1.   Kultūros vertybes saugojimo tikslais importuojančios valstybės narės sukuria saugyklas šioms vertybėms saugoti. Tos saugyklos įrengiamos specialiai kultūros vertybėms saugoti ir jų saugumui bei geros būklės palaikymui užtikrinti. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 243 straipsnyje nurodytos laisvosios zonos negali būti nustatytos kaip saugyklos.

2.   Kai valstybė narė kuria saugyklą, ji paskiria viešojo sektoriaus subjektą tai saugyklai valdyti arba jos veiklai prižiūrėti ir paskelbia to subjekto kontaktinius duomenis ICG sistemoje. Komisija šią informaciją skelbia internete.

3.   Viešojo sektoriaus subjektais saugyklai valdyti ar jos veiklai prižiūrėti valstybės narės gali skirti tik valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijas ar viešosios teisės reglamentuojamus subjektus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (9) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

4.   Archeologijai, priešistorei, istorijai, literatūrai, menui arba mokslui reikšmingos kultūros vertybės, priklausančios Reglamento (ES) 2019/880 priedo B ir C dalyse išvardytoms kategorijoms, gali būti laikinai patalpinamos į saugyklą Sąjungos muitų teritorijoje, siekiant išvengti tų vertybių sunaikinimo arba praradimo dėl ginkluoto konflikto, stichinės nelaimės ar kitos nepaprastosios padėties, darančios poveikį atitinkamai trečiajai šaliai.

5.   Siekiant importuoti kultūros vertybes Reglamento (ES) 2019/880 3 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytais tikslais, būtinas išankstinis oficialaus prašymo dėl saugojimo patvirtinimas; šį prašymą kultūros vertybes valdančios arba turinčios trečiosios šalies viešojo sektoriaus subjektas teikia Sąjungos viešajam subjektui, paskirtam valdyti arba prižiūrėti saugyklą, į kurią tos kultūros vertybės turi būti patalpintos.

6.   Jeigu šalys nėra konkrečiai suderinusios kitaip, saugykloje laikomų kultūros vertybių saugojimo ir priežiūros išlaidas dengia valstybė narė, kurioje yra ta saugykla.

7.   Muitinės procedūra, kuri gali būti įforminama saugykloje saugomoms kultūros vertybėms, reglamentuojama šiomis nuostatomis:

8.   Kultūros vertybės gali būti laikinai išvežtos iš saugyklos patalpų eksponuoti viešai, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

1.   Laikinasis kultūros vertybių įvežimas be importo leidimo arba importuotojo patvirtinimo pagal Reglamento (ES) 2019/880 3 straipsnio 4 dalies c punktą leidžiamas šiais tikslais:

2.   1 dalies tikslais susijusi įstaiga arba institucija suteikia visas garantijas, kurios laikomis būtinomis, kad kultūros vertybė trečiajai šaliai būtų grąžinta tokios pačios būklės ir kad ji galėtų būti aprašyta ar pažymėta taip, kad laikinojo įvežimo momentu nekiltų abejonių, jog importuojama vertybė yra ta, kuri bus reeksportuojama procedūrai pasibaigus.

3.   Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės privačioms arba pusiau privačioms įstaigoms arba institucijoms savo teritorijoje gali netaikyti reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2019/880 3 straipsnio 4 dalies c punktą, jei šios įstaigos ar institucijos pateikia būtinas garantijas, kad pasibaigus laikinojo įvežimo procedūrai kultūros vertybės trečiajai šaliai bus grąžintos geros būklės.

4.   Kad viešosioms įstaigoms bei institucijoms ir leidimą gavusioms privačioms ar pusiau privačioms įstaigoms arba institucijoms būtų galima taikyti 1 dalyje nustatytą išimtį, jos turi užsiregistruoti ICG sistemoje. Ši informacija per ICG sistemą pateikiama Sąjungos muitinėms.

1.   Kad būtų galima taikyti Reglamento (ES) 2019/880 3 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį, komercinės menų mugės, kuriose bus pateiktos vertybės, turi atitikti visas toliau išvardytas sąlygas:

2.   Kad būtų galima taikyti Reglamento (ES) 2019/880 3 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį, kultūros vertybė turi būti aprašyta arba pažymėta taip, kad laikinojo įvežimo momentu negalėtų kilti jokių abejonių, kad importuojama prekė yra ta pati, kuri pasibaigus laikinojo įvežimo procedūrai bus reeksportuojama arba kuriai bus įforminama kita Reglamento (ES) 2019/880 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta muitinės procedūra.

3.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 251 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, laikinojo įvežimo procedūros taikymo kultūros vertybėms terminą nustato muitinė, atsižvelgdama į laiką, kuris būtinas eksponavimo tikslais ir, jeigu pasibaigus komercinei menų mugei vertybės turi likti Sąjungos muitų teritorijoje, importo licencijai išduoti.

4.   Pagal Reglamento (ES) 2019/880 4 straipsnio 1 dalį prašymas išduoti importo licenciją teikiamas valstybės narės, į kurią kultūros vertybė buvo importuota pirmą kartą ir kurioje jai buvo įforminta laikinojo įvežimo procedūra, kompetentingai viešajai institucijai.

1.   Importo licencijos galiojimas baigiasi bet kuriuo iš šių atvejų:

2.   Kiekvienai kultūros vertybei išduodama atskira importo licencija.

Tačiau jeigu siuntą sudaro kelios kultūros vertybės, kompetentinga viešoji institucija gali nustatyti, ar viena importo licencija turi apimti vieną ar kelias toje siuntoje esančias kultūros vertybes.

3.   Prieš išduodama importo licenciją kompetentinga viešoji institucija gali pareikalauti, kad jai būtų sudaryta galimybė atlikti importuojamų kultūros vertybių fizinį patikrinimą muitinės įstaigoje arba kitose jos jurisdikcijai priklausančiose patalpose, kuriose tos vertybės laikinai saugomos. Kompetentingos viešosios institucijos nuožiūra ir jei laikoma būtina, fizinis patikrinimas gali būti atliekamas nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo ryšiu.

4.   Visas su prašymu išduoti importo licenciją susijusias išlaidas dengia prašymą pateikęs asmuo.

5.   Kompetentinga viešoji institucija gali panaikinti savo išduotą importo licenciją, jeigu nebevykdomos sąlygos, kuriomis ji buvo išduota. Administracinis sprendimas, kuriuo panaikinama importo licencija, kartu su motyvų pareiškimu ir informacija dėl skundų procedūros per ICG sistemą perduodami importo licencijos turėtojui. Panaikinus importo licenciją ICG sistemoje atsiranda įspėjimas, kuriuo apie panaikinimą informuojamos kitų valstybių narių muitinės ir kompetentingos viešosios institucijos.

6.   Importo licencijų naudojimas neturi poveikio pareigoms, susijusioms su muitinės importo formalumais ar susijusiais dokumentais.

1.   Kultūros vertybės, kurios importo licencija buvo išduota prieš jos eksportą ar reeksportą iš Sąjungos, turėtojas tą licenciją gali nurodyti bet kuriame naujame importo prašyme.

2.   Prašymą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad ta kultūros vertybė buvo eksportuota arba reeksportuota iš Sąjungos muitų teritorijos, ir kad kultūros vertybė, kuriai prašoma išduoti importo licenciją, yra tokia pati, kaip ta, kuriai licencija buvo išduota anksčiau. Kompetentinga viešoji institucija patikrina, ar šios sąlygos yra įvykdytos, ir, remdamasi ankstesnės licencijos duomenimis, išduoda naują importo licenciją, nebent naujos informacijos pagrindu jai kiltų pagrįstų abejonių dėl teisėto kultūros vertybės eksporto iš suinteresuotosios šalies.

1.   Prašymą pateikęs asmuo kompetentingai viešajai institucijai pateikia įrodymą, kad atitinkama kultūros vertybė iš suinteresuotosios šalies buvo eksportuota laikantis tos šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, arba įrodymą, kad tos kultūros vertybės išvežimo iš tos šalies teritorijos metu tokių įstatymų ir kitų teisės aktų nebuvo. Visų pirma:

2.   1 dalies d punkte išvardytus dokumentus ir kitus informacijos įrašus kompetentinga viešoji institucija vertina savo nuožiūra, kiekvienu atveju atsižvelgdama į aplinkybes ir į numanomą neteisėtos prekybos riziką.

3.   Kompetentinga viešoji institucija gali paprašyti, kad prašymą pateikęs asmuo įkeltų 1 dalies b ir d punktuose nurodytų dokumentų oficialius vertimus į susijusios valstybės narės oficialiąją kalbą.

1.   Kompetentinga viešoji institucija pagal Reglamento (ES) 2019/880 4 straipsnio 6 dalį gali pateikti keletą prašymų pateikti papildomos informacijos per toje nuostatoje nustatytą 21 dienos terminą.

2.   Prašymą pateikęs asmuo prašomą papildomą informaciją pateikia per 40 dienų, o šios informacijos nepateikus prašymas atmetamas. Kai prašymą pateikęs asmuo pateikia prašomą informaciją, kompetentinga viešoji institucija per 90 dienų ją išnagrinėja ir priima sprendimą. Jeigu kompetentinga viešoji institucija pateikė kelis prašymus pateikti papildomos informacijos, 90 dienų laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kurią prašymą pateikęs asmuo informaciją pateikė paskutinį kartą.

3.   Jeigu importo licencijos prašymas pateiktas kitoje nei prašymą pateikusio asmens įsisteigimo valstybėje narėje, per ICG sistemą apie tai pranešama prašymą pateikusio asmens įsisteigimo valstybės narės kompetentingai viešajai institucijai.

4.   Jeigu kompetentinga viešoji institucija, kuri gauna pranešimą, turi informacijos, kurią ji laiko svarbia prašymo tvarkymo tikslu, tokią informaciją per ICG sistemą ji perduoda kompetentingai viešajai institucijai, kuriai buvo pateiktas importo licencijos prašymas.

5.   Jeigu prašymas pateiktas institucijai, kuri nėra kompetentinga išduoti importo licenciją pagal Reglamento (ES) 2019/880 4 straipsnio 1 dalį, prašymą gavusi institucija nedelsdama perduoda tą prašymą tinkamai kompetentingai viešajai institucijai.

1.   Vykdydama muitinį tikrinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46–49 straipsnius, muitinės įstaiga, kuriai pateikta kultūros vertybių importo deklaracija, užtikrina, kad pateiktos vertybės atitiktų aprašytąsias importo licencijoje ir kad muitinės deklaracijoje būtų pateikta nuoroda į tą licenciją.

2.   Jeigu kultūros vertybėms įforminta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 240 straipsnyje nurodyta muitinio sandėliavimo procedūra, muitinės deklaracijoje nurodomas jų tarifinio klasifikavimo kodas pagal TARIC.

3.   Jeigu kultūros vertybėms įforminta laisvosios zonos procedūra, 1 dalyje nurodytą tikrinimą atlieka kompetentinga muitinės įstaiga, kuriai pateikta importo licencija pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 245 straipsnio 1 dalį. Pateikdamas vertybes muitinei, prekių turėtojas nurodo jų tarifinio klasifikavimo kodą pagal TARIC.

1.   Importuotojo patvirtinimai parengiami viena iš oficialiųjų valstybės narės, į kurią kultūros vertybė turi būti importuojama, kalbų naudojantis ICG sistemoje tuo tikslu pateikta forma ir pateikiami muitinei.

2.   Dėl kiekvienos importuojamos kultūros vertybės parengiamas atskiras importuotojo patvirtinimas, išskyrus Reglamento (ES) 2019/880 priedo C dalies e punkte nurodytos kategorijos monetas. Vadovaujantis šio reglamento I priede nustatytomis specifikacijomis, į tą patį importuotojo patvirtinimą gali būti įtraukta daugiau kaip viena to paties nominalo, sudėtinės medžiagos ir kilmės moneta.

3.   Importuotojo patvirtinimas parengiamas ir pateikiamas dėl kiekvieno vėlesnio tos pačios kultūros vertybės reimporto, išskyrus atvejus, kai taikoma Reglamento (ES) 2019/880 3 straipsnio 4 dalies a, b arba c punkte nustatyta išimtis.

1.   Importuotojo patvirtinime pateikiama pasirašyta deklaracija, kuria importuotojas prisiima atsakomybę ir kurioje aiškiai nurodo atlikęs visus išsamaus patikrinimo veiksmus, kad užtikrintų, jog kultūros vertybė, kurią jis ketina importuoti, buvo teisėtai eksportuota iš suinteresuotosios šalies.

2.   Su importuotojo patvirtinimu pateikiama standartinė informacija, įskaitant spalvotas neutraliame fone pagal II priede nustatytas specifikacijas nufotografuoto objekto nuotraukas, kuria kultūros vertybė apibūdinama pakankamai išsamiai, kad muitinė galėtų ją identifikuoti.

3.   Jeigu pagal suinteresuotosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus reikalaujama gauti išankstinį leidimą kultūros vertybėms iš tos šalies teritorijos eksportuoti, importuotojas turi turėti atitinkamus suinteresuotosios šalies kompetentingos viešosios institucijos išduotus leidimus, kuriais patvirtinama, kad ta institucija leido eksportuoti atitinkamą kultūros vertybę. Paprašius tie dokumentai pateikiami muitinei.

4.   Prekių turėtojas gali turėti, be kita ko, šių rūšių dokumentus, kad paprašytas galėtų jais patvirtinti savo importuotojo patvirtinimą:

5.   4 dalyje išvardyti dokumentai ir kiti informacijos įrašai vertinami laisvai, kiekvienu atveju atsižvelgiant į aplinkybes ir į numanomą neteisėtos prekybos riziką.

6.   Muitinė gali paprašyti, kad prekių turėtojas įkeltų 3 ir 4 dalyse nurodytų dokumentų oficialius vertimus į susijusios valstybės narės oficialiąją kalbą.

1.   Vykdydama muitinį tikrinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46–49 straipsnius, muitinės įstaiga, kuriai pateikta kultūros vertybių importo deklaracija, užtikrina, kad deklaruotos vertybės atitiktų aprašytąsias importuotojo patvirtinime ir kad muitinės deklaracijoje būtų pateikta nuoroda į tą patvirtinimą.

2.   Jeigu kultūros vertybėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, muitinės deklaracijoje nurodomas jų tarifinio klasifikavimo kodas pagal TARIC.

3.   Jeigu kultūros vertybėms įforminta laisvosios zonos procedūra, 1 dalyje nurodytą tikrinimą atlieka muitinės įstaiga, kuriai pateiktas importuotojo patvirtinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 245 straipsnio 1 dalį. Pateikdamas vertybes muitinei, prekių turėtojas nurodo jų tarifinio klasifikavimo kodą pagal TARIC.

1.   Valstybės narės ir Komisija paskiria kontaktinius centrus ICG sistemai valdyti, vadovauti jos plėtrai, jos prioritetams nustatyti ir teisingam jos veikimui stebėti.

2.   Komisijos kontaktinis centras tvarko ir nuolat atnaujina visų kontaktinių centrų sąrašą ir sudaro sąlygas su juo susipažinti kitiems kontaktiniams centrams.

1.   Elektroniniai importo licencijos prašymai užpildomi remiantis I priede nustatytu duomenų žodynu, prekių turėtojas juos pasirašo elektroniniu parašu.

2.   Kompetentingos viešosios institucijos leidimus suteikiantis pareigūnas elektroniniu parašu pasirašo elektronines importo licencijas, jos patvirtinamos išduodančiosios kompetentingos institucijos pažangiuoju arba kvalifikuotu elektroniniu spaudu, tada pažangiuoju arba kvalifikuotu elektroniniu spaudu jos patvirtinamos ICG sistemoje.

3.   Kvalifikuota elektronine laiko žyma žymimi toliau nurodyti elektroninės importo licencijos išdavimo proceso etapai:

1.   Elektroniniai importuotojo patvirtinimai rengiami naudojantis ICG sistema, bent viena iš valstybės narės, kurioje prekėms pirmą kartą įforminta viena iš Reglamento (ES) 2019/880 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų muitinės procedūrų, oficialiųjų kalbų. Šie patvirtinimai parengiami remiantis I priede nustatytu duomenų žodynu.

2.   Prekių turėtojai elektroninius importuotojo patvirtinimus pasirašo elektroniniu parašu ir jie patvirtinami sistemos TRACES pažangiuoju arba kvalifikuotu elektroniniu spaudu.

1.   Kiekvienas prekių turėtojas turi prieigą prie savo ICG sistemoje laikomų importo licencijų, importuotojo patvirtinimų ir 4 straipsnyje nurodytų bendrų aprašymų.

2.   Muitinės ir kompetentingos viešosios institucijos turi prieigą prie importo licencijų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, importuotojo patvirtinimų ir 4 straipsnyje nurodytų bendrų aprašymų.

3.   Nedarant poveikio 14 straipsnio c punkte Komisijai suteiktai prieigos teisei, subjektams, kurie nedalyvauja duomenų, informacijos arba dokumentų tvarkymo, rengimo arba perdavimo ICG sistemoje veikloje, arba asmenims, kurie nedalyvauja atitinkamose importo operacijose, prieiga prie tokių duomenų, informacijos arba dokumentų nesuteikiama.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, prekių turėtojai per ICG sistemą gali suteikti prieigą prie savo importo licencijų, importuotojo patvirtinimų arba 4 straipsnyje nurodytų bendrų aprašymų paskesniam turėtojui.

1.   Komisija ir valstybės narės laikomos asmens duomenų, būtinų ICG sistemai sukurti, veikti ir prižiūrėti, tvarkymo valdytojomis.

2.   Komisijos atsakomybė:

3.   Valstybių narių ir kompetentingų viešųjų institucijų atsakomybė:

4.   Komisija ir valstybės narės ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo susitarimu nustato bendro duomenų valdymo tvarką.

1.   Komisija ir valstybės narės sudaro veiklos susitarimus, kuriais nustatomi praktiniai ICG sistemos prieinamumo ir veikimo bei veiklos tęstinumo reikalavimai.

2.   ICG sistema yra prieinama nuolat, išskyrus šiuos atvejus:

1.   ICG kontaktiniai asmenys tvarko internetinę viešą saugyklą, kurioje saugomi visų dokumentų, kuriuos galima parengti ICG sistemoje, įrašomieji elektroniniai šablonai.

2.   Jeigu ICG sistema arba viena iš jos funkcijų yra neprieinama ilgiau kaip aštuonias valandas, naudotojai gali naudotis 1 dalyje nurodytais įrašomaisiais elektroniniais šablonais.

3.   Valstybės narės nustato savo nacionalinę praktinę importuotojo patvirtinimų teikimo ir importo licencijų prašymų tvarkymo ICG sistemos neprieinamumo atveju tvarką.

4.   Kai ICG sistema arba neprieinama funkcija vėl tampa prieinama, veiklos vykdytojai tą pačią informaciją įregistruoja sistemoje, naudodamiesi pagal 2 dalį sukurtais dokumentais.

1.   Kurdamos ir prižiūrėdamos ICG sistemą bei naudodamosi šia sistema, valstybės narės ir Komisija nustato ir laikosi tinkamų saugomų priemonių veiksmingam, patikimam ir saugiam šios sistemos veikimui užtikrinti. Jos taip pat užtikrina, kad būtų taikomos duomenų šaltinio tikrinimo ir duomenų apsaugos nuo neteisėtos prieigos, praradimo, pakeitimo ar sunaikinimo pavojaus priemonės.

2.   Kiekvienas duomenų įvedimo, pakeitimo ir ištrynimo atvejis, taip pat informacija apie tokio duomenų apdorojimo priežastį ir tikslų laiką bei tokią operaciją atlikusį asmenį yra registruojami.

3.   Valstybės narės informuoja viena kitą, Komisiją ir, kai būtina, atitinkamą veiklos vykdytoją, apie visus faktinius ar įtariamus ICG sistemos saugumo pažeidimus.