(1)

2022 m. gegužės 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės pakartotinai pripildomų nerūdijančiojo plieno statinaičių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2022 m. kovo 31 d. Europos statinaičių komiteto (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas pakartotinai pripildomų nerūdijančiojo plieno statinaičių Sąjungos pramonės vardu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, išskyrus atvejus, kai ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti 10 straipsnio 4 dalies c arba d punkto reikalavimai. Atsižvelgdama į tai, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog d punkto reikalavimas nebuvo įvykdytas, Komisija nenustatė reikalavimo registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjo atstovaujamiems Sąjungos gamintojams; kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams; žinomiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams; žinomiems eksportuojantiems gamintojams bei nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Prašymų išklausyti nepateikta.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi gamybos ir pardavimo apimtimi, taip pat atsižvelgdama į jų geografinę padėtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 73 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties ir 74 % pardavimo apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Šiuo klausimu pastabų negauta. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jeigu būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(9)

Tik vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija nusprendė, kad nesusijusių importuotojų atranka nebūtina.

(10)

Tam, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(11)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti šeši nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, kurie per TL eksportavo statinaites į Sąjungą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(12)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Negauta jokių atsakymų.

(13)

Komisija internete (3) paskelbė atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir Sąjungos gamintojams skirtus klausimynus, o 2022 m. gegužės 20 d. nusiuntė makroduomenų klausimyną skundo pateikėjui.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(15)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir judėjimo suvaržymus, Komisija, vadovaudamasi Pranešimu dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams, atliko šių Kinijos eksportuojančių gamintojų nuotolines kryžmines patikras:

(16)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(17)

Tiriamasis produktas – pakartotinai pripildomi nerūdijančiojo plieno statinaitės, indai, bidonai, talpyklos ir kita tara, paprastai vadinami pakartotinai pripildomomis nerūdijančiojo plieno statinaitėmis, kurių korpusai maždaug cilindro formos, kurių sienelių storis ne mažesnis kaip 0,5 mm, naudojami medžiagoms, išskyrus suskystintas dujas, žalią naftą ir naftos produktus, kurių talpa ne mažesnė kaip 4,5 l, neatsižvelgiant į apdailą, gabaritus arba nerūdijančiojo plieno rūšį, su papildomomis sudedamosiomis dalimis (ekstraktoriais, kakleliais, lankais ar kitomis sudedamosiomis dalimis) arba be jų, dažyti, nedažyti, padengti arba nepadengti kitomis medžiagomis (toliau – statinaitės arba tiriamasis produktas).

(18)

Į šio tyrimo aprėptį nepatenka šie produktai, importuojami atskirai nuo tiriamojo produkto: kakleliai, vožtuvai, jungiamosios movos arba čiaupai, žiedai, sklendės ir kitos tiriamojo produkto sudedamosios dalys (ekstraktoriai, kakleliai, lankai arba bet kokios kitos sudedamosios dalys).

(19)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7310 10 00 ir ex 7310 29 90 (TARIC kodai 7310100010 ir 7310299010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(20)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(21)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(22)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(23)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, jei būtų taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie statinaičių gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė šeši eksportuojantys gamintojai.

(24)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Komisija paragino Kinijos vyriausybę teikti pastabas dėl 18 straipsnio taikymo. Pastabų negauta.

(25)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji tinkamomis tipiškomis trečiosiomis šalimis pasirinko Meksiką ir Turkiją, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(26)

2022 m. liepos 20 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su statinaičių gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė galimas tinkamas tipiškas šalis, kurios yra Meksika, Brazilija ir Rusija. Dėl pirmojo pranešimo Komisija pastabų negavo.

(27)

2022 m. rugsėjo 19 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi Brazilijos gamintojo „KHS Industria de Maquinas LTDA“ duomenimis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų gauta iš dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(28)

Išnagrinėjusi dėl antrojo pranešimo gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pirminiame tyrimo etape Brazilija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 3.2.1.1 ir paskesniuose skirsniuose.

(29)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(30)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(31)

Kaip paaiškinta tolesniuose poskirsniuose, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(32)

Neseniai atlikusi su Kinijos plieno sektoriumi susijusius tyrimus (4), (plienas yra pagrindinė statinaičių gamybos medžiaga), Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(33)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi Kinijoje iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (5). Visų pirma, Komisija padarė išvadą, kad plieno sektoriuje ne tik išlieka gana didelė Kinijos vyriausybės nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (6), bet Kinijos vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymą valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (7). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai Kinijoje planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (8). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu Kinijoje (9). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (10), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su Kinijos įmonių galimybėmis gauti kapitalo (11).

(34)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su Kinijos plieno sektoriumi, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (12) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir atlikus ankstesnius tyrimus.

(35)

Prašyme teigiama, kad Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas. Šiuo atžvilgiu prašyme atkreiptas dėmesys ne tik į iškraipymus nerūdijančiojo plieno rinkoje (nerūdijančiojo plieno kaina sudaro 40–60 % statinių gamybos sąnaudų), bet ir į tai, kad visi kiti su gamyba susiję veiksniai (žemė, kapitalas, darbas) taip pat iškraipomi. Todėl prašyme padaryta išvada, kad negalima naudoti ne tik nerūdijančiojo plieno pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą ir darbo jėgą) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi.

(36)

Siekiant pagrįsti poziciją, prašyme buvo nurodyta keletas viešai prieinamų informacijos šaltinių, kaip antai ataskaita, Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje padarytos išvados (13), Komisijos neseniai atlikti Kinijos plieno sektoriaus tyrimai (14) ir G20 Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje išvados (15).

(37)

Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant Ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(38)

Konkrečiai tiriamojo produkto sektoriuje, t. y. plieno sektoriuje, Kinijos vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturios yra valstybės valdomos įmonės (16). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (17). Šį ketinimą Kinijos vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (18). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai jungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (19). Kadangi Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje veikia kelios MVĮ, nebuvo galima nustatyti tikslaus privačių ir valstybės valdomų plieno gamintojų santykio. Bet kuriuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad bent vienas statinaičių gamintojas, t. y. „Penglai Jinfu Stainless Steel Products Co., Ltd“, yra valstybės valdoma įmonė.

(39)

Tačiau nepaisant to, kad informacijos konkrečiai apie tiriamąjį produktą nėra, šis sektorius yra plieno pramonės sektoriaus dalis, todėl su plieno sektoriumi susijusios išvados laikomos orientacinėmis ir tiriamojo produkto atveju. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje projekto, kuriame raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (20), arba iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių įmonių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas (21)“. Panašių Kinijos valdžios institucijų ketinimų prižiūrėti sektoriaus plėtrą ir jai vadovauti pavyzdžių taip pat matyti provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Šandongo provincijoje, kurioje numatoma ne tik „kurti plieno pramonės ekologiją <...>, „steigti gamybos parkus, plėsti pramonės grandinę ir kurti pramonės klasterius“, bet ir siekiama, kad „plieno pramonės pokyčiai taptų pertvarkymo ir modernizavimo pavyzdžiu <...> mūsų provincijai ir net visai šaliai (22)“.

(40)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, o dauguma statinaičių gamintojų yra MVĮ, buvo neįmanoma nustatyti asmeninių ryšių tarp tiriamojo produkto gamintojų ir KKP. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad „Shandong Gold Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė ir kontroliuojančioji bendrovės „Penglai Jinfu Stainless Steel Products“ akcininkė, vadovybė yra glaudžiai susijusi su KKP: „Shandong Gold Group“ direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius, kuris atstovavo ir 20-ajame KKP nacionaliniame kongrese, o „Shandong Gold Group“ direktorius ir vykdomasis vadovas taip pat yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas.

(41)

Atsižvelgiant į tai, kad tiriamasis produktas yra plieno sektoriaus dalis, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su tiriamuoju produktu. Kalbant apie platesnę plieno sektoriaus kategoriją, yra daug įrodymų, kad plieno gamintojai ir KKP turi asmeninių ryšių. Pavyzdžiui, bendrovės „Baowu“ direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra ir partijos komiteto sekretorius, o generalinis direktorius yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (23). Analogiškai bendrovės „Baosteel“ direktorių valdybos pirmininkas eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas, o vykdomasis direktorius yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (24). Apskritai, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai dėl KKP dalyvavimo bendrovėse taikomi bendrai, negalima manyti, kad tiriamojo produkto atveju Kinijos vyriausybės gebėjimas kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje būtų kitoks, palyginti su plieno sektoriumi apskritai.

(42)

Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms plieno sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Kadangi atliekant šį tyrimą Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, o statinaičių gamintojai daugiausia yra MVĮ, buvo sunku nustatyti tikslų partijos stiprinimo veiklos mastą statinaičių pramonės įmonėse. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad „Shandong Gold Group“ (kontroliuojančioji bendrovės „Penglai Jinfu Stainless Steel Products“ akcininkė) aktyviai remia partijos stiprinimo veiklą. Bendrovės partijos komiteto vaidmuo apibūdinamas taip: „Turime ryžtingai pasinaudoti puikia centrinės valdžios, Šandongo provincijos partijos komiteto ir provincijų valdžios institucijų galimybe remti valstybės valdomas įmones, kad paspartintume pasaulinio lygio įmonių kūrimą, stebėtume strateginius tikslus, toliau skirtume visą dėmesį strateginiam orientavimui, stiprintume strateginių priemonių įgyvendinimą ir apskritai išlaikytume bendrų, tarpinių ir metinių tikslų struktūrą, laikytumės strateginio planavimo ir taktinio skatinimo derinio“ ir toliau „tvirtai ir visapusiškai vadovautume partijai, visiškai įgyvendintume bendrus partijos stiprinimo naujajame amžiuje reikalavimus ir garantuotume tvirtą aukštos kokybės plėtrą. Būtina visapusiškai stiprinti partijos politinę struktūrą, griežtai laikytis politinės drausmės ir politinių taisyklių, veiksmingai gerinti partijos organizacijų politinį nuovokumą, politinį supratimą ir politinių priemonių įgyvendinimą visais lygmenimis ir veikiant visiems partijos nariams bei darbuotojams, taip pat visada išlaikyti aukšto lygio veiksmų suderinamumą su partijos centriniu komitetu, kurio branduolys yra partijos narys Xi Jinping, įgyvendinti „keturis savimonės principus“, stiprinti „keturis pasitikėjimo elementus“ ir apsaugoti „du svarbiausius principus“ (25).

(43)

Be to, tiriamojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Nors atliekant tyrimą nepavyko nustatyti jokių politikos dokumentų, kuriais būtų vadovaujamasi plėtojant būtent statinaičių pramonę, joje naudojamasi vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į plieno sektorių, atsižvelgiant į tai, kad tiriamasis produktas yra šio sektoriaus dalis.

(44)

Kinijos vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko esmine pramonės šaka (26). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų plienui skirtų planų, nurodymų ir kitų dokumentų. 2021 m. kovo mėn. priimtame 14-ajame penkmečio plane Kinijos vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (27).

(45)

Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama plieno sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (28).

(46)

Į 14-ąjį žaliavų pramonės plėtros penkmečio planą taip pat įtraukti kai kurie konkretūs plieno sektoriaus plėtros tikslai. Šio dokumento IV skirsnio 3 punkte išdėstytos šios nuostatos: „Organizacinės struktūros optimizavimas: Pasiekti, kad pirmaujančios įmonės taptų didesnės ir stipresnės. Laikytis pirmavimo rinkoje ir vyriausybės politikos skatinimo principų derinio, pašalinti kliūtis tarpregioninio masto susijungimo ir reorganizavimo procesams, pašalinti tokius apribojimus, kaip rinkos segmentacija ir regioniniai trukdžiai, koordinuoti ir spręsti pagrindines problemas, atsirandančias vykdant tarpregioninio masto įmonių susijungimo ir reorganizavimo procesus, remti įmones, kad jos paspartintų tarpregioninio ir bendros nuosavybės susijungimo ir reorganizavimo procesus, taip pat padidinti pramonės koncentraciją, plėtoti tarptautinį verslą. … , plieno, … ir kitose pramonės šakose įsteigti pirmaujančių pramonės grandinės įmonių grupę, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas.“

(47)

Pirmiau minėti centrinio lygmens penkmečio planai atkartojami provincijų ir (arba) savivaldybių penkmečio planuose arba penkmečio planų įgyvendinimo planuose. Pavyzdžiui, Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą plane numatytos šios nuostatos: 2 punkto 1 papunktis. Griežta visų gamybos pajėgumų kontrolė; 2 punkto 2 papunktis. Susijungimų ir įsigijimų spartinimas ir skatinimas; 2 punkto 3 papunktis. Tipiškų plieno gamybos bazių kūrimas (29).

(48)

Plieno pramonė griežtai reglamentuojama ne tik 14-ojo penkmečio plane, bet ir kituose politikos dokumentuose. Pavyzdžiui, Hebėjus, didžiausia Kinijos provincija, kurioje gaminamas plienas, paskelbė trijų metų klasterių plėtojimo plieno pramonės grandinėje 2020–2022 m. laikotarpiu veiksmų planą (šis planas galiojo ir TL). Šiame dokumente plieno pramonė reglamentuojama taip: „Laikytis struktūrinio koregavimo principų ir pabrėžti produktų įvairinimą. Tvirtai skatinti geležies ir plieno pramonės struktūrinį koregavimą ir išdėstymo optimizavimą, bendrą reorganizavimą, transformaciją ir modernizavimą, taip pat visapusiškai skatinti geležies ir plieno pramonės plėtrą pereinant prie didelių įmonių, techninės įrangos modernizavimą, gamybos procesų įvairinimą ir galutinės grandies produktų įvairinimą.“ Be to, plane nustatyti konkretūs tikslai, susiję su provincijos plieno gamybos įmonių struktūra: „Nuolat skatinti grupių plėtrą. Spartinti mišrios valstybės valdomų įmonių nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninių privačių geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 dideles pasaulinio lygio grupes, 3–5 dideles grupes, kurių veikla grindžiama tam tikra įtaka šalies viduje, ir 8–10 naujų, išsiskiriančių ir konkrečios paskirties įmonių grupių“.

(49)

Galiausiai plane numatoma valstybės parama siekiant padidinti Hebėjaus plieno įmonių konkurencingumą visame pasaulyje: „Deramai užtikrinti tinkamą ir įvairiapusę plėtrą. Remti geležies ir plieno įmones, kad jos plėtotų strategines besiformuojančias pramonės šakas, kaip antai naujos kartos informacinių technologijų, aukščiausios klasės įrangos ir naujų medžiagų, ir spartinti šiuolaikinių paslaugų pramonės šakų, kaip antai šiuolaikinės logistikos, finansinių paslaugų, elektroninės prekybos ir kt., plėtrą. Skatinti reikalavimus atitinkančias geležies ir plieno įmones plėtoti nuodugnaus perdirbimo, kaip antai automobilių ir mechaninių dalių, plieninių lynų, suvirinimo elektrodų ir pan., skatinti tarptautinį bendradarbiavimą gamybos pajėgumų srityje, skatinti geležies ir plieno įmones įvairiais kanalais dalyvauti užsienio geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo procesuose, taip pat vadovauti konkurencingoms provincijos geležies ir plieno gamybos įmonėms, kad jos galėtų investuoti ir statyti gamyklas užsienyje“ (30).

(50)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2019 m. leidimas) (31) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė.

(51)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant tiriamajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(52)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką statinaičių sektoriuje, kaip nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(53)

Be to, statinaičių sektoriui daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, gamybos išteklių) (32).

(54)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tiriamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(55)

Galiausiai Komisija priminė, kad tiriamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai statinaičių gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(56)

Todėl negalima naudoti ne tik statinaičių pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(57)

Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(58)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(60)

Kaip paaiškinta 26 ir27 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti: 2022 m. liepos 20 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių ir 2022 m. rugsėjo 19 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(61)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Braziliją, Meksiką ir Rusiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas. Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta.

(62)

Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad vienoje iš šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Meksikos, statinaičių gamintojas nutraukė gamybą iki tiriamojo laikotarpio ir po 2017 m. duomenų bazėje „Orbis“ nebuvo pateikta jokių šio gamintojo finansinių duomenų (34). Todėl Meksika šiame tyrime nebebuvo laikoma galima tipiška šalimi.

(63)

Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad nei 2021 m., nei 2020 m. pirmajame pranešime nurodytas vienintelis Rusijos statinaičių gamintojas nenurodė pagrįstos pelno sumos.

(64)

Antrajame pranešime Komisija nurodė turinti informacijos tik apie vieno Brazilijos gamintojo, „KHS Industria de Maquinas LTDA“, pagrįstą pelno sumą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, ir kad tai buvo tik 2020 m. informacija. Galimybės susipažinti su atnaujintais 2021 m. finansiniais duomenimis dar nebuvo.

(65)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Braziliją ir bendrovę „KHS Industria de Maquinas LTDA“. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Brazilijos, kaip tipiškos šalies, ir bendrovės „KHS Industria de Maquinas LTDA“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo.

(66)

Paskelbus antrąjį pranešimą buvo gautos dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų pastabos, kuriose buvo teigiama, kad:

(67)

Todėl šalys tvirtino, kad Brazilijos rinkos duomenų patikimumas siekiant nustatyti neiškraipytą šių gamybos veiksnių rinkos vertę buvo abejotinas.

(68)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai pasiūlė kaip tinkamą tipišką šalį pasirinkti Malaiziją, nes jos ekonominio išsivystymo lygis buvo panašus į Kinijos, net jeigu Malaizijoje nebuvo nė vieno statinaičių gamintojo.

(69)

Tačiau Malaizija negalėjo būti laikoma galima tipiška šalimi, nes, kaip pripažino pačios šalys, Malaizijoje statinaičių gamyba nebuvo vykdoma.

(70)

Komisija taip pat peržiūrėjo įrodymus (35), susijusius su galimais plokščių valcavimo produktų iš nerūdijančiojo plieno (HS721933) rinkos iškraipymais Brazilijoje. Tai, kad Kinijos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno taikomi rinkos antidempingo muitai, nėra svarbu, nes nustatant lyginamąją žaliavos kainą importas iš Kinijos neįtraukiamas. Neatrodo, kad dėl plokščių valcavimo produktų iš nerūdijančiojo plieno eksporto į Jungtines Valstijas kvotų būtų ribojamas importas iš Jungtinių Valstijų, nes ši šalis vis dar yra trečia pagal dydį šio produkto eksportuotoja į Braziliją (po Kinijos ir Indonezijos). Be to, plokščių valcavimo produktų iš nerūdijančiojo plieno importo į Braziliją iš Jungtinių Valstijų kaina yra šiek tiek didesnė nei importo iš dešimties didžiausių importuojančių šalių, išskyrus Kiniją (atitinkamai 16,3 EUR ir 14,5 EUR už 1 kg plokščių valcavimo produktų iš nerūdijančiojo plieno). Atsižvelgdama į šiuos faktus, Komisija atmetė argumentą, kad Brazilijos plokščių valcavimo produktų iš nerūdijančiojo plieno (HS721933) rinka buvo iškraipyta dėl Kinijai nustatytų antidempingo muitų ir eksporto į Jungtines Valstijas kvotų.

(71)

Dėl trims pagrindinėms žaliavoms taikomo importo muito dydžio Komisija pažymėjo, kad nustatant normaliajai vertei apskaičiuoti naudotas neiškraipytas vertes buvo atsižvelgiama į importo muitus, nes jie buvo naudojami kaip galimų tipiškų šalių vidaus rinkos kainų pakaitiniai kintamieji. Todėl abstraktus atitinkamų žaliavų importo muitų dydžio palyginimas iš esmės nėra svarbus veiksnys siekiant palyginti tipiškų šalių tinkamumą. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad importo muitų dydis yra tik vienas iš elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar tam tikra rinka yra atvira ar apsaugota, o šalis nepateikė jokių kitų konkrečių įrodymų, kad nagrinėjamųjų žaliavų atveju taip galėjo būti Brazilijoje. Todėl Komisija atmetė šį argumentą.

(72)

Kalbant apie pagrindinių žaliavų importą iš Kinijos, Komisija taip pat palygino Braziliją ir Rusiją – dvi galimas tipiškas šalis, kuriose buvo vykdoma patvirtinta statinaičių gamyba. Atlikus importo duomenų analizę nustatyta, kad pagrindinio gamybos veiksnio – nerūdijančiojo plieno ritinių (HS721933) – importas iš Kinijos į Rusiją, atitinkantis daugiau kaip 50 % statinaičių gamybos sąnaudų, buvo didesnis nei į importas Braziliją (60 % nerūdijančiojo plieno ritinių į Rusiją importuota iš Kinijos, o į Braziliją – gerokai mažiau (37 %)). Be to, vožtuvų importas iš Kinijos į Rusiją, atitinkantis daugiau kaip 20 % statinaičių gamybos sąnaudų, taip pat buvo didesnis nei į Braziliją (atitinkamai 68 % ir 50 %). Atsižvelgiant į šių dviejų pagrindinių žaliavų (nerūdijančiojo plieno ritinių ir vožtuvų) reikšmę vertinant statinaičių gamybos sąnaudas, vien šie importo iš Kinijos apimties skirtumai labiau pakenktų Rusijos, o ne Brazilijos, neiškraipytų verčių duomenų kokybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo nuspręsta, kad Rusija nėra tinkama tipiška šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(73)

Komisija taip pat peržiūrėjo įrodymus, susijusius su Brazilijos bendrove „KHS Industria de Maquinas LTDA“, ir patvirtino, kad šios bendrovės specializacijos sritis buvo pripildymo technologijų ir pakartotinio pripildymo stelažuose laikomų alaus statinaičių sistemų projektavimas ir gamyba, o ne statinaičių gamyba. Todėl šios bendrovės nebebuvo galima laikyti statinaičių gamintoju.

(74)

Iš tiesų pirmajame pranešime Komisija nustatė du papildomus statinaičių gamintojus. Nepaisant to, Komisija negalėjo rasti nei vieno iš likusių nustatytų Brazilijos statinaičių gamintojų tinkamų finansinių duomenų. Kadangi nebuvo tinkamo lyginamojo dydžio, pagal kurį būtų galima nustatyti pagrįstas tiriamojo produkto PBA išlaidas ir pelną Brazilijoje, vienintelėje likusioje tipiškoje šalyje, kurioje buvo patvirtinta statinaičių gamyba, taigi ir pagrindinių žaliavų prieinamumą, Komisija preliminariai nusprendė, kad tokiomis aplinkybėmis panašų produktą gaminančių sektoriaus bendrovių duomenys galėtų būti tinkami. Todėl Komisija ieškojo duomenų apie panašaus į statinaites produktų asortimento, t. y. produktų, kurie buvo panašūs vertinant pagal naudojamas žaliavas, galutinio produkto formą ir paskirtį, gamintojus. Tyrimas buvo grindžiamas NACE kodais (36). Penkių bendrovių, kurių NACE kodas 2592 (lengvųjų metalų tara), gaminančių metalines skardines, pakavimo produktus, maisto pramonei skirtas talpyklas, duomenys buvo prieinami duomenų bazėje „Orbis“ (37), o šių bendrovių gaminami produktai pagal naudojamas žaliavas, formą ir galutinio produkto paskirtį galėjo būti laikomi panašiais į statinaites. Be to, „Orbis“ duomenų bazėje du atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai taip pat buvo registruoti pagal tą patį NACE kodą 2592, kaip metalinių skardinių, pakavimo produktų ir maisto pramonei skirtos taros gamintojai. Galiausiai buvo prieinami tik vieno iš šių penkių Brazilijos metalinių skardinių, pakavimo produktų ir taros gamintojų, bendrovės „Metalurgica Mococa SA“ (38), TL finansiniai duomenys.

(75)

Remdamasi turimų duomenų analize, Komisija nusprendė pirminiame tyrimo etape tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotai normaliajai vertei nustatyti naudoti vienos bendrovės „Metalurgica Mococa SA“ finansinius duomenis.

(76)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(77)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(78)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(79)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudos TDO duomenis (39), o elektros energijos sąnaudoms – Pasaulinio elektros energijos kainų tyrimo (40) duomenis.

(80)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl ribotos kai kurių atskirų žaliavų svarbos vertinant atrinktų eksportuojančių gamintojų bendras gamybos sąnaudas šie ribotos svarbos veiksniai buvo priskiriami vartojimo prekių grupei. Komisija apskaičiavo vartojimo prekėms tenkančią procentinę bendrų žaliavų sąnaudų dalį ir tą procentinę dalį pritaikė perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(81)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir informaciją, surinktą atliekant sutikrinimą nuotoliniu būdu, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai.

1 lentelė

Statinaičių gamybos veiksniai

(82)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (41) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos į tipišką šalį, nes 58 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neatsižvelgdama į importą iš Kinijos ir ne rinkos ekonomikos šalių į tipišką šalį, Komisija nustatė, kad pagrindinių žaliavų importas iš kitų trečiųjų šalių išliko tipiškas.

(83)

Po antrojo pranešimo atrinkti eksportuojantys gamintojai teigė, kad vožtuvams tinkamas SS kodas, kuris turėtų būti naudojamas neiškraipytai šios žaliavos vertei nustatyti, yra SS848180, o ne SS848190. Eksportuojantys gamintojai teigė, kad kodas SS848180 apima čiaupus, vožtuvus ir panašius vamzdžiams, katilų korpusams, cisternoms, statinėms ir panašiems produktams skirtus įtaisus, o kodas SS848190 naudojamas apibūdinant jų dalis. Atrinkti eksportuotojai teigė, kad vožtuvas yra tam tikros rūšies čiaupas, o ne čiaupo dalis. Kadangi šio kodo matavimo vienetas pagal Brazilijos nomenklatūrą yra vienetų skaičius, jis tinkamai atspindi tikruosius šios medžiagos įsigijimo ir kainodaros metodus. Be to, šį kodą vožtuvų tiekėjai taip pat naudoja eksportuodami iš ES. Taigi kodas SS848180 yra tinkamas vožtuvams klasifikuoti.

(84)

Komisija paaiškino, kad SS kategorija 8481, be kita ko, taip pat apima „dujinius alaus dozavimo įtaisus, skirtus barų prekystaliams, kurie iš esmės apima vieną arba daugiau rankiniu būdu valdomų prie alaus statinių jungiamų čiaupų, valdomų veikiant anglies dioksido slėgiui“. Statinaitės vožtuvas skirtas suslėgtoms dujoms (anglies dioksidui) palaikyti kolektoriaus viduje ir gazuotam skysčiui dozuoti, užtikrinant tinkamą jo srautą. Šią funkciją daugiausia atlieka statinaitės vožtuvo korpuse sumontuotas mechanizmas su vožtuvu (arba dviem vožtuvais, priklausomai nuo modelio). Todėl vožtuvas gali būti laikomas dujinio alaus dozavimo įtaiso dalimi, priskiriama SS kategorijai 8481, ir turėtų būti klasifikuojamas priskiriant jam KN kodą 848190. Be to, vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikė vožtuvų importo dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad vožtuvai importuojami naudojant kodą SS848190. Apskritai pusė bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų teigė, kad vožtuvai turi būti žymimi kodu SS848190. Todėl šalių tvirtinimas, kad turi būti naudojamas kodas SS848180, buvo atmestas.

(85)

Vožtuvų importo į Braziliją duomenys buvo suskirstyti pagal du atitinkamus išplėstinius kodus: 84819010 (aerozolinių vožtuvų dalys, vonios kambariams skirtų įtaisų dalys ir pan.) ir 84819090 (čiaupų dalys, kiti kanalizacijai skirti įtaisai ir pan.). Buvo pasirinktas kodas 84819090, nes vožtuvai nėra aerozolinių vožtuvų dalys.

(86)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu atskirai sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi naudojama šių sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip paaiškinta 80 konstatuojamojoje dalyje.

(87)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies importo muitus.

(88)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas vežimo sąnaudas.

(89)

Darbo užmokesčiui Brazilijoje nustatyti Komisija naudojo TDO (42) statistinius duomenis. TDO statistiniuose duomenyse pateikiama informacija apie gamybos sektoriaus darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį ir vidutinį darbo valandų per savaitę skaičių (43) Brazilijoje 2021 m. Remiantis viešai prieinamais šaltiniais (44), prie mėnesinio darbo užmokesčio buvo pridėtos papildomos darbdavio patiriamos su darbu susijusios sąnaudos.

(90)

Vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo NDS metu Komisija nerado įrašų apie faktinį darbo laiką, tik apie standartinį darbo laiką. Eksportuojantis gamintojas pranešė, kad faktinis darbo laikas buvo vidutiniškai 10 minučių ilgesnis prieš darbo pamainą / dieną ir po jų, kai atvykstama į gamybos infrastruktūros objektus, o vėliau iš jų išvykstama. Todėl Komisija kiekvienos šio atrinkto eksportuojančio gamintojo pamainos / dienos standartinį darbo laiką pailgino 20 minučių.

(91)

Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad elektros energijos lyginamajai vertei nustatyti ji naudos pasaulinio elektros energijos kainų tyrimo (45) duomenis. Atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija turėtų naudoti bendrovės „EDP Brasil“ (46), pagrindinio elektros energijos tiekėjo Brazilijos vietos rinkoje, duomenis, atsižvelgdama į skirtingus tarifus piko ir ne piko laikotarpiais ir atitinkamas pagal pramonės vartotojų kategorijas nustatytas kainas, nes šiuos duomenis buvo galima laikyti patikimais nustatant elektros energijos lyginamąją vertę.

(92)

Brazilijos kasybos ir energetikos ministerija (Ministério de Minas e Energia) skelbia metinę Brazilijos energetikos sektoriaus ataskaitą (47). Į 2021 m. ataskaitą buvo trauktas vidutinis visų pagrindinių elektros energijos tiekėjų nustatytas elektros energijos tarifas (48), taikomas pramoniniams vartotojams Brazilijoje (49). Komisija šį informacijos šaltinį laikė patikimiausiu elektros energijos lyginamajai vertei nustatyti, nes jame buvo pateikti visų pagrindinių Brazilijos elektros energijos tiekėjų nustatyti vidutiniai tarifai (priešingai nei eksportuojančių gamintojų pasiūlytame informacijos šaltinyje, kuriame buvo pateikti tik vieno tiekėjo duomenys). Todėl Komisija naudojo vidutinį pramoniniams vartotojams nustatytą elektros energijos tarifą, paskelbtą 2021 m. Brazilijos kasybos ir energetikos ministerijos ataskaitoje.

(93)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(94)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(95)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA ir pelno sumą, Komisija rėmėsi 2021 m. bendrovės „Metalurgica Mococa SA“ finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“.

(96)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(97)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal visus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualius gamybos veiksnius. Šie eksportuojančių gamintojų nurodytos suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant nuotolinį duomenų sutikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 82–88 konstatuojamosiose dalyse.

(98)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip nurodyta 94 konstatuojamojoje dalyje.

(99)

Prie bendrų gamybos sąnaudų, nustatytų, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo Brazilijos bendrovės „Metalurgica Mococa SA“ PBA išlaidas ir pelną. PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 8,5 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų bendrų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 24,4 %.

(100)

Pagal tai Komisija apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(101)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Kita bendrovė eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per nesusijusią Honkonge įsikūrusią prekybos bendrovę. Šiuo atveju eksportuojančio gamintojo prekės buvo tiesiogiai siunčiamos nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, o sąskaita faktūra buvo išrašoma Honkongo prekybos bendrovei.

(102)

Nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(103)

Pardavimo eksportui, kuris buvo vykdomas per nesusijusią Honkongo prekybos bendrovę, atveju, eksporto kaina buvo nustatoma remiantis kaina, už kurią eksportuotas produktas buvo pirmą kartą parduotas tai prekybos bendrovei. Nors Komisija turėjo įrodymų (važtaraščių ir kt.), kad šias prekes eksportuojantis gamintojas siųsdavo tiesiogiai nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, pardavimo galutiniam pirkėjui kainos nebuvo galima nustatyti. Komisija kreipėsi į Honkongo prekybos bendrovę, tačiau ši bendrovė nebendradarbiavo. Europos galutinis naudotojas, perkantis nagrinėjamas statinaites, atliekant tyrimą taip pat nebendradarbiavo. Todėl pirminiu tyrimo etapu pardavimo galutiniam pirkėjui Sąjungoje kaina nebuvo žinoma.

(104)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal produkto rūšį.

(105)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgiama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai buvo atliekami atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos išlaidas, muitus, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(106)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(107)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(108)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi, tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams, kuriems nustatyti nuliniai arba de minimis dempingo skirtumai, skirtumus ir pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus.

(109)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 72,1 % laikinasis dempingo skirtumas.

(110)

Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį.

(111)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo žemas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų produktai per TL sudarė tik apie 32 % viso apskaičiuoto iš Kinijos importuotų produktų kiekio. Todėl Komisija manė, kad visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams tikslinga nustatyti dempingo skirtumą remiantis tipiškos rūšies produktu, kurio skirtumas yra didžiausias palyginti su visais atrinktais eksportuojančiais gamintojais. Todėl visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 91,0 % dempingo skirtumas visos šalies mastu.

(112)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(113)

Remiantis Komisijos turima informacija, panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino aštuoni gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(114)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 1 926 200 statinaitės. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai skundo pateikėjo pateiktais makroekonominio klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino apie 73 % viso apskaičiuoto panašaus produkto kiekio Sąjungoje.

(115)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(116)

Komisija Sąjungos statinaičių suvartojimą nustatė remdamasi visu Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungoje, pridėjus bendrą importą iš Kinijos. Importo iš Kinijos nustatymo metodika išsamiai paaiškinta 4.3.1 skirsnyje. Į importą į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių nebuvo atsižvelgta, nes jis laikytas nereikšmingu (žr. 119 konstatuojamąją dalį).

(117)

Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje buvo nustatytas remiantis skundo pateikėjo pateiktu klausimyno atsakymu, sutikrintu su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija.

(118)

Nagrinėjamasis produktas į Sąjungą importuojamas pagal du KN kodus (ex 7310 10 00 ir ex 7310 29 90), priklausomai nuo statinaičių talpos. Statinaitėms, kurių talpa ne mažesnė kaip 50 litrų ir ne didesnė kaip 300 litrų, priskiriamas KN kodas 7310 10 00, o statinaitėms, kurių talpa mažesnė nei 50 litrų, priskiriamas KN kodas 7310 29 90. Be tiriamojo produkto, šie du KN kodai taip pat priskiriami plačiam kitų produktų asortimentui (pvz., skardinėms, alavinėms dėžutėms, jungiamosioms detalėms, kibirams, gesintuvams, filtrams, įvairios paskirties tarai ir cisternoms, vandens buteliams, plieninėms statinėms ir t. t.), todėl remiantis tik KN kodais nustatyti importo informacijos nebuvo įmanoma.

(119)

Dėl importo iš kitų trečiųjų šalių skundo pateikėjas tvirtino, kad Sąjungos rinkai statinaites daugiausia tiekia Sąjungos gamintojai ir Kinijos eksportuotojai. Išnagrinėjusi trijų pagrindinių naudotojų pateiktus duomenis apie tiekėjus (žr. 130 konstatuojamąją dalį), Komisija nustatė, kad rinkoje kitų tiekėjų nėra. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importas į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių, jeigu jis vyksta, yra nereikšmingas ir neturėtų jokio pastebimo poveikio Sąjungos suvartojimui.

(120)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 66 %. 2019 m. jis iš pradžių sumažėjo 27 %, o 2020 m. ir per TL (2021 m.) Sąjungos suvartojimas sumažėjo dar labiau. Šis sumažėjimas sutapo su metais, kai Sąjunga labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, ir gali būti siejamas su atitinkamais vadinamaisiais judėjimo suvaržymais, t. y. visos Sąjungos vyriausybių nustatytomis kovos su COVID-19 pandemija priemonėmis.

(121)

Dėl COVID-19 taikytos priemonės visų pirma paveikė viešbučius, restoranus ir kavines (HORECA sektorių). HORECA sektorius perka alų ir kitus gėrimus iš naudotojų, kurie dažniausiai yra alaus daryklos. Alus jiems pristatomas statinaitėse, kurios prijungiamos prie pilstymo įrenginių, o per juos gėrimas išpilstomas į stiklines ir pateikiamas HORECA sektoriaus klientams.

(122)

2020 m. ir per TL didžioji dalis Sąjungos HORECA sektoriaus įstaigų buvo priverstos sutrumpinti savo darbo laiką ir (arba) apriboti savo pajėgumus arba ilgą laiką buvo visiškai uždarytos dėl valdžios institucijų taikytų priemonių, kuriomis buvo siekiama sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą. Logiška tokio HORECA sektoriaus įstaigų veiklos sumažėjimo, taigi ir pilstomo alaus paklausos sumažėjimo, pasekmė buvo tai, kad sumažėjo ir naudotojams reikalingų statinaičių, kuriose jie tiekia alų savo HORECA sektoriaus klientams, paklausa.

(123)

Skunde skundo pateikėjas pateikė importo iš nagrinėjamosios šalies nustatymo metodiką. Ši metodika buvo grindžiama skundo pateikėjo žiniomis apie rinką ir ją taikant buvo apskaičiuota, kad importas į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo – 188 %, kaip parodyta 3 lentelėje.

3 lentelė

Kinijos kilmės statinaičių pardavimas Sąjungoje. Skundo pateikėjo skaičiavimai (vienetais)

(124)

Kaip paaiškinta skundo 193–203 punktuose, pirmiau nurodyta metodika buvo grindžiama trimis pagrindiniais elementais. Pirma, skundo pateikėjas sudėjo visose pirkimo procedūrose (skunde jos vadinamos konkursais), kurias organizavo penki pagrindiniai naudotojai, t. y. Sąjungos rinkoje veikiančios didžiosios alaus daryklų grupės („AB InBev“, „Asahi CEE“, „Carlsberg“, „Heineken“ ir „Molson Coors“) (toliau – pagrindiniai naudotojai), skelbtus statinaičių kiekius. Antra, skundo pateikėjas atėmė kiekius, kuriuos jis pardavė pagal pasiūlymus, pateiktus šiuose konkursuose, darydamas prielaidą, kad teisę tiekti likusius kiekvieno konkurso metu perkamus produktus gavo ir produktus pateikė Kinijos gamintojai. Galiausiai skundo pateikėjas pridėjo importuotojų ir (arba) perpardavėjų importuotus kiekius, apskaičiuotus remiantis jo žiniomis apie rinką.

(125)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad statinaičių, kurias pagrindiniai naudotojai iš tikrųjų įsigyja įvykdę konkursus, kiekiai retai sutampa su skelbiant tuos konkursus nurodomais kiekiais. Nors šių skirtumų mastas skiriasi priklausomai nuo konkursų ir pagrindinių naudotojų, pagrindiniai naudotojai per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutiniškai įsigijo mažiau nei 60 % iš pradžių konkursuose skelbto produktų kiekio. Taip yra dėl specifinio šios rinkos veikimo būdo, visų pirma susijusio su pasiūlymų teikimo sąlygomis ir tolesniais veiksmais, kurių imasi naudotojai, kaip paaiškinta 5.1 skirsnyje, ir visų pirma dėl to, kad naudotojai neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų įsigyti faktiškai paskelbtus kiekius.

(126)

Todėl Komisija siekė patikrinti, ar šis skunde pateiktas nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą įvertis buvo tikslus, ir, jeigu taip nebuvo, tiksliau įvertinti importo kiekį. Tuo tikslu Komisija paprašė, kad šešių ES valstybių narių, kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį iš Kinijos arba iš viso pasaulio importavo daugiausia produktų, kuriems priskiriami du pirmiau minėti KN kodai, muitinės pateiktų duomenis apie visas produktų, kuriems priskiriami šie du KN kodai, siuntas. Šios šešios valstybės narės – Belgija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai ir Lenkija. Belgija, Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai buvo tarp penkių šalių, kurių abiejų kategorijų importas buvo didžiausias, Lenkija buvo viena iš penkių valstybių narių, kuriose importo iš Kinijos apimtis buvo didžiausia, o Čekijos importo iš kitų pasaulio šalių apimtis buvo didžiausia. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šioms šešioms valstybėms narėms teko 73 % ES importo iš Kinijos ir 66 % importo iš viso pasaulio.

(127)

Komisija išnagrinėjo gautus duomenis ir, remdamasi kiekvienos siuntos aprašymu, apskaičiavo mažiausią ir didžiausią vertes, kurias buvo galima pagrįstai laikyti nagrinėjamojo produkto importo į šešias valstybes nares, dydžiu. Visų pirma, buvo sudėtos siuntos, kurios buvo apibūdinamos kaip „(alaus) statinaitės“, ir taip nustatyta mažiausia vertė, o sudėjus siuntas, kurių aprašymas atitiko statinaičių savybes, buvo nustatyta didžiausia vertė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siuntos, kurios buvo apibūdinamos kitaip, kaip antai jungiamosios detalės, kibirai, kuro bakai katilai, skardinės, alavinės dėžutės ir kt., arba kurios neatitiko statinaičių savybių, nebuvo įtrauktos. Daugeliu atvejų muitinės registruoja ne vienetus (statinaičių skaičių) kiekvienoje siuntoje, o tik tokių siuntų svorį. Tokiais atvejais Komisija, skaičiuodama statinaičių skaičių, taikė perskaičiavimo koeficientą, pagal kurį 1 statinaitė = 10 kg (50). Gautos kiekvienų metų didžiausios ir mažiausios vertės buvo pakoreguotos pritaikius koeficientą, lygų 0,73, t. y. šešių valstybių narių iš Kinijos į Sąjungą pagal KN kodus importuojamų produktų bendro kiekio procentinę dalį, ir tuomet apskaičiuotas visas iš Kinijos į Sąjungą importuotų statinaičių kiekis. Šios analizės rezultatai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė

Importas į Sąjungą remiantis išsamiais muitinių duomenimis

(128)

Pirmiau pateiktais skaičiais buvo patvirtinta, kad skunde naudota metodika nebuvo pati tinkamiausia siekiant kiekybiškai įvertinti nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungą.

(129)

Be to, Komisija kreipėsi į kitus keturis neatrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus ir paprašė, kad jie pateiktų viso nagrinėjamojo laikotarpio pardavimo duomenis. Visi šie gamintojai pateikė prašomus nepatikrintus duomenis, kurie buvo apibendrinti kartu su patikrintais pardavimo kiekiais, nurodytais dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose, o gauti importuotų produktų kiekiai buvo apibendrinti 5 lentelėje.

5 lentelė

Bendras atrinktų ir neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytas eksportuotų produktų kiekis

(130)

Atsižvelgdama į turimų duomenų neatitikimus, 2022 m. rugsėjo 2 d. Komisija paskelbė pastabą prie bylos, kurioje nurodė pagal 4 ir 5 lenteles surinktus importuotų produktų kiekius ir skirtingas jų nustatymo metodikas bei paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Nepaisant to, kad iš pradžių pagrindiniai naudotojai nebendradarbiavo, Komisija taip pat kreipėsi į juos, prašydama pateikti duomenis apie jų tiekėjus ir perkamus kiekius, kuriais remdamasi ji galėtų patvirtinti 5 lentelėje pateiktus eksportuojančių gamintojų duomenis. Prašomus duomenis pateikė tik trys iš penkių pagrindinių naudotojų (žr. 136 konstatuojamąją dalį). Pastabas dėl pranešimo 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė tik skundo pateikėjas.

(131)

Pirmasis skundo pateikėjo tvirtinimas buvo tas, kad 4 lentelėje apskaičiuojant importą remiantis muitinių duomenų analize, vis tiek nebuvo įtraukta dalis importo iš Kinijos. Pavyzdžiui, skundo pateikėjas nurodė, kad trūko statistinių duomenų apie importą į kitas valstybes nares, kurios yra svarbios vertinant alaus ir statinaičių suvartojimą – kaip antai Rumuniją ir Ispaniją, todėl bendri skaičiai buvo nepakankamai įvertinti.

(132)

Antra, skundo pateikėjas teigė, kad 5 lentelėje bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys nevisiškai atspindėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu į Sąjungą importuotą kiekį, nes eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo nepakankamai. Savo pastabose skundo pateikėjas tvirtino, kad eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo tik 28 %.

(133)

Trečia, skundo pateikėjas tvirtino, kad trijų pagrindinių naudotojų gauta informacija apie suvartojimą parodė tik dalinį statinaičių suvartojimo Sąjungoje, nes nebuvo atsižvelgta į mažas ir vidutines alaus daryklas, ir dėl to, kad naudotojai bendradarbiavo nepakankamai.

(134)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visas šias skundo pateikėjo pastabas. Kalbant apie pirmąjį tvirtinimą, nors šešių valstybių narių importo statistinių duomenų koregavimas taikant koeficientą 0,73, kaip paaiškinta 127 konstatuojamojoje dalyje, buvo atliekamas siekiant nustatyti likusį importą iš kitų valstybių narių, šiame etape negalima atmesti galimybės, kad faktinis importo į kitas valstybes nares, kaip antai Rumuniją ir Ispaniją, kiekis buvo įvertintas nepakankamai.

(135)

Dėl antrojo tvirtinimo, kaip paaiškinta 111 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą preliminariai nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, o bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per TL 32 % importuojamų statinaičių importavo iš Kinijos. Todėl šiame tyrimo etape negalima atmesti galimybės, kad be bendradarbiaujančių eksportuotojų yra ir kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų arba eksportuotojų, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavinėjo Sąjungoje.

(136)

Kalbant apie trečiąjį tvirtinimą ir labai menką naudotojų bendradarbiavimą Komisija pažymėjo, kad iš penkių pagrindinių naudotojų, apimančių apie 50 % naudotojų rinkos, prašomus duomenis pateikė tik trys naudotojai („AB InBev“, „Asahi“ ir „Molson Coors“). Be to, tik vienas iš šių trijų naudotojų („AB InBev“) pirko statinaites iš Kinijos tiekėjų. Be to, kaip nurodyta ir 5.1 skirsnyje, likusi 50 % naudotojų rinkos, kurią daugiausia sudaro mažesnės alaus daryklos, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo.

(137)

Atsižvelgdama į šias pastabas ir aplinkybes, Komisija taip pat pažymėjo, kad vienintelio bendradarbiaujančio naudotojo, perkančio statinaites Kinijoje, nurodytas nupirktas kiekis buvo gerokai mažesnis už atitinkamų eksportuojančių gamintojų nurodytą pardavimą Sąjungoje. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad yra ir kitų eksportuojančių gamintojų, kurie nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą, ir kad neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys nebuvo patikrinti, nes tie gamintojai nebuvo atrinkti.

(138)

Atsižvelgdama į visus šiuos elementus, visų pirma į prieštaringus duomenis, gautus iš naudotojų, ir labai menką eksportuojančių gamintojų ir naudotojų, kurių duomenys apie įsigytus produktus būtų buvę labai svarbūs pakartotinai tikrinant praneštus kiekius, bendradarbiavimą, Komisija preliminariai nusprendė, kad tinkamiausia importo kiekybinio įvertinimo metodika turi būti grindžiama 4 lentelėje pateiktais oficialiais importo statistikos duomenimis. Be to, atsižvelgdama į pramonės pastabas, kad net didžiausia statistiniais duomenimis grindžiama vertė tikriausiai būtų nepakankamai įvertinta, Komisija preliminariai nusprendė, kad šiuo pirminiu etapu importo lygiui apskaičiuoti tinkamiausi buvo statistiniai duomenys.

(139)

Siekdama papildomai patikinti, kad ši metodika yra tinkama, Komisija statinaičių importo statistinius duomenis, nuo šio tyrimo pradžios pateikiamus duomenų bazėje „Surveillance“, išnagrinėjo TARIC kodų lygmeniu, siekdama išsiaiškinti, kokią bendro produktų importo pagal abu atitinkamus KN kodus dalį sudarė statinaičių importas. 2022 m. gegužės 13 d.–2022 m. gruodžio 6 d. laikotarpio visų produktų importo pagal atitinkamus KN kodus (t. y. statinaičių importo) vidutinė importo dalis TARIC kodų lygmeniu atitiko vidutinę statinaičių importo pagal KN kodus dalį, kurią Komisija nustatė nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(140)

Siekdama toliau tikrinti šios metodikos tinkamumą, Komisija ketina dar kartą susisiekti su skunde nurodytais pagrindiniais importuotojais, kad galėtų toliau tobulinti per nagrinėjamąjį laikotarpį importuotų produktų kiekių vertinimą. Po pirminio etapo Komisija taip pat sieks surinkti daugiau informacijos, susijusios su mažomis alaus daryklomis.

(141)

Be to, Komisija ketina rinkti po tyrimo inicijavimo prieinamus bendradarbiaujančių ir neatrinktų eksportuojančių gamintojų duomenis, siekdama juos suderinti su tikslesniais oficialiais importo statistiniais duomenimis, prieinamais laikotarpiu po tyrimo inicijavimo. Siekdama toliau tikslinti faktinius importo duomenis, Komisija taip pat ketina patikrinti neatrinktų bendradarbiaujančių gamintojų importo duomenis ir paprašyti Rumunijos ir Ispanijos muitinių pateikti išsamius muitinių duomenis, susijusius su atitinkamais KN kodais.

(142)

Kaip paaiškinta 4.3.1 skirsnyje, Komisija importo apimtį nustatė remdamasi oficialiais valstybių narių muitinių statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta kaip bendro nurodyto importo iš Kinijos dalis, palyginti su bendru Sąjungos suvartojimu (kaip nustatyta 4.2 skirsnyje).

(143)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

6 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

(144)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės duomenų, importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 39 %. Tokia mažėjanti importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu atitiko bendrą statinaičių suvartojimo mažėjimo tendenciją (žr. 2 lentelę) (nors ir mažesniu mastu) ir bet kuriuo atveju šis sumažėjimas buvo gerokai mažesnis nei Sąjungos pramonės pardavimo mažėjimo tendencija (žr. 9 lentelę).

(145)

Šis sumažėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į 2020 m. ir per TL vyravusią rinkos padėtį, t. y. į tai, kad COVID-19 pandemijos metu buvo labai sumažėjusi statinaičių paklausa. Tokioje mažėjančioje rinkoje statinaičių importas sumažėjo žymiai mažiau nei Sąjungos pramonės pardavimas. Todėl per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos rinkos dalis dėl mažesnių kainų nuolat didėjo (per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo 79 %). Per TL Kinijos rinkos dalis buvo gana didelė – ji siekė 31 %.

(146)

Atsižvelgdama į sunkumus, susijusius su vieneto kainų nustatymu remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, Komisija importo kainas nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais.

(147)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

7 lentelė

Importo kainos (EUR už vienetą)

(148)

Importo iš Kinijos kainos 2019 ir 2020 m. sumažėjo atitinkamai 13 % ir 11 %, o 2020 m. ir per TL jos vėl pradėjo didėti ir pasiekė 2018 m. lygį.

(149)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(150)

Lygintos kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Beveik visas eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės pardavimas buvo vykdomas tiesiogiai galutiniams naudotojams (t. y. alaus darykloms), todėl pardavimo kanalai ir prekybos lygis abiem atvejais buvo vienodi. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 11,9–14 %.

(151)

Kainos buvo ne tik priverstinai mažinamos, bet ir smarkiai smukdomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje. Dėl didelio spaudimo kainoms, kurį lėmė Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų importas mažomis dempingo kainomis, Sąjungos pramonė, atsižvelgdama į gamybos sąnaudų raidą ir siekdama pagrįsto pelno, per visą TL negalėjo padidinti kainų.

(152)

Kaip parodyta 11 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė ES pardavimo kaina sumažėjo beveik 10 %. Be to, gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 16 %, todėl pardavimo kaina buvo gerokai mažesnė už gamybos sąnaudas. Gamybos sąnaudos labai padidėjo visų pirma 2020 m. ir per TL, o kaina turėjo būti išlaikoma stabili dėl Kinijos eksporto daromo spaudimo kainoms. Priešingai, kainų lygis ir pelnas, gautas eksporto rinkose, kurios nebuvo paveiktos dėl importo dempingo kaina arba kuriose buvo nustatytos priemonės sąžiningai prekybai atkurti, buvo vidutiniškai 22 % didesni už Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainas (+29 % per TL) (žr. 196 konstatuojamąją dalį).

(153)

Ši padėtis turėjo aiškų poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kaip parodyta 14 lentelėje. 2018 m. buvęs 12 % pelningumas per likusį laikotarpį, ypač 2020 m. ir per TL, smarkiai sumažėjo.

(154)

Šių trijų rodiklių raida aiškiai rodo, kad pramonė patyrė didelį kainų spaudimą dėl importo iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurio ji buvo priversta pardavinėti produktus labai mažomis kainomis, kurios buvo net mažesnės už gamybos sąnaudas. Išsami informacija apie padėties rinkoje ypatumus, visų pirma apie spaudimą kainoms, kurį Sąjungos pramonė patyrė pardavimo proceso metu, pateikiama 5.1 skirsnyje. Dėl to Sąjungos pramonės kainos buvo akivaizdžiai smukdomos.

(155)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(156)

Kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(157)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(158)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(159)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(160)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(161)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai sumažėjo 62 %. Gamybos raida buvo labai panaši į suvartojimo: pirmasis paklausos sumažėjimas įvyko 2019 m. (23 %), o tolesnis bei didesnis – 2020 ir 2021 m. (dėl COVID-19 protrūkio).

(162)

Šiek tiek išaugo gamybos pajėgumai, kurie per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 %. Taip atsitiko dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusio procedūrų veiksmingumo ir Sąjungos pramonės darbuotojų paskirstymo gamybos linijose.

(163)

Dėl pirmiau minėtų dviejų tendencijų (gamybos sumažėjimo, pajėgumų padidėjimo) labai sumažėjo pajėgumų naudojimas (–64 %). Per tiriamąjį laikotarpį pajėgumų naudojimo koeficientas pasiekė labai žemą lygį (28 %).

(164)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(165)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo (71 %) ir šios tendencijos raida buvo spartesnė už suvartojimo raidą.

(166)

Kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje dėl didelio kainų spaudimo dėl importo iš Kinijos, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 83 % 2018 m. iki 69 % per TL, t. y. 14 procentinių punktų.

(167)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu statinaičių paklausa ir gamyba mažėjo. Mažėjant suvartojimui, Sąjungos pramonė prarado didelę pardavimo apimties dalį ir rinkos dalį ir išlaikė mažesnę pardavimo apimtį tik išlaikydama savo pardavimo kainas, kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje.

(168)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

(169)

Užimtumas šiame sektoriuje kito panašiai, kaip gamyba ir suvartojimas Sąjungos rinkoje, o per nagrinėjamąjį laikotarpį jis labai sumažėjo (50 %). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybai sumažėjus 62 %, sumažėjo ir našumas. Nepaisant to, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas sumažėjo 33 %, per TL jis tik iš dalies atsigavo dėl tam tikro efektyvumo padidėjimo.

(170)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(171)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(172)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(173)

2018–2019 m. pardavimo kainos sumažėjo 2 %, o 2020 m. jos smarkiai sumažėjo 8 % ir per TL išliko maždaug tokio paties lygio. Apskritai vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %.

(174)

Per tą patį nagrinėjamąjį laikotarpį vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 16 %. Daugiausia tai buvo susiję su pastoviųjų išlaidų padidėjimu po to, kai sumažėjo gamybos apimtis. Siekdama sumažinti šį poveikį, tais metais, kuriais COVID-19 pandemijos buvo taikomi judėjimo suvaržymai, Sąjungos pramonė savo pastoviąsias išlaidas sugebėjo sumažinti daugiau nei 20 %. Nepaisant to, proporcingai daugiau patiriamų pastoviųjų išlaidų poveikis mažo pajėgumų naudojimo laikotarpiu buvo didelis, nes tokių išlaidų dalis, palyginti su bendromis gamybos sąnaudomis, padidėjo nuo 13 % 2018 m. iki 23 % per TL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl COVID-19 laikotarpiu atleistų darbuotojų Sąjungos pramonė sumažino užimtumą, kaip nurodyta 10 lentelėje, ir darbo sąnaudas, kaip parodyta 4.4.3.2 skirsnyje.

(175)

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos buvo skirtingos. Kaip paaiškinta 4.3.3 ir 5.1 skirsniuose, Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų iki tvaraus lygio ir taip padengti padidėjusias gamybos sąnaudas ir mažą pajėgumų naudojimą, nes deryboms dėl kainų rinkoje labai didelį poveikį darė importas mažomis ir dempingo kainomis iš Kinijos.

(176)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(177)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos 2019 m. sumažėjo, o 2020 m. ir per TL padidėjo. Tačiau, kaip parodyta 10 lentelėje, tuo pačiu metu užimtumas sumažėjo 54 %.

(178)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atsargos

(179)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos sumažėjo 58 %. Tai buvo susiję su gamybos ir pardavimo sumažėjimu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, iš viso padidėjo 11 %, nes pramonė turėjo išlaikyti tam tikrą veiklos apimtį ir dėl to negalėjo sumažinti gamybos tiek, kiek sumažėjo pardavimas. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis gamybos buvo vykdoma pagal užsakymus ir pirkėjų pateiktas specifikacijas, atsargos nėra reikšmingas žalos rodiklis.

(180)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(181)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(182)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelnas 2019 m. sumažėjo 58 %, o 2020 m. jis sumažėjo smarkiai ir tapo dviženkliais nuostoliais. 2021 m. pelnas iš dalies atsigavo, tačiau vis dar buvo neigiamas. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį pelnas sumažėjo 173 %. Kaip paaiškinta 5.1 skirsnyje, dėl COVID-19 pandemijos staigiai sumažėjus paklausai, dėl padidėjusios eksporto iš Kinijos mažomis kainomis konkurencijos, Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti savo kainas didėjančiu gamybos sąnaudų laikotarpiu, kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, ir dėl to patyrė didelių nuostolių.

(183)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto raida buvo panaši į pelningumo raidą: 2019–2020 m. jis labai smarkiai sumažėjo, tuomet iš dalies atsigavo per TL, tačiau vis tiek išliko neigiamas.

(184)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Ji buvo panaši į pelningumo raidą: per nagrinėjamąjį laikotarpį jis labai smarkiai (129 %) sumažėjo ir tapo neigiamas.

(185)

Sumažėjus pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai, buvo padarytas labai neigiamas poveikis atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumui padidinti kapitalą.

(186)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pagrindinių makroekonominių rodiklių raida buvo neigiama: Sąjungos pardavimo apimtis sumažėjo 71 %, gamyba – 62 %, užimtumas – 50 %.

(187)

Panaši padėtis buvo ir mikroekonominių rodiklių atveju. Smarkiai sumažėjo pardavimo Sąjungoje pelningumas (nuo +12 % iki –9 %), pardavimo kainos (–9 %) ir pinigų srautas (–109 %).

(188)

Dėl COVID-19 sumažėjus suvartojimui, o Sąjungos pramonės gamybos sąnaudoms padidėjus 16 %, nuo 2018 m. importo iš Kinijos kainos nuolat buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ir sąnaudas.

(189)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos eksportuotojų importo apimtis sumažėjo 39 %. Tačiau tuo pačiu metu suvartojimas sumažėjo kur kas labiau (66 %). Todėl Kinijos eksporto rinkos dalis padidėjo 79 % – nuo 17 % 2018 m. iki 31 % per TL, o dėl jo kainų Sąjungos pramonės kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo priverstinai smarkiai mažinamos. Kaip nurodyta 4.3.3 skirsnyje, priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL vidutiniškai siekė 13,1 %.

(190)

Dėl importo iš Kinijos mažomis dempingo kainomis taip pat buvo smarkiai smukdomos Sąjungos pramonės kainos, nes priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai svyravo nuo 52,9 % iki 58,8 %. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų atsižvelgdama į tai, kiek padidėjo jos gamybos sąnaudos, todėl, siekdama bent iš dalies išlaikyti pardavimo kiekį, ji turėjo imtis labai skaudžių priemonių pelningumo atžvilgiu.

(191)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(192)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Šie veiksniai – COVID-19 pandemija, padariusi poveikį Sąjungos suvartojimui ir Sąjungos pramonės eksporto rezultatams. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina.

(193)

Importo iš Kinijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 39 % – nuo 602 010 tonų 2018 m. iki 370 107 tonų 2021 m.). Tačiau per tą patį laikotarpį jo rinkos dalis padidėjo 14 procentinių punktų ir tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 31 %, o dėl to buvo padaryta žala Sąjungos pramonei, kurios pardavimo apimtis tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 71 %.

(194)

Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį šis importas buvo vykdomas gerokai mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, Sąjungos pramonė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik laikytis Kinijos gamintojų nustatytų mažų kainų, kad mažėjančio suvartojimo ir didėjančių gamybos sąnaudų laikotarpiu išlaikytų minimalią pardavimo apimtį. Dėl to labai sumažėjo visų atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas: nuo pelno (+12 % 2018 m.) iki didelių nuostolių (– 9 % 2021 m.), o dėl to pablogėjo kiti finansiniai rodikliai, kaip antai investicijų grąža ir pinigų srautas. Kaip paaiškinta 4.3.3 skirsnyje, kainos buvo neabejotinai smukdomos dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų, Sąjungos rinkoje siūliusių statinaites dempingo kainomis, elgesio.

(195)

Gerokai mažesnėje rinkoje Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo nuo 2,8 mln. statinaičių 2018 m. iki 800 000 statinaičių per TL. Nesumažinus kainų Sąjungos pramonei būtų grėsęs pavojus prarasti net šią ribotą pardavimo apimtį, o dėl to kai kuriems Sąjungos gamintojams būtų reikėję visiškai nutraukti gamybą.

(196)

Įvertinus 5.2.2 skirsnyje išsamiai aprašytus Sąjungos eksporto duomenis nustatyta, kokia galėtų būti normali padėtis vertinant kainų lygį ir gaunamą pelną eksporto rinkose, kurioms importas dempingo kaina nedaro poveikio arba kuriose buvo nustatytos sąžiningos prekybos atkūrimo priemonės, pvz., JAV, kurios yra pagrindinė Sąjungos pramonės eksporto rinka ir kur nuo 2019 m. Kinijos kilmės statinaitėms taikomos antidempingo priemonės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės iškrauto produkto kainos (įskaitant su transportu susijusias sąnaudas ir importo muitus) buvo vidutiniškai 22 % didesnės už jos pardavimo Sąjungos rinkoje kainas (+29 % per TL) ir nuolat viršijo gamybos sąnaudas, išskyrus 2020 m., t. y. metais, kuriais buvo juntamas didžiausias COVID-19 pandemijos poveikis. Šios kainos yra tipiškos rinkos, kurioje sąžininga prekyba buvo atkurta taikant antidempingo priemones importui iš Kinijos, kainos, todėl jos yra pagrįstas pakaitinis kintamasis, pagal kurį galima įvertinti, kokios kainos galėjo būti Sąjungos rinkoje, jeigu jos nebūtų smukdomos, kaip aprašyta 197–209 konstatuojamosiose dalyse.

(197)

Tiek Sąjungos gamintojų, tiek Kinijos eksportuojančių gamintojų atveju Sąjungos rinka daugiausia skirstoma į dvi pagrindines naudotojų kategorijas: mažas ir vidutinio dydžio nepriklausomas alaus daryklas (kurioms parduodama apie 40 % visų produktų) ir pagrindinius alaus konglomeratus (kuriems parduodama daugiau nei 50 % produktų).

(198)

Mažos ir vidutinio dydžio nepriklausomos alaus daryklos statinaites daugiausia perka atsižvelgdamos į savo poreikius vidutinės trukmės ir trumpuoju laikotarpiu. Alaus daryklos susisiekia su keliais statinaičių gamintojais, ir paprašo jų pasiūlyti reikalingą kiekį ir pristatymo laiką. Tai labai svarbus Sąjungos pramonės segmentas, kuriame geografinis artumas ir pristatymo laikas laikomi pranašumais. Šis naudotojų segmentas atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Nepaisant to, Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad šiame segmente dėl pasiūlytų Kinijos kilmės produktų mažomis kainomis prarado keletą užsakymų. Dėl to, siekdami išlikti konkurencingi, Sąjungos gamintojai buvo priversti gerokai sumažinti savo kainas.

(199)

Kitai rinkos daliai būdinga tai, kad joje veikia penki pagrindiniai naudotojai, kuriems parduodama daugiau kaip 50 % Sąjungos pramonės Sąjungoje parduodamų produktų (manoma, kad dviejų iš šių penkių pagrindinių bendrovių, „AB InBev“ ir „Heineken“, bendra pasaulinės alaus rinkos dalis yra didesnė nei 50–60 %) ir bent 55 % dviejų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų). Sąjungos pramonė įrodė, kad tie naudotojai ateinančių metų statinaičių pirkimą organizavo skelbdami pirkimo procedūras, t. y. savarankiškai vykdomus konkursus. Kalbant apie pardavimą nepriklausomoms alaus darykloms, konkurentai taip pat buvo priversti kuo labiau sumažinti savo kainas, o dėl labai mažas kainas siūlančių Kinijos eksportuojančių gamintojų Sąjungos pramonė taip pat buvo priversta siūlyti žemas kainas ir negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų pirkėjams.

(200)

Kalbant apie konkursus, atlikus tyrimą nustatyta, kad pagrindiniai naudotojai juos vykdė specifiškai. Konkurso sąlygos buvo specifinės kalbant apie kainas ir didžiausius reikalingus kiekius. Pirkėjas neprisiimdavo sutartinių įsipareigojimų įsigyti siūlomą statinaičių kiekį, o tiekėjas turėdavo sutartinį įsipareigojimą pateikti pasiūlyme nurodytą kiekį konkurso kaina. Iš tiesų faktiškai įsigytas kiekis retai atitikdavo kiekį, kuris iš pradžių būdavo nurodomas atitinkamame pasiūlyme. Tuo pat metu konkurso laimėtojai (t. y. statinaičių tiekėjai) būdavo įpareigoti laikytis pasiūlyme nurodyto pristatomo kiekio už tam tikrą kainą, neturėdami galimybės atsižvelgti, pavyzdžiui, į gamybos sąnaudų pokyčius.

(201)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantys naudotojai kasmet rengė vidutiniškai septynis konkursus. Kiekiai, kurie galiausiai buvo nupirkti po šių konkursų, kiekvienu atveju buvo skirtingi ir vidutiniškai sudarė mažiau nei 60 % pasiūlymuose nurodytų kiekių. Be to, kainą, dėl kurios buvo sutarta konkurso metu, naudotojai naudojo kaip atskaitos tašką vykdydami bet kokias vėlesnes derybas dėl neatidėliotino pirkimo sandorių kainų.

(202)

Konkursų vykdymo procesas, kurio metu, siekiant informuoti dalyvius (įskaitant Sąjungos gamintojus ir Kinijos eksportuotojus), kiek jų pasiūlytos kainos buvo didesnės arba mažesnės, palyginti su kitais konkursų dalyviais, buvo taikoma raudonos, geltonos ir žalios šviesos sistema, kuri taip pat buvo naudojama kaip priemonė kainoms sumažinti. Kinijos eksportuotojai, teikdami labai mažų kainų pasiūlymus, privertė Sąjungos pramonę sumažinti kainas iki netvaraus lygio. 2020 m. ir per TL Sąjungos pramonės pardavimo kainos konkursuose buvo vidutiniškai 10 % mažesnės nei kitais pardavimo atvejais, o po konkursų sudarytose sutartyse buvo numatomi tik planuojami įsigyti produktų kiekiai be jokių garantijų, kad užsakymas bus pateiktas. Tai patvirtina ir faktas, kad tyrimo metu buvo nustatytas didelio masto priverstinis kainų mažinimas ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis.

(203)

Be to, 2022 m. birželio 20 d. pateiktose pastabose bendrovė „AB InBev“ paminėjo „naujausią [Sąjungos] statinaičių gamintojų kainodarą, kurią taikydami TL ir 2022 m. jie [galėjo] konkuruoti su Kinijos tiekėjų kainomis“. Šia pastaba taip pat buvo patvirtinta, kad Sąjungos gamintojai, siekdami toliau konkuruoti su Kinijos kainomis, sumažino savo kainas, palyginti su ankstesniais nagrinėjamojo laikotarpio metais.

(204)

Kita susijusi konkursų vykdymo proceso ypatybė buvo tai, kad vykdant tolesnes derybas dėl kainų remiantis šia šviesų sistema, dėl didelės pardavimo dalies galiausiai būdavo susitariama ne pagal faktines konkursų sąlygas. Tai parodo konkursų metu Sąjungos pramonės parduotas kiekis, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai mažas. Šis kiekis sumažėjo nuo daugiau kaip 30 % viso jų pardavimo 2019–2020 m. laikotarpiu iki mažiau nei 16 % per TL. Praktiškai naudotojai išnaudodavo šį specifinį konkursų vykdymo procesą ir Kinijos pasiūlymus mažomis dempingo kainomis, taip priversdami ES pramonę sumažinti savo kainas iki Kinijos kainų lygio, o galiausiai dėl šių kainų susitardavo ne konkurso tvarka.

(205)

Iš bendradarbiaujančių naudotojų pateiktų duomenų matyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai laimėjo vidutiniškai 30 % per nagrinėjamąjį laikotarpį paskelbtų konkursų. Tačiau šis įvertinimas konservatyvus, nes iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad vienas iš didžiausių nebendradarbiaujančių naudotojų (bendrovė „Heineken“) įsigijo ne mažiau kaip 30 % dviejų atrinktų Kinijos gamintojų per TL eksportuoto produktų kiekio.

(206)

Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta pirmiau, tai, ar dėl pardavimo buvo oficialiai susitariama konkurso metu, ar ne, neturėjo jokios įtakos Kinijos dempingo kainų poveikiui ir priežastiniam ryšiui tarp ES pramonės kainų ir žalingos padėties.

(207)

Kaip paaiškinta 4.3.3 skirsnyje, Kinijos kainos 2019 ir 2020 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo, o per TL vėl padidėjo, tačiau vėl pasiekė tik 2018 m. lygį. Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonės kainos sumažėjo 9 %, o gamybos sąnaudos padidėjo 16 %.

(208)

Dėl Kinijos kilmės statinaičių importo daromo spaudimo kainoms abiejuose segmentuose, Sąjungos pramonė, siekdama bent iš dalies išlaikyti savo rinkos dalį, turėjo sumažinti pardavimo kainas, nepaisant to, kad padidėjo jos gamybos sąnaudos. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo nuo 12 % iki –9 %, o visi finansiniai rodikliai suprastėjo.

(209)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šie pokyčiai įvyko tuo pačiu metu, daroma išvada, kad Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su didelės apimties importu iš Kinijos labai mažomis kainomis. Mažėjant rinkai ir didėjant gamybos sąnaudoms, dėl Kinijos kainų buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir smukdomos ES rinkos kainos, todėl tarp šių rodiklių atsirado tikras ir svarbus priežastinis ryšys.

(210)

Nuo 2018 m. buvo fiksuojamas statinaičių importas iš Kinijos labai mažomis kainomis. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Kinijos kaina buvo vidutiniškai 24 % mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą. Tai sutapo su nuolatiniu Sąjungos pramonės kainų mažėjimu, nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų. Dėl to, kad COVID-19 pandemijos metu suvartojimas dar labiau sumažėjo, nesusilpnėjo importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. Per šį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 66 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis – 71 %, o Kinijos eksportas sumažėjo tik 39 %, o rinkos dalis padidėjo nuo 17 % iki 31 %. Kaip aptarta 196 konstatuojamojoje dalyje, remiantis rinkos kainomis, kurias būtų galima pasiekti JAV rinkoje, nevykstant importui iš Kinijos ir nedarant spaudimo kainoms, Sąjungos pramonė būtų galėjusi padidinti savo kainas iki tvaresnio lygio ir padengti padidėjusias gamybos sąnaudas.

(211)

Didelis suvartojimo ir pajėgumų naudojimo sumažėjimas darė reikšmingą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Tačiau, kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, net jei Sąjungos pramonei pavyko gerokai sumažinti savo pastoviąsias išlaidas, jų dalis, palyginti su visomis sąnaudomis, padidėjo iki 23 %. Be to, COVID-19 laikotarpiu pramonei taip pat pavyko sumažinti kitas struktūrines išlaidas, kaip antai užimtumo išlaidas. Kaip paaiškinta pirmiau, taip valdant pastoviąsias išlaidas ir kitas struktūrines išlaidas šiuo laikotarpiu pavyko sumažinti tokių sąnaudų poveikį veiklos rezultatams, tačiau dėl didelio kainų smukdymo, kurį sukėlė importas iš Kinijos, jas buvo galima kompensuoti tik iš dalies.

(212)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(213)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksportas sumažėjo 52 %.

(214)

2018–2020 m. Sąjungos pramonės eksporto veiklos tendencijos buvo šiek tiek panašios į Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties raidą. Tiek Sąjungos, tiek jos pramonės pardavimo eksportui apimtis šią pirmąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį, kurią labiausiai paveikė COVID-19 pandemija, sumažėjo. Tačiau pardavimo eksportui apimtis santykinai sumažėjo mažiau nei pardavimas Sąjungos rinkoje. Be to, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai akivaizdžiai pradėjo gerėti, kai tik buvo panaikinti su COVID-19 susiję suvaržymai, o pardavimo eksportui apimtis 2020–2021 m. padidėjo daugiau nei dvigubai. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo eksportui kainos buvo gerokai didesnės už pardavimo Sąjungos rinkoje kainą ir nuolat viršijo gamybos sąnaudas (išskyrus 2020 m., t. y. metais, kuriais buvo juntamas didžiausias COVID-19 pandemijos, taip pat apėmusios pusę TL, poveikis. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad laikinas eksporto veiklos rezultatų sumažėjimas neprisidėjo prie žalos, nes eksporto kainų lygis buvo pakankamas, kad Sąjungos pramonė galėtų veikti pelningai didžiąja savo pardavimo eksportui dalimi.

(215)

Nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios 2018 m. Kinijos eksporto kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ir sąnaudas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 13,1 %. Dėl šios didėjančios rinkos dalies, kurioje siūlomos labai mažos kainos, buvo padaryta žala Sąjungos pramonei, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo sumažinti pardavimo kainas, kad vykstant COVID-19 pandemijai ir po jos išlaikytų bent ribotą pardavimo rinkoje lygį. Dėl to Sąjungos pramonės ekonominės padėties raida buvo neigiama.

(216)

Komisija atskyrė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio ir jį išnagrinėjo. COVID-19 pandemija ir susijęs statinaičių suvartojimo Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse sumažėjimas neigiamai paveikė Sąjungos pramonės raidą, tačiau laikytas laikinu veiksniu, padariusiu ribotą poveikį. Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo dar prieš COVID-19 pandemiją ir ši tendencija išliko iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos.

(217)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(218)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(219)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(220)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(221)

Atrinkti Sąjungos gamintojai klausimyno atsakymuose pasiūlė nustatyti 12–20 % tikslinį pelną, nes, jų nuomone, tai yra lygis, kurio reikia būtinoms investicijoms į procesus ir produktus finansuoti ir ilgalaikiam Sąjungos pramonės gyvybingumui užtikrinti. Pramonė taip pat nurodė, kad tais metais, kai konkurencijos sąlygos buvo normalios, vidutinis pelningumas siekė 15 %.

(222)

Atsižvelgdama į šiuos įrodymus, Komisija preliminariai nusprendė naudoti 12 % pelno dydį, kuris atitinka žemiausią pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytų skaičių intervalo ribą, taip pasirinkdama labai konservatyvų metodą.

(223)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal 7 straipsnio 2c dalies nuostatas buvo nustatytas 12 % pelno dydis.

(224)

Kalbant apie investicijų, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija patikrino pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad ES pramonės pateiktų ir Komisijos patikrintų investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumas jau buvo įtrauktas į 12 % tikslinį pelną.

(225)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 223 konstatuojamąją dalį) pagal kiekvieną rūšį.

(226)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(227)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas toms bendrovėms.

(228)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

(229)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(230)

Sąjungoje veikia aštuonios statinaites gaminančios bendrovės. Jose tiesiogiai dirba daugiau kaip 400 darbuotojų (2018 m. jų buvo daugiau kaip 800) ir jos įsikūrę Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

(231)

Nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti savo rinkos dalį, padidinti pajėgumų naudojimą ir kainas iki tvaraus lygio ir padidinti pelningumą iki tokio lygio, kokio tikimasi įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(232)

Nenustačius priemonių veikiausiai toliau mažėtų pelningumas, kuris jau ir taip buvo neigiamas. Nenustačius priemonių gali būti uždarytos gamybos įmonės ir atleisti darbuotojai, o tai gali kelti pavojų Sąjungos pramonės gyvybingumui.

(233)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(234)

Vienas nesusijęs importuotojas, kurio importo iš Kinijos apimtis siekia 1,6 %, pateikė atrankos formą ir atsakė į klausimyno klausimus. Bendradarbiaujančio importuotojo vidutinis pelnas tiriamuoju laikotarpiu buvo 16 %.

(235)

Šis importuotojas prieštaravo priemonių nustatymui. Jis tvirtino, kad, atsižvelgiant į didėjančias nerūdijančiojo plieno ir vežimo kainas, nustačius priemones būtų padarytas dar didesnis neigiamas poveikis jo pelningumui ir dėl to bendrovę tektų likviduoti. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais naudodama savo išteklius ji daug investavo į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekdama sukurtų naują intelektinę nuosavybę, taip pat investavo į naujų statinaičių gamybos sprendimų, kurie galėtų būti naudingi Sąjungos naudotojams, kūrimą ir kad nustačius priemones šį projektą jai tektų nutraukti.

(236)

Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog importuotojas dalį antidempingo muito gali perleisti galutiniams naudotojams. Geras importuotojo pelno lygis taip pat sumažina muito poveikį importuotojo gyvybingumui. Apskritai, labai ribotas tik vieno importuotojo bendradarbiavimas atliekant šį tyrimą rodo, kad neigiamas priemonių poveikis importuotojams apskritai bus nedidelis ir todėl neviršys teigiamo priemonių poveikio Sąjungos gamintojams.

(237)

Prekiautojai ir (arba) paslaugų teikėjai, vykdantys statinaičių individualizavimo ir pritaikymo veiklą, galės tęsti šią veiklą, konkuruodami savo pranašumais, o ne dempingo kaina importuojamais produktais.

(238)

Inicijavus tyrimą apie save pranešė du naudotojai – bendrovės „Appie“ ir „Carlsberg“, tačiau klausimyno atsakymuose šie naudotojai pateikė tik ribotą informaciją. Kitas naudotojas, bendrovė „AB InBev“, užsiregistravo kaip suinteresuotoji šalis ir pateikė pastabų, tačiau nepateikė klausimyno atsakymų. Šie naudotojai atstovauja alaus darykloms arba alaus konglomeratams.

(239)

Vėliau, kaip paaiškinta 4.3.1 skirsnyje, Komisija vėl susisiekė su pagrindiniais naudotojais ir paprašė pateikti duomenis apie jų tiekėjus ir pirkimo apimtis. Trys naudotojai („AB InBev“, „Asahi“ ir „Molson Coors“) pateikė kai kuriuos duomenis, tačiau nepateikė pagrindinės klausimyno informacijos.

(240)

Savo pradinėse pastabose bendrovė „AB InBev“ prieštaravo priemonių nustatymui teigdama, kad:

(241)

Kalbant apie pirmąjį tvirtinimą, iš tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad HORECA sektorius iš alaus gamintojų, perka ne statinaites, o tik jų turinį (t. y. alų). Alinės ir barai už statinaites moka užstatą, kuris grąžinamas, kai statinaitės ištuštinamos ir grąžinamos alaus gamintojams. Todėl gamybos sąnaudų poveikis HORECA sektoriaus pelningumui turėtų būti nedidelis.

(242)

Kalbant apie antrąjį tvirtinimą, atrodo, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų. 2018 m. Sąjungos suvartojimas buvo didžiausias – apie 3,2 mln. statinaičių, o bendri Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai siekė beveik 6,8 mln. statinaičių. Net ir atsižvelgiant į pardavimą eksportui, Sąjungos pramonės nepanaudoti pajėgumai vis tiek siekia beveik 2 mln. statinaičių.

(243)

Atsižvelgiant į ilgą statinaičių naudojimo laiką (paprastai 30 metų) ir tai, kad jas galima pakartotinai pripildyti, šių produktų poveikis gėrimų pramonei yra minimalus.

(244)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad neigiamas priemonių poveikis naudotojams turėtų būti nedidelis ir neviršyti teigiamo priemonių poveikio Sąjungos gamintojams.

(245)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, jog priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės pakartotinai pripildomoms nerūdijančiojo plieno statinaitėms šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

(246)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(247)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės pakartotinai pripildomoms nerūdijančiojo plieno statinaitėms turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(248)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(249)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(250)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(251)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(252)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(253)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(254)

Statistiniai duomenys apie pakartotinai pripildomas nerūdijančiojo plieno statinaites dažnai išreiškiami vienetų skaičiumi. Tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (53) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje papildomas vienetas, taikomas nerūdijančiojo plieno statinaitėms, nėra nurodytas. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto kiekis vienetais. Vienetai turėtų būti nurodomi naudojant TARIC kodus 7310100010 ir 7310299010, jeigu tai atitinka Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedą.

(255)

kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nenustatė reikalavimo registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(256)

remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(257)

„Ningbo Major“ ir „Penglai Jinfu“ kartu pateikė pastabas dėl išankstinio informacijos atskleidimo ir paprašė Komisijos netaikyti laikinųjų priemonių. Bendrovės pabrėžė, kad kai kurių rūšių produktų tikslinės kainos, jų žiniomis, neatspindi numatomų tikslinių kainų. Jos taip pat teigė, kad kai kurių rūšių produktai nebuvo įtraukti į žalos skirtumo skaičiavimą ir kad lentelės, kurioje pateikiama atskleidžiama informacija, antraštė nebuvo tinkamai anotuota.

(258)

Komisija išsamiai išnagrinėjo pastabas ir nusprendė, kad nė viena iš jų nebuvo susijusi su skaičiavimų tikslumu, todėl ji jas apsvarstys kartu su visais kitais pareiškimais po laikinųjų priemonių paskelbimo.

(259)

Kalbant apie lentelėje, kurioje atskleidžiama informacija, naudojamus vienetus, kaip teisingai pažymėjo eksportuojantys gamintojai, tai iš tiesų yra vienetai, o ne tonos. Be to, kai kurių rūšių produktai nebuvo įtraukti į žalos skirtumo skaičiavimą, nes Sąjungos pramonė negamino atitinkamų rūšių produktų, todėl jie nebuvo svarbūs apskaičiuojant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą.

(260)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(261)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,