bendrosios rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimo sistemą pagal trukmę, kuri, skirtingai nuo šio priedo 15-23 Ö 17−25 Õ dalyse nurodytos sistemos, atspindi trukmę, su sąlyga, kad įstaiga šią sistemą taiko nuosekliai.

ê 93/6/EB (pritaikytas)

2527. Naudodama šią Ö 26 dalyje nurodytą Õ sistemą, įstaiga pagal kiekvieno fiksuotos palūkanų normos skolos finansinės priemonės rinkos vertę apskaičiuoja savo pelningumą iki išpirkimo termino, kuris yra teorinė to vertybinio popieriaus diskonto norma. Skaičiuodama kintančios palūkanų normos finansinių priemonių pelningumą, įstaiga pagal kiekvienos finansinės priemonės rinkos vertę apskaičiuoja savo pelningumą vadovaudamasi prielaida, jog pagrindinė suma bus grąžinta tada, kai bus galima iš naujo nustatyti palūkanas.

ê93/6/EEB

2628. Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos skolos finansinės priemonės modifikuotą trukmę pagal formulę: modifikuota trukmė = ((trukmė (T))/(1 + r)), čia:

D || = || ((∑t = 1m((t Ct)/((1 + r)t)))/(∑t = 1m((Ct)/((1 + r)t))))

čia:

r || = || pelningumas (žr. šio priedo 25 dalį),

Cl || = || atsiskaitymas grynaisiais per laikotarpį ,l,

m || = || visas terminas (žr. šio priedo 25 dalį).

2729. Atlikusi šiuos apskaičiavimus, įstaiga kiekvieną skolos finansinę priemonę priskiria atitinkamai zonai, nurodytai šio priedo 3 lentelėje. Ji tai daro vadovaudamasi modifikuota kiekvieno vertybinio popieriaus trukme.

3 lentelė

Zona || Modifikuota trukmė (metais) || Tikėtina palūkanų norma (pasikeitimas %)

Pirmoji zona || > 0 ≤ 1,0 || 1,0

Antroji zona || > 1,0 ≤ 3,6 || 0,85

Trečioji zona || > 3,6 || 0,7

2830. Tuomet įstaiga apskaičiuoja kiekvienos finansinės priemonės pagal trukmę įvertintą poziciją, padaugindama šios finansinės priemonės rinkos kainą iš jos modifikuotos trukmės bei iš tokios modifikuotos trukmės priemonei taikomo tikėtino palūkanų normos pasikeitimo (žr. šio priedo 3 lentelės 3 skiltį).

2931. Įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Ilgųjų pozicijų suma, kurią atitinka trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje zonoje, laikoma tos zonos suderinta pagal trukmę įvertinta pozicija.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos nesuderintas pagal trukmę įvertintas pozicijas. Tai darydama, ji vadovaujasi nesuderintų pozicijų apskaičiavimo tvarka, išdėstyta šio priedo 19-22 Ö 21−24 Õ dalyse.

ê93/6/EB

3032. Įstaigos kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas susumuojant:

a)           2 % kiekvienos zonos suderintos ir pagal trukmę įvertintos pozicijos;

b)           40 % suderintų ir pagal trukmę įvertintų pirmosios ir antrosios bei antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijų;

c)           150 % suderintos ir pagal trukmę įvertintos pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos;

d)           100 % likusios nesuderintų ir pagal trukmę įvertintų pozicijų dalies.

NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI

3133. Įstaiga susumuoja visas savo grynąsias ilgąsias ir grynąsias trumpąsias pozicijas taip, kaip nurodyta šio priedo 1 dalyje. Abiejų šių pozicijų suma yra įstaigos visa bendroji pozicija. Skirtumas tarp šių dviejų pozicijų yra įstaigos visa grynoji pozicija.

Specifinė rizika

ê93/6/EEB

ðnaujas

32.34ðĮstaiga susumuoja visas savo grynąsias ilgąsias ir trumpąsias pozicijas taip, kaip nurodyta šio priedo 1 dalyje.ï Norėdama apskaičiuoti kapitalo reikalavimą apsisaugojimui nuo specifinės rizikos, įstaiga padaugina savo visą bendrąją poziciją iš 4 %.

ê 93/6/EB (pritaikytas)

3335. Nepaisant šio priedo 35 Ö Taikydamos išlygą šio priedo 34 Õ dalies reikalavimųams, kompetentingos institucijos gali numatyti ne 4 %, bet 2 % kapitalo reikalavimą specifinei rizikai padengti tiems įstaigos turimiems akcijų portfeliams, kurie tenkina tokias sąlygas:

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 1 dalies d punktas (pritaikytas)

i)a)         tai negali būti tik skolos finansines priemones, kuriomis prekiaujama ir kurioms pagal 14 dalyje pateiktą 1 lentelę šiuo metu taikomas 8 % arba mažesnis reikalavimas, išleidusių emitentų nuosavybės vertybiniai popieriai tik dėl to, kad jie yra garantuoti arba apdrausti;

ê93/6/EEB

ii)b)        laikantis objektyvių kriterijų, atitinkamos akcijos turi būti kompetentingų institucijų laikomos labai likvidžiomis;

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

iii)c)       jokia atskira pozicija negali sudaryti daugiau kaip 5 % viso įstaigos akcijų portfelio vertės. Tačiau

ÖTaikydamos c punktą, Õ kompetentingos institucijos gali leisti, kad atskiros pozicijos sudarytų iki 10 %, jeigu bendra tokių pozicijų suma neviršija 50 % viso portfelio.

ê93/6/EEB

Bendroji rizika

3436. Įstaigos kapitalo reikalavimas bendrajai rizikai padengti yra jos visa grynoji pozicija padauginta iš 8 %.

Būsimieji Ateities akcijų indekso sandoriai

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

3537. Būsimieji Ateities akcijų indekso sandoriai (pagal delta koeficientą įvertinti sandoriai, ekvivalentiški būsimiesiems ateities akcijų indekso pasirinktiniamsimo sandoriams bei akcijų indekso pasirinktiniamsimo sandoriams, kurie toliau tekste bendrai vadinami «būsimaisiais ateities akcijų indekso sandoriais», gali būti suskirstyti į pozicijas pagal visas juos sudarančias akcijas. Šios pozicijos gali būti traktuojamos kaip pagrindinės bazinės pozicijos, išreikštos atitinkamomis akcijomis., Todėl Ö ir Õ, kurios, gavus kompetentingų institucijų pritarimą, jos gali būti tarpusavyje užskaitomos su priešingomis tų pagrindinių akcijų pozicijomis.

ê93/6/EEB

3638. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visos įstaigos, kurios yra tarpusavyje užskaičiusios vienos ar kelių akcijų, sudarančių būsimąjį ateities akcijų indeksų sandorį, pozicijas su viena ar keliomis pozicijomis, kurias sudaro pats būsimasis ateities akcijų indeksų sandoris, turi pakankamai kapitalo padengti nuostolių riziką, galinčią atsirasti dėl to, kad tokių būsimųjų ateities sandorių vertė keisis taip, kad šie pokyčiai nesutaps su juos sudarančių akcijų vertės pokyčiais; kompetentingos institucijos šį reikalavimą taiko ir tada, kai įstaigos turi priešingų būsimųjų ateities akcijų indeksų sandorių pozicijas, kurios skiriasi savo terminais arba sudėtimi arba ir terminais, ir sudėtimi.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

3739. Nepaisant Ö Taikant išlygą Õ šio priedo 35 ir 36 Ö 37 ir 38 Õ dalių reikalavimųams, tiems būsimiesiems ateities akcijų indeksų sandoriams, kuriais prekiaujama biržoje ir kurių indeksai, kompetentingų institucijų nuomone, yra plačiai diversifikuoti, taikomas 8 % kapitalo reikalavimas bendrajai rizikai padengti, tačiau specifinei rizikai kapitalo reikalavimas netaikomas. Tokie būsimieji ateities akcijų indeksų sandoriai įtraukiami į šio priedo 31 Ö 33 Õ dalyje nurodytus visos grynosios pozicijos apskaičiavimus, tačiau neįtraukiami į toje pačioje dalyje nurodytus visos bendrosios pozicijos apskaičiavimus.

ê93/6/EEB

3840. Jeigu būsimasis ateities akcijų indeksų sandoris neskirstomas į pagrindines bazines jį sudarančias pozicijas, tuomet jis traktuojamas kaip atskira akcija. Tačiau šios atskiros akcijos specifinės rizikos galima nepaisyti, kai atitinkamu būsimuoju ateities akcijų indeksų sandoriu yra prekiaujama biržoje, o jo indeksas, kompetentingų institucijų nuomone, yra plačiai diversifikuotas.

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ EMISIJOS PLATINIMAS

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

3941. Jeigu įstaiga organizuoja skolos ir nuosavybės finansinių priemonių platinimą, kompetentingos institucijos gali leisti jai naudoti toliau nurodytą kapitalo reikalavimų apskaičiavimo tvarką. Pirmiausia įstaiga apskaičiuoja savo grynąsias pozicijas atimdama platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys. Antra, įstaiga sumažina savo grynąsias pozicijas tokiais Ö 4 lentelėje nurodytais Õ koeficientais.

4 lentelė

— 0 darbo diena: || 100 %

— 1 darbo diena: || 90 %

— 2−3 darbo dienos: || 75 %

— 4 darbo diena: || 50 %

— 5 darbo diena: || 25 %

— po 5 darbo dienos: || 0 %.

ê93/6/EEB

Nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja nupirkti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.

Trečia, įstaiga apskaičiuoja savo kapitalo reikalavimus pagal sumažintas platinamos emisijos pozicijas.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaiga turėtų pakankamą kapitalą padengti nuostolių rizikai, kuri yra laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo iki 1 darbo dienos.

ònaujas

SPECIFINĖS RIZIKOS KAPITALO REIKALAVIMŲ APSKAIČIAVIMAS KREDITO IŠVESTINĖMIS FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS APDRAUSTOMS PREKYBOS KNYGOS POZICIJOMS

42. Apsauga, kurią suteikia kredito išvestinės finansinės priemonės, pripažįstama pagal 43−46 dalyse išdėstytus principus.

43. Minėta apsauga visiškai pripažįstama tuomet, kai dviejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir daugiau ar mažiau tokiu pačiu mastu. Taip yra šiais atvejais:

a)      abi dalis sudaro visiškai vienodos priemonės; arba

b)      ilgoji pinigų srauto pozicija yra apdrausta apsikeitimo grąžomis sandoriu (arba atvirkščiai) ir yra visiškas atitikimas tarp referentinės pozicijos ir bazinių pozicijų (t. y. pinigų srauto pozicijos). Apsikeitimo sandorio terminas gali skirtis nuo bazinės pozicijos termino.

Šiais atvejais specifinės rizikos kapitalo reikalavimas neturėtų būti skaičiuojamas nei vienai pozicijos daliai.

44. Bus taikoma 80 % tarpusavio užskaita, kai abiejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir kai tiksliai atitinka referentinė pozicija, referentinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės terminas ir bazinės pozicijos valiuta. Be to, dėl pagrindinių kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties savybių kredito išvestinės finansinės priemonės kaina neturėtų keistis taip, kad realiai nukryptų nuo pinigų srauto pozicijos kainų pasikeitimo. Jeigu sandoriu perkeliama rizika, bus taikoma 80 % specifinės rizikos užskaita tai sandorio daliai, kurios kapitalo reikalavimas yra didesnis, tuo tarpu specifinės rizikos reikalavimas kitai daliai yra lygus nuliui.

45. Apsauga iš dalies pripažįstama tuo atveju, kai dviejų pozicijos dalių vertė dažniausiai juda skirtinga kryptimi. Taip yra šiais atvejais:

a)      pozicija atitinka 43 dalies b punkte aprašytą atvejį, tačiau yra neatitikimas tarp referentinės pozicijos ir bazinės pozicijos turto. Tačiau pozicijos atitinka šiuos reikalavimus:

i)       palyginti su bazine pozicija referentinė pozicija yra to paties arba žemesnio rango;

ii)      bazinės pozicijos ir referentinės pozicijos tas pats įsipareigojantysis asmuo ir joms taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo ir priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis;

b)      pozicija atitinka 43 dalies a punkte arba 44 dalyje aprašytą atvejį, bet yra neatitikimas tarp kredito užtikrinimo ir pagrindinio turto valiutos arba termino (informacija apie valiutų neatitikimus turėtų būti teikiama kartu su informacija apie užsienio valiutos kurso riziką, teikiama pagal III priedą);

c)      pozicija atitinka 44 dalyje aprašytą atvejį, tačiau yra neatitikimas tarp pinigų srauto pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės turto. Tačiau atvaizduojant kredito išvestinę finansinę priemonę pagrindinis turtas priskiriamas įsipareigojimams.

Kiekvienu iš šių atvejų kiekvienos sandorio dalies specifinės rizikos kapitalo reikalavimai ne sudedami, o taikomas tik didesnysis iš dviejų kapitalo reikalavimų.

46. Visais atvejais, kuriems netaikoma 45 dalis, specifinės rizikos kapitalo reikalavimas bus apskaičiuotas abiem pozicijos dalims.

Kapitalo reikalavimų apskaičiavimas kolektyvinio investavimo subjektų prekybos knygos pozicijoms

47. Kapitalo reikalavimai kolektyvinio investavimo subjektų (KIS), atitinkančių 11 straipsnyje nustatytas sąlygas, prekybos knygos pozicijoms apskaičiuojami taikant 48−56 dalyse nurodytus metodus.

48. Nepažeidžiant kitų šio skirsnio nuostatų, KIS pozicijoms taikomas 32 % pozicijos rizikos (specifinės ir bendrosios) kapitalo reikalavimas. Nepažeidžiant III priedo 3 dalies i punkto arba V straipsnio 13 dalies v punkto, kai taikomas tose dalyse nustatytas modifikuotas aukso traktavimas, KIS pozicijoms taikomas ne didesnis kaip 40 % pozicijos rizikos (specifinės ir bendrosios) ir užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo reikalavimas.

49. Kapitalo reikalavimą, taikomą 51 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių KIS pozicijoms, įstaigos gali nustatyti taikydamos 53−56 dalyse nustatytus metodus.

50. Jeigu nenurodyta kitaip, neleidžiama tarpusavyje užskaityti pagrindinių KIS investicijų ir kitų įstaigos turimų pozicijų.

BENDRIEJI KRITERIJAI

51. Bendrieji kriterijai, kurių pagrindu įgyjama teisė į KIS pozicijas, kurių emitentai yra Bendrijoje prižiūrimos ar įsisteigusios bendrovės, taikyti 53−56 dalyse nustatytus metodus, yra šie:

a)      KIS prospekte ar lygiaverčiame dokumente pateikta ši informacija:

i)       turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;

ii)      jeigu KIS investicijoms taikomi apribojimai, − santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

iii)     jeigu KIS leidžiama skolintis, − didžiausias įsiskolinimo lygis;

iv)     jeigu KIS leidžiama investuoti į nebiržines išvestines finansines priemones arba vykdyti atpirkimo pobūdžio operacijas, − priemonės, skirtos riboti sandorio šalies riziką, atsirandančią dėl tokių sandorių vykdymo;

b)      KIS teikia pusės metų ir metines verslo (finansines) ataskaitas, kurių pagrindu galima įvertinti jos turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir operacijas per ataskaitinį laikotarpį;

c)      investicinio vieneto turėtojo prašymu, KIS investiciniai vienetai (arba akcijos) kiekvieną dieną iš KIS turto gali būti paversti grynaisiais pinigais;

d)      investicijos KIS atskiriamos nuo KIS valdytojo turto;

e)      investuojančioji įstaiga atlieka tinkamą KIS rizikos vertinimą.

52. Trečiųjų šalių KIS gali įgyti minėtą teisę, jeigu įvykdomi 51 dalies a−e punktuose nustatyti reikalavimai ir jeigu tam pritaria atitinkamos įstaigos kompetentinga institucija.

SPECIFINIAI METODAI

53. Jeigu įstaiga turi galimybę kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, ji į tas investicijas gali atsižvelgti skaičiuodama pozicijos rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo reikalavimus šiame priede nustatytais metodais arba, jei turi leidimą, V priede nustatytais metodais. Taikant šį metodą, KIS pozicijos vertinamos kaip KIS pagrindinių investicijų pozicijos. Tarpusavyje užskaityti KIS pagrindinių investicijų pozicijas ir kitas įstaigos laikomas pozicijas leidžiama tuo atveju, jeigu įstaiga turi pakankamai investicinių vienetų, kad galėtų išpirkit (sukurti) pagrindines investicijas.

54. Įstaigos gali skaičiuoti pozicijos rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo reikalavimus, taikomus KIS pozicijoms, šiame priede nustatytais metodais arba, jei turi leidimą, V priede nustatytais metodais tariamoms pozicijoms, atitinkančioms tas, kurios būtinos, norint atkurti a punkte nurodytų nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorėje sukurtą indeksą arba fiksuotą krepšelį, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)      KIS mandato tikslas yra atkurti nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išoriškai sukurto indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą;

b)      mažiausiai 0,9 KIS ir nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių indekso ar krepšelio kainų pasikeitimo koreliacijos koeficientą galima aiškiai nustatyti ne mažesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Koreliacija šiame kontekste reiškia koreliacijos tarp kiekvieną dieną gaunamo pelno iš KIS, kuriomis prekiaujama biržoje, ir nuosavybės vertybinių popierių ar skolos vertybinių popierių indekso ar krepšelio koeficientą.

55. Jeigu įstaiga neturi galimybės kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, pozicijos rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo reikalavimus ji gali skaičiuoti šiame priede nustatytais metodais, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)      bus laikoma, kad KIS pirmiausia didžiausiu jos mandatui leistinu lygiu investuoja į turto klases, kurioms nustatytas didžiausias pozicijos rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo reikalavimas, ir tuomet tęsia investicijas mažėjančia tvarka tol, kol pasiekia didžiausią bendrą investavimo apribojimą. KIS pozicija bus vertinama kaip tiesioginis dalyvavimas tariamojoje pozicijoje;

b)      apskaičiuodamos pozicijos rizikos kapitalo reikalavimą, įstaigos atsižvelgia į didžiausią netiesioginę poziciją, su kuria jos gali susidurti per KIS proporcingai didindamos savo KIS poziciją iki didžiausios jos investicinio mandato leidžiamos pozicijos, susijusios su pagrindiniais investiciniais vienetais;

c)      jeigu šiuo metodu apskaičiuotas pozicijos rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo reikalavimas viršytų 48 dalyje nustatytą lygį, kapitalo reikalavimas paliekamas to lygio.

56. Jei bus tinkamai užtikrintas skaičiavimo ir pateikiamų duomenų tikslumas, įstaigos gali pasitelkti trečiąją šalį, kad ši pagal šiame priede nustatytus metodus apskaičiuotų ir praneštų pozicijos rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo reikalavimus, taikomus 53 ir 55 dalyse nustatytoms KIS pozicijoms.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

II PRIEDAS

ATSISKAITYMŲ BEI SANDORIO ŠALIŲIES RIZIKAOS Ö KAPITALO REIKALAVIMŲ APSKAIČIAVIMAS Õ

ATSISKAITYMŲ (PRISTATYMO) RIZIKA

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 2 dalies a punktas

1. Tokiais atvejais, kada sudarius sandorius, kurių metu už skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius ir biržos prekes (išskyrus atpirkimo sandorius, atvirkštinius atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimąsi) neatsiskaitoma po jų pristatymo datos, įstaiga privalo apskaičiuoti kainų skirtumą, kurio ji negali gauti. Tai yra sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius arba biržos prekes kainos ir dabartinės jų rinkos vertės skirtumas, dėl kurio įstaiga gali patirti nuostolių. Norėdama apskaičiuoti savo kapitalo reikalavimą, įstaiga turi padauginti šį skirtumą iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas 2 dalyje pateiktos lentelės A skiltyje.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

2. Nepaisant Ö Taikydama išlygą Õ šio priedo 1 dalies reikalavimųams, įstaiga gali, jeigu tam pritaria kompetentingos institucijos, apskaičiuoti reikalingą kapitalą, padaugindama atsiskaitymo kainą, nustatytą kiekvienam sandoriui, už kurį nebuvo atsiskaityta per laikotarpį nuo 5 iki 45 darbo dienų po nustatytos atsiskaitymo dienos, iš atitinkamo koeficiento, nurodyto pateiktos 1 lentelės B skiltyje. Po nustatytos atsiskaitymo dienos praėjus 46 darbo dienoms, įstaiga taiko 100 % kainų skirtumo, kurio ji gali negauti, koeficientą, kaip nurodyta Ö 1 Õ lentelės A skiltyje.

Ö1 lentelė Õ

Darbo dienų skaičius po numatytos atsiskaitymo dienos || A skiltis (%) || B skiltis (%)

5 — 15 || 8 || 0.5

16 — 30 || 50 || 4.0

31 — 45 || 75 || 9.0

46 arba daugiau || 100 || žr. 2 dalį

SANDORIO ŠALIŲIES RIZIKA

ònaujas

3. Įstaiga privalo turėti kapitalo, reikalingo siekiant apsidrausti nuo sandorio šalies rizikos, atsirandančios dėl pozicijų, susijusių su:

a)      pristatymais be atsiskaitymo;

b)      išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama ne biržoje, ir kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

c)      atpirkimo sandoriais, atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriais, pagrįstais į prekybos knygą įtrauktais vertybiniais popieriais arba biržos prekėmis;

d)      tokiomis pozicijomis, kaip mokesčiai, komisiniai, palūkanos, dividendai bei privalomi įnašai, prekiaujant išvestiniais sandoriais biržoje, kurios nenumatytos nei šiame, nei I priede ir kurios nėra atimamos iš nuosavų lėšų pagal 13 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimus, t. y. kurios tiesiogiai susijusios su prekybos knygos pozicijomis.

4. Laikoma, kad pristatymas be atsiskaitymo įvyko, jeigu įstaiga sumokėjo už vertybinius popierius arba biržos prekes iki jų gavimo arba pristatė vertybinius popierius ar biržos prekes prieš gaudama užmokestį už juos, o tarptautinių sandorių atveju − jeigu po minėto atsiskaitymo arba pristatymo praėjo viena arba daugiau dienų.

5. Atsižvelgiant į 6−9 dalis, pozicijų vertė ir pagal riziką įvertintos pozicijos skaičiuojamos laikantis Direktyvos [2000/12/EB] V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio nuostatų, o tame skirsnyje esančios nuorodos į „kredito įstaigas“ laikomos nuorodomis į „įstaigas“, nuorodos į „patronuojančias kredito įstaigas“ laikomos nuorodomis į „patronuojančias įstaigas“, ir atitinkamai aiškinamos susijusios sąvokos.

6. Taikant 5 dalį:

laikoma, kad Direktyvos [2000/12/EB] IV priedas yra iš dalies pakeistas po 3 dalies d punkto įrašant žodžius „ir kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis“;

laikoma, kad Direktyvos [2000/12/EB] III priedas yra iš dalies pakeistas po 1a lentelės įrašius šį tekstą:

Potenciali ateities kredito pozicija apsikeitimo grąžomis sandorių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju apskaičiuojama nominalią kredito išvestinės finansinės priemonės sumą dauginant iš šių procentų:

kai referentinė pozicija yra tokia, kad taikant I priedą ji būtų laikoma pripažinta pozicija, jei dėl jos įstaigai grėstų tiesioginė rizika − 5 %;

kai referentinė pozicija yra tokia, kad taikant I priedą, ji nebūtų laikoma pripažinta pozicija, jei dėl jos įstaigai grėstų tiesioginė rizika − 10 %.

Tačiau kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju įstaigai, kurios pagrindinė pozicija, atsiradusi dėl apsikeitimo sandorio, yra ilgoji pozicija, leidžiama naudoti 0 % koeficientą skaičiuojant potencialią ateities kredito riziką, išskyrus atvejus, kai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris buvo sudarytas dėl subjekto, kurio pozicija, susijusi su apsikeitimo sandoriu, yra trumpoji pozicija, nemokumo net ir tada, kai įsipareigojimai buvo įvykdyti.“

Kai kredito išvestinė finansinė priemonė apsaugo „n-ąjį iki įsipareigojimo neįvykdymo“ įsipareigojimą tarp kelių bazinių pozicijų, taikytiną procentinį dydį lemia pozicija, kurios kredito kokybė yra mažiausia ir kuri, jei įstaiga tiesiogiai ją prisiimtų, taikant I priedą būtų laikoma pripažįstama pozicija.“

7. Taikant 5 dalį, kai įstaigos skaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijas, finansinės užtikrinimo priemonės poveikiui pripažinti joms neleidžiama naudoti Paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, nustatyto Direktyvos [2000/12/EB] VIII priedo 3 dalies 25−30 dalyse.

8. Taikant 5 dalį, atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių atveju visos finansinės priemonės ir biržos prekės, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, gali būti laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone. Kalbant apie pozicijas, susijusias su nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, įtrauktomis į prekybos knygą, biržos prekės, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, taip pat gali būti laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone. Kintamumo korekcijai apskaičiuoti, kai pirmiau minėtos finansinės priemonės ar biržos prekės yra skolinamos ar pasiskolinamos, parduodamos ar perkamos, pateikiamos ar gaunamos kaip užtikrinimo priemonė arba kitu būdu pagal tokį sandorį, toms priemonėms ir biržos prekėms taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir nuosavybės vertybiniams popieriams, neįtrauktiems į pagrindinį indeksą, bet kuriais prekiaujama pripažįstamoje biržoje.

9. Taikant 5 dalį, pripažįstant pagrindinius įskaitymo sandorius, apimančius atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorius ir (arba) kitus sandorius kapitalo rinkoje, prekybos knygos pozicijų ir kitų pozicijų užskaita nepripažįstama, išskyrus atvejus, kai pagrindiniai įskaitymo sandoriai atitinka šias sąlygas:

a)      visi sandoriai kiekvieną dieną perkainojami rinkos kainomis;

b)      visi pagal minėtus sandorius paskolinti, pasiskolinti, parduoti, pirkti, pateikti ar gauti vienetai pagal Direktyvos [2000/12/EB] V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio 3 poskirsnį gali būti laikomi reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone netaikant šio priedo 8 dalies.

10. Jeigu kredito išvestinė finansinė priemonė, įtraukta į prekybos knygą, yra vidinio apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas yra pripažįstamas pagal Direktyvą [2000/12/EB], laikoma, kad sandorio šalies rizikos, susijusios su kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, nėra.

11. Kapitalo reikalavimas yra 8 % visų pagal riziką įvertintų pozicijų.

ê93/6/EEB

Pristatymai be atsiskaitymo

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 2 dalies b punktas

3.1. Įstaiga privalo turėti kapitalo rizikai, susijusiai su sandorio šalim, padengti, jeigu:

i)            ji sumokėjo už vertybinius popierius arba biržos prekes iki jų gavimo arba pristatė vertybinius popierius ar biržos prekes prieš gaudama užmokestį už juos;

              ir

ii)           tarptautinių sandorių atveju po minėto atsiskaitymo arba pristatymo praėjo viena arba daugiau dienų.

3.2. Kapitalo reikalavimas yra 8 % vertybinių popierių ar biržos prekių ar grynųjų pinigų, kurie turi būti sumokėti įstaigai, vertės dauginama iš atitinkamai sandorio šaliai taikomo rizikos koeficiento.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 2 dalies c punktas

Atpirkimo ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir skolinimasis

4.1. Sudarydama atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo sandorius, pagrįstus į prekybos knygą įtrauktais vertybiniais popieriais arba biržos prekėmis, įstaiga skaičiuoja skirtumą tarp vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertės ir įstaigos pasiskolintos sumos arba užstato rinkos vertės, jeigu šis skirtumas yra teigiamas. Sudarydama atvirkštinius atpirkimo sandorius ir skolindamasi vertybinius popierius arba biržos prekes, įstaiga skaičiuoja skirtumą tarp sumos, kurią ji yra pasiskolinusi, arba užstato rinkos vertės ir jos gautų vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertės, jeigu minėtas skirtumas yra teigiamas.

ê93/6/EEB

Kompetentingos institucijos imasi priemonių, kad užtikrintų, jog pateiktas užstato perviršis būtų priimtinas.

Be to, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neįtraukti užstato perviršio sumos į apskaičiavimus, apibūdintus šios dalies pirmuose dviejuose sakiniuose, jeigu užstato perviršio suma garantuojama taip, kad perdavėjas bet kuriuo atveju yra tikras, jog, sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, užstato perviršis jam bus grąžintas.

Į paskolintų ar pasiskolintų sumų bei užstato rinkos vertės apskaičiavimus įtraukiamos sukauptos palūkanos.

4.2. Reikalingas kapitalas lygus 8 % skaičiaus, gaunamo atlikus šio priedo 4 dalies 1 punkte nurodytus apskaičiavimus ir jį padauginus iš atitinkamai sandorio šaliai taikomo rizikos koeficiento.

Išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama ne biržoje

ê98/33/EB 3 straipsnio 2 dalis

5. Skaičiuodamos kapitalo reikalavimą savo nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms, įstaigos taiko Direktyvos 89/647/EEB II priedą. Rizikos koeficientai, taikytini atitinkamoms sutarties šalims, nustatomi vadovaujantis šios direktyvos 2 straipsnio 9 dalimi.

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti II priede išvardytų metodų nebiržiniams sandoriams, kurių kliringą atlieka kliringo rūmai, jeigu pastarieji veikia kaip juridinė sandorio šalis ir jeigu visi dalyviai kiekvieną dieną užstatu visiškai apdraudžia riziką, kurią dėl jų prisiima kliringo rūmai, tokiu būdu apsisaugant nuo esamos rizikos ir potencialios ateities rizikos. Kompetentingos institucijos privalo užsitikrinti, kad pateiktas užstatas garantuoja tokio pat lygio apsaugą kaip Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 1 dalies a punkto 7 papunktį atitinkantis užstatas, ir kad yra pašalinta rizika, jog kliringo rūmų rizikų padidėjimas viršys pateikto užstato rinkos vertę. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip jos naudojasi šia galimybe.

ê93/6/EEB

KITOS SĄLYGOS

6. Direktyvoje 89/647/EEB nurodyti kapitalo reikalavimai taikomi tokioms pozicijoms, kaip mokesčiai, komisiniai, palūkanos, dividendai bei privalomi įnašai, prekiaujant būsimaisiais arba pasirinktiniais sandoriais biržoje, kurios nenumatytos nei šiame, nei šios direktyvos I priede ir kurios nėra atimamos iš nuosavų lėšų pagal šios direktyvos V priedo 2 dalies d punkto reikalavimus, taip pat toms rizikos rūšims, kurios yra tiesiogiai susijusios su prekybos knygos punktais.

Atitinkamoms sandorio šalims taikomi rizikos koeficientai yra nustatomi pagal šios direktyvos 2 straipsnio 9 dalį.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

III PRIEDAS

UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAOS Ö KAPITALO REIKALAVIMŲ APSKAIČIAVIMAS Õ

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies a punktas (pritaikytas)

1. Jeigu pagal toliau Ö šio priedo 2 dalyje Õ nustatytą tvarką įstaigos bendros grynosios užsienio valiutos pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma sudaro daugiau kaip 2 % jos nuosavų lėšų, norėdama apskaičiuoti, kiek nuosavų lėšų reikės užsienio valiutųos kurso rizikai padengti, įstaiga savo grynosios užsienio valiutos pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos sumą daugina iš 8 %.

Iki 2004 m. gruodžio 31 d. kompetentingosios institucijos gali leisti, kad įstaigos savo nuosavų lėšų reikalavimą skaičiuotų, daugindamos iš 8 % sumą, kuria jos bendros grynosios užsienio valiutos pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma viršija 2 % visų įstaigos nuosavų lėšų.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

2. Ö Kapitalo reikalavimai, reikalingi siekiant apsisaugoti nuo užsienio valiutos kurso rizikos, Õ Sskaičiuojamai dviem etapais.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies b punktas (pritaikytas)

32.1. Pirmiausia skaičiuojama įstaigos kiekvienos valiutos (įskaitant valiutą, kuri nurodoma ataskaitose) ir aukso grynoji atviroji pozicija.

Ši Ö atvira Õ pozicija apima toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) sumą:

-a)     grynoji neatidėliotino keitimo sandorių pozicija (t. y. visų turto straipsnių atėmus visus įsipareigojimų straipsnius, įskaitant atitinkama valiuta sukauptas palūkanas arba, aukso atveju, grynąsias aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicijas),

-b)     grynoji išankstinių sandorių pozicija (t. y. visos gautinos sumos atėmus visas sumas, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo ir aukso sandorius, įskaitant valiutos ir aukso būsimuosius ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją),

-c)     neatšaukiamos garantijos (bei panašios finansinių priemonės), kurias tikrai reikės įvykdyti, ir kurios gali būti neatšaukiamos,

-d)     grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos (atsiskaitančios įstaigos nuožiūra ir gavus išankstinį kompetentingų institucijų sutikimą, minėtosioms pajamoms (išlaidoms) taip pat gali būti priskirtos grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nėra įtrauktos į apskaitos dokumentus, bet jau visiškai apdraustos išankstiniais užsienio valiutos sandoriais). Tokio savo pasirinkimo įstaigos privalo laikytis nuosekliai,

-e)     visos užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių knygos grynojo delta koeficiento (ar pagrįsto delta koeficientu) ekvivalento,

-f)     kitų pasirinkimo sandorių (t. y. ne užsienio valiutos ir ne aukso sandorių) rinkos vertės,.

- bBet kurių pozicijų, kurias įstaiga sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo keitimo kurso poveikio jos kapitalo pakankamumo normatyvui, galima neįtraukti į grynųjų atvirųjų valiutos pozicijų skaičiavimą. Tokios pozicijos turėtų būti neprekybinio arba struktūrinio pobūdžio, o jų neįtraukimą arba bet kurį tokio neįtraukimo sąlygų pakeitimą turi patvirtinti kompetentingos institucijos. Tokios pat pirmiau išdėstytos sąlygos gali būti taikomos vertinant įstaigos turimas pozicijas, kurios yra susijusios su sudėtinėmis dalimis, jau atimtomis, skaičiuojant nuosavas lėšas.

ònaujas

Kalbant apie KIS, pirmoje pastraipoje nurodyto skaičiavimo tikslais atsižvelgiama į faktines jų užsienio valiutų pozicijas. Įstaigos gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutų pozicijas tuo atveju, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įstaiga neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, laikoma, kad KIS investicijos siekia didžiausią pagal jos įgaliojimus leistiną lygį; skaičiuodama užsienio valiutos kurso rizikos, susijusios su jos prekybos knyga, kapitalo reikalavimą, įstaiga atsižvelgia į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria ji galėtų susidurti per KIS. Tai daroma proporcingai padidinant KIS poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis mandatas, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariama KIS užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investavimui į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad jeigu KIS investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atvira pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atviros užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atvira pozicija gali būti pridėta prie trumposios atviros užsienio valiutos pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą tokių pozicijų tarpusavyje užskaityti neleidžiama.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies b punktas (pritaikytas)

3.2. Kompetentingos institucijos savo nuožiūra gali leisti, kad įstaigos, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją, naudotų grynąją dabartinę vertę.

ê93/6/EEB

è1 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies c punktas

è1 42.2. Antra, kiekvienos valiutos, išskyrus ataskaitose nurodomą valiutą, grynosios trumposios ir atvirosios pozicijos ir grynoji ilgoji arba grynoji trumpoji aukso pozicija į ataskaitose nurodomą valiutą konvertuojamos pagal neatidėliotino keitimo kursus. ç Po to jos atskirai sudedamos norint gauti atitinkamas bendrąsias grynųjų trumpųjų pozicijų bei grynųjų ilgųjų pozicijų sumas. Didesnioji iš šių dviejų gautų sumų yra įstaigos visa grynoji užsienio valiutos pozicija.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

53. Nepaisant Ö Taikydamos išlygą Õ šio priedo 1-4 Ö ir 2 Õ dalių reikalavimųams ir iki tolesnio derinimo, kompetentingos institucijos gali nustatyti arba leisti įstaigoms taikyti alternatyvias Ö toliau nurodytas Õ procedūras vykdant šio priedo reikalavimus.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

63.1. Pirmiausia kKompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms numatyti artimai tarpusavyje susijusių valiutų pozicijoms mažesnius kapitalo reikalavimus negu tie, kuriuos reikėtų vykdyti pagal šio priedo 1-4 Ö ir 2 Õ dalis. Kompetentingos institucijos gali traktuoti dvi valiutas kaip artimai tarpusavyje susijusias tik tuomet, kai nuostolio, sudarančio 4 % arba mažiau atitinkamos suderintos pozicijos vertės (įvertinus ataskaitose nurodoma valiuta), tikimybė (apskaičiuota remiantis pastarųjų trejų ar penkerių metų kiekvienos dienos keitimo kursu) tokių valiutų vienodose ir priešingose pozicijose per ateinantį 10 darbo dienų laikotarpį yra maždaug 99 % (taikant trejų metų stebėjimo laikotarpį) arba 95 % (taikant penkerių metų stebėjimo laikotarpį). Nuosavos lėšos, reikalingos apsaugoti dviejų artimai susijusių valiutų suderintą poziciją, yra 4 %, padauginti iš suderintos pozicijos vertės. Kapitalas, reikalingas artimai susijusių valiutų nesuderintoms pozicijoms bei visoms kitų valiutų pozicijoms apsaugoti, yra 8 %, padauginti iš didesnės grynųjų trumpųjų arba grynųjų ilgųjų pozicijų sumos tomis valiutomis po to, kai iš šių sumų atimamos suderintos artimai tarpusavyje susijusių valiutų pozicijos.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies d punktas (pritaikytas)

7. Antra, iki 2004 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms taikyti metodą, alternatyvų šio priedo 1-6 dalyse išvardytiesiems. Kapitalo reikalavimas, skaičiuojamas pagal šį metodą, turi būti pakankamas, kad viršytų 2 % grynosios atvirosios pozicijos, skaičiuojamos pagal 4 dalį, ir, remiantis pastarųjų trejų metų visų pasikartojančių 10 darbo dienų laikotarpių valiutų kursų pokyčių analize, būtų didesnis už minėto laikotarpio galimus įstaigos nuostolius 99 % arba daugiau.

Pirmoje pastraipoje apibūdintą alternatyvų metodą galima naudoti tik toliau išvardytomis sąlygomis:

i)            skaičiavimo formulę ir koreliacijos koeficientus nustato kompetentingos institucijos, remdamosi jų atlikta valiutų kursų pokyčių analize;

ii)           kompetentingos institucijos nuolat peržiūri koreliacijos koeficientus, atsižvelgdamos į pokyčius užsienio valiutų rinkose.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

83.2. Trečia, kKompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms, taikančioms bet kurį šio priedo 1-7, Ö 2 ir 3.1 Õ dalyse nurodytą metodą, atimti pozicijas bet kuriomis valiutomis, kurioms taikomi teisiškai saistantys tarpvyriausybiniai susitarimai, skirti apriboti jų kursų kitimą kitų tuose pačiuose susitarimuose numatytų valiutų atžvilgiu. Įstaigos apskaičiuoja tokių valiutų suderintas pozicijas ir reikalingą kapitalą, kuris negali būti mažesnis negu pusė atitinkamame tarpvyriausybiniame susitarime numatyto maksimalaus valiutos kurso pokyčio atitinkamų valiutų atžvilgiu. Šių valiutų nesuderintos pozicijos vertinamos kaip ir kitų valiutų nesuderintos pozicijos.

Nepaisant Ö Taikydamos išlygą Õ šios dalies pirmosios pastraipos reikalavimųams, kompetentingos institucijos gali leisti, kad Europos pinigų sąjungos antrajame etape dalyvaujančių valstybių narių valiutų suderintų pozicijų reikalingas kapitalas būtų 1,6 % padaugintas iš tokių suderintų pozicijų vertės.

ê 93/6/EEB (pritaikytas)

9. Kompetentingos institucijos informuoja Tarybą ir Komisiją apie bet kuriuos metodus, kuriuos jos nustato arba leidžia taikyti, kad būtų įvykdyti šio priedo 6-8 dalyse išdėstyti reikalavimai.

10. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie šio priedo 9 dalyje nurodytus metodus ir, prireikus iš esmės atsižvelgdama į tarptautines aplinkybes, pasiūlo labiau suderintą požiūrį į užsienio valiutų riziką.

ê93/6/EEB

114. Sudėtinių valiutų grynosios pozicijos gali būti suskirstytos į jas sudarančias valiutas pagal dalis, kurios joms tenka sudėtinėje valiutoje.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 punktas (pritaikytas)

VIII Ö IV Õ PRIEDAS

BIRŽOS PREKIŲ RIZIKAOS Ö KAPITALO REIKALAVIMŲ APSKAIČIAVIMAS Õ

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

1. Kiekviena biržos prekių arba biržos prekių išvestinių priemonių pozicija išreiškiama standartiniais mato vienetais. Kiekvienos biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kaina išreiškiama ataskaitose nurodoma valiuta.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

2. Laikomasi nuomonės, kad aukso ir aukso išvestinių priemonių pozicijos susiduria su tokia pat rizika kaip užsienio valiuta ir jų rinkos rizika prireikus skaičiuojama pagal III arba VIII priede nustatytas sąlygas.

3. Pagal šį priedą pozicijos, kurios yra tik finansavimo parduodamų atsargų sąskaita pozicijos, gali būti neįtraukiamos tik skaičiuojant biržos prekių riziką.

4. Palūkanų normų rizika ir užsienio valiutos kurso rizika, kurių neapima kitos šio priedo nuostatos, yra įtraukiamos į skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, bendrosios rizikos ir užsienio valiutos rizikos skaičiavimus.

5. Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, įstaigoms taip pat reikia apsisaugoti nuo nepakankamo likvidumo, galinčio egzistuoti kai kuriose rinkose.

6. Pagal 19 dalį suma, kuria įstaigos ilgosios (trumposios) pozicijos viršija įstaigos tos pačios biržos prekės ir tapačių būsimųjų ateities, pasirinkimo ir ilgalaikės pirkimo teisės biržos prekių sandorių trumpąsias (ilgąsias) pozicijas, yra įstaigos kiekvienos biržos prekės grynoji pozicija.

Kompetentingos institucijos leidžia, kad išvestinių finansinių priemonių pozicijoms 8, 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip pagrindinės biržos prekės pozicijoms.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

7. Kompetentingos institucijos toliau išvardytas pozicijas gali laikyti tos pačios biržos prekės pozicijomis:

-a)          įvairių subkategorijų biržos prekių pozicijas tais atvejais, kai minėtos subkategorijos gali vienos kitas pakeisti;

              ir

-b)          panašių biržos prekių pozicijas, jeigu jos yra artimi pakaitalai ir jeigu mažiausiai 0,9 kainų pasikeitimo koreliacijos koeficientą galima aiškiai nustatyti ne mažesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

Konkrečios priemonės

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

8. Biržos prekių būsimieji ateities sandoriai ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti arba parduoti atskiras biržos prekes į matų sistemą įtraukiami kaip nominalios sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais, nustatant jų terminą pagal galutinę datą.

Kompetentingos institucijos gali leisti, kad kapitalo reikalavimas būsimajam ateities sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi būsimojo ateities sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus būsimojo ateities sandorio kapitalo reikalavimui, kuris būtų gautas skaičiuojant pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba pagal VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

Iki 2006 metų gruodžio 31 d. kKompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad šioje dalyje nurodytos rūšies nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių kliringą vykdo minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, kapitalo reikalavimas būtų lygus kliringo namų reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi išvestinių finansinių priemonių sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus atitinkamo sandorio kapitalo reikalavimui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

9. Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai iš vienos pusės operacija atliekama nustatyta kaina, o iš kitos pusės − dabartine rinkos kaina, yra skirstomi naudojant klasifikavimo pagal terminus metodą Ö , pateiktą šio priedo 13−18 dalyse, Õ kaip serija sandorio nominaliai sumai lygių pozicijų, kai viena pozicija atitinka kiekvieną atsiskaitymą pagal apsikeitimo sandorį, ir yra skirstomi pagal 13 dalyje pateiktą terminų Ö 1 Õ lentelę. Įstaigos pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu įstaiga gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą.

Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai sandorio pusėse yra skirtingos biržos prekės, atitinkamuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodomi naudojant klasifikavimo pagal terminus metodą.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

10. Biržos prekių arba biržos prekių išvestinių priemonių pasirinkimo sandoriai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento, kaip nustatyta šiame priede. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje įskaitomos su bet kuriomis tapačios pagrindinės biržos prekės arba biržos prekės išvestinės priemonės priešpriešinėmis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta arba tas, kurį apskaičiuoja kompetentingos institucijos, o tais atvejais, kai nė vienas iš pirmiau nurodytų delta koeficientų nėra nustatytas, arba nebiržinių pasirinkimo sandorių atveju naudojamas pačios įstaigos apskaičiuotas delta, jeigu kompetentingosios institucijos yra užsitikrinusios, kad įstaigos taikomas delta skaičiavimo modelis yra priimtinas.

Vis dėlto kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaigos skaičiuotų savo deltas pagal kompetentingų institucijų nustatytą metodologiją.

Kompetentingos institucijos reikalauja aApsisaugotima ne tik nuo delta rizikos, bet ir nuo visos kitos su biržos prekių pasirinkimo sandoriais susijusios rizikos.

Kompetentingos institucijos gali leisti, kad reikalavimas, nustatytas pasirašytam biržos prekių pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su pasirinkimo sandoriu susijusią riziką, ir yra bent jau lygus pasirinkimo sandorio kapitalo reikalavimui, kuri būtų gautas pagal toliau šiame priede apibūdintą skaičiavimo metodą arba taikant VIII priede nustatytą vidaus modelių metodą.

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. kKompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad kapitalo reikalavimas, skaičiuojamas nebiržiniams biržos prekių pasirinkimo sandoriams, kurių kliringą atlieka minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, būtų lygus kliringo namų nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su pasirinkimo sandoriu susijusią riziką ir kad jis yra bent jau lygus nebiržinio pasirinkimo sandorio kapitalo reikalavimui, kuris būtų gautas pagal toliau šiame priede nustatytą skaičiavimo metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

Be to, kompetentingos institucijos gali leisti, kad reikalavimas, nustatytas nupirktam biržos prekių pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, arba nebiržiniam biržos prekių pasirinkimo sandoriui atitiktų pagrindinei biržos prekei nustatytą reikalavimą, jeigu apskaičiuotas reikalavimas nėra didesnis už pasirinkimo sandorio rinkos vertę. Reikalavimas pasirašytam nebiržiniam pasirinkimo sandoriui nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę sandorio biržos prekę.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

11. Su biržos prekėmis susijusiems varantams taikomos biržos prekių pasirinkimo sandoriams nustatytos sąlygos, nurodytos 10 dalyje.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

12. Biržos prekių arba garantuotų nuosavybės teisių į biržos prekes perdavėjas pagal atpirkimo sandorį ir biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sutartį tokias biržos prekes įtraukia skaičiuodami kapitalo reikalavimą pagal šį priedą.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

a) Klasifikavimo pagal terminus metodas

13. Įstaiga visas biržos prekes suklasifikuoja pagal terminus, kaip nustatyta toliau pateiktoje 1 lentelėje. Visos tos biržos prekės pozicijos ir visos pozicijos, kurios pagal 7 dalį laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms. Fizinės atsargos priskiriamos pirmajai terminų grupei.

Ö1 lentelė Õ

Terminas (1) || Pirkimo pardavimo kainų skirtumo koeficientas (procentais) (2)

0 mėn. ≤ 1 mėn. || 1,50

>1 mėn. ≤ 3 mėn. || 1,50

>3 mėn. ≤ 6 mėn. || 1,50

>6 mėn. ≤ 12 mėn. || 1,50

> 1 m. ≤ 2 m. || 1,50

> 2 m. ≤ 3 m. || 1,50

> 3 m. || 1,50

14. Kompetentingos institucijos gali leisti tarpusavyje įskaityti pozicijas, kurios yra arba pagal 7 dalį laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, ir priskirti jas atitinkamoms terminų grupėms grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:

- a)       sandorių, kurie turi būti įvykdyti tuo pačiu metu, pozicijos;

ir

- b)         sandorių, kurie turi būti įvykdyti per 10 dienų, pozicijos, jeigu sandoriais prekiaujama rinkose, kuriose yra nustatytos kiekvienos dienos pristatymo datos.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

15. Po to įstaiga skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas. Pirmųjų (pastarųjų) pozicijų suma, kuri yra suderinta su pastarųjų (pirmųjų) pozicijų suma nustatytoje terminų grupėje, yra suderintos tos terminų grupės pozicijos, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra nesuderinta tos pačios terminų grupės pozicija.

16. Nustatytos terminų grupės nesuderintos ilgosios (trumposios) pozicijos dalis, kuri yra suderinta su kitos terminų grupės nesuderinta trumpąja (ilgąja) pozicija, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti tokiu būdu suderinta, yra nesuderinta pozicija.

17. Įstaigos kapitalo reikalavimas kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas klasifikuojant pagal atitinkamus terminus susumavus toliau išvardytus elementus:

i)a)         suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumą, padaugintą iš atitinkamo pirkimo pardavimo kainų skirtumo koeficiento, nurodyto 13 dalyje pateiktos lentelės antroje skiltyje kiekvienai terminų grupei, ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos;

ii)b)        dviejų terminų grupių tarpusavyje suderintą poziciją kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, padauginus ją iš 0,6 % (gabenimo kainų koeficiento) ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos;

iii)c)       likusias nesuderintas pozicijas, padauginus iš 15 % (išankstinio sandorio kainų koeficiento) ir iš biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos.

18. Įstaigos bendras kapitalo reikalavimas apsisaugoti nuo biržos prekių rizikos skaičiuojamas sudedant kapitalo reikalavimus, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 17 dalį.

b) Supaprastintas metodas

19. Įstaigos kapitalo reikalavimas kiekvienai prekei skaičiuojamas sudedant:

i)a)         15 % grynosios, ilgosios arba trumposios, pozicijos, padauginus iš biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos;

ii)b)        3% bendrosios, ilgosios ir trumposios, pozicijos, padauginus iš biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos.

20. Įstaigos bendras kapitalo reikalavimas apsisaugoti nuo biržos prekių rizikos skaičiuojamas sudedant kapitalo reikalavimus, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 19 dalį.

ê 93/6/EEB 11a straipsnis (pritaikytas)

Ö c) Išplėstas klasifikavimo pagal terminus metodas Õ

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybės narės Ö Kompetentingos institucijos Õ gali leisti savo įstaigoms naudoti minimalius pirkimo pardavimo kainų skirtumo, gabenimo ir tiesioginio sandorio kainų koeficientus pagal toliau pateiktą lentelę vietoj VII priedo 13, 14, 17 ir 18 dalyse išvardytųjų, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone:

a)      įstaigos užsiima reikšmingu biržos prekių verslu;

b)      įstaigų portfelį sudaro įvairios biržos prekės; ir

c)      įstaigos dar negali naudoti vidaus modelių, skirtų apskaičiuoti kapitalo reikalavimus biržos prekių rizikai padengti pagal VIII Ö V Õ priedą.

2 lentelė

|| Brangieji metalai (išskyrus auksą) || Pagrindiniai metalai || Žemės ūkio produktai (neperdirbti) || Kita, įskaitant energetikos produktus

Pirkimo pardavimo kainų skirtumo koeficientas (%) || 1,0 || 1,2 || 1,5 || 1,5

Gabenimo kainų koeficientas (%) || 0,3 || 0,5 || 0,6 || 0,6

Tiesioginio sandorio kainų koeficientas (%) || 8 || 10 || 12 || 15

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

è1 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis su pakeitimais, padarytais klaidų atitaisymu, OL L 248, 1998 9 8, p. 20

VIII PRIEDAS

VIDAUS MODĖLIAIŲ Ö TAIKYMAS KAPITALO REIKALAVIMAMS APSKAIČIUOTI Õ

1. Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šiame priede nustatytomis sąlygomis, gali leisti, kad įstaigos, skaičiuodamos savo kapitalo reikalavimus, kurių reikia siekiant apsisaugoti nuo pozicijos rizikos, užsienio valiutos kurso rizikos ir (arba) biržos prekių kainos rizikos, vietoj I, III ir VII Ö IV Õ prieduose apibūdintų metodų taikytų savo vidaus rizikos valdymo modelius arba derintų juos su minėtais metodais. Kiekvienu atveju kompetentingos institucijos turi aiškiai patvirtinti modelių naudojimą kapitalo priežiūros tikslais.

2. Patvirtinimas suteikiamas, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad įstaigos rizikos valdymo sistema yra iš esmės patikima ir nuosekliai įgyvendinta, ir kad pirmiausia įvykdomi toliau išvardyti kokybės reikalavimai:

i)a)    vidaus rizikos įvertinimo modelis yra glaudžiai integruotas į kasdieninį įstaigos rizikos valdymo procesą ir tarnaujas kaip pagrindas teikiant įstaigos vyresniesiems administracijos pareigūnams vadovybei ataskaitas dėl pozicijų, susijusių su rizika;

ii)b)   įstaigoje veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniesiems administracijos pareigūnams vadovybei. Skyrius turi būti atsakingas už įstaigos rizikos valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą. Jis rengia ir analizuoja kiekvienos dienos rizikos valdymo modelio gaunamų rezultatų ataskaitas ir atitinkamų priemonių, kurias reikia taikyti sandorių apribojimų srityje;

iii)c)  įstaigos direktorių valdyba ir administracijos vyresnieji pareigūnai vadovybė aktyviai dalyvauja rizikos kontrolės procese. Rizikos kontrolės skyriaus parengtas kiekvienos dienos ataskaitas peržiūri vadovai, pakankamai įtakingi sumažinti atskirų prekybininkų prisiimamas pozicijas ir bendrą įstaigos rizikos poziciją;

iv)d)  įstaigoje dirba pakankamai darbuotojų, kurie turi sudėtingų modelių naudojimo įgūdžius prekybos, rizikos kontrolės, audito ir operacijų vykdymo srityse;

v)e)   įstaiga yra nustačiusi procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose išdėstytos vidaus politikos ir kontrolės, susijusios su bendru rizikos įvertinimo sistemos veikimu;

vi)f)  įstaigos modeliai turi pakankamai tikslų rizikos įvertinimą patvirtinančius įrašus;

vii)g) įstaiga dažnai vykdo griežtą tikrinimo nepalankiausiomis sąlygomis programą. Tokių testų rezultatai peržiūrimi vyresniųjų administracijos pareigūnų vadovybės ir atspindimi jos nustatomoje politikoje ir apribojimuose;

viii)h) įstaiga privalo atlikti nepriklausomą savo rizikos įvertinimo sistemos patikrinimą kaip dalį jos nuolatinio vidaus audito proceso.

Jo Ö Pirmos pastraipos h punkte nurodyto patikrinimo Õ metu turi būti tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla. Ne rečiau kaip kartą per metus įstaiga privalo tikrinti savo bendrą rizikos valdymo procesą.

Tikrinimas apima:

- a)    rizikos valdymo sistemos ir proceso dokumentacijos pakankamumą ir rizikos kontrolės skyriaus organizavimą;

- b)    rinkos rizikos vertinimo priemonių integravimą į kasdienės rizikos valdymą ir vadovybės informavimo sistemos vientisumą;

- c)    įstaigos taikomą rizikos įvertinimo modelių ir vertinimo sistemų, kuriuos naudoja sandorius sudarantys ir operacijas atliekantys darbuotojai, tvirtinimo procesą;

- d)    rinkos rizikos, kuriai taikomas rizikos įvertinimo modelis, apimtį ir bet kurių reikšmingų rizikos įvertinimo proceso pakeitimų patvirtinimą;

- e)    pozicijų duomenų tikslumą ir išbaigtumą, svyravimų ir koreliacijos prielaidų tikslumą ir tinkamumą ir vertinimo bei jautrumo rizikai skaičiavimų tikslumą;

- f)    tikrinimo procesą, kurį įstaiga naudoja, kad įvertintų duomenų šaltinių, naudojamų vidaus modeliams, nuoseklumą, pateikimą laiku ir patikimumą, įskaitant tokių duomenų šaltinių objektyvumą;

         ir

- g)    grįžtamojo patikrinimo, kuris atliekamas modelio tikslumui nustatyti, patvirtinimo procesą.

3. Įstaiga stebi savo modelio tikslumą ir veikimą, taikydama grįžtamojo patikrinimo programą. Atliekant grįžtamąjį patikrinimą, kiekvieną darbo dieną è1 įstaigos modeliu apskaičiuotas vienos dienos portfelio pozicijų dienos pabaigoje rizikos vertės matas ç palyginamas su vienos dienos portfelio vertės pokyčiu kitos darbo dienos pabaigoje.

Kompetentingos institucijos tikrina įstaigos sugebėjimą atlikti faktinių ir spėjamų portfelio vertės pokyčių grįžtamąjį patikrinimą. Spėjamų portfelio vertės pokyčių grįžtamasis patikrinimas yra pagrįstas portfelio vertės dienos pabaigoje palyginimu su jo verte kitos dienos pabaigoje darant prielaidą, kad pozicijos nepasikeitė. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos imtųsi atitinkamų priemonių patobulinti savo grįžtamojo patikrinimo programą, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, ji nepakankama.

4. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų specifinės rizikos kapitalo reikalavimus įstaiga skaičiuotų naudodama vidaus modelį, jeigu jis atitinka likusioje šio priedo dalyje nustatytas sąlygas ir Ö šias sąlygas Õ :

- a)    paaiškina istorinius portfelio kainų pokyčius;

- b)    apima koncentraciją, kalbant apie portfelio dydį ir sudėties pasikeitimus;

- c)    yra atsparus neigiamai aplinkos įtakai;

- d)    yra patvirtintas, taikant grįžtamąjį patikrinimą, skirtą specifinės rizikos įvertinimo tikslumui nustatyti. Jeigu kompetentingos institucijos leidžia šį grįžtamąjį patikrinimą taikyti atitinkamoms portfelio dalims, jas reikia rinktis nuosekliai.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

5. Įstaigoms, naudojančioms modelius, kurie nėra patvirtinti pagal 4 dalį, yra nustatomas atskiras kapitalo mokestis už specifinę riziką, skaičiuojamą I priede nustatyta tvarka.

6. Pagal 10 dalies ii punktą, įstaigos atliktų skaičiavimų rezultatai proporcingai didinami dauginant juos iš multiplikatoriaus koeficiento, kuris yra ne mažesnis kaip 3.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

7. Multiplikatoriaus koeficientas didinamas taikant padidėjimo koeficientą nuo 0 iki 1 pagal toliau pateiktą Ö 1 Õ lentelę atsižvelgiant į pastarųjų 250 darbo dienų nukrypimų skaičių, patvirtintą įstaigos atlikto grįžtamojo patikrinimo metu. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos nuosekliai skaičiuotų nukrypimus, atsižvelgdamos į grįžtamuosius portfelio vertės faktinių arba spėjamų pokyčių tikrinimus. Nukrypimas yra vienos dienos portfelio vertės pokytis, kuris viršija atitinkamą vienos dienos rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos modelį. Norint nustatyti padidėjimo koeficientą, nukrypimų skaičius įvertinamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Ö1 lentelė Õ

Nukrypimų skaičius || Padidėjimo koeficientas

Mažiau negu 5 || 0,00

5 || 0,40

6 || 0,50

7 || 0,65

8 || 0,75

9 || 0,85

10 arba daugiau || 1,00

Atskirais atvejais ir atsižvelgdamos į išskirtinę situaciją, kompetentingos institucijos gali nereikalauti padidinti daugiklį padidėjimo koeficientu pagal pirmiau pateiktą Ö 1 Õ lentelę, jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodė, kad toks padidinimas yra nepagrįstas ir kad modelis iš esmės yra patikimas.

Jeigu didelis nukrypimų skaičius rodo, kad modelis nėra pakankamai tikslus, kompetentingos institucijos atšaukia modelio patvirtinimą arba taiko atitinkamas priemones, užtikrinančias, kad modelis bus nedelsiant patobulintas.

Kad kompetentingos institucijos galėtų nuolat stebėti padidėjimo koeficiento tinkamumą, įstaigos iš karto ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimus, kuriuos jos nustato, taikydamos savo grįžtamojo patikrinimo programą, ir kurie pagal pirmiau pateiktą lentelę galėtų reikšti padidėjimo koeficiento padidinimą.

8. Jeigu kompetentingos institucijos patvirtina įstaigos modelį pagal 4 dalį kaip tinkamą kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, reikalavimams skaičiuoti, įstaiga prideda prie savo kapitalo reikalavimo, kuris skaičiuojamas pagal 6, 7 ir 10 dalis, papildomą sumą, kuri lygi:

i)a)         rizikos vertės mato specifinės rizikos daliai, kurią reikėtų atskirti pagal priežiūros nuostatas; arba, įstaigos nuožiūra;

ii)b)        skolos ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų portfelio sudėtinių dalių, susijusių su specifine rizika, rizikos vertės matams.

Įstaigos, kurios renkasi ii Ö b Õ variantą, turi iš anksto nurodyti savo portfelio sudėtinių dalių sandarą ir neturėtų jos keisti be kompetentingų institucijų sutikimo.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

9. Kompetentingos institucijos gali netaikyti 8 dalyje nustatytos priemokos reikalavimo, jeigu įstaiga įrodo, kad pagal nustatytus tarptautinius standartus jos modelis taip pat tiksliai apsaugo nuo įvykių rizikos ir įsipareigojimų nevykdymo rizikos, susijusios su jos skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

10. Kiekviena įstaiga privalo įvykdyti kapitalo reikalavimą, kuris yra didesnis už:

i)a)         jos praėjusios dienos rizikos vertės skaičių, apskaičiuotą pagal šiame priede nustatytus parametrus;

ii)b)        kiekvienos iš praėjusių 60 darbo dienų kasdienių rizikos vertės matų vidurkį, padaugintą iš 6 dalyje nustatyto koeficiento ir patikslintą 7 dalyje nustatytu koeficientu.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

11. Rizikos vertei skaičiuoti taikomi toliau išvardyti minimalūs reikalavimai:

i)a)         rizikos vertė skaičiuojama bent jau kiekvieną dieną;

ii)b)        99 % pasikliautinasis intervalas;

iii)c)       10 dienų laikymo laikotarpio ekvivalentas;

iv)d)       ne mažiau kaip vienerių metų efektyvus istorinis stebėjimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis dėl labai išaugusio kainų svyravimo;

v)e)        trijų mėnesių duomenų grupės patikslinimai.

12. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad rizikos įvertinimo modelis tiksliai padengtų visas reikšmingiausias pasirinkimo sandorių arba panašių į pasirinkimo sandorius pozicijų kainų rizikas ir kad bet kuri kita rizika, kurios modelis neapima, būtų atitinkamai padengta iš nuosavų lėšų.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

13. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad rRizikos vertinimo modelis apimtųa pakankamai rizikos veiksnių, atsižvelgiant į įstaigos veiklos lygį atitinkamose rinkose Ö , o ypač toliau nurodytus veiksnius Õ .

Turi būti laikomasi bent jau šių toliau išvardytų nuostatų:

ÖPalūkanų normos rizika Õ

i)          palūkanų normos rizikos srityje rRizikos įvertinimo sistemą sudaro visuma rizikos koeficientų, atitinkančių kiekvienos valiutos, kurios pozicijos įstaigos balansiniuose arba nebalansiniuose straipsniuose yra jautrios palūkanų normų pasikeitimams, palūkanų normas. Įstaiga modeliuoja pelningumo kreives pagal vieną iš visuotinai pripažintų metodų. Reikšmingos pagrindinių valiutų ir rinkų palūkanų normųos rizikos atveju, pelningumo kreivė dalijama į ne mažiau kaip šešias dalis pagal terminus, siekiant apimti palūkanų normų svyravimų kaitą išilgai visos pelningumo kreivės. Rizikos įvertinimo sistema taip pat turi apimti riziką, susijusią su ne visai vienas kitą atitinkančiais skirtingų pelningumo kreivių tarpusavio judėjimais;.

ÖUžsienio valiutos kurso rizika Õ

ii)         užsienio valiutos rizikos srityje rRizikos įvertinimo sistemą sudaro rizikos koeficientai, atitinkantys aukso pozicijas ir atskiras užsienio valiutas, kuriomis yra išreikštos įstaigos pozicijos;.

ònaujas

Kalbant apie KIS, atsižvelgiama į faktines jų užsienio valiutų pozicijas. Įstaigos gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutų pozicijas tuo atveju, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įstaiga neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, laikoma, kad KIS investicijos siekia didžiausią pagal jos įgaliojimus leistiną lygį; apskaičiuodama užsienio valiutos rizikos, susijusios su jos prekybos knyga, kapitalo reikalavimą, įstaiga atsižvelgia į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria ji galėtų susidurti per KIS. Tai daroma proporcingai padidinant KIS poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis mandatas, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariama KIS užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investavimui į auksą taikomą tvarką. Tačiau jeigu KIS investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atvira pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atviros užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atvira pozicija gali būti pridėta prie trumposios atviros užsienio valiutos pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą tokių pozicijų tarpusavyje užskaityti neleidžiama.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis (pritaikytas)

ÖNuosavybės vertybinių popierių rizika Õ

iii)        nuosavybės vertybinių popierių rizikos srityje rRizikos įvertinimo sistema taiko atskirą rizikos koeficientą bent jau kiekvienai nuosavybės vertybinių popierių rinkai, kurioje įstaiga turi reikšmingas pozicijas;.

ÖBiržos prekių rizika Õ

iv)        biržos prekių rizikos srityje rRizikos įvertinimo sistema atskirą rizikos koeficientą taiko bent jau kiekvienai biržos prekei, jeigu tos biržos prekės įstaigos pozicijos yra reikšmingos. Rizikos įvertinimo sistema taip pat turi apimti ne visai vienas kitą atitinkančiais judėjimų tarp panašių, bet ne tapačių biržos prekių riziką ir išankstinių sandorių kainų pasikeitimų riziką, kylančią dėl terminų neatitikimų. Taip pat reikia atsižvelgti į rinkos charakteristikas, ypač į pristatymo datas ir prekybininkams suteikiamą galimybę uždaryti pozicijas;.

ê 98/31/EB 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis

14. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad įstaigos naudotų empirines koreliacijas tarp rizikos kategorijų ir jų viduje, jeigu jos įsitikina, kad įstaigos koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.

ê 93/6/EEB VI priedo 8 dalies 2 punkto antras sakinys (pritaikytas)

VI PRIEDAS

DIDELĖSIŲ PASKOLOSŲ POZICIJŲ Ö KAPITALO REIKALAVIMŲ APSKAIČIAVIMAS Õ

1. 29 Ö 31 Õ straipsnio b punkte nurodytas perviršis apskaičiuojamas atrenkant tokius su vienu klientu arba susijusių klientų grupe susijusios pozicijos komponentus, kuriems taikomi aukščiausi (specialiosios) specifinės rizikos reikalavimai, pateikti šios direktyvos I priede, ir (arba) šios direktyvos II priedo reikalavimai, kurių suma yra lygi 29 Ö 31 Õ straipsnio a dalyje nurodyto perviršio dydžiui.

2. Jeigu perviršis išlieka daugiau kaip 10 dienų, šiems komponentams taikomas papildomo kapitalo reikalavimas, kuris lygus 200 % 1 dalyje minėtų reikalavimų.

3. Praėjus 10 dienų po apribojimo viršijimo, pagal 1 dalį atrinkti perviršio komponentai įrašomi į atitinkamą I lentelės 1 skilties eilutę didėjančia tvarka pagal (specialiosios) specifinės rizikos reikalavimus, išdėstytus šios direktyvos I priede ir (arba) II priede. Papildomo kapitalo reikalavimas, taikomas šiems komponentams, yra lygus šios direktyvos I priede išdėstytų specialiųjų reikalavimų ir (arba) II priedo reikalavimų sumai, padaugintai iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas I lentelės 2 skiltyje.

Ö1 lentelė Õ

Ribų perviršis (skaičiuojama nuosavų lėšų proc.) || Koeficientai

iki 40 % || 200 %

nuo 40 % iki 60 % || 300 %

nuo 60 % iki 80 % || 400 %

nuo 80 % iki 100 % || 500 %

nuo 100 % iki 250 % || 600 %

per 250 % || 900 %

é

ònaujas

VII PRIEDAS

PREKYBA

A dalis − Prekybos tikslai

1. Prekybos tikslais laikomos pozicijos (portfelis) atitinka šiuos reikalavimus:

a)      turi būti aiškiai dokumentuota ir vadovybės patvirtinta prekybinės veiklos strategija, kurioje turėtų būti tiksliai nurodyta numatoma prekybinių pozicijų laikymo trukmė;

b)      turi būti nustatyta ir aiškiai apibrėžta prekybinės pozicijos valdymo politika ir procedūros, kurias taikant:

i)       pozicijos įrašomos į prekybinių operacijų registracijos sąrašą;

ii)      nustatomi pozicijų limitai ir prižiūrima, kad jų būtų laikomasi ir jie būtų tinkami;

iii)     prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti (valdyti) pozicijų riziką, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;

iv)     informacijos apie pozicijas teikimas vadovybei yra neatsiejama įstaigos rizikos valdymo proceso dalis;

v)      prekybinės pozicijos yra nuolat stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius, ir vertinama pozicijos ar ją sudarančios rizikos sudedamųjų dalių paklausa rinkoje arba galimybė jas apdrausti; taip pat, svarbiausia, įvertinama galimybė vertinant naudotis rinkos informacija ir jos kokybė, rinkos apimtis ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydis;

c)      turi būti parengta aiškiai apibrėžta politika ir procedūros, skirtos įvertinti, ar pozicija atitinka įstaigos prekybinės veiklos strategiją, įskaitant apyvartumo ir prekybai skirtų įstaigos prekybos knygos pozicijų stebėjimą.

B dalis − Sistemos ir kontrolė

1. Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės mechanizmus, leidžiančius vertinimo tikslais gauti tikslius ir patikimus duomenis.

2. Sistemos ir kontrolė apima bent jau šiuos aspektus:

a)      reglamentuotą vertinimo politiką ir procedūras. Ši politika ir procedūros turi aiškiai apibrėžti įvairių padalinių, dalyvaujančių nustatant vertinimą, atsakomybę, rinkos informacijos šaltinius ir jų tinkamumo įvertinimą, nepriklausomo vertinimo periodiškumą, kainų uždarymo laiką, įverčių koregavimo procedūras, ad-hoc ir mėnesio pabaigoje atliekamo tikrinimo procedūras.

b)      aiškius ir nepriklausomus (t. y. nepriklausomus nuo sandorius sudarančių padalinių) už vertinimą atsakingo padalinio atskaitomybės ryšius.

Atskaitomybės ryšys veda iki pagrindinio valdybos vykdomojo direktoriaus.

Rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo metodai

3. Pozicijų vertinimas rinkos kainomis atliekamas ne rečiau kaip kartą per dieną remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis apie kainas. Pavyzdžiui, biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas.

4. Vertindama pozicijas rinkos kainomis, įstaiga remiasi labiausiai riziką ribojančiomis pirkimo (pardavimo) kainomis, išskyrus atvejus, kai įstaigos vaidmuo formuojant tam tikros rūšies finansinės priemonės ar biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir ji gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.

5. Kai įvertinti pozicijų rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos, prieš skaičiuodamos prekybos knygos kapitalo poreikį, turi savo pozicijas (portfelį) įvertinti pagal tam tikrą modelį. Vertinimas pagal modelį − tai vertinimas, kurį atliekant vertė nustatoma taikant palyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu remiantis rinkos kaina.

6. Atliekant vertinimą pagal modelį turi būti laikomasi šių reikalavimų:

a)           vadovybė žino, kurios prekybos knygos sudėtinės dalys vertinamos pagal modelį, ir suvokia taip sukuriamo netikrumo dėl duomenų apie riziką (veiklos rezultatus) svarbą;

b)           naudojami rinkos duomenys, jei įmanoma, atitinka rinkos kainas, o rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumas ir modelio parametrai vertinami kiekvieną dieną;

c)           jei yra, naudojami vertinimo metodai, kurie yra pripažinti praktikoje vertinant tam tikrą finansinę priemonę ar biržos prekę;

d)           jei modelį sukūrė pati įstaiga, jis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino kvalifikuoti asmenys, nedalyvavę jį kuriant;

e)           yra nustatytos formalios pokyčių kontrolės procedūros, o vertinimams patikrinti laikoma ir periodiškai naudojama patikima modelio kopija;

f)            už rizikos valdymą atsakingas padalinys žino naudojamų modelių trūkumus ir vertinimo rezultatus aiškina atsižvelgdamas į tuos trūkumus;

g)           modelis periodiškai peržiūrimas, kad būtų nustatyta jo veikimo kokybė (pvz., įvertinama, ar visada pasitvirtina hipotezės, atliekama pelno ir nuostolio palyginti su rizikos veiksniais analizė, tikrosios uždarymo vertės palyginamos su rezultatais, gautais naudojant modelį).

Taikant d punktą, modelį kuria ir tvirtina asmenys, nesusiję su sandorius sudarančiais darbuotojais. Atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas. Tikrinimo metu patvirtinamas matematinių skaičiavimų, hipotezių ir programinės įrangos tinkamumas.

7. Be kiekvieną dieną atliekamo įvertinimo rinkos kainomis arba įvertinimo pagal kitą modelį, turėtų būti atlikta nepriklausoma kainų patikra. Tai procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar taikant modelį naudojamų duomenų tikslumas ir nepriklausomumas. Kasdieninį įvertinimą rinkos kainomis gali atlikti prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai, tačiau rinkos kainų ir taikant modelį naudojamų duomenų tikslumo patikrą turėtų atlikti su prekyba nesusiję darbuotojai ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį (arba dažniau, atsižvelgiant į rinkos (prekybinės veiklos) pobūdį). Jei nėra nepriklausomų duomenų apie kainas šaltinių arba jei jie yra subjektyvūs, gali būti pasitelktos tokios rizikos ribojimo principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.

Vertinimo rezultatų koregavimas arba rezervai

8. Įstaigos sukuria ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus arba sudaryti vertinimo rezervą.

Bendrieji standartai

9. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad vertinimo rezultatų koregavimas (rezervo sudarymas) būtų formaliai numatytas vertinant neuždirbtų palūkanų iš paskolų paskirstymą, uždarymo išlaidas, operacinę riziką, išankstinį sutarties nutraukimą, investavimo ir finansavimo išlaidas, būsimąsias administracines išlaidas ir, prireikus, pavyzdinę riziką.

Mažiau likvidiems straipsniams taikomi standartai

10. Mažiau likvidžios pozicijos gali atsirasti dėl pasikeitusios padėties rinkoje ir dėl pačios įstaigos nulemtų aplinkybių, pavyzdžiui, koncentruotų pozicijų ir (arba) ilgai laikomų pozicijų atveju.

11. Priimdamos sprendimą, ar mažiau likvidiems straipsniams reikalingas vertinimo rezervas, įstaigos įvertina kelis veiksnius. Įvertinamas laikas, kurio prireiktų šiai pozicijai arba su ja susijusiai rizikai apdrausti, pardavimo pirkimo kainų skirtumo svyravimas ir vidurkis, kotiruotų rinkos kainų buvimas (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė) ir prekybos apimčių svyravimas bei vidurkis.

12. Įstaigos, kurios vertinimui atlikti pasitelkia trečiąsias šalis arba kurios atlieka vertinimą naudodamos modelį, nusprendžia, ar taikyti vertės rezultatų koregavimą. Be to, įstaigos apsvarsto, ar reikia nustatyti rezervus mažiau likvidžioms pozicijoms ir jų tinkamumą nuolat persvarsto.

13. Jeigu dėl vertinimo rezultatų koregavimo (rezervų nustatymo) einamaisiais finansiniais metais patiriami reikšmingi nuostoliai, jie atimami iš įstaigos nuosavų lėšų pagal Direktyvos [2000/12/EB] 57 straipsnio k punktą.

14. Pelnas (nuostolis), atsiradęs dėl vertinimo rezultatų koregavimo (rezervų nustatymo), įtraukiamas į „grynojo prekybos knygos pelno“, minimo 13 straipsnio 2 dalies b punkte, skaičiavimą ir pridedamas prie (atimamas iš) papildomų nuosavų lėšų, galinčių padengti rinkos rizikos kapitalo reikalavimus pagal minėto punkto nuostatas.

C dalis − Vidinis apsidraudimas

1. Vidinis apsidraudimas yra pozicija, kuri didžiąja dalimi arba visiškai padengia riziką, susijusią su ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe. Pozicijoms, atsirandančioms dėl vidinio apsidraudimo, gali būti taikoma prekybos knygos pozicijoms galiojanti tvarka, jeigu jos laikomos prekybos tikslais ir jeigu laikomasi A ir B dalyse nustatytų bendrųjų kriterijų, kuriuos turi atitikti prekybos tikslais laikomos pozicijos ir rizikos ribojimo principais pagrįstas vertinimas. Visų pirma:

a)      vidinio apsidraudimo pozicijomis neturi būti siekiama išvengti kapitalo reikalavimų ar juos sumažinti;

b)      vidinio apsidraudimo pozicijų taikymas yra tinkamai reglamentuotas, ir joms taikomos konkrečios vidinio tvirtinimo ir audito procedūros;

c)      vidiniai sandoriai sudaromi rinkos sąlygomis;

d)      didžioji rinkos rizikos dalis dėl vidinio apsidraudimo pozicijos turi būti valdoma prekybos knygoje, neviršijant leistinų ribų;

e)      vidiniai sandoriai atidžiai stebimi.

Šių sandorių stebėjimas (monitoringas) užtikrinamas tinkamomis procedūromis.

2. 1 punkto nuostatos taikomos nepažeidžiant kapitalo reikalavimų, nustatytų vidinio apsidraudimo pozicijos „ne prekybos knygos sudedamajai daliai“.

VIII PRIEDAS

PANAIKINAMOS DIREKTYVOS

A DALIS

PANAIKINAMOS DIREKTYVOS IR JŲ PAKEITIMAI

(minimos 48 straipsnyje)

1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/33/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 77/780/EEB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo 12 straipsnį, Tarybos direktyvos 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo normatyvo 2, 5, 6, 7, 8 straipsnius ir II bei III priedus ir Tarybos direktyvos 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo 2 straipsnį bei II priedą

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB,

Tik 26 straipsnis

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB

Tik 67 straipsnis

B DALIS

GALUTINĖS ĮGYVENDINIMO DATOS

(minimos 48 straipsnyje)

Direktyva || || Galutinis įgyvendinimo terminas

Tarybos direktyva 93/6/EEB || || 1995 7 1

Direktyva 98/31/EB || || 2000 7 21

Direktyva 98/33/EB || || 2000 7 21

Direktyva 2002/87/EB || || 2004 11 8

Direktyva 2004/39/EB || || Dar nenustatyta

Direktyva 2004/xx/EB || || Dar nenustatyta

ònaujas

IX PRIEDAS

STRAIPSNIŲ ATITIKIMO LENTELĖ

Ši direktyva || Direktyva 93/6/EEB || Direktyva 98/31/EB || Direktyva 98/33/EB || Direktyva 2002/87/EB || Direktyva 2004/39/EB

1 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys || || || || ||

1 straipsnio 1 dalies antras sakinys ir 2 dalis || 1 straipsnis || || || ||

2 straipsnio 1 dalis || || || || ||

2 straipsnio 2 dalis || 7 straipsnio 3 dalis || || || ||

3 straipsnio 1 dalies a punktas || 2 straipsnio 1 dalis || || || ||

3 straipsnio 1 dalies b punktas || 2 straipsnio 2 dalis || || || || 67 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalies c−e punktai || 2 straipsnio 3−5 dalys || || || ||

3 straipsnio 1 dalies f ir g punktai || || || || ||

3 straipsnio 1 dalies h punktas || 2 straipsnio 10 dalis || || || ||

3 straipsnio 1 dalies i punktas || 2 straipsnio 11 dalis || || 3 straipsnio 1 dalis || ||

3 straipsnio 1 dalies j punktas || 2 straipsnio 14 dalis || || || ||

3 straipsnio 1 dalies k ir l punktai || 2 straipsnio 15 ir 16 dalys || 1 straipsnio 1 dalies b punktas || || ||

3 straipsnio 1 dalies m punktas || 2 straipsnio 17 dalis || 1 straipsnio 1 dalies c punktas || || ||

3 straipsnio 1 dalies n punktas || 2 straipsnio 18 dalis || 1 straipsnio 1 dalies d punktas || || ||

3 straipsnio 1 dalies o−q punktai || 2 straipsnio 19−21 dalys || || || ||

|| || || || ||

3 straipsnio 1 dalies r punktas || 2 straipsnio 23 dalis || || || ||

3 straipsnio 1 dalies s punktas || 2 straipsnio 26 dalis || || || ||

3 straipsnio 2 dalis || 2 straipsnio 7 ir 8 dalys || || || ||

3 straipsnio 3 dalies a ir b punktai || 7 straipsnio 3 dalis || || || 26 straipsnis ||

3 straipsnio 3 dalies c punktas || 7 straipsnio 3 dalis || || || ||

4 straipsnis || 2 straipsnio 24 dalis || || || ||

5 straipsnis || 3 straipsnio 1 ir 2 dalys || || || ||

6 straipsnis || 3 straipsnio 4 dalis || || || || 67 straipsnio 2 dalis

7 straipsnis || 3 straipsnio 4a dalis || || || || 67 straipsnio 3 dalis

8 straipsnis || 3 straipsnio 4b dalis || || || || 67 straipsnio 3 dalis

9 straipsnis || 3 straipsnio 3 dalis || || || ||

10 straipsnis || 3 straipsnio 5−8 dalys || || || ||

11 straipsnis || 2 straipsnio 6 dalis || || || ||

12 straipsnio pirma pastraipa || 2 straipsnio 25 dalis || || || ||

12 straipsnio antra pastraipa || || || || ||

13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || V priedo 1 dalies pirma pastraipa || || || ||

13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2−5 dalys || V priedo 1 dalies antra pastraipa ir 2−5 dalys || 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 4 dalies a ir b punktai || || ||

14 straipsnis || V priedo 6 ir 7 dalys || 4 straipsnio c punktas || || ||

15 straipsnis || V priedo 8 dalis || || || ||

16 straipsnis || V priedo 9 dalis || || || ||

17 straipsnis || || || || ||

18 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || || || ||

18 straipsnio 1 dalies a ir b punktai || 4 straipsnio 1 dalies i ir ii punktai || 1 straipsnio 2 dalis || || ||

18 straipsnio 2−4 dalys || 4 straipsnio 6−8 dalys || || || ||

19 straipsnio 1 dalis || || || || ||

19 straipsnio 2 dalis || 11 straipsnio 2 dalis || || || ||

19 straipsnio 3 dalis || || || || ||

20 straipsnis || || || || ||

21 straipsnis || IV priedas || || || ||

22 straipsnis || || || || ||

23 straipsnio pirma ir antra pastraipos || 7 straipsnio 5 ir 6 dalys || || || ||

23 straipsnio trečia pastraipa || || || || ||

24 straipsnis || || || || ||

25 straipsnis || || || || ||

26 straipsnio 1 dalis || 7 straipsnio 10 dalis || 1 straipsnio 4 dalis || || ||

26 straipsnio 2−4 dalys || 7 straipsnio 11−13 dalys || || || ||

27 straipsnis || 7 straipsnio 14 ir 15 dalys || || || ||

28 straipsnio 1 dalis || 5 straipsnio 1 dalis || || || ||

28 straipsnio 2 dalis || 5 straipsnio 2 dalis || 1 straipsnio 3 dalis || || ||

28 straipsnio 3 dalis || || || || ||

29 straipsnio 1 dalies a−c punktai ir kitos dvi pastraipos || VI priedo 2 dalis || || || ||

29 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa || || || || ||

29 straipsnio 2 dalis || VI priedo 3 dalis || || || ||

30 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa || VI priedo 4 ir 5 dalys || || || ||

30 straipsnio 2 dalies antra pastraipa || || || || ||

30 straipsnio 3 ir 4 dalys || VI priedo 6 ir 7 dalys || || || ||

31 straipsnis || VI priedo 8 dalies 1 punktas, 2 punkto pirmas sakinys, 3−5 dalys || || || ||

32 straipsnis || VI priedo 9 ir 10 dalys || || || ||

33 straipsnio 1 ir 2 dalys || || || || ||

33 straipsnio 3 dalis || 6 straipsnio 2 dalis || || || ||

34 straipsnis || || || || ||

35 straipsnio 1−4 dalys || 8 straipsnio 1−4 dalys || || || ||

35 straipsnio 5 dalis || 8 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys || 1 straipsnio 5 dalis || || ||

36 straipsnis || 9 straipsnio 1−3 dalys || || || ||

37 straipsnis || || || || ||

38 straipsnis || 9 straipsnio 4 dalis || || || ||

39 straipsnis || || || || ||

40 straipsnis || 2 straipsnio 9 dalis || || || ||

41 straipsnis || || || || ||

42 straipsnio 1 dalies a−c punktai || 10 straipsnio pirma, antra ir trečia įtraukos || || || ||

42 straipsnio 1 dalies d ir e punktai || || || || ||

42 straipsnio 1 dalies f punktas || 10 straipsnio ketvirta įtrauka || || || ||

42 straipsnio 1 dalies g punktas || || || || ||

43 straipsnis || || || || ||

44 straipsnis || || || || ||

45 straipsnis || || || || ||

46 straipsnis || 12 straipsnis || || || ||

47 straipsnis || || || || ||

48 straipsnis || || || || ||

49 straipsnis || || || || ||

50 straipsnis || 15 straipsnis || || || ||

|| || || || ||

I priedo 1−4 dalys || I priedo 1−4 dalys || || || ||

I priedo 4 dalies paskutinė pastraipa || 2 straipsnio 22 dalis || || || ||

I priedo 5−7 dalys || I priedo 5−7 dalys || || || ||

I priedo 8 dalis || || || || ||

I priedo 9−11 dalys || I priedo 8−10 dalys || || || ||

I priedo 12−14 dalys || I priedo 12−14 dalys || || || ||

I priedo 15 ir 16 dalys || 2 straipsnio 12 dalis || || || ||

I priedo 17−41 dalys || I priedo 15−39 dalys || || || ||

I priedo 42−56 dalys || || || || ||

II priedo 1 ir 2 dalys || II priedo 1 ir 2 dalys || || || ||

II priedo 3−11 dalys || || || || ||

III priedo 1 dalis || III priedo 1 dalies pirma pastraipa || 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies a punktas || || ||

III priedo 2 dalis || III priedo 2 dalis || || || ||

III priedo 2.1 dalies pirma−trečia pastraipos || III priedo 3.1 dalis || 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies b punktas || || ||

III priedo 2.1 dalies ketvirta pastraipa || || || || ||

III priedo 2.1 dalies penkta pastraipa || III priedo 3.2 dalis || 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies b punktas || || ||

III priedo 2.2, 3 ir 3.1 dalys || III priedo 4−6 dalys || 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 3 dalies c punktas || || ||

III priedo 3.2 dalis || III priedo 8 dalis || || || ||

III priedo 4 dalis || III priedo 11 dalis || || || ||

IV priedo 1−20 dalys || VII priedo 1−20 dalys || 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis || || ||

IV priedo 21 dalis || 11a straipsnis || 1 straipsnio 6 dalis || || ||

V priedo 1 dalis − 13 dalies trečia pastraipa || VIII priedo 1 dalis − 13 dalies ii punktas || 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis || || ||

V priedo 13 dalies ketvirta pastraipa || || || || ||

V priedo 13 dalies penkta pastraipa − 14 dalis || VIII priedo 13 dalies iii punktas − 14 dalis || 1 straipsnio 7 dalis ir priedo 5 dalis || || ||

VI priedas || VI priedo 8 dalies 2 punktas, tekstas po pirmo sakinio || || || ||

VII priedas || || || || ||

VIII priedas || || || || ||

IX priedas || || || || ||

[1]               OL C […], […], p. […].

[2]               OL C

[3]               OL C […], […], p. […].

[4]               OL C […], […], p. […].

[5]               OL C […], […], p. […].

[6]               OL L Nr. 141, 1993 6 11, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/xx/EB, OL [...]

[7]               OL L Nr. 141, 1993 06 11, p. 0027. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva [2004/…/EB (OL ………..)]

[8]               OL L Nr. 145, 2004 04 30, p. 1

[9]               OL Nr. 126, 2000 5 26, p.1

[10]             OL L 386, 1989 12 30, p. 14. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 92/30/EEB (OL L 110, 1992 4 28, p. 52).

[11]             OL L 29, 1993 2 5, p. 1.

[12]             OL L 124, 1989 5 5, p. 16. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/30/EEB (OL L 110, 1992 9 24, p. 52).

[13]             OL L 110, 1992 4 28, p. 52.

[14]             OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[15]             OL L 197, 1987 7 18, p. 33.

[16]             OL L 35, 2003 2 11, p. 1

[17]             OL L 322, 1977 12 17, p. 30. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 89/646/EEB (OL L 386, 1989 12 30, p. 1).

[18]             OL L 35, 2003 2 11, p. 1

[19]             OL L 9, 2003 1 15, p. 3.

LT

|| EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

Briuselis, 2004 7 14

KOM(2004) 486 galutinis

2004/0155 (COD) 2004/0159 (COD) Techniniai priedai

.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

išdėstančios nauja redakcija 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicines paslaugas teikiančių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo

(pateiktas Komisijos) [SEK(2004) 921]

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

-

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl [...]

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos [...] straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[4],

kadangi:

(1)       Pradėti didžiąja raide...

(2)       Pradėti didžiąja raide...

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

.

[…] straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki [...], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

[…] straipsnis

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

[…] straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

                                                                      

PRIEDAS

ò naujas

V priedas. Rizikos valdymo ir traktavimo techniniai kriterijai

1.           Valdymas

1.           11 straipsnyje nurodytas valdymo organas užtikrina funkcijų atskyrimą organizacijoje ir interesų konflikto prevenciją.

2.           Rizikos traktavimas

2.           11 straipsnyje nurodytas valdymo organas tvirtina ir reguliariai peržiūri rizikos, kurią kredito įstaiga prisiima arba gali patirti, įskaitant makroekonominės aplinkos, kurioje veikia ta kredito įstaiga, riziką, susijusią su verslo ciklo padėtimi, prisiėmimo, valdymo, stebėjimo ir mažinimo strategiją ir politiką.

3.           KREDITO IR SANDORIO ŠALIES RIZIKA

3.           Kreditas suteikiamas pagal pagrįstus ir aiškius kriterijus. Kredito patvirtinimo, pakeitimo, atnaujinimo ir perfinansavimo procesas yra aiškiai apibrėžtas.

4.           Įvairūs su kredito rizika susiję portfeliai ir pozicijos, taip pat siekiant identifikuoti ir valdyti problematiškus kreditus bei atlikti tinkamus vertės koregavimus ir atidėjinius, nuolat administruojami ir stebimi taikant veiksmingas sistemas.

5.           Kredito portfelių diversifikavimas yra pakankamas atsižvelgiant į kredito įstaigos tikslinę rinką ir bendrąją kreditavimo strategiją.

4.           Likutinė rizika

6.           Rizika, kad kredito įstaigos taikomos pripažintos kredito rizikos mažinimo priemonės gali būti mažiau veiksmingos nei tikėtasi, vertinama ir kontroliuojama rašytine politika ir procedūromis.

5.           Koncentracijos rizika

7.           Koncentracijos rizika, atsirandanti dėl sandorio šalių, susijusių sandorio šalių grupių, tam pačiam ekonomikos sektoriui ar geografiniam regionui priklausančių sandorio šalių, panašios veiklos arba biržos prekių pozicijų, vertinama ir kontroliuojama, o kredito rizikos, įskaitant riziką, susijusią su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis (pvz., vienintelio užtikrinimo priemonės davėjo), mažinimo priemonės taikomos, remiantis rašytine politika ir procedūromis.

.

6.           Pakeitimo vertybiniais popieriais rizika

8.           Rizika, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu kredito įstaiga yra iniciatorė arba rėmėja, vertinama ir kontroliuojama taikant tinkamas procedūras ir politiką, siekiant užtikrinti, kad vertinant ir valdant riziką, būtų visapusiškai atsižvelgta į ekonominį sandorio turinį.

9.           Kredito įstaigose, kurios yra atnaujinamų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių su ankstyvos amortizacijos galimybe iniciatorės, yra parengti likvidumo planai, kuriuose įvertinamos tiek planuotos, tiek ankstyvos amortizacijos pasekmės.

7.           Palūkanų normos rizika iš neprekybinės veiklos

10.         Įdiegiamos galimo palūkanų normų pasikeitimo rizikos vertinimo ir valdymo sistemos, kai palūkanų normų svyravimai turi įtakos kredito įstaigos neprekybinei veiklai.

8.           Operacinė rizika

11.         Įdiegiama politika ir procesai, kuriais vertinama ir valdoma patiriama operacinė rizika, įskaitant retai pasitaikančius didelio poveikio įvykius. Nepažeisdamos 4 straipsnio 22 dalyje pateikto apibrėžimo, visos kredito įstaigos aiškiai nurodo, kas toje politikoje ir procedūrose sudaro operacinę riziką.

12.         Parengiami nepaprastosios padėties ir veiklos tęstinumo planai, siekiant užtikrinti nepertraukiamą kredito įstaigos veiklą ir apriboti nuostolius rimtų veiklos sutrikimų atveju.

9.           Likvidumo rizika

13.         Parengiama grynosios finansavimo pozicijos bei reikalavimų nenutrūkstamo ir išankstinio vertinimo bei valdymo politika ir procesai. Yra numatyti alternatyvūs scenarijai, reguliariai peržiūrimos sprendimų dėl grynosios finansavimo pozicijos prielaidos.

14.         Yra parengti nepaprastosios padėties planai likvidumo krizėms spręsti.

VI PRIEDAS Standartizuotas metodas 1 dalis. Rizikos koeficientai

              1.       Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

              1.1.    Traktavimas

              1.       Nepažeidžiant 2–8 punktų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

              2.       Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurių kredito rizika gali būti įvertinta pripažintos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (IKVI), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus atitinkančių IKVI kredito rizikos vertinimus, kompetentingų institucijų paskirstytus į šešis kredito kokybės skalės žingsnius.

1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 0% || 20% || 50% || 100% || 100% || 150%

              3.       Europos centrinio banko pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

              1.2.    Pozicijos nacionaline skolininko valiuta

              4.       Kompetentingų institucijų nuožiūra, centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms nacionaline valiuta, gali būti priskiriamas mažesnis rizikos koeficientas, nei nurodyta 2 punkte.

              5.       Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau nusprendė dėl 4 punkto, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali leisti savo kredito įstaigoms taikyti tą patį rizikos koeficientą ta valiuta išreikštoms ir finansuojamoms centrinės valdžios ar centrinio banko pozicijoms.

              6.       Kai trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kurios atlieka priežiūros ir reglamentavimo funkcijas, bent jau analogiškas toms, kurios taikomos Bendrijoje, vietos valiuta išreikštoms ir finansuojamoms savo centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms priskiria rizikos koeficientą, kuris yra mažesnis už 1 ir 2 punktuose nurodytą koeficientą, valstybės narės gali leisti savo kredito įstaigoms taikyti rizikos koeficientus tokioms pozicijoms tokiu pačiu būdu.

              1.3.    Eksporto kreditų agentūrų pateiktų kredito rizikos vertinimų panaudojimas

              7.       Eksporto kreditų agentūros pateiktas kredito rizikos vertinimas gali būti pripažintas tik tada, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)      kredito rizikos vertinimas yra susitarimo pagrindu pasiekta rizikos vertė, kurią pateikė Eksporto kreditų agentūra (EKA), dalyvaujanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams;

b)      Eksporto kreditų agentūra skelbia savus kredito rizikos vertinimus ir laikosi OECD patvirtintos metodikos, o kredito rizikos vertinimas siejamas su viena iš septynių minimalių eksporto draudimo įmokų (toliau – MEIP), kurias nustato OECD patvirtinta metodika.

              8.       Vertinant riziką, pozicijoms, kurioms pripažįstamas Eksporto kreditų agentūros pateiktas kredito rizikos vertinimas, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 2 lentelę.

2 lentelė

MEIP || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6 || 7

Rizikos koeficientas || 0% || 20% || 50% || 100% || 100% || 100% || 150%

              2.       REGIONINĖS VALDŽIOS IR VIETOS VALDŽIOS POZICIJOS

              9.       Nepažeidžiant 10–12 punktų, regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų rizika vertinama kaip institucijų pozicijų rizika. Ši kompetentingų institucijų pasirinkimo teisė nepriklauso nuo 80 straipsnyje nurodytos kompetentingų institucijų pasirinkimo teisės. Trumpalaikėms pozicijoms, išvardytoms 30, 31 ir 36 punktuose, lengvatinis traktavimas netaikomas.

              10.     Kompetentingų institucijų nuožiūra, regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos gali būti traktuojamos kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos, jeigu tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl pirmųjų pozicijų (regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų) specifinių pajamų generavimo galimybių ir dėl egzistuojančių tam tikrų institucinių susitarimų, kurių poveikis turi sumažinti įsipareigojimų neįvykdymo riziką.

              11.     Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau nusprendė dėl 10 punkto, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali leisti savo kredito įstaigoms taikyti tą patį rizikos koeficientą tos regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms.

              12.     Kai trečiosios šalies jurisdikcijos kompetentingos institucijos, kurios atlieka priežiūros ir reglamentavimo funkcijas, bent jau panašias į tas, kurios taikomos Bendrijoje, regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijas traktuoja kaip jų centrinės valdžios pozicijas, valstybės narės gali leisti savo kredito įstaigoms tuo pačiu būdu vertinti tokių regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų riziką.

              3.       ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR PELNO NESIEKIANČIŲ ORGANIZACIJŲ POZICIJOS

              3.1.    Traktavimas

              13.     Nepažeidžiant 14–18 punktų, administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

              3.2.    Valstybinio sektoriaus subjektai

              14.     Nepažeidžiant 15–17 punktų, valstybinio sektoriaus subjektų pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

15.         Kompetentingų institucijų nuožiūra, valstybinio sektoriaus subjektų pozicijos gali būti traktuojamos kaip institucijų pozicijos. Ši kompetentingų institucijų pasirinkimo teisė nepriklauso nuo 80 straipsnyje nurodytos kompetentingų institucijų pasirinkimo teisės. Trumpalaikėms pozicijoms, nurodytoms 30, 31 ir 36 punktuose, lengvatinis traktavimas netaikomas.

16.         Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau nusprendė valstybinio sektoriaus subjektų pozicijas traktuoti kaip institucijų pozicijas, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti savo kredito įstaigoms vertinti tokių valstybinio sektoriaus subjektų pozicijų riziką tokiu pačiu būdu.

17.         Kai trečiosios šalies jurisdikcijos kompetentingos institucijos, kurios atlieka priežiūros ir reglamentavimo funkcijas, bent jau panašias į tas, kurios taikomos Bendrijoje, valstybinio sektoriaus subjektų pozicijas traktuoja kaip institucijų pozicijas, valstybės narės gali leisti savo kredito įstaigoms tokių valstybinio sektoriaus subjektų pozicijų riziką vertinti tokiu pačiu būdu.

              3.3.    Bažnyčios ir religinės bendruomenės

18.         Bažnyčių ir religinių bendruomenių, kurios pagal viešąją teisę yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys ir kurios renka mokesčius pagal teisės aktus, suteikiančias joms tokią teisę, pozicijos traktuojamos kaip valstybinio sektoriaus subjektų pozicijos.

              4.       DAUGIAŠALIŲ PLĖTROS BANKŲ POZICIJOS

              4.1.    Taikymo sritis

19.         78–83 straipsniuose Amerikos investicijų korporacija laikoma daugiašaliu plėtros banku.

              4.2.    Traktavimas

20.         Nepažeidžiant 21 ir 22 punktų, daugiašalių plėtros bankų pozicijos traktuojamos tuo pačiu būdu kaip ir kredito įstaigų pozicijos, remiantis 28–31 punktais. Trumpalaikėms pozicijoms, nurodytoms 30, 31 ir 36 punktuose, lengvatinis traktavimas netaikomas.

21.         Šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas:

a) Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas;

b) Tarptautinė finansų korporacija;

c) Amerikos plėtros bankas;

d) Azijos plėtros bankas;

e) Afrikos plėtros bankas;

f) Europos Tarybos plėtros bankas;

g) Šiaurės šalių investicijų bankas;

h) Karibų jūros baseino plėtros bankas;

i) Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas;

j) Europos investicijų bankas,

k) Europos investicijų fondas;

l) Daugiašalė investicijų garantijų agentūra.

22.         Pasirašyto, bet į Europos investicijų fondą dar neapmokėto kapitalo daliai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

              5.       TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ POZICIJOS

23.         Šių tarptautinių organizacijų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas:

a) Europos bendrija;

b) Tarptautinis valiutos fondas;

c) Tarptautinių atsiskaitymų bankas.

              6.       INSTITUCIJŲ POZICIJOS

              6.1.    Traktavimas

24.         Nustatant rizikos koeficientą institucijų pozicijoms, taikomas vienas iš dviejų metodų, aprašytų 26–27 ir 28–31 punktuose.

              6.2.    Nereitinguotų institucijų pozicijų rizikos koeficientų apatinė riba

25.         Nereitinguotos institucijos pozicijoms priskiriamas rizikos koeficientas negali būti mažesnis už jos centrinės valdžios pozicijoms priskiriamą koeficientą.

              6.3.    Centrinės valdžios rizikos koeficientu pagrįstas metodas

26.         Institucijų pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas atsižvelgiant į kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal 3 lentelę priskiriamos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijos ta institucija įsteigta, pozicijos.

3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, kuriam priskiriama centrinės valdžios pozicija || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Pozicijos rizikos koeficientas || 20% || 50% || 100% || 100% || 100% || 150%

27.         Institucijų, įsteigtų šalyse, kurių centrinė vyriausybė nereitinguota, pozicijoms priskiriamas ne didesnis kaip 100 % rizikos koeficientas.

              6.4.    Kredito rizikos vertinimu pagrįstas metodas

28.         Institucijų, kurios turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms, kurių efektyvusis terminas nuo sandorio sudarymo pradžios yra daugiau kaip trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 4 lentelę, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus atitinkančių IKVI kredito rizikos vertinimus, kompetentingų institucijų paskirstytus į šešis kredito kokybės vertinimo skalės žingsnius.

4 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20% || 50% || 50% || 100% || 100% || 150%

29.         Nereitinguotų institucijų pozicijoms priskiriamas 50 % rizikos koeficientas.

30.         Institucijų, kurios turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms, kurių efektyvusis terminas nuo sandorio sudarymo pradžios neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 5 lentelę, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus atitinkančių IKVI kredito rizikos vertinimus, kompetentingų institucijų paskirstytus į šešis kredito kokybės vertinimo skalės žingsnius.

5 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20% || 20% || 20% || 50% || 50% || 150%

31.         Nereitinguotų institucijų pozicijoms, kurių efektyvusis terminas nuo sandorio sudarymo pradžios neviršija trijų mėnesių, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

              6.5.    Sąveika su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais

32.         Jei institucijų pozicijoms įvertinti taikomas 28–31 punktuose aprašytas metodas, sąveika su konkrečiu trumpalaikiu vertinimu bus tokia, kaip aprašoma toliau.

33.         Jei nėra trumpalaikio pozicijos vertinimo, visoms institucijų pozicijoms, kurių terminas nuo sandorio sudarymo pradžios neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta 30 punkte.

34.         Jei yra trumpalaikis vertinimas ir jei toks vertinimas numato palankesnio arba lygiaverčio rizikos koeficiento taikymą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu traktavimu, kaip nurodyta 30 punkte, tai trumpalaikis vertinimas taikomas tik tai konkrečiai pozicijai. Kitoms trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta 30 punkte.

35.         Jei yra trumpalaikis vertinimas ir jei toks vertinimas numato taikyti mažiau palankų rizikos koeficientą, nei bendrojo trumpalaikių pozicijų lengvatinio traktavimo, kaip nurodyta 30 punkte, tai bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas neturi būti naudojamas, ir visoms nereitinguotoms trumpalaikėms pretenzijoms priskiriamas rizikos koeficientas, kurį nulėmė tas trumpalaikis vertinimas.

              6.6.    Trumpalaikės pozicijos nacionaline skolininko valiuta

36.         Kai kompetentingos institucijos centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms yra priėmusios 4–6 punktuose aprašytą metodą, tai – jų nuožiūra – institucijų pozicijoms, kurių efektyvusis terminas nuo sandorio sudarymo pradžios neviršija trijų mėnesių ir kurios yra išreikštos ir finansuojamos nacionaline valiuta, remiantis abiem 26–27 ir 28–31 punktuose aprašytais metodais, gali būti priskiriamas rizikos koeficientas, kuris yra viena kategorija mažiau palankus už lengvatinį rizikos koeficientą, priskiriamą centrinės valdžios pozicijoms, kaip aprašyta 4–6 punktuose.

37.         Pozicijoms, kurių efektyvusis terminas nuo sandorio sudarymo pradžios neviršija trijų mėnesių ir kurios finansuojamos nacionaline skolininko valiuta, negali būti priskiriamas mažesnis kaip 20 % rizikos koeficientas.

6.7     Investicijos į reguliuojamojo kapitalo priemones

38.         Investicijoms į institucijų akcijas arba reguliuojamojo kapitalo priemones priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, kai jie atimami iš kapitalo.

              7.       ĮMONIŲ POZICIJOS

              7.1.    Traktavimas

39.         Pozicijoms, kurios turi pripažintos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (IKVI) kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas taikomas pagal 5 lentelę, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus atitinkančių IKVI kredito rizikos vertinimus, kompetentingų institucijų paskirstytus į šešis kredito kokybės vertinimo skalės žingsnius.

5 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20% || 50% || 100% || 100% || 150% || 150%

.

40.         Pozicijoms, kurios neturi tokio kredito rizikos vertinimo, priskiriamas didesnysis iš šių dviejų koeficientų: 100 % rizikos koeficientas arba centrinės valdžios pozicijoms taikomas rizikos koeficientas.

              8.       MAŽMENINĖS POZICIJOS

41.         Pozicijoms, kurios atitinka 79 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, kompetentingų institucijų nuožiūra, gali būti priskiriamas 75 % rizikos koeficientas.

              9.       NEKILNOJAMUOJU TURTU UŽTIKRINTOS POZICIJOS

42.         Nepažeidžiant 43–57 punktų, pozicijoms, visiškai užtikrintoms nekilnojamuoju turtu, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

9.1.        Pozicijos, užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka

43.         Pozicijoms, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms kompetentingas institucijas tenkinančia gyvenamosios paskirties turto, kuriame savininkas apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo, hipoteka, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas.

44.         Pozicijoms, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms kompetentingas institucijas tenkinančiu užstatu įkeičiant Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas, susijusias su gyvenamosios paskirties turtu, kuriame savininkas apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas.

45.         Priimdamos sprendimą, kompetentingos institucijos yra įsitikinusios, kad įvykdytos šios sąlygos:

a)      turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės. Šis reikalavimas neužkerta kelio situacijoms, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia tiek turto vertę, tiek skolininko įsipareigojimų vykdymą;

b)      skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo turto ar projekto veiklos rezultatų, o labiau priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių. Taigi kredito grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo jokių pinigų srautų, sugeneruojamų iš turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė;

c)      yra įvykdyti VIII priedo 2 dalies 8 punkte išdėstyti minimalūs reikalavimai ir laikomasi VIII priedo 3 dalies 63–66 punktuose išdėstytų vertinimo taisyklių;

d)      turto vertė reikšmingu skirtumu viršija pozicijas.

46.         Pozicijoms, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms jų teritorijoje esančio gyvenamosios paskirties turto nekilnojamojo hipoteka, kompetentingos institucijos gali atsisakyti 45 punkto b papunktyje numatytos sąlygos, jei jos turi įrodymų, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka jų teritorijoje yra tvirta ir turi ilgalaikes tradicijas ir kad nuostolių lygis joje yra pakankamai žemas, kad būtų galima pateisinti tokį traktavimą.

47.         Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau nusprendė dėl 46 punkto, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti savo kredito įstaigoms taikyti 35 % rizikos koeficientą tokioms pozicijomis, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka.

9.2.        Pozicijos, užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka

48.         Kompetentingų institucijų nuožiūra, pozicijoms, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms kompetentingas institucijas tenkinančia biurų ar kitos komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio jų teritorijoje, hipoteka, gali būti priskiriamas 50 % rizikos koeficientas.

49.         Kompetentingų institucijų nuožiūra, pozicijoms, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms kompetentingas institucijas tenkinančiu užstatu įkeičiant Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas, susijusias su biurais ar kitu komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, gali būti priskiriamas 50 % rizikos koeficientas.

50.         Kompetentingų institucijų nuožiūra, pozicijoms, susijusioms su turto nuomos sandoriais, apimančiais biurus ar kitą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, kuris yra jų teritorijoje ir kuriam taikomos teisės aktų nuostatos, pagal kurias nuomotojas išsaugo visišką nuosavybės teisę į nuomojamą turtą tol, kol nuomininkas pasinaudoja galimybe jį išpirkti, gali būti priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;

51.         48–50 punktai taikomi, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)      turto vertė neturi reikšmingai priklausyti nuo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės. Šis reikalavimas neužkerta kelio situacijoms, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia tiek turto vertę, tiek skolininko įsipareigojimų vykdymą;

b)      skolininko rizika neturi reikšmingai priklausyti nuo turto ar projekto veiklos rezultatų, o nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių. Taigi kredito grąžinimas neturi reikšmingai priklausyti nuo jokių pinigų srautų, sugeneruotų iš turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė;

c)      įvykdyti VIII priedo 2 dalies 8 punkte išdėstyti minimalūs reikalavimai ir laikomasi VIII priedo 3 dalies 63–66 punktuose išdėstytų vertinimo taisyklių.

52.         50 % rizikos koeficientas taikomas tai paskolos daliai, kuri neviršija ribos, apskaičiuotos pagal bet kurią iš šių sąlygų:

a)      50 % atitinkamo turto rinkos vertės;

b)      mažesniojo iš šių dviejų dydžių: 50 % turto rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė.

53.         100 % rizikos koeficientas taikomas tai paskolos daliai, kuri viršija 52 punkte nustatytas ribas.

54.         Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau nusprendė dėl 48–50 punktų, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti savo kredito įstaigoms taikyti 50% rizikos koeficientą tokioms pozicijomis, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka.

55.         Pozicijoms, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms jų teritorijoje esančio komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka, kompetentingos institucijos gali atsisakyti 51 punkto b papunktyje numatytos sąlygos, jei jos turi įrodymų, kad komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka jų teritorijoje yra tvirta ir turi ilgalaikes tradicijas ir kad nuostolių lygis joje yra pakankamai žemas ir neviršija šių ribų:

a)      iki 50 % rinkos vertės (arba, jei taikytina ir yra mažesnė, 60 % hipotekinės vertės) bet kuriais nustatytais metais neturi viršyti 0,3 % negrąžintos paskolos sumos;

b)      bendrasis nuostolis, patiriamas iš komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos, bet kuriais nustatytais metais neturi viršyti 0,5 % negrąžintos paskolos sumos.

56.         Jei tam tikrais metais nesilaikoma bet kurios iš 55 punkte nurodytų ribų, prarandama galimybė taikyti tokį traktavimą, o norint vėl pradėti taikyti tokį traktavimą, prieš tai reikia įvykdyti antrąją 51 punkto b papunktyje nurodytą sąlygą.

57.         Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos jau nusprendė dėl 55 punkto, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti savo kredito įstaigoms taikyti 50 % rizikos koeficientą tokioms pozicijomis, visiškai ir visapusiškai užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka.

10.         PRADELSTOS POZICIJOS

58.         Nepažeidžiant 59–62 punktuose išdėstytų nuostatų, bet kurios pozicijos neužtikrintai daliai, pradelstai daugiau kaip 90 dienų, priskiriamas toks rizikos koeficientas:

a)      150 % rizikos koeficientas, jei vertės koregavimai yra mažesni kaip 20 % neužtikrintos pozicijos dalies iš jos neatėmus vertės koregavimų;

b)      100 % rizikos koeficientas, jei vertės koregavimai yra ne mažesni kaip 20 % neužtikrintos pozicijos dalies iš jos neatėmus vertės koregavimų;

c)      50 % rizikos koeficientas – kompetentingų institucijų nuožiūra – jei vertės koregavimai yra ne mažesni kaip 50 % neužtikrintos pozicijos dalies iš jos neatėmus vertės koregavimų;

59.         Apibrėžiant užtikrintą pradelstos pozicijos dalį, tinkama užtikrinimo priemonė ir garantijos yra tokios, kokios yra tinkamos kredito rizikai mažinti.

60.         Tačiau, jei pradelsta pozicija yra visapusiškai užtikrinta kitomis užtikrinimo priemonių formomis, kurios nepripažįstamos kredito rizikai mažinti, kompetentingų institucijų nuožiūra, galima taikyti 100 % rizikos koeficientą, remiantis griežtais operaciniais kriterijais, siekiant užtikrinti gerą užtikrinimo priemonės kokybę, kai vertės koregavimai pasiekia 15 % pozicijos iš jos neatėmus vertės koregavimų.

61.         43–47 punktuose nurodytoms pozicijoms gali būti priskirtas 100 % rizikos koeficientas be vertės koregavimų, jei jų terminas pradelstas daugiau kaip 90 dienų. Jei vertės koregavimai yra ne mažesni kaip 20 % pozicijos iš jos neatėmus vertės koregavimų, likusiai pozicijos daliai taikytinas rizikos koeficientas kompetentingų institucijų nuožiūra gali būti sumažintas iki 50 %.

62.         48–57 punktuose nurodytoms pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei jų terminas pradelstas daugiau kaip 90 dienų.

11.         REGULIUOJAMOS DIDELĖS RIZIKOS KATEGORIJOMS PRIKLAUSANTYS STRAIPSNIAI

63.         Kompetentingų institucijų nuožiūra, pozicijoms, susijusioms su ypač didele rizika, kaip antai investicijos į rizikos kapitalo įmones arba privataus kapitalo akcijas, priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.

64.         Kompetentingos institucijos gali leisti, kad pozicijoms, kurių terminas nebuvo pradelstas, kurioms priskiriamas 150 % rizikos koeficientas remiantis ankstesniuose punktuose išdėstytomis nuostatomis ir kurioms buvo atlikti vertės koregavimai, būtų priskiriami tokie rizikos koeficientai:

a)      100 % rizikos koeficientas, jei vertės koregavimai yra ne mažesni kaip 20 % pozicijos vertės iš jos neatėmus vertės koregavimų;

b)      50% rizikos koeficientas, jei vertės koregavimai yra ne mažesni kaip 50 % pozicijos vertės iš jos neatėmus vertės koregavimų.

12.         PADENGTŲ OBLIGACIJŲ POZICIJOS

65.         „Padengtos obligacijos" – tai Direktyvos 85/611/EEB 22 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos obligacijos, užtikrintos bet kuriuo toliau nurodytu įkeitimui tinkamu (pripažįstamu) turtu:

a)      centrinės valdžios, centrinių bankų, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų arba šių subjektų garantuotos pozicijos, kurios atitinka 1 kredito kokybės žingsnį, kaip aprašoma šiame priede;

b)      valstybinio sektoriaus subjektų, regioninės valdžios ir vietos valdžios arba jų šių subjektų garantuotos pozicijos, jei tokioms pozicijoms rizikos koeficientai suteikiami kaip institucijų ar centrinės valdžios bei centrinių bankų pozicijoms atitinkamai pagal 15, 9 arba 10 punktus ir jei jos atitinka 1 kredito kokybės žingsnį, kaip aprašoma šiame priede;

c)      institucijų pozicijos, kurios atitinka 1 kredito kokybės žingsnį, kaip aprašoma šiame priede. Tokios rūšies pozicijų bendra suma negali viršyti 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominalios sumos. Pozicijoms, atsirandančioms dėl to, kad įkeistu nekilnojamuoju turtu užtikrintų paskolų gavėjai mokėjimą perleidžia padengtų obligacijų turėtojams, 10 % riba netaikoma;

d)      paskolos, užtikrintos įkeičiant gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą arba Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių akcijas, kaip nurodyta 44 punkte, tik jeigu kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, susietos su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, neviršija 80 % įkeisto turto vertės;

e)      paskolos, užtikrintos įkeičiant komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą arba Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių akcijas, kaip nurodyta 49 punkte, tik jeigu kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, susietos su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, neviršija 60 % įkeisto turto vertės. Kompetentingos institucijos gali pripažinti tinkamomis komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintas paskolas, kai nustatytasis 60 % paskolos ir vertės santykis pasiekia ne daugiau kaip 70 % lygį, jei viso įkeisto turto, naudojamo kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė, vertė bent 10 % viršija padengtų obligacijų neapmokėtą nominalią vertę ir jei obligacijų turėtojo pretenzijos atitinka IX priede išdėstytus teisinio tikrumo reikalavimus. Obligacijų turėtojo pretenzija turi būti viršesnė už visas kitas pretenzijas į užtikrinimo priemonę.

66.         Nekilnojamam turtui, kuriuo užtikrinamos padengtos obligacijos, kredito įstaigos atitinka VIII priedo 2 dalies 8 punkte išdėstytus minimalius reikalavimus ir VIII priedo 3 dalies 63–66 punktuose išdėstytas taisykles.

67.         Neatsižvelgiant į 65 ir 66 punktus, padengtoms obligacijoms, atitinkančioms Direktyvos 85/611/EEB 22 straipsnio 4 dalies apibrėžimą ir išleistoms iki 2007 m. gruodžio 31 d., kol sueis jų terminas, taip pat gali būti taikomas lengvatinis traktavimas.

68.         Rizikos koeficientas padengtoms obligacijoms priskiriamas pagal didesnio prioriteto neužtikrintoms pozicijoms priskirtą rizikos koeficientą, kuris taikomas jas išleidusioms kredito įstaigoms. Rizikos koeficientai tarpusavyje susiję taip:

a)      jei institucijos pozicijoms suteikiamas 20 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai suteikiamas 10 % rizikos koeficientas;

b)      jei institucijos pozicijoms suteikiamas 50 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai suteikiamas 20 % rizikos koeficientas;

c)      jei institucijos pozicijoms suteikiamas 100 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai suteikiamas 50 % rizikos koeficientas;

d)      jei institucijos pozicijoms suteikiamas 150 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai suteikiamas 100 % rizikos koeficientas.

13.         PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJAS ATITINKANTYS STRAIPSNIAI

69.         Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumos nustatomos pagal 94–101 straipsnių nuostatas.

14.         TRUMPALAIKĖS KREDITO ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ POZICIJOS

70.         Trumpalaikėms institucijų ar įmonių, kurios turi pripažintos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (IKVI) suteiktą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus atitinkančių IKVI kredito rizikos vertinimus, kompetentingų institucijų paskirstytus į šešis kredito kokybės vertinimo skalės žingsnius.

6 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20% || 50% || 100% || 150% || 150% || 150%

15.         KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ POZICIJOS

71.         Nepažeidžiant 72–78 punktų, kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

72.         KIS, kurie turi pripažintos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (IKVI) suteiktą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 7 lentelę, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus atitinkančių IKVI kredito rizikos vertinimus, kompetentingų institucijų paskirstytus į šešis kredito kokybės vertinimo skalės žingsnius.

7 lentelė

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 || 6

Rizikos koeficientas || 20% || 50 || 100% || 100% || 150% || 150%

73.         Jei kompetentingos institucijos laiko, kad KIS pozicija yra susijusi su ypač didele rizika, jos reikalauja, kad tai pozicijai būtų priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.

74.         Kredito įstaigos gali nustatyti KIS rizikos koeficientą, kaip nurodyta 76–78 punktuose, jei laikomasi šių atitikties kriterijų:

a)      kolektyvinio investavimo subjektą valdo įmonė, prižiūrima valstybės narės, arba – gavus kompetentingo institucijos patvirtinimą – jei:

i)       juos valdo prižiūrima įmonė, jei ta priežiūra laikoma analogiška numatytajai pagal Bendrijos įstatymus, ir

ii)      bendradarbiavimas tarp kompetentingų institucijų yra pakankamai užtikrintas;

b)      KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:

– turto, į kurį KIS turi teisę investuoti, kategorijos,

– santykinės investicijų ribos, jei tokios taikomos, ir jų apskaičiavimo metodika;

c)      KIS veiklos ataskaita pateikiama bent kartą per metus, kad būtų galima įvertinti ataskaitinio laikotarpio turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir veiklą.

75.         Jei kompetentinga institucija patvirtina trečiosios šalies KIS kaip tinkamą pagal 74 punkto a papunkčio reikalavimus, tai kitos valstybės narės kompetentinga institucija gali pasinaudoti šiuo pripažinimu be savo atskiro vertinimo.

76.         Kai kredito įstaiga žino apie KIS bazines pozicijas, ji gali atsižvelgti į šias bazines pozicijas, 78–83 straipsniuose išdėstytais metodais skaičiuodama vidutinį KIS rizikos koeficientą.

77.         Kai kredito įstaiga nežino apie KIS bazines pozicijas, vidutinį KIS rizikos koeficientą ji gali suskaičiuoti 78–83 straipsniuose išdėstytais metodais, laikydamasi šių taisyklių: bus daroma prielaida, kad KIS pirmiausia maksimaliai, kiek jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į pozicijų klases, pritraukiančias didžiausius kapitalo reikalavimus, o toliau investuoja mažėjančia tvarka, kol pasiekiama maksimali bendra investicijų riba.

78.         Norėdamos 76 ir 77 punktuose išdėstytais metodais apskaičiuoti ir paskelbti KIS rizikos koeficientą, kredito įstaigos gali remtis trečiąja šalimi su sąlyga, kad tinkamai užtikrinamas apskaičiavimo ir ataskaitos teisingumas.

16.         KITI STRAIPSNIAI

16.1.      Traktavimas

79.         Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnio 10 dalyje apibrėžtam materialiajam turtui priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

80.         Išankstiniams mokėjimams ir sukauptoms pajamoms, kurių atžvilgiu institucija negali nustatyti sandorio šalies pagal Direktyvą 86/635/EEB, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

81.         Pinigams kelyje priskiriamas 20 % rizikos koeficientas. Pinigams kasoje ir lygiaverčiams pinigų straipsniams priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

82.         Valstybės narės gali leisti taikyti 10 % rizikos koeficientą institucijų, kurios specializuojasi buveinės valstybės narės tarpbankinėje ir valstybės skolų rinkoje ir kurias kompetentingos institucijos atidžiai prižiūri, pozicijoms, jeigu šie turto straipsniai yra visapusiškai ir visiškai apdrausti atsižvelgiant į buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų reikalavimus, įkeičiant turto vienetus, kuriems priskirtas 0 % arba 20 % rizikos koeficientas ir kuriuos kompetentingos institucijos pripažįsta tinkama užtikrinimo priemone.

83.         Akcijų paketams ar kitoms dalyvavimo rūšims, išskyrus kai atimama iš nuosavo kapitalo, priskiriamas mažiausiai 100 % rizikos koeficientas.

84.         Aukso lydiniams, laikomiems nuosavose saugyklose, arba pozicijoms, užtikrintoms lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

85.         Sudarant turto pirkimo ir atpirkimo sandorius ar vienakrypčio išankstinio pirkimo sandorius, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, priskiriamus šiam turtui, o ne sandorių šalims.

86.         Kai kredito įstaiga numato kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama ir jei produktas turi reikalavimus atitinkančios IKVI suteiktą išorinį kredito rizikos vertinimą, taikomi 78–83 straipsniuose numatyti rizikos koeficientai. Jei reikalavimus atitinkanti IKVI nėra suteikusi reitingo produktui, apskaičiuojant pagal riziką įvertinto turto vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, tačiau neviršijant 1 250 %, ir gauta suma dauginama iš kredito išvestinės priemonės suteikto užtikrinimo nominalios sumos. n-1 pozicijos, kurios neturi būti sumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintą poziciją nei bet kuri į sumavimą įtraukta pagal riziką įvertinta pozicija.

2 dalis. IKVI pripažinimas ir jų pateiktų kredito rizikos vertinimų priskyrimas (mapping)

1.           Metodika

1.1.        Objektyvumas

1.           Kompetentingos institucijos tikrina, ar kredito rizikos vertinimų priskyrimo metodika yra tiksli, sisteminga, tolydi ir ar ją galima patvirtinti galiojančia remiantis ankstesnių laikotarpių patirtimi.

1.2.        Nepriklausomumas

2.           Kompetentingos institucijos tikrina, kad metodika būtų nepriklausoma nuo išorinės politinės įtakos ar suvaržymų ir nuo ekonominio spaudimo, kuris gali veikti kredito rizikos vertinimą.

3.           IKVI metodikos nepriklausomumą kompetentingos institucijos vertina pagal tokius veiksnius:

a)      IKVI nuosavybės ir organizacinė struktūros;

b)      IKVI finansiniai ištekliai;

c)      IKVI darbuotojai ir patirtis;

d)      IKVI bendrasis valdymas.

1.3.        Nuolatinė peržiūra

4.           Kompetentingos institucijos tikrina, ar IKVI pateikti kredito rizikos vertinimai nuolat peržiūrimi ir ar atsižvelgiama į finansinių sąlygų pasikeitimus. Peržiūrima po visų svarbių įvykių bent kartą per metus.

5.           Prieš pripažindamos IKVI, kompetentingos institucijos tikrina, ar kiekvieno rinkos segmento vertinimo metodika nustatoma pagal tokius standartus:

a)      grįžtamasis patikrinimas turi būti atliekamas bent kartą per metus;

b)      kompetentingos institucijos turi stebėti IKVI atliekamo peržiūros proceso reguliarumą;

c)      kompetentingos institucijos turi turėti galimybę iš IKVI gauti informacijos apie pastarosios kontaktus su subjektų, kuriems ji suteikia reitingus, vadovybe.

6.           Kompetentingos institucijos imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad IKVI jas nedelsdamos informuotų apie bet kokius esminius metodikos, kurią jos taiko priskirdamos kredito rizikos vertinimus, pasikeitimus.

1.4.        Skaidrumas ir atskleidimas

7.           Kompetentingos institucijos imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad IKVI taikomos kredito rizikos vertinimų formulavimo metodikos principai būtų viešai prieinami, kad visi galimi vartotojai galėtų spręsti, ar jie pagrįstai suformuluoti.

2.           INDIVIDUALŪS KREDITO RIZIKOS VERTINIMAI

2.1.        Patikimumas ir rinkos priėmimas

8.           Kompetentingos institucijos tikrina, ar IKVI suteiktus individualius kredito rizikos vertinimus jų vartotojai pripažįsta rinkoje kaip patikimus.

9.           Kompetentingos institucijos patikimumą vertina pagal šiuos veiksnius:

a)      IKVI rinkos dalį;

b)      IKVI uždirbtas pajamas ir – bendresniais atvejais – IKVI finansinius išteklius;

c)      ar kainodara paremta reitingais.

2.2.        Skaidrumas ir atskleidimas

10.         Kompetentingos institucijos tikrina, ar individualūs kredito rizikos vertinimai vienodomis sąlygomis prieinami visoms šalims, turinčioms teisėtų interesų į šiuos individualius kredito rizikos vertinimus.

11.         Kompetentingos institucijos būtent tikrina, ar individualūs kredito rizikos vertinimai ne vietos šalims prieinami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vietos šalims, turinčioms teisėtų interesų į šiuos individualius kredito rizikos vertinimus.

3.           PRISKYRIMAS

12.         Siekdamos atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, kompetentingos institucijos atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, kaip antai ilgalaikį įsipareigojimų neįvykdymo santykį, susijusį su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad neseniai įsteigtos IKVI ir tos, kurios sukaupė tik nedaug duomenų apie įsipareigojimų neįvykdymą, įvertintų tai, ką jos laiko ilgalaikiu įsipareigojimų neįvykdymo santykiu, susijusiu su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas.

13.         Siekdamos atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, kompetentingos institucijos atsižvelgia į kokybinius veiksnius, kaip antai emitentų, kuriuos apima IKVI, grupė, IKVI priskiriamų kredito rizikos vertinimų diapazonas, kiekvieno kredito rizikos vertinimo reikšmė ir IKVI pateiktas įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimas.

14.         Kompetentingos institucijos lygina įsipareigojimų neįvykdymo santykius kiekvieno tam tikros IKVI kredito rizikos vertinimo atžvilgiu ir su palyginimo dydžiu, nustatytu remiantis įsipareigojimų neįvykdymo santykiais, kuriuos kitos IKVI užregistravo emitentų grupėms, kurioms – kompetentingų institucijų įsitikinimu – būdingas lygiavertis kredito rizikos lygis.

15.         Jei kompetentingos institucijos yra įsitikinusios, kad tam tikros IKVI užregistruoti įsipareigojimų neįvykdymo santykiai kredito rizikos vertinimui yra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, kompetentingos institucijos IKVI pateiktam kredito rizikos vertinimui priskiria aukštesnį rizikos žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę.

16.         Jei kompetentingos institucijos tam tikros IKVI kredito rizikos vertinimui padidino susijusį rizikos koeficientą ir jei IKVI įrodo, kad su jos pateiktu kredito rizikos vertinimu susiję įsipareigojimų neįvykdymo santykiai nebėra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, kompetentingos institucijos gali nuspręsti IKVI pateiktam kredito rizikos vertinimui atkurti pradinį rizikos žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę.

3 dalis. IKVI kredito rizikos vertinimų taikymas rizikos koeficientams nustatyti

1.           traktavimas

1.           Įstaiga gali pasiūlyti vieną ar kelias reikalavimus atitinkančias IKVI, kad jų kredito rizikos vertinimus būtų galima panaudoti nustatant turto ir nebalansinių straipsnių rizikos koeficientus.

2.           Kredito įstaiga, kuri nusprendžia reikalavimus atitinkančios IKVI kredito rizikos vertinimus naudoti tam tikrai straipsnių klasei, turi nuosekliai taikyti tuos kredito rizikos vertinimus visoms tai klasei priskiriamoms pozicijoms.

3.           Įstaiga, kuri nusprendžia naudoti reikalavimus atitinkančios IKVI pateiktus kredito rizikos vertinimus, turi juos nepertraukiamai ir nuosekliai taikyti visą laiką.

4.           Kredito įstaiga gali taikyti tik tuos IKVI kredito rizikos vertinimus, kurie apima visas sumas: tiek pagrindinę, tiek ir su ja siejamas palūkanas.

5.           Jei reitinguojamas straipsnis turi tik vieną pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą, šis kredito rizikos vertinimas taikomas nustatant to straipsnio rizikos koeficientą.

6.           Jei reitinguojamas straipsnis turi du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus ir jie siejami su skirtingais rizikos koeficientais, taikomas didesnis rizikos koeficientas.

7.           Jei reitinguojamas straipsnis turi daugiau nei du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus, remiamasi dviem vertinimais, kuriais nustatomi mažiausi rizikos koeficientai. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai skiriasi, taikomas didesnysis. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai sutampa, taikomas tas rizikos koeficientas.

8.           Kredito įstaigos taiko užsakytus kredito rizikos vertinimus. Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms taikyti neužsakytus kredito rizikos vertinimus.

2.           Emitento ir emisijos kredito rizikos vertinimas

9.           Kai egzistuoja tam tikros emisijos programos ar priemonės, kuriai priklauso poziciją sudarantis straipsnis, kredito rizikos vertinimas, nustatant tam straipsniui taikomą rizikos koeficientą, naudojamas tas kredito rizikos vertinimas.

10.         Jei nėra tam tikram straipsniui tiesiogiai taikytino kredito rizikos vertinimo, tačiau yra kredito rizikos vertinimas tam tikrai emisijos programai ar priemonei, kuriai poziciją sudarantis straipsnis nepriklauso, arba jei yra bendras kredito rizikos vertinimas emitentui, tai naudojamas tas kredito rizikos vertinimas, jei juo remiantis nustatomas rizikos koeficientas yra didesnis nei nustatomas kitais atvejais, arba jei juo nustatomas mažesnis rizikos koeficientas, o minima pozicija klasifikuojama kaip visais aspektais esanti pari passu ar viršesnė už konkrečią emisijos programą, priemonę arba to emitento viršesnes neužtikrintas pozicijas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

11.         9 ir 10 punktai neturi trukdyti taikyti šio priedo 1 dalies 65–68 punktus.

12.         Įmonių grupei priklausančių emitentų kredito rizikos vertinimai negali būti naudojami kaip kito tai pačiai įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas.

3.           Ilgalaikiai ir trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai

13.         Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems institucijų ir įmonių pozicijas.

14.         Bet kuris trumpalaikis kredito rizikos vertinimas taikomas tik straipsniui, su kuriuos jis yra susijęs, ir negali būti naudojamas bet kurių kitų straipsnių rizikos koeficientams nustatyti.

15.         Neatsižvelgiant į 14 punktą, jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 150 % rizikos koeficientas, tai visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms to įsipareigojančiojo asmens pozicijoms taip pat priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.

16.         Neatsižvelgiant į 14 punktą, jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, jokiai nereitinguotai trumpalaikei pozicijai nepriskiriamas mažesnis nei 100 % rizikos koeficientas.

4.           Straipsniai vietos ir užsienio valiutomis

17.         Įsipareigojančiojo asmens šalies valiuta išreikštam straipsniui taikomas kredito rizikos vertinimas negali būti naudojamas kitos to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientui skaičiuoti.

18.         Neatsižvelgiant į 17 punktą, kai pozicija atsiranda dėl banko dalyvavimo paskoloje, suteiktoje Daugiašalio plėtros banko, kurio privilegijuoto kreditoriaus statusas pripažįstamas rinkoje, kompetentingos institucijos gali leisti, kad rizikos koeficientui nustatyti būtų naudojamas straipsnio įsipareigojančiojo asmens šalies valiuta kredito rizikos vertinimas.

VII PRIEDAS Vidaus reitingais pagrįstas metodas 1 dalis. Pagal riziką įvertintos pozicijos ir tikėtinų nuostolių sumos

1.           Pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas kredito rizikai įvertinti

1.           Jei nenurodyta kitaip, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD), nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atveju (LGD) ir termino (M) įvesties parametrai nustatomi taip, kaip nurodyta 2 dalyje, o pozicijos vertė – taip, kaip nurodyta 3 dalyje.

2.           Pagal riziką įvertinta pozicija kiekvienai pozicijai apskaičiuojama pagal šias formules:

1.1.        Pagal riziką įvertintos įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

3.           Atsižvelgiant į 4–8 punktus, pagal riziką įvertintos pozicijos įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms apskaičiuojamos pagal šias formules:

Koreliacija (R) =      

Termino veiksnys (b) =

Rizikos koeficientas (RW) =

N() žymi kumuliatyvinę pasiskirstymo funkciją standartiniam normaliajam atsitiktiniam kintamajam (t. y. tikimybę, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o variacija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x).  žymi atvirkštinę kumuliatyvinę pasiskirstymo funkciją standartiniam normaliajam atsitiktiniam kintamajam (t. y. tokią x vertę, kad = z).

Pagal riziką įvertinta pozicija =         RW * pozicijos vertė

4.           Įmonių pozicijoms, kai konsoliduotos įmonių grupės, kurios nare yra ta įmonė, bendra metinių pardavimų suma yra mažesnė kaip 50 mln. eurų, kredito įstaigos gali taikyti šią koreliacijos formulę įmonių pozicijų rizikos koeficientams apskaičiuoti. Šioje formulėje S reiškia bendrą metinių pardavimų sumą milijonais eurų: 5 mln. eurų <= S <= 50 mln. eurų. Kai apskaitytų metinių pardavimų suma yra mažesnė už 5 mln. eurų, laikoma, kad ji lygi 5 mln. eurų. Įsigytoms gautinoms sumoms bendra metinių pardavimų suma laikoma lygia svertiniam vidurkiui, apskaičiuotam pagal individualias grupės pozicijas.

Koreliacija (R) =

Kai bendra metinių pardavimų suma nėra prasmingas įmonės dydžio rodiklis, o bendra turto suma yra prasmingesnis rodiklis už bendrą metinių pardavimų sumą, kredito įstaigos visą metinių pardavimų sumą pakeičia konsoliduotos įmonių grupės bendra turto suma.

5.           Specializuoto skolinimo pozicijoms, kai kredito įstaiga negali įrodyti, kad pozicijų PD įverčiai atitinka 4 dalyje numatytus minimalius reikalavimus, rizikos koeficientai priskiriami pagal 1 lentelę.

1 lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos || 1 kategorija || 2 kategorija || 3 kategorija || 4 kategorija || 5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų || 50% || 70% || 115% || 250% || 0%

2,5 metų ir daugiau || 70% || 90% || 115% || 250% || 0%

Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigai paprastai priskirti lengvatinius 50 % rizikos koeficientus 1 kategorijos pozicijoms ir 70 % rizikos koeficientą 2 kategorijos pozicijoms, jeigu kredito įstaigos kreditavimo ir kitos rizikos charakteristikos atitinkamoje kategorijoje yra pakankamai tvirtos.

Priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, įstaigos atsižvelgia į šiuos veiksnius: finansinį stiprumą, politinę ir teisinę aplinką, sandorio ir (arba) turto ypatybes, rėmėjo ir vykdytojo stiprumą, įskaitant bet kurio viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjekto pajamų srautą, užtikrinimo priemonių visumą.

6.           Įsigytos įmonių gautinos sumos traktuojamos kaip įmonių pozicijos, jei jos atitinka 4 dalies 104–108 punktuose išdėstytus minimalius reikalavimus. Jei įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, kurios papildomai atitinka 12 punkte išdėstytas sąlygas, kredito įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti kiekybinio rizikos vertinimo standartus, taikomus įmonių pozicijoms, kaip nurodyta 4 dalyje, gali būti taikomi kiekybiniai mažmeninių pozicijų rizikos vertinimo standartai, kaip nurodyta 4 dalyje.

7.           Vidaus reitingais pagrįstoje pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje įsigytoms įmonių gautinoms sumoms grąžintini pirkimo diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių atvejais, arba visos minėtosios priemonės gali būti traktuojamos kaip pirmojo nuostolio pozicijos.

8.           Kai įstaiga numato kredito užtikrinimą kelioms pozicijoms su sąlyga, kad n-tasis pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama ir jei produktas turi reikalavimus atitinkančios IKVI suteiktą išorinį kredito rizikos vertinimą, taikomi 94–101 straipsniuose numatyti rizikos koeficientai. Jei reikalavimus atitinkanti IKVI nėra suteikusi reitingo produktui, į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai sudedami, neįtraukiant n-1 pozicijų, kai tikėtinų nuostolių sumos, padaugintos iš 12,5, ir pagal riziką įvertintos pozicijos suma neviršija kredito išvestinės finansinės priemonės suteikto užtikrinimo nominalios sumos, padaugintos iš 12,5. n-1 pozicijos, kurios neturi būti sumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintą poziciją, nei bet kuri į sumavimą įtraukta pagal riziką įvertinta pozicija.

1.2.        Mažmeninių pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos

9.           Remiantis 10 ir 11 punktais, mažmeninių pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal tokias formules:

Koreliacija (R) =

Rizikos koeficientas:

N() žymi kumuliatyvinę pasiskirstymo funkciją standartiniam normaliajam atsitiktiniam kintamajam (t. y. tikimybę, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o variacija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x).  žymi atvirkštinę kumuliatyvinę pasiskirstymo funkciją standartiniam normaliajam atsitiktiniam kintamajam (t. y. tokią x vertę, kad = z).

Pagal riziką įvertinta pozicija =         RW * pozicijos vertė.

10.         Nekilnojamuoju turtu užtikrintoms mažmeninėms pozicijoms 0,15 koreliacija (R) pakeičia skaičių, gaunamą pagal koreliacijos formulę, pateiktą 9 punkte.

11.         Mažmeninėms atnaujinamoms pozicijoms, kaip apibrėžta a–e papunkčiuose, 0,04 koreliacija (R) pakeičia skaičių, gaunamą pagal koreliacijos formulę, pateiktą 9 punkte.

Pozicijos laikomos atnaujinamomis mažmeninėmis pozicijomis, jei atitinka šias sąlygas:

a)      pozicijos yra fiziniams asmenims;

b)      pozicijos yra atnaujinamos, neužtikrintos ir joms taikoma sąlyga, kad jos nėra panaudojamos iš karto ir besąlygiškai atšaukiamos kredito įstaigų (Šiame kontekste atnaujinamos pozicijos apibrėžiamos kaip pozicijos, kai klientų neapmokėtiems likučiams leidžiama svyruoti atsižvelgiant į jų sprendimą skolintis ir grąžinti, laikantis kredito įstaigos nustatyto limito.). Nepanaudoti įsipareigojimai gali būti laikomi besąlygiškai atšaukiamais, jei sąlygos leidžia kredito įstaigai juos visiškai atšaukti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;

c)      subportfelyje maksimali pozicija vienam fiziniam asmeniui yra ne daugiau kaip 100 000 eurų;

d)      kredito įstaigos gali įrodyti, kad šiame punkte pateikta koreliacijos formulė taikoma tik tiems portfeliams, kurie pasižymėjo mažu nuostolių lygio nepastovumu, palyginti su jų vidutiniu nuostolių lygiu, ypač mažų PD intervaluose. Už priežiūrą atsakingi asmenys peržiūri santykinį nuostolių lygio nepastovumą kriterijus atitinkančiuose atnaujinamuose mažmeniniuose subportfeliuose bei visą kriterijus atitinkantį atnaujinamą mažmeninį portfelį ir numato su kitomis jurisdikcijomis pasidalyti informacija apie kriterijus atitinkančių atnaujinamų mažmeninių portfelių nuostolių lygių tipines ypatybes;

e)      Kompetentinga institucija sutinka, kad pozicijos traktavimas kaip kriterijus atitinkančios atnaujinamos mažmeninės pozicijos yra suderinamas su subportfelio pagrindinėmis rizikos ypatybėmis.

12.         Įsigytos gautinos sumos traktuojamos kaip mažmeninės pozicijos, jei jos atitinka 4 dalies 104–108 punktuose išdėstytus minimalius reikalavimus ir šias sąlygas:

a)      gautinas sumas kredito įstaiga įsigijo iš nesusijusių, trečiosios šalies pardavėjų, o jos įsipareigojančiojo asmens pozicija gautinų sumų atžvilgiu neapima pozicijų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai inicijuoja pati kredito įstaiga;

b)      įsigytos gautinos sumos sugeneruojamos rinkos sandorių tarp pardavėjo ir įsipareigojančiojo asmens principu. Todėl įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavyje gautinos sumos bei sumos, gautinos pagal tarpusavio įskaitos principus tarp įmonių, kurios perka ir parduoda viena kitai, šių kriterijų neatitinka;

c)      įsigyjančioji kredito įstaiga turi pretenzijų į visas įplaukas iš įsigytų gautinų sumų arba proporcingą jų dalį;

d)      įsigytų gautinų sumų portfelis yra pakankamai diversifikuotas.

13.         Vidaus reitingais pagrįstoje pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje įsigytoms gautinoms sumoms grąžintini pirkimo diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių atvejais, arba visos minėtosios priemonės gali būti traktuojamos kaip pirmojo nuostolio pozicijos.

14.         Mišrioms įsigytų mažmeninių gautinų sumų grupėms, kai įsigyjančios kredito įstaigos negali atskirti nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintų pozicijų ir kriterijus atitinkančių atnaujinamų mažmeninių pozicijų nuo kitų mažmeninių pozicijų, pasitelkiama mažmeninės rizikos koeficiento funkcija, nustatanti didžiausius kapitalo reikalavimus toms pozicijoms.

1.3.        Akcijų pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos:

15.         Gavusi kompetentingų institucijų patvirtinimą, kredito įstaiga skirtingiems portfeliams gali taikyti skirtingus metodus, jei pati kredito įstaiga taiko skirtingus vidaus metodus. Kai kredito įstaigai leidžiama taikyti skirtingus metodus, kredito įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad jos pasirinkimas daromas nuosekliai ir kad nėra nulemtas reglamentuojančių arbitražo aplinkybių.

16.         Neatsižvelgiant į 15 punktą, kompetentingos institucijos gali leisti, kad papildomų paslaugų įmonių akcijų pozicijoms būtų priskirtos pagal riziką įvertintos pozicijos, atsižvelgiant į tai, kaip traktuojamas kitas nekreditinio įsipareigojimo turtas.

1.3.1.     Paprastasis rizikos koeficientų metodas

17.         Pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal šias formules:

Rizikos koeficientas (RW) = 190 % privataus kapitalo pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.

Rizikos koeficientas (RW) = 290 % akcijų pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.

Rizikos koeficientas (RW) = 370 % visoms kitoms akcijų pozicijoms.

Pagal riziką įvertinta pozicija =         RW * pozicijos vertė.

18.         Bankinėje knygoje apskaitomomis trumpalaikėmis piniginėmis pozicijomis ir išvestinėmis priemonėmis leidžiama įskaityti ilgalaikes pozicijas tomis pačiomis individualiomis akcijomis su sąlyga, jei šios priemonės aiškiai yra tam tikrų akcijų pozicijų apdraudimo priemonės ir jei jos suteikia apsaugą dar bent vieneriems metams. Kitos trumpalaikės pozicijos traktuotinos kaip ilgalaikės pozicijos, taikant atitinkamą rizikos koeficientą kiekvienos pozicijos absoliutinei vertei. Jei nesutampa pozicijų terminai, taikomas įmonių pozicijų metodas.

19.         Kredito įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą akcijų pozicijai, remiantis 90–93 straipsniuose aprašytais metodais.

1.3.2.     PD/LGD metodas

20.         Pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal 3 punkte pateiktas formules. Jei įstaigos neturi pakankamai informacijos, leidžiančios taikyti 4 dalies 44–48 punktuose pateiktą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimą, rizikos koeficientams taikomas 1,5 padidinimo daugiklis.

21.         Atskirų pozicijų lygmenyje, tikėtinų nuostolių sumos, padaugintos iš 12,5, ir pagal riziką įvertintos pozicijos suma neturi viršyti pozicijos vertės, padaugintos iš 12,5.

22.         Kredito įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą akcijų pozicijai, remiantis 90–93 straipsniuose aprašytais metodais. Tai įmanoma tik esant 90 % LGD apdraudimo priemonės teikėjo pozicijos atžvilgiu. Privataus kapitalo akcijų pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose gali būti taikomas 65 % LGD. Šiems tikslams M yra penkeri metai.

1.3.3.     Vidaus modelių metodas

23.         Pagal riziką įvertinta pozicija lygi galimam nuostoliui iš įstaigos akcijų pozicijų, nustatytam pagal vertės pokyčio rizikos (Value-at-risk) modelius pagal 99 proc. kvantilio pasikliautinąjį intervalą, taikomą skirtumui tarp ketvirčio pajamų ir atitinkamo nerizikingo lygio, apskaičiuoto per ilgalaikės imties laikotarpį, padaugintam iš 12,5. Pagal riziką įvertintos pozicijos individualių pozicijų lygmenyje yra ne mažesnės už minimalių pagal riziką įvertintų pozicijų, reikalaujamų pagal PD/LGD metodą, ir atitinkamos tikėtinų nuostolių sumos, padaugintos iš 12,5, sumą.

24.         Kredito įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą akcijų pozicijai.

1.4.        Pagal riziką įvertintos pozicijos kitam nekreditinio įsipareigojimo turtui

25.         Pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal šias formules:

Pagal riziką įvertinta pozicija = 100 % * pozicijos vertė.

2.           Pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai

26.         Rizikos koeficientai įsigytų įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo rizikai:

Rizikos koeficientai apskaičiuojami pagal 3 punkte pateiktą formulę. Įvesties parametrai PD ir LGD nustatomi taip, kaip aprašyta 2 dalyje, pozicijos vertė nustatoma taip, kaip aprašyta 3 dalyje, o M yra vieneri metai. Jei kredito įstaigos gali įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad sumažėjimo rizika yra nereikšminga, jos nereikia pripažinti.

3.           Tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas

27.         Jei nenurodyta kitaip, įvesties parametrai PD ir LGD nustatomi taip, kaip aprašyta 2 dalyje, o pozicijos vertė nustatoma taip, kaip aprašyta 3 dalyje.

28.         Tikėtinų nuostolių sumos įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms ir mažmeninėms pozicijoms apskaičiuojamos pagal šias formules:

Tikėtinas nuostolis (EL) =    PD × LGD.

Tikėtinų nuostolių suma =    EL × pozicijos vertė.

Įsigytų pozicijų priemokos traktuojamos kaip tikėtinas nuostolis (EL).

29.         EL vertės specializuoto skolinimo pozicijoms, kai kredito įstaigos taiko 5 punkte aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo metodus, priskiriamos pagal 2 lentelę.

2 lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos || 1 kategorija || 2 kategorija || 3 kategorija || 4 kategorija || 5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų || 0% || 5% || 35% || 100% || 625%

2,5 metų ir daugiau || 5% || 10% || 35% || 100% || 625%

Kai kompetentingos institucijos leido kredito įstaigai paprastai priskirti lengvatinį 50 % rizikos koeficientą 1 kategorijos pozicijoms ir 70 % rizikos koeficientą 2 kategorijos pozicijoms, EL vertė 1 kategorijos pozicijoms yra 0 %, o 2 kategorijos pozicijoms – 5 %.

30.         Tikėtinų nuostolių suma akcijų pozicijoms, kai pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal 17–19 punktuose aprašytus metodus, apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Tikėtinų nuostolių suma =    EL × pozicijos vertė.

EL vertės bus tokios:

Tikėtinas nuostolis (EL) =    10 % privataus kapitalo akcijų pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.

Tikėtinas nuostolis (EL) =    10 % akcijų pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.

Tikėtinas nuostolis (EL) =    30 % visoms kitoms akcijų pozicijoms.

31.         Tikėtinų nuostolių suma akcijų pozicijoms, kai pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal 20–22 punktuose aprašytus metodus, apskaičiuojama pagal šias formules:

Tikėtinas nuostolis (EL) =    PD × LGD.

Tikėtinų nuostolių suma =    EL × pozicijos vertė.

32.         Tikėtinų nuostolių suma akcijų pozicijoms, kai pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal 23–24 punktuose aprašytus metodus, yra 0 %.

33.         Tikėtinų nuostolių suma įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai apskaičiuojama pagal šią formulę:

Tikėtinas nuostolis (EL) =    PD × LGD.

Tikėtinų nuostolių suma =    EL × pozicijos vertė.

4.           Tikėtinų nuostolių sumos traktavimas

34.         Tikėtinų nuostolių suma, apskaičiuojama pagal 28, 29 ir 33 punktus, atimama iš vertės koregavimų ir su šiomis pozicijomis susijusių atidėjinių sumos. Diskontai įsigytoms pozicijoms pagal 3 dalies 1 punktą traktuojami tokiu pat būdu kaip vertės koregavimai, o įsigytų pozicijų priemokos pagal 3 dalies 1 punktą pridedamos prie tikėtinų nuostolių sumos. Tikėtinų nuostolių sumos užtikrintoms pozicijoms, vertės koregavimai bei su šiomis pozicijomis susiję atidėjiniai į šį skaičiavimą neįtraukiami.

2 dalis. PD, LGD ir terminas

1.           Įvesties parametrai: įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD), nuostolis įsipareigojimo neįvykdymo atveju (LGD) ir termino reikšmė (M), reikalingi pagal riziką įvertintoms pozicijoms ir tikėtinų nuostolių sumoms, nurodytoms 1 dalyje, apskaičiuoti, yra kredito įstaigos dydžiai, nustatyti pagal 4 dalį, laikantis toliau nurodytų sąlygų.

1.           Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

1.1.        Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD)

2.           Įmonės ar institucijos pozicijos PD yra mažiausiai 0,03 %.

3.           Kalbant apie įsigytas įmonių gautinas sumas, kai kredito įstaiga negali įrodyti, kad jos PD įverčiai atitinka 4 dalyje išdėstytus minimalius reikalavimus, šių pozicijų PD nustatomi pagal šiuos metodus: didesnio prioriteto pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD lygus kredito įstaigos tikėtino nuostolio (EL) įverčiui, padalytam iš LGD toms gautinoms sumoms. Subordinuotoms pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD lygus kredito įstaigos tikėtino nuostolio (EL) įverčiui. Jei kredito įstaigai leidžiama taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms ir jei ji patikimu būdu gali išskaidyti savo tikėtino nuostolio (EL) įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD, galima naudoti PD įvertį.

4.           Įsipareigojančiųjų asmenų PD įsipareigojimo neįvykdymo atveju yra 100 %.

5.           Kredito įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą PD vertėje pagal 90–93 straipsnių nuostatas.

6.           Kredito įstaigos, naudojančios savus LGD įverčius, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, pakoreguodamos PD pagal 11 punktą.

7.           Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai PD nustatomas lygus EL įverčiui sumos sumažėjimo rizikai. Kai kredito įstaigai leidžiama taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms ir jei ji gali patikimu būdu išskaidyti savo EL įvertį įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai į PD ir LDG, galima naudoti PD įvertį.

1.2.        LGD

8.           Kredito įstaigos taiko šias LGD vertes:

a)      didesnio prioriteto pozicijoms be tinkamos užtikrinimo priemonės – 45 %,

b)      subordinuotoms pozicijoms be tinkamos užtikrinimo priemonės – 75 %;

c)      kredito įstaigos gali pripažinti tiesioginį ir netiesioginį kredito užtikrinimą LGD pagal 90–93 straipsnių nuostatas;

d)      padengtoms obligacijoms, kurios apibrėžtos VI priedo 1 dalies 65–67 punktuose, gali būti priskirta 12,5 % LGD vertė;

e)      didesnio prioriteto įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, kai kredito įstaiga negali įrodyti, kad jos PD įverčiai atitinka minimalius reikalavimus, išdėstytus 4 dalyje, – 45 %;

f)       subordinuotoms įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, kai kredito įstaiga negali įrodyti, kad jos PD įverčiai atitinka minimalius reikalavimus, išdėstytus 4 dalyje, – 100 %;

g)      įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai – 75 %.

9.           Neatsižvelgiant į 8 punktą, gautinų sumų sumažėjimo ir įsipareigojimų neįvykdymo rizikai, jei kredito įstaigai leidžiama taikyti savus įmonių pozicijų LGD įverčius ir jei ji patikimu būdu gali išskaidyti savo tikėtino nuostolio (EL) įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD, įsigytoms įmonių gautinoms sumoms galima naudoti LGD įvertį.

10.         Neatsižvelgiant į 8 punktą, jei kredito įstaigai leidžiama taikyti savus LGD įverčius įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti pripažintas pakoreguojant PD arba LGD įverčius pagal minimalius reikalavimus, kaip nurodyta 4 dalyje, ir gavus kompetentingų institucijų patvirtinimą. Kredito įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD ar LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos garanto rizikos koeficientą.

1.3.        Terminas

11.         Atsižvelgiant į 12 punktą, kredito įstaigos pozicijoms, kurios atsiranda dėl atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, gali priskirti 0,5 metų terminą (M), o visoms kitoms pozicijoms M = 2,5 metų. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad visos jų jurisdikcijai priklausančios kredito įstaigos kiekvienai pozicijai taikyti tokį M, kaip nurodyta 12 punkte.

12.         Kredito įstaigos, kurioms leidžiama taikyti savus LGD įverčius arba savus konvertavimo veiksnius įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, kiekvienai iš šių pozicijų apskaičiuoja M taip, kaip nurodyta a–e papunkčiuose ir laikydamosi 13–15 punktų. Visais atvejais M neviršija 5 metų.

a)      Priemonei pagal pinigų srautų planą M apskaičiuojamas pagal šią formulę:

M = MAX{1; MIN{ ; 5}},

kur CFt žymi pinigų srautus (pagrindinius, palūkanų mokėjimus ir įmokas), kuriuos įsipareigojantysis asmuo įsipareigoja mokėti t laikotarpiu.

b)      Išvestinėms priemonėms, kurioms taikomas pagrindinis įskaitymo sandoris, M lygus pozicijos termino iki sandorio galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent vieneri metai. Įvertinant terminą, naudojama kiekvienos pozicijos sąlyginė suma.

c)      Pozicijoms, kurios atsiranda dėl atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, kuriems taikomas pagrindinis įskaitymo sandoris, M lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 5 dienos. Įvertinant terminą, naudojama kiekvieno sandorio sąlyginė suma.

d)      Jei kredito įstaigai leidžiama taikyti savus PD įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, panaudotoms sumoms M lygus įsigytų gautinų sumų pozicijos termino svertiniam vidurkiui ir yra bent vieneri metai. Ta pati M vertė taip pat taikoma nepanaudotoms sumoms pagal įsipareigotą pirkimo priemonę su sąlyga, kad ta priemonė numato galiojančias sutarties sąlygas, priežastis taikyti ankstyvą amortizaciją ar kitas ypatybes, kurios apsaugo įsigyjančiąją kredito įstaigą nuo reikšmingo būsimų gautinų sumų kokybės pablogėjimo, kai reikalaujama įsigyti per priemonės terminą. Jei nėra tokio veiksmingo užtikrinimo, nepanaudotoms sumoms M apskaičiuojamas kaip anksčiausios datos pagal pirkimo sutartį galimos gautinos sumos termino ir pirkimo priemonės likusio termino suma ir negali būti mažesnis kaip 1 metai.

e)      Bet kuriai kitai, nei paminėta šiame punkte, priemonei arba kai kredito įstaiga negali apskaičiuoti M, kaip nurodyta a papunktyje, M lygus didžiausiam likusiam laikotarpiui (metais), per kurį įsipareigojančiajam asmeniui leidžiama visiškai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ir negali būti mažesnis kaip 1 metai.

13.         Neatsižvelgiant į 12 punkto a, b, d ir e papunkčius, kompetentingų institucijų nurodytoms trumpalaikėms pozicijoms, kurių terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra mažiau kaip vieneri metai ir kuriomis kredito įstaigos nuolat nefinansuoja įsipareigojančiojo asmens, M lygus mažiausiai 1 dienai.

14.         Kompetentingos institucijos gali leisti, kad Bendrijoje esančių įmonių, kurių konsoliduoti pardavimai ir konsoliduotas turtas yra mažiau kaip 500 mln. eurų, pozicijoms M būtų taikomas taip, kaip nurodyta 11 punkte.

15.         Terminų nesutapimai traktuojami 90–93 punktuose aprašytu būdu.

2.           Mažmeninės pozicijos

2.1.        Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD)

16.         Pozicijos PD yra ne mažesnė kaip 0,03 %.

17.         Įsipareigojančiųjų asmenų PD arba kai pozicijoms įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomas įsipareigojimų metodas, PD lygus 100 %.

18.         Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai PD nustatomas lygus EL įverčiui sumos sumažėjimo rizikai. Jei kredito įstaiga patikimu būdu gali išskaidyti savo tikėtino nuostolio (EL) įverčius įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai į PD ir LGD, galima naudoti PD įvertį.

19.         Netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti pripažintas pagal 11 punktą pakoreguojant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes (PD).

2.2.        LGD

20.         Kredito įstaigos pateikia savus LGD įverčius atsižvelgdamos į minimalius reikalavimus, kaip nurodyta 4 dalyje, ir gavusios kompetentingų institucijų patvirtinimą. Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai naudojama 75 % LGD vertė. Jei kredito įstaiga patikimu būdu gali išskaidyti savo tikėtino nuostolio (EL) įverčius įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai į PD ir LGD, galima naudoti PD įvertį.

21.         Netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti pripažintas, pakoreguojant PD ar LGD įverčius, kad jie atitiktų minimalius reikalavimus, kaip nurodyta 4 dalies 95–103 punktuose, ir gavus kompetentingų institucijų patvirtinimą dėl atskiros pozicijos arba dėl pozicijų grupės. Kredito įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD ar LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientą.

3.           Akcijų pozicijos, kurioms taikomas PD/LGD metodas

3.1.        Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD)

22.         PD nustatomos pagal įmonių pozicijų metodą.

Taikomos šios minimalios PD vertės:

a)      0,09 % akcijų pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, kai investicija yra ilgalaikio bendradarbiavimo su klientu rezultatas;

b)      0,09 % akcijų pozicijoms, kuriomis neprekiaujama biržoje, kai investicijų grąža grindžiama reguliariais ir periodiniais pinigų srautais, kurių šaltiniai yra kiti, nei kapitalo prieaugis;

c)      0,40 % akcijų pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, įskaitant kitas trumpalaikes pozicijas, kaip nurodyta 1 dalies 17 punkte;

d)      1,25 % visoms kitoms akcijų pozicijoms, įskaitant kitas trumpalaikes pozicijas, kaip nurodyta 1 dalies 17 punkte.

3.2.        LGD

23.         Privataus kapitalo akcijų pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose gali būti priskiriamas 65 % LGD.

24.         Visoms kitoms pozicijoms priskiriamas 90 % LGD.

3.3.        Terminas

25.         Visoms pozicijoms priskiriamas M lygus 5 metams.

3 dalis. Pozicijos vertė

1.           Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos ir mažmeninės pozicijos

1.           Jei nenurodyta kitaip, balansinių pozicijų vertė nustatoma iš jos neatimant vertės koregavimų. Ši taisyklė taip pat taikoma turtui, įsigytam už kitokią kainą, nei grąžintina suma. Įsigytam turtui grąžintinos sumos ir kredito įstaigų balanse parodytos grynosios vertės skirtumas yra laikomas diskontu, jei grąžintina suma yra didesnė, ir priemoka, jei ta suma yra mažesnė.

2.           Kai kredito įstaigos atpirkimo ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taiko pagrindinio įskaitymo sandorio principus, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 90–93 straipsnius.

3.           Balansiniam paskolų ir indėlių įskaitymui kredito įstaigos taiko 90–93 straipsniuose nurodytus pozicijos vertės apskaičiavimo metodus.

4.           Pozicijos vertė išperkamajai nuomai lygi diskontuotų nuomos įmokų srautui.

5.           Bet kuriam IV priede paminėtam straipsniui pozicijos vertė nustatoma taikant vieną iš dviejų metodų, aprašytų III priede.

6.           Apskaičiuojant įsigytų gautinų sumų pagal riziką įvertintas pozicijas, pozicijos vertė lygi neapmokėtai sumai, atėmus kapitalo reikalavimus sumos sumažėjimo rizikai prieš kredito rizikos mažinimą.

7.           Neatsižvelgiant į 5 punktą, sandoriams, kuriais prekiaujama pripažintose biržose, ir užsienio valiutos keitimo sandoriams (išskyrus su auksu susijusius sandorius), kurių terminas nuo sandorio sudarymo pradžios neviršija 14 kalendorinių dienų, III priede aprašyti metodai netaikomi, ir jiems priskiriama nulinė pozicijos vertė.

8.           Neatsižvelgiant į 5 punktą, kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti III priede aprašytų metodų ir priskirti nulinę pozicijos vertę nebiržiniams (OTC) sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma per kliringo rūmus, jei pastarieji veikia kaip teisėta sandorio šalis ir jei visi dalyviai kiekvieną dieną visiškai užtikrina kliringo rūmams pateiktą poziciją, taip užtikrindami tiek dabartinę atkūrimo vertę, tiek galimą ateities poziciją.

Į apskaitos knygas įtraukta užtikrinimo priemonė:

a)      yra tokia, kad jai galima taikyti 0 % rizikos koeficientą;

b)      yra piniginiai indėliai skolinančioje kredito įstaigoje;

c)      yra indėlių arba panašių priemonių, kuriuos pastaroji įstaiga išleido arba kurie yra joje saugomi, pažymėjimai.

Kompetentinga institucija yra įsitikinusi, kad kliringo rūmų pozicijos padidėjimo, viršijančio į apskaitos knygas įtraukto įkeisto turto rinkos vertę, rizika yra eliminuota.

9.           Atnaujinamų įsigytų įmonių gautinų sumų nepanaudotiems įsigytiems įsipareigojimams pozicijų vertė apskaičiuojama kaip įsipareigota, bet nepanaudota suma, padauginta iš 75 %.

10.         Kai pozicija yra vertybinių popierių, parduotų, įtrauktų į apskaitos knygas ar paskolintų pagal atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, formos, pozicijos vertė lygi vertybinių popierių arba biržos prekių vertei, nustatomai pagal 74 straipsnį. Kai taikomas išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas, aprašytas VIII priedo 3 dalyje, pozicijos vertė padidinama tuos vertybinius popierius arba biržos prekes atitinkančia nepastovumo korekcija, kaip aprašyta toje dalyje.

11.         Pozicijos vertė šiems straipsniams apskaičiuojama kaip įsipareigota, bet nepanaudota suma, padauginta iš konvertavimo veiksnio.

Kredito įstaigos taiko šiuos konvertavimo veiksnius:

a)      kredito linijoms, kurios nėra įsipareigotos ir kurios yra besąlygiškai atšaukiamos arba kurios veiksmingai numato, kad įstaiga gali jas bet kuriuo metu atšaukti automatiniu būdu be išankstinio perspėjimo, taikomas 0 % konvertavimo veiksnys. Kad galėtų taikyti 0 % konvertavimo veiksnį, kredito įstaiga aktyviai stebi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, o jos vidaus kontrolės sistemos užtikrina jai galimybę iš karto pastebėti įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimą. Nepanaudotos mažmeninės kredito linijos gali būti laikomos besąlygiškai atšaukiamomis, jei sąlygos leidžia kredito įstaigai jas visiškai atšaukti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;

b)      trumpalaikiams akredityvams, atsirandantiems dėl prekių judėjimo, tiek juos išduodančios, tiek patvirtinančios institucijos taiko 20 % konvertavimo veiksnį;

c)      kitoms kredito linijoms, skolinimosi vekselių išleidimo galimybėms (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje galimybėms (RUF) taikomas 75 % konvertavimo veiksnys;

d)      kredito įstaigos, kurios atitinka 4 dalyje aprašytus minimalius reikalavimus, taikomus konvertavimo veiksnių savų įverčių naudojimui, gavusios kompetentingų institucijų patvirtinimą, savus įverčius gali taikyti įvairioms produktų grupėms.

12.         Kai įsipareigojimas remiasi kito įsipareigojimo pratęsimu, taikomas mažesnysis iš dviejų konvertavimo veiksnių, siejamų su individualiu įsipareigojimu.

13.         Visiems kitiems 1–11 punktuose nepaminėtiems nebalansiniams straipsniams pozicijų vertė nustatoma laikantis II priedo.

2.           Akcijų pozicijos

14.         Pozicijų vertė lygi finansinėje atskaitomybėje pateiktai vertei. Leistini akcijų pozicijų vertinimai:

a)      investicijoms, parodytoms tikrąja verte nurodant vertės pokyčius, kurie tiesiogiai atsiranda per pajamų srautą ir nuosavuose fonduose, pozicijos vertė yra tikroji vertė, parodyta balanse.

b)      investicijoms, parodytoms tikrąja verte nurodant vertės pokyčius, kurie atsiranda ne per pajamų srautą, bet pagal mokesčius pakoreguotame akcijų komponente, pozicijos vertė yra tikroji vertė, parodyta balanse;

c)      investicijoms, parodytoms įsigijimo verte arba žemesniąja iš įsigijimo ir rinkos verčių, pozicijos vertė yra balanse parodyta įsigijimo arba rinkos vertė.

3.           Kitas nekreditinio įsipareigojimo turtas

15.         Kito nekreditinio įsipareigojimo turto pozicijų vertė lygi finansinėje atskaitomybėje parodytai vertei.

4 dalis. Minimalūs reikalavimai vidaus reitingais pagrįstam metodui

1.           Reitingų sistemos

1.           Reitingų sistemą sudaro visi kredito rizikos vertinimą užtikrinantys metodai, procesai, kontrolės procedūros, duomenų surinkimo ir IT sistemos, pozicijų priskyrimas rangams ar grupėms (reitingai) ir įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių įverčių kiekybinis įvertinimas tam tikram pozicijos tipui.

2.           Jei kredito įstaiga taiko daugialypes reitingų sistemas, įsipareigojančiojo asmens ar sandorio priskyrimo reitingų sistemai pagrindimas turi būti dokumentuojamas ir taikomas geriausiai rizikos lygį atspindinčiu būdu.

3.           Priskyrimo kriterijai ir procesai reguliariai peržiūrimi, siekiant nustatyti, ar jie tebėra tinkami dabartiniam portfeliui ir išorės sąlygoms.

1.1.        Reitingų sistemų struktūra

4.           Jei kredito įstaiga taiko tiesioginius rizikos parametrų įverčius, jie gali būti laikomi tolydžios reitingų skalės rangų rezultatais.

1.1.1.     Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

5.           Reitingų sistema atsižvelgia į įsipareigojančiojo asmens ir sandorio rizikos ypatybes.

6.           Reitingų sistema apima įsipareigojančiojo asmens reitingų skalę, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Įsipareigojančiojo asmens reitingų skalę sudaro mažiausiai 7 rangai įsipareigojimų nepažeidžiantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir 1 rangas įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims.

7.           Įsipareigojančiojo asmens rangas – tai rizikos kategorija reitingų sistemos įsipareigojančiojo asmens reitingų skalėje, kuriai priskiriami įsipareigojantieji asmenys remiantis konkrečiai nurodyta ir aiškia reitingų kriterijų aibe, pagal kurią apskaičiuojami PD įverčiai. Kredito įstaiga dokumentuoja ryšį tarp įsipareigojančiojo asmens rangų atsižvelgdama į įsipareigojimų neįvykdymo riziką pagal kiekvieną rangą ir kriterijų, naudojamus tiems įsipareigojimų neįvykdymo rizikos lygiams atskirti.

8.           Kredito įstaigos, kurių portfeliai koncentruoti tam tikrame rinkos segmente ir tam tikrame įsipareigojimų neįvykdymo rizikos intervale, yra numačiusios pakankamai įsipareigojančiųjų asmenų rangų tame intervale, kad tam tikrame range išvengtų įsipareigojančiųjų asmenų, vėluojančių vykdyti savo įsipareigojimus, koncentracijos. Reikšmingos koncentracijos viename range pagrindžiamos empiriniais įrodymais, kad įsipareigojančiojo asmens rangas apima pagrįstai siaurą PD intervalą ir kad visų tam rangui priskiriamų įsipareigojančiųjų asmenų įsipareigojimų neįvykdymo rizika patenka į tą intervalą.

9.           Kad kompetentingos institucijos pripažintų savų LGD įverčių taikymą kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, reitingų sistema apima aiškią priemonių reitingų skalę, kurioje išskirtinai atsispindi su LGD susijusios sandorio ypatybės.

10.         Kad kompetentingos institucijos pripažintų konvertavimo veiksnių savų įverčių taikymą kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, reitingų sistema apima aiškią priemonių reitingų skalę, kurioje išskirtinai atsispindi su konvertavimo veiksniais susijusios sandorio ypatybės.

11.         Priemonės rangas – tai rizikos kategorija reitingų sistemos priemonių reitingų skalėje, kuriai pozicijos priskiriamos remiantis konkrečiai nurodyta ir aiškia reitingų kriterijų aibe, pagal kurią apskaičiuojami LGD arba konvertavimo veiksnių savi įverčiai. Rango apibrėžimą sudaro aprašymas, kaip pozicijos priskiriamos rangui, bei kriterijų, taikomų rizikos pagal rangus lygiams atskirti, aprašymas.

12.         Reikšmingos koncentracijos viename priemonės range turi būti pagrindžiamos empiriniais įrodymais, kad priemonės rangas apima pagrįstai siaurą atitinkamą LGD arba konvertavimo veiksnių intervalą ir kad visų tam rangui priskiriamų pozicijų sukeliama rizika patenka į tą intervalą.

13.         Kredito įstaigoms, taikančioms 1 dalies 5 punkte aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo specializuoto skolinimo pozicijoms metodus, atleidžiamos nuo reikalavimo turėti įsipareigojančiųjų asmenų reitingų skalę, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų šių pozicijų atžvilgiu neįvykdymo rizika. Neatsižvelgiant į 6 punktą, tokioms pozicijoms šios įstaigos numato bent 4 rangus įsipareigojimų nepažeidžiantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir bent vieną rangą įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims.

1.1.2.     Mažmeninės pozicijos

14.         Reitingų sistemos atspindi ir įsipareigojančiojo asmens, ir sandorio riziką bei apima visas susijusias įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes.

15.         Rizikos diferenciacijos lygis užtikrina, kad pozicijų skaičius tam tikrame range ar grupėje yra pakankamas, kad būtų galima prasmingai kiekybiškai įvertinti ir pripažinti galiojančiomis nuostolio ypatybes rango ar grupės lygmenyje. Pozicijų ir įsipareigojančiųjų asmenų pasiskirstymas pagal rangus ar grupes yra toks, kad būtų išvengta per didelių koncentracijų.

16.         Kredito įstaigos įrodo, kad pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procesas numato prasmingą rizikos diferenciaciją, pakankamai vienarūšių pozicijų grupavimą ir leidžia tiksliai ir nuosekliai įvertinti nuostolio ypatybes rango ar grupės lygmenyje. Įsigytoms gautinoms sumos grupavimas atspindi pardavėjo apdraudimo nuo rizikos praktiką ir jų klientų įvairiapusiškumą.

17.         Priskirdamos pozicijas rangams ar grupėms, kredito įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos veiksnius:

Įsipareigojančiojo asmens ypatybės;

a)      sandorio rizikos ypatybės, įskaitant produkto arba užtikrinimo priemonės tipus arba abu šiuos dalykus. Kredito įstaigos aiškiai nurodo atvejus, kai kelioms pozicijoms naudojama ta pati užtikrinimo priemonė;

b)      prasižengimai, nebent kredito įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad prasižengimas nėra reikšmingas rizikos veiksnys pozicijai.

c)      Priskyrimas rangams ar grupėms

18.         Kredito įstaiga nustato specialius apibrėžimus, procesus ir kriterijus, kuriais remiantis pozicijos priskiriamos reitingų sistemos rangams ar grupėms.

a)      rango ar grupės apibrėžimai yra pakankamai išsamūs, kad už reitingų priskyrimą atsakingi asmenys galėtų ta pačia rizika pasižyminčius įsipareigojančiuosius asmenis arba priemones nuosekliai priskirti tam pačiam rangui arba grupei. Nuoseklumo principo laikomasi verslo linijų, departamentų ir geografinių vietovių lygyje;

b)      reitingų proceso dokumentavimas trečiosioms šalims leidžia suprasti pozicijų priskyrimą rangams arba grupėms, atkartoti priskyrimą rangams ar grupėms bei įvertinti priskyrimo rangui arba grupei tinkamumą;

c)      kriterijai taip pat yra nuosekliai suderinti su kredito įstaigos vidaus skolinimo standartais ir jos politika problematiškų įsipareigojančiųjų asmenų ir priemonių atžvilgiu.

19.         Priskirdama įsipareigojančiuosius asmenis arba priemones rangams ar grupėms, kredito įstaiga atsižvelgia į visą susijusią informaciją. Informacija atitinka dabartinę padėtį ir kredito įstaigai leidžia prognozuoti būsimą pozicijos situaciją. Kuo mažiau informacijos turi kredito įstaiga, tuo konservatyvesnis jos atliekamas įsipareigojančiųjų asmenų arba priemonių priskyrimas rangams ar grupėms. Jei kredito įstaiga išorės reitingu remiasi kaip pagrindiniu vidaus reitingų priskyrimo veiksniu, kredito įstaiga užtikrina, kad ji atsižvelgia į kitą tinkamą informaciją.

1.2.        Pozicijų priskyrimas

1.2.1.     Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

20.         Kaip kredito patvirtinimo proceso dalis, kiekvienas įsipareigojantysis asmuo priskiriamas įsipareigojančiojo asmens rangui.

21.         Kredito įstaigoms, kurioms leidžiama naudoti savus LGD ar konvertavimo veiksnių įverčius, kiekviena pozicija taip pat priskiriama priemonės rangui, kaip kredito patvirtinimo proceso dalis.

22.         Kredito įstaigos, taikančios 1 dalies 5 punkte aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo specializuoto skolinimo pozicijoms metodus, kiekvieną šių pozicijų priskiria rangui pagal 13 punktą.

23.         Kiekvienas atskiras juridinis asmuo, dėl kurio kredito įstaiga patiria riziką, reitinguojamas atskirai. Kredito įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad ji yra parengusi priimtiną individualių įsipareigojančiojo asmens klientų ir susijusių klientų grupių traktavimo politiką.

24.         Atskiros įsipareigojančiojo asmens pozicijos priskiriamos tam pačiam įsipareigojančiojo asmens rangui neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus sandorio pobūdžio skirtumus. Numatytos tokios išimtys, kai to pačio įsipareigojančiojo asmens skirtingoms pozicijoms leidžiamas suteikti kelis rangus:

a)      šalies perleidimo rizika, kuri priklauso nuo to, ar pozicijos išreikštos vietos ar užsienio valiuta;

b)      kai susijusių garantijų traktavimas gali atsispindėti pakoreguotame priskyrime įsipareigojančiojo asmens rangui.

1.2.2.     Mažmeninės pozicijos

25.         Kiekviena pozicija priskiriama rangui ar grupei kaip kredito patvirtinimo proceso dalis.

1.2.3.     Priešingo sprendimo priėmimas įsiterpus į automatizuotą procesą

26.         Atlikdamos priskyrimus rangui ar grupei, kredito įstaigos dokumentuoja situacijas, kada žmogaus sprendimas gali būti viršesnis už priskyrimo proceso įvesties duomenis ar rezultatus, bei nurodo asmenis, atsakingus už tokių viršesnių sprendimų priėmimą. Kredito įstaigos dokumentuoja tokius viršesnius sprendimus ir nurodo atsakingus asmenis. Kredito įstaigos analizuoja pozicijų, kurių priskyrimui buvo taikyti viršesni sprendimai, situaciją. Ši analizė apima pozicijų, dėl kurių reitingų tam tikras asmuo priėmė viršesnį sprendimą, situacijos įvertinimą, nurodant visus atsakingus asmenis.

1.3.        Priskyrimo proceso vientisumas

1.3.1.     Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

27.         Nepriklausoma šalis, kuri tiesiogiai neturi jokios naudos iš sprendimų pratęsti ar suteikti kreditą, užbaigia ir patvirtina priskyrimus ir reguliariai juos peržiūri.

28.         Bent kartą per metus kredito įstaigos atnaujina priskyrimus. Didele rizika pasižymintys įsipareigojantieji asmenys ir problematiškos pozicijos peržiūrimi dažniau. Kredito įstaigos pradeda naują priskyrimo procesą, jei paaiškėja reikšmingos informacijos apie įsipareigojantįjį asmenį arba poziciją.

29.         Kredito įstaiga taiko veiksmingą procesą, kuriuo gauna ir atnaujina susijusią informaciją apie įsipareigojančiojo asmens ypatybes, kurios turi įtakos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms (PD), ir sandorio ypatybes, kurios turi įtakos LGD ir konvertavimo veiksniams.

1.3.2.     Mažmeninės pozicijos

30.         Kredito įstaiga bent kartą per metus atnaujina įsipareigojančiojo asmens ir priemonių priskyrimus arba peržiūri kiekvienos nustatytos rizikos grupės nuostolio ypatybes bei prasižengimo statusą, kai tai taikytina. Kredito įstaiga taip pat bent kartą per metus peržiūri kiekvienos grupės atskirų pozicijų reprezentatyvios imties padėtį, siekdama užtikrinti, kad pozicijos tebėra priskirtos teisingai grupei.

1.4.        Modelių taikymas

31.         Jei kredito įstaiga taiko statistinius modelius ar kitus mechaninius modelius, kuriais remdamasi pozicijas priskiria įsipareigojančiųjų asmenų ar priemonių rangams ar grupėms, tai:

a)      kredito įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad modelis pasižymi geru prognozavimo laipsniu ir kad taikant tokį modelį kapitalo reikalavimai nėra iškraipomi. Įvesties kintamieji sudaro pagrįstą ir veiksmingą prognozės pagrindą. Modelis neturi reikšmingų nuokrypių;

b)      kredito įstaiga yra numačiusi į modelį įvedamų duomenų patikrinimo procesą, kuris apima duomenų tikslumo, išsamumo ir tinkamumo įvertinimą;

c)      kredito įstaiga įrodo, kad modelio kūrimui naudojami duomenys yra reprezentatyvūs kredito įstaigos faktinių įsipareigojančiųjų asmenų ar pozicijų populiacijos duomenys;

d)      kredito įstaiga yra numačiusi reguliarų modelio pripažinimo galiojančiu ciklą, kurį sudaro modelio veiklos ir stabilumo stebėsena, modelio specifikacijų peržiūra ir modelio rezultatų patikrinimas lyginant juos su jo pasekmėmis;

e)      peržiūrėdama modeliu pagrįstus priskyrimus ir siekdama užtikrinti, kad modeliai būtų tinkamai taikomi, kredito įstaiga statistinį modelį papildo žmonių sprendimais, jo veiklą taip pat prižiūri žmogus. Peržiūros procedūromis siekiama aptikti su modelio trūkumais siejamas klaidas ir sumažinti jų skaičių. Žmogaus sprendimas atsižvelgia į visą svarbią informaciją, į kurią neatsižvelgia modelis. Kredito įstaiga dokumentuoja, kaip derinami žmogaus sprendimai ir modelio rezultatai.

1.5.        Reitingų sistemų dokumentavimas

32.         Kredito įstaigos dokumentuoja savo reitingų sistemų sandaros ir veiklos elementus. Šie dokumentai įrodo atitiktį minimaliems reikalavimams, nurodytiems šioje dalyje, ir apima tokias temas, kaip antai portfelio diferencijavimas, reitingų kriterijai, įsipareigojančiuosius asmenis ir pozicijas reitinguojančių šalių atsakomybė, priskyrimo peržiūrų dažnumas, reitingų nustatymo proceso valdymo priežiūra.

33.         Kredito įstaiga dokumentuoja savo reitingų kriterijų pasirinkimo pagrindą ir pateikia jį pagrindžiančią analizę. Kredito įstaiga dokumentais pagrindžia visus pagrindinius pokyčius rizikos reitingų suteikimo procese, o tokie dokumentai sudaro galimybę identifikuoti pokyčius, atliktus rizikos reitingų suteikimo procese nuo paskutiniosios kompetentingų institucijų atliktos peržiūros. Reitingų priskyrimo organizavimas, įskaitant reitingų priskyrimo procesą ir vidaus kontrolės struktūrą, taip pat aprašomi dokumentais.

34.         Kredito įstaigos dokumentuoja specifinius savo vidaus vartojimo įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio apibrėžimus ir parodo, kad jie yra suderinami su šioje direktyvoje vartojamais apibrėžimais.

35.         Jei reitingų procese kredito įstaiga taiko statistinius metodus, ji aprašo savo metodikas. Tokia aprašomoji medžiaga:

a)      išsamiai pateikia teorijos, prielaidų ir (arba) matematinio ir empirinio įverčių priskyrimo rangams, individualiems įsipareigojantiesiems asmenims, pozicijoms arba grupėms ir duomenų šaltinio(-ių), naudojamų modeliui įvertinti, pagrindą;

b)      nustato tikslų statistinį procesą (įskaitant nereglamentuoto laiko ir imčiai nepriskiriamos veiklos patikrinimus) modelio pripažinimui galiojančiu;

c)      nurodo aplinkybes, kuriomis modelis neveikia efektyviai.

36.         Iš trečiųjų šalių tiekėjų gautų modelių, kurie – kaip teigiama – yra parengti taikant patentuotas technologijas, taikymas neatleidžia nuo atitinkamų dokumentų parengimo ar nuo bet kurių kitų reitingų sistemoms galiojančių reikalavimų taikymo. Kredito įstaigos pareiga – įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad laikomasi visų reikalavimų.

1.6.        Duomenų tvarkymas

37.         Kredito įstaigos renka ir kaupia duomenis, susijusius su įvairiais jų vidaus reitingų aspektais, 145–149 straipsniuose nustatyta tvarka.

1.6.1.     Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

38.         Kredito įstaigos renka ir kaupia:

a)      įsipareigojančiųjų asmenų ir pripažintų garantų užbaigtas reitingų bylas,

b)      reitingų priskyrimo datas,

c)      pagrindinius duomenis ir metodikas, kuriais remiamasi nustatant reitingą,

d)      už reitingų priskyrimą atsakingų asmenų duomenis,

e)      įsipareigojimų neįvykdžiusių įsipareigojančiųjų asmenų ar pozicijų tapatybės duomenis,

f)       duomenis apie tokio įsipareigojimų neįvykdymo datas ir aplinkybes,

g)      duomenis apie įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes (PD) ir realizuotus įsipareigojimų neįvykdymo lygius, susijusius su reitingų rangais ir reitingų perkėlimu,

h)      kredito įstaigos, kurios netaiko savų LGD ir (arba) konvertavimo veiksnių įverčių, renka ir kaupia duomenis apie realizuotų LGD palyginimus su 2 dalies 8 punkte nurodytomis vertėmis ir apie realizuotų konvertavimo veiksnių palyginimus su 3 dalies 11 punkte nurodytomis vertėmis.

39.         Kredito įstaigos, kurios taiko savus LGD ir (arba) konvertavimo veiksnių įverčius, renka ir kaupia tokius duomenis:

a)      užbaigtas duomenų apie priemonių reitingus ir LGD bei konvertavimo veiksnių įverčius, susijusius su kiekviena reitingų skale, bylas,

b)      reitingų priskyrimo ir įverčių nustatymo datas,

c)      pagrindinius duomenis ir metodikas, kuriais remiamasi nustatant priemonės reitingą ir LGD bei konvertavimo veiksnių įverčius,

d)      priemonės reitingą priskyrusio asmens ir LGD bei konvertavimo veiksnių įverčius pateikusio asmens duomenis,

e)      duomenis apie įvertintus ir realizuotus LGD ir konvertavimo veiksnius, susijusius su kiekviena įsipareigojimų nevykdančia pozicija,

f)       duomenis apie pozicijos LGD prieš garantijos (arba) kredito išvestinės priemonės įtakos įvertinimą ir po tokio įvertinimo toms kredito įstaigoms, kurios per LGD parodo garantijų ar kredito išvestinių priemonių kredito rizikos mažinimo įtaką,

g)      duomenis apie nuostolio komponentus kiekvienai įsipareigojimų nevykdančiai pozicijai.

1.6.2.     Mažmeninės pozicijos

40.         Kredito įstaigos renka ir kaupia:

a)      duomenis, naudojamus pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms, procese,

b)      duomenis apie įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių (PD), LGD ir konvertavimo veiksnių, susijusių su pozicijų rangais ar grupėmis, įverčius,

c)      įsipareigojimų neįvykdžiusių įsipareigojančiųjų asmenų ar pozicijų tapatybės duomenis,

d)      įsipareigojimų neįvykdžiusių pozicijų atvejais – duomenis apie rangus arba grupes, kurioms pozicijos buvo priskirtos metais iki įsipareigojimų neįvykdymo, ir realizuotus LGD bei konvertavimo veiksnių rezultatus,

e)      kriterijus atitinkančioms atnaujinamoms mažmeninėms pozicijoms – duomenis apie nuostolio ir pelno lygius.

1.7.        Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant kapitalo pakankamumą

41.         Kredito įstaigoje parengti patikimi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesai, taikytini vertinant jos kapitalo pakankamumą. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima galimų įvykių ar būsimų ekonominių sąlygų pokyčių, galinčių daryti nepalankią įtaką kredito įstaigos pozicijoms, nustatymą ir kredito įstaigos sugebėjimo susidoroti su tokiais pokyčiais įvertinimą.

42.         Kredito įstaiga reguliariai atlieka kredito rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdama įvertinti tam tikrų konkrečių sąlygų poveikį jos bendriesiems kapitalo reikalavimams kredito rizikai. Taikytiną testavimo tipą pasirenka kredito įstaiga, atsižvelgdama į priežiūrinį tikrinimą. Taikytinas testavimas turi būti prasmingas ir pagrįstai konservatyvus, atsižvelgiantis bent jau į nedidelio nuosmukio scenarijų poveikį. Kredito įstaiga įvertina savo reitingų perkėlimą pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Į nepalankiausias sąlygas atsižvelgiantys portfeliai apima didžiąją visų kredito įstaigos pozicijų dalį.

2.           Kiekybinis rizikos vertinimas

43.         Nustatydamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, kredito įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

2.1.        Įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimas

44.         Kalbant apie konkretų įsipareigojantįjį asmenį, laikoma, kad yra „įsipareigojimų neįvykdymas", jei įvyko vienas arba abu iš šių dviejų įvykių:

a)      kredito įstaiga mano, kad tikėtina, jog įsipareigojantysis asmuo galutinai neįvykdys savo kreditinių įsipareigojimų kredito įstaigai, patronuojančiai įmonei ar bet kuriai iš jos dukterinių įmonių, jeigu kredito įstaiga nesiims atgręžtinių veiksmų, kaip antai vertybinių popierių realizavimas (jei tokių yra);

b)      įsipareigojantysis asmuo daugiau kaip 90 dienų vėluoja įvykdyti bet kurį reikšmingą įsipareigojimą kredito įstaigai, patronuojančiai įmonei ar bet kuriai iš jos dukterinių įmonių.

Vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti, kai įsipareigojantysis asmuo pažeidė nurodytą ribą, kai jam buvo nurodyta mažesnė už šiuo metu neapmokėtas sumas riba arba jei jis be įgaliojimo pasinaudojo kreditu.

Nurodyta riba – tai riba, apie kurią buvo pranešta įsipareigojančiajam asmeniui.

Mažmeninėms pozicijoms ir valstybinio sektoriaus subjektų pozicijoms kompetentingos institucijos nustato tam tikrą vėlavimo dienų skaičių, kaip nurodyta 48 punkte.

Įmonių pozicijoms kompetentingos institucijos gali nustatyti tam tikrą vėlavimo dienų skaičių, kaip nurodyta 154 straipsnio 4 punkte.

Mažmeninių pozicijų atveju kompetentingos institucijos šį apibrėžimą gali taikyti priemonių lygmenyje.

45.         Elementai, laikytini tikėtinumo neįvykdyti įsipareigojimų (mokėti) požymiais, yra tokie:

a)      kredito įstaiga kreditiniam įsipareigojimui suteikia nesukaupto statusą;

b)      kredito įstaiga atlieka vertės koregavimus dėl reikšmingo pastebėto kredito kokybės pablogėjimo po to, kai kredito įstaiga prisiėmė šią poziciją;

c)      kredito įstaiga parduoda kreditinį įsipareigojimą patirdama reikšmingą su kreditu susijusį ekonominį nuostolį;

d)      kredito įstaiga pritaria būtinam kreditinio įsipareigojimo restruktūrizavimui, kai tikėtina, kad finansinis įsipareigojimas sumažės dėl reikšmingo pagrindinės skolos sumos, palūkanų arba (kur taikytina) įmokų dovanojimo ar atidėjimo. Akcijų pozicijų, vertinamų pagal PD/LGD metodą, atveju tai apima ir būtiną pačių akcijų restruktūrizavimą;

e)      kredito įstaiga prašo skelbti įsipareigojantįjį asmenį nemokiu ar reikalauja panašaus jo statuso ryšium su įsipareigojančiojo asmens kreditiniu įsipareigojimu kredito įstaigai, patronuojančiai įmonei ar bet kuriai iš jos dukterinių įmonių;

f)       įsipareigojantysis asmuo prašė arba jam buvo suteiktas bankrutuojančio asmens statusas ar panaši apsauga, kad jis galėtų išvengti arba atidėti kreditinio įsipareigojimo grąžinimą kredito įstaigai, patronuojančiai įmonei ar bet kuriai iš jos dukterinių įmonių.

46.         Kredito įstaigos, naudojančius išorės duomenis, kurie neatitinka įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimo, kompetentingoms institucijoms įrodo, kad buvo atlikti reikiami koregavimai, siekiant bendrosios atitikties įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimui.

47.         Jei kredito įstaiga mano, kad pozicija, kurios atžvilgiu praeityje yra buvę įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, nebėra įsipareigojimų neįvykdymo priežastimi, kredito įstaiga įsipareigojantįjį asmenį arba priemonę reitinguoja taip, kaip ji reitinguotų poziciją, kurios atžvilgiu nėra buvę įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Jei vėliau įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimas būtų taikytinas, būtų laikoma, kad įvyko kitas įsipareigojimų neįvykdymo atvejis.

48.         Mažmeninėms pozicijoms ir valstybinio sektoriaus subjektų pozicijoms kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos tokių sandorio šalių, esančių tos valstybės narės teritorijoje, pozicijoms nustato tikslų vėlavimo dienų skaičių, kurio, remiantis 44 punkte pateiktu įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimu, laikosi visos jos jurisdikcijoje esančios kredito įstaigos. Konkretus dienų skaičius patenka į 90–180 dienų intervalą ir gali skirtis atsižvelgiant į produktų tipus. Tokių sandorio šalių, esančių kitų valstybių narių teritorijose, pozicijoms kompetentingos institucijos nustato vėlavimo dienų skaičių, kuris neviršija atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatyto skaičiaus.

2.2.        Bendrieji įverčių nustatymo reikalavimai

49.         Kredito įstaigos savi rizikos parametrų PD, LGD, konvertavimo veiksnio ir tikėtino nuostolio (EL) įverčiai atsižvelgia į visus reikiamus duomenis, informaciją ir metodus. Įverčiai nustatomi remiantis ankstesnių laikotarpių patirtimi ir empiriniais įrodymais ir nėra grindžiami vien tik subjektyvių nuomonių vertinimais. Įverčiai yra tikėtini ir intuityvūs bei pagrįsti reikšmingais atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Kuo mažiau duomenų turi kredito įstaiga, tuo konservatyviau ji nustato įverčius.

50.         Kredito įstaiga gali pateikti savo nuostolių patirties analizę pagal įsipareigojimų neįvykdymo dažnį, LGD, konvertavimo veiksnius arba nuostolius, kai taikomi EL įverčiai, ir pagal veiksnius, kuriuos ji laiko atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Kredito įstaiga įrodo, kad jos įverčiai yra ilgalaikės patirties reprezentatyvūs rezultatai.

51.         Atsižvelgiama į bet kuriuos skolinimo praktikos ar pastangų susigrąžinti sumas proceso pokyčius per 66, 71, 81, 85, 92 ir 94 punktuose nurodytus stebėjimo laikotarpius. Kredito įstaigos įverčiai atsižvelgia į techninės pažangos, naujų duomenų ir kitos informacijos, kai tik jie pasidaro prieinami, poveikį. Kredito įstaigos peržiūri savo įverčius, kai paaiškėja naujos informacijos, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus.

52.         Pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė, skolinimo standartai, naudoti duomenų sukūrimo metu, ir kitos atitinkamos ypatybės palyginamos su atitinkamomis kredito įstaigos pozicijų ir standartų ypatybėmis. Kredito įstaiga taip pat įrodo, kad ekonomikos ir rinkos sąlygos, kuriomis grindžiami duomenys, atitinka esamas ir numatomas sąlygas. Pozicijų skaičiaus imtyje ir duomenų laikotarpio, naudojamo kiekybiniam vertinimui, pakanka, kad kredito įstaiga galėtų būti įsitikinusi savo įverčių tikslumu ir tvirtumu.

53.         Įsigytoms gautinoms sumoms įverčiai atsižvelgia į visą reikiamą, įsigyjančiai kredito įstaigai prieinamą informaciją apie bazinių gautinų sumų kokybę, įskaitant pirkėjo, įsigyjančios kredito įstaigos arba išorės šaltinių pateiktus duomenis apie panašias grupes. Įsigyjančioji kredito įstaiga įvertina visus iš pirkėjo gautus duomenis, kuriais ji remiasi.

54.         Kredito įstaiga prie savo įverčių prideda konservatyvumo atsargą, kuri siejama su tikėtinu vertinimo klaidų intervalu. Kai metodai ir duomenys yra nepakankamai patenkinami, o tikėtinas klaidų intervalas yra didesnis, konservatyvumo atsarga yra didesnė.

55.         Jei kredito įstaigos rizikos koeficientams apskaičiuoti ir vidaus tikslams taiko skirtingus įverčius, tai dokumentuojama, o tokio sprendimo pagrįstumas įrodomas kompetentingai institucijai.

56.         Jei kredito įstaigos kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad iki šios direktyvos įgyvendinimo dienos surinktiems duomenims buvo atlikti tinkami koregavimai siekiant bendro atitikimo įsipareigojimų neįvykdymo arba nuostolio apibrėžimams, kompetentingos institucijos gali suteikti kredito įstaigoms šiek tiek lankstumo taikant duomenims reikalaujamus standartus.

57.         Jei kredito įstaiga taiko kelių kredito įstaigų bendrus duomenis, ji įrodo, kad:

a)      kitų kredito įstaigų taikomos bendros reitingų sistemos ir kriterijai yra panašūs su jos reitingų sistemomis ir kriterijais;

b)      bendri duomenys yra reprezentatyvūs portfelio, kuriam jie naudojami, duomenys;

c)      kredito įstaiga tam tikrą laikotarpį nuosekliai naudoja bendrus duomenis savo nuolatiniams įverčiams nustatyti.

58.         Jei kredito įstaiga naudoja duomenis, kurie yra bendri kelioms kredito įstaigoms, ji atsako už savo reitingų sistemų vientisumą. Kredito įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad ji turi pakankamai savų išteklių, išmanančių jos reitingų sistemas, įskaitant veiksmingus gebėjimus stebėti reitingų procesą ir atlikti jo auditą.

2.2.1.     PD vertinimui būdingi reikalavimai

Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

59.         Kredito įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius.

60.         Įgytoms įmonių gautinoms sumoms kredito įstaigos gali nustatyti EL įverčius pagal įsipareigojančiojo asmens rangą pagal ilgalaikius metinių realizuoto įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius.

61.         Jei įgytoms įmonių gautinoms sumoms ilgalaikius PD ir LGD įverčius kredito įstaiga nustato iš EL įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip aprašyta 73 punkte.

62.         Kredito įstaigos PD įverčių nustatymo metodus taiko tik kartu su juos pagrindžiančia analize. Kredito įstaigos pripažįsta subjektyvių nuomonių svarbą derinant metodų rezultatus ir atliekant koregavimus dėl metodų ir informacijos apribojimų.

63.         Jei PD įverčiams nustatyti kredito įstaiga naudoja duomenis apie savo patirtį įsipareigojimų neįvykdymo srityje, savo analizėje ji įrodo, kad įverčiai atitinka apdraudimo nuo rizikos standartus ir atspindi bet kuriuos skirtumus tarp duomenis sukūrusios reitingų sistemos ir dabartinės reitingų sistemos. Jei pasikeitė apdraudimo nuo rizikos standartai arba reitingų sistemos, savo PD įvertyje kredito įstaiga prideda didesnę konservatyvumo atsargą.

64.         Jei kredito įstaiga sieja arba priskiria savo vidaus rangus pagal IKVI arba panašių organizacijų taikomą skalę ir po to pagal išorės organizacijos rangus nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo lygį taiko kredito įstaigos rangams, tokie priskyrimai grindžiami vidaus reitingų kriterijų palyginimu su išorės organizacijos taikomais kriterijais bei bet kurių bendrų įsipareigojančiųjų asmenų vidaus ir išorės reitingų palyginimu. Vertinimų priskyrimo metode ar jį pagrindžiančiuose duomenyse vengiama nuokrypių ar nesuderinamumų. Išorinės organizacijos kriterijai, kuriais grindžiami kiekybiniam vertinimui naudojami duomenys, orientuoti tik į įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir neatspindi sandorio ypatybių. Kredito įstaigos analizė apima taikomą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimą, vadovaujantis 44–48 punkto reikalavimais. Kredito įstaiga dokumentuoja vertinimų priskyrimo pagrindą.

65.         Kiek kredito įstaiga taiko statistinius įsipareigojimų neįvykdymo prognozavimo modelius, jai leidžiama nustatyti PD įverčius kaip paprastą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių įverčių vidurkį tam tikro rango individualiems įsipareigojantiesiems asmenims. Kredito įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių modelių taikymas šiam tikslui atitinka 31 punkte nurodytus standartus.

66.         Neatsižvelgiant į tai, ar savo PD įverčiams nustatyti kredito įstaiga taiko išorinius, vidinius, bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamas stebėjimo laikotarpis, kurį stebimi duomenys, bent vienam šaltiniui yra bent penkeri metai. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Šis punktas taip pat taikomas PD/LGD metodui akcijoms.

Mažmeninės pozicijos

67.         Kredito įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius.

68.         Neatsižvelgiant į 67 punktą, PD įverčiai taip pat gali būti nustatomi pagal realizuotus nuostolius ir atitinkamus LGD įverčius.

69.         Kredito įstaigos vidaus duomenis, naudojamus pozicijas priskiriant rangams arba grupėms, laiko pagrindiniu informacijos šaltiniu nuostolių ypatybėms vertinti. Kredito įstaigoms kiekybiniam vertinimui leidžiama taikyti išorės duomenis (įskaitant bendrus duomenis) arba statistinius modelius, jei galima įrodyti tvirtą ryšį tarp:

a)      kredito įstaigos pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms proceso ir išorės duomenų šaltinių taikomo proceso;

b)      kredito įstaigos vidaus rizikos profilio ir išorės duomenų sandaros.

Įsigytoms gautinoms sumoms kredito įstaigos gali taikyti išorės ir vidaus referentinius duomenis. Kredito įstaigos remiasi visais tinkamais duomenimis kaip palyginimo dydžiais.

70.         Jei mažmeninėms pozicijoms ilgalaikius PD ir LGD įverčius kredito įstaiga nustato iš bendrųjų nuostolių įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip aprašyta 73 punkte.

71.         Neatsižvelgiant į tai, ar savo nuostolių charakteristikų įverčiams nustatyti kredito įstaiga taiko išorinius, vidinius, bendrų duomenų šaltinius arba visus šių trijų šaltinių derinį, naudojamas stebėjimo laikotarpis, kurį stebimi duomenys, bent vienam šaltiniui yra bent penkeri metai. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Kredito įstaiga neturi teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, jei ji gali įtikinti kompetentingą instituciją, kad naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti nuostolių lygius.

72.         Kredito įstaigos nustato ir analizuoja tikėtinus rizikos parametrų pokyčius per visą kredito pozicijų laikotarpį (sezoninis poveikis).

2.2.2.     Saviems LGD įverčiams būdingi reikalavimai

73.         Kredito įstaigos vertina LGD pagal priemonės rangą arba grupę remdamosi realizuotų LGD vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę atsižvelgiant į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus (įsipareigojimų neįvykdymo svertinis vidurkis).

74.         Kredito įstaigos taiko LGD įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistema leis nustatyti laike nekintančius realizuotus LGD pagal rangą arba grupę, kredito įstaigos atlieka koregavimus savo rizikos parametrų įverčiams pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti pagrindinę ekonominio nuosmukio įtaką.

75.         Kredito įstaiga atsižvelgia į bet kurios įsipareigojančiojo asmens rizikos priklausomybės nuo užtikrinimo priemonės arba jos teikėjo laipsnį. Reikšmingo priklausomybės laipsnio atvejai sprendžiami konservatyviu būdu.

76.         Kredito įstaigai vertinant LGD, bazinės pozicijos ir jos užtikrinimo priemonės valiutų nesutapimai traktuojami konservatyviu būdu.

77.         Jei, nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės egzistavimą, tie įverčiai atitinkamai nėra grindžiami vien tik užtikrinimo priemonės įvertinta rinkos verte. Nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į galimą kredito įstaigų nesugebėjimą operatyviai perimti užtikrinimo priemonių kontrolę ir jas likviduoti.

78.         Jei kredito įstaiga neatitinka minimalių užtikrinimo priemonėms taikomų reikalavimų, išdėstytų VIII priede, nustatant LGD įvertį, neatsižvelgiama į bet kurią sumą, kurią tikimasi atgauti iš tokios užtikrinimo priemonės.

79.         Specialiais pozicijų, kurių atžvilgiu įsipareigojimai jau nevykdomi, atvejais kredito įstaiga kiekvienai pozicijai taiko savo geriausią tikėtino nuostolio įvertį, atsižvelgdama į esamas ekonomikos aplinkybes ir pozicijos statusą.

80.         Jei nesumokėtos vėluojančios įmokos kapitalizuotos kredito įstaigos pelno (nuostolio) atskaitoje, jos pridedamos prie kredito įstaigos pozicijos ir nuostolio įvertinimo.

Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

81.         LGD įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip septynerių metų duomenimis. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.

Mažmeninės pozicijos

82.         Neatsižvelgiant į 73 punktą, LGD įverčiai taip pat gali būti nustatomi pagal realizuotus nuostolius ir atitinkamus PD įverčius.

83.         Neatsižvelgiant į 88 punktą, savo konvertavimo veiksnių arba savo LGD įverčiuose kredito įstaigos gali atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą.

84.         Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms kredito įstaigos gali taikyti išorės ir vidaus referentinius duomenis LGD įverčiams nustatyti.

85.         LGD įverčiai grindžiami mažiausiai penkerių metų duomenimis. Neatsižvelgiant į 73 punktą, kredito įstaiga neturi teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, jei ji gali įtikinti kompetentingą instituciją, kad naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti nuostolių lygius.

2.2.3.     Saviems konvertavimo veiksnių įverčiams būdingi reikalavimai

86.         Kredito įstaigos vertina konvertavimo veiksnius pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi realizuotų konvertavimo veiksnių vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, atsižvelgiant į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus (įsipareigojimų neįvykdymo svertinis vidurkis).

87.         Kredito įstaigos taiko konvertavimo veiksnių įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistema leis nustatyti laike nekintančius realizuotus konvertavimo veiksnius pagal rangą arba grupę, kredito įstaigos pakoreguoja savo rizikos parametrų įverčius pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti pagrindinę ekonominio nuosmukio įtaką.

88.         Kredito įstaigos konvertavimo veiksnių įverčiai atsižvelgia į galimybę, kad įsipareigojantysis asmuo iki įsipareigojimų neįvykdymo atvejo ir po jo gali papildomai pasinaudoti kreditu.

Nustatant konvertavimo veiksnio įvertį, numatoma didesnė konservatyvumo atsarga, kai galima pagrįstai tikėtis stipresnės teigiamos koreliacijos tarp įsipareigojimų neįvykdymo dažnio ir konvertavimo veiksnio dydžio.

89.         Darydamos išvadas apie konvertavimo veiksnių įverčius, kredito įstaigos atsižvelgia į savo konkrečią apskaitos stebėsenos ir mokėjimo apdorojimo politiką ir strategiją. Kredito įstaigos taip pat atsižvelgia į savo gebėjimą ir pasirengimą užkirsti kelią tolesniam kredito panaudojimui dar nesusidarius mokėjimo neįvykdymo aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, pažeidus sutarties sąlygas arba kitais techninio pobūdžio įsipareigojimų neįvykdymo atvejais.

90.         Kredito įstaigos turi tinkamas sistemas ir yra nustačiusios tinkamas procedūras, skirtas stebėti priemonių sumas, dabartiniu metu nesumokėtas sumas palyginant jas su įsipareigotomis kredito linijomis ir negrąžintų sumų pokyčius pagal įsipareigojusiuosius asmenis ir rangus. Kredito įstaiga gali kasdien stebėti neapmokėtų sumų likučius.

91.         Jei kredito įstaigos pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti ir vidaus tikslams taiko skirtingus konvertavimo veiksnių įverčius, tai dokumentuojama, o tokio sprendimo pagrįstumas įrodomas kompetentingai institucijai.

Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

92.         Konvertavimo veiksnių įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip septynerių metų duomenimis. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.

Mažmeninės pozicijos

93.         Neatsižvelgiant į 88 punktą, savo konvertavimo veiksnių arba savo LGD įverčiuose kredito įstaigos gali atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą.

94.         Konvertavimo veiksnių įverčiai grindžiami mažiausiai penkerių metų duomenimis. Neatsižvelgiant į 86 punktą, kredito įstaiga neturi teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, jei ji gali įtikinti kompetentingą instituciją, kad naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti panaudojimo lygius.

2.2.4.     Minimalūs reikalavimai, taikomi garantijų ir kredito išvestinių priemonių poveikio vertinimui

Įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos, kurioms taikomi savi LGD įverčiai, ir mažmeninės pozicijos

95.         96–103 punktų reikalavimai netaikomi įmonių, institucijų, centrinės valdžios ir centrinių bankų suteiktoms garantijoms, jei kredito įstaiga gavo patvirtinimą, kad ji gali taikyti 78–83 straipsnių taisykles tokių subjektų pozicijoms. Šiuo atveju taikomi 90–93 straipsnių reikalavimai.

96.         Mažmeninėms garantijoms šie reikalavimai taip pat taikomi priskiriant pozicijas rangams ar grupėms bei nustatant PD įverčius.

Reikalavimus atitinkantys garantai ir garantijos

97.         Kredito įstaigos turi aiškiai suformuluotus kriterijus garantų, pripažįstamų skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas, tipams nustatyti.

98.         Pripažintiems garantams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir įsipareigojantiesiems asmenims, kaip nurodyta 18–30 punktuose.

99.         Garantija sudaroma raštu, garantas jos negali atšaukti, ji galioja tol, kol galutinai įvykdomas įsipareigojimas (atsižvelgiant į garantijos sumą ir pradinį terminą), ir yra teisiškai įvykdoma garanto atžvilgiu toje jurisdikcijoje, kur garantas turi turto, kurį galima susieti su sprendimo vykdymu. Garantijos, numatančios sąlygas, pagal kurias garantas gali nebūti įpareigotas veikti (sąlyginės garantijos), gali būti pripažįstamos gavus kompetentingų institucijų patvirtinimą. Kredito įstaigos įrodo, kad priskyrimo kriterijai tinkamai atsižvelgia į bet kuriuos galimus rizikos mažinimo poveikio sumažinimus.

Koregavimo kriterijai

100.       Kredito įstaiga turi aiškiai suformuluotus rangų, grupių ar LGD įverčių, o – mažmeninių ir pripažįstamų įsigytų gautinų sumų atvejais – pozicijų priskyrimo rangams arba grupėms proceso kriterijus, kurie jai leidžia atsižvelgti į garantijų poveikį apskaičiuojant pagal riziką įvertintą turtą. Šie kriterijai atitinka minimalius reikalavimus, aprašytus 18–30 punktuose.

101.       Kriterijai yra tikėtini ir intuityvūs. Jie atsižvelgia į garanto galimybę ir pasirengimą veikti pagal garantiją, bet kurių garanto mokamų įmokų tikėtiną mokėjimo grafiką, garanto sugebėjimo veikti pagal garantiją laipsnio ryšį su garanto mokėjimo galimybėmis ir garantui liekančios likutinės rizikos laipsnį.

Kredito išvestinės priemonės

102.       Minimalūs šioje dalyje išdėstyti reikalavimai garantijoms taip pat taikomi vieno pavadinimo kredito išvestinėms priemonėms. Esant nesutapimui tarp bazinės pozicijos ir kredito išvestinės priemonės referentinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo siekiant nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, taikomi VIII priedo 2 dalies 20 punkto reikalavimai. Mažmeninėms pozicijoms ir reikalavimus atitinkančioms įsigytoms gautinoms sumoms šis punktas taikomas pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procesui.

103.       Kriterijai atsižvelgia į kredito išvestinės priemonės išmokėjimo struktūrą ir konservatyviai įvertina jos poveikį grąžinimų lygiui ir grafikui. Kredito įstaiga įvertina kitų likutinės rizikos formų išlikimo laipsnį.

2.2.5.     Minimalūs reikalavimai įsigytoms gautinoms sumoms

Teisinis tikrumas

104.       Priemonės struktūra užtikrina, kad visomis iš anksto numatomomis aplinkybėmis kredito įstaiga yra faktinė visų piniginių pervedimų iš gautinų sumų savininkė ir kontrolierė. Kai įsipareigojantysis asmuo moka tiesiai pardavėjui arba valdymo organui, kredito įstaiga reguliariai tikrina, kad mokėjimai būtų persiunčiami užbaigti ir laikantis sutartinių terminų. Valdymo organas – tai subjektas, kuris kasdien valdo įsigytų gautinų grupę arba bazines kredito pozicijas. Kredito įstaigos turi procedūras, užtikrinančias, kad gautinų sumų ir piniginių įplaukų nuosavybė yra apsaugota nuo bankroto situacijų ar teisinio užginčijimo atvejų, galinčių reikšmingai atidėti skolintojo galimybę parduoti ar perleisti gautinas sumas arba sulaikyti piniginių įplaukų kontrolę.

Stebėsenos sistemų veiksmingumas

105.       Kredito įstaiga stebi įsigytų gautinų sumų kokybę ir pardavėjo bei valdymo organo finansinę padėtį. Būtent:

a)      kredito įstaiga vertina koreliaciją tarp įsigytų gautinų sumų kokybės ir pardavėjo bei valdymo organo finansinės padėties, taip pat turi vidaus politiką ir procedūras, numatančias veiksmingas apsaugos priemones, galinčias apsaugoti nuo tokios nepaprastosios padėties, įskaitant vidaus rizikos reitingų priskyrimą kiekvienam pardavėjui ar valdymo organui;

b)      kredito įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias nustatyti pardavėjo ir valdymo organo tinkamumą. Kredito įstaiga ar jos atstovas reguliariai atlieka pardavėjų ir valdymo organų peržiūrą, siekdama patikrinti pardavėjo ir valdymo organo ataskaitų tikslumą, aptikti apgaulės atvejus ir veiklos trūkumus bei patikrinti pardavėjo kredito politikos kokybę ir valdymo organo išieškojimo politiką ir procedūras. Šių peržiūrų rezultatai aprašomi dokumentuose;

c)      kredito įstaiga vertina įsigytų gautinų sumų grupių ypatybes, įskaitant viršytus išankstinius mokėjimus, pardavėjo pradelstų skolų istoriją, blogas skolas ir lengvatas blogų skolų atvejais; mokėjimo sąlygas ir galimas priešpriešines sąskaitas;

d)      kredito įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias stebėti kaupimo pagrindu vieno įsipareigojančiojo asmens koncentracijas tiek įsigytų gautinų sumų grupių viduje, tiek tarp grupių;

e)      kredito įstaiga užtikrina, kad iš valdymo organo ji gauna laiku parengtas ir pakankamai išsamias ataskaitas apie gautinų sumų senėjimą ir sumažėjimą, taip užtikrinant atitiktį kredito įstaigos tinkamumo kriterijams ir išankstinių mokėjimų formavimo politikai, kuria reglamentuojamos įsigytos gautinos sumos, ir pateikia veiksmingas priemones, kuriomis stebimos ir tvirtinamos pardavėjo pardavimo sąlygos ir sumos sumažėjimas.

Sukurtų sistemų veiksmingumas

106.       Kredito įstaiga turi sistemas ir procedūras, leidžiančias ankstyvame etape aptikti pardavėjo finansinės padėties ir įsigytų gautinų sumų kokybės pablogėjimą ir aktyviai spręsti iškylančias problemas. Kalbant konkrečiai, kredito įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką, procedūras ir informacines sistemas sutarties sąlygų pažeidimas stebėti, aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras teisiniams veiksmams pradėti ir problematiškų įsigytų gautinų sumų klausimams spręsti.

Užtikrinimo priemonės, kredito prieinamumo ir pinigų kontrolės sistemų veiksmingumas

107.       Kredito įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, reglamentuojančias įsigytų gautinų sumų, kredito ir pinigų kontrolę. Konkrečiai kalbant, rašytinė vidaus politika apibrėžia visus gautinų sumų pirkimo programos reikšmingus elementus, įskaitant išankstinių mokėjimų normas, reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones, reikiamus dokumentus, koncentracijos ribas ir piniginių įplaukų tvarkymo būdą. Šie elementai tinkamai atsižvelgia į visus aktualius ir reikšmingus veiksnius, įskaitant pardavėjo ir valdymo organo finansinę padėtį, rizikos koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų kokybės tendencijas bei pardavėjo klientų bazę, o vidaus sistemos užtikrina, kad lėšos išmokamos tik esant konkrečioms jas užtikrinančioms užtikrinimo priemonėms ir dokumentams.

Atitiktis kredito įstaigos vidaus politikai ir procedūroms

108.       Kredito įstaiga turi veiksmingą vidaus procesą, skirtą vertinti atitiktį visai vidaus politikai ir visoms procedūroms. Procesas apima reguliariai atliekamą visų kredito įstaigos gautinų sumų pirkimo programos kritinių etapų auditą; patikrinimą, kaip atskiriamos pareigos atliekant – pirma – pardavėjo (valdymo organo) vertinimą ir įsipareigojančiojo asmens vertinimą ir – antra – atliekant pardavėjo (valdymo organo) vertinimą ir pardavėjo (valdymo organo) audito srities vertinimą; taip netiesioginio aptarnavimo padalinio operacijų įvertinimą, ypatingą dėmesį kreipiant į darbuotojų kvalifikaciją, patirtį, darbuotojų skaičių ir jų veiklą užtikrinančias automatizuotas sistemas.

3.           Vidaus įverčių pripažinimas galiojančiais

109.       Kredito įstaigos turi tvirtas sistemas, leidžiančias pripažinti reitingų sistemų, procesų ir visų tinkamų rizikos parametrų tikslumą ir nuoseklumą. Kredito įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad vidaus pripažinimo procesas leidžia jai nuosekliai ir prasmingai vertinti vidaus reitingų ir rizikos vertinimo sistemų veiklą.

110.       Kredito įstaigos reguliariai lygina realizuotų įsipareigojimų neįvykdymo atvejų lygius su įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių (PD) įverčiais kiekvienam rangui; o, kai realizuotų įsipareigojimų neįvykdymo lygis nepatenka į tam rangui tikėtiną intervalą, kredito įstaigos konkrečiai analizuoja tokio nuokrypio priežastis. Savus LDG ar konvertavimo veiksnių įverčius naudojančios kredito įstaigos šiems įverčiams atlieka analogišką analizę. Tokie palyginimai remiasi ankstesnių laikotarpių duomenimis, apimančiais kuo ilgesnį laikotarpį. Kredito įstaiga dokumentais aprašo tokiuose palyginimuose naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai atnaujinami bent kartą metuose.

111.       Kredito įstaigos taiko kitas kiekybinio pripažinimo priemones ir palyginimus su atitinkamais išoriniais duomenų šaltiniais. Analizė grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Kredito įstaigų atliekami jų reitingų sistemų veiklos vidaus vertinimai grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu.

112.       Kiekybiniam pripažinimui naudojami metodai ir duomenys taikomi nuosekliai laikui bėgant. Vertinimo ir pripažinimo metodų ir duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pokyčiai dokumentuojami.

113.       Kredito įstaigos turi tvirtus vidaus standartus tokioms situacijoms, kai realizuotų PD, LGD ir konvertavimo veiksnių bei bendrųjų nuostolių, kai taikomas prognostinis EL, nuokrypiai tampa pakankamai reikšmingi, kad tenka abejoti įverčių tikrumu. Šie standartai atsižvelgia į veiklos ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio kintamumą įsipareigojimų neįvykdymo praktikoje. Kai realizuotos vertės išlieka didesnės už tikėtinas vertes, kredito įstaigos peržiūri įverčius juos padidindamos, siekdamos atsižvelgti į savo įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių patirtį.

4.           Pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas akcijų pozicijoms pagal vidaus modelių metodą

4.1.        Kapitalo reikalavimas ir kiekybinis rizikos vertinimas

114.       Apskaičiuojant kapitalo reikalavimus, kredito įstaigos atitinka šiuos standartus:

a)      Galimo nuostolio įvertis yra atsparus nepalankiems rinkos pokyčiams, susijusiems su kredito įstaigos specifinių akcijų paketų ilgalaikės rizikos profiliu. Duomenys, kuriais parodomas pelno paskirstymas, apima ilgiausią imties laikotarpį, kuriam turima duomenų, prasmingai parodančių kredito įstaigos specifinių akcijų pozicijų ilgalaikės rizikos profilį. Naudojamų duomenų pakanka, kad būtų galima nustatyti konservatyvius, statistiškai patikimus ir tvirtus nuostolių įverčius, kurie pagrįsti ne vien tik subjektyviais svarstymais ar nuomonėmis. Kredito įstaigos įrodo kompetentingoms institucijoms, kad taikomas šokas numato konservatyvų galimų nuostolių per atitinkamą ilgalaikį rinkos ar veiklos ciklą įvertį. Siekdama modelių rezultatų, pateikiančių reikiamą realumo ir konservatyvumo lygį, kredito įstaiga turimų duomenų empirinę analizę derina su koregavimais, grindžiamais veiksnių įvairove.

Kurdamos vertės pokyčio rizikos (VaR) modelius, kuriais įvertinami galimi ketvirčio nuostoliai, kredito įstaigos gali remtis ketvirčio duomenimis arba trumpesnio laikotarpio duomenis perskaičiuoti į ketvirčio duomenis, taikydamos analitiškai tinkamą, empiriniais įrodymais pagrįstą metodą ir pasitelkdamos gerai parengtus ir dokumentuotus procesus bei analizę.

Toks metodas konservatyviai ir nuosekliai taikomas laikui bėgant. Kai turimi duomenys yra ribotos apimties, kredito įstaiga prideda tinkamą konservatyvumo atsargą.

b)      Taikomi modeliai gali tinkamai aprėpti visas reikšmingas rizikos rūšis, būdingas pelnui iš akcijų, įskaitant kredito įstaigos akcijų portfelio tiek bendrąją rinkos riziką, tiek specifinę riziką. Vidaus modeliai tinkamai paaiškina kainų svyravimus ankstesniais laikotarpiais, aprėpia galimų koncentracijų sudėties dydį ir pokyčius ir yra atsparūs nepalankiai rinkos aplinkai. Rizikos pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė, yra glaudžiai suderinta arba yra bent jau palyginama su kredito įstaigos akcijų pozicijomis.

c)      Vidaus modelis atitinka rizikos profilį ir kredito įstaigos akcijų portfelio sudėtingumą. Kai kredito įstaiga turi reikšmingų akcijų paketų, kurių vertės yra nelinijinio pobūdžio, vidaus modeliai kuriami taip, kad tinkamai aprėptų su tokiomis priemonėmis siejamą riziką.

d)      Individualių pozicijų priskyrimas įgaliotiniams, rinkos rodikliams ir rizikos veiksniams yra patikimas, intuityvus ir konceptualiai tvirtas.

e)      Pasitelkdamos empirinę analizę, kredito įstaigos įrodo rizikos veiksnių tinkamumą, įskaitant jų galimybę aprėpti tiek bendrąją, tiek ir specifinę riziką.

f)       Akcijų pozicijų pelno nepastovumo įverčiai atsižvelgia į reikiamus ir turimus duomenis, informaciją ir metodus. Naudojami nepriklausomai peržiūrėti vidaus duomenys arba iš išorės šaltinių gauti duomenys (įskaitant grupių duomenis).

g)      Įstaigoje parengiama tiksli ir išsami testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa.

4.2.        Rizikos valdymo procesas ir kontrolės procedūros

115.       Kai dėl vidaus modelių kūrimo ir naudojimo kapitalo reikalavimo tikslams, kredito įstaigos nustato politiką, procesus ir kontrolės procedūras, kuriomis siekia užtikrinti modelių ir modeliavimo proceso vientisumą. Ši politika, procesai ir kontrolės procedūros apima:

a)      visišką vidaus modelio integravimą į kredito įstaigos bendrąsias valdymo informacijos sistemas ir bankinės knygos akcijų portfelio valdymą. Vidaus modeliai yra visiškai integruoti į kredito įstaigos rizikos valdymo infrastruktūrą, jei jie yra taikomi ypač: nustatant ir vertinant akcijų portfelio situaciją (taip pat ir pagal riziką pakoreguotą situaciją); paskirstant ekonominį kapitalą pagal akcijų pozicijas ir vertinant bendrą kapitalo pakankamumo bei investicijų valdymo procesą;

b)      žinomas valdymo sistemas, procedūras ir kontrolės funkcijas, užtikrinančias visų vidaus modeliavimo proceso elementų reguliarią ir nepriklausomą peržiūrą, įskaitant modelių pakeitimų patvirtinimą, kruopštų modelio įvesties duomenų patikrinimą ir modelio rezultatų peržiūrą, kaip antai tiesioginį rizikos apskaičiavimų patikrinimą. Tokių peržiūrų metu vertinamas modelio įvesties duomenų tikslumas, išsamumas ir tinkamumas ir skiriamas dėmesys galimų klaidų, susijusių su žinomais trūkumais, aptikimui ir jų skaičiaus sumažinimui bei dar nežinomų modelio trūkumų nustatymui. Tokias peržiūras gali atlikti nepriklausomas vidaus padalinys arba nepriklausoma išorės trečioji šalis.

c)      tinkamas sistemas ir procedūras investicijų riboms ir akcijų rizikos pozicijoms stebėti;

d)      už modelio kūrimą ir taikymą atsakingi padaliniai funkciškai nepriklauso nuo padalinių, atsakingų už individualių investicijų valdymą;

e)      už bet kurį modeliavimo proceso aspektą atsakingos šalys yra tinkamos kvalifikacijos. Modeliavimo funkcijai vadovybė skiria pakankamai reikiamų įgūdžių turinčių ir kompetentingų išteklių.

4.3.        Pripažinimas ir dokumentavimas

116.       Kredito įstaigos turi patikimą sistemą savo vidaus modelių ir modeliavimo procesų tikslumui ir nuoseklumui pripažinti. Visi reikšmingi vidaus modelių ir modeliavimo procesų bei jų pripažinimo elementai dokumentuojami.

117.       Kredito įstaigos taiko vidaus pripažinimo procesą, kad galėtų prasmingai ir nuosekliai įvertinti savo vidaus modelių ir procesų veiklą.

118.       Kiekybiniam pripažinimui naudojami metodai ir duomenys nuosekliai taikomi laikui bėgant. Vertinimo ir pripažinimo metodų ir duomenų (tiek duomenų šaltinių, tiek apimamų laikotarpių) pokyčiai dokumentuojami.

119.       Kredito įstaigos reguliariai lygina faktinį pelną iš akcijų (apskaičiuotą remiantis realizuotu ir nerealizuotu pelnu bei nuostoliais) su sumodeliuotais įverčiais. Tokie palyginimai remiasi ankstesnių laikotarpių duomenimis, apimančiais kuo ilgesnį laikotarpį. Kredito įstaiga dokumentuoja tokiuose palyginimuose naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai atnaujinami bent kartą per metus.

120.       Kredito įstaigos naudojasi kitomis kiekybinio pripažinimo priemonėmis ir palyginimais su atitinkamais išoriniais duomenų šaltiniais. Analizė grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Kredito įstaigų atliekami jų modelių veiklos vidaus vertinimai grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu.

121.       Kredito įstaigos turi tvirtus vidaus standartus tokioms situacijoms, kai faktinio pelno iš akcijų palyginimas su modelių įverčiais verčia abejoti įverčių arba pačių modelių pagrįstumu. Šie standartai atsižvelgia į veiklos ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio pelno iš akcijų kintamumą. Visi koregavimai, vidaus modeliams atlikti reaguojant į modelių peržiūras, yra dokumentuojami ir atitinka kredito įstaigos modelių peržiūros standartus.

122.       Vidaus modelis ir modeliavimo procesas dokumentuojami, taip pat aprašant modeliavime dalyvaujančių šalių atsakomybę ir modelio patvirtinimo bei modelio peržiūros procesus.

5.           Įstaigų valdymas ir priežiūra

5.1.        Įstaigų valdymas

123.       Kredito įstaigos direktorių valdyba ar jos paskirtas komitetas ir vadovybė tvirtina visus reikšmingus reitingų suteikimo ir vertinimo procesų aspektus. Šios šalys turi bendrą supratimą apie kredito įstaigos reitingų sistemas ir išsamų supratimą apie jos susijusias vadovybės ataskaitas.

124.       Vadovybė direktorių valdybai arba jos paskirtam komitetui praneša apie bet kuriuos reikšmingus pokyčius ar žinomos politikos išimtis, kurie gali turėti reikšmingą poveikį kredito įstaigos reitingų sistemų veiklai.

125.       Vadovybė gerai išmano reitingų sistemų sandarą ir veiklą. Vadovybė nenutrūkstamai užtikrina, kad reitingų sistemos tinkamai veikia. Kredito rizikos kontrolės padaliniai reguliariai informuoja vadovybę apie reitingų procesų veiklą, tobulintinas sritis ir pastangų ištaisyti anksčiau nustatytus trūkumus situaciją.

126.       Kredito įstaigos kredito rizikos profilio vidaus reitingais pagrįsta analizė yra pagrindinė vadovybės atskaitingumo šios šalims dalis. Ataskaitos apima bent jau rizikos profilį pagal rangą, judėjimą tarp rangų, tinkamų parametrų pagal rangus įvertinimą ir realizuoto įsipareigojimų neįvykdymo lygių, savų LGD bei konvertavimo veiksnių palyginimą su prognozėmis ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais. Ataskaitų pateikimo dažnumas priklauso nuo informacijos svarbos bei tipo ir gavėjo lygio.

5.2.        Kredito rizikos kontrolė

127.       Kredito rizikos kontrolės padalinys yra nepriklausomas nuo personalo ir valdymo funkcijų, atsakingų už pozicijų inicijavimą ar atnaujinimą, ir yra tiesiogiai pavaldus vadovybei. Šis padalinys yra atsakingas už reitingų sistemų kūrimą arba parinkimą, įdiegimą, priežiūrą ir veiklą. Jis reguliariai rengia ir analizuoja ataskaitas apie reitingų sistemų veiklos rezultatus.

128.       Kredito rizikos kontrolės padalinio(-ių) atsakomybės sritys apima:

a)      rangų ir grupių testavimą ir stebėseną;

b)      suvestinių ataskaitų iš kredito įstaigos reitingų sistemų parengimą ir analizę;

c)      procedūrų, kuriomis siekiama patikrinti, ar rango ir grupės apibrėžimai nuosekliai taikomi departamentuose ir geografiniuose regionuose, įdiegimą;

d)      bet kurių reitingų proceso pokyčių, įskaitant pokyčių priežastis, peržiūrėjimą ir dokumentavimą;

e)      reitingų kriterijų peržiūrėjimą, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantis rizikos rodiklis. Reitingų proceso, kriterijų ar individualių reitingų parametrų pokyčiai dokumentuojami ir išsaugomi;

f)       aktyvų dalyvavimą kuriant ar parenkant, įdiegiant ir pripažįstant galiojančiais reitingų suteikimo procese naudojamus modelius;

g)      reitingų procese naudojamų modelių priežiūrą ir stebėjimą;

h)      nuolatinę reitingų procese naudojamų modelių peržiūrą ir pakeitimus.

129.       Neatsižvelgiant į 128 punktą, bendrus duomenis pagal 57 ir 58 punktus naudojančios kredito įstaigos gali pasitelkti kitas įmones tokioms užduotims atlikti:

a)      rangų ir grupių testavimui ir stebėsenai reikiamos informacijos parengimas;

b)      suvestinių ataskaitų iš kredito įstaigos reitingų sistemų parengimas ir analizė;

c)      informacijos, susijusios su reitingų kriterijų peržiūrėjimu, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantis rizikos rodiklis, parengimas;

d)      reitingų proceso, kriterijų ar individualių reitingų parametrų pokyčių dokumentavimas;

e)      informacijos, susijusios su nuolatine reitingų procese taikomų modelių peržiūra ir pakeitimais, parengimas.

Šį punktą taikančios kredito įstaigos užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikta prieiga prie visos reikiamos iš trečios šalies gautos informacijos, būtinos tikrinant, kaip laikomasi minimalių reikalavimų, ir kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti patikrinimus vietoje, kurie būtų tokios pat apimties kaip ir kredito įstaigoje.

5.3.        Vidaus auditas

130.       Vidaus audito funkcija bent kartą per metus peržiūri kredito įstaigos reitingų sistemas ir jų veiklą, įskaitant kredito funkcijos operacijas bei PD, LGD, EL ir konvertavimo veiksnių vertinimą. Žiūrima, kaip laikomasi visų taikytinų minimalių reikalavimų.

VIII PRIEDAS. Kredito rizikos mažinimas 1 dalis. Tinkamumas

1.           Šioje dalyje išvardijamos tinkamos kredito rizikos mažinimo formos, atitinkančios 92 straipsnio nuostatas.

2.           Šiame priede:

Užtikrintas skolinimo sandoris – tai bet kuris sandoris, dėl kurio atsiranda užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija, neįtraukiant nuostatos, kad kredito įstaigai suteikiama teisė dažnai gauti pelną.

Kapitalo rinkos veikiamas sandoris – tai bet kuris sandoris, dėl kurio atsiranda užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija, įtraukiant nuostatą, kad kredito įstaigai suteikiama teisė dažnai gauti pelną.

1.           Tiesioginis kredito užtikrinimas

1.1.        Balansiniai įskaitymo sandoriai

3.           Gali būti pripažįstami kredito įstaigos ir jos sandorio šalies tarpusavio pretenzijų balansiniai įskaitymo sandoriai.

4.           Nepažeidžiant 5 punkto, tinkamumo principas taikomas tik abipusiams kredito įstaigos ir jos sandorio šalies pinigų likučiams. Remiantis balansinių įskaitymo sandorių sutartimi, pagal riziką įvertintas pozicijas ir – kur tai taikytina – tikėtinų nuostolių sumas galima pakoreguoti tik skolinančios kredito įstaigos paskoloms ir indėliams.

1.2.        Pagrindiniai įskaitymo sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

5.           Kredito įstaigoms, pagal šio priedo 3 dalį taikančioms išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, gali būti pripažinti dvišalių įskaitymo sandorių sutarčių, apimančių atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius su sandorio šalimi, rezultatai. Nepažeidžiant Direktyvos [93/6/EEB] II priedo, prisiimta užtikrinimo priemonė ir pagal tokias sutartis pasiskolinti vertybiniai popieriai arba biržos prekės pripažįstami, jei jie atitinka 7–11 punktuose aprašytus užtikrinimo priemonėms taikomus reikalavimus.

1.3.        Užtikrinimo priemonės

6.           Kai kredito įstaigos taikomas rizikos mažinimo metodas yra pagrįstas kredito įstaigos teise parduoti ar išlaikyti turtą, tinkamumas priklauso nuo to, ar pagal riziką įvertintos pozicijos ir – kai taikytina – tikėtinų nuostolių sumos apskaičiuojamos pagal 78–83 arba 84–89 straipsnius. Tinkamumas dar priklauso ir nuo to, ar taikomas paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas ar išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas pagal 3 dalį. Kalbant apie atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, tinkamumą taip pat lemia ir tai, ar sandoris yra įtrauktas į bankinę ar į prekybos knygą.

1.3.1.     Tinkamumas pagal visus būdus ir metodus

7.           Pagal visus būdus ir metodus šie finansiniai straipsniai gali būti pripažįstami tinkama užtikrinimo priemone:

a)      indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės skolinančioje kredito įstaigoje;

b)      centrinės valdžios arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams IKVI ar eksporto kredito agentūra suteikė kredito rizikos vertinimą, kuris pripažįstamas tinkamu 78–83 straipsnių tikslams, ir jei kompetentinga institucija nustatė, kad toks vertinimas sietinas su 4 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 78–83 straipsniuose;

c)      institucijų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams reikalavimus atitinkanti IKVI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį kompetentinga institucija nustatė sietinu su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal kredito įstaigų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 78–83 straipsniuose;

d)      kitų emitentų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams reikalavimus atitinkanti IKVI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį kompetentinga institucija nustatė sietinu su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 78–83 straipsniuose;

e)      skolos vertybiniai popieriai, kuriems reikalavimus atitinkanti IKVI suteikė trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, kurį kompetentinga institucija nustatė sietinu su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 78–83 straipsniuose;

f)       į pagrindinį indeksą įtrauktos akcijos arba konvertuojamos obligacijos;

g)      auksas.

b papunktyje laikoma, kad centrinės valdžios arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai apima:

i)       regioninės valdžios arba vietos valdžios išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal VI priedą traktuojamos kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos;

ii)      daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 78–83 straipsnius taikomas 0 % rizikos koeficientas;

iii)     tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurioms pagal 78–83 straipsnius taikomas 0 % rizikos koeficientas.

c papunktyje laikoma, kad institucijų išleisti skolos vertybiniai popieriai apima:

i)       kitus regioninės valdžios arba vietos valdžios išleistus vertybinius popierius, kai jų pozicijos netraktuojamos pagal 78–83 straipsnius kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos;

ii)      valstybinio sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 78–83 straipsnius traktuojamos kaip kredito įstaigų pozicijos;

iii)     kitus daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, jei jiems pagal 78–83 straipsnius netaikomas 0 % rizikos koeficientas.

8.           Institucijų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kurie neturi reikalavimus atitinkančios IKVI kredito rizikos vertinimo, gali būti pripažįstami tinkama užtikrinimo priemone, jei jie atitinka šiuos kriterijus:

a)      jie yra listinguojami pripažintose biržose;

b)      jie gali būti vertinami kaip pirmos eilės skola;

c)      visos kitos įstaigos išleistos tos pačios eilės reitinguotos emisijos, kurioms pripažinta IKVI suteikė kredito rizikos vertinimą, turi reikalavimus atitinkančios IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą, kurį kompetentinga institucija nustatė sietinu su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal institucijų pozicijų arba trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 78–83 straipsniuose;

d)      skolinančioji kredito įstaiga neturi informacijos, kuri leistų manyti, kad straipsniui turėtų būti suteikiamas mažesnis, nei nurodyta c papunktyje, kredito rizikos vertinimas;

e)      kredito įstaiga kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad priemonės rinkos likvidumas yra pakankamas šiems tikslams.

9.           Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai gali būti pripažįstami tinkama užtikrinimo priemone, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)      jų kaina kasdien viešai kotiruojama;

b)      kolektyvinio investavimo subjektas investuoja tik į priemones, kurios pripažįstamos tinkamomis pagal 7 ir 8 punktus.

Jei kolektyvinio investavimo subjektas taiko (arba gali taikyti) išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto vienetai gali būti pripažinti tinkamais.

10.         Kai 7 punkto b–e papunkčiuose išvardyti vertybiniai popieriai turi du reikalavimus atitinkančių IKVI kredito rizikos vertinimus, taikomas mažiau palankus vertinimas. Kai vertybiniai popieriai turi daugiau negu du reikalavimus atitinkančių IKVI kredito rizikos vertinimus, taikomi du patys palankiausi vertinimai. Jeigu du palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, taikomas mažiau palankus iš jų.

1.3.2.     Papildomos tinkamos priemonės pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

11.         Be 7–10 punktuose išvardytų užtikrinimo priemonių, kai kredito įstaigos taiko išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą pagal 3 dalį, šie finansiniai straipsniai gali būti pripažįstami tinkama užtikrinimo priemone:

a)      akcijos arba konvertuojamos obligacijos, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, tačiau kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje;

b)      kolektyvinio investavimo subjektų vienetai, jei tenkinamos šios sąlygos:

i)       jų kaina kasdien viešai kotiruojama ir jei

ii)      kolektyvinio investavimo subjektas investuoja tik į priemones, pripažįstamas tinkamomis pagal 7 ir 8 punktus, ir į šio punkto a papunktyje išvardytus straipsnius.

Jei kolektyvinio investavimo subjektas taiko (arba gali taikyti) išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto vienetai gali būti pripažinti tinkamais.

1.3.3.     Apskaičiavimams pagal 84–89 straipsnius tinkamos papildomos priemonės

12.         Be pirmiau išvardytų užtikrinimo priemonių, 13–22 punktų nuostatos taikomos tada, kai kredito įstaiga pagal riziką įvertintas pozicijas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja pagal 84–89 straipsniuose aprašytą metodą:

a)       įkeistas nekilnojamasis turtas

13.         Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, kuriuo jo savininkas naudojasi, naudosis pats arba išnuomos, ir komercinės paskirties nekilnojamasis turtas, t. y. biurai ir kitos komercinės paskirties patalpos, gali būti pripažįstamas tinkama užtikrinimo priemone, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)      turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės. Šiuo reikalavimu nesiekiama užkirsti kelio situacijoms, kai tiek turto vertę, tiek skolininko įsipareigojimų vykdymą lemia vien tik makroekonominiai veiksniai;

b)      skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo užtikrinamojo turto ar projekto veiklos rezultatų, o labiau priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių. Taigi kredito grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo pinigų srautų, kuriuos sugeneruoja turtas, naudojamas kaip užtikrinimo priemonė.

14.         Kredito įstaigos gali pripažinti tinkama užtikrinimo priemone įkeistas Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas, susijusias su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kuriame savininkas apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo, jei tenkinamos šios sąlygos.

15.         Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti kredito įstaigoms pripažinti tinkama užtikrinimo priemone įkeistas Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas, susijusias su įkeičiant komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, jei tenkinamos šios sąlygos.

16.         Kompetentingos institucijos gali atsisakyti reikalavimo kredito įstaigoms laikytis 13 punkto b sąlygos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms, kai tas turtas yra tos valstybės narės teritorijoje, jei kompetentingos institucijos turi įrodymų, kad tokio turto rinka yra gerai išvystyta, turi ilgalaikes tradicijas ir pasižymi pakankamai mažu nuostolių lygiu, kad būtų galima pateisinti tokį veiksmą. Tai nedraudžia valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios netaiko šio reikalavimo atsisakymo, pripažinti tinkamu gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kuris kitoje valstybėje pripažintas tinkamu pagal atsisakymo principą. Valstybės narės viešai atskleidžia, kaip jos taiko šį atsisakymą.

17.         Valstybių narių kompetentingos institucijos gali atsisakyti reikalavimo jų įstaigoms laikytis 13 punkto b sąlygos komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, esančiam tos valstybės narės teritorijoje, jei kompetentingos institucijos turi įrodymų, kad tokio turto rinka yra gerai išvystyta, turi ilgalaikes tradicijas ir kad nuostolių, patiriamų dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, lygis atitinka šias sąlygas:

a)      nuostoliai iki 50 % rinkos vertės (arba, jei taikytina, 60 % hipotekinės vertės, jei pirmoji vertė mažesnė už antrąją) bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos;

b)      bendrieji nuostoliai, patiriami iš skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % negrąžintų paskolų sumos.

18.         Jeigu tam tikrais metais neįvykdoma kuri nors iš šių sąlygų, šio traktavimo nebegalima taikyti tol, kol kitais metais nebus įvykdytos sąlygos.

19.         Valstybės narės kompetentingos institucijos, kurios netaiko 17 punkte minimo atsisakymo, gali pripažinti tinkamu komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, kuris kitoje valstybėje pripažintas tinkamu pagal atsisakymo principą.

b)       Gautinos sumos

20.         Kompetentingos institucijos gali pripažinti tinkamomis užtikrinimo priemonėmis gautinas sumas, susijusias su komerciniu sandoriu arba sandoriais, kurių terminas nuo sandorio sudarymo pradžios yra ne daugiau kaip vieneri metai. Tinkamos gautinos sumos neapima gautinų sumų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, daliniu dalyvavimu ar kredito išvestinėmis priemonėmis arba sumomis, kurias skolingos kontroliuojamos šalys.

c)       Kitos fizinės užtikrinimo priemonės

21.         Kompetentingos institucijos gali pripažinti tinkamomis užtikrinimo priemonėmis kitų, nei išvardyta 13–19 punktuose, tipų fizinius objektus, jei laikomasi šių sąlygų:

a)      egzistuoja užtikrinimo priemonių perleidimo naudingu ir ekonomiškai veiksmingu būdu likvidi rinka ir

b)      egzistuoja gerai nusistovėjusios, viešai prieinamos užtikrinimo priemonių rinkos kainos. Įstaiga turi sugebėti įrodyti, kad nėra jokių požymių, kad grynosios kainos, kurias ji gauna realizavusi užtikrinimo priemonę, reikšmingai skirtųsi nuo rinkos kainų.

d)      Išperkamoji nuoma

22.         Remiantis 3 dalies 73 punkto nuostatomis, jei įvykdomi 2 dalies 11 punkte išdėstyti reikalavimai, pozicijos, atsirandančios iš sandorių, kai kredito įstaiga nuomoja turtą trečiajai šaliai, traktuojamos kaip paskolos, užtikrintos įkeistu atitinkamos tipo išnuomotu turtu.

1.4.        Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

1.4.1.     Indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės trečiosios šalies įstaigoje

23.         Trečiosios šalies įstaigose pagal įkeitimo nenumatančius susitarimus laikomi ir skolinančiai kredito įstaigai įkeisti indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės gali būti pripažįstami tinkamu kredito užtikrinimu.

1.4.2.     Gyvybės draudimo polisai, įkeisti skolinančiai kredito įstaigai

24.         Skolinančiai kredito įstaigai įkeisti gyvybės draudimo polisai gali būti pripažįstami tinkamu kredito užtikrinimu.

1.4.3.     Pagal pareikalavimą atperkamos institucijų priemonės

25.         Trečiųjų šalių institucijų išleistos priemonės, kurios bus atperkamos pagal tos institucijos pareikalavimą, gali būti pripažįstamos tinkamu kredito užtikrinimu.

2.           Netiesioginis kredito užtikrinimas

2.1.        Užtikrinimo teikėjų pripažinimas pagal visus metodus

26.         Šios šalys gali būti pripažįstamos tinkamomis netiesioginio užtikrinimo teikėjomis:

a)      centrinės valdžios ir centriniai bankai;

b)      regioninė valdžia ir vietos valdžia;

c)      daugiašaliai plėtros bankai;

d)      tarptautinės organizacijos, kai jų pozicijoms suteikiamas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

e)      valstybinio sektoriaus subjektai, kai pretenzijas jų atžvilgiu kompetentingos institucijos traktuoja kaip pretenzijas institucijoms pagal 78–83 straipsnius;

f)       institucijos;

g)      kitos įmonės, įskaitant kredito įstaigos patronuojančią įmonę, dukterinę įmonę ar susijusias įmones, kurios:

i)       turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą, kurį kompetentingos institucijos nustatė sietinu su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 78–83 straipsniuose;

ii)      kredito įstaigų, pagal riziką įvertintas pozicijas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuojančių pagal 84–89 straipsnius, atveju – neturi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimo ir jei reitinguojamos kaip pasižyminčios įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, kuri lygiavertė tikimybei, siejamai su IKVI pateiktu kredito rizikos vertinimu, kurį kompetentingos institucijos nustatė sietinu su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 78–83 straipsniuose.

27.         Kai pagal riziką įvertintos pozicijos ir tikėtinų nuostolių sumos apskaičiuojamos pagal 84–89 straipsnius, kad garantas būtų pripažintas tinkamu, jam turi būti nustatytas vidinis kredito įstaigos reitingas pagal VII priedo 4 dalies nuostatas.

28.         Taikydamos išlygą 26 punktui, valstybės narės taip pat gali pripažinti tinkamomis netiesioginio užtikrinimo teikėjomis kitas finansų įstaigas, kurioms įgaliojimus suteikia ir kurias prižiūri kompetentingos institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą ir įgaliojimų suteikimą, laikantis priežiūros reikalavimų, lygiaverčių kredito įstaigoms taikomiems reikalavimams.

3.           Kredito išvestinių priemonių tipai

29.         Toliau išvardijami kredito išvestinių priemonių tipai ir priemonės, kurios gali būti sudarytos iš tokių kredito išvestinių priemonių, arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertės priemonės gali būti pripažintos tinkamomis:

a)      kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai;

b)      apsikeitimo grąžomis sandoriai;

c)      su kreditu susiję vekseliai neviršijant jų apsaugos pinigais dydžio.

30.         Kai kredito įstaiga įsigyja kredito užtikrinimą apsikeitimo grąžomis sandorio keliu ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas apskaito kaip grynąsias pajamas, tačiau neapskaito turto vertės sumažėjimo tarpusavio įskaitos būdu (sumažinant tikrąją vertę arba pridedant prie rezervų), kredito užtikrinimas nepripažįstamas.

3.1.        Vidaus apsidraudimo sandoriai

31.         Kai kredito įstaiga vykdo vidaus apsidraudimo sandorį naudodama kredito išvestines priemones, t. y. į prekybos knygą įtrauktomis kredito išvestinėmis priemonėmis apsaugo pozicijos kredito riziką bankinėje knygoje, kad užtikrinimas būtų pripažintas šio priedo tikslams, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai ar šalims. Tokiais atvejais, jei toks perkėlimas atitinka šiame priede išdėstytus kredito rizikos mažinimo pripažinimui taikomus reikalavimus, taikomos 3–6 dalyse aprašytos pagal riziką įvertintų pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumų, kai įsigyjamas netiesioginis kredito užtikrinimas, apskaičiavimo taisyklės.

2 dalis. Minimalūs reikalavimai

1.           Kredito įstaiga turi įtikinti kompetentingas institucijas, kad ji turi tinkamus rizikos valdymo procesus, leidžiančius kontroliuoti riziką, kurią kredito įstaiga gali patirti taikydama kredito rizikos mažinimo praktiką.

2.           Nepaisant taikomų kredito rizikos mažinimo priemonių, į kurias buvo atsižvelgta skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas ir, jei tai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, kredito įstaigos ir toliau atlieka visapusišką bazinės pozicijos kredito rizikos vertinimą ir kompetentingoms institucijoms gali įrodyti šio reikalavimo laikymąsi. Atpirkimo sandorių ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių atveju tik šio punkto tikslams bazinė pozicija laikoma lygia grynajai pozicijos sumai.

1.           Tiesioginis kredito užtikrinimas

1.1.        Kiti balansiniai įskaitymo sandoriai (neapimantys pagrindinių įskaitymo sandorių, apimančių atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius)

3.           Kad kiti balansiniai įskaitymo sandoriai (neapimantys pagrindinių įskaitymo sandorių, apimančių atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius) būtų pripažinti 90–93 straipsnių tikslams, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

a)      jie turi būti gerai teisiškai pagrįsti ir teisiškai įgyvendinami pagal taikytinus įstatymus, įskaitant sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais;

b)      kredito įstaiga turi turėti galimybę bet kuriuo metu nustatyti turtą ir įsipareigojimus, kuriems taikoma įskaitymo sandorių sutartis;

c)      kredito įstaiga turi stebėti ir kontroliuoti riziką, susijusią su kredito užtikrinimo nutraukimu;

d)      kredito įstaiga turi stebėti ir kontroliuoti visų susijusių pozicijų grynąją vertę.

1.2.        Pagrindiniai įskaitymo sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

4.           Kad pagrindiniai įskaitymo sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, būtų pripažinti 90–93 straipsnių tikslams, jie:

a)      yra gerai teisiškai pagrįsti ir teisiškai įgyvendinami pagal taikytinus įstatymus, įskaitant sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais;

b)      įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įskaitant sandorio šalies bankroto ar nemokumo atvejus, įsipareigojimų nepažeidžiančiai šaliai suteikia teisę nutraukti ir laiku užbaigti visus pagal sutartį numatytus sandorius;

c)      pagal pagrindinę sutartį užbaigto sandorio atveju numatyti pajamų ir nuostolių tarpusavio įskaitymą, kad viena šalis būtų skolinga kitai šaliai tik vieną gryną sumą.

5.           Be to, yra įvykdyti 6 punkte išdėstyti minimalūs reikalavimai finansinių užtikrinimo priemonių pripažinimui pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

1.3.        Finansinės užtikrinimo priemonės

1.3.1.     Minimalūs reikalavimai finansinių užtikrinimo priemonių pripažinimui pagal visus požiūrius ir metodus

6.           Kad finansinės užtikrinimo priemonės ir auksas būtų pripažinti, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

a)      maža koreliacija;

Įsipareigojančiojo asmens kredito kokybė ir užtikrinimo priemonės vertė negali turėti reikšmingos teigiamos koreliacijos.

Įsipareigojančiojo asmens arba bet kurio su juo susijusios grupės vieneto išleisti vertybiniai popieriai netinkami.

b)      Teisinis tikrumas

Kredito įstaigos įvykdo bet kuriuos sutartinius arba teisės aktų nustatytus reikalavimus, taikomus susitarimams dėl užtikrinimo priemonių, ir imasi visų reikiamų žingsnių, kad užtikrintų susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdymą, laikantis įstatymų, taikytinų jų interesams užtikrinimo priemonių atžvilgiu.

Kredito įstaigos yra atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtina tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdomumą visose susijusiose jurisdikcijose. Prireikus jos pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų įvykdomumo tęstinumą.

c)      Veiklai taikomi reikalavimai

Susitarimai dėl užtikrinimo priemonių tinkamai dokumentuojami, yra numatyta aiški ir patikima užtikrinimo priemonės likvidavimo laiku procedūra.

Kredito įstaigos taiko patikimas rizikos kontroliavimo procedūras ir procesus iš užtikrinimo naudojimo atsirandančiai rizikai kontroliuoti, įskaitant nepavykusio arba sumažėjusio kredito užtikrinimo riziką, vertinimo riziką, su kredito užtikrinimo nutraukimu susijusią riziką bei koncentracijos riziką, atsirandančią dėl užtikrinimo naudojimo ir sąveikos su bendruoju kredito įstaigos rizikos portfeliu.

Kredito įstaiga turi dokumentuotą politiką ir praktiką pripažįstamų užtikrinimo priemonių tipų ir vertės atžvilgiu.

Kredito įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės rinkos vertę ir atitinkamai perkainoja ją ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius ir kai tik kredito įstaiga turi pagrindo tikėti, kad jos rinkos vertė reikšmingai sumažėjo.

Kai užtikrinimo priemonė yra trečiųjų šalių rankose, kredito įstaigos turi imtis pagrįstų žingsnių, siekdamos užtikrinti, kad trečioji šalis tą užtikrinimo priemonę atskirtų nuo savo turto.

1.3.2.     Papildomi minimalūs reikalavimai, taikomi finansinių užtikrinimo priemonių pripažinimui pagal paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

7.           Be 6 punkte išdėstytų reikalavimų, kad finansinė užtikrinimo priemonė būtų pripažinta pagal paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos turi būti bent jau tokios pačios trukmės kaip ir likęs pozicijos terminas.

1.4.        Minimalūs reikalavimai įkeisto nekilnojamojo turto pripažinimui

8.           Kad įkeistas nekilnojamasis turtas būtų pripažintas, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

a)      Teisinis tikrumas

Hipoteka arba įkeitimas yra teisiškai įvykdomi visose atitinkamose jurisdikcijose ir yra tinkamai ir laiku pateikiami. Susitarimai numato galiojančią kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę (t. y. yra įvykdyti visi teisiniai reikalavimai turto įkeitimui). Užtikrinimo sutartis ir ją pagrindžiantis teisinis procesas kredito įstaigai suteikia galimybę per protingą laikotarpį atgauti užtikrinimo vertę.

b)      Turto verčių stebėsena

Turto vertė stebima reguliariai, ne rečiau kaip kartą kiekvienais metais. Stebėsena atliekama dažniau, kai žymiai pasikeičia rinkos sąlygos. Turto vertei stebėti ir turtui, kurį reikia perkainoti, nustatyti gali būti taikomi statistiniai metodai. Kai informacija rodo, kad turto vertė galėjo reikšmingai sumažėti palyginti su bendromis rinkos kainomis, turto vertinimą atlieka nepriklausomas vertintojas. Kai paskolos vertė viršija 3 milijonus eurų arba 5 % kredito įstaigos nuosavų lėšų, nepriklausomas vertintojas įvertina turtą bent kartą per trejus metus.

Nepriklausomas vertintojas – tai asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją, sugebėjimus ir patirtį, kad galėtų atlikti vertinimą, ir nepriklausomas nuo kredito sprendimų proceso.

c)      Dokumentavimas

Kredito įstaigos pripažįstamo įkeisto gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto tipai ir jos skolinimo politika šiais klausimais yra aiškiai dokumentuoti.

d)      Draudimas

Kredito įstaigos turi procedūras, kuriomis stebi, kad turtas, įkeistas kaip užtikrinimas, būtų tinkamai apdraustas žalos atvejais.

1.5.        Minimalūs reikalavimai įkeistų gautinų sumų pripažinimui

9.           Įkeistos gautinos sumos pripažįstamos, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)      Teisinis tikrumas

i)       Teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis suteikiama užtikrinimo priemonė, yra patikimas ir veiksmingas bei užtikrina, kad skolintojas turi aiškias teises į įplaukas.

ii)      Kredito įstaigos turi imtis visų žingsnių, kad įvykdytų vietos reikalavimus, taikomus kreditoriaus teisėms į turtą, kurio įkeitimu užtikrinama prievolė, įgyvendinamumui. Aukščiausias prioritetas teikiamas skolintojo pretenzijoms į užtikrinimo priemonę, atsižvelgiant į nacionalinę nuožiūros teisę leisti, kad tokios pretenzijos būtų laikomos pirmenybę turinčių kreditorių pretenzijomis, numatytomis įstatymų arba jų įgyvendinimo nuostatose.

iii)     Kredito įstaigos yra atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtina tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdomumą visose susijusiose jurisdikcijose.

iv)     Susitarimai dėl užtikrinimo priemonių tinkamai dokumentuojami, yra numatyta aiški ir patikima užtikrinimo priemonės atsiėmimo laiku procedūra. Kredito įstaigų procedūros užtikrina, kad laikomasi visų sąlygų, kurios keliamos kliento įsipareigojimų neįvykdymo paskelbimui ir užtikrinimo priemonės savalaikiam atsiėmimui. Skolininko finansinių sunkumų ar įsipareigojimų neįvykdymo atveju kredito įstaiga gali teisėtai parduoti ar perleisti gautinas sumas kitoms šalims be įsipareigojančiųjų asmenų, kuriems priskiriamos gautinos sumos, sutikimo.

b)      Rizikos valdymas

i)       Kredito įstaiga privalo turėti pagrįstą procesą su gautinomis sumomis siejamai kredito rizikai nustatyti. Toks procesas, be kita ko, apima skolininko veiklos ir ūkio šakos bei klientų, su kuriais skolininkas turi verslo ryšių, tipų analizę. Kai kredito įstaiga pasitiki skolininku nustatant klientų kredito riziką, kredito įstaiga turi peržiūrėti skolininko kreditavimo praktiką, kad išsiaiškintų jos tvirtumą ir patikimumą.

ii)      Skirtumas tarp pozicijos sumos ir gautinų sumų vertės turi būti nustatytas atsižvelgiant į visus lemiamus veiksnius, įskaitant išieškojimo sąnaudas, koncentraciją atskiro skolininko įkeistų gautinų sumų grupėje ir galimą koncentracijos riziką visų kredito įstaigos pozicijų, kurių neapima bendroji kredito įstaigos metodika, atžvilgiu. Kredito įstaiga turi užtikrinti gautinoms sumoms tinkamą nenutrūkstamą stebėsenos procesą. Stebima, kad būtų laikomasi kredito įstaigos bendrųjų koncentracijos ribų. Be to, reguliariai peržiūrima, kaip laikomasi paskolos sutartyje numatytų sąlygų, aplinkosaugos apribojimų ir kitų teisinių reikalavimų.

iii)     Skolininko įkeistos gautinos sumos yra diversifikuojamos ir nėra per daug susijusios su skolininku. Esant reikšmingai teigiamai koreliacijai, nustatant skirtumą visai užtikrinimo priemonių grupei, atsižvelgiama į susijusios rizikos rūšis.

iv)     Iš su skolininku susijusių įmonių (įskaitant pavaldžias įmones ar darbuotojus) gautinos sumos nepripažįstamos rizikos mažinimo priemonėmis.

v)      Kredito įstaiga turi dokumentuotą procesą gautinų sumų mokėjimui išieškoti kritinėse situacijose. Kredito įstaiga turi reikiamas sąlygas išieškojimui, net jei ir ji paprastai pasitiki skolininku šiuo aspektu.

1.6.        Minimalūs reikalavimai kitų fizinių užtikrinimo priemonių pripažinimui

10.         Kitos fizinės užtikrinimo priemonės pripažįstamos, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)      Susitarimai dėl užtikrinimo priemonių yra teisiškai įgyvendinami pagal taikytinus įstatymus ir suteikia kredito įstaigai galimybę per protingą laikotarpį atgauti turto vertę.

b)      Išskyrus tik 9 punkto a papunkčio ii įtraukoje paminėtas leidžiamas ankstesnes pretenzijas, leidžiamos tik pirmos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės į užtikrinimo priemonę arba užtikrinimo priemonės įkeitimas. Taigi kredito įstaiga turi prioriteto teisę visų kitų skolintojų atžvilgiu į pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės.

c)      Turto vertė stebima reguliariai, ne rečiau kaip kartą kiekvienais metais. Stebėseną reikia atlikti dažniau, kai žymiai pasikeičia rinkos sąlygos.

d)      Į paskolos sutartį įtraukti išsamūs užtikrinimo priemonės aprašymai bei detalios perkainojimo atlikimo būdo ir dažnumo instrukcijos.

e)      Kredito įstaigos pripažįstamų fizinių užtikrinimo priemonių tipai bei jos taikoma politika ir praktika sumų, atitinkančių kiekvieno tipo užtikrinimo priemones atsižvelgiant į pozicijos sumą, atžvilgiu yra aiškiai dokumentuojama jos vidaus kredito politikoje ir procedūrose, kurias galima patikrinti.

f)       Kredito įstaigos taikoma sandorių struktūros kredito politika numato reikalavimus užtikrinimo priemonėms atsižvelgiant į pozicijos sumą, gebėjimą lengvai likviduoti užtikrinimo priemonę, gebėjimą objektyviai nustatyti kainą arba rinkos vertę, dažnumą, kokiu galima nesunkiai nustatyti vertę (įskaitant specialisto vertinimą), ir užtikrinimo priemonės vertės nepastovumą.

g)      Atliekant vertinimą ir perkainojimą, visapusiškai atsižvelgiama į bet kurį užtikrinimo priemonės pablogėjimą ar nusidėvėjimą. Atliekant vertinimą ir perkainojimą, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į laiko poveikį užtikrinimo priemonėms, kurios kinta atsižvelgiant į tendencijas ir laiką.

h)      Kredito įstaiga turi turėti teisę fiziškai tikrinti turtą. Kredito įstaiga turi politiką ir procedūras, kuriais įgyvendinama tokia jos teisė atlikti fizinį patikrinimą.

i)       Kredito įstaiga turi turėti procedūras, leidžiančias stebėti, kad užtikrinimui naudojamas turtas yra tinkamai apdraustas žalos atvejais.

1.7.        Minimalūs reikalavimai, kad nuomos pozicijas būtų galima laikyti užtikrintomis

11.         Iš nuomos sandorių atsirandančios pozicijos laikomos užtikrintomis atitinkamu įkeistu išnuomotu turtu, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)      įvykdomos 8 arba 10 punkte – atitinkamai pagal situaciją – išdėstytos išnuomoto turto pripažinimo užtikrinimo priemone sąlygos;

b)      nuomotojas patikimai valdo riziką, susijusią su turto vieta, panaudojimu, amžiumi ir planuojamu senėjimu;

c)      yra tvirtas teisinis pagrindas, nustatantis skolintojo teisėtą nuosavybės teisę į turtą ir gebėjimą laiku pasinaudoti savo, kaip savininko, teisėmis;

d)      skirtumas tarp fizinio turto vieneto nusidėvėjimo normos ir nuomos įmokų amortizacijos normos neturi būti toks didelis, kad pernelyg padidintų išnuomotam turtui priskiriamą kredito rizikos mažėjimą.

1.8.        Minimalūs reikalavimai kito tiesioginio kredito užtikrinimo pripažinimui

1.8.1.     Indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės trečiosios šalies įstaigose

12.         1 dalies 23 punkte minimas užtikrinimas traktuojamas taip, kaip aprašyta 3 dalies 80 punkte, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)      skolininko pretenzija trečiosios šalies institucijai yra atvirai įkeista arba perleista skolinančiajai kredito įstaigai;

b)      trečiosios šalies institucijai yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą;

c)      gavusi pranešimą, trečiosios šalies institucija gali mokėti įmokas tik skolinančiajai kredito įstaigai arba kitoms šalims, gavusi skolinančiosios kredito įstaigos sutikimą.

d)      Įkeitimas arba perleidimas yra besąlyginis ir neatšaukiamas.

1.8.2.     Gyvybės draudimo polisai, įkeisti skolinančiajai kredito įstaigai

13.         Skolinančiajai kredito įstaigai įkeisti gyvybės draudimo polisai pripažįstami, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)      įmonė, teikianti gyvybės draudimo paslaugas, gali būti pripažinta tinkama netiesioginio užtikrinimo teikėja pagal 1 dalies 26 punktą;

b)      gyvybės draudimo polisas yra atvirai įkeistas arba perleistas skolinančiajai kredito įstaigai;

c)      įmonei, teikiančiai gyvybės draudimo paslaugas, yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą, ir todėl be skolinančiosios kredito įstaigos sutikimo ji negali atšaukti sutarties arba mokėti pagal sutartį mokėtinų sumų;

d)      polisas turi turėti nurodytą išperkamąją sumą, kurios negalima sumažinti;

e)      skolininkui nevykdant įsipareigojimų, skolinančioji kredito įstaiga turi turėti teisę atšaukti polisą ir laiku gauti išperkamąją sumą;

f)       skolinančiajai kredito įstaigai pranešama apie bet kuriuos atvejus, kai poliso turėtojas nemoka įmokų pagal polisą;

g)      kredito užtikrinimas turi būti numatytas visam paskolos terminui;

h)      įkeitimas turi būti teisiškai įgyvendinamas visose atitinkamose jurisdikcijose.

2.           Netiesioginis kredito užtikrinimas ir su kreditu susiję vekseliai

2.1.        Bendri reikalavimai garantijoms ir kredito išvestinėms priemonėms

14.         Remiantis 16 punktu, kredito užtikrinimas, kylantis iš garantijos arba kredito išvestinės priemonės, pripažįstamas, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)      kredito užtikrinimas yra tiesioginis;

b)      kredito užtikrinimo apimtis yra aiškiai apibrėžta ir neginčijama;

c)      kredito užtikrinimo sutartyje nėra nė vienos sąlygos, kurios įvykdymo skolintojas negalėtų tiesiogiai kontroliuoti, kuri:

i)       užtikrinimo teikėjui leistų vienašališkai atšaukti užtikrinimą;

ii)      padidintų galiojančią užtikrinimo savikainą dėl užtikrintos pozicijos mažėjančios kredito kokybės;

iii)     galėtų trukdyti užtikrinimo teikėjui būti įsipareigojusiam laiku išmokėti išmoką, jei pradinis įsipareigojantysis asmuo laiku nesumoka bet kurių mokėtinų įmokų; arba

iv)     galėtų leisti, kad užtikrinimo teikėjas sumažintų kredito užtikrinimo terminą.

d)      Ji turi būti teisiškai įgyvendinama visose atitinkamose jurisdikcijose.

2.1.1.     Veiklai taikomi reikalavimai

15.         Kredito įstaiga įtikina prižiūrinčią instituciją, kad ji turi sistemas, leidžiančias valdyti galimą rizikos, atsirandančios dėl kredito įstaigos naudojamų garantijų ar kredito išvestinių priemonių, koncentraciją. Kredito įstaiga turi sugebėti pademonstruoti, kaip jos garantijų ar kredito išvestinių priemonių naudojimo strategija yra susijusi su jos bendrojo rizikos portfelio valdymu.

2.2.        Aukščiausiosios valdžios ir kitos valstybinio sektoriaus sandorio šalies garantijos

16.         Kai poziciją užtikrina garantija, kuri pati yra garantuota centrinės valdžios arba centrinio banko, regioninės ar vietos valdžios, kai pretenzijos jų atžvilgiu traktuojamos kaip pretenzijos aukščiausiajai valdžiai, kurios jurisdikcijoje jie yra įsteigti pagal 78–83 straipsnius, daugiašalio plėtros banko, kuriam taikomas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius, arba valstybinio sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu traktuojamos kaip pretenzijos kredito įstaigoms pagal 78–83 straipsnius, pozicija gali būti laikoma užtikrinta to subjekto suteikta garantija su sąlyga, kad įvykdytos šios sąlygos:

a)      garantijos garantija apima visus pretenzijos kredito rizikos elementus;

b)      ir bazinė garantija, ir garantijos garantija atitinka 14, 15 ir 17 punktuose išdėstytus reikalavimus garantijoms, išskyrus tai, kad garantijos garantija nėra tiesioginė;

c)      kompetentingai institucijai įrodyta, kad draudimas yra patikimas ir kad nėra jokių ankstesnių laikotarpių įrodymų, kad garantijos garantijos draudimo suma yra mažesnė už lygiavertę to subjekto tiesioginės garantijos sumą.

2.3.        Papildomi reikalavimai garantijoms

17.         Garantija pripažįstama, jei įvykdytos ir šios sąlygos:

a)      tam tikro nustatyto sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokėjimo atveju skolinančioji kredito įstaiga turi teisę atitinkamu laiku reikalauti, kad garantas sumokėtų bet kurias sumas, mokėtinas pagal pretenziją, kuriai suteiktas užtikrinimas. Neatsižvelgiant į tai, ar garantas sumokėjo, skolinančioji kredito įstaiga turi teisę pirmiausia reikalauti, kad įsipareigojantysis asmuo įvykdytų savo įsipareigojimus.

b)      Garantija yra aiškiai dokumentuotas garanto prisiimtas įsipareigojimas.

c)      Remiantis kitu sakiniu, garantija apima visų mokėjimų, kuriuos įsipareigojantysis asmuo turi sumokėti ryšium su pretenzija, rūšis. Kai į garantiją neįtraukiami tam tikri mokėjimų tipai, pripažinta garantijos vertė koreguojama, kad atspindėtų užtikrinimo priemonės sumos limitą.

18.         Jei garantijos teikiamos pagal abipusių garantijų schemas, kurias šiam tikslui pripažįsta kompetentinga institucija, arba jei tokias garantijas arba tokių garantijų garantijas suteikia 16 punkte minimi subjektai, a papunktyje minimi reikalavimai gali būti laikomi įvykdytais, kai tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)      kompetentingos institucijos yra įsitikinusios, kad skolinančioji kredito įstaiga turi teisę laiku gauti išankstinį mokėjimą iš garanto, apskaičiuotą taip, kad atspindėtų patikimą ekonominių nuostolių sumos įvertį, įskaitant nuostolius, kurie atsiranda dėl palūkanų ar kitų įmokų, kurias skolininkas yra įsipareigojęs mokėti, nemokėjimo, kai tikėtina, kad tokius nuostolius gali patirti skolinančioji kredito įstaiga, proporcingai garantijos draudimo sumai;

b)      kitais atžvilgiais kompetentingos institucijos yra įsitikinusios garantijos teikiama apsauga nuostolių atvejais, įskaitant nuostolius, atsirandančius dėl palūkanų ar kitų įmokų, kurias skolininkas yra įsipareigojęs mokėti, nemokėjimo.

2.4.        Papildomi reikalavimai kredito išvestinėms priemonėms

19.         Kredito išvestinės priemonės pripažįstamos, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)      remiantis b papunkčiu, kredito įvykiai, nurodyti kaip kredito išvestinė priemonė, apima bent jau tokius atvejus:

i)       nesugebėjimas sumokėti sumų, mokėtinų pagal tokio nesugebėjimo metu galiojančių bazinių pozicijų sąlygas (numatant lengvatinį laikotarpį, kuris beveik lygus arba trumpesnis už bazinės pozicijos lengvatinį laikotarpį); ir

ii)      įsipareigojančiojo asmens bankrutavimas, nemokumas ar negalėjimas sumokėti savo skolų ar jo veiklos sutrikimai arba raštiškas prisipažinimas, kad jis iš esmės negali sumokėti savo skolų, kai jos tampa mokėtinos, ir panašūs įvykiai;

iii)     bazinės pozicijos restruktūrizavimas, apimantis pagrindinės sumos, palūkanų arba įmokų dovanojimą ar atidėjimą kredito nuostolio atveju (t. y. pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytos vertės koregavimo ar panašaus debeto atveju).

b)      Kai kredito įvykiai, nurodyti kaip kredito išvestinė priemonė, neapima bazinės pozicijos restruktūrizavimo, kaip aprašyta a papunkčio trečiojoje įtraukoje, kredito užtikrinimas vis tiek gali būti pripažintas sumažinus jo vertę, kaip nurodyta 3 dalies 84 punkte.

c)      Jei kredito išvestinės priemonės numato atsiskaitymą pinigais, nuostolių patikimumui vertinti yra numatytas patikimas vertinimo procesas. Aiškiai nurodomas laikotarpis, per kurį galima gauti bazinės pozicijos vertinimus po kredito įvykio.

d)      Jei atsiskaitymui reikalaujama, kad būtų numatytos užtikrinimo pirkėjo teisės ir galimybės perleisti bazinę poziciją užtikrinimo teikėjui, bazinės pozicijos sąlygos numato, kad negalima nepagrįstai sulaikyti jokio tokiam perleidimui reikiamo sutikimo.

e)      Aiškiai nurodoma šalių, atsakingų už nustatymą, ar įvyko kredito įvykis, tapatybė. Šis nustatymas nėra vien tik užtikrinimo pardavėjo atsakomybė. Užtikrinimo pirkėjas turi teisę (galimybę) informuoti užtikrinimo teikėją apie kredito įvykio atsiradimą.

20.         Kredito išvestinės priemonės atveju nesutapimas tarp bazinės pozicijos ir referentinės pozicijos (t. y. įsipareigojimo, naudojamo nustatyti atsiskaitymo vertę pinigais arba perduodamą įsipareigojimą) arba tarp bazinės pozicijos ir įsipareigojimo, naudojamo nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, leistinas tik tada, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)      referentinė pozicija arba įsipareigojimas, naudojamas nustatyti, ar įvyko kredito įvykis – žiūrint pagal situaciją – vertinami vienodai (pari passu) arba žemiau nei bazinė pozicija;

b)      bazinės pozicijos ir referentinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo nustatyti, ar įvyko kredito įvykis – žiūrint pagal situaciją – įsipareigojantysis asmuo yra tas pats (t. y. tas pats juridinis asmuo), taip pat yra numatyti teisiškai įgyvendinami sutarties straipsniai, numatantys kryžminio neįvykdymo arba pagreitinimo atvejus.

3 dalis. Kredito rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas

1.           Vadovaujantis 4–6 dalimis, kai tenkinamos 1 ir 2 dalių nuostatos, pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas pagal 1 poskirsnio 78–83 straipsnius ir pagal riziką įvertintų pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas pagal 84–89 straipsnius gali būti pakeistas pagal šios dalies nuostatas.

2.           Pinigai, vertybiniai popieriai ar biržos prekės, įsigyti, pasiskolinti arba gauti pagal atpirkimo sandorį arba pagal vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, laikomi užtikrinimo priemonėmis.

1.           Tiesioginis kredito užtikrinimas

1.1.        Su kreditu susiję vekseliai

3.           Investicijos į skolinančios kredito įstaigos išleistus su kreditu susijusius vekselius gali būti laikomos piniginėmis užtikrinimo priemonėmis.

1.2.        Balansiniai įskaitymo sandoriai

4.           Paskolos ir indėliai skolinančioje kredito įstaigoje, kuriems taikomi balansiniai įskaitymo sandoriai, turi būti laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis.

1.3.        Pagrindiniai įskaitymo sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

1.3.1.     Visiškai koreguotos pozicijos vertės apskaičiavimas

a)           Taikant „standartinių“ nepastovumo korekcijų arba „savų įverčių“ nepastovumo korekcijų metodus,

5.           remiantis 12–22 punktais, apskaičiuojant visiškai koreguotą pozicijos vertę (E*) pozicijoms, kurioms taikoma atitinkama pagrindinio įskaitymo sandorio sutartis, apimanti atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, taikytinos nepastovumo korekcijos apskaičiuojamos remiantis toliau išdėstytu būdu taikant arba standartinių nepastovumo korekcijų, arba savų įverčių nepastovumo korekcijų metodus, kaip aprašoma 35–60 punktuose išsamiajam finansinės užtikrinimo priemonės metodui. Taikant savų įverčių metodą, galioja tos pačios sąlygos ir reikalavimai kaip ir pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

6.           Kiekvienam vertybinių popierių tipui grynoji pozicija apskaičiuojama iš to tipo paskolintų, parduotų arba pagal pagrindinį įskaitymo sandorį pateiktų vertybinių popierių bendrosios vertės atimant visą to tipo vertybinių popierių, paskolintų, įsigytų ar gautų pagal sutartį, vertę.

7.           6 punkte vertybinių popierių tipas – tai vertybiniai popieriai, kuriuos išleido tas pats emitentas, kurių emisijos datos yra tokios pačios, kurių terminai yra tokie patys, kuriems taikomi tie patys terminai ir sąlygos bei kuriems taikomas tas pats likvidavimo laikotarpis, kaip nurodyta 35–60 punktuose.

8.           Grynoji pozicija bet kuria valiuta, išskyrus pagrindinio įskaitymo sandorio atsiskaitymo valiutą, apskaičiuojama iš visos ta valiuta išreikštos paskolintų, parduotų ar pagal pagrindinį įskaitymo sandorį perleistų vertybinių popierių bendrosios vertės, prie jos pridėjus ta valiuta išreikštą paskolintą arba pagal sutartį perduotą sumą, atimant visos ta valiuta išreikštos vertybinių popierių, pasiskolintų, įsigytų ar pagal sutartį gautų, vertės ir ta valiuta išreikštos pasiskolintos arba pagal sutartį gautos sumos sumą.

9.           Tam tikro tipo vertybiniams popieriams arba pinigų pozicijai tinkama nepastovumo korekcija taikoma teigiamai arba neigiamai to tipo vertybinių popierių grynajai pozicijai.

10.         Užsienio valiutos kurso rizikos (fx) nepastovumo korekcija taikoma grynajai teigiamai arba neigiamai pozicijai kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio įskaitymo sandorio atsiskaitymo valiutą.

11.         E* apskaičiuojamas pagal šią formulę:

E* = max {0, [(∑(E) - ∑(C)) + ∑(|grynoji pozicija kiekvieno tipo vertybiniams popieriams| x Hsec) + + (∑|Efx| x Hfx)]}

Kai pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal 78–83 straipsnius, E yra pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai pagal sutartį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo.

Kai pagal riziką įvertintos pozicijos ir tikėtinų nuostolių sumos apskaičiuojamos pagal 84–89 straipsnius, E yra pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai pagal sutartį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo.

C yra pasiskolintų, įsigytų arba gautų vertybinių popierių arba biržos prekių vertė arba kiekvienos tokios pozicijos atžvilgiu pasiskolintų ar gautų pinigų suma.

∑(E) – tai visų E pagal sutartį suma.

∑(C) – tai visų C pagal sutartį suma.

Efx yra grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija tam tikra valiuta, išskyrus sandorio sutarties atsiskaitymo valiutą, kaip apskaičiuojama pagal 8 punktą.

Hsec yra nepastovumo korekcija, taikytina tam tikro tipo vertybiniams popieriams.

Hfx yra užsienio valiutos kurso nepastovumo korekcija.

E* yra visiškai koreguota pozicijos vertė.

b)           Taikant vidaus modelių metodą

12.         Kaip alternatyvą standartinių nepastovumo korekcijų metodui arba savų įverčių nepastovumo korekcijų metodui, apskaičiuojant visiškai koreguotą pozicijos vertę (E*), atsirandančią taikant atitinkamą pagrindinio įskaitymo sandorio sutartį, apimančią atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, išskyrus išvestinius sandorius, kredito įstaigoms gali būti leidžiama taikyti vidaus modelių metodus, kurie atsižvelgia į koreliacijos tarp vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikytina pagrindinio įskaitymo sandorio sutartis, poveikį bei į susijusių priemonių likvidumą. Šiame metode taikomi vidaus modeliai pateikia galimo neužtikrintos pozicijos vertės pokyčio įvertį (∑E - ∑C).

13.         Kredito įstaiga gali pasirinkti taikyti vidaus modelių metodą neatsižvelgiant į tai, kurį kredito rizikos metodą ji pasirinko: standartizuotą metodą ar vidaus reitingais pagrįstą (IRB Foundation Approach) metodą. Tačiau jei kredito įstaiga ketina taikyti vidaus modelių metodą, ji turi jį taikyti visoms sandorio šalims ir vertybiniams popieriams, išskyrus nereikšmingus portfelius, kuomet ji gali taikyti standartinių nepastovumo korekcijų metodą arba savų įverčių nepastovumo korekcijų metodą, kaip aprašoma 5–11 punktuose.

14.         Vidaus modelių metodą gali taikyti tos kredito įstaigos, kurios pagal Direktyvos [93/6/EEB] V priedą yra gavusios vidaus rizikos valdymo modelio pripažinimą.

15.         Kredito įstaigos, kurios nėra gavusios priežiūrinio pripažinimo, leidžiančio taikyti tokį modelį pagal Direktyvą 93/6/EEB, gali kreiptis į kompetentingas institucijas, kad šiuose punktuose išdėstytiems tikslams gautų vidaus rizikos vertinimo modelio pripažinimą.

16.         Pripažinimas suteikiamas tik tada, kai kompetentinga institucija yra įsitikinusi, kad kredito įstaigos rizikos valdymo sistema, skirta valdyti riziką, atsirandančią dėl pagrindinių įskaitymo sandorių, yra konceptualiai patikima ir įgyvendinama principingai bei kad laikomasi ypač šių kokybės standartų:

a)      vidaus rizikos vertinimo modelis, taikomas galimam sandorių kainos nepastovumui apskaičiuoti, yra glaudžiai integruotas į kredito įstaigos kasdienio rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas kredito įstaigos vadovybei teikti informaciją apie rizikos pozicijas;

b)      kredito įstaigoje veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vadovybei. Skyrius turi būti atsakingas už įstaigos rizikos valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą. Jis kasdien rengia ir analizuoja ataskaitas apie rizikos vertinimo modelio rezultatus ir atitinkamas priemones, taikytinas atsižvelgiant į pozicijos apribojimus;

c)      rizikos kontrolės skyriaus kasdien parengtas ataskaitas peržiūri atitinkamo rango vadovybė, turinti pakankamai įgaliojimų sumažinti prisiimtas pozicijas arba bendrą rizikos poziciją;

d)      kredito įstaigos rizikos kontrolės skyriuje yra pakankamai darbuotojų, kvalifikuotų taikyti sudėtingus modelius;

e)      kredito įstaiga yra nustačiusi procedūras stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose išdėstytos vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su bendruoju rizikos vertinimo sistemos veikimu;

f)       kredito įstaigos modeliai turi pakankamo tikslumo vertinant riziką įrodymų, kuriuos galima pademonstruoti atliekant jos rezultatų grįžtamąjį patikrinimą naudojant mažiausiai vienerių metų duomenis;

g)      kredito įstaiga dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą. Vadovybė peržiūri tokių tikrinimų rezultatus ir atsižvelgia į juos nustatydama politiką ir apribojimus;

h)      kredito įstaiga privalo atlikti nepriklausomą savo rizikos vertinimo sistemos patikrinimą, kaip reguliaraus vidaus audito proceso dalį. Šio patikrinimo metu turi būti tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla;

i)       ne rečiau kaip kartą per metus kredito įstaiga privalo patikrinti savo rizikos valdymo sistemą.

17.         Galimam vertės pokyčiui apskaičiuoti taikomi toliau išvardyti minimalūs standartai:

a)      bent kartą per dieną apskaičiuojamas galimas vertės pokytis;

b)      99 % kvantilis, vienpusis pasikliautinasis intervalas;

c)      5 dienų lygiavertis likvidavimo laikotarpis, išskyrus kitus nei atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus su kapitalo rinka susijusius sandorius, kuomet taikomas 10 dienų lygiavertis likvidavimo laikotarpis;

d)      ne mažiau kaip vienerių metų duomenų efektyvus stebėjimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis dėl labai išaugusio kainų svyravimo;

e)      trijų mėnesių duomenų grupės patikslinimai.

18.         Kompetentingos institucijos reikalauja, kad vidaus rizikos vertinimo modelis apimtų pakankamai rizikos veiksnių, kad būtų galima atsižvelgti į visas reikšmingas kainos rizikos rūšis.

19.         Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms naudoti empirines koreliacijas tarp rizikos kategorijų ir jų viduje, jeigu jos įsitikina, kad įstaigos koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.

20.         Reikalaujama, kad vidaus modelių metodą taikanti kredito įstaiga atliktų modelio rezultatų grįžtamąjį patikrinimą, taikydama kasmet nustatomų 20 sandorio šalių imtį. Tarp šių sandorio šalių turi būti 10 didžiausiųjų, kaip nurodo kredito įstaiga pagal savą pozicijų vertinimo metodą, ir dar 10 kitų, atsitiktinai parinktų šalių. Kiekvienai dienai ir kiekvienai sandorio šaliai kredito įstaiga turėtų palyginti faktinius sandorio šalies pozicijos vertės pokyčius vienos dienos perspektyvoje su pozicijos vertės pokyčio įverčiu, apskaičiuotu pagal ankstesnės darbo dienos pabaigos duomenis taikant vidaus modelių metodą. Išimtis nustatoma kiekvienam stebėjimui, kai faktinis pozicijos pokytis viršija vidaus modelių įvertį. Atsižvelgiant į skaičių išimčių, nustatytų dvidešimties (20) sandorio šalių stebėjimuose per paskutines 250 darbo dienų (apimančias 5 000 stebėjimų), vidaus modelio rezultatų įvertis padidinamas taikant 1 lentelėje nurodytą daugiklį.

1 lentelė

Zona || Išimčių skaičius || Daugiklis

Pilkoji zona ||             0-99 ||             1

||             100-119 ||             1.13

||             120-139 ||             1.17

Geltonoji zona ||             140-159 ||             1.22

||             160-179 ||             1.25

||             180-199 ||             1.28

Raudonoji zona ||             200 ar daugiau ||             1.33

Grįžtamojo patikrinimo dalis yra tai, kad kredito įstaiga turi patvirtinti, jog išimtys nėra sukoncentruotos jos pozicijose vienos ar kelių sandorio šalių atžvilgiu.

21.         Visiškai koreguota pozicijos vertė (E*) kredito įstaigoms, taikančioms vidaus modelių metodą, apskaičiuojama pagal tokią formulę:

E* = max {0, [(∑E - ∑C) + (vidaus modelių metodo rezultato įvertis x atitinkamas daugiklis)]}.

Kai pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal 1 poskirsnio 78–83 straipsnius, E yra pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai pagal sutartį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo.

Kai pagal riziką įvertintos pozicijos ir tikėtinų nuostolių sumos apskaičiuojamos pagal 84–89 straipsnius, E yra pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai pagal sutartį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo.

C yra pasiskolintų, įsigytų arba gautų vertybinių popierių dabartinė rinkos vertė arba kiekvienos tokios pozicijos atžvilgiu pasiskolintų ar gautų pinigų suma.

∑(E) – tai visų E pagal sutartį suma.

∑(C) – tai visų C pagal sutartį suma.

22.         Apskaičiuodamos kapitalo reikalavimus pagal vidaus modelius, kredito įstaigos taiko ankstesnės darbo dienos modelio rezultatus.

1.3.2.     Pagal riziką įvertintų pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas atpirkimo sandoriams ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir (arba) kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams pagal pagrindinio įskaitymo sandorių sutartis

Standartizuotas metodas

23.         Pagal 5–22 punktus apskaičiuojama E* imama kaip sandorio šalies pozicijos vertė, kai pozicija atsiranda iš sandorių, kuriems taikomos pagrindinių įskaitymo sandorių sutartys 80 straipsnio prasme.

Vidaus reitingais pagrįstas metodas

24.         Pagal 5–22 punktus apskaičiuojama E* imama kaip sandorio šalies pozicijos vertė, kai pozicija atsiranda iš sandorių, kuriems taikomos pagrindinių įskaitymo sandorių sutartys VII priedo prasme.

1.4.        Finansinės užtikrinimo priemonės

1.4.1.     Paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

25.         Paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą galima taikyti tik tada, kai pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal 78–83 straipsnius. Kredito įstaiga negali taikyti ir paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, ir išsamiojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo.

Vertinimas

26.         Pagal šį metodą pripažintai finansinei užtikrinimo priemonei priskiriama vertė, lygi jos rinkos vertei, kaip nustatyta pagal 2 dalies 6 punktą.

Pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas

27.         Pretenzijų dalims, užtikrintoms pripažintos užtikrinimo priemonės rinkos verte, taikomas toks rizikos koeficientas, koks būtų taikomas pagal 78–83 straipsnius, jei skolintojas turėtų tiesioginę poziciją užtikrinimo priemonės atžvilgiu. Užtikrintai daliai taikomas rizikos koeficientas yra mažiausiai 20 %, išskyrus kaip nurodyta 28–30 punktuose. Likusiai pozicijos daliai skiriamas toks rizikos koeficientas, koks būtų taikomas neužtikrintai pozicijai sandorio šalies atžvilgiu pagal 78–83 straipsnius.

Atpirkimo sandoriai ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriai

28.         Jei pozicija atsiranda iš 59 ir 60 punktuose išvardytus kriterijus atitinkančių sandorių, jos užtikrintai daliai taikomas 0 % rizikos koeficientas. Jei sandorio šalis nėra pagrindinis rinkos dalyvis, taikomas 10 % rizikos koeficientas.

Nebiržiniai (OTC) išvestiniai sandoriai, kurių rinkos vertė vertinama kasdien

29.         Atsižvelgiant į užtikrinimo laipsnį, 0 % rizikos koeficientas taikomas pozicijų vertėms, nustatomoms pagal III priedą išvestinėms priemonėms, išvardytoms IV priede ir, jei kasdien atliekamas rinkos vertės vertinimas, užtikrintoms pinigais arba grynųjų pinigų atitikmens priemonėmis, jei nėra valiutų nesutapimų. Atsižvelgiant į užtikrinimo laipsnį, 10 % rizikos koeficientas taikomas tokių sandorių pozicijų vertėms, užtikrintoms centrinės valdžios ar centrinių bankų išleistais skolos vertybiniais popieriais, kuriems pagal 78–83 straipsnius taikomas 0 % rizikos koeficientas. Šiame punkte laikoma, kad „centrinės valdžios ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:

a)      regioninės valdžios arba vietos valdžios išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 78–83 straipsnius traktuojamos kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos;

b)      daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 78–83 straipsnius taikomas 0 % rizikos koeficientas;

c)      tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 78–83 straipsnius priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

Kiti sandoriai

30.         0 % rizikos koeficientas gali būti taikomas tada, kai pozicijos vertė ir užtikrinimo priemonė yra nurodytos ta pačia valiuta ir jei:

a)      arba užtikrinimo priemonė yra indėlis arba pinigų atitikmens priemonės, arba

b)      užtikrinimo priemonė yra centrinės valdžios ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal 78–83 straipsnius galima taikyti 0 % rizikos koeficientą, ir jei jos rinkos vertė buvo diskontuota 20 %.

Šiame punkte laikoma, kad centrinės valdžios arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai apima ankstesnėje antraštėje nurodytus skolos vertybinius popierius.

1.4.2.     Išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

31.         Vertinant finansinę užtikrinimo priemonę išsamiojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo tikslams, „nepastovumo korekcija“ taikoma užtikrinimo priemonės rinkos vertei, kaip toliau nurodyta 35–60 punktuose, siekiant atsižvelgti į kainos nepastovumą.

32.         Atsižvelgiant į valiutų nesutapimų traktavimą nebiržinių (OTC) išvestinių sandorių atveju, kaip aprašyta 33 punkte, kai užtikrinimo priemonė išreikšta valiuta, kuri skiriasi nuo bazinės pozicijos valiutos, valiutos nepastovumą atspindinti korekcija pridedama prie nepastovumo korekcijos, atitinkančios užtikrinimo priemonę, kaip nurodyta 35–60 punktuose.

33.         Nebiržinių (OTC) išvestinių sandorių, kuriuos apima įskaitymo sandorių sutartys, kurias pripažįsta kompetentingos institucijos pagal III priedą, atveju valiutos nepastovumą atspindinti nepastovumo korekcija taikoma tada, kai yra nesutapimas tarp užtikrinimo priemonės valiutos ir atsiskaitymo valiutų. Net tais atvejais, kai sandoriuose, kuriuos apima įskaitymo sandorių sutartys, naudojamos kelios valiutos, taikoma tik viena nepastovumo korekcija.

a)           Koreguotų verčių apskaičiavimas

34.         Visiems sandoriams, išskyrus sandorius, kuriems taikomos pripažintos pagrindinių įskaitymo sandorių sutartys (o tada taikomos 5–24 punktų nuostatos), užtikrinimo priemonės, į kurią turi būti atsižvelgta, pagal nepastovumą pakoreguota vertė apskaičiuojama toliau nurodytu būdu:

CVA = C x (1-HC-HFX).

Pozicijos, į kurią turi būti atsižvelgta, pagal nepastovumą pakoreguota vertė apskaičiuojama taip:

EVA = E x (1+HE), o nebiržinių (OTC) išvestinių sandorių atveju EVA = E.

Visiškai koreguota pozicijos vertė, atsižvelgiant tiek į užtikrinimo priemonės nepastovumą, tiek į rizikos mažinimo poveikį, apskaičiuojama taip:

E* = max {0, [EVA - CVAM]},

kai

E yra pozicijos vertė, kuri būtų nustatoma pagal 78–83 straipsnius arba pagal 84–89 straipsnius – atsižvelgiant į situaciją – jei pozicija nebūtų užtikrinta.

EVA yra pagal nepastovumą pakoreguota pozicija.

CVA yra pagal nepastovumą pakoreguota užtikrinimo priemonės vertė.

CVAM ir CVA toliau koreguojamos atsižvelgiant į bet kuriuos terminų nesutapimus laikantis 4 dalies nuostatų.

HE yra nepastovumo korekcija, atitinkanti poziciją (E), kaip apskaičiuojama pagal 35–60 punktus.

HC yra nepastovumo korekcija, atitinkanti poziciją, kaip apskaičiuojama pagal 35–60 punktus.

HFX yra nepastovumo korekcija dėl valiutų nesutapimo, apskaičiuojama pagal 35–60 punktus.

E* yra visiškai koreguota pozicijos vertė atsižvelgiant tiek į užtikrinimo priemonės nepastovumą, tiek į rizikos mažinimo poveikį.

b)           Taikytinų nepastovumo korekcijų apskaičiavimas

35.         Nepastovumo korekcijos gali būti apskaičiuojamos dviem būdais: standartinių nepastovumo korekcijų metodu arba savų įverčių nepastovumo korekcijų metodu („savų įverčių“ metodu).

36.         Kredito įstaiga gali pasirinkti taikyti standartinių nepastovumo korekcijų metodą arba savų įverčių nepastovumo korekcijų metodą neatsižvelgiant į tai, ar pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti ji pasirinko 78–83 straipsnius ar 84–89 straipsnius. Tačiau jei kredito įstaigos siekia taikyti savų įverčių metodą, jos turi jį taikyti visam priemonių tipų diapazonui, išskyrus nereikšmingus portfelius, kuomet jos gali taikyti standartinių nepastovumo korekcijų metodą.

Kai užtikrinimo priemonę sudaro kelios pripažintos užtikrinimo priemonės, nepastovumo korekcija lygi , kur ai yra i-tosios užtikrinimo priemonės santykis su užtikrinimo priemonių visuma, o Hi yra tai užtikrinimo priemonei taikoma nepastovumo korekcija.

i)            Standartinės nepastovumo korekcijos

37.         Nepastovumo korekcijos, taikytinos pagal standartinių nepastovumo korekcijų metodą (remiantis prielaida, kad kasdien atliekamas perkainojimas) yra tokios, kaip nustatyta 2–5 lentelėse.

NEPASTOVUMO KOREKCIJOS

2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas || Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos || 1 dalies 7 punkto b papunktyje išvardytų emitentų išleistų skolos vertybinių popierių nepastovumo korekcijos || 1 dalies 7 punkto c ir d papunkčiuose išvardytų emitentų išleistų skolos vertybinių popierių nepastovumo korekcijos

|| || 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%)

1 || ≤ 1 metai || 0.707 || 0.5 || 0.354 || 1.414 || 1 || 0.707

|| >1 ≤ 5 metai || 2.828 || 2 || 1.414 || 5.657 || 4 || 2.828

|| > 5 metai || 5.657 || 4 || 2.828 || 11.314 || 8 || 5.657

2-3 || ≤ 1 metai || 1.414 || 1 || 0.707 || 2.828 || 2 || 1.414

|| >1 ≤ 5 metai || 4.243 || 3 || 2.121 || 8.485 || 6 || 4.243

|| > 5 metai || 8.485 || 6 || 4.243 || 16.971 || 12 || 8.485

4 || ≤ 1 metai || 21.213 || 15 || 10.607 || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

|| >1 ≤ 5 metai || 21.213 || 15 || 10.607 || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

|| > 5 metai || 21.213 || 15 || 10.607 || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas trumpalaikio skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas || 1 dalies 7 punkto b papunktyje išvardytų emitentų išleistų skolos vertybinių popierių nepastovumo korekcijos su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais || 1 dalies 7 punkto c ir d papunkčiuose išvardytų emitentų išleistų skolos vertybinių popierių nepastovumo korekcijos su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais

|| 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%)

1 || 0.707 || 0.5 || 0.354 || 1.414 || 1 || 0.707

2-3 || 1.414 || 1 || 0.707 || 2.828 || 2 || 1.414

4 lentelė

Kiti užtikrinimo priemonių ar pozicijų tipai

|| 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 10 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%)

Pagrindinio indekso akcijos, pagrindinio indekso konvertuojamos obligacijos || 21.213 || 15 || 10.607

Kitos akcijos ar konvertuojamos obligacijos, listinguojamos pripažintose biržose || 35.355 || 25 || 17.678

Pinigai || 0 || 0 || 0

Auksas || 21.213 || 15 || 10.607

5 lentelė

Nepastovumo korekcija esant valiutų nesutapimui

20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 20 dienų likvidavimo laikotarpis (%) || 5 dienų likvidavimo laikotarpis (%)

11.314 || 8 || 5.657

38.         Užtikrintiems skolinimo sandoriams taikomas 20 darbo dienų likvidavimo laikotarpis. Atpirkimo sandoriams (išskyrus kai tokie sandoriai apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą) ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taikomas 5 darbo dienų likvidavimo laikotarpis. Kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams taikomas 10 darbo dienų likvidavimo laikotarpis.

39.         2–5 lentelėse ir 40–42 punktuose kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas, yra toks kredito kokybės žingsnis, su kuriuo kompetentingos institucijos sieja išorinį kredito rizikos vertinimą pagal 78–83 straipsnius. Šiems tikslams taip pat taikomas 1 dalies 10 punktas.

40.         Reikalavimų neatitinkantiems vertybiniams popieriams, paskolintiems ar parduotiems pagal atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandorius, nepastovumo korekcija yra tokia pati kaip ir nepagrindinio indekso akcijoms, listinguojamoms pripažintose biržose.

41.         Reikalavimus atitinkantiems kolektyvinio investavimo subjektų vienetams nepastovumo korekcija yra didžiausia nepastovumo korekcija, kuri būtų taikoma, atsižvelgiant į sandorio likvidavimo laikotarpį, kaip nurodyta 38 punkte, bet kuriam turtui, į kurį fondas turi teisę investuoti.

42.         Institucijų išleistiems nereitinguotiems skolos vertybiniams popieriams, atitinkantiems 1 dalies 8 punkte išdėstytus tinkamumo kriterijus, nepastovumo korekcijos yra tokios pat kaip ir institucijų ar įmonių ar išleistiems vertybiniams popieriams, turintiems išorinį kredito rizikos vertinimą, siejamą su 2 ar 3 kredito kokybės žingsniais.

ii)           Savi nepastovumo korekcijų įverčiai

43.         Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms, atitinkančioms 48–57 punktuose išdėstytus reikalavimus, taikyti savus nepastovumo korekcijų įverčius apskaičiuojant užtikrinimo priemonėms ir pozicijoms taikytinas nepastovumo korekcijas.

44.         Kai skolos vertybiniai popieriai turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis investiciniam reitingui arba geresnis, kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms nepastovumo įvertį skaičiuoti kiekvienai vertybinių popierių kategorijai.

45.         Nustatydamos atitinkamas kategorijas, kredito įstaigos atsižvelgia į vertybinių popierių emitento tipą, vertybinių popierių išorinį kredito rizikos vertinimą, jų terminą iki sandorio galiojimo pabaigos ir jų modifikuotą trukmę. Nepastovumo įverčiai turi būti reprezentatyvūs vertybinių popierių, kredito įstaigos priskirtų tam tikrai kategorijai, įverčiai.

46.         Skolos vertybiniams popieriams, kurie turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis mažesniam investiciniam reitingui, ir kitoms reikalavimus atitinkančioms užtikrinimo priemonėms nepastovumo korekcijos skaičiuojamos kiekvienam straipsniui individualiai.

47.         Savų įverčių metodą taikančios kredito įstaigos turi įvertinti užtikrinimo priemonių arba užsienio valiutų kursų nesutapimų nepastovumą, neatsižvelgdamos į bet kurias koreliacijas tarp neužtikrintos pozicijos, užtikrinimo priemonės ir (arba) keitimo kursų.

Kiekybiniai kriterijai

48.         Apskaičiuojant nepastovumo korekcijas, taikomas 99-to kvantilio vienpusis pasikliautinasis intervalas.

49.         Likvidavimo laikotarpis užtikrintiems skolinimo sandoriams yra 20 darbo dienų; atpirkimo sandoriams, išskyrus kai tokie sandoriai apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams – 5 darbo dienos; o kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams – 10 darbo dienų.

50.         Atitinkamam sandorio tipui kredito įstaigos gali naudoti nepastovumo korekcijas, apskaičiuotas pagal ilgesnius arba trumpesnius likvidavimo laikotarpius, pailgintus arba sutrumpintus pagal 49 punkte nurodytą likvidavimo laikotarpį, taikant laiko kvadratinės šaknies formulę:

kur TM yra atitinkamas likvidavimo laikotarpis;HM yra nepastovumo korekcija esant atitinkamam likvidavimo laikotarpiui;

HN yra nepastovumo korekcija, pagrįsta likvidavimo laikotarpiu TN.

51.         Kredito įstaigos atsižvelgia į mažos vertės turto nelikvidumą. Likvidavimo laikotarpis padidinamas tais atvejais, kai yra abejonių dėl užtikrinimo priemonės likvidumo. Jos taip pat nustato atvejus, kai ankstesnių laikotarpių duomenys gali sumenkinti galimą nepastovumą, pavyzdžiui, nustatyta bazinė valiuta. Tokie atvejai sprendžiami pasitelkiant nepalankiausių sąlygų scenarijų.

52.         Apskaičiuojant nepastovumo korekciją, duomenų stebėjimo laikotarpis (imties periodas) yra bent vieneri metai. Kredito įstaigoms, kurios taiko koeficientų schemą arba kitus metodus duomenų stebėjimo laikotarpiui, faktinis stebėjimo laikotarpis yra mažiausiai vieneri metai (t. y. atskirų stebėjimų vidutinis svertinis atsilikimas laike yra ne mažiau kaip 6 mėnesiai). Kompetentingos institucijos gali taip pat reikalauti, kad kredito įstaiga savo nepastovumo korekcijas apskaičiuotų taikydama trumpesnį duomenų stebėjimo laikotarpį, jeigu – kompetentingų institucijų nuomone – tai galima pateisinti dėl labai išaugusio kainų svyravimo.

53.         Kredito įstaigos savo duomenų rinkinius atnaujina ne rečiau kaip kas trys mėnesiai ir taip pat juos naujai įvertina, kai tik rinkos kainos patiria reikšmingų pokyčių. Tai reiškia, kad nepastovumo korekcijos apskaičiuojamos bent kartą kas trys mėnesiai.

Kokybiniai kriterijai

54.         Nepastovumo įverčiai naudojami kasdieniame kredito įstaigos rizikos valdymo procese, įskaitant su jos vidaus pozicijų ribomis susijusius aspektus.

55.         Jei kasdieniame kredito įstaigos rizikos valdymo procese tam tikram konkrečiam sandoriui taikomas likvidavimo laikotarpis yra ilgesnis, nei nustatyta šioje dalyje, kredito įstaigos nepastovumo korekcijos atitinkamai padidinamos pagal 50 punkte nurodytą laiko kvadratinės šaknies formulę.

56.         Kredito įstaiga yra nustačiusi procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose išdėstytos vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su jos nepastovumo korekcijų vertinimo sistemos veikimu ir tokių įverčių integravimu į jos rizikos valdymo procesą.

57.         Kaip kredito įstaigos vidaus audito proceso dalis, reguliariai atliekamas nepriklausomas kredito įstaigos nepastovumo korekcijų vertinimo sistemos patikrinimas. Visos nepastovumo korekcijų vertinimo ir šių korekcijų integravimo į kredito įstaigos rizikos valdymo procesą sistemos patikrinimas atliekamas bent kartą per metus ir konkrečiai analizuoja bent jau šiuos aspektus:

a)      įvertintų nepastovumo korekcijų integravimas į kasdienį rizikos valdymą;

b)      nepastovumo korekcijų vertinimo proceso reikšmingų pokyčių pripažinimas galiojančiais;

c)      duomenų šaltinių, naudojamų nepastovumo korekcijų vertinimo sistemų darbe, nuoseklumo, pateikimo laiku ir patikimumo, taip pat tokių duomenų šaltinių nepriklausomumo patikrinimas;

d)      nepastovumo prielaidų tikslumas ir tinkamumas.

iii)          Nepastovumo korekcijų padidinimas

58.         37–42 punktuose nurodytos nepastovumo korekcijos – tai nepastovumo korekcijos, taikytinos tada, jei kasdien atliekamas perkainojimas. Analogiškai, kai kredito įstaiga taiko savus nepastovumo korekcijų įverčius pagal 43–57 punktus, šie pirmiausia turi būti apskaičiuoti kasdienio perkainojimo pagrindu. Jei perkainojimas atliekamas rečiau kaip kartą per dieną, taikomos didesnės nepastovumo korekcijos. Šie apskaičiuojami padidinant kasdienes perkainojimo nepastovumo korekcijas, taikant šią „laiko kvadratinės šaknies“ formulę:

kai

H yra taikytina nepastovumo korekcija;

HM     nepastovumo korekcija, kai perkainojimas atliekamas kasdien;

NR yra faktinis darbo dienų skaičius tarp perkainojimų;

TM yra tam tikro sandorio tipo likvidavimo laikotarpis.

iv)          0 % nepastovumo korekcijos taikymo sąlygos

59.         Atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams, kai kredito įstaiga taiko standartinių nepastovumo korekcijų metodą arba savų įverčių dydžių metodą ir kai yra įvykdytos toliau a–h papunkčiuose išdėstytos sąlygos, kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms netaikyti pagal 35–58 punktus apskaičiuotų nepastovumo korekcijų, o vietoj jų taikyti 0 % nepastovumo korekciją. Ši pasirinkimo teisė nesuteikiama kredito įstaigoms, taikančioms 12–22 punktuose aprašytą vidaus modelių metodą.

a)      ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė yra 1 dalies 7 punkto b papunkčiui priskiriami pinigai arba vertybiniai popieriai;

b)      ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė nurodytos ta pačia valiuta;

c)      arba sandorio terminas yra ne daugiau kaip viena diena, arba kasdien įvertinamos ir pozicijos, ir užtikrinimo priemonės rinkos vertės ar kasdien pakoreguojama jų marža;

d)      laikoma, kad laikotarpis tarp paskutinio įvertinimo rinkos verte, kol sandorio šalis nesugebėjo pakoreguoti maržos, ir užtikrinimo priemonės likvidavimo yra ne daugiau kaip keturios darbo dienos;

e)      už sandorį atsiskaitoma pagal tam sandorio tipui pasitvirtinusią atsiskaitymo sistemą;

f)       sutarties dokumentai yra standartiniai dokumentai, rinkoje taikomi atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams tais vertybiniais popieriais;

g)      sandoris reglamentuojamas dokumentais, kuriuose nurodoma, kad, sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimo pateikti pinigus ar vertybinius popierius arba suteikti maržą arba kitais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais sandoris nedelsiant nutraukiamas;

h)      kompetentingos institucijos sandorio šalį laiko „pagrindine rinkos dalyve". Pagrindiniais rinkos dalyviais gali būti šie subjektai:

– 1 dalies 7 punkto b papunktyje išvardyti subjektai, kai jų pozicijoms pagal 78–83 straipsnius suteikiamas 0 % rizikos koeficientas;

– institucijos;

– kitos finansų įmonės (įskaitant draudimo bendroves), kai jų pozicijoms pagal 78–83 straipsnius suteikiamas 20 % rizikos koeficientas, arba kurios – jei tai kredito įstaigos, pagal riziką įvertintas pozicijas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuojančios pagal 83–89 straipsnius – neturi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimo ir jei reitinguojamos kaip pasižyminčios įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, kuri lygiavertė tikimybei, siejamai su IKVI pateiktu kredito rizikos vertinimu, kurį kompetentingos institucijos nustatė sietinu su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 78–83 straipsniuose;

– reguliuojami kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems taikomi kapitalo arba svertų reikalavimai;

– reguliuojami pensijų fondai;

– pripažintos kliringo organizacijos.

60.         Kai atpirkimo sandoriams arba vietos valdžios išleistų vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams kompetentinga institucija leidžia taikyti 59 punkte numatytą traktavimą, kitos kompetentingos institucijos gali leisti jų jurisdikcijoje įsteigtoms kredito įstaigoms tokiems patiems sandoriams taikyti tą patį metodą.

c)           Pagal riziką įvertintų pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas

Standartizuotas metodas

61.         Pagal 34 punktą apskaičiuota E* 80 straipsnyje laikoma pozicijos verte.

Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB Foundation Approach)

62.         Šiame punkte nurodytu būdu apskaičiuotas LGD* (dabartinis nuostolis įsipareigojimo neįvykdymo atveju) lygus LGD VII priedo tikslams.

LGD* = Max {0, LGD x [(E*/E]},

kai

LGD yra nuostolis įsipareigojimo neįvykdymo atveju, kuris būtų taikomas pozicijai pagal 84–89 straipsnius, jei pozicija nebūtų užtikrinta;

E yra pozicijos vertė pagal 84–89 straipsnius;

E* apskaičiuojama pagal 34 punktą.

1.5.        Kitos 84–89 straipsnių reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės

1.5.1.     Vertinimas

a)           Įkeistas nekilnojamasis turtas

63.         Nepriklausomas vertintojas turtą vertina rinkos arba mažesne verte. Valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, nepriklausomas vertintojas gali įvertinti turtą hipotekine arba mažesne verte.

64.         Rinkos vertė – tai nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų iškeisti į tą turtą su jį ketinančiu parduoti pardavėju sandorio tarp nesusijusių šalių metu normaliomis aplinkybėmis, kai kiekviena iš šalių veikia sąmoningai, apdairiai ir niekieno neverčiama. Rinkos vertė dokumentuojama skaidriu ir aiškiu būdu.

65.         Hipotekinė vertė – tai turto vertė, kuri nustatoma atlikus apdairų būsimos turto paklausos rinkoje vertinimą atsižvelgiant į turto ilgaamžiškumo aspektus, įprastas ir vietos rinkos sąlygas bei dabartinį ir alternatyvų tinkamą turto naudojimą. Nustatant hipotekinę vertę, neatsižvelgiama į spekuliacinius elementus. Hipotekinė vertė dokumentuose nurodoma skaidriai ir aiškiai.

66.         Užtikrinimo priemonės vertė yra rinkos vertė arba hipotekinė vertė, atitinkamai sumažinta, kad atspindėtų pagal 2 dalies 8 punktą reikalaujamos stebėsenos rezultatus ir atsižvelgtų į bet kurias ankstesnes pretenzijas į turtą.

b)           Gautinos sumos

67.         Gautinų sumų vertė lygi sumai, kuri turi būti gauta.

c)           Kitos fizinės užtikrinimo priemonės

68.         Turtas vertinamas jo rinkos verte – nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų iškeisti į tą turtą su jį ketinančiu parduoti pardavėju sandorio tarp nesusijusių šalių metu.

1.5.2.     Pagal riziką įvertintų pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas

a)           Bendrasis traktavimas

69.         70–73 punktuose nurodytu būdu apskaičiuotas LGD* (dabartinis nuostolis įsipareigojimo neįvykdymo atveju) lygus LGD VII priedo tikslams.

70.         Kai užtikrinimo priemonės vertės (C) ir pozicijos vertės (E) santykis yra mažesnis už C* ribinį dydį (minimalų reikalaujamą pozicijos užtikrinimo priemonės lygį), kaip nurodyta 6 lentelėje, LGD* lygus LGD, nurodytam VII priede neužtikrintoms pozicijoms sandorio šalies atžvilgiu.

71.         Kai užtikrinimo priemonės vertės ir pozicijos vertės santykis yra didesnis už antrąjį, didesnįjį C** ribinį dydį (t. y. reikalaujamą užtikrinimo lygį, kad būtų pasiektas visiškas LGD pripažinimas), kaip nurodyta 6 lentelėje, LGD* lygus toje lentelėje nurodytam dydžiui.

72.         Šiems tikslams, kai pozicijos, kaip visumos, atžvilgiu nepasiekiamas reikalaujamas užtikrinimo lygis C**, pozicija laikoma susidedančia iš dviejų pozicijų: viena pozicija – tai ta dalis, kuriai pasiekiamas reikalaujamas užtikrinimo lygis C**, o kita – likusioji dalis.

73.         6 lentelėje nurodyti taikytini LGD* ir reikalaujamo užtikrinimo lygiai užtikrintoms pozicijų dalims:

6 lentelė

Minimalus LGD užtikrintoms pozicijų dalims

|| LGD* viršesnėms pretenzijoms arba neapibrėžtoms pretenzijoms || LGD* subordinuotoms pretenzijoms arba neapibrėžtoms pretenzijoms || Minimalus reikalaujamas pozicijos užtikrinimo lygis (C*) || Minimalus reikalaujamas pozicijos užtikrinimo lygis (C**)

Gautinos sumos || 35% || 65% || 0% || 125%

Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas; komercinės paskirties nekilnojamasis turtas || 35% || 65% || 30% || 140%

Kitos užtikrinimo priemonės || 40% || 70% || 30% || 140%

Taikydamos išlygą, iki 2012 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali, atsižvelgdamos į nurodytus užtikrinimo lygius:

a)      leisti kredito įstaigoms priskirti 30 % LGD didesnio prioriteto pozicijoms komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos forma;

b)      leisti kredito įstaigoms priskirti 35 % LGD didesnio prioriteto pozicijoms įrenginių nuomos forma.

Šio laikotarpio pabaigoje ši išlyga peržiūrima.

b)           Alternatyvus įkeisto gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto traktavimas

74.         Remiantis šio ir 75 punktų reikalavimais ir kaip alternatyva 69–73 punktuose aprašytam traktavimui, valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms taikyti 50 % rizikos koeficientą pozicijos daliai, visiškai užtikrintai gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybės narės teritorijoje, jei jos turi įrodymų, kad tokio turto rinka yra gerai išvystyta, turi ilgalaikes tradicijas ir kad nuostolių, patiriamų dėl gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinto skolinimo, lygiai atitinkamai neviršija šių ribų:

a)      nuostoliai iki 50 % rinkos vertės (arba, jei taikytina, 60 % hipotekinės vertės, jei pirmoji vertė mažesnė už antrąją) bet kuriais nustatytais metais negali viršyti 0,3 % gyvenamosios ir (arba) komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos;

b)      bendrieji nuostoliai, patiriami dėl gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinto skolinimo, bet kuriais nustatytais metais negali viršyti 0,5 % atitinkamai tos paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos.

75.         Jeigu tam tikrais metais neįvykdoma kuri nors iš 74 punkto sąlygų, šis traktavimas nebetaikomas tol, kol kitais metais neįvykdomos šios sąlygos.

76.         Kompetentingos institucijos, kurios neleidžia taikyti 73 punkte aprašyto traktavimo, gali leisti kredito įstaigoms taikyti pagal šį traktavimą leidžiamus rizikos koeficientus pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios ar komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu tose valstybėse narėse, kurių kompetentingos institucijos leidžia tokį traktavimą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios jis taikomas toje valstybėje narėje.

1.6.        Pagal riziką įvertintų pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas mišrių užtikrinimo priemonių grupių atveju

77.         Kai pagal riziką įvertintos pozicijos ir tikėtinų nuostolių sumos apskaičiuojamos pagal 84–89 straipsnius, o pozicija yra užtikrinta ir finansine užtikrinimo priemone, ir kita reikalavimus atitinkančia tinkama užtikrinimo priemone, LGD* (dabartinis nuostolis įsipareigojimo neįvykdymo atveju), kuris VII priede laikomas lygus LGD, apskaičiuojamas toliau aprašytu būdu.

78.         Reikalaujama, kad kredito įstaiga išskaidytų pagal nepastovumą pakoreguotą pozicijos vertę (t. y. vertę, kuri gaunama pritaikius nepastovumo korekciją, kaip aprašyta 34 punkte) į dalis, kurių kiekviena užtikrinama tik vieno tipo užtikrinimo priemone. Tai reiškia, kad kredito įstaiga atitinkamai turi išskaidyti poziciją į tokias dalis: tinkama finansine užtikrinimo priemone užtikrinta dalis, gautinomis sumomis užtikrinta dalis, komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir (arba) gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintos dalys, kita reikalavimus atitinkančia tinkama užtikrinimo priemone užtikrinta dalis ir neužtikrinta dalis.

79.         Kiekvienai pozicijos daliai LGD* apskaičiuojamas atskirai pagal atitinkamas šio priedo nuostatas.

1.7.        Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

1.7.1.     Indėliai trečiųjų šalių įstaigose

80.         Kai įvykdytos 2 dalies 12 punkto sąlygos, kredito užtikrinimas, atitinkantis 1 dalies 23 punkte išdėstytas sąlygas, gali būti laikomas trečiosios šalies įstaigos suteikta garantija.

1.7.2.     Gyvybės draudimo polisai, įkeisti skolinančiai kredito įstaigai

81.         Kai įvykdytos 2 dalies 13 punkto sąlygos, kredito užtikrinimas, atitinkantis 1 dalies 24 punkte išdėstytas sąlygas, gali būti laikomas gyvybės draudimą suteikiančios bendrovės suteikta garantija. Pripažinto kredito užtikrinimo vertė lygi gyvybės draudimo poliso išperkamajai sumai.

1.7.3.     Pagal pareikalavimą atperkamos institucijų priemonės

82.         1 dalies 25 punkto reikalavimus atitinkančios priemonės gali būti laikomos emitentės suteikta garantija.

83.         Šiems tikslams pripažinto kredito užtikrinimo vertė lygi:

a)      kai priemonė bus atperkama jos nominaliąja verte, užtikrinimo vertė lygi tai vertei;

b)      kai priemonė bus atperkama rinkos verte, užtikrinimo vertė lygi vertei priemonės, kuri vertinama taip pat kaip 1 dalies 8 punkte nurodyti skolos vertybiniai popieriai.

2.           Netiesioginis kredito užtikrinimas

2.1.        Vertinimas

84.         Netiesioginio kredito užtikrinimo vertė (G) lygi sumai, kurią užtikrinimo teikėjas įsipareigojo sumokėti įsipareigojimo neįvykdymo atveju, skolininko nemokumo atveju arba įvykus kitiems nurodytiems kredito įvykiams. Kredito išvestinėms priemonėms, kai bazinės pozicijos restruktūrizavimas, įskaitant pagrindinės paskolos sumos, palūkanų arba įmokų dovanojimą ar atidėjimą, dėl kurio patiriamas kredito nuostolis (pvz., vertės koregavimas, vertės koregavimas ar kitas panašus debeto atvejis pelno (nuostolio) ataskaitoje), nelaikomas kredito įvykiu, pagal šio punkto pirmąjį sakinį apskaičiuojama kredito užtikrinimo vertė sumažinama 40 %.

85.         Kai netiesioginis kredito užtikrinimas parodytas kita nei pozicijos valiuta (valiutų nesutapimas), kredito užtikrinimo vertė mažinama nepastovumo korekcija HFX, kaip nurodyta toliau:

G* = G x (1-HFX),

kai

G yra kredito užtikrinimo nominali vertė;

G* yra G, pakoreguota atsižvelgiant į bet kurią užsienio valiutos kurso riziką, o

Hfx yra nepastovumo korekcija esant bet kuriam kredito užtikrinimo ir bazinės pozicijos valiutų nesutapimui.

Kai nėra valiutų nesutapimo,

G* = G.

86.         Esant bet kuriam valiutų nesutapimui, taikytinos nepastovumo korekcijos gali būti apskaičiuojamos pagal standartinių nepastovumo korekcijų metodą arba savų įverčių nepastovumo korekcijų metodą, kaip aprašoma 35–58 punktuose.

2.2.        Pagal riziką įvertintų pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas

2.2.1.     Dalinis užtikrinimas – segmentavimas

87.         Kai kredito įstaiga perleidžia pagal vieną ar kelis segmentus segmentuotos paskolos rizikos dalį, taikomos 94–101 straipsniuose išdėstytos taisyklės. Laikoma, kad mokėjimo reikšmingumo ribos, nustatančios, kada nuostolių atveju nedaromos jokios įmokos, yra lygiavertės nepaskirstytoms pirmojo nuostolio pozicijoms ir kad dėl jų įvyksta segmentuotas rizikos perleidimas.

2.2.2.     Standartizuotas metodas

a)           Visapusiškas užtikrinimas

88.         80 straipsnyje g yra rizikos koeficientas, priskirtinas pozicijai, visapusiškai užtikrintai netiesioginiu kredito užtikrinimu (GA),

kai

g yra rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijai, kaip nurodyta 78–83 straipsniuose, o

GA yra pagal 85 punktą apskaičiuota G* vertė, toliau pakoreguota atsižvelgiant į bet kuriuos terminų nesutapimus, kaip aprašoma 4 dalyje.

b)           Dalinis užtikrinimas – prioritetų paritetas

89.         Kai užtikrinta suma yra mažesnė už pozicijos vertę, o užtikrinta ir neužtikrinta dalys turi tą patį prioritetą, t. y. nuostoliai proporcingai paskirstomi kredito įstaigai ir užtikrinimo teikėjui, taikoma proporcinė reguliuojamo kapitalo lengvata. Taikant 80 straipsnį, pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

(E-GA) x r + GA x g,

kai

E yra pozicijos vertė;

GA yra pagal 85 punktą apskaičiuota G* vertė, toliau pakoreguota atsižvelgiant į bet kuriuos terminų nesutapimus, kaip aprašoma 4 dalyje;

r yra rizikos koeficientas, priskirtinas įsipareigojančiojo asmens pozicijoms, kaip nurodyta 78–83 straipsniuose, o

g yra rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms, kaip nurodyta 78–83 straipsniuose.

c)           Aukščiausios valdžios garantijos

90.         Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad VI priedo 4–6 punktuose numatytas traktavimas taip pat būtų taikomas centrinės valdžios ar centrinių bankų garantuojamoms pozicijoms ar pozicijų dalims, kai garantija išreikšta skolininko vietos valiuta ir kai pozicija suteikiama ta valiuta.

2.2.3.     Vidaus reitingais pagrįstas metodas

Visapusiškas užtikrinimas. Dalinis užtikrinimas – prioritetų paritetas

91.         Užtikrintai pozicijos daliai (grindžiamai kredito užtikrinimo pakoreguota verte GA) VII priedo 2 dalies tikslams PD gali būti lygi užtikrinimo teikėjo PD arba dydžiui, priklausančiam intervalui nuo skolininko PD iki garanto PD, jei laikoma, kad visapusiškas pakeitimas nėra užtikrintas. Subordinuotų pozicijų ir nesubordinuoto netiesioginio užtikrinimo atvejais VII priedo 2 dalies tikslams taikytinas LGD gali būti lygus LGD, siejamam su didesnio prioriteto pretenzijomis.

92.         Bet kuriai neužtikrintai pozicijos daliai PD lygus skolininko PD, o LGD lygus bazinės pozicijos LGD.

93.         GA yra pagal 85 punktą apskaičiuota G* vertė, toliau pakoreguota atsižvelgiant į bet kuriuos terminų nesutapimus, kaip aprašoma 4 dalyje.

4 dalis. Terminų nesutapimas

1.           Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas, terminų nesutapimas pastebimas tada, kai kredito užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis už užtikrintos pozicijos terminą iki sandorio galiojimo pabaigos. Kai užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra mažiau kaip trys mėnesiai ir jei yra trumpesnis už bazinės pozicijos terminą, toks užtikrinimas nepripažįstamas.

2.           Esant terminų nesutapimui, kredito užtikrinimas nepripažįstamas, kai:

a)      užtikrinimo terminas nuo sandorio sudarymo pradžios yra mažiau kaip vieneri metai arba

b)      pozicija yra trumpalaikė pozicija, kai kompetentingos institucijos nurodo, kad pagal VII priedo 2 dalies 13 punktą jos termino vertei (M) taikytina vienos dienos, o ne vienerių metų žemiausia riba.

1.           Termino apibrėžimas

3.           Taikant maksimalų 5 metų laikotarpį, bazinės priemonės efektyvusis terminas – tai ilgiausias galimas laikotarpis, likęs iki tol, kol įsipareigojantysis asmuo turi įvykdyti savo įsipareigojimus. Remiantis 4 punktu, kredito užtikrinimo terminas yra laikotarpis iki anksčiausios datos, kada užtikrinimas pasibaigia arba yra galimybė jį nutraukti.

4.           Kai užtikrinimo pardavėjui suteikiama pasirinkimo teisė nutraukti užtikrinimą, užtikrinimo terminas yra laikotarpis iki anksčiausios datos, kada galima pasinaudoti šia teise. Kai užtikrinimo pirkėjui suteikiama pasirinkimo teisė nutraukti užtikrinimą, o susitarimo sąlygos užtikrinimo sandorio sudarymo metu numato paskatą kredito įstaigai atšaukti sandorį iki jo sutartinio termino, užtikrinimo terminas yra laikotarpis iki anksčiausios datos, kada galima pasinaudoti šia teise; kitais atvejais gali būti laikoma, kad tokia pasirinkimo teisė neturi įtakos užtikrinimo terminui.

5.           Kai netrukdoma kredito išvestinę priemonę nutraukti anksčiau bet kurio lengvatinio laikotarpio, kad nemokėjimą būtų galima laikyti įsipareigojimų bazinės pozicijos atžvilgiu neįvykdymo atveju, užtikrinimo terminas sutrumpinimas šiuo lengvatiniu laikotarpiu.

2.           Užtikrinimo vertinimas

2.1.        Sandoriai, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas. Paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

6.           Esant nesutapimui tarp pozicijos termino ir užtikrinimo termino, užtikrinimo priemonė nepripažįstama.

2.2.        Sandoriai, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas. Išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

7.           Kredito užtikrinimo terminas ir pozicijos terminas turi atsispindėti pakoreguotoje užtikrinimo priemonės vertėje, apskaičiuojamoje pagal šią formulę:

CVAM = CVA x (t-t*)/(T-t*),

kai

CVA yra mažesnioji iš šių dviejų verčių: užtikrinimo priemonės pagal nepastovumą pakoreguota vertė, kaip nurodyta 3 dalies 34 punkte, ir pozicijos vertė;

t yra mažesnioji iš šių verčių: pagal 3–5 punktus apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos datos, skaičius ir T vertė;

T yra mažesnioji iš šių verčių: pagal 3–5 punktus apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos datos, skaičius arba 5 metai;

t* lygus 0,25.

Visiškai koreguotos pozicijos vertės (E*) apskaičiavimo formulėje, kaip nurodyta 3 dalies 34 punkte, CVAM atitinka CVA, toliau pakoreguotą pagal terminų nesutapimus.

2.3.        Sandoriai, kuriems taikomas netiesioginis kredito užtikrinimas

8.           Kredito užtikrinimo terminas ir pozicijos terminas turi atsispindėti pakoreguotoje kredito užtikrinimo vertėje, apskaičiuojamoje pagal šią formulę:

GA = G* x (t-t*)/(T-t*),

kai

G* yra užtikrinimo vertė, pakoreguota atsižvelgiant į bet kuriuos valiutų nesutapimus;

GA lygus G*, pakoreguotai atsižvelgiant į bet kuriuos terminų nesutapimus;

t yra mažesnioji iš šių verčių: pagal 3–5 punktus apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos datos, skaičius arba T vertė;

T yra mažesnioji iš šių verčių: pagal 3–5 punktus apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos datos, skaičius arba 5 metai;

t* lygus 0,25.

GA tada laikomas lygia užtikrinimo vertei, taikomai 3 dalies 84–93 punktų tikslams.

5 dalis. Kredito rizikos mažinimo deriniai pagal standartizuotą metodą

1.           Kai kredito įstaiga, pagal riziką įvertintas pozicijas skaičiuojanti pagal 78–83 straipsnius, vienai pozicijai yra numačiusi daugiau kaip vieną kredito rizikos mažinimo formą (t. y. kredito įstaiga turi ir užtikrinimo priemonę, ir garantiją, iš dalies užtikrinančias poziciją), reikalaujama, kad kredito įstaiga išskaidytų tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama tik vieno tipo kredito rizikos mažinimo priemone (pavyzdžiui, į užtikrinimo priemone užtikrintą dalį ir į garantija užtikrintą dalį), o pagal riziką įvertintos pozicijos kiekvienai daliai turi būti skaičiuojamos atskirai, laikantis 78–83 straipsnių ir šio priedo nuostatų.

2.           Kai vieno užtikrinimo teikėjo pateiktas užtikrinimas turi skirtingus terminus, taikomas metodas, analogiškas aprašytajam 1 punkte.

6 dalis. CRM krepšelių metodikos

1.           Pirmojo įsipareigojimų neįvyykdymo kredito išvestinės priemonės

1.           Kai kredito įstaiga gauna kredito užtikrinimą kelioms pozicijoms su sąlyga, kad kurios nors iš tų pozicijų pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl šio kredito įvykio sutartis nutraukiama, kredito įstaiga gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimą ir, kur tai taikytina, tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimą tai pozicijai, kurios atveju – jei nebūtų kredito užtikrinimo priemonės – pagal riziką įvertinta pozicija būtų mažiausia pagal 78–83 arba 84–89 straipsnius, remiantis šiuo priedu, tačiau tik tada, kai pozicijos vertė yra mažesnė arba lygi kredito užtikrinimo priemonės vertei.

2.           n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės priemonės

2.           Kai n-tasis pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo pagal kredito užtikrinimą priežastimi, užtikrinimą įsigyjanti kredito įstaiga gali pripažinti užtikrinimą tik pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti ir, kai tai taikytina, tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti, jei užtikrinimas taip pat buvo gautas 1–n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejams arba kai jau įvyko n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejai. Tokiais atvejais taikoma metodika yra analogiška 1 punkte aprašytajai pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinių priemonių metodikai, tik atitinkamai pakeista, kad tiktų n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo atvejo produktams.

IX PRIEDAS – Pakeitimas vertybiniais popieriais 1 dalis – X priede vartojamų sąvokų apibrėžimai

1.           Šiame priede:

– Perviršinis kainų skirtumas (excess spread) – finansinių lėšų suma ir pajamos iš kitų mokesčių, gaunamų dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atėmus sąnaudas ir išlaidas.

– Panaikinimo pasirinkimo sandoris (clean-up call option) – sutartinis pasirinkimo sandoris, kai iniciatorius perperka arba panaikina pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš apmokėdamas visas bazines pozicijas, kai neapmokėtų pozicijų kiekis sumažėja daugiau negu nustatytas lygis.

– Likvidumo priemonė – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, atsirandanti dėl susitarimo teikti lėšas, kad pinigų srautai investuotojams būtų užtikrinti laiku.

– Kirb – 8 % pagal riziką įvertintos pozicijos, kurios bus apskaičiuotos pagal 84–89 straipsnius pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atžvilgiu, jeigu jos nebuvo pakeistos vertybiniais popieriais, ir tikėtini nuostoliai, siejami su tomis pozicijomis, kurios apskaičiuotos pagal tuos straipsnius.

– Reitingais pagrįstas metodas – pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų apskaičiavimo metodas pagal 4 dalies 45–49 punktus.

– Priežiūrinės formulės metodas – pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų apskaičiavimo metodas pagal 4 dalies 50–52 punktus.

– Nereitinguota pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kurios reikalavimus atitinkančio kredito vertinimo nėra atlikusi reikalavimus atitinkanti IKVI, kaip apibrėžta 97 straipsnyje.

– Reitinguota pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kurios reikalavimus atitinkantį kredito vertinimą atliko reikalavimus atitinkanti IKVI, kaip apibrėžta 97 straipsnyje.

– Turtu užtikrintų komercinių popierių programa (ABCP programa) – pakeitimo vertybiniais popieriais programa, pagal kurią išleisti vertybiniai popieriai daugiausia yra komerciniai vertybiniai popieriai ir kurių terminas nuo sandorio sudarymo pradžios yra vieneri metai arba trumpesnis.

2 dalis – Reikšmingos kredito rizikos perkėlimo pripažinimo, pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tikėtinų nuostolių sumų minimalūs reikalavimai

1.           Reikšmingos kredito rizikos perkėlimo pripažinimo minimalūs reikalavimai tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

1.           Kredito įstaiga – tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė – gali neįtraukti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų į pagal riziką įvertintų pozicijų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimą, jei reikšminga kredito rizika, siejama su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, buvo perkelta trečiosioms šalims ir jei perkėlimas tenkina šiuos reikalavimus:

(a)     Pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose atspindimas ekonominis sandorio turinys.

(b)     Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos yra nepasiekiamos kredito įstaigai iniciatorei ir jos kreditoriams, taip pat bankroto ir įstaigos perėmimo administratoriaus žinion atvejais. Papildomai pateikiama kvalifikuoto teisinio patarėjo nuomonė.

(c)     Dėl išleistų vertybinių popierių kredito įstaigai iniciatorei neatsiranda mokėjimo įsipareigojimų.

(d)     Perkeliama pozicija yra specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS).

(e)     Kredito įstaiga iniciatorė nepalaiko veiksmingos arba netiesioginės perkeliamų pozicijų kontrolės. Laikoma, kad iniciatorė palaiko veiksmingą perkeliamų pozicijų kontrolę, jeigu ji turi teisę atpirkti iš perkeliamos pozicijos anksčiau perkeltas pozicijas tam, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu yra įpareigota perimti perkeliamą riziką. Vien tik kredito įstaiga iniciatorės pozicijų aptarnavimo teisių arba įsipareigojimų išsaugojimas nereiškia pozicijų netiesioginės kontrolės.

(f)     Panaikinimo pasirinkimo sandorio atveju tenkinami šie reikalavimai:

(i)      Panaikinimo pasirinkimo sandoris vykdomas kredito įstaigos iniciatorės nuožiūra;

(ii)     Panaikinimo pasirinkimo sandoris gali būti vykdomas tik tuo atveju, kai neamortizuota lieka 10 % arba mažiau pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pradinės vertės; ir

(iii)    Panaikinimo pasirinkimo sandorio struktūra nėra tokia, kokia padėtų išvengti nuostolių paskirstymo pagal kredito vertės padidinimo pozicijas arba kitas pozicijas, kurias turi investuotojai, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę.

(g)     Pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra išlygų, kad

(i)      kitu negu atidėjinių ankstyvai amortizacijai atveju, kredito įstaiga iniciatorė turi pagerinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, įskaitant bazinių kredito pozicijų pakeitimą arba investuotojams mokamo pelno padidinimą reaguojant į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito kokybės pablogėjimą, tačiau tuo neapsiribojant, arba

(ii)     turi padidinti pelną, mokamą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams reaguojant į bazinės grupės kredito kokybės pablogėjimą.

2.           Reikšmingos kredito rizikos perkėlimo pripažinimo minimalūs reikalavimai sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

2.           Kredito įstaiga – sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė – gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijas ir prireikus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal toliau pateiktus 3 ir 4 punktus, jei reikšminga kredito rizika buvo perkelta trečiosioms šalims arba per tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, ir jei perkėlimas tenkina šiuos reikalavimus.

(a)     Pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose atspindimas ekonominis sandorio turinys.

(b)     Kredito užtikrinimas, kuriuo kredito rizika perkeliama, suderinamas su atitikties ir kitais reikalavimais pagal 90–93 straipsnius dėl tokios kredito užtikrinimo. Todėl specialiosios paskirties subjektai nepripažįstami reikalavimus atitinkančiais netiesioginio užtikrinimo teikėjais.

(c)     Priemonėse, kurios naudojamos kredito rizikai perkelti, nenumatomos sąlygos arba reikalavimai

(i)      nustatyti didelę reikšmingumo ribą, žemiau kurios sudarius kredito sutartį kredito užtikrinimo nėra;

(ii)     leisti nutraukti užtikrinimo priemonę dėl bazinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

(iii)    kitais atvejais, išskyrus atidėjinių ankstyvai amortizacijai atvejus, reikalauti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas pagerintų kredito įstaiga iniciatorė;

(iv)    padidinti kredito įstaigos kredito užtikrinimo kainą arba pelną, mokamą pozicijų turėtojams pakeitimo vertybiniais popieriais atveju reaguojant į bazinės grupės kredito kokybės pablogėjimą.

(d)     Gaunama kvalifikuoto teisinio patarėjo nuomonė, patvirtinanti kredito užtikrinimo įgyvendinamumą visose atitinkamose jurisdikcijose.

3.           Kredito įstaigos iniciatorės pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų apskaičiavimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

3.           Apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, jeigu tenkinami 2 punkte nurodyti reikalavimai, kredito įstaiga – sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė – pagal 5–8 punktus naudoja atitinkamas apskaičiavimo metodikas, nustatytas 4 dalyje, o ne 78–89 straipsniuose. Kredito įstaigoms, apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas ir tikėtinų nuostolių sumas pagal 84–89 straipsnius, tikėtinų nuostolių sumos tokių pozicijų atžvilgiu yra nulis.

4.           Siekiant aiškumo, 3 punktas taip pat taikomas visai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupei. Pagal 5–8 punktus iš kredito įstaigos iniciatorės reikalaujama apskaičiuoti visų pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų segmentų sumas pagal IV dalies nuostatas, įskaitant nuostatas, susijusias su kredito rizikos mažinimo pripažinimu. Pavyzdžiui, jei segmentas trečiajai šaliai perkeliamas per netiesioginį kredito užtikrinimą, tos trečiosios šalies rizikos koeficientas taikomas segmentui kredito įstaigai iniciatorei apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas.

3.1.        Termino neatitikimų vertinimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

5.           Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas pagal 3 punktą, remiantis 6–8 dalimis atsižvelgiama į bet kurį kredito užtikrinimą, dėl kurio atsiranda segmentavimas, ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos neatitikimą. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų terminas yra ilgiausias bet kokios pozicijos, daugiausia iki penkerių metų, terminas.

6.           Užtikrintų pozicijų terminas yra ilgiausias bet kokios pozicijos, daugiausia iki penkerių metų, terminas. Kredito užtikrinimo terminas nustatomas pagal VIII priedą.

7.           Jeigu kredito įstaiga iniciatorė pagal riziką įvertintas pozicijas apskaičiuoja atsižvelgdama į 4 dalies 6–35 punktus, ji neatsižvelgia į termino neatitikimą apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų segmentų, kurie yra nereitinguoti arba kurių reitingas žemesnis nei investavimo lygis, sumas. Visų kitų segmentų VIII priede nustatytas termino neatitikimas vertinamas pagal šią formulę:

RW* yra [RW(SP) x (t-t*)/(T-t*)] + [RW(Ass) x (T-t)/(T-t*)],

čia

RW* – pagal riziką įvertintos pozicijos pagal 75 straipsnio a punktą;

RW(Ass) – pagal riziką įvertintos pozicijos, jei pozicijos nebuvo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotos proporcingai;

RW(SP) – pagal riziką įvertintos pozicijos, apskaičiuotos pagal 3 punktą, jeigu nėra termino neatitikimo;

T – bazinių pozicijų terminas, išreikštas metais;

t – kredito užtikrinimo terminas, išreikštas metais;

t* – 0,25.

8.           Jeigu kredito įstaiga iniciatorė pagal riziką įvertintas pozicijas apskaičiuoja atsižvelgdama į 4 dalies 36–74 punktus, ji neatsižvelgia į termino neatitikimą apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų segmentų arba segmentų dalių, kurie yra siejami su 1250 % rizikos koeficientu pagal tuos punktus, sumas. Visų kitų segmentų arba jų dalių VIII priede nustatyto termino neatitikimo vertinimui taikoma 7 punkte pateikta formulė.

3 dalis – Išorinis kredito vertinimas

1.           IKVI kredito vertinimui taikomi reikalavimai

1.           Tam, kad reikalavimus atitinkančios IKVI atliktą kredito vertinimą būtų galima naudoti apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas pagal šio priedo 4 dalį, jis tenkina šiuos reikalavimus.

(a)     Nėra mokėjimo rūšių, atspindėtų kredito vertinime, ir mokėjimo rūšių, į kurias kredito įstaiga pagal sutartį, lemiančią pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, turi teisę, neatitikimo.

(b)     Vertinimas viešai prieinamas rinkai. Kredito vertimai laikomi viešai prieinamais tik tuo atveju, jei buvo paskelbti viešai prieinamoje priemonėje ir įtraukti į IKVI pereinamojo laikotarpio matricą. Kredito vertinimas, kuris yra prieinamas tik ribotam subjektų skaičiui, nėra laikomas viešu.

2.           Kredito vertinimo panaudojimas

2.           Kredito įstaiga gali paskirti vieną arba daugiau negu vieną reikalavimus atitinkančią IKVI (pripažintą IKVI), kurios kredito vertinimai naudojami apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 94–101 straipsniais.

3.           Pagal toliau pateikiamus 5–7 punktus kredito įstaiga privalo nuosekliai naudoti pripažintos IKVI kredito vertinimą savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms.

4.           Pagal 5–6 punktus kredito įstaiga gali nenaudoti IKVI kredito vertinimų savo pozicijoms kai kuriuose segmentuose ir kitų IKVI kredito vertinimų savo pozicijoms kituose tos pačios struktūros, kuri gali būti pirmos IKVI reitinguota arba nereitinguota, segmentuose.

5.           Tais atvejais, kai yra du pripažintų IKVI atlikti pozicijos kredito vertinimai, kredito įstaiga naudoja mažiau palankų kredito vertinimą.

6.           Tais atvejais, kai yra daugiau negu du pripažintų IKVI kredito vertinimai, naudojami du patys palankiausi kredito vertinimai. Jeigu du patys palankiausi vertinimai skiriasi, iš dviejų naudojamas mažiau palankus.

7.           Jeigu pagal 90–93 straipsnius reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas tiesiogiai teikiamas SPPVPS, ir toks užtikrinimas atsispindi pripažintos IKVI atliktame pozicijos kredito vertinime, gali būti naudojamas su tuo kredito vertinimu siejamas rizikos koeficientas. Jei apsaugos priemonės nepripažįstamos kaip atitinkančios reikalavimus pagal 90–93 straipsnius, kredito vertinimas nepripažįstamas. Tuo atveju, jeigu kredito užtikrinimas SPPVPS neteikiamas, bet teikiamas tiesiogiai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kredito vertinimas nepripažįstamas.

3.           Priskyrimas

8.           Kompetentingos institucijos nustato, su kuriuo 4 dalyje pateiktose lentelėse nurodytu kredito kokybės žingsniu siejamas kiekvienas reikalavimus atitinkančios IKVI atliktas kredito vertinimas. Tai darydamos kompetentingos institucijos atskiria kiekviename vertinime nurodytos rizikos santykinius laipsnius. Jos atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo ir arba nuostolių lygius, ir kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, sandorių, kuriuos įvertino IKVI grupė, ir kredito vertinimo reikšmę.

9.           Kompetentingos institucijos siekia užtikrinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms taikomas tas pats rizikos koeficientas remiantis reikalavimus atitinkančios IKVI atliktu kredito vertinimu, taikomi atitinkami kredito rizikos laipsniai. Tai apima jų nustatymo pakeitimą pagal kredito kokybės žingsnį, su kuriuo atitinkamai siejamas konkretus kredito vertinimas.

4 dalis – Apskaičiavimas

1.           Pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas

1.           96 straipsnyje pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertinta pozicija apskaičiuojama taikant atitinkamo rizikos koeficiento pozicijos vertes, kaip nustatyta šioje dalyje.

2.           Pagal 3 punktą,

(a)     jei kredito įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijas pagal 6–35 punktus, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė yra jų balansinė vertė;

(b)     jei kredito įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijas pagal 36–74 punktus, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė nustatoma bendrai su vertės koregavimais; ir

(c)     pozicijos vertė ir nebalansinė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, padauginta iš konvertavimo dydžio, kaip nurodyta šiame priede. Šis konvertavimo dydis yra 100 %, nebent nurodyta kitaip.

3.           Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė, atsirandanti iš išvestinių priemonių, nustatytų IV priede, nustatoma pagal III priedą.

4.           Jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, tos pozicijos vertė gali būti keičiama pagal VIII priedo reikalavimus ir juos taikant, kaip toliau nustatyta šiame priede.

5.           Jeigu kredito įstaiga turi dvi arba daugiau negu dvi iš dalies sutampančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas bus reikalaujama tiek, kiek jos sutampa, įtraukti tik poziciją arba pozicijos dalį, kuri lemia didesnę pagal riziką įvertintą poziciją. Todėl „dalinis sutapimas“ reiškia, kad pozicijos, visos arba iš dalies, yra tos pačios rizikos pozicija, kuri yra tokia, kad dalino sutapimo apimtis yra viena bendra pozicija.

2.           Pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas standartizuotu metodu

6.           Pagal 8–9 punktus reitinguotos pozicijos pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertinta pozicija apskaičiuojama pozicijos vertei taikant rizikos koeficientą, siejamą su kredito kokybės žingsniu, su kuriuo, kaip buvo nustatyta, kompetentinga institucija sieja kredito vertinimą pagal 98 straipsnį, kaip nustatyta toliau pateikiamose 1 ir 2 lentelėse.

1 lentelė

Pozicijos, išskyrus pozicijas su trumpalaikio kredito vertinimu

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || 4 || 5 ir žemesnis

Rizikos koeficientas || 20% || 50% || 100% || 350% || 1250%

2 lentelė

Pozicijos su trumpalaikio kredito vertinimu

Kredito kokybės žingsnis || 1 || 2 || 3 || Visi kiti kredito vertinimai

Rizikos koeficientas || 20% || 50% || 100% || 1250%

7.           Pagal 10–16 punktus nereitinguotos pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertinta pozicija apskaičiuojama taikant 1250 % rizikos koeficientą.

2.1.        Kredito įstaigos iniciatorės ir rėmėjos

8.           Kredito įstaigos iniciatorės ir kredito įstaigos rėmėjos taiko 1250 % rizikos koeficientą visoms nepaskirstytoms ir atpirktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurių kredito vertinimą atliko pripažinta IKVI, kurią kompetentinga institucija sieja su kredito kokybės žingsniu, kuris yra mažesnis nei 3 kredito kokybės žingsnis. Nustatant, ar atliktas toks pozicijos kredito vertinimas, taikomi 3 dalies 2–7 punktai.

9.           Kredito įstaigos iniciatorės arba kredito įstaigos rėmėjos pagal riziką įvertintos pozicijos, apskaičiuotos atsižvelgiant į jos pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, gali apsiriboti pagal riziką įvertintomis pozicijomis, kurios būtų apskaičiuojamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, jei jos nebuvo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos numatant taikyti 150 % rizikos koeficientą visiems pradelstiems straipsniams ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų didelės rizikos kategorijoms priklausantiems straipsniams.

2.2.        Nereitinguotų pozicijų vertinimas

10.         Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigai, kurios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija nereitinguota, taikyti vertinimą, nustatytą 11 punkte pagal riziką įvertintai pozicijai apskaičiuoti, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupės sudėtis žinoma visą laiką.

11.         Kredito įstaiga gali taikyti svertinio vidurkio rizikos koeficientą, kurį kredito įstaiga, turinti pozicijas, padaugintas iš koncentracijos koeficiento, taikytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 78–83 straipsnius. Šis koncentracijos koeficientas yra lygus visų segmentų, padalytų iš mažesnio prioriteto segmentų nominalios sumos arba pari passu su segmentu, kuriame turima pozicija, įskaitant ir tą segmentą. Dėl to rizikos koeficientas nėra didesnis negu 1250 % arba mažesnis negu bet kuris rizikos koeficientas, taikomas reitinguotam didesnio prioriteto segmentui. Jeigu kredito įstaiga negali nustatyti rizikos koeficientų, kurie būtų taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 78–83 straipsnius, ji pozicijai taiko 1250 % rizikos koeficientą.

2.3.        Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimas antrojo nuostolio arba geresniame segmente ABCP programoje

12.         Jeigu pagal 14–16 punktų nuostatas dėl likvidumo priemonės yra daugiau negu vienas vertinimas, kredito įstaiga gali pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurios tenkina sąlygas, išdėstytas 13 dalyje, taikyti rizikos koeficientą, kuris yra didesnis negu i) 100 %, arba ii) didžiausią rizikos koeficientą, kurį pozicijas turinti kredito įstaiga taikytų bet kurioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 78–83 straipsnius.

13.         Kad būtų galima vertinti pagal 12 punktą, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra:

(a)     segmente, kuris ekonominiu požiūriu yra pakeitimo vertybiniais popieriais antrojo nuostolio pozicijoje arba geresnėje, o pirmojo nuostolio segmentas turi reikšmingai padidinti kredito vertę antrojo nuostolio segmentui;

(b)     tokios kokybės, kuri prilygsta investavimo arba aukštesniam lygiui; ir

(c)     kredito įstaigos, kuri neturi pozicijos pirmojo nuostolio segmente.

2.4.        Nereitinguotų likvidumo priemonių vertinimas

2.4.1.     Reikalavimus atitinkančios likvidumo priemonės

14.         Jeigu tenkinami toliau nurodyti reikalavimai siekiant nustatyti pozicijos vertę, likvidumo priemonės, kurios terminas nuo sandorio sudarymo pradžios yra vieneri metai arba trumpesnis, nominaliai sumai gali būti taikomas 20 % konvertavimo dydis, o likvidumo priemonės, kurios pradinis terminas yra ilgesnis negu vieneri metai, nominaliai sumai gali būti taikomas 50 % konvertavimo dydis.

(a)     Likvidumo priemonės dokumentai aiškiai nustato ir apriboja aplinkybes, kuriomis priemonė gali būti naudojama.

(b)     Priemonės negalima naudoti kreditinei paramai teikti padengiant panaudojimo metu jau patirtus nuostolius, pavyzdžiui, teikiant likvidumą pozicijoms įsipareigojimų neįvykdymo atveju panaudojimo metu arba įgyjant turtą už didesnę nei tikroji vertė.

(c)     Priemonė nenaudojama teikiant nuolatinį arba reguliarų pakeitimo vertybiniais popieriais finansavimą.

(d)     Priemonei panaudotos sumos grąžinimas nėra siejamas su investuotojų pretenzijomis, išskyrus pretenzijas, kylančias dėl palūkanų normų arba valiutų išvestinių priemonių sutarčių, mokesčių ir kitų tokių mokėjimų, taip pat jam netaikomas atsisakymas arba atidėjimas.

(e)     Priemonės negalima panaudoti po to, kai bus išnaudotas visas galimas kredito vertės padidinimas, kuriuo galima pasinaudoti likvidumo priemonės atveju;

(f)     Privalo būti atidėjinys, dėl kurio gali būti automatiškai mažinama priemonės suma, kurią galima panaudoti pozicijoms įsipareigojimų neįvykdymo atveju, jei įsipareigojimų neįvykdymas yra toks, koks nustatytas pagal 84–89 straipsnius, arba jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę sudaro reitinguotos priemonės, dėl kurių nutraukiamas priemonės taikymas, jeigu vidutinė grupės kokybė yra žemesnė nei investavimo lygis.

Taikytinas rizikos koeficientas yra didžiausias rizikos koeficientas, kurį kredito įstaiga, turinti pozicijas, taikytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 78–83 straipsnius.

2.4.2.     Likvidumo priemonės, kurios gali būti panaudotos tiktai esant bendram rinkos trikdžiui

15.         Siekiant nustatyti likvidumo priemonės, kurią galima panaudoti esant bendram rinkos trikdžiui, pozicijos vertę, jos nominaliai sumai gali būti taikomas 0 % konvertavimo dydis (t. y. kai daugiau nei vienas specialios paskirties subjektas iš skirtingų sandorių negali pakeisti komercinių popierių, kurių terminas sueina, ir kad negalėjimas nėra dėl nuvertėjusios specialios paskirties subjekto kredito kokybės dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito kokybės), jeigu tenkinami 14 punkte išdėstyti reikalavimai.

2.4.3.     Grynųjų pinigų avanso priemonė

16.         Siekiant nustatyti likvidumo priemonės, kurią galima panaudoti esant bendram rinkos trikdžiui, pozicijos vertę, jos nominaliai sumai gali būti taikomas 0 % konvertavimo dydis, kuris yra besąlygiškai atšaukiamas, jeigu tenkinami 14 punkte nustatyti reikalavimai ir jeigu priemonei panaudotos sumos grąžinimo terminas yra didesnio prioriteto už bet kokias kitas pretenzijas dėl pinigų srautų, susidarančių dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

2.5.        Atnaujinamųjų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais papildomi kapitalo reikalavimai ir atidėjiniai ankstyvai amortizacijai

17.         Be pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios apskaičiuojamos pagal jų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kredito įstaiga iniciatorė apskaičiuoja pagal riziką įvertintą poziciją metodu, kuris nustatytas 18–32 punktuose, kai ji parduoda atnaujinamąsias pozicijas pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, pagal kurį numatytas atidėjinys ankstyvai amortizacijai.

18.         Kredito įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintą poziciją atsižvelgdama į iniciatorės palūkanų ir investuotojo palūkanų sumą.

19.         Pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas sudaro atnaujinamosios ir neatnaujinamosios pozicijos, kredito įstaiga iniciatorė taiko toliau pateikiamą vertinimą proporcingai bazinei grupei, kurią sudaro atnaujinamosios pozicijos.

20.         Todėl iniciatorės palūkanos – tos naudojamų sumų, parduodamų pakeitimo vertybiniais popieriais tikslais, grupės reikšmingos dalies nominali suma, kurios dalis visos grupės, parduodamos struktūrai, atžvilgiu nustato dalį pinigų srautų, sukurtų pagrindiniu ir palūkanų surinkimu, ir kitos susijusios sumos, kurių negalima panaudoti tiems mokėjimams, kurie pakeitimo vertybiniais popieriais atveju turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas.

Kad palūkanos būtų laikomos iniciatorės palūkanomis, jos negali būti subordinuotos su investuotojo palūkanomis.

Investuotojo palūkanos – likusios naudojamų sumų grupės reikšmingos dalies nominali suma.

21.         Kredito įstaigos iniciatorės pozicija, siejama su jos teisėmis iniciatorės palūkanų atžvilgiu laikoma ne pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, o pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pro rata pozicija, tarsi jos nebūtų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

2.5.1.     Ankstyvos amortizacijos vertinimo išlygos

22.         Šių pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių iniciatorės atleidžiamos nuo 17 punkte išdėstytų kapitalo reikalavimų:

(a)     Ankstyvos amortizacijos vertinimas netaikomas atnaujinamųjų pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais – šiuo atveju investuotojai ir toliau visiškai priklauso nuo skolininkų būsimų skolinimosi sumų, kad bazinių priemonių rizika nesugrįžtų kredito įstaigai iniciatorei netgi po ankstyvos amortizacijos, ir

(b)     Pakeitimui vertybiniais popieriais, kai bet kuris atidėjinys ankstyvai amortizacijai daromas dėl įvykių, kurie nėra susiję su turto pakeitimu vertybiniais popieriais arba kredito įstaigos iniciatorės veikla, pavyzdžiui, esminiais mokesčių įstatymų arba reglamentų pasikeitimais.

2.5.2.     Maksimalūs kapitalo reikalavimai

23.         Pagal 17 punkto reikalavimus kredito įstaigos iniciatorės visos pagal riziką įvertintos pozicijos jos pozicijų investuotojo palūkanų atžvilgiu ir pagal riziką įvertintos pozicijos, apskaičiuotos pagal 17 punktą, nėra didesnės už:

(a)     pagal riziką įvertintas pozicijas, apskaičiuotas pagal jų investuotojo palūkanų pozicijas,

(b)     pagal riziką įvertintas pozicijas, kurias kredito įstaiga, turinti pozicijas, apskaičiuotų pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais ta suma, kuri prilygsta investuotojo palūkanoms.

24.         Išskaitymas iš grynojo pelno, jei toks yra, iš būsimų pajamų kapitalizacijos, kaip reikalaujama pagal 57 straipsnį, vertinamas neatsižvelgiant į maksimalias sumas, nurodytas 23 punkte.

2.5.3.     Pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas

25.         Pagal riziką įvertinta pozicija, apskaičiuojama pagal 17 punktą, nustatoma dauginant investuotojo palūkanas iš atitinkamo konvertavimo dydžio, kaip nurodyta 27–32 punktuose, ir vidutinio rizikos koeficiento, kuris būtų taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, jeigu jos anksčiau nebuvo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

26.         Atidėjinys ankstyvai amortizacijai laikomas kontroliuojamu, jeigu tenkinami šie reikalavimai.

(a)     Kredito įstaiga iniciatorė turi kapitalo ir (arba) likvidumo planą, kad užtikrintų, jog atidėjinių ankstyvajai amortizacijai atveju turės pakankamai kapitalo ir bus pakankamai likvidi.

(b)     Sandorio laikotarpiu yra pro rata iniciatorės palūkanų ir investuotojo palūkanų mokėjimo ir pagrindinės sumos, išlaidų, nuostolių ir susigrąžintų sumų pasidalinimas, grindžiamas negrąžintų gautinų sumų mėnesio pradžios balansu.

(c)     Amortizacijos laikotarpis laikomas pakankamu visos ankstyvos amortizacijos laikotarpio pradžioje negrąžintos skolos (iniciatorės ir investuotojo palūkanos) 90 % grąžinti arba pripažinti neįvykdytu įsipareigojimu.

(d)     Grąžinimo tempas nėra spartesnis negu būtų tiesiogiai proporcingos amortizacijos būdu per c reikalavime nurodytą laikotarpį.

27.         Pakeitimo vertybiniais popieriais atveju dėl mažmeninių pozicijų, kurios nėra pagrįstos įsipareigojimu ir besąlygiškai atšaukiamos be išankstinio įspėjimo, atidėjinio ankstyvai amortizacijai, jeigu ankstyvą amortizaciją lemia perviršinis kainų skirtumas, nukritęs iki nustatyto lygio, kredito įstaigos lygina trijų mėnesių vidutinį perviršinį kainų skirtumą su perviršiniu kainų skirtumu, kuriam esant perviršinis kainų skirtumas turėtų būti fiksuojamas.

28.         Tais atvejais, kai esant pakeitimui vertybiniais popieriais nereikia fiksuoti perviršinio kainų skirtumo, laikoma, kad fiksuojamas dydis yra 4,5 procentinio punkto didesnis negu perviršinis kainų skirtumas, nuo kurio prasideda ankstyva amortizacija.

29.         Taikomas konvertavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į realų trijų mėnesių vidutinį perviršinį kainų skirtumą pagal 3 lentelę.

3 lentelė

|| Pakeitimas vertybiniais popieriais, kuriam taikomas kontroliuojamas atidėjinys ankstyvai amortizacijai || Pakeitimas vertybiniais popieriais, kuriam taikomas nekontroliuojamas atidėjinys ankstyvai amortizacijai

3 mėnesių vidutinis perviršinis kainų skirtumas || Konvertavimo veiksnys || Konvertavimo veiksnys

Virš A lygio || 0% || 0%

A lygis || 1% || 5%

B lygis || 2% || 15%

C lygis || 20% || 50%

D lygis || 20% || 100%

E lygis || 40% || 100%

30.         3 lentelėje A lygis – perviršinio kainų skirtumo lygiai, mažesni negu 133,33 % perviršinio kainų skirtumo fiksuojamo dydžio, bet ne mažesni negu 100 % fiksuojamo dydžio; B lygis – perviršinio kainų skirtumo lygiai, mažesni negu 100 % perviršinio kainų skirtumo fiksuojamo dydžio, bet ne mažesni negu 75 % fiksuojamo dydžio; C lygis – perviršinio kainų skirtumo lygiai, mažesni negu 75 % perviršinio kainų skirtumo fiksuojamo dydžio, bet ne mažesni negu 50 % fiksuojamo dydžio; D lygis – perviršinio kainų skirtumo lygiai, mažesni negu 50 % perviršinio kainų skirtumo fiksuojamo dydžio, bet ne mažesni negu 25 % fiksuojamo dydžio; E lygis – perviršinio kainų skirtumo lygiai, mažesni negu 25 % perviršinio kainų skirtumo fiksuojamo dydžio.

31.         Visiems kitiems pakeitimams vertybiniais popieriais taikomam atnaujinamųjų pozicijų kontroliuojamam atidėjiniui ankstyvai amortizacijai taikomas 90 % kredito konvertavimo dydis.

32.         Visiems kitiems pakeitimams vertybiniais popieriais taikomam atnaujinamųjų pozicijų nekontroliuojamam atidėjiniui ankstyvai amortizacijai taikomas 100% kredito konvertavimo dydis.

2.6.        Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimo pripažinimas

33.         Jei kredito užtikrinimas gaunamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas gali būti keičiamas pagal VIII priedą.

2.7.        Pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas

34.         Kaip numatyta 66 straipsnio 2 dalyje dėl pakeitimo vertybiniais popieriai pozicijų, kurioms taikomas 1250 % rizikos koeficientas, kredito įstaigos gali, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimą, atimti pozicijos vertę iš nuosavų lėšų. Dėl to pozicijos vertės apskaičiavimas gali atspindėti reikalavimus atitinkantį tiesioginį užtikrinimą pagal 33 punktą.

35.         Jeigu kredito įstaiga pasinaudoja alternatyva, nurodyta 34 punkte, iš sumos, nurodytos toje dalyje, pagal tą dalį atsižvelgiant į 9 punktą atimama 12,5 karto padauginta suma kaip didžiausia pagal riziką įvertintos pozicijos suma, kurią turi apskaičiuoti ten nurodytos kredito įstaigos.

3.           Pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimas vidaus reitingais pagrįstu metodu

3.1.        Metodų hierarchija

36.         96 straipsnyje pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertinta pozicija apskaičiuojama pagal 36–74 punktus.

37.         Apskaičiuojant reitinguotos pozicijos arba pozicijos, kurios atžvilgiu gali būti naudojamas numanomas reitingas, pagal riziką įvertintą poziciją naudojamas reitingais pagrįstas metodas, nustatytas 45–49 punktuose.

38.         Nereitinguotai pozicijai naudojamas priežiūrinės formulės metodas, nustatytas 50–52 punktuose, išskyrus tuos atvejus, kai leidžiama naudoti vidaus vertinimo metodą, nustatytą 42–43 punktuose.

39.         Kredito įstaiga, išskyrus kredito įstaigą iniciatorę arba kredito įstaigą rėmėją, kompetentingoms institucijoms leidus gali naudoti tik priežiūrinės formulės metodą.

40.         Jeigu kredito įstaiga iniciatorė arba rėmėja, negalinti apskaičiuoti Kirb ir negavusi leidimo naudoti vidaus vertinimo metodą ABCP programų pozicijoms, ir kitos kredito įstaigos, jei nėra gavusios leidimo naudoti priežiūrinės formulės metodą, arba esant ABCP programų pozicijoms, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurios yra nereitinguotos ir kurių atžvilgiu negalima taikyti numanomų reitingų, taikomas vidaus vertinimo metodas ir 1250 % rizikos koeficientas.

3.1.1.     Numanomų reitingų naudojimas

41.         Kai patenkinami šie minimalūs operaciniai reikalavimai, įstaiga nereitinguotai pozicijai priskiria numanomą kredito vertinimą, prilygstantį kredito vertinimui tų reitinguotų pozicijų (referentinių pozicijų), kurios yra didesnio prioriteto pozicijos, visais atžvilgiais subordinuotos su konkrečiomis nereitinguotomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis.

(a)     Referentinės pozicijos turi būti visais atžvilgiais subordinuotos su nereitinguotu pakeitimo vertybiniais popieriais segmentu.

(b)     Referentinės pozicijos terminas turi būti lygus konkrečios nereitinguotos pozicijos terminui arba ilgesnis.

(c)     Bet kuris numanomas reitingas turi būti nuolatos atnaujinamas, kad atspindėtų bet kuriuos pakeitimo vertybiniais popieriais referentinių pozicijų kredito vertinimo pakeitimus.

3.1.2.     Pozicijų vidaus vertinimo metodas ABCP programose

42.         Atsižvelgdama į kompetentingų institucijų įvertinimą, kredito įstaiga gali priskirti nereitinguotai pozicijai turtu užtikrintų komercinių popierių programoje išvestinius reitingus, kaip nustatyta 43 punkte, jei tenkinami šie reikalavimai.

(a)     Pozicijos pagal programą išleistame komerciniame popieriuje yra reitinguotos pozicijos.

(b)     Kredito įstaiga tenkina kompetentingų institucijų reikalavimą, pagal kurį atliekant jos pozicijos kredito kokybės vidaus vertinimą laikomasi vienos arba kelių reikalavimus atitinkančių IKVI viešos vertinimo metodikos vertybinių popierių, užtikrintų pakeitimo vertybiniais popieriais rūšies pozicijomis, reitingui.

(c)     IKVI, kurių metodika turi būti taikoma, kaip reikalaujama b punkte, apima tas IKVI, kurios yra pateikusios pagal programą išleistų komercinių popierių išorės reitingus. Kiekybiniai elementai, pavyzdžiui, nepalankūs veiksniai, naudojami vertinant poziciją kredito kokybės atžvilgiu, privalo būti bent jau tokie nedideli, kaip tie, kurie naudojami konkrečių IKVI atitinkamoje vertinimo metodikoje.

(d)     Kurdama savo vidaus vertinimo metodiką, kredito įstaiga atsižvelgia į visas paskelbtas reikalavimus atitinkančių IKVI reitingų metodikas, taikomas vertybinių popierių, užtikrintų pakeitimo vertybiniais popieriais rūšies pozicijomis, reitingui. Kredito įstaiga nuomonę pagrindžia dokumentais ir atnaujina mažiausiai kartą per metus.

(e)     Kredito įstaigos vidaus vertinimo metodikoje numatomi reitingų rangai. Tokių reitingų rangai ir reikalavimus atitinkančių IKVI kredito įvertinimai yra analogiški. Šis atitikimas išsamiai pagrindžiamas dokumentais.

(f)     Vidaus vertinimo metodika naudojama kredito įstaigos vidaus rizikos valdymo procesuose, įskaitant jos sprendimų priėmimo, valdymo informacijos ir kapitalo paskirstymo procesus.

(g)     Pasitelkus vidaus arba išorės auditorius, IKVI arba kredito įstaigos vidaus kredito peržiūrą ar rizikos valdymo funkciją, reguliariai tikrinami vidaus vertinimo procesai ir kredito įstaigos ABCP programoje numatytų pozicijų kredito kokybės vidaus vertinimo kokybė. Jeigu tikrinama pasitelkus kredito įstaigos vidaus auditą, kredito patikrinimą arba rizikos valdymo funkciją, tada šios funkcijos nepriklauso nuo ABCP programos verslo linijos ir nuo bendradarbiavimo su klientais.

(h)     Kredito įstaiga stebi savo vidaus reitingų rezultatus laikui bėgant, kad įvertintų savo vidaus vertinimo metodikos rezultatus, ir prireikus daro tos metodikos pakeitimus, kai pozicijų rezultatai reguliariai nukrypsta nuo to, kas nustatyta vidaus reitingais.

(i)      Į ABCP programą įeina emisijos organizavimo standartai kredito ir investavimo gairių forma. Spręsdamas dėl turto pirkimo, programos administratorius atsižvelgia į perkamo turto rūšį, pozicijų, susidarančių dėl likvidumo priemonių ir kredito vertės padidinimo, rūšį ir piniginę vertę, nuostolių paskirstymą bei teisinę ir ekonominę perkeliamo turto izoliaciją nuo subjekto, parduodančio turtą. Atliekama turto pardavėjo rizikos pobūdžio kredito analizė, į kurią įeina praeities ir tikėtinos ateities finansinės veiklos analizė, dabartinė rinkos padėtis, tikėtinas konkurencingumas ateityje, svertai, pinigų srautai ir palūkanų padengimas bei skolos reitingavimas. Be to, tikrinami pardavėjo emisijos organizavimo standartai, aptarnavimo pajėgumai ir surinkimo procesai.

(j)      ABCP programos emisijos organizavimo standartuose nustatomi minimalūs turto atitikties kriterijai, pagal kuriuos visų pirma

(i)      nenumatomas turto, kuris visų pirma yra pradelstas arba su neįvykdytais įsipareigojimais, pirkimas;

(ii)     ribojama perviršinė individualaus įsipareigojančio asmens arba geografinės vietovės koncentracija; ir

(iii)    ribojamas perkamo turto pradinis terminas.

(k)     ABCP programoje nustatoma surinkimo politika ir procesai, kuriuose atsižvelgiama į valdymo organo operacinius pajėgumus ir kredito kokybę. Programa mažina pardavėjo ir (arba) valdymo organo riziką įvairiais metodais, pavyzdžiui, susijusiais su dabartinės kredito kokybės, kuri neleidžia bendrai naudoti lėšas, priežastimis.

(l)      Bendrame turto grupės, kurią ketinama pirkti pagal ABCP programą, nuostolio įvertyje privaloma atsižvelgti į visus galimos rizikos šaltinius, pavyzdžiui, į kredito arba gautinų sumų sumažėjimo riziką. Jeigu pardavėjo teikiamo kredito vertės padidėjimą lemia tik su kreditu susiję nuostoliai, tada atskiras rezervas sudaromas gautinų sumų sumažėjimo rizikai, jeigu gautinų sumų sumažėjimo rizika yra esminė konkrečiai pozicijų grupei. Be to, nustatant reikalingą padidėjimo lygį programoje patikrinami keleri istorinės informacijos metai, įskaitant nuostolius, nukrypimą, sumažėjimą ir gautinų sumų apyvartos normą.

(m)    Į ABCP programą įeina struktūriniai ypatumai, pavyzdžiui, sumažėjęs priežastingumas perkant pozicijas, kad būtų sumažintas galimas bazinio portfelio kredito pablogėjimas.

Kompetentingos institucijos gali atsisakyti reikalavimo viešai skelbti IKVI vertinimo metodiką, jeigu joms įrodoma, kad dėl konkrečių pakeitimo vertybiniais popieriai ypatybių, pavyzdžiui, jo unikalios struktūros, dar nėra viešos IKVI vertinimo metodikos.

43.         Kredito įstaiga priskiria nereitinguotai pozicijai vieną iš 42 punkte aprašytų reitingų rangų. Pozicijai priskiriamas išvestinis reitingas, toks pats kaip kredito įvertinimai, prilygstantys reitingo rangui, kaip nustatyta 42 punkte. Jei šis išvestinis reitingas pakeitimo vertybiniais popieriais pradžioje yra investavimo arba aukštesnio lygio, jis laikomas tokiu pačiu kaip reikalavimus atitinkančios IKVI reikalavimus atitinkantis kredito vertinimas apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas.

3.2.        Maksimalios pagal riziką įvertintos pozicijos

44.         Kredito įstaigai iniciatorei, kredito įstaigai rėmėjai arba kitoms kredito įstaigoms, kurios gali apskaičiuoti KIRB, pagal riziką įvertintos pozicijos, apskaičiuojamos pagal jų pozicijas pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, gali būti apribotos iki pozicijų, kurios tenkina kapitalo reikalavimą pagal 75 straipsnio a punktą, prilygstantį 8 % pagal riziką įvertintos pozicijos sumai, kuri būtų gauta, jeigu į vertybinius popierius pakeistas turtas nebūtų buvęs pakeistas vertybiniais popieriais ir kartu su tų pozicijų tikėtinų nuostolių sumomis būtų kredito įstaigos balanse.

3.3.        Reitingais pagrįstas metodas

45.         Remiantis reitingais pagrįstu metodu reitinguotos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertinta pozicija apskaičiuojama pozicijos vertei taikant rizikos koeficientą, siejamą su kredito kokybės žingsniu, su kuriuo, kaip buvo nustatyta, kompetentinga institucija sieja kredito vertinimą pagal 98 straipsnį, kaip nustatyta toliau pateikiamose 4 ir 5 lentelėse.

4 lentelė

Pozicijos, išskyrus pozicijas su trumpalaikio kredito vertinimu

Kredito kokybės žingsnis || Rizikos koeficientas

|| A || B || C

CQS 1 || 7% || 12% || 20%

CQS 2 || 8% || 15% || 25%

CQS 3 || 10% || 18% || 35%3

CQS 4 || 12% || 20% || 35%

CQS 5 || 20% || 35% || 35%

CQS 6 || 35% || 50% || 50%

CQS 7 || 60% || 75% || 75%

CQS 8 || 100% || 100% || 100%

CQS 9 || 250% || 250% || 250%

CQS 10 || 425% || 425% || 425%

CQS 11 || 650% || 650% || 650%

Mažiau negu CQS 11 || 1250% || 1250% || 1250%

5 lentelė

Pozicijos su trumpalaikio kredito vertinimu

Kredito kokybės žingsnis || Rizikos koeficientas

|| A || B || C

CQS 1 || 7% || 12% || 20%

CQS 2 || 12% || 20% || 35%

CQS 3 || 60% || 75% || 75%

Visi kiti kredito vertinimai || 1250% || 1250% || 1250%

46.         Atsižvelgiant į 47 punktą, rizikos koeficientas kiekvienos lentelės A skiltyje taikomas, jeigu pozicija yra paties didžiausio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmente. Nustatant, ar segmentas yra paties mažiausio prioriteto, nereikalaujama atsižvelgti į gautinas sumas pagal palūkanų normų arba valiutų išvestinių priemonių sutartis, gautinas įmokas ir kitus panašius mokėjimus.

47.         Rizikos koeficientas kiekvienos lentelės C skiltyje taikomas, jeigu pozicija yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kur faktinis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skaičius yra mažesnis negu šeši. Apskaičiuojant faktinį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skaičių, sudėtinės pozicijos vienam įsipareigojančiajam asmeniui privalo būti vertinamos kaip viena pozicija. Faktinis pozicijų skaičius apskaičiuojamas taip:

čia EADi yra visų pozicijų ith* įsipareigojančiajam asmeniui verčių suma. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju (pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais) kredito įstaiga privalo atsižvelgti į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas grupėje, o ne į bazines pozicijas pradinėse grupėse, iš kurių susidaro bazinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos. Jeigu galima portfelio dalis, siejama su didžiausia pozicija – C1, kredito įstaiga gali N vertinti kaip 1/C1.

48.         Rizikos koeficientai B skiltyje taikomi visoms kitoms pozicijoms.

49.         Kredito rizikos mažinimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijose gali būti pripažįstamas pagal 58–60 punktus.

3.4.        Priežiūrinės formulės metodas

50.         Atsižvelgiantį į 56–57 punktus pagal priežiūrinės formulės metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas yra didesnis negu 7 % arba taikytinas rizikos koeficientas pagal 51 punktą.

51.         Atsižvelgiant į 56–57 punktus, pozicijai taikytinas rizikos koeficientas yra:

12,5 x (S[L+T] – S[L]) / T

Čia:

Čia:

t = 1000,

ir w = 20.

Šiose išraiškose Beta [x; a, b] yra sukaupta beta pasiskirstymo funkcija su a ir b parametrais, įvertintais x atžvilgiu.

T (segmento, kuriame yra pozicija, storumas) nustatomas kaip a) segmento nominaliosios vertės ir b) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertės sumos santykis. Čia išvestinių priemonių, nurodytų IV priede, pozicijų vertė, jeigu dabartinė atkūrimo vertė nėra teigiama vertė, yra galima būsima kredito pozicija, apskaičiuota pagal III priedą;

Kirbr yra a) Kirb ir b) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertės sumos santykis. Kirbr išreikštas dešimtaine forma (pvz., Kirb, kuris lygus 15 % grupės, bus išreikštas 0,15 prilygstančiu Kirb).

L (kredito vertės padidinimo lygis) nustatomas kaip visų segmentų, subordinuotų su segmentu, kuriame yra pozicija, nominaliųjų sumų ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, vertės sumos santykis. Kapitalizuotosios būsimos pajamos neįtraukiamos į nustatomą L. Apskaičiuojant padidinimo lygį, išvestinių priemonių, nustatytų IV priede, sandorio šalių gautinos sumos, kurios yra daug mažesnio prioriteto, nei konkretūs segmentai, gali būti nustatomos jų dabartine atkūrimo verte (be galimų būsimų kredito pozicijų).

N yra faktinis pozicijų, apskaičiuotų pagal 47 punktą, skaičius.

ELGD – pagal poziciją apskaičiuotas vidutinis nuostolis įsipareigojimo neįvykdymo atveju – apskaičiuojamas taip:

Čia LGDi yra vidutinis LGD, siejamas su visomis pozicijomis ith įsipareigojančiajam asmeniui, jeigu LGD nustatomas pagal 84–89 straipsnius. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju 100 % LGD taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Kai kaupimo būdu pakeitimo vertybiniais popieriais atveju vertinamas įsipareigojimų neįvykdymas ir gautinų sumų sumažėjimo rizika (pvz., nuostoliams iš bet kurio šaltinio padengti galima panaudoti bendrą vieną rezervą arba padidintą užtikrinimo priemonę), LGD įvestis sudaroma kaip LGD svertinis vidurkis kredito rizikai ir 75 % LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Koeficientai yra nesusieti kredito rizikos ir atitinkamai sumažėjimo rizikos kapitalo mokesčiai.

Supaprastinti įvesties duomenys

Jeigu didžiausios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertė C1 yra ne didesnė negu 3 % užtikrintos pozicijos vertės sumos, tada pagal priežiūrinės formulės metodą kredito įstaiga gali nustatyti LGD = 50 % ir N lygus bet kuriam iš jų

 .

arba

N=1/ C1.

Cm yra didžiausios m pozicijos vertės sumos ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų verčių sumos santykis. M lygį gali nustatyti kredito įstaiga.

Su mažmeninėmis pozicijomis susijusio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju kompetentingos institucijos gali leisti įgyvendinti priežiūrinės formulės metodą panaudojant supaprastinimą: h = 0 ir v = 0.

52.         Kredito rizikos mažinimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijose gali būti pripažįstamas pagal 58, 59 ir 61–65 punktus.

3.5.        Likvidumo priemonės

53.         54–55 punktų nuostatos taikomos nereitinguotų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertei nustatyti tam tikrų likvidumo priemonės rūšių forma.

3.5.1.     Likvidumo priemonės, kurias galima panaudoti tik esant bendram rinkos trikdžiui

54.         Likvidumo priemonės, kuria galima pasinaudoti tik esant bendram rinkos trikdžiui ir kuri tenkina 14 punkte nustatytus atitinkančios likvidumo priemonės reikalavimus, nominaliajai sumai gali būti taikomas 20 % konvertavimo dydis.

3.5.2.     Grynųjų pinigų avanso priemonės

55.         Likvidumo priemonės, kuri tenkina 16 punkte nustatytus reikalavimus, nominaliajai sumai gali būti taikomas 0 % konvertavimo dydis.

Išimtinis vertinimas, kai Kirb negali būti apskaičiuotas.

56.         Jeigu kredito įstaigai nėra praktiška apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, tarsi jos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais, kredito įstaiga išimtiniu atveju ir gavusi kompetentingų institucijų leidimą laikinai gali taikyti tokį pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo metodą nereitinguotoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms likvidumo priemonės forma.

57.         Didžiausias rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas pagal 78–83 straipsnius bet kokioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, jeigu jos nebūtų buvusios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, gali būti taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuriai taikoma likvidumo priemonė. Siekiant nustatyti pozicijos vertę, 50 % konvertavimo dydis gali būti taikomas likvidumo priemonės nominaliajai sumai, jeigu priemonės terminas nuo sandorio sudarymo pradžios yra vieneri metai arba trumpesnis. Jeigu likvidumo priemonė tenkina 54 punkte nustatytus reikalavimus, gali būti taikomas 20 % konvertavimo dydis.

3.6.        Kredito rizikos mažinimo pripažinimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atžvilgiu

3.6.1.     Tiesioginis užtikrinimas

58.         Reikalavimus atitinkantis tiesioginis užtikrinimas apsiriboja tuo, kas yra pripažįstama apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 78–83 straipsniais, kaip nustatyta pagal 90–93 straipsnius, o pripažinimas priklauso nuo to, ar tenkinami atitinkami minimalūs reikalavimai, kaip nustatyta pagal tuos straipsnius.

3.6.2.     Netiesioginis užtikrinimas

59.         Reikalavimus atitinkantis netiesioginis užtikrinimas ir netiesioginio užtikrinimo teikėjai apsiriboja tomis priemonėmis, kurios pripažintos pagal 90–93 straipsnius, o pripažinimas priklauso nuo to, ar tenkinami atitinkami minimalūs reikalavimai, kaip nustatyta pagal tuos straipsnius.

3.6.3.     Kapitalo reikalavimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų su kredito rizikos mažinimu apskaičiavimas

Reitingais pagrįstas metodas

60.         Jeigu pagal riziką įvertintos pozicijos apskaičiuojamos reitingais pagrįstu metodu, pozicijos vertė ir (arba) pagal riziką įvertintos pozicijos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kurios kredito užtikrinimas buvo gautas, gali būti pakeistos pagal VIII priedo nuostatas, kadangi jos taikomos pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimui pagal 78–83 straipsnius.

Priežiūrinės formulės metodas – visiškas užtikrinimas

61.         Jeigu pagal riziką įvertintos pozicijos yra apskaičiuojamos priežiūrinės formulės metodu, kredito įstaiga nustato pozicijos faktinį rizikos koeficientą. Ji tai daro pozicijos pagal riziką įvertintą poziciją dalydama iš pozicijos vertės ir gautą rezultatą daugindama iš 100.

62.         Esant tiesioginiam kredito užtikrinimui, pagal riziką įvertintos pozicijos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija apskaičiuojama dauginant tiesioginės užtikrinimo priemonės koreguotą poziciją (E*, kaip apskaičiuota pagal 90–93 straipsnius dėl pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo pagal 78–83 straipsnius, pakeitimo vertybiniais popieriais sumą prilyginant E) iš faktinio rizikos koeficiento.

63.         Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, pagal riziką įvertintos pozicijos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija apskaičiuojama dauginant GA (užtikrinimo priemonės suma pakoreguota pagal bet kurį valiutos neatitikimą ir termino neatitikimą pagal VIII priedo nuostatas) iš užtikrinimo teikėjo rizikos koeficiento; ir gautą rezultatą pridedant prie sumos, kuri gauta padauginus pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, atimant GA, iš faktinio rizikos koeficiento.

Priežiūrinės formulės metodas – dalinis užtikrinimas

64.         Jeigu kredito rizikos mažinimas apima „pirmąjį nuostolį“ arba nuostolius proporcingai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kredito įstaiga gali taikyti 61–63 punktų nuostatas.

65.         Kitais atvejais kredito įstaiga vertina pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją kaip dvi ar daugiau negu dvi pozicijas, kurių nepadengta dalis laikoma žemesnės kredito kokybės pozicija. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas šiai pozicijai, taikomos 50–52 punktų nuostatos su pakeitimais, pagal kuriuos T keičiamas į e* tiesioginio užtikrinimo atveju; ir į T-g netiesioginio užtikrinimo atveju, kur e* žymi E* ir visos bazinės grupės sąlyginės sumos santykį, kur E* yra pakoreguota pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, apskaičiuota pagal VIII priedo nuostatas, kadangi jos taikomos skaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 78–83 straipsnius, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra E; ir g yra kredito užtikrinimo nominaliosios sumos (pakoreguotos pagal bet kokį valiutos arba termino neatitikimą pagal VIII priedo nuostatas) ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų santykis. Netiesioginio kredito užtikrinimo atveju užtikrinimo teikėjo rizikos koeficientas taikomas tai pozicijos daliai, kuri nepatenka į koreguotą vertę T.

3.7.        Atnaujinamųjų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais papildomi kapitalo reikalavimai ir atidėjiniai ankstyvai amortizacijai

66.         Be pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios apskaičiuojamos pagal jų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kredito įstaiga iniciatorė apskaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijas pagal metodiką, kuri nustatyta 17–32 punktuose, kai ji parduoda atnaujinamąsias pozicijas pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, pagal kurį numatytas atidėjinys ankstyvai amortizacijai.

67.         66 punkte 68–69 punktai keičia 20–21 punktus.

68.         Šiose nuostatose iniciatorės palūkanos yra suma, kurią sudaro

(a)     naudojamų sumų, parduodamų pakeitimo vertybiniais popieriais tikslais, grupės sąlyginės dalies nominaliosios sumos, kurios dalis visos grupės, parduodamos struktūrai, atžvilgiu lemia dalį pinigų srautų, sukurtų pagrindiniu ir palūkanų surinkimu bei kitomis susijusiomis sumomis, kurių negalima panaudoti mokėjimams tiems, kurie pakeitimo vertybiniais popieriais atveju turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas; plius

(b)     kredito linijų naudojamų sumų grupės dalies nominaliosios sumos, kurios naudojama dalis parduota pakeitimo vertybiniais popieriais tikslais, kurios dalis visų tokių nepanaudotų sumų atžvilgiu yra tokia pati kaip ir nominaliosios sumos, aprašytos a punkte, ir grupės panaudotų sumų, parduotų pakeitimui vertybiniais popieriais tikslais, nominaliosios sumos santykis.

Kad palūkanos būtų laikomos iniciatorės palūkanomis, jos negali būti subordinuotos su investuotojo palūkanomis.

Investuotojų palūkanos yra naudotų sumų, kurios nepatenka į a punktą, grupės sąlyginės dalies nominalioji suma ir kredito linijų, kurių panaudota suma buvo parduota pakeitimo vertybiniais popieriais tikslais, nepanaudotų sumų grupės dalies nominalioji suma, nepatenkanti į b punktą.

69.         Kredito įstaigos iniciatorės pozicija, siejama su jos teisėmis tos iniciatorės palūkanų dalies, kuri aprašyta 68 punkto a papunktyje, atžvilgiu nelaikoma pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, bet pro rata pozicija pakeitimo vertybiniais popieriais panaudotų sumų pozicijų atžvilgiu, tarsi jos nebūtų užtikrintos suma, kuri prilygsta sumai, kuri aprašyta 68 punkto a papunktyje. Laikoma, kad kredito įstaiga iniciatorė taip pat turi pro rata poziciją kredito linijų nepanaudotų sumų atžvilgiu, kurių panaudotos sumos buvo parduotos pakeitimo vertybiniais popieriais tikslais, ta suma, kuri prilygsta sumai, aprašytai 68 punkto b papunktyje.

3.8.        Pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas

70.         Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertinta pozicija, kuriai taikomas 1250 % rizikos koeficientas, gali būti sumažinta 12,5 karto bet kokios vertės koregavimo, kurį daro kredito įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu, suma. Tiek, kiek atsižvelgiama į tokį vertės koregavimą, neatsižvelgiama į apskaičiavimą, nustatytą VII priedo 1 dalies 34 punkte.

71.         Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertinta pozicija gali būti sumažinta 12,5 karto bet kokio vertės koregavimo, kurį daro kredito įstaiga tos pozicijos atžvilgiu, suma.

72.         Kaip numatyta 66 straipsnio 2 dalyje dėl pakeitimo vertybiniais popieriai pozicijų, kurioms taikomas 1250 % rizikos koeficientas, kredito įstaigos gali, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimą, atimti iš nuosavų lėšų pozicijos vertę.

73.         73 punkte:

(a)     pozicijos vertė gali atsirasti iš pagal riziką įvertintos pozicijos, atsižvelgiant į bet kokį sumažinimą pagal 70 ir 71 punktus;

(b)     pozicijos vertės apskaičiavimas gali atspindėti reikalavimus atitinkantį tiesioginį užtikrinimą tokiu būdu, kuris suderinamas su 58–65 punktuose nurodyta metodika;

(c)     jeigu priežiūrinės formulės metodas, naudojamas pagal riziką įvertintoms pozicijoms ir L < KIRBR ir [L+T] > KIRBR apskaičiuoti, pozicija gali būti vertinama kaip dvi pozicijos, kur L lygi KIRBR didesnio prioriteto iš pozicijų.

74.         Jeigu kredito įstaiga pasinaudoja alternatyva, nurodyta 72 punkte, iš sumos, nurodytos toje dalyje, pagal tą dalį atsižvelgiant į 44 punktą atimama 12,5 karto didesnė suma nei didžiausia pagal riziką įvertintos pozicijos suma, kurią turi apskaičiuoti ten nurodytos kredito įstaigos.

X PRIEDAS Operacinė rizika 1 dalis – Bazinio indikatoriaus metodas

1.           Kapitalo reikalavimas

1.           Pagal bazinio indikatoriaus metodą kapitalo reikalavimas operacinei rizikai yra lygus 15 % atitinkamo toliau apibrėžto rodiklio.

2.           Atitinkamas rodiklis

2.           Atitinkamas rodiklis yra trejų metų grynųjų pajamų iš palūkanų sumos ir grynųjų pajamų ne iš palūkanų sumos vidurkis.

3.           Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas remiantis paskutinių šešių dvylikos mėnesių stebėjimais finansinių metų viduryje ir pabaigoje. Jeigu audituotų skaičių nėra, gali būti naudojami verslo įverčiai.

4.           Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų grynųjų pajamų iš palūkanų ir grynųjų pajamų ne iš palūkanų suma yra neigiama arba lygi nuliui, į šį skaičių apskaičiuojant trejų metų vidurkį neatsižvelgiama. Atitinkamas rodiklis apskaičiuojamas kaip teigiamų skaičių, padalintų iš teigiamų skaičių skaičiaus, suma.

2.1.        Kredito įstaigos, kurioms taikoma Direktyva 86/635/EEB

5.           Remiantis apskaitos kategorijomis kredito įstaigų pelno (nuostolio) ataskaitose pagal Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnį, atitinkamas rodiklis išreiškiamas kaip elementų, išdėstytų 1 lentelėje, suma. Kiekvienas elementas įtraukiamas į sumą su savo teigiamu arba neigiamu ženklu.

6.           Šiuos elementus gali reikėti koreguoti, kad būtų atspindėtos 7 ir 8 punktuose nurodytos kvalifikacijos.

1 lentelė

1          Gautinos palūkanos ir panašios pajamos 2          Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos

3          Pajamos iš vertybinių popierių a) pelnas iš akcijų ir kitų kintamo pelno vertybinių popierių b) pelnas iš dalyvavimo kitų įmonių kapitale c) pelnas iš akcijų susijusiose įmonėse

4          Gautini komisiniai 5          Mokėtini komisiniai

6          Grynasis pelnas arba grynasis nuostolis iš finansinių operacijų

7          Kitas veiklos pelnas

2.1.1.     Kvalifikacijos

7.           Rodiklis apskaičiuojamas prieš bet kokių atidėjinių ir veiklos išlaidų atskaitymus.

8.           Apskaičiuojant rodiklį nenaudojami šie elementai:

(a)     Realizuotas pelnas (nuostolis) iš straipsnių, neįtrauktų į prekybos knygą, pardavimo

(b)     Pajamos iš nepaprastų arba nereguliarių straipsnių

(c)     Pajamos iš draudimo

Kai prekybos straipsnių perkainojimas yra pelno (nuostolio) ataskaitos dalis, perkainojimas gali būti įtraukiamas. Jeigu taikoma Direktyvos 86/635/EEB 36 straipsnio 2 dalis, turi būti įtraukiamas perkainojimas, įrašytas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

2.2.        Kredito įstaigos, kurioms taikomos skirtingos apskaitos sistemos

9.           Jei kredito įstaigoms taikomos apskaitos sistemos skiriasi nuo sistemos, kuri nustatoma Direktyva 86/635/EB, jos turi apskaičiuoti atitinkamą rodiklį pagal duomenis, kurie geriausiai atspindi pirmiau pateiktą apibrėžimą.

2 dalis – Standartizuotas metodas

1.           Kapitalo reikalavimas

1.           Pagal standartizuotą metodą kapitalo reikalavimai operacinei rizikai yra paprasčiausia kapitalo reikalavimų suma, apskaičiuota kiekvienai iš 2 lentelėje nurodytų verslo linijų.

2.           Kapitalo reikalavimas konkrečiai verslo linijai yra lygus tam tikram atitinkamo rodiklio procentui.

3.           Rodiklis apskaičiuojamas kiekvienai verslo linijai atskirai.

4.           Kiekvienos verslo linijos atitinkamas rodiklis yra grynųjų pajamų iš palūkanų sumos ir grynųjų pajamų ne iš palūkanų sumos trejų metų vidurkis, kaip apibrėžta 1 dalies 5–9 punktuose.

5.           Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas remiantis paskutinių šešių dvylikos mėnesių stebėjimais finansinių metų viduryje ir pabaigoje. Jeigu audituotų skaičių nėra, gali būti naudojami verslo įverčiai.

6.           Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų grynųjų pajamų iš palūkanų ir grynųjų pajamų ne iš palūkanų suma yra neigiama, šiam skaičiui priskiriama nulinė vertė.

2 lentelė

Verslo linija || Veiklos rūšių sąrašas || Procentai

Įmonių finansai || Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas ir (arba) jų platinimas rinkoje su emisija organizuojančio banko įsipareigojimu tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją Paslaugos, susijusios su finansinių priemonių organizavimu ir vykdymu Investicinės konsultacijos Įmonėms teikiamos konsultacijos dėl kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir su tuo susijusių reikalų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susiję su įmonių susijungimais ir pirkimu Investiciniai moksliniai tyrimai ir finansų analizė bei kitos bendrų rekomendacijų formos, susijusios su finansinių priemonių sandoriais || 18%

Prekyba ir pardavimai || Pirkimas (pardavimas) savo sąskaita Tarpininkavimas pinigų rinkoje Nurodymų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas Nurodymų vykdymas klientų vardu Finansinių priemonių platinimas rinkoje be banko įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją Daugiašalių prekybos priemonių operacija || 18%

Tarpininkavimo (brokerio) paslaugos mažmeniniams klientams (Veikla su individualiais fiziniais asmenimis arba mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurie tenkina 55 straipsnyje mažmeninių pozicijų klasėms nustatytus kriterijus) || Nurodymų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas Nurodymų vykdymas klientų vardu Finansinių priemonių platinimas rinkoje be banko įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją || 12%

Komercinė bankininkystė || Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas Skolinimas Finansinė išperkamoji nuoma (lizingas) Garantijos ir laidavimai || 15%

Mažmeninė bankininkystė (Veikla su individualiais fiziniais asmenimis arba mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurie tenkina 55 straipsnyje mažmeninių pozicijų klasėms nustatytus kriterijus) || Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas Skolinimas Finansinė išperkamoji nuoma (lizingas) Garantijos ir laidavimai || 12%

Mokėjimai ir atsiskaitymai || Pinigų pervedimo paslaugos Mokėjimo priemonių išleidimas ir tvarkymas || 18%

Tarpininkavimo (agento) paslaugos || Finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita, įskaitant tų finansinių priemonių pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus nurodymus bei su tuo susijusią veiklą, pavyzdžiui, grynųjų pinigų ir (arba) stato valdymas || 15%

Turto valdymas || Portfelio valdymas UCITS valdymas Kitos turto valdymo formos || 12%

7.           Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigai apskaičiuoti jos kapitalo reikalavimą operacinei rizikai alternatyviu standartizuotu metodu, kaip nustatyta 9–16 punktuose.

2.           Verslo linijos priskyrimo principai

8.           Kredito įstaigos privalo sukurti ir dokumentais pagrįsti konkrečią politiką ir kriterijus rodikliui dabartinėms verslo linijoms ir veiklai priskirti standartizuotoje sistemoje. Kriterijai privalo būti patikrinami ir atitinkamai koreguojami atsižvelgiant į naują arba besikeičiančią verslo veiklą ir riziką. Verslo linijos priskyrimo principai yra šie:

(a)     Visa veikla privalo būti priskirta verslo linijoms taip, kad būtų išvengta tarpusavio dubliavimo ir kartu būtų apimtos visos veiklos rūšys.

(b)     Bet kuri veikla, kurios negalima iš karto priskirti verslo linijos sistemai, bet kuri yra papildoma veiklos, įtrauktos į sistemą, funkcija, privalo būti priskirta tai verslo linijai, kurią ji palaiko. Jeigu per papildomą veiklą palaikoma daugiau negu viena verslo linija, privalo būti naudojami objektyvūs priskyrimo kriterijai.

(c)     Jeigu veiklos negalima priskirti konkrečiai verslo linijai, privalo būti naudojama verslo linija, kurios rizikos procentas yra didžiausias. Ta pati verslo linija vienodai taikoma bet kokiai susijusiai papildomai veiklai.

(d)     Kredito įstaigos gali naudoti vidinės kainodaros metodus rodikliui tarp verslo linijų nustatyti. Vienoje verslo linijoje susidariusios sąnaudos, kurios priskiriamos skirtingoms verslo linijoms, gali būti perskirstytos verslo linijai, su kuria jos susijusios, pavyzdžiui, naudojant vertinimą, grindžiamą vidinėmis pervedimo tarp dviejų verslo linijų išlaidomis.

(e)     Veiklos priskyrimas verslo linijose operacinio rizikos kapitalo tikslais privalo būti suderinamas su kategorijomis, naudojamomis kredito ir rinkos rizikai.

(f)     Vyresnioji vadovybė yra atsakinga už priskyrimo politiką, kurią kontroliuoja kredito įstaigos valdymo organai.

(g)     Privalo būti atliekamas priskyrimo verslo linijoms proceso nepriklausomas patikrinimas.

3.           Alternatyvūs tam tikrų verslo linijų rodikliai

3.1.        Modalumai

9.           Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigai naudoti alternatyvų rodiklį mažmeninės bankininkystės ir komercinės bankininkystės verslo linijoms.

10.         Šiose verslo linijose atitinkamas rodiklis yra sunormintas pajamų rodiklis, kuris lygus visos nominaliosios sumos paskolos ir avanso trejų metų vidurkiui, padaugintam iš 0,035.

11.         Mažmeninės bankininkystės verslo linijoje paskolos ir avansai sudaro visą panaudojamą sumą šiuose kredito portfeliuose: mažmeniniame, MVĮ, kuris laikomas mažmeniniu, ir įsigytų mažmeninių gautinų sumų.

12.         Komercinės bankininkystės verslo linijoje paskolos ir avansai sudaro visą panaudojamą sumą šiuose kredito portfeliuose: įmonių, valstybių, institucijų, specializuotojo skolinimo, MVĮ, kuris laikomas įmonių, ir įsigytų įmonių gautinų sumų. Taip pat įtraukiami vertybiniai popieriai, kurie yra neįtraukti į prekybos knygą.

3.2.        Reikalavimai

13.         Leidimui naudoti alternatyvius rodiklius taikomi 14–16 punktuose nurodyti reikalavimai.

3.2.1.     Bendrieji reikalavimai

14.         Kredito įstaiga tenkina 17 punkte nustatytus kvalifikacinius kriterijus.

3.2.2.     Mažmeninei bankininkystei ir komercinei bankininkystei taikytini reikalavimai

15.         Kredito įstaiga daugiausia užsiima mažmeninės ir komercinės bankininkystės veikla, iš kurios turi gauti mažiausiai 90 % savo pajamų.

16.         Kredito įstaiga yra pajėgi parodyti kompetentingoms institucijoms, kad žymią jos mažmeninės ir (arba) komercinės bankininkystės veiklos dalį sudaro paskolos, susijusios su didele įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, ir kad alternatyvus standartizuotas metodas suteikia galimybę geriau įvertinti operacinę riziką.

4.           Kvalifikaciniai kriterijai

17.         Kredito įstaigos be bendrųjų rizikos valdymo standartų, nustatytų 22 straipsnyje ir V priede, privalo tenkinti šiuos toliau nurodytus kvalifikacinius kriterijus.

(a)     Kredito įstaigos turi dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą su aiškia šiai sistemai priskirta atsakomybe. Jos nustato savo pozicijas operacinės rizikos atžvilgiu ir fiksuoja atitinkamus operacinės rizikos duomenis, įskaitant reikšmingų nuostolių duomenis. Vykdoma reguliari nepriklausoma sistemos peržiūra.

(b)     Operacinės rizikos vertinimo sistema privalo būti artimai susieta su kredito įstaigos rizikos valdymo procesais. Jos rezultatai privalo būti neatskiriama kredito įstaigos operacinės rizikos pobūdžio stebėsenos ir kontrolės proceso dalis.

(c)     Kredito įstaigos įgyvendina vadovybės atskaitingumo sistemą, pagal kurią teikiamos atitinkamų kredito įstaigos funkcijų operacinės rizikos ataskaitos. Kredito įstaigos turi turėti procedūras, nustatančias, kaip imtis atitinkamų priemonių atsižvelgiant į vadovybės ataskaitose pateiktą informaciją.

3 dalis – Pažangieji vertinimo metodai

1.           Kvalifikaciniai kriterijai

1.           Kad galėtų taikyti pažangųjį vertinimo metodą, kredito įstaigos privalo įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad jos, be bendrųjų rizikos valdymo standartų, nustatytų 22 straipsnyje ir V priede, tenkina toliau nustatytus kvalifikacinius kriterijus.

1.1.        Kokybiniai standartai

2.           Kredito įstaigos vidaus operacinės rizikos vertinimo sistema yra artimai susieti su kasdieniais rizikos valdymo procesais.

3.           Kredito įstaiga privalo operacinei rizikai turėti nepriklausomą rizikos valdymo funkciją.

4.           Dėl operacinės rizikos grėsmės ir patirtų nuostolių privaloma reguliariai atsiskaityti. Kredito įstaigos turi procedūras, nustatančias, kaip imtis atitinkamų koregavimo priemonių.

5.           Kredito įstaigos rizikos valdymo sistema privalo būti gerai pagrįsta dokumentais. Kredito įstaiga turi nusistovėjusią tvarką, pagal kurią užtikrinama atitiktis ir neatitikimų šalinimo politika.

6.           Operacinės rizikos valdymo procesų ir vertinimo sistemų reguliarius patikrinimus atlieka vidaus ir (arba) išorės auditoriai.

7.           Kompetentingų institucijų operacinės rizikos valdymo sistemos patvirtinimą sudaro šie elementai:

(a)     Patikrinimas, ar vidaus patvirtinimo procesai veikia tinkamai;

(b)     Įsitikinimas, kad duomenų srautai ir procesai, siejami su rizikos valdymo sistema, yra skaidrūs ir prieinami.

1.2.        Kiekybiniai standartai

1.2.1.     Procesas

8.           Kredito įstaigos apskaičiuoja savo kapitalo reikalavimą, kurį sudaro tiek tikėtini nuostoliai, tiek netikėtini nuostoliai, nebent jos gali parodyti, kad tikėtini nuostoliai atitinkamai fiksuojami jų vidaus veiklos praktikoje. Operacinės rizikos priemonė privalo fiksuoti galimus didelių nuokrypių zonos įvykius, galinčius sąlygoti ypač rimtus nuostolius, pasiekdama patikimą standartą, palyginamą su 99,9 % pasitikėjimo intervalu per vienerių metų laikotarpį.

9.           Kredito įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistema privalo turėti tam tikrus pagrindinius elementus, kad tenkintų pirmiau nurodytą patikimumo standartą. Tarp šių elementų turi būti vidaus duomenų, išorės duomenų scenarijaus analizės ir veiksnių, susijusių su verslo aplinka, bei vidaus kontrolės sistemos, kaip nustatyta toliau pateikiamose 13–24 punktuose, naudojimas. Kredito įstaiga turi turėti dokumentais gerai pagrįstą metodą dėl šių keturių elementų naudojimo pasirinkimo savo bendroje operacinės rizikos vertinimo sistemoje.

10.         Rizikos vertinimo sistema fiksuoja pagrindines rizikos varomąsias jėgas, darančias poveikį didelių nuokrypių zonos nuostolio įverčio dydžiui.

11.         Operacinės rizikos nuostolių koreliacijos atskiruose operacinės rizikos įverčiuose gali būti pripažintos tik tuo atveju, jeigu kredito įstaigos gali kompetentingoms institucijoms patenkinamai parodyti, kad jų koreliacijų įvertinimo sistemos yra patikimos, įgyvendintos išlaikant vientisumą, jose atsižvelgta į bet kokį tokių koreliacijos įverčių neapibrėžtumą, ypač nepalankiais laikotarpiais. Kredito įstaiga savo koreliacines prielaidas privalo patvirtinti tinkamais kokybiniais ir kiekybiniais metodais.

12.         Rizikos įvertinimo sistema turi būti nuosekli ir joje išvengiama kokybinių įvertinimų daugybinio skaičiavimo arba rizikos mažinimo metodų, pripažintų kitose kapitalo pakankamumo sistemos srityse.

1.2.2.     Vidaus duomenys

13.         Viduje sukurtos operacinės rizikos priemonės grindžiamos minimaliu penkerių metų istoriniu stebėjimo laikotarpiu. Jeigu kredito įstaiga pirmą kartą pradeda taikyti pažangųjį vertinimo metodą, priimtinas trejų metų istorinis stebėjimo laikotarpis.

14.         Kredito įstaigos privalo priskirti savo istorinių vidaus nuostolių duomenis verslo linijoms, apibrėžtoms 2 dalyje, ir įvykių rūšims, apibrėžtoms 5 dalyje, ir teikti šiuos duomenis kompetentingoms institucijoms jų prašymu. Turi būti dokumentais pagrįsti objektyvūs kriterijai nuostoliams tarp nurodytų verslo linijų ir įvykių rūšių paskirstyti. Operacinės rizikos nuostoliai, su kredito rizika ir istoriškai buvo įtraukti į vidines kredito rizikos duomenų bazes, privalo būti įrašyti į operacinės rizikos duomenų bazes ir būti atskirai nustatomi. Tokiems nuostoliams netaikomas operacinės rizikos kapitalo reikalavimas tol, kol jie ir toliau laikomi kredito rizika, apskaičiuojant minimalius kapitalo reikalavimus. Operacinės rizikos nuostoliai, susiję su rinkos rizika, įtraukiami į operacinės rizikos kapitalo reikalavimus.

15.         Kredito įstaigų vidaus nuostolių duomenys privalo būti tiek išsamūs, kad fiksuotų visą reikšmingą veiklą ir visų atitinkamų posistemių ir geografinių vietovių pozicijas. Kredito įstaigos privalo pagrįsti, kad bet kurios neįtrauktos veiklos rūšys arba pozicijos, tiek atskirai, tiek kartu, neturės reikšmingo poveikio bendriems rizikos įverčiams. Turi būti nustatyta tinkama minimali nuostolių riba vidaus nuostolių duomenims surinkti.

16.         Be informacijos apie bendrąsias nuostolio sumas, kredito įstaigos kaupia informaciją apie įvykio datą, bet kokių bendrųjų nuostolio sumų grąžinimą bei tam tikrą aprašomojo pobūdžio informaciją apie nuostolį skatinusius veiksnius arba priežastis.

17.         Dėl nuostolio, atsiradusio dėl įvykio centralizuotoje funkcijoje, arba veiklos, kuri apima daugiau nei vieną verslo liniją, priskyrimo ir susijusių įvykių laikui bėgant nustatomi konkretūs kriterijai.

18.         Kredito įstaigos privalo turėti dokumentais pagrįstas procedūras istorinių nuostolio duomenų einamosios svarbos vertinimui, įskaitant tuos atvejus, kai sprendimui teikiant pirmenybę gali būti naudojamas skalės nustatymas arba kiti koregavimai, kiek juos galima naudoti ir atsižvelgiant į tai, kas yra įgaliotas priimti tokius sprendimus.

1.2.3.     Išorės duomenys

19.         Kredito įstaigos operacinės rizikos įvertinimo sistemoje naudojami atitinkami išorės duomenys, ypač kai yra priežastis manyti, kad kredito įstaiga gali patirti nedažnų, tačiau galimai didelių, nuostolių. Kredito įstaiga privalo turėti sisteminį procesą padėtims, kurioms esant išorės duomenys turi būti naudojami, nustatyti ir metodikas, naudojamas duomenims įtraukti į savo vertinimo sistemą. Išorės duomenų naudojimo sąlygas ir praktiką privalu reguliariai peržiūrėti, pagrįsti dokumentais ir atlikti nepriklausomą jų patikrinimą.

1.2.4.     Scenarijaus analizė

20.         Kredito įstaiga naudoja eksperto nuomonės scenarijaus analizę kartu su išorės duomenimis savo pozicijai labai nepalankių įvykių atveju įvertinti. Laikui bėgant tokius vertinimus reikės patvirtinti ir iš naujo įvertinti lyginant faktinius nuostolius, kad būtų užtikrintas jų pagrįstumas.

1.2.5.     Verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniai

21.         Bendrame kredito įstaigos rizikos vertinimo metodikoje privalo būti fiksuojama pagrindinė verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniai, kurie gali pakeisti jos operacinės rizikos pobūdį.

22.         Kiekvieną veiksnio pasirinkimą reikia pagrįsti kaip reikšmingą rizikos priežastį, remiantis konkrečios verslo srities patirtimi ir eksperto sprendimu.

23.         Rizikos įverčių jautrumas veiksnių pokyčiams ir santykinis įvairių veiksnių svoris turi būti gerai pagrįstas. Be to, kad fiksuojami rizikos pokyčiai dėl rizikos kontrolės patobulinimo, sistema taip pat privalo fiksuoti galimą rizikos padidėjimą dėl didesnio veiklos sudėtingumo arba padidėjusios veiklos apimties.

24.         Ši sistema privalo būti pagrįsta dokumentais ir kredito įstaiga bei kompetentinga institucija atlieka jos nepriklausomą patikrinimą. Laikui bėgant procesą ir rezultatus reikia patvirtinti ir iš naujo įvertinti lyginant faktinius vidinius nuostolius su atitinkamais išorės duomenimis.

2.           Draudimo poveikis

25.         Kredito įstaigos gali pripažinti draudimo, kuriam taikomi 26–29 punktuose išdėstyti reikalavimai, poveikį.

26.         Teikėjui leidžiama teikti draudimą arba perdraudimą.

27.         Teikėjas turi minimalų pretenzijų mokumo reitingą A (arba jam prilygstantį);

(a)     Pradinis draudimo poliso terminas turi būti ne trumpesnis negu vieneri metai. Polisams, kurių likutinis terminas yra trumpesnis negu vieneri metai, kredito įstaiga privalo atlikti atitinkamus apkarpymus, atspindinčius trumpėjantį poliso likutinį terminą, iki 100 % apkarpymų polisams, kurių likutinis terminas yra 90 arba mažiau dienų;

(b)     Draudimo poliso minimalus pranešimo apie sutarties nutraukimą laikotarpis yra 90 dienų;

(c)     Draudimo polisui netaikomos išimtys arba apribojimai, kuriuos lemia priežiūros veiksmai arba, kredito įstaigos bankroto atveju, kurie neleidžia kredito įstaigai, bankrutavusios kredito įstaigos administratoriui arba likvidatoriui atgauti patirtus nuostolius arba kredito įstaigos patirtas išlaidas, išskyrus įvykius po bankrutavusios kredito įstaigos administratoriaus paskyrimo arba likvidavimo proceso kredito įstaigai iniciavimo; draudimo polisas gali nenumatyti jokios baudos, delspinigių ar piniginės žalos atlyginimo dėl kompetentingų institucijų veiksmų;

(d)     Rizikos mažinimo apskaičiavimas privalo skaidriai atspindėti draudimą ir atitikti draudimo padengimą atsižvelgiant į faktinę nuostolio tikimybę ir poveikį, naudojamą nustatant bendrą operacinės rizikos kapitalą;

(e)     Draudimą teikia trečioji šalis. Draudimo per dukterines bendroves atveju, pozicijos turi būti patikėtos nepriklausomai trečiajai šaliai, pavyzdžiui, per pedraudimą, kuris tenkina pripažinimo kriterijus;

(f)     Draudimo pripažinimo sistema yra gerai pagrįsta ir pagrįsta dokumentais.

28.         Draudimo pripažinimo metodika fiksuoja šiuos elementus per draudimo pripažinimo sumos diskontą arba apkarpymus:

(a)     likutinį poliso terminą, jeigu jis yra trumpesnis negu vieneri metai, kaip paminėta pirmiau;

(b)     poliso nutraukimo terminus, jeigu jie yra trumpesni negu vieneri metai;

(c)     mokėjimo neapibrėžtumą ir draudimo polisų padengimo neatitikimus.

29.         Kapitalo sumažinimas, atsirandantis dėl draudimo pripažinimo, neviršija 20 % kapitalo reikalavimo operacinei rizikai iki rizikos mažinimo metodų pripažinimo.

3.           Prašymas naudoti pažangųjį vertinimo metodą grupėms

30.         Kuomet pažangųjį vertinimo metodą ketina naudoti ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, prašyme pateikiamas metodikos, naudojamos operacinės rizikos kapitalo paskirstymo pagal skirtingus subjektus grupėje, aprašymas.

31.         Prašyme nurodoma, ar ketinama įvertinti diversifikacijos poveikį rizikos vertinimo sistemai ir kaip.

4 dalis – Bendras skirtingų metodikų naudojimas

1.           Pažangiojo vertinimo metodo naudojimas kartu su kitais metodais

1.           Kredito įstaiga gali naudoti pažangųjį vertinimo metodą kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba standartizuotu metodu, jeigu tenkinami tokie reikalavimai:

(a)     Visos kredito įstaigos operacinės rizikos fiksuojamos. Kompetentingą instituciją tenkina metodika, kuri naudojama siekiant apimti skirtingą veiklą, geografines vietoves, juridinius vienetus arba kitus atitinkamus padalinius, apibrėžtus pagal vidinę tvarką.

(b)     2 ir 3 dalyse išdėstytus kvalifikacinius kriterijus atitinka dalis veiklos, kuriai atitinkamai taikomas standartizuotas metodas ir pažangusis vertinimo metodas.

2.           Kiekvienu atveju atskirai kompetentinga institucija gali nustatyti šiuos papildomus reikalavimus:

(a)     Pažangiojo vertinimo metodo įgyvendinimo dieną reikšminga kredito įstaigos operacinės rizikos dalis vertinama pažangiuoju vertinimo metodu;

(b)     Kredito įstaiga įsipareigoja įdiegti pažangųjį vertinimo metodą savo veiklos reikšmingajai daliai pagal tvarkaraštį, suderintą su jos kompetentinga institucija.

2.           Bendras bazinio indikatoriaus ir standartizuoto metodo naudojimas

3.           Kredito įstaiga gali naudoti ir bazinio indikatoriaus metodą, ir standartizuotą metodą tiktai išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, paskutinis naujo verslo įsigijimas, dėl kurio reikalingas standartizuoto metodo įdiegimo pereinamasis laikotarpis.

4.           Bazinio indikatoriaus metodą ir standartizuotą metodą kartu galima naudoti su sąlyga, kad kredito įstaiga įsipareigoja įdiegti standartizuotą metodą pagal tvarkaraštį, suderintą su kompetentingomis institucijomis.

5 dalis – Nuostolių įvykio rūšies klasifikacija

3 lentelė

Įvykio rūšies kategorija || Apibrėžimas ||

Sukčiavimas įmonėje || Nuostoliai dėl pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba apeiti reglamentus, įstatymus arba bendrovės politiką, išskyrus diversifikavimo ir (arba) diskriminavimo atvejus, kurie susiję su bent viena šalimi įmonėje. ||

Sukčiavimas už įmonės ribų || Nuostoliai dėl trečiosios šalies pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba apeiti įstatymus. ||

Darbo praktika ir darbo vietos sauga || Nuostoliai, atsiradę dėl nesuderinamumo su darbo, sveikatos arba saugos įstatymais ir susitarimais, dėl reikalavimų atlyginti žalą asmens sužalojimo atveju arba dėl diversifikavimo ir (arba) diskriminavimo atvejų. ||

Klientai, produktai ir verslo praktika || Nuostoliai, atsiradę dėl netyčinio arba neapdairaus profesinių pareigų nevykdymo konkrečių klientų atžvilgiu (įskaitant tarpusavio pasitikėjimo ir tinkamumo reikalavimus) arba dėl produkto pobūdžio ar dizaino. ||

Žala fiziniam turtui || Nuostoliai, atsiradę dėl fizinio turto nuostolio arba žalos dėl stichinės nelaimės arba kitų įvykių. ||

Verslo sutrikdymas ir sistemos trikdis || Nuostoliai, atsiradę dėl verslo sutrikdymo arba sistemos trikdžių. ||

Vykdymas, pristatymas ir proceso valdymas || Nuostoliai dėl žlugusio sandorio tvarkymo arba proceso valdymo, dėl santykių su prekybos partneriais ir pardavėjais. ||

XI priedas Kompetentingų institucijų atliekamo patikrinimo ir įvertinimo techniniai kriterijai

1.           Be kredito, rinkos ir operacinės rizikos, į kompetentingų institucijų pagal 124 straipsnį atliekamą patikrinimą ir įvertinimą įtraukiama:

(a)     testavimo nepalankiomis sąlygomis, kurį atlieka kredito įstaigos, taikydamos IRB metodą, rezultatai;

(b)     kredito įstaigų likvidumo rizika ir koncentracijos rizika bei jų valdymas, įskaitant jų atitikimą 108–118 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

(c)     kredito įstaigų įdiegtos politikos ir procedūrų, skirtų likutinei rizikai dėl pripažintų kredito rizikos mažinimo metodų naudojimo valdyti, taikymo tikslumas, tinkamumas ir metodai;

(d)     nuosavų lėšų, kredito įstaigos laikomų turto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, adekvatumo mastas, atsižvelgiant į ekonominį sandorio turinį, įskaitant pasiektą rizikos perkėlimo laipsnį.

2.           Kompetentingos institucijos stebi, ar kredito įstaiga visiškai parėmė pakeitimą vertybiniais popieriais. Jeigu nustatoma, kad kredito įstaiga visiškai parėmė daugiau nei vienu atveju, kompetentinga institucija imasi deramų priemonių, atsižvelgdama į padidėjusius lūkesčius, kad ji ateityje parems pakeitimą vertybiniais popieriais, taip nepasiekdama reikšmingo rizikos perkėlimo.

XII priedas Techniniai atskleidimo kriterijai 1 dalis – Bendrieji kriterijai

1.           Informacija laikoma reikšminga atskleidžiama informacija, jei jos praleidimas arba neteisingas pateikimas galėtų pakeisti arba padaryti įtaką vartotojo, kuris remiasi tokia informacija priimdamas ekonominio pobūdžio sprendimus, vertinimui arba sprendimui.

2.           Informacija laikoma kredito įstaigos privačia informacija, jeigu dalijimasis ja su visuomene pakenktų kredito įstaigos konkurencinei padėčiai. Ji gali apimti informaciją apie produktus arba sistemas, kuria dalijantis su konkurentais, mažėja kredito įstaigos investicijų vertė.

3.           Informacija laikoma konfidencialia, jeigu dėl įsipareigojimų klientams arba kitų įpareigojančių ryšių su sandorio šalimi, kredito įstaiga privalo laikytis konfidencialumo.

4.           Kompetentingos institucijos reikalauja kredito įstaigų įvertinti poreikį atskleisti tam tikrą arba visą informaciją dažniau negu kartą per metus, atsižvelgiant į atitinkamas savo verslo charakteristikas, pavyzdžiui, veiklos mastą, veiklos sritį, buvimą skirtingose šalyse, dalyvavimą įvairiuose finansiniuose sektoriuose ir dalyvavimą tarptautinėse finansų rinkose ir mokėjimuose, atsiskaitymuose ir kliringo sistemose. Įvertinant ypatingas dėmesys skiriamas galimam dažnesnio informacijos, nustatytos 2 dalies 3 punkto b papunktyje ir 3 punkto e papunktyje ir nuo 4 punkto b papunkčio iki 4 punkto f papunkčio, ir informacijos apie galimą riziką bei kitus linkusius greitai keistis veiklos aspektus atskleidimo poreikiui.

5.           Atskleidimo reikalavimas 2 dalies 4 punkto f papunktyje nustatomas pagal 72 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2 dalis – Bendrieji reikalavimai

1.           Kredito įstaigos rizikos valdymo tikslai ir politika atskleidžiami pagal kiekvieną atskirą rizikos kategoriją, įskaitant riziką, nurodytą 1–13 punktuose. Atskleidžiama:

(a)     rizikos valdymo strategija ir procesai;

(b)     svarbios rizikos valdymo funkcijos struktūra ir organizavimas arba kitos atitinkamos sistemos;

(c)     ataskaitų apie riziką ir jos vertinimo sistemų apimtis ir pobūdis;

(d)     apsidraudimo ir rizikos mažinimo politika, taip pat strategija ir procesai, skirti apsidraudimo ir kredito rizikos mažinimo priemonių nuolatiniam veiksmingumui stebėti.

2.           Atskleidžiama tokia su šios direktyvos reikalavimų taikymo sritimi susijusi informacija:

(a)     kredito įstaigos, kuriai taikomi šios direktyvos reikalavimai, pavadinimas;

(b)     konsolidavimo apskaitos ir priežiūros tikslais – bendrasis skirtumų aprašymas su glaustu aprašu subjektų, kurie:

(i)      visiškai konsoliduoti,

(ii)     proporcingai konsoliduoti,

(iii)    atskaityti nuo nuosavų lėšų,

(iv)    nei konsoliduoti, nei atskaityti;

(c)     bet kokios dabartinės arba numatomos esminės arba teisinės kliūtys greitai pervesti nuosavas lėšas arba vykdyti įsipareigojimus tarp patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių;

(d)     bendra suma, kuria faktinės nuosavos lėšos yra mažesnės negu reikalaujamas minimumas visose dukterinėse įmonėse, neįtrauktose į konsolidavimą, ir tokių dukterinių įmonių pavadinimas arba pavadinimai;

(e)     jei įmanoma, nuostatų, išdėstytų 69–70 straipsniuose, panaudojimo aplinkybės.

3.           Kredito įstaigos atskleidžia tokią su savo nuosavomis lėšomis susijusią informaciją:

(a)     apibendrintą informaciją apie visų nuosavų lėšų straipsnių ir jų sudėtinių dalių terminus ir sąlygas;

(b)     pradinių nuosavų lėšų sumą; kartu atskirai atskleidžiami visi teigiami straipsniai ir atskaitymai;

(c)     bendrą papildomų nuosavų lėšų sumą ir nuosavas lėšas, kaip nustatyta [Direktyvos 93/6/EEB V priede];

(d)     atskaitymus nuo pradinių ir papildomų nuosavų lėšų pagal 66 straipsnio 1 dalies c punktą, kartu atskirai atskleidžiami straipsniai, nurodyti 57 straipsnio q punkte;

(e)     bendras reikalavimus atitinkančias nuosavas lėšas, atėmus atskaitymus ir apribojimus, nustatytus 66 straipsnyje.

4.           Kredito įstaiga atskleidžia tokią su atitiktimi reikalavimams, nustatytiems 75 ir 123 straipsniuose, susijusią informaciją:

(a)     kredito įstaigos metodų, skirtų vertinti jos vidaus kapitalo pakankamumą, dabartinei ir būsimai veiklai palaikyti, santrauką;

(b)     kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 78–83 straipsniais – 8 procentus nuo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų kiekvienai pozicijų klasei, nurodytai 79 straipsnyje;

(c)     kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 84–89 straipsniais – 8 procentus nuo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų kiekvienai pozicijų klasei, nurodytai 86 straipsnyje; mažmeninių pozicijų klasės atveju šis reikalavimas taikomas kiekvienai pozicijų kategorijai, kuriai priklauso skirtingos koreliacijos pagal VII priedo 1 dalies 9–11 punktus. Akcijų pozicijų klasės atveju šis reikalavimas taikomas:

(i)      kiekvienam iš metodų, numatytų VII priedo 1 dalies 15–25 punktuose;

(ii)     pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, privataus emitento akcijų pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose ir kitoms pozicijoms;

(iii)    pozicijoms, kurioms taikomos priežiūros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kapitalo pakankamumo;

(iv)    pozicijoms, kurioms taikomos nuostatos dėl kapitalo pakankamumo, galiojusios prieš įsigaliojant šiai direktyvai;

(d)     minimaliems kapitalo reikalavimams, apskaičiuotiems pagal 75 straipsnio b ir c punktus;

(e)     minimaliems kapitalo reikalavimams, apskaičiuotiems pagal 103–105 straipsnius ir atskleistiems atskirai;

(f)     mokumo rodikliams, apskaičiuotiems pagal bendrąsias nuosavas lėšas ir pradines nuosavas lėšas.

5.           Kredito įstaigos atskleidžia tokią su kredito rizika ir gautinų sumų sumažėjimo rizika susijusią informaciją:

(a)     apskaitos tikslais – pradelstų ir nuvertėjusių pozicijų apibrėžimus;

(b)     vertės koregavimų ir atidėjinių nustatymo metodologijos aprašymą;

(c)     bendrą pozicijų sumą po įskaitymų (abipusio pozicijų padengimo) apskaitos ir neatsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį, taip pat pozicijų, išskaidytų pagal įvairias pozicijų klasių rūšis, vidurkius per tam tikrą laikotarpį;

(d)     geografinį pozicijų, išskaidytų pagal reikšmingas teritorijas pozicijų klasių atžvilgiu, pasiskirstymą, taip pat, jei prireiktų, išsamesnę informaciją apie tai;

(e)     pozicijų, išskaidytų pagal pozicijų klases, pasiskirstymą pagal pramonės arba sandorio šalies rūšį, taip pat, jei prireiktų, išsamesnę informaciją apie tai;

(f)     visų pozicijų, išskaidytų pagal pozicijų klases, pasiskirstymą pagal terminą iki sandorio galiojimo pabaigos, taip pat, jei prireiktų, išsamesnę informaciją apie tai;

(g)     pagal pramonę arba sandorio šalies rūšį, jeigu reikšmingi, sumas:

(i)      nuvertėjusių pozicijų ir pradelstų pozicijų, pateiktinų atskirai,

(ii)     vertės koregavimų ir atidėjinių,

(iii)    vertės koregavimo išlaidų per laikotarpį;

(h)     nuvertėjusių pozicijų ir pradelstų pozicijų, pateiktinų atskirai, išskaidytų pagal reikšmingas geografines teritorijas, įskaitant, jei įmanoma, vertės koregavimų ir atidėjinių, susijusių su kiekviena geografine teritorija, sumas;

(i)      nuvertėjusių pozicijų vertės koregavimų ir aktidėjinių pakeitimų suderinimą, pateiktą atskirai. Informacijoje pateikiama:

(i)      vertės koregavimo ir atidėjinių rūšies aprašymas,

(ii)     laikotarpio pradžios likučiai,

(iii)    laikotarpio pozicijų sumos, kurioms sudaryti atidėjiniai,

(iv)    tikėtiniems pozicijų nuostoliams per laikotarpį sudarytos ar panaikintos sumos, bet kokie kiti koregavimai, įskaitant koregavimus dėl valiutų keitimo kursų skirtumų, verslo kombinacijų, įsigijimų ir dukterinių įmonių perleidimų bei perkėlimų tarp atidėjinių,

(v)     laikotarpio pabaigos likučiai.

Tiesiogiai pajamų (nuostolio) ataskaitoje fiksuojami vertės koregavimai ir grąžinimai atskleidžiami atskirai.

6.           Kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 78–83 straipsniais, atskleidžia tokią informaciją pagal kiekvieną pozicijos klasę, nurodytą 79 straipsnyje:

(a)     pripažintų IKVI ir EKA pavadinimus ir bet kokių pakeitimų priežastis;

(b)     pozicijų klases, kurioms naudojama kiekviena IKVI arba EKA;

(c)     procesų, naudotų perkeliant emisijas ir emisijos kredito įvertinimus į straipsnius, kurie neįtraukti į prekybos knygą, aprašymą;

(d)     kiekvienos pripažintos IKVI arba EKA išorinio reitingo sąsają su kredito kokybės žingsniais, aprašytais VI priede, atsižvelgiant į tai, kad šios informacijos nereikia atskleisti, jei kredito įstaigos naudojama sąsaja atitinka standartinę kompetentingos institucijos skelbiamą sąsają;

(e)     pozicijų vertes ir pozicijų vertes po kredito rizikos mažinimo procedūrų pritaikymo pagal kiekvieną kredito kokybės žingsnį, aprašytą VI priede, ir vertes, atskaitytas nuo nuosavų lėšų.

7.           Kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis VII priedo 1 dalies 5 arba 17–19 punktais, turi atskleisti pozicijas, priskiriamas kiekvienai kategorijai, nurodytai pirmiau minėto 5 punkto lentelėje, arba rizikos koeficientams, nurodytiems pirmiau minėtuose 17–19 punktuose.

8.           Kredito įstaigos, apskaičiuojančios savo kapitalo reikalavimus pagal 75 straipsnio b ir c punktus, atskleidžia tuos reikalavimus atskirai kiekvienai rizikai, nurodytai tose nuostatose.

9.           Kiekviena kredito įstaiga, kuri apskaičiuoja savo kapitalo reikalavimus pagal [Direktyvos 93/6/EEB VIII priedą], atskleidžia tokią informaciją apie:

(a)     kiekvienos portfelio sudėtinės dalies:

(i)      naudotų modelių charakteristikas,

(ii)     testavimo nepalankiomis sąlygomis taikymo portfelio sudėtinei daliai aprašymą,

(iii)    metodo, naudojamo grįžtamajam patikrinimui ir vidaus modelių bei modeliavimo procesų tikslumo ir nuoseklumo patvirtinimui, aprašymą;

(b)     kompetentingos institucijos pripažinimo mastą;

(c)     portfelio sudėtinių dalių pagal modelį:

(i)      aukštos, vidutinės ir žemos rizikos vertės priemones per ataskaitinį laikotarpį ir laikotarpio pabaigoje,

(ii)     rizikos vertės priemonių palyginimą su kredito įstaigos faktiniu pelnu ir nuostoliais, analizuojant grįžtamojo patikrinimo rezultatus.

10.         Kredito įstaigos atskleidžia tokią su operacine rizika susijusią informaciją:

(a)     nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai vertinimo metodus;

(b)     metodikos, nustatytos 105 straipsnyje, aprašymą, jei kredito įstaiga ją naudoja, įskaitant svarstymus dėl atitinkamų vidaus ir išorės veiksnių, kurie numatyti kredito įstaigos vertinimo metode. Dalinio naudojimo atveju, skirtingų metodikų taikymo apimtis.

11.         Atskleidžiama tokia su akcijų pozicijomis, neįtrauktomis į prekybos knygą, susijusi informacija:

(a)     skirtumas tarp pozicijų, atsižvelgiant į jų tikslus, įskaitant su kapitalo prieaugiu ir strateginėmis priežastimis susijusius tikslus, ir naudojamų apskaitos metodų bei vertinimo metodikų apžvalga, įskaitant pagrindines prielaidas ir praktiką, darančią poveikį vertinimui, ir bet kokius svarbius šios praktikos pakeitimus;

(b)     balansinė vertė, tikroji vertė ir pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, palyginimas su rinkos kaina, jeigu ši reikšmingai skiriasi nuo tikrosios vertės;

(c)     pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, rūšys, pobūdis ir sumos, privačių akcijų pozicijos pakankamai diversifikuotuose portfeliuose ir kitos pozicijos;

(d)     sukauptas laikotarpio realizuotas pelnas arba nuostoliai dėl pardavimų ir likvidavimų;

(e)     bendrasis nerealizuotas pelnas arba nuostolis, bendrasis neatskleistas perkainojamas pelnas arba nuostolis ir bet kuri iš šių sumų, įtraukta į pradines arba papildomas nuosavas lėšas.

12.         Kredito įstaigos atskleidžia tokią su palūkanų normos rizika pozicijoms, neįtrauktoms į prekybos knygą, susijusią informaciją:

(a)     palūkanų normos rizikos pobūdį ir pagrindinės prielaidas (įskaitant prielaidas dėl išankstinių paskolų grąžinimų ir neterminuotų indėlių sąlygų) ir palūkanų normos rizikos matavimo dažnumą;

(b)     įplaukų, ekonominės vertės arba kitų atitinkamų priemonių, naudojamų palūkanų normos svyravimams valdyti taikant palūkanų normos rizikos valdymo metodus, pokyčius, išskaidytus pagal valiutas.

13.         Kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas vadovaujantis 94–101 straipsniais, atskleidžia tokią informaciją:

(a)     kredito įstaigos tikslų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais veikla, aptarimą;

(b)     kredito įstaigos vaidmenį pakeitimo vertybiniais popieriais procese;

(c)     kredito įstaigos dalyvavimo kiekviename iš jų mastą;

(d)     pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo metodus, kurių kredito įstaigos laikosi vykdydamos savo pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą;

(e)     kredito įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos apskaitos politikos santrauką, įskaitant:

(i)      ar sandoriai laikomi pardavimais ar finansavimu,

(ii)     pardavimų pelno pripažinimą,

(iii)    pagrindines nepaskirstytų palūkanų vertinimo prielaidas,

(iv)    sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais, jei jo neapima jokia kita apskaitos politika, traktavimą;

(f)     IKVI, naudojamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, pavadinimus ir pozicijų pagal kiekvieną agentūrą rūšis;

(g)     bendrą faktinio įsiskolinimo, susijusio su pakeitimo vertybiniais popieriais (išskaidant į tradicinį ir sintetinį) pozicijomis, sumą pagal pozicijos rūšį;

(h)     pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išskaidymą pagal nuvertėjusias arba pradelstas ir kredito įstaigos per laikotarpį pripažintus nuostolius;

(i)      bendrąją nepaskirstytų arba pirktų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumą, išskaidytą pagal pozicijos rūšį;

(j)      bendrąją nepaskirstytų arba pirktų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumą, išskaidytą pagal reikšmingas rizikos koeficientų grupes. Pozicijos, kurių rizikos koeficientas yra 1250 % arba kurios atskaitomos, atskleidžiamos atskirai;

(k)     bendrą pakeitimo vertybiniais popieriais atnaujinamųjų pozicijų faktinio įsiskolinimo sumą, išskaidytą pagal iniciatorių ir investuotoją;

(l)      pakeitimo vertybiniais popieriais per laikotarpį veiklos santrauką, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumas (pagal pozicijos rūšį) ir pripažintą pardavimų pelną arba nuostolį pagal pozicijos rūšį.

3 dalis – Tam tikrų priemonių arba metodikų naudojimo kvalifikaciniai reikalavimai

14.         Kredito įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 84–89 straipsniais, atskleidžia tokią informaciją:

(a)     kompetentingos institucijos metodo arba patvirtinto perėjimo prie jo pripažinimą;

(b)     paaiškinimą ir peržiūrą:

(i)      vidaus reitingų sistemų struktūros bei vidinių ir išorinių reitingų santykių,

(ii)     vidaus įverčių, kitų, nei naudojamų apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 84–89 straipsniais, naudojimo,

(iii)    kredito rizikos mažinimo proceso valdymo ir pripažinimo,

(iv)    reitingų sistemų kontrolės mechanizmų, įskaitant nepriklausomumo, atskaitomybės ir reitingų sistemų peržiūros aprašymą;

(c)     vidaus reitingų proceso aprašymą, pateikiamą atskirai tokių pozicijų klasėms:

(i)      centrinės valdžios ir centrinių bankų,

(ii)     institucijų,

(iii)    įmonių, įskaitant MVĮ, kurios specializuojasi skolinti ir pirkti įmonių gautinas sumas,

(iv)    mažmeninių pozicijų pagal kiekvieną pozicijų kategoriją, kuriai priklauso skirtingos koreliacijos VII priedo 1 dalies 9–11 punktuose,

(v)     akcijų;

(d)     pozicijų vertę kiekvienai iš pozicijų klasių, nurodytų 86 straipsnyje. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kredito įstaigų ir įmonių pozicijos, jeigu kredito įstaigos naudoja savo LGD įverčius arba konvertavimo veiksnius pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti, atskleidžiamos atskirai nuo pozicijų, kurioms kredito įstaigos nenaudoja tokių įverčių;

(e)     apie kiekvieną pozicijų klasę: centrinė valdžia ir centriniai bankai, institucijos, įmonės ir akcijos, ir pagal pakankamą įsipareigojančiojo asmens grupių skaičių (įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo), kad būtų galima prasmingai diferencijuoti kredito riziką, kredito įstaigos atskleidžia:

(i)      bendros pozicijos (pozicijų klasėms: centrinė valdžia ir centriniai bankai, institucijos ir įmonės – negrąžintų paskolų suma ir nepanaudotų įsipareigojimų pozicijų vertė; akcijoms – negrąžinta suma),

(ii)     kredito įstaigos, naudojančios savo LGD įverčius pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti – vidutinį svertinį LGD procentais, kaip svorius naudojant poziciją,

(iii)    vidutinį svertinį rizikos koeficientą, kaip svorius naudojant poziciją,

(iv)    kredito įstaigos, naudojančios savo konvertavimo veiksnių įverčius pagal riziką įvertintoms pozicijoms apskaičiuoti – nepanaudotų įsipareigojimų sumą ir kiekvienai pozicijos klasei – vidutinę svertinę poziciją, kaip svorius naudojant pozicijas;

(f)     mažmeninių pozicijų klasei ir kiekvienai iš kategorijų, apibrėžtų c punkte pirmiau – arba e punkte nurodytą atskleidimą (jeigu taikytina, grupės mastu), arba pozicijų analizę (negrąžintos paskolos ir nepanaudotų įsipareigojimų pozicijų vertė), palyginti su pakankamu EL grupių skaičiumi, kad būtų galima prasmingai kredito riziką diferencijuoti (jeigu įmanoma, grupės mastu);

(g)     faktinius kiekvienos pozicijų klasės (mažmeninei – kiekvienos kategorijos, apibrėžtos pirmiau pateiktame c punkte) vertės koregavimus prieš tai buvusiu laikotarpiu ir kaip tai skiriasi nuo ankstesnės patirties;

(h)     veiksnių, turėjusių įtakos nuostoliams prieš tai buvusiu laikotarpiu (pavyzdžiui, ar kredito įstaiga patyrė didesnius nei vidutiniškai įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius, ar aukštesnius nei vidutinis LGD ir konvertavimo veiksnius), aprašymą;

(i)      kredito įstaigų įverčius, palyginti su faktiniais rezultatais ilgesniu laikotarpiu. Mažiausiai tai apima informaciją apie nuostolių įverčius, palyginti su faktiniais nuostoliais kiekvienoje pozicijų klasėje (mažmeninei – kiekvienai kategorijai, kaip apibrėžta pirmiau pateiktame c punkte) per laikotarpį, kurio pakanka prasmingam kiekvienos pozicijų klasės (mažmeninei – kiekvienai kategorijai, kaip apibrėžta pirmiau pateiktame c punkte) vidaus reitingų procesų veikimo įvertinimui. Jeigu tinkama, kredito įstaigos tai toliau išskaido, pateikdamos PD analizę ir, kredito įstaigoms, kurios naudoja savo LGD įverčius ir (arba) konvertavimo veiksnius, LGD ir konvertavimo veiksnių rezultatus, palyginti su įverčiais, pirmiau nustatytais atskleidžiant kiekybinį rizikos vertinimą.

Pirmiau pateikto c punkto aprašymas apima pozicijų, įtrauktų į pozicijų klases, rūšis, apibrėžimus, metodus ir duomenis PD įvertinimui ir patikimumo patvirtinimui, ir, jei taikytina, LGD ir konvertavimo veiksnius, įskaitant prielaidas, kuriomis remiamasi išvedant šiuos kintamuosius ir reikšmingų nukrypimų nuo įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimo aprašymai, kaip nustatyta VII priedo 4 dalies 44–48 punktuose, įskaitant plačius segmentus, kuriems tokie nukrypimai turi įtakos.

15.         Kredito įstaigos, taikančios kredito rizikos mažinimo metodą, atskleidžia tokią informaciją:

(a)     balansinių ir nebalansinių įskaitymo sandorių naudojimo politiką ir procesus bei naudojimo mastą;

(b)     užtikrinimo priemonės vertinimo ir valdymo politiką ir procesus;

(c)     pagrindinių kredito įstaigos taikomų užtikrinimo priemonių rūšių aprašymą;

(d)     garantų informaciją apie laiduotojų ir kredito išvestinių priemonių pardavėjų pagrindinius tipus ir jų patikimumą;

(e)     informaciją apie taikomų kredito rizikos mažinimo priemonių rinkos ir kredito rizikos koncentracijas;

(f)     kredito įstaigoms, apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 78–83 arba 84–89 straipsniais, bet nepateikiančioms savo LGD įverčių arba konvertavimo veiksnių pagal pozicijų klases, kiekvienai pozicijos klasei atskirai, visą pozicijos užtikrintą vertę (po to, jei taikoma, ir balansinių, ir nebalansinių įskaitymo sandorių) – po nepastovumo korekcijų – išskaidytą pagal reikalavimus atitinkančias finansines užtikrinimo priemones ir kitas reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones;

(g)     kredito įstaigoms, apskaičiuojančioms pagal riziką įvertintas pozicijas vadovaujantis 78–83 arba 84–89 straipsniais, kiekvienai pozicijos klasei atskirai, garantijomis arba kredito išvestinėmis priemonėmis užtikrintas pozicijas (po to, jei taikoma, ir balansinius, ir nebalansinius įskaitymo sandorius). Nuosavo kapitalo pozicijų klasėms šis reikalavimas taikomas kiekvienam iš metodų, nustatytų VII priedo, 1 dalies 15–24 punktuose.

16.         Kredito įstaigos, kurios naudoja metodą, nustatytą 105 straipsnyje, nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti, atskleidžia draudimo, naudojamo rizikai mažinti, aprašymą.

[1]               OL C[…], […], p. […].

[2]               OL C[…], […], p. […].

[3]               OL C[…], […], p. […].

[4]               OL C[…], […], p. […].