(1)

Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo (1) (toliau – Susitarimas) įsigaliojo 2007 m. birželio 1 d. kartu su Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimu dėl readmisijos (2);

(2)

Susitarimo tikslas – abipusiškumo pagrindu supaprastinti vizų, leidžiančių būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, išdavimo tvarką Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams. Susitarimo preambulėje pabrėžtas siekis palengvinti žmonių tarpusavio ryšius kaip svarbią sąlygą stabiliam ekonominių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitų ryšių plėtojimui;

(3)

pagal Susitarimo 15 straipsnio 5 dalį kiekviena Šalis gali visiškai arba iš dalies sustabdyti Susitarimo taikymą viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais. Apie sprendimą dėl sustabdymo kitai Šaliai turi būti pranešama ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki tokio sprendimo įsigaliojimo;

(4)

reaguodama į Rusijos Federacijos 2014 m. įvykdytą neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksiją ir į tęsiamus Rusijos destabilizuojamuosius veiksmus Rytų Ukrainoje, Europos Sąjunga nustatė ekonomines sankcijas, taikytinas atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, susietas su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu, sankcijas, taikytinas atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, ir sankcijas, taikytinas atsižvelgiant į Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksiją;

(5)

Rusijos Federacijos sprendimas vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis pripažinti nepriklausomais subjektais ir vėliau priimtas sprendimas į tas teritorijas siųsti Rusijos karines pajėgas dar labiau pakenkė Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei ir yra šiurkštus tarptautinės teisės ir tarptautinių susitarimų, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Paryžiaus chartiją ir Budapešto memorandumą, pažeidimas;

(6)

Rusijos Federacijai, kaip Minsko susitarimus pasirašiusiai šaliai, tenka aiški ir tiesioginė atsakomybė stengtis rasti taikų šio konflikto sprendimą laikantis minėtų principų. Nusprendusi vyriausybės nekontroliuojamus Rytų Ukrainos regionus pripažinti nepriklausomais subjektais, Rusijos Federacija akivaizdžiai pažeidė Minsko susitarimus, kuriuose nustatyta, kad tų teritorijų kontrolė turi būti visiškai sugrąžinta Ukrainos vyriausybei;

(7)

įvykiai, vykstantys sieną su Sąjunga turinčioje šalyje, kaip antai įvykiai Ukrainoje, dėl kurių buvo nustatytos ribojamosios priemonės, gali pateisinti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti esminius Sąjungos ir valstybių narių saugumo interesus. Minėtais Rusijos Federacijos veiksmais pažeidžiami pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Rusijos Federacijos veiksmai taip pat gali sukelti migrantų judėjimą dėl veiksmų, kurie pagal tarptautinę teisę yra neteisėti;

(8)

atsižvelgiant į padėties rimtumą, Taryba mano, kad todėl turėtų būti sustabdytas tam tikrų Susitarimo nuostatų taikymas tam tikrų kategorijų Rusijos Federacijos piliečiams, teikiantiems prašymą išduoti trumpalaikę vizą, t. y. Rusijos Federacijos oficialių delegacijų nariams, Rusijos Federacijos nacionalinių bei regioninių vyriausybių ir parlamentų nariams, Rusijos Federacijos Konstituciniam Teismui ir Rusijos Federacijos Aukščiausiajam Teismui vykdant savo pareigas, Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems galiojančius diplomatinius pasus, taip pat verslininkams ir verslo organizacijų atstovams;

(9)

šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Sprendimą 2002/192/EB. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(10)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

a)

4 straipsnio 1 dalies a punktas – Rusijos Federacijos oficialių delegacijų nariams, kurie pagal Rusijos Federacijai adresuotą oficialų kvietimą turi dalyvauti oficialiuose susitikimuose, konsultacijose, derybose ar mainų programose, taip pat tarpvyriausybinių organizacijų renginiuose vienos iš valstybių narių teritorijoje;

b)

4 straipsnio 1 dalies b punktas – verslininkams ir verslo organizacijų atstovams;

c)

5 straipsnio 1 dalies a punktas – Rusijos Federacijos nacionalinių bei regioninių vyriausybių ir parlamentų, Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo ir Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo nariams;

d)

5 straipsnio 2 dalies a punktas – Rusijos Federacijos oficialių delegacijų nariams, kurie pagal Rusijos Federacijai adresuotą oficialų kvietimą turi dalyvauti oficialiuose susitikimuose, konsultacijose, derybose ar mainų programose, taip pat tarpvyriausybinių organizacijų renginiuose vienos iš valstybių narių teritorijoje;

e)

5 straipsnio 2 dalies b punktas – verslininkams ir verslo organizacijų atstovams;

f)

5 straipsnio 3 dalis – 5 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų kategorijų piliečiams;

g)

6 straipsnio 3 dalies b ir c punktai – Rusijos Federacijos oficialių delegacijų nariams, kurie pagal Rusijos Federacijai adresuotą oficialų kvietimą turi dalyvauti oficialiuose susitikimuose, konsultacijose, derybose ar mainų programose, taip pat tarpvyriausybinių organizacijų renginiuose vienos iš valstybių narių teritorijoje, taip pat Rusijos Federacijos nacionalinių bei regioninių vyriausybių ir parlamentų, Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo ir Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo nariams;

h)

11 straipsnio 1 dalis – Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems galiojančius Rusijos Federacijos išduotus diplomatinius pasus;

i)

6 straipsnio 1 dalis – 4 straipsnio 1 dalies b punkte, 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose ir 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų piliečių ir asmenų prašymų išduoti vizą tvarkymo mokesčiams. Automatiškai taikomas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nustatytas standartinis mokestis;

j)

7 straipsnis – 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose ir 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų piliečiams ir asmenims.