1.   Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo planas (toliau – planas).

2.   Šis reglamentas taikomas šiems ištekliams:

3.   Šis reglamentas taip pat taikomas ištekliams, kurie sužvejojami kaip priegauda vakarų Viduržemio jūroje žvejojant 2 dalyje išvardytus išteklius. Jis taikomas ir bet kuriems kitiems demersiniams ištekliams, kurie sužvejojami vakarų Viduržemio jūroje ir apie kuriuos neturima pakankamai duomenų.

4.   Šis reglamentas taikomas 2 ir 3 dalyse nurodytų demersinių išteklių verslinei žvejybai, jeigu ji vykdoma Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais Sąjungai nepriklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse.

5.   Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatomos Sąjungai priklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse taikomo įpareigojimo iškrauti sužvejotą visų rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį, išteklių laimikį, sugautą vykdant demersinę žvejybą, įgyvendinimo nuostatos.

6.   Šiame reglamente numatomos 13 straipsnyje nurodytos techninės priemonės, taikytinos bet kuriems ištekliams vakarų Viduržemio jūros vandenyse.

1.   Planas grindžiamas žvejybos pastangų sistema ir juo siekiama padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų BŽP tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, taip pat užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY.

2.   Planas turi padėti užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, kiek įmanoma, vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, ir padėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai pagal Sąjungos teisę ir šis reglamentas, išteklių laimikį.

3.   Planu turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žvejybos valdymo metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę.

4.   Planu visų pirma siekiama:

5.   Plane nustatytų priemonių imamasi remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

1.   2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus atitinkantis tikslinis atitinkamų išteklių mirtingumas dėl žvejybos turi būti palaipsniui pakopomis pasiektas iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d., ir po to išlaikomas FMSY intervalų ribose.

2.   Pagal šį planą prašoma (visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos) nustatyti FMSY intervalus.

3.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį, nustatydama didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, Taryba nustato tas žvejybos pastangas kiekvienos žvejybos pastangų grupės atveju, atitinkančias tuo metu turimą labiausiai pažeidžiamų išteklių FMSY intervalą.

4.   Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, kurios atitinka žemesnius lygius nei FMSY intervalų vertės.

5.   Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tuo metu turimą labiausiai pažeidžiamų išteklių FMSY intervalą viršijančios didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos su sąlyga, kad visų atitinkamų išteklių dydžiai viršija BPA:

6.   Tais atvejais, kai dėl to, kad nėra pakankamos mokslinės informacijos, negalima nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išteklių FMSY intervalų, tie ištekliai valdomi vadovaujantis 12 straipsniu, kol bus gauti FMSY intervalai pagal šio straipsnio 2 dalį.

1.   Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kurio nors atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia BPA, imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies, nustatomos tokio lygio didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažinamą laikantis labiausiai pažeidžiamiems ištekliams nustatyto FMSY intervalo, atsižvelgiant į biomasės sumažėjimą.

2.   Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kurio nors atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia BLIM, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies, tokios taisomosios priemonės gali apimti tikslinės atitinkamo ištekliaus žvejybos sustabdymą ir atitinkamą didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų sumažinimą.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

4.   Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kuri susidaro, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už 5 straipsnyje nurodytus dydžius, pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.

1.   Žvejybos pastangų sistema taikoma visiems I priede apibrėžtuose rajonuose tralais žvejojantiems laivams, išteklių grupėms ir ilgio kategorijoms.

2.   Kiekvienais metais, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis ir laikydamasi 4 straipsnio, Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir valstybei narei.

3.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies ir nepaisant šio straipsnio 2 dalies, pirmaisiais penkeriais plano įgyvendinimo metais:

4.   Kiekviena valstybė narė 3 dalyje nurodytą bazinį dydį kiekvienos žvejybos pastangų grupės arba GP atveju apskaičiuoja kaip vidutinį žvejybos pastangų dydį, išreikštą žvejybos dienų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiumi, atsižvelgdama tik į tuo laikotarpiu veiklą vykdžiusius laivus.

5.   Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad kitais nei tralai žvejybos įrankiais sužvejojamas didelis tam tikro ištekliaus laimikis, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis gali būti nustatytos to konkretaus) įrankio didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos.

1.   Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro reikšmingą poveikį tam tikro 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali nustatyti nediskriminacinius apribojimus žvejams mėgėjams.

2.   Nustatydama 1 dalyje nurodytus apribojimus, Taryba remiasi skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Taikomi kriterijai gali apimti visų pirma mėgėjų žvejybos poveikį aplinkai, tos veiklos svarbą visuomenės požiūriu ir jos indėlį į pakrančių rajonų ekonomiką.

3.   Kai tikslinga, valstybės narės imasi būtinų ir proporcingų priemonių, skirtų stebėsenai ir duomenų rinkimui, siekiant atlikti patikimą faktinių laimikio vykdant mėgėjų žvejybą lygių įvertinimą.

1.   Valstybės narės didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valdo laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsniuose nustatytų sąlygų.

2.   Kiekviena valstybė narė pasirenka metodą, pagal kurį didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas paskirsto su jos vėliava plaukiojantiems atskiriems laivams arba laivų grupėms, taikydama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus kriterijus.

3.   Valstybė narė gali iš dalies pakeisti savo žvejybos pastangų paskirstymą, perkeldama žvejybos dienas to paties geografinio rajono žvejybos pastangų grupėse, su sąlyga, kad ji taiko perskaičiavimo koeficientą, grindžiamą patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Informacija apie žvejybos dienas, kuriomis pasikeista, ir perskaičiavimo koeficientą iš karto ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikiama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4.   Jei valstybė narė leidžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti tralais, ji užtikrina, kad tokia žvejyba būtų vykdoma ne ilgiau kaip 15 valandų per žvejybos dieną ir ne daugiau kaip penkias žvejybos dienas per savaitę ar lygiaverčiu intensyvumu.

Valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – iki 18 valandų per žvejybos dieną, – kad būtų atsižvelgta į tranzito tarp uosto ir žvejybos vietos laiką. Apie tokią nukrypti leidžiančią nuostatą nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

5.   Nepaisant 3 dalies, kai laivas vieną žvejybos dieną žvejoja dviejų skirtingų išteklių grupių individus, iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, suteiktų tam laivui kiekvienos išteklių grupės atžvilgiu, atimama pusė žvejybos dienos.

6.   Kiekviena valstybė narė su jos vėliava plaukiojantiems ir atitinkamus išteklius žvejojantiems laivams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda leidimus žvejoti I priede nurodytuose rajonuose.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos pajėgumas (išreikštas GT ir kW), atitinkantis nurodytąjį pagal 6 dalį išduotuose žvejybos leidimuose, plano taikymo laikotarpiu nebūtų didinamas.

8.   Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, kuriems pagal 6 dalį išduoti žvejybos leidimai, sąrašą ir pateikia jį Komisijai bei kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės savo sąrašus pirmą kartą pateikia per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir paskui ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d.

9.   Valstybės narės stebi savo žvejybos pastangų sistemą ir užtikrina, kad 7 straipsnyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos neviršytų nustatytų limitų.

10.   Laikydamosi gero valdymo principų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnyje, valstybės narės gali skatinti dalyvaujamojo valdymo sistemas vietos lygmeniu, kad būtų pasiekti šio plano tikslai.

1.   Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 (13) 146c, 146d ir 146e straipsnius.

2.   Žvejybos pastangų suvestiniai duomenys skirstomi pagal mėnesius ir apima II priede nustatytą informaciją. Suvestiniai duomenys pateikiami XML schemos apibrėžties formatu pagal UN/CEFACT standartą P1000–12.

3.   1 dalyje nurodytus žvejybos pastangų duomenis valstybės narės perduoda Komisijai anksčiau nei kiekvieno mėnesio 15 d.

1.   Be to, kas numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnyje, vakarų Viduržemio jūroje kiekvienais metais tris mėnesius ir, kai tikslinga, iš eilės, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, draudžiama naudoti tralus šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, išskyrus rajonus, kuriuose gylis didesnis nei 100 metrų izobatos. Tuos tris metų mėnesius, kuriais draudžiama žvejoti, nustato kiekviena valstybė narė ir draudimas taikomas pačiu tinkamiausiu laikotarpiu, nustatytu remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Apie tą laikotarpį nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies ir su sąlyga, kad tai pateisinama dėl tam tikrų geografinių suvaržymų, pavyzdžiui, riboto kontinentinio šelfo dydžio ar didelių atstumų iki žvejybos vietų, valstybės narės gali, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatyti kitus žvejybos draudimo rajonus su sąlyga, kad bent 20 % sumažinamas europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikis kiekviename geografiniame parajonyje. Apie tokią nukrypti leidžiančią nuostatą nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

3.   Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 17 d. atitinkamos valstybės narės, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustato kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių santalkų, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir nerštaviečių.

4.   Kitus pagal 3 dalį nustatytus žvejybos draudimo rajonus vertina visų pirma ŽMTEK arba panaši Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga. Jeigu šis vertinimas parodo, kad žvejybos draudimo rajonai neatitinka jų tikslų, valstybės narės peržiūri tuos žvejybos draudimo rajonus, atsižvelgdamos į tas rekomendacijas.

5.   Jeigu draudimas žvejoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose žvejybos draudimo rajonuose daro poveikį kelių valstybių narių žvejybos laivams, Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnį ir šio reglamento 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi atitinkami žvejybos draudimo rajonai.

1.   Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti ištekliai valdomi remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

2.   1 straipsnio 3 dalyje nurodytų išteklių valdymo priemonės, visų pirma techninės išteklių išsaugojimo priemonės, pavyzdžiui, išvardytosios 13 straipsnyje, nustatomos atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas.

1.   Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šias technines išteklių išsaugojimo priemones:

2.   1 dalyje nurodytomis priemonėmis turi būti padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

1.   Šio reglamento 11–14 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį gali pateikti:

3.   Šio reglamento 11–14 straipsniais suteikiami įgaliojimai nedaro poveikio įgaliojimams, suteiktiems Komisijai pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, įskaitant pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013.

1.   Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad pasikeitė atitinkamų išteklių geografinis arealas, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas – atsižvelgiant į tą pokytį koreguojami 1 straipsnio 2 dalyje ir I priede nurodyti rajonai.

2.   Jei remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis Komisija mano, kad reikia iš dalies pakeisti atitinkamų išteklių sąrašą, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo.

1.   Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje pateikiami kiekybiniai rodikliai turi apimti metinius atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, dabartinį mirtingumą dėl žvejybos (F/FMSY), neršiančių žuvų biomasės metinius įverčius ir socioekonominius rodiklius. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, tie rodikliai gali būti papildyti kitais rodikliais.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. liepos 17 d. ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio atitinkamiems ištekliams ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjama, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   11–14 ir 16 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 16 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11–14 ir 16 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po spendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 11–14 ir 16 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.