Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 42007X1222(02)

    2007 m. gegužės 25 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje ateities perspektyvų

    OL C 314, 2007 12 22, p. 24–26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    22.12.2007   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 314/24


    2007 m. gegužės 25 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje ateities perspektyvų

    (2007/C 314/07)

    Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai,

    ATSIŽVELGDAMI Į

    (1)

    Tarybos prašymą (1) 2009 m. įvertinti Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje bendrąją sistemą, kuri buvo patvirtinta 2002 m.;

    (2)

    pirmąjį pasikeitimą nuomonėmis apie Europos jaunimo politikos ateities perspektyvas, surengtą 2007 m. vasario 16 d. Švietimo, jaunimo ir kultūros tarybos posėdyje, remiantis pirmininkaujančių Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos parengtu bendru svarstymui skirtu dokumentu, siekiant įvertinti bendradarbiavimo sistemą;

    (3)

    Europos Komisijos Europos politikos patarėjų biuro atliktą darbą (2), kuriame pabrėžiama, kaip svarbu investuoti į jaunimo gerovę, sveikatą, švietimą, integravimą į darbo rinką ir aktyvų pilietiškumą;

    (4)

    Europos Komisijos tarpinį pranešimą 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai pavadinimu „Socialinės tikrovės apžvalga“ (3), kuriame pabrėžiamas vienodų sąlygų visoms kartoms sudarymo aspektas globalizacijos bei demografinių pokyčių aplinkoje ir kuriuo sudaromos sąlygos atviroms diskusijoms dėl socialinių klausimų ir problemų, kurios taip pat turės esminį poveikį Europos jaunimo socialinei padėčiai;

    (5)

    Tarybos prašymą (4) skatinti struktūrinį dialogą su jaunimu siekiant, kad jaunimas ir jaunimo organizacijos visais lygiais aktyviau dalyvautų formuojant ir įgyvendinant su jais susijusią politiką ir tokiu būdu skatinant jų aktyvų pilietiškumą;

    (6)

    2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos jaunimo paktą, kuriame nustatytos prioritetinės veiksmų sritys, kuriose reikalingas aktyvesnis jaunimo ir visų su jaunimo politika susijusių veikėjų dalyvavimas:

    1.

    PAŽYMI, kad pagal Europos jaunimo paktą, siekiant veiksmingos ir tvarios jaunimo politikos formavimo reikalingas tikras tarpsektorinis požiūris atitinkamose politikos srityse, kurį nustatant ir įgyvendinant Taryba ketina iš esmės prisidėti;

    2.

    BE TO, PAŽYMI, kad atsižvelgiant į visose valstybėse narėse pastebimus demografinius pokyčius — ateinančiais dešimtmečiais ir toliau mažės jaunimo skaičius palyginti su visų gyventojų skaičiumi — tarpsektorinė strategija yra vis reikalingesnė, siekiant sukurti tvarią politiką, sudarančią vienodas sąlygas visoms kartoms, kuria privalumai bei neišvengiama našta paskirstomi vienodai visoms amžiaus grupėms ir kuri sudaro sąlygas jaunimui įgyti jo amžių ir poreikius atitinkantį savarankiškumo lygį;

    3.

    ATKREIPIA DĖMESĮ, kad atviras koordinavimo metodas ir Europos jaunimo paktas yra pagrindinės priemonės, skirtos plėtoti jaunimo politiką Europoje. Siekiant veiksmingumo, nuoseklumo ir matomumo, turėtų būti kuriamos iniciatyvos, skirtos užtikrinti, kad šios priemonės ateityje galėtų geriau sąveikauti ir taip viena kitą papildytų. Reikėtų vengti iš valstybių narių reikalauti pateikti daugiau pranešimų, nei šiuo metu reikalaujama;

    4.

    PABRĖŽIA „Veiklus jaunimas“ programos (5) svarbą aktyvinant Europos bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje, Europos struktūrinių fondų svarbą prisidedant prie Europos jaunimo pakto įgyvendinimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu bei atviro koordinavimo metodo svarbą;

    5.

    PALANKIAI VERTINA Komisijos iniciatyvas, kuriose pabrėžiamas jaunų moterų ir vyrų, kaip esminio Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ateities visuomenės struktūros pagrindo, vaidmuo, skatinant taikyti tikrą tarpsektorinį požiūrį jaunimo politikos formavimo srityje, stiprinant struktūrinį dialogą su jaunimu ir skatinant jaunimo savarankiškumą bei aktyvų pilietiškumą;

    6.

    PAREIŠKIA esantys pasiryžę padėti kurti, paspartinti ir toliau tęsti tokias iniciatyvas, tuo pat metu siekiant Europos Parlamento, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto paramos, ir atsižvelgiant į atitinkamų regioninių ir vietos veikėjų vaidmenį;

    6a.

    priimdami šias išvadas KETINA atitinkamais pasiūlymus dėl būsimų teminių ir struktūrinių perspektyvų prisidėti prie išsamios diskusijos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje ateities perspektyvų ir prie bendradarbiavimo sistemos įvertinimo 2009 m.;

    7.

    atsižvelgdami į tai, MANO, kad itin svarbūs yra šie klausimai:

    a)

    Europos bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje yra vienas iš būdų, kuriuo sprendžiami jaunimo gyvenimo kokybės Europoje klausimai, pasitelkiant konkrečias jaunimo politikos priemones, taip pat suaktyvinant jaunimo aspekto integravimą į susijusias politikos sritis ir tarpsektorinį koordinavimą su jomis. Šis bendradarbiavimas galėtų būti sustiprintas siekiant:

    gerinti jaunimo socialinę įtrauktį ir sudaryti jam palankesnes sąlygas tapti savarankiškam ir taip reaguoti į demografines problemas, visų pirma:

    suteikiant visam jaunimui galimybę įgyti reikiamus pagrindinius gebėjimus ir kompetenciją,

    sudarant palankesnes sąlygas pereinamuoju etapu, kai iš švietimo ir mokymo sistemos patenkama į darbo rinką,

    derinant lankstumą, įskaitant iš jaunimo reikalaujamą didesnį mobilumą, ir saugumą (darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra),

    skatinant jaunimo verslumo potencialą, ir

    prireikus remiant politiką, kuri suteikia dar vieną galimybę jaunimui plėtoti savo žmogiškąjį kapitalą ateičiai;

    gerinti sąlygas, kurių reikia gyvenant daugiakultūrinėje visuomenėje, skatinant tarpkultūrinius jaunimo gebėjimus;

    skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir vertybėms – tolerancijai, tarpusavio pagarbai, įvairovei, lygybei ir solidarumui – bei kovoti su visų formų diskriminacija;

    didinti jaunimo gerovę, be kita ko, sudarant sąlygas jauniems žmonėms gyventi sveiką gyvenimą;

    skatinti jaunimo dalyvavimą kultūrinėje ir kūrybinėje veikloje;

    teikti paramą jaunimui sudarant sąlygas geriau derinti darbą, šeimos ir asmeninį gyvenimą, kad jie galėtų panorėję sukurti šeimą ir visokeriopai dalyvauti mokymo bei švietimo procese arba tuo pat metu pradėti dirbti;

    gerinti jaunimo, gyvenančio nepalankioje padėtyje esančiose miesto ir kaimo vietovėse, socialines ir ekonomines sąlygas.

    b)

    Jaunimo politikos plėtojimas taikant tarpsektorinį metodą ir glaudžiai bendradarbiaujant su jaunimu, jaunimo srityje dirbančiais asmenimis ir jaunimo organizacijomis yra itin svarbus. Be kitų parengtinų pasiūlymų, esamos struktūrinio dialogo priemonės, pvz., jaunimui skirti pirmininkaujančios valstybės narės renginiai ir Europos jaunimo savaitė, turėtų būti naudojamos rengiant neformalius forumus, kuriuose dalyvautų susijusios politikos srityse dirbantys Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento veikėjai. Reikėtų pasirūpinti, kad kuriant tokius forumus ir vykdant jų veiklą jaunimo atstovai dalyvautų iš pat pradžių, ypatingą dėmesį skiriant socialiniu, kultūriniu ar ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiam jaunimui.

    Turėtų būti rengiami pasiūlymai dėl didesnio su jaunimo sritimi susijusio tarpsektorinio bendradarbiavimo Taryboje ir jos organuose.

    c)

    Reguliariai pateikiamas Europos jaunimo pranešimas apie jaunimo padėtį Europoje galėtų padėti analizuoti ir atkreipti dėmesį į jaunimui susirūpinimą keliančius klausimus ir jo gyvenimo kokybę bei plėtoti jaunimo politiką Europoje. Vykdant struktūrinį dialogą jaunimas turėtų aktyviai prisidėti prie pranešimų proceso. Pranešimai turėtų būti laikomi realiomis paskatomis diskusijoms pagal jų teminius prioritetus skatinti.

    Siekiant išvengti papildomų pareigų teikti pranešimus nustatymo, tai turėtų būti daroma remiantis rengiant pranešimus pagal atvirą koordinavimo metodą surinkta informacija, galbūt papildant juos atitinkamais valstybių narių, jaunimo organizacijų ir mokslinių tyrimų sektoriaus pateiktais duomenimis bei geros praktikos struktūriniais pavyzdžiais.

    d)

    Siekiant padidinti tęstinumą, nuoseklumą ir matomumą jaunimo srityje, turėtų būti optimaliai pasinaudota trijų pirmininkaujančių valstybių narių bendradarbiavimu pagal 18 mėnesių programas. Laikantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių (6), tai apimtų laiku vykdomą bendradarbiavimą su trimis iš eilės pirmininkaujančiomis valstybėmis narėmis ir Komisija, kad remiantis Tarybos patvirtinta darbotvarke būtų aiškiai nustatyti teminiai prioritetai ateinantiems trejiems metams.

    Pirmininkaujančios valstybės narės visų pirma turėtų skirti dėmesį tam, kad būtų susieti atskiri struktūrinio dialogo su jaunimu etapai ir kad būtų užtikrinta galimybė atsižvelgti į su jaunimu apsvarstytus klausimus.

    e)

    Turėtų būti sukurta tarpvalstybinė sistema, kuria būtų sudaromos palankesnės sąlygos keistis su jaunimo politika susijusių vietos ir regiono veikėjų geriausia praktika, ypatingą dėmesį skiriant mokymosi kartu veiklai, susijusiai su Europos jaunimo pakto įgyvendinimo vietinių strategijų klausimais. Šio keitimosi rezultatai turėtų būti lengvai prieinami visoms suinteresuotoms šalims ir jie turėtų būti sistemingai vertinami bei panaudojami, tokiu būdu taip pat prisidedant prie jaunimo reikalų ministrų indėlio įgyvendinant Lisabonos tikslus.

    Šiai keitimosi veiklai turėtų būti padedama planavimo, struktūros nustatymo bei įvertinimo gairėmis. Reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti prizų skyrimo sistemą, kad būtų atkreiptas dėmesys į puikius sėkmingo vietinių strategijų įgyvendinimo pavyzdžius ir didinamas informuotumas apie Europos mastu jaunimo srityje atliktą darbą.


    (1)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos jaunimo reikalų sprendimo – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas (OL C 292, 2005 11 24, p. 5).

    (2)  http://ec.europa.eu/dgs/policy_advisers/publications/index_en.htm

    (3)  COM (2007) 63 galutinis.

    (4)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl jaunimo dalyvavimo ir informavimo aktyviam jo Europos pilietiškumui skatinti bendrų tikslų įgyvendinimo (OL C 297, 2006 12 7, p. 6).

    (5)  OL L 327, 2006 11 24, p. 30.

    (6)  OL L 285, 2006 10 16, p. 47.


    Top