Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52004AE1644

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui: Viena bendra prieglobsčio suteikimo procedūra siekiant veiksmingesnės Bendrosios Europos prieglobsčio suteikimo sistemos (KOM(2004) 503 galutinis– SEK (2004) 937)

    OL C 157, 2005 6 28, p. 96–98 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    28.6.2005   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 157/96


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui: Viena bendra prieglobsčio suteikimo procedūra siekiant veiksmingesnės Bendrosios Europos prieglobsčio suteikimo sistemos

    (KOM(2004) 503 galutinis– SEK (2004) 937)

    (2005/C 157/17)

    2004 m. spalio 15 d. Europos Komisija, vadovaudamasi EB sutarties 262 straipsniu, nutarė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl: Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui:Viena bendra prieglobsčio suteikimo procedūra siekiant veiksmingesnės Bendrosios Europos prieglobsčio suteikimo sistemos

    Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už komiteto darbo šiuo klausimu parengimą, 2004 m. lapkričio 25 d priėmė savo nuomonę. Pranešėjas — p. Le Nouail-Marlière.

    Savo 413-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2004 m. gruodžio 15 –16 d. (2004 m. gruodžio 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, 133 nariams balsavus „už“ ir 1 susilaikius, priėmė šią nuomonę.

    1.   Komisijos komunikato esmė

    1.1

    Komunikate, kuris buvo pateiktas konsultacijoms su EESRK, siūloma pagerinti ir pagreitinti pabėgėlio ar asmens, kuriam reikalinga tarptautinė apsauga, statuso pripažinimo procedūrą.

    1.2

    Šiame dokumente analizuojami greitesnės ir veiksmingesnės vienos bendros prieglobsčio suteikimo procedūros privalumai bei procedūros supaprastinimas ieškančiam prieglobsčio. Komisija siekia pagerinti visuomenės supratimą apie prieglobsčio suteikimo procedūras ir galimą išsiuntimą į kilmės šalį.

    1.3

    Komisija pabrėžia papildomą šių priemonių vertę, kurią galima pasiekti stiprinant bendradarbiavimą ir suvienodinant valstybių narių metodus. Čia yra numatytos dvi viena po kitos sekančios veiksmų kryptys: taip vadinamas parengiamasis etapas bei teisės aktų priėmimas Bendrijos lygiu.

    1.4

    Rengimo etape yra numatytos konsultacijos ir debatai valstybėse narėse dėl būtinų priemonių suvienodinti pripažinimo procedūras, pagal kurias, remiantis pripažinimo direktyva (1), suteikiama dviejų tipų apsauga.

    1.5

    Šis parengiamasis etapas turi prasidėti 2005 m. sausio mėn., tuo metu, kai bus pradėti taikyti jau patvirtinti Bendrosios Europos prieglobsčio suteikimo sistemos pirmojo etapo teisės aktai (2).

    1.6

    Komisija iki 2004 m. pabaigos pateiks veiksmų planą „Vienoje vietoje atliekamos procedūros“.

    1.7

    Parengiamajame etape siekiama 4 tikslų:

    diskusijas pakreipti ta linkme, kad būtų kalbama apie būdus, kaip ES turi siekti, kad būtų priimta viena bendra prieglobsčio suteikimo procedūra;

    įvertinti būtinus pakeitimus;

    inicijuoti šiuos pakeitimus įgyvendinant praktines priemones dar prieš, arba tuo pačiu metu, kai bus priimami atitinkami teisės aktai;

    be to, parengiamojo etapo metu turi vykti konsultacijos.

    1.8

    Antrojo etapo metu turi būti priimti atitinkami teisės aktai Bendrijos lygiu, kurie suvienodins prašymų dėl pabėgėlio statuso, remiantis 1951 m. Ženevos konvencija ir 1967 m. Niujorko protokolu, suteikimo procedūrą bei prašymų suteikti papildomą apsaugą, remiantis pripažinimo direktyva (3), nagrinėjimą.

    1.9

    Komisijos dokumente išsamiai aprašomas teisės aktų leidimas: priemonių įgyvendinimo tikslai ir laikas, jų taikymo sritis, teisinės priemonės, Ženevos konvencijos laikymasis, sprendimų kokybės užtikrinimas, grąžinimo procedūros bei sąveika su kitais instrumentais.

    1.10

    Apibendrinant galima pasakyti, jog sukuriant vieną bendrą procedūrą siekiama sukurti vieną vienintelę procedūrą, skirtą prašymų suteikti prieglobstį arba tarptautinę apsaugą patikrinimui, nepriklausomai nuo to, koks prašytojui galėtų būti suteiktas statusas:

    pabėgėlio statusas, kurį numatė Ženevos konvencija 1951 m. ir Niujorko protokolas 1967 m.

    asmens, kuriam reikalinga papildoma apsauga pagal 2004 m. balandžio 29 d.Tarybos direktyvą 2004/83/CE (4)., statusas.

    2.   Bendros pastabos

    2.1

    Komitetas pritaria Komisijos iškeltiems tikslams bei siekiui sukuriant vieną bendrą procedūrą išsaugoti 1951 m. Ženevos konvencijos principus. Kad tai būtų pasiekta, atitinkamai su Kvalifikacijos direktyvos nuostatomis, pabėgėlių teisių patikrinimas pirmiausiai turi vykti taikant Ženevos konvencijoje numatytas procedūras; patikrinimas dėl papildomos apsaugos suteikimo turėtų būti antras žingsnis, jei pabėgėlis neatitiktų Konvencijoje numatytų būtinų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

    2.2

    Komitetas rekomenduoja taikyti šį metodą, neatsižvelgiant į tai, kaip vyks vienos bendros procedūros įgyvendinimas.

    2.3

    Be to, Komitetas rekomenduoja pateikti paaiškinimus dėl kiekvieno neigiamo sprendimo dėl tarptautinės apsaugos suteikimo, o ypač kiekvieno atsisakymo suteikti pabėgėlio statusą pagal 1951 m. Ženevos konvenciją, ir tuo atveju, kai papildoma apsauga buvo suteikta. EESRK mano, jog tokio tipo procedūrų garantijos, kurių reikšmę pabrėžė taip pat ir Komisija, yra būtinos, siekiant išsaugoti Ženevos konvencijos principus.

    2.4

    Papildomos apsaugos suteikimo atžvilgiu Komitetas yra įsitikinęs, kad prieglobsčio prašytojai neskiria pabėgėlio statuso nuo papildomos apsaugos, ir todėl, kai prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo pagal 1951 m. Ženevos konvenciją buvo atmestas, remiantis kitu teisiniu pagrindu jie turi pateikti naują prašymą, o tai sukelia papildomų sunkumų. Dėl šios priežasties prieglobsčio prašytojų tarpe kils nesusipratimų bei tai lems, kad terminas prašymui išnagrinėti bus nepriimtinas.

    2.5

    Komitetas prašo, kad Komisija savo pasiūlyme ir parengiamojo etapo metu bei priimant atitinkamus teisinius aktus atsižvelgtų į negrąžinimo principą (Ženevos konvencijos 33 straipsnis) bei būtinybę sukurti teisinę priemonę, kuri būtų taikoma neigiamo sprendimo atveju. Galimą priežasčių dėl papildomos apsaugos ex-officio patikrinimą tarnybos turėtų vykdyti tik po to, kai buvo patikrinta, ar pabėgėlis atitinka pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas pagal Ženevos konvenciją ir prašytojui turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti teisine priemone, kad jis nebūtų išsiųstas, kaip tai numato tarptautinė ir Europos žmogaus teisių konvencijos.

    2.6

    Kad tai būtų galima užtikrinti, NVO ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras neturi būti pašalinti iš apeliacinių komitetų, jei tokie yra; jei tokie komitetai neegzistuoja, jiems turi būti leidžiama susitikti su prašytojais ir gauti jų dokumentus. Taip būtų galima užtikrinti lengvesnį naudojimąsi šia teisine priemone bei teise pateikti skundą teisminei instancijai.

    2.7

    Be to, Komitetas kreipiasi į Komisiją, kad keičiant direktyvą dėl „vienos bendros procedūros“, kurią 2004 m. lapkričio 19 d. Taryba laikinai priėmė ir turi pakartotinai pateikti Europos Parlamentui, papildytų direktyvos taikymo sritį papildomos apsaugos atžvilgiu, remiantis „pripažinimo“ direktyva, bei dar kartą peržiūrėtų šalių pripažinimą „saugiomis“ kilmės ar tranzito valstybėmis, kurios prieglobsčio prašytojams nesuteikia nei teisės, kad jų situacija būtų individualiai nagrinėjama, nei to sąlygojamų kitų teisių.

    2.8

    Komitetas rekomenduoja, kad rengimo etape būtų šalinamos šiuo metu egzistuojančių statuso suteikimo procedūrų klaidos ir sprendžiamos problemos, kad jų būtų galima išvengti ateityje.

    2.9

    Kalbant apie dvišales readmisijos sutartis, kad leistų visoms valstybėms narėms laikytis jų tarptautinių įsipareigojimų ir Europos direktyvų, Taryba turėtų užtikrinti, kad paruošiamojoje stadijoje ji turi pakankamai priemonių harmonizuotai solidarumo sistemai tarp valstybių narių sukurti, kuri aprėptų pakartotinio įkurdinimo schemas ir naštos pasidalinimą.

    2.10

    Komitetas taip pat kreipiasi į Komisiją, kad būtų dar kartą peržiūrėta taip vadinama pagreitinta procedūra, kuri prieglobsčio prašytojams galimybės, kad jų situacija būtų individualiai nagrinėjama ir to sąlygojamų teisių, nesuteikia; ypač teisės skųstis, kuri lemia, jog prieglobsčio prašytojai yra išsiunčiami į kilmės šalį anksčiau, nei atsakingas teismas gali išnagrinėti pateiktą skundą, stabdantis poveikis.

    2.11

    Komitetas prašo Komisijos atsižvelgti į veiksmingo grįžimo galimybes ir priežastis, kadangi susidarius tam tikroms aplinkybėms (realios kliūtys arba žmogiškosios priežastys, kaip pvz. liga) grįžimas yra neįmanomas.

    2004 m. gruodžio 17 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

    pirmininkė

    Anne-Marie SIGMUND


    (1)  Žr. direktyvą 2004/83/EB dėl minimalių normų suteikiant pabėgėlių statusą, kurią Taryba 2004 m. balandžio 29 d. priėmė bei EESRK komiteto nuomonę šiuo klausimu, OL C 221, 2002 09 17 (Pranešėjas– p. LE NOUAIL).

    (2)  Žiūr. Tarybos sprendimą 2000/596/EB dėl pabėgėlių fondo įsteigimo bei EESRK nuomonę šiuo klausimu, OL C 168 2000 06 16 (pranešėjas– p. zu Eulenburg); Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant laikiną apsaugą esant masiniam perkeltų asmenų srautui bei EESRK nuomonę šiuo klausimu, OL C 155 2001 05 29 (pranešėjas–p. Cassina); Tarybos direktyvą dėl minimalių normų suteikiant ir panaikinant pabėgėlių statusą valstybėse narėse, kuriai Taryba pritarė 2004 m. lapkričio 19 d. bei EESRK nuomonę šiuo klausimu, OL C 193, 2001 07 10 (pranešėjas–p. Melicias); Tarybos direktyvą 2003/9/EB dėl minimalių normų priimant prieglobsčio prašytojus valstybėse narėse bei EESRK nuomonę šiuo klausimu, OL C 48, 2001 02 21 (pranešėjai– p. Mengozzi ir p. Pariza Castańos); Tarybos reglamentą 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (Dublin II) bei EESRK nuomonę šiuo klausimu, OL C 125 2002 05 27 (pranešėjas– p. Sharma); Tarybos direktyvą 2004/83/CE dėl minimalių normų pripažįstant ir suteikiant trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės pabėgėlių ar asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, statusą, kurią 2004 m. balandžio 29 d. priėmė Taryba, bei EESRK nuomonę šiuo klausimu, OL C 221, 2002 09 17 (pranešėja– p-ia Le Nouail); Tarybos sprendimą dėl Europos pabėgėlių fondo įsteigimo 2005-2010 m. laikotarpiui, kuriam Taryba pritarė 2004 m. birželio 8 d., bei OL C 241, 2004 9 28.

    (3)  Žiūr. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl minimalių normų pripažįstant ir suteikiant trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės pabėgėlių arba asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, statusą, kuriai Taryba pritarė 2004 m. balandžio 29 d., bei EESRK nuomonę šiuo klausimu, OL C 221, 2002 09 17 (pranešėjas– p. Le Nouail);

    (4)  Žr. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl minimalių normų pripažįstant ir suteikiant trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės pabėgėlių arba asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, statusą, kurią Taryba priėmė 2004 m. balandžio 29 d.


    Top