(1)

perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą (2). Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2)

pripažindama tą iššūkį, 2019 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos žaliąjį kursą (3). Tas žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje nuo 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad investuotojams būtų duodami aiškūs signalai dėl jų investicijų, siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir pritraukti tvarų finansavimą;

(3)

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (4) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. 2018 m. gegužės mėn. paskelbtas vėlesnių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas (5) parodė, kad reikia paaiškinti, jog valdymo įmonės, vykdydamos savo pareigas investuotojams, turėtų atsižvelgti į tvarumo veiksnius. Todėl valdymo įmonės turėtų nuolat vertinti ne tik visą atitinkamą finansinę riziką, bet ir visą atitinkamą tvarumo riziką, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 (6) ir kuri, jei kiltų, galėtų padaryti realų ar galimą reikšmingą neigiamą poveikį investicijų vertei. Komisijos direktyvoje 2010/43/ES (7) nėra aiškios nuorodos į tvarumo riziką. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad vidaus procedūros ir organizacinė tvarka būtų tinkamai įgyvendinamos ir jų būtų laikomasi, būtina paaiškinti, kad valdymo įmonių procesai, sistemos ir vidaus kontrolės priemonės atspindi tvarumo riziką ir kad tai rizikai analizuoti būtini techniniai pajėgumai ir žinios;

(4)

siekiant išvengti nevienodų sąlygų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms, kurios nėra paskyrusios valdymo įmonės, taip pat siekiant išvengti susijusio vidaus rinkos veikimo susiskaidymo, nenuoseklumo ir nenuspėjamumo, su tvarumo rizikos integravimu susijusios taisyklės turėtų būti taikomos ir investicinėms bendrovėms, atsižvelgiant į proporcingumo principą;

(5)

siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos standartą, valdymo įmonės, nustatydamos interesų konfliktų, kurie gali pakenkti KIPVPS interesams, tipus, turėtų įtraukti interesų konfliktus, kurių gali kilti dėl tvarumo rizikos integravimo į jų procesus, sistemas ir vidaus kontrolės priemones. Tie konfliktai gali būti konfliktai, kylantys dėl atitinkamų darbuotojų atlygio ar asmeninių sandorių, interesų konfliktai, dėl kurių gali atsirasti ekologinis manipuliavimas investavimo strategijomis, jų netinkamas pardavimas ar klaidingas faktų pateikimas, taip pat skirtingų KIPVPS, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė, interesų konfliktai;

(6)

Pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 valdymo įmonės arba investicinės bendrovės, kurios privalo atsižvelgti arba savanoriškai atsižvelgia į investavimo sprendimų pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, privalo atskleisti, kaip į tą pagrindinį neigiamą poveikį atsižvelgiama jų išsamaus patikrinimo politikoje. Siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2019/2088 ir Direktyvos 2010/43/ES nuoseklumą, tas įpareigojimas turėtų būti atspindėtas Direktyvoje 2010/43/ES;

(7)

todėl Direktyva 2010/43/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,