(1)

atsižvelgiant į kintančius migracijos iššūkius – konkrečiai, poreikį remti tvirtas valstybių narių priėmimo, prieglobsčio, integracijos ir migracijos sistemas, užkirsti kelią spaudimo situacijoms ir tinkamai solidariai spręsti su jomis susijusius klausimus, o neteisėtus ir nesaugius atvykimo kelius pakeisti legaliais ir saugiais, – ir siekiant Sąjungos tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 2 dalį, labai svarbu investuoti į veiksmingą ir koordinuotą migracijos valdymą Sąjungoje;

(2)

Sąjungos ir valstybių narių suderinto požiūrio svarba nurodyta 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkėje – joje pabrėžta, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą Sąjungos gebėjimu sutelkti Europos ir nacionalines pastangas, norint spręsti migracijos klausimus ir veiksmingai bendradarbiauti, laikantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principo, kaip nustatyta SESV 80 straipsnyje, reikia nuoseklios ir aiškios bendros politikos; tai patvirtinta darbotvarkės 2017 m. rugsėjo 27 d. laikotarpio vidurio peržiūroje ir 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. pažangos ataskaitose;

(3)

2017 m. spalio 19 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad reikia siekti visapusiško, pragmatiško ir ryžtingo požiūrio į migracijos valdymą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti išorės sienų kontrolę, sumažinti neteisėtai atvykstančių asmenų ir žūčių jūroje skaičių; tas požiūris turėtų būti grindžiamas lanksčiu ir suderintu visų turimų Sąjungos ir valstybių narių priemonių naudojimu. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino užtikrinti daug intensyvesnį grąžinimą vykdant veiksmus Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, pavyzdžiui, taikant veiksmingus readmisijos susitarimus ir tvarką;

(4)

siekiant remti pastangas užtikrinti visapusišką požiūrį į migracijos valdymą, grindžiamą tarpusavio pasitikėjimu, solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, kad būtų užtikrinta bendra tvari Sąjungos prieglobsčio ir imigracijos politika, valstybėms narėms turėtų būti skiriama pakankamai finansinių išteklių iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (toliau – Fondas);

(5)

visi Fondo lėšomis finansuojami veiksmai, įskaitant trečiosiose valstybėse vykdomus veiksmus, turėtų būti įgyvendinami visapusiškai laikantis teisių ir principų, įtvirtintų Sąjungos acquis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), ir jie turėtų atitikti Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi lyčių lygybės, nediskriminavimo ir vaiko interesų principų;

(6)

vykdant visus veiksmus ar priimant sprendimus, susijusius su vaikais migrantais, įskaitant grąžinamus vaikus, pirmiausia turėtų būti vadovaujamasi vaiko interesų principu, visapusiškai atsižvelgiant į vaiko teisę reikšti savo nuomonę;

(7)

Fondo veikla turėtų būti grindžiama ankstesnių fondų – Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2007/EB (4), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu, įsteigto Tarybos sprendimu 2007/435/EB (5), Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 575/2007/EB (6), ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 m. laikotarpiui, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/2014 (7) – veiklos rezultatais ir naudojantis jų parama padarytomis investicijomis. Kartu Fondo veikloje reikėtų atsižvelgti į visus svarbius naujus pokyčius;

(8)

Fondo lėšomis turėtų būti remiamas solidarumas bei teisingas atsakomybės pasidalijimas tarp valstybių narių ir veiksmingas migracijos srautų valdymas, inter alia, skatinant bendras priemones prieglobsčio srityje, įskaitant valstybių narių pastangas priimti asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos (perkeliant juos į ES, vykdant humanitarinį priėmimą ir perduodant tarp valstybių narių tarptautinės apsaugos prašytojus arba gavėjus), stiprinant pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų, pavyzdžiui vaikų, apsaugą, remiant integracijos strategijas ir plėtojant bei stiprinant legalios migracijos politiką, pavyzdžiui, suteikiant saugius ir teisėtus atvykimo į Sąjungą būdus, kuri tuo pačiu turėtų padėtų užtikrinti ilgalaikį Sąjungos konkurencingumą ir jos socialinio modelio ateitį, taip pat mažinti neteisėtos migracijos paskatas įgyvendinant tvarią grąžinimo ir readmisijos politiką;

(9)

atsižvelgiant į Fondo vidinį pobūdį ir į tai, kad Fondas yra pagrindinė Sąjungos lygmens prieglobsčio ir migracijos finansavimo priemonė, Fondo lėšomis visų pirma turėtų būti remiami veiksmai, kuriais vykdoma Sąjungos prieglobsčio ir migracijos vidaus politika, laikantis Fondo tikslų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų, padedama siekti Fondo tikslų ir esant tam tikroms aplinkybėms jais gali būti sukurta Sąjungos pridėtinė vertė, Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimo ir partnerystės su trečiosiomis valstybėmis stiprinimas siekiant valdyti migraciją, kad būtų sustiprinti legalios migracijos būdai ir stiprinamas veiksmingas, saugus ir orumo nežeminantis grąžinimas ir readmisija, taip pat skatinama pirminė reintegracija trečiosiose valstybėse. Fondo lėšomis teikiama parama nedarytų poveikio dabartiniam savanoriškam tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų perkėlimo į ES ir perkėlimo Europos Sąjungoje pagal bendros Europos prieglobsčio sistemos teisinį pagrindą, taikomą tuo metu, kai priimamas šis reglamentas, pobūdžiui;

(10)

siekdama pasinaudoti atitinkamų decentralizuotų agentūrų ekspertine patirtimi, Komisija turėtų užtikrinti, kad rengiant valstybių narių programas būtų atsižvelgiama į decentralizuotų agentūrų žinias ir patirtį, kiek tai susiję su jų kompetencijos sritimis. Be to, Fondas turėtų galėti papildyti šią Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 (8), remiamą veiklą, siekiant palengvinti ir pagerinti bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimą: stiprinti praktinį bendradarbiavimą, visų pirma keitimąsi informacija prieglobsčio klausimais ir gerosios praktikos pavyzdžiais; propaguoti Sąjungos ir tarptautinę teisę ir prisidėti prie vienodo Sąjungos prieglobsčio teisės įgyvendinimo remiantis aukštais tarptautinės apsaugos procedūrų, priėmimo sąlygų standartais ir apsaugos poreikių vertinimu visoje Sąjungoje; sudaryti sąlygas tvariam ir teisingam tarptautinės apsaugos prašymų paskirstymui; palengvinti tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo derinimą visoje Sąjungoje; remti valstybių narių perkėlimo į ES pastangas ir teikti valstybėms narėms su jų prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymu susijusią veiklos ir techninę paramą, visų pirma toms, kurių sistemos patiria neproporcingą spaudimą;

(11)

Fondo lėšomis turėtų būti remiamos Sąjungos ir valstybių narių pastangos, susijusios su valstybių narių pajėgumų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką stiprinimu, atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal Sąjungos teisę;

(12)

Fondo lėšomis turėtų būti remiamos valstybių narių ir Sąjungos pastangos visapusiškai įgyvendinti ir toliau plėtoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, įskaitant jos išorės aspektą;

(13)

partnerystės ir bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis yra esminė Sąjungos migracijos valdymo politikos dalis. Fondas turėtų padėti pakeisti nesaugius ir neteisėtus būdus, kuriais trečiųjų valstybių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, vyksta į valstybių narių teritoriją, teisėtais ir saugiais atvykimo būdais, išreikšti solidarumą su šalimis regionuose, į kuriuos arba kuriuose perkelta daug asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, padedant sumažinti spaudimą toms šalims, ir turėtų veiksmingai prisidėti prie pasaulinių perkėlimo iniciatyvų, Sąjungai ir valstybėms narėms reiškiant vieną bendrą poziciją tarptautiniuose forumuose ir bendraujant su trečiosiomis valstybėmis. Iš Fondo lėšų finansinių paskatų forma turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos užtikrinti tarptautinę apsaugą ir rasti ilgalaikį sprendimą pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, priimtiems pagal perkėlimo į ES arba humanitarinio priėmimo programas;

(14)

atsižvelgiant į migracijos srautus į Sąjungą ir į tai, kaip svarbu užtikrinti integraciją ir įtrauktį į Europą atvykstantiems žmonėms, vietos bendruomenėms ir mūsų visuomenės ilgalaikei gerovei bei mūsų ekonomikos stabilumui, itin svarbu remti valstybių narių vykdomą teisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių integracijos politiką, be kita ko, prioritetinėse srityse, nustatytose 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų plane. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos prie trečiųjų valstybių piliečių poreikių pritaikytos integracijos priemonės ir horizontaliosios priemonės, kuriomis siekiama stiprinti valstybių narių pajėgumus plėtoti integracijos strategijas, stiprinti mainus bei bendradarbiavimą ir skatinti trečiųjų valstybių piliečius ir priimančiąją visuomenę palaikyti ryšius, vesti konstruktyvų dialogą ir palankiai priimti vieniems kitus;

(15)

siekiant padidinti veiksmingumą, užtikrinti didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę ir Sąjungos reagavimo veiksmų, kuriais skatinama trečiųjų valstybių piliečių integracija, nuoseklumą, Fondo lėšomis finansuojami veiksmai turėtų būti suderinami su veiksmais, finansuojamais pagal kitas Sąjungos priemones, visų pirma išorės priemones, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (9), ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (10), lėšomis, ir juos papildyti. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos prie trečiųjų valstybių piliečių poreikių pritaikytos priemonės, paprastai įgyvendinamos ankstyvaisiais integracijos etapais, taip pat horizontaliosios priemonės, kuriomis remiami valstybių narių pajėgumai integracijos srityje, o intervencinės priemonės, skirtos trečiųjų valstybių piliečiams ir turinčios ilgesnio laikotarpio poveikį, turėtų būti finansuojamos ESF+ ir ERPF lėšomis. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti reikalaujama, kad už Fondo veiklos įgyvendinimą atsakingos valstybių narių institucijos bendradarbiautų ir koordinuotų veiklą su valstybių narių nustatytomis institucijomis, kurių paskirtis – valdyti ESF+ ir ERPF lėšomis remiamas intervencines priemones, ir prireikus bendradarbiautų ir koordinuotų veiklą su savo vadovaujančiosiomis institucijomis ir su kitų Sąjungos fondų, prisidedančių prie trečiųjų valstybių piliečių integracijos, vadovaujančiosiomis institucijomis;

(16)

integracijos priemonių taikymo sritis turėtų taip pat apimti tarptautinės apsaugos gavėjus, kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris į integraciją, atsižvelgiant į tos tikslinės grupės ypatumus. Jei integracijos priemonės taikomos kartu su priėmimu, kai tikslinga, veiksmais taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos įtraukti prieglobsčio prašytojus;

(17)

Fondo veikla integracijos srityje turėtų būti įgyvendinama laikantis Sąjungos bendrų pagrindinių integracijos principų, kaip nurodyta 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų plane;

(18)

tos valstybės narės, kurios to nori, turėtų galėti leisti savo programose numatyti, kad integracijos priemonės gali būti taikomos ir trečiųjų valstybių piliečių tiesioginiams artimiesiems, taip remiant šeimos vienovę, tiek, kiek tai būtina, kad tokios priemonės būtų veiksmingai įgyvendintos. Tiesioginių artimųjų sąvoka turėtų būti suprantama taip: tai trečiosios valstybės piliečio, į kurį orientuojamos integracijos priemonės, sutuoktinis, partneris ir bet kuris asmuo, kuris su juo turi tiesiosios žemutinės arba tiesiosios aukštutinės linijos tiesioginius giminystės ryšius ir kuris kitu atveju nepatektų į Fondo taikymo sritį;

(19)

atsižvelgiant į itin svarbų valstybių narių institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį integracijos srityje ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiems subjektams gauti finansavimą Sąjungos lygmeniu, Fondas turėtų palengvinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų vykdomų veiksmų integracijos srityje įgyvendinimą, be kita ko, naudojant teminę priemonę ir nustatant didesnę šių veiksmų bendro finansavimo normą. Šiuo atžvilgiu ne mažiau kaip 5 % pradinio asignavimo teminei priemonei turėtų būti skiriama vietos ir regioninių valdžios institucijų įgyvendinamoms integracijos priemonėms;

(20)

be bendro finansavimo normos, kurią Fondas teikia projektams, valstybės narės raginamos teikti finansavimą iš savo valdžios institucijų biudžetų, kai toks finansavimas yra itin svarbus projektui vykdyti, visų pirma kai projektą įgyvendina pilietinės visuomenės organizacija;

(21)

atsižvelgiant į ilgalaikius ekonominius ir demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, ir vis labiau globalėjantį migracijos pobūdį, itin svarbu sukurti gerai veikiančius legalios migracijos į Sąjungą kanalus, kad Sąjunga išliktų patraukli teisėtos migracijos vieta, atsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius, taip pat kad būtų užtikrintas gerovės sistemų tvarumas ir Sąjungos ekonomikos augimas, kartu apsaugant darbuotojus migrantus nuo išnaudojimo darbe;

(22)

Fondo lėšomis valstybės narės turėtų būti remiamos rengiant strategijas ir stiprinant bei plėtojant legalios migracijos politiką ir stiprinant jų pajėgumus plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti teisėtai esantiems trečiųjų valstybių piliečiams skirtas imigracijos ir integracijos strategijas, politiką ir priemones, ypač Sąjungos teisines priemones, skirtas legaliai migracijai užtikrinti. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas įvairių administracinių ir Vyriausybės padalinių tarpusavio ir valstybių narių tarpusavio keitimasis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir bendradarbiavimas;

(23)

veiksminga ir orumo nežeminanti grąžinimo politika yra neatsiejama visapusiško požiūrio į migraciją, kurio laikosi Sąjunga ir jos valstybės narės, dalis. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos ir skatinamos valstybių narių pastangos siekiant veiksmingai įgyvendinti ir toliau plėtoti bendrus grąžinimo standartus, visų pirma, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB (11), akcentuojant savanorišką grįžimą, ir integruotą bei suderintą požiūrį į grąžinimo valdymą. Tvarios grąžinimo politikos srityje Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos susijusios priemonės trečiosiose valstybėse, pavyzdžiui, priemonės siekiant palengvinti ir užtikrinti saugų ir orumo nežeminantį grąžinimą ir readmisiją bei tvarią grąžinamų asmenų reintegraciją, įskaitant teikiant paramą grynaisiais pinigais arba natūra;

(24)

valstybės narės turėtų teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui ir užtikrinti veiksmingą, saugų ir orumo nežeminantį grąžinimą. Siekdamos skatinti savanorišką grįžimą, valstybės narės turėtų numatyti paskatas, pavyzdžiui, taikyti lengvatinį režimą – teikti didesnę su grįžimu susijusią pagalbą ir pradinę reintegracijos paramą. Išlaidų efektyvumo prasme tokio pobūdžio savanoriškas grįžimas yra naudingas tiek grįžtantiems asmenims, tiek institucijoms;

(25)

nors pirmenybė turėtų būti teikiama savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui, vis dėlto jie yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, taigi valstybės narės turėtų būti skatinamos didinti šių dviejų grįžimo formų papildomumą. Išsiuntimo galimybė yra svarbus elementas, padedantis užtikrinti prieglobsčio ir legalios migracijos sistemų vientisumą. Todėl Fondo lėšomis turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai siekiant palengvinti ir vykdyti išsiuntimą pagal Sąjungos teisėje nustatytus standartus, kai taikytina, ir visapusiškai gerbiant grąžinamų asmenų pagrindines teises ir orumą;

(26)

specialios paramos priemonės grąžinamiems asmenims, ypač daug dėmesio skiriant jų humanitariniams ir apsaugos poreikiams, valstybėse narėse ir valstybėse, į kurias grąžinama, gali padėti pagerinti grąžinimo sąlygas ir sustiprinti grąžinamų asmenų reintegraciją. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems asmenims;

(27)

veiksminga neteisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių readmisija, kurią vykdo trečiosios valstybės, yra neatsiejama Sąjungos grąžinimo politikos dalis ir viena iš pagrindinių veiksmingo migracijos srautų valdymo priemonių, nes ji palengvina greitą neteisėtų migrantų grąžinimą. Bendradarbiavimas readmisijos srityje yra svarbus dialogo ir bendradarbiavimo su neteisėtų migrantų kilmės ir tranzito trečiosiomis valstybėmis elementas, todėl turėtų būti remiamas jo įgyvendinimas trečiosiose valstybėse, kad nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis grąžinimo politika būtų veiksminga;

(28)

kartu su parama asmenų grąžinimui, kaip numatyta šiame reglamente, Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos kitos priemonės, kuriomis būtų kovojama su neteisėta migracija ir prekyba migrantais ir skatinama laikytis legalios migracijos taisyklių, taip užtikrinant valstybių narių imigracijos sistemų vientisumą;

(29)

neteisėtų migrantų įdarbinimas trukdo plėtoti darbo jėgos judumo politiką, grindžiamą legalios migracijos sistemomis, ir kelia pavojų darbuotojų migrantų teisėms – todėl jie tampa pažeidžiami teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo atžvilgiu. Todėl Fondo lėšomis turėtų būti tiesiogiai arba netiesiogiai remiamos valstybės narės joms įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB (12), kuria draudžiamas nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ir numatytos sankcijos to draudimo nesilaikantiems darbdaviams;

(30)

Fondo lėšomis turėtų būti tiesiogiai arba netiesiogiai remiamos valstybės narės joms įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES (13), kuria nustatomos pagalbos ir paramos prekybos žmonėmis aukoms bei jų apsaugos nuostatos. Tomis priemonėmis, įskaitant ankstyvo prekybos žmonėmis aukų nustatymo ir nukreipimo į specializuotas tarnybas priemones, turėtų būti atsižvelgiama į su lytimi susijusį prekybos žmonėmis pobūdį ir nukentėjusius vaikus;

(31)

Fondas turėtų papildyti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 (14), vykdomą veiklą grąžinimo srityje, neskiriant papildomo finansavimo tai agentūrai;

(32)

laikantis ekonomiškumo principo, reikėtų siekti sinergijos bei nuoseklumo su kitais Sąjungos fondais ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(33)

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Fondo ir kitų Sąjungos programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, sinergijų. Siekiant kuo labiau padidinti tas sinergijas, turėtų būti užtikrinti svarbiausi įgalinantys mechanizmai, įskaitant veiksmo kaupiamąjį finansavimą pagal Fondą ir kitą Sąjungos programą. Toks kaupiamasis finansavimas neturėtų viršyti visų tinkamų finansuoti to veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos tinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai tiek pagal Fondą, tiek pagal kitą Sąjungos programą;

(34)

Fondo lėšomis remiami veiksmai, vykdomi trečiosiose valstybėse ir su jomis susiję, turėtų būti įgyvendinami užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kita veikla, kurios imamasi už Sąjungos ribų ir kuri remiama pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones. Visų pirma, įgyvendinant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės politikos principais ir bendraisiais tikslais, politikos suderinamumo vystymosi labui principu ir suderinamumo su konkrečiai šaliai ar regionui taikomais strateginio programavimo dokumentais ir su Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, Fondu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne į vystymąsi orientuotiems veiksmams remti, ir jais turėtų būti paisoma Sąjungos vidaus politikos interesų, taip pat jie turėtų derėti su veikla, vykdoma Sąjungos teritorijoje. Fondo lėšomis teikiama parama turėtų būti skirta tam, kad būtų intensyvinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir stiprinami esminiai migracijos valdymo aspektai srityse, kurios yra aktualios Sąjungos migracijos politikai;

(35)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti didesnės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus prieglobsčio ir migracijos srityse laikantis SESV 80 straipsnio;

(36)

viešindami Fondo lėšomis remiamus veiksmus, Sąjungos lėšų gavėjai turėtų pateikti informaciją tikslinės auditorijos kalba ar kalbomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, tų lėšų gavėjai, informuodami apie tam tikrą veiksmą, turėtų nurodyti lėšų kilmę. Tuo tikslu gavėjai turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami su Sąjungos emblema ir aiškiai nurodant, kad tai Sąjungos finansinė parama;

(37)

Komisija turėtų turėti galimybę naudoti Fondo finansinius išteklius, kad skatintų geriausią praktiką ir keitimąsi informacija apie Fondo įgyvendinimą;

(38)

Komisija turėtų laiku paskelbti informaciją apie paramą, teikiamą pagal teminę priemonę taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, ir, kai tikslinga, turėtų tokią informaciją atnaujinti. Duomenis turėtų būti galima rūšiuoti pagal konkretų tikslą, paramos gavėjo pavadinimą, teisiškai įsipareigotą lėšų sumą ir priemonės pobūdį bei paskirtį;

(39)

gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamos Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal Fondą, jei ji neįvykdė savo pareigų pagal Sutartis prieglobsčio ir grąžinimo srityse, jei kyla akivaizdi rizika, kad ta valstybė narė, įgyvendindama prieglobsčio ir grąžinimo acquis, gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 (15) sukurtą Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą nustatyta trūkumų atitinkamoje srityje;

(40)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, Fondu turėtų būti užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas. Siekdama laikytis skaidrumo reikalavimų, Komisija turėtų skelbti informaciją apie teminės priemonės metines ir daugiametes darbo programas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060 (16) kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad per šešis mėnesius nuo jos programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie jos programą, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai;

(41)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos pradinės valstybių narių programoms skirtos sumos, kurias sudarytų nustatyto dydžio suma, kaip nustatyta I priede, ir suma, apskaičiuota pagal tame priede nustatytus kriterijus ir atsižvelgiant į skirtingų valstybių narių poreikius ir patiriamą spaudimą prieglobsčio, migracijos, integracijos ir grąžinimo srityse. Atsižvelgiant į specialius tų valstybių narių, kuriose 2018 m. ir 2019 m. pateikta daugiausia prieglobsčio prašymų vienam gyventojui, poreikius, tikslinga padidinti nustatyto dydžio sumas Kiprui, Maltai ir Graikijai;

(42)

valstybių narių programoms skirtos pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Siekiant atsižvelgti į migracijos srautų pokyčius ir patenkinti prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymo bei teisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių integracijos poreikius, plėtoti legalią migraciją ir kovoti su neteisėta migracija vykdant veiksmingą, saugų ir orumo nežeminantį grąžinimą, valstybėms narėms programavimo laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus. Ta suma turėtų būti grindžiama statistiniais duomenimis laikantis I priedo, kad būtų atspindėti valstybių narių pradinės padėties pokyčiai;

(43)

siekdamos prisidėti prie Fondo politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programose būtų numatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama konkrečių Fondo tikslų, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad paskirstant išteklius konkretiems tikslams būtų užtikrinta, kad tą bendrą politikos tikslą būtų galima pasiekti. Tuo tikslu valstybės narės iš esmės turėtų užtikrinti minimalius asignavimus, kad būtų stiprinama ir plėtojama bendra Europos prieglobsčio sistema, stiprinama ir plėtojama legali migracija į valstybes nares atsižvelgiant į jų ekonominius ir socialinius poreikius, taip pat skatinama veiksminga trečiųjų valstybių piliečių integracija bei socialinė įtrauktis ir prie jos prisidedama;

(44)

kadangi iššūkiai migracijos srityje nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti prie migracijos srautų pokyčių. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius ir atsižvelgti į politikos bei Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo turėtų būti periodiškai skiriama pagal teminę priemonę konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams, vietos ir regioninių valdžios institucijų veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, perkėlimui į ES ir humanitariniam priėmimui, taip pat papildomai paramai valstybėms narėms, kurios prisideda prie solidarumo ir atsakomybės pastangų. Teminė priemonė suteikia lankstumo Fondo valdymo srityje ir ją taip pat būtų galima įgyvendinti pasitelkiant valstybių narių programas;

(45)

valstybės narės turėtų būti skatinamos, pasinaudojant didesniu Sąjungos įnašu, dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(46)

be pradinių asignavimų, dalis pagal Fondą teikiamų išteklių galėtų būti skiriama valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Tie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su veiksmais, kuriems reikia bendradarbiavimo, arba su veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar daugiau valstybių narių reikia skirti papildomą finansavimą;

(47)

Fondas turėtų prisidėti prie veiklos išlaidų, kurios yra susijusios su konkrečiais Fondo tikslais, rėmimo, kad suteiktų valstybėms narėms galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs užduotims ir paslaugoms, sudarančioms viešąsias paslaugas visoje Sąjungoje. Tokią paramą turėtų sudaryti visiškas konkrečių išlaidų, kurios yra susijusios su Fondo tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(48)

siekiant papildyti Fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama Fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarpvalstybiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystėmis, taip pat su naujų iniciatyvų bei veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(49)

siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumus nedelsiant reaguoti į išimtinę migracijos padėtį vienoje ar daugiau valstybių narių, į jas atvykus dideliam ar neproporcingam skaičiui trečiųjų valstybių piliečių ir dėl to iškilus didelių ir skubių poreikių, susijusių su jų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra ir jų prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemomis bei procedūromis, arba nedelsiant reaguoti į išimtinę migracijos padėtį trečiosiose valstybėse, susidariusią dėl politinių įvykių arba konfliktų, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą;

(50)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta tolesnė Tarybos sprendimu 2008/381/EB (17) sukurto Europos migracijos tinklo veikla ir šiai veiklai turėtų būti teikiama finansinė parama, atsižvelgiant į tinklo tikslus ir uždavinius;

(51)

šio Fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (18) nustatytos programos „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Finansinė parama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo atvejams spręsti turėtų būti naudojama proporcingai ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatusis finansavimas, arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę;

(52)

derinimo operacijos yra savanoriško pobūdžio ir yra Sąjungos biudžeto lėšomis remiamos operacijos, kuriais negrąžintinos paramos iš Sąjungos biudžeto formos, grąžintinos paramos formos ar jos abi derinamos su skatinamojo finansavimo, plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų grąžintinos paramos formomis, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama parama;

(53)

šiame reglamente nustatomas viso Fondo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (19), 18 punkte;

(54)

Fondui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (20) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(55)

siekiant įgyvendinti veiksmus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) 2021/1060, dalis;

(56)

Reglamentu (ES) 2021/1060 nustatyta ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų taikant pasidalijamąjį valdymą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Fondo tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiksmų, kurie gali būti finansuojami pagal Fondą;

(57)

Reglamente (ES) 2021/1060 yra nustatyta Fondui skirta išankstinio finansavimo sistema, o šiame reglamente nustatyta konkreti išankstinio finansavimo norma. Be to, siekiant užtikrinti galimybę greitai reaguoti į ekstremaliąją situaciją, tikslinga nustatyti konkrečią išankstinio finansavimo normą pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės narės turėtų priemonių teikti paramą paramos gavėjams nuo pat programų įgyvendinimo pradžios;

(58)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir reikalavimų nesilaikymo riziką. Darant tą pasirinkimą turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(59)

siekiant kuo geriau pasinaudoti vieno bendro audito principu, tikslinga nustatyti specifines projektų kontrolės ir audito taisykles, kai paramos gavėjos yra tarptautinės organizacijos, kurių vidaus kontrolės sistemas yra teigiamai įvertinusi Komisija. Tokių projektų atveju vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę apriboti savo valdymo patikrinimus, jei paramos gavėjas laiku pateikia visus būtinus duomenis ir informaciją apie projekto vykdymo pažangą ir apie pagrindinių išlaidų tinkamumą finansuoti. Be to, kai tokios tarptautinės organizacijos įgyvendinamas projektas yra audito imties dalis, audito institucija turėtų turėti galimybę vykdyti savo darbą pagal 4400-ąjį tarptautinio susijusių paslaugų standarto (ISRS) „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ principus;

(60)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (21) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (22), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (23) bei (ES) 2017/1939 (24) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (25), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, bei Europos prokuratūrai ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų visapusiškai bendradarbiauti ir teikti visą reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūros, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai;

(61)

trečiajai valstybei, sudariusiai su Sąjunga susitarimą dėl valstybės narės, atsakingos už valstybėje narėje arba toje trečiojoje valstybėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų, turėtų būti leidžiama dalyvauti Fondo veikloje, jei tenkinamos tam tikros sąlygos;

(62)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(63)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (26) užjūrio šalyse arba teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(64)

pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėmis strategijomis ir programomis būtų reaguojama į konkrečius iššūkius, su kuriais atokiausi regionai susiduria migracijos valdymo srityje. Tos valstybės narės turėtų būti remiamos iš Fondo lėšų suteikiant tinkamų išteklių, kad tiems regionams būtų padedama tvariai valdyti migraciją ir spręsti galimų spaudimo situacijų klausimus;

(65)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (27) 22 ir 23 punktais, Fondas turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reglamentavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Fondo poveikis vietoje. Norint įvertinti naudojant Fondą pasiektus rezultatus, reikėtų nustatyti su kiekvienu Fondo konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius;

(66)

pasitelkdamos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti Fondo veiklos įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 ir šio reglamento nuostatas. Nuo 2023 m. valstybės narės turėtų teikti Komisijai paskutinių ataskaitinių metų metines veiklos rezultatų ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikta informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant valstybių narių programas. Valstybės narės Komisijai taip pat turėtų teikti tų ataskaitų santraukas. Komisija tas santraukas turėtų išversti į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir viešai jas paskelbti savo interneto svetainėje kartu su nuorodomis į valstybių narių interneto svetaines, nurodytas Reglamente (ES) 2021/1060;

(67)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (28), ir į įsipareigojimą siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % visų daugiametės finansinės programos išlaidų sudarytų išlaidos klimato srities tikslų integravimui, o pastangas siekiant užmojo, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5 % biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa. Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (29) 17 straipsnyje;

(68)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 (30) ir bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas aktas turėtų būti toliau taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Fondo lėšomis remiamoms programoms ir projektams. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 514/2014 įgyvendinimo laikotarpis sutampa su programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų projektų įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti nustatytos nuostatos dėl projektų vykdymo etapais. Kiekvienas atskiras projekto etapas turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, kuriuo projektui teikiamas finansavimas, taisyklių;

(69)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl veiksmų, kurie atitinka reikalavimus paramai gauti pagal III priedą, sąrašo, dėl veiksmų, kurie atitinka didesnių bendro finansavimo normų reikalavimus pagal IV priedą, sąrašo, dėl veiklos paramos pagal VII priedą ir dėl tolesnio stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(70)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma susijusios su informacijos teikimu Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su išsamiomis informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į grynai techninį jų pobūdį. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su sprendimų suteikti šiame reglamente numatytą pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju priėmimu, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tokios pagalbos pobūdžiu ir paskirtimi, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(71)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(72)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(73)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(74)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos Sąjungai finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti įmanoma ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje nustatyti, kad patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais įgyvendinti pagal šį reglamentą taikant tiesioginį valdymą remiamais veiksmais, yra tinkamos Sąjungai finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą;

(75)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (32) taikymo trukme;

(76)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,