(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Reglamentu (EB) Nr. 325/2012 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės oksalo rūgščiai.

(2)

Vadovaujantis 2015 m. gegužės 20 d. Bendrojo Teismo sprendimu (3), panaikintos priemonės Kinijos eksportuojančiam gamintojui „Yuanping Changyuan Chemicals Co. Ltd“ (toliau – „Yuanping“). Įgyvendinus tą sprendimą Komisija importuojamam „Yuanping“ pagamintam nagrinėjamajam produktui iš naujo nustatė antidempingo priemones, taikomas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. (4)

(3)

Galiojančios priemonės – importui iš nagrinėjamųjų šalių taikomas 14,6–52,2 % dydžio ad valorem muitas. Dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Kinijos bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomi 14,6–37,7 % dydžio muitai. Visos šalies mastu taikomas 52,2 % dydžio dempingo muitas. Indijos bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomi 22,8–31,5 % dydžio muitai. Visos šalies mastu taikomas 43,6 % dydžio muitas.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (5) Komisija gavo prašymą inicijuoti nagrinėjamosioms šalims taikomų galiojančių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visos oksalo rūgšties Sąjungoje, vardu 2017 m. sausio 18 d. pateikė „Oxaquim S.A.“ (toliau – pareiškėjas).

(6)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(7)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2017 m. balandžio 12 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. balandžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, kitam žinomam Sąjungos gamintojui, žinomiems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir prekiautojams, žinomoms Sąjungos gamintojų ir naudotojų asociacijoms ir eksportuojančių šalių atstovams.

(10)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė jos išklausyti.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų Indijos ir KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indijos ir KLR atstovybių Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(13)

Trys eksportuojantys Indijos gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Todėl atranka nebuvo būtina ir Komisija nusiuntė klausimyną visoms trims bendrovėms. Tačiau tik dvi Indijos bendrovės pateikė klausimyno atsakymus.

(14)

Nė viena KLR bendrovė apie save nepranešė. 2017 m. gegužės 18 d. verbaline nota Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms, kad KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį savo išvadas dėl KLR eksportuojančių gamintojų ji ketina grįsti turimais faktais. Pastabų negauta.

(15)

Oksalo rūgštį nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino tik du Sąjungos gamintojai. Todėl Sąjungos gamintojų atranka nebuvo būtina. Nors klausimynai buvo išsiųsti abiem bendrovėms, klausimyno atsakymą pateikė tik pareiškėjas.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(17)

Užpildytas atrankos formas pateikė septynios bendrovės. Tik viena iš jų nurodė importavusi oksalo rūgštį iš nagrinėjamųjų šalių. Atsižvelgiant į šį nedidelį bendrovių skaičių atranka nebuvo būtina.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti.

(19)

Komisija klausimynus nusiuntė dviem žinomiems Sąjungos gamintojams, trims Indijos eksportuojantiems gamintojams, visiems žinomiems naudotojams ir septyniems nesusijusiems importuotojams, kurie užpildė atrankos formą.

(20)

Klausimyno atsakymus pateikė du Indijos eksportuojantys gamintojai, vienas Sąjungos gamintojas ir penki naudotojai.

(21)

Komisija atliko tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(22)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos ir KLR kilmės oksalo rūgštis, dihidrato (CUS numeris 0028635–1 ir CAS numeris 6153–56–6) arba bevandenės medžiagos formos (CUS numeris 0021238–4 ir CAS numeris 144–62–7), ištirpinta ar neištirpinta vandenyje (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2917 11 00 (TARIC kodas 2917110091).

(23)

Oksalo rūgštis naudojama įvairiems tikslams, pvz., kaip reduktorius ir cheminis baliklis farmacinėje sintezėje ir cheminių medžiagų gamyboje.

(24)

Atlikus pradinį tyrimą nustatyta, kad yra dvi oksalo rūgšties rūšys: nerafinuota oksalo rūgštis ir rafinuota oksalo rūgštis. Rafinuota oksalo rūgštis, gaminta KLR, bet ne Indijoje, gryninant nerafinuotą oksalo rūgštį, kad būtų pašalinta geležis, chloridai, metalo pėdsakai ir kitos priemaišos. Atsižvelgiant į tai, kad KLR nebendradarbiavo, atliekant šį peržiūros tyrimą daryta prielaida, kad KLR eksportuojantys gamintojai gamino ir eksportavo rafinuotą oksalo rūgštį kaip ir pradiniame tyrime.

(25)

Sąjungos pramonės gaminama ir Sąjungoje parduodama oksalo rūgštis, Indijos ir KLR vidaus rinkoje gaminama ir parduodama oksalo rūgštis ir į Sąjungą iš Indijos ir KLR importuojama oksalo rūgštis iš esmės pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir jos galutinio vartojimo paskirtis yra ta pati.

(26)

Todėl šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija visų pirma nagrinėjo, ar baigus galioti dabartinėms priemonėms Indijos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(28)

Per PTL oksalo rūgštis tebebuvo eksportuojama iš KLR ir Indijos į Sąjungą, bet mažesnėmis apimtimis nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (2010 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.). Remiantis Eurostato duomenimis, Kinijos ir Indijos oksalo rūgšties importas į Sąjungą sudarė maždaug 16 % rinkos dalies per PTL.

(29)

Indijoje yra keturi žinomi oksalo rūgšties gamintojai, iš kurių du pateikė klausimyno atsakymus. Remdamasi turima informacija (7) Komisija apskaičiavo, kad bendra Indijos gamyba sudarė apie 30 000 metrinių tonų. Remiantis Indijos Vyriausybės 2016–2017 m. duomenimis (8), apskaičiuotas bendras eksportas iš Indijos sudarė 9 000 metrinių tonų.

(30)

Remiantis Eurostato ir Indijos Vyriausybės duomenimis, per PTL importas iš Indijos į Sąjungą buvo nedidelis ir sudarė maždaug 800–900 tonų.

(31)

Dviejų bendradarbiaujančių Indijos gamintojų pardavimas Sąjungoje buvo labai nedidelis; jis sumažėjo nustačius priemones. Pagrindinis Indijos eksportuojantis gamintojas per PTL buvo bendrovė, kuri nutraukė bendradarbiavimą nepateikdama klausimyno atsakymų.

(32)

Importui iš Indijos taip pat taikomas 6,5 % BMT (9) muitas.

(33)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa dviejų bendradarbiaujančių Indijos bendrovių pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo per PTL eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(34)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis. Po to Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas buvo tipiškas.

(35)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį per PTL, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktinėmis pardavimo vidaus rinkoje kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(36)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

Dėl dviejų Indijos bendrovių, bendradarbiaujančių atliekant šį tyrimą, nustatyta, kad nė vienos iš jų pardavimas neatitiko minėtų kriterijų.

(37)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje per PTL, vidaus rinkos kaina, jei:

Dėl vienos bendradarbiaujančios Indijos bendrovės – „Radiant“, kuri vidaus rinkoje ir eksportui pardavė tik vienos rūšies produktą, normalioji vertė nustatyta remiantis šia metodika ir remtasi tik pelningu pardavimu, kuris sudarė [10–15] % pardavimo. Kitai bendradarbiaujančiai Indijos bendrovei šie kriterijai nebuvo taikomi.

(38)

Jei tam tikros rūšies panašaus produkto nebuvo parduoda arba jo buvo parduota nepakankamai įprastomis prekybos sąlygomis, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. Tokios rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per PTL pridėjus:

(39)

Kita Indijos bendrovė („Star Oxochem“) pardavė dviejų rūšių produktą: vienos rūšies produktą tik vidaus rinkoje, o kitos rūšies – beveik išskirtinai eksportui (tik keli pardavimo vidaus rinkoje sandoriai). Eksportuotos rūšies produkto pardavimas nebuvo pelningas. Normalioji vertė apskaičiuota prie vidutinių gamybos sąnaudų pridėjus vidutines svertines PBA išlaidas ir pelno procentinį dydį, pagrįstą vidaus rinkoje parduodamo produkto pardavimu vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pagal 38 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką.

(40)

Dėl gamybos sąnaudų nustatymo, pareiškėjas nurodė, kad natrio nitrito gamybos sąnaudos, atėmus pardavimo pajamas, turėtų būti priskirtos oksalo rūgšties gamybai. Pareiškėjo teigimu, natrio nitritas turėtų būti laikomas šalutiniu produktu, o ne visiškai atskira verslo linija. Komisija padarė išvadą, kad, remiantis tyrime surinktais įrodymais, natrio nitritas yra šalutinis produktas, nes jis yra antrinis produktas, gautas oksalo rūgšties gamybos procese. Tai nėra pirminis gaminamas produktas. Šalutinį produktą galima parduoti. Tokio produkto pardavimo pajamos turi būti išskaičiuojamos iš nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, kurios apima ir šalutinio produkto gamybos sąnaudas. Gamybos sąnaudos buvo atitinkamai pakeistos vienam Indijos gamintojui taip, kad natrio nitritas būtų laikomas šalutiniu produktu, o ne atskira verslo linija.

(41)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo pardavimo eksportui į Sąjungą kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą.

(42)

Komisija pirmiau nustatytą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(43)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginimui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo išlaidas, nuolaidas, kredito išlaidas, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo sumokėtus bankų mokesčius ir komisinius. Vidaus rinkos kainų koregavimų lygis sudarė 0–5 %. Eksporto kainos atveju, koregavimų lygis sudarė 10–25 %. Kiekvienam iš dviejų Indijos eksportuojančių gamintojų išsamūs padarytų koregavimų skaičiavimai pateikti konkrečiame atskleidimo dokumente.

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą abu bendradarbiaujantys gamintojai nurodė, kad jie pasinaudojo Indijos prekių eksporto iš Indijos schema (toliau – PEIS) (10). PEIS yra Indijos Vyriausybės schema, pagal kurią eksportuotojams suteikiama paskata – muitų kredito sertifikatas, kad būtų kompensuoti nuostoliai dėl muitų mokėjimo. Paskata išmokama kaip konkrečioms rinkoms skirtų konkrečių prekių FOB (franko laivo denio) vertės procentinė dalis (laisvai konvertuojama užsienio valiuta). Ši eksporto paskata nėra leistinas koregavimas kainų palyginimui. Ji nėra sąlyginio apmokestinimo muitu schema, kuriai galėtų būti taikomas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte nurodytas koregavimas, nes pagal 2 straipsnio 10 dalies b punktą galima koreguoti tik normaliąją vertę, o ne eksporto kainą. Be to, sertifikato vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į importo muitus, kurie būtų įtraukti į tolesnės gamybos grandies produktų eksportą, o, vietoje to, nustatoma kaip eksportuojamų prekių FOB vertės procentinė dalis. Be to, nepriklausomai nuo paskatos vertės skaičiavimo, sistema neveikia taip, kad importo rinkliavos, mokamos už medžiagas, kurios fiziškai įtrauktos į vidaus rinkoje parduodamą panašų produktą, grąžinamos arba nerenkamos tą produktą eksportavus į Sąjungą. Dėl visų minėtų priežasčių normaliosios vertės arba eksporto kainos koregavimo nebuvo galima priimti.

(45)

Vienas bendradarbiaujantis gamintojas nurodė, kad jis taip pat pasinaudojo centrinio pridėtinės vertės mokesčio schema (11). Pagal šią schemą galutinio produkto gamintojas arba apmokestinamos paslaugos teikėjas gali gauti kreditą už sumokėtus akcizus, taip pat už paslaugų mokestį, sumokėtą už bet kokias žaliavas, gautas gamykloje, arba už paslaugas, kurias gavo galutinio produkto gamintojas. Bendrovė neparodė, kad ši schema nėra vienodai taikoma vidaus rinkoje parduodamoms galutinėms prekėms. Todėl, panašiai kaip ir PEIS schemoje, šis atleidimas nuo akcizo nėra leistinas koregavimas kainų palyginimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą.

(46)

Todėl koregavimai pagal PEIS schemą ir centrinį pridėtinės vertės mokestį nebuvo atliekami.

(47)

Du bendradarbiaujantys gamintojai prašė taikyti koregavimą, susijusį su valiutos konvertavimu. Šie tvirtinimai buvo atmesti, nes valiutų keitimo kursai svyravo po kainos nustatymo ir todėl neturėjo įtakos kainų palyginimui.

(48)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Remiantis šia metodika dviem bendrovėms nustatyti individualūs dempingo skirtumai pateikiami lentelėje:

(49)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad per PTL Indijos eksportuojantys gamintojai toliau eksportavo oksalo rūgštį į Sąjungą dempingo kainomis.

(50)

Nustačius faktus dėl dempingo tęsimosi per PTL, Komisija taip pat analizavo, ar buvo tikimybė, kad importo dempingo kainomis apimtis padidėtų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Ji atsižvelgė į Indijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Indijos eksportuotojų veiklą kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(51)

Kadangi bendradarbiavo tik du Indijos eksportuojantys gamintojai, papildomi duomenys nustatyti pagal toliau išdėstytus turimus faktus.

(52)

Remiantis patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis, dviejų patikrintų Indijos gamintojų pajėgumų naudojimas buvo didesnis nei 75 %.

(53)

Apskaičiuota, kad bendri Indijos oksalo rūgšties gamintojų pajėgumai sudarė maždaug 40 000 metrinių tonų, o nepanaudoti pajėgumai – maždaug 10 000 metrinių tonų (12). Nepanaudotų pajėgumų apimtis prilygsta bendram Sąjungos suvartojimui.

(54)

Dviejų bendradarbiaujančių Indijos bendrovių pardavimo eksportui į kitas pasaulio šalis apimtis per PTL buvo didelė. Viena bendrovė didžiąją dalį savo produkcijos eksportavo, o kita didžiąją dalį savo produkcijos pardavė vidaus rinkoje.

(55)

Dėl bendro Indijos eksporto, Indijos Vyriausybės statistiniai duomenys (13) rodo, kad 2016–2017 m. svarbiausios eksporto paskirties šalys buvo Malaizija, Meksika, Pakistanas, Rusija ir Taivanas. Eksportas į šias penkias šalis sudarė 5 700 metrinių tonų. Remiantis Indijos Vyriausybės statistiniais duomenimis, vidutinė Indijos eksporto į Sąjungą kaina yra 7 % didesnė už vidutinę eksporto į kitas pasaulio šalis kainą. Indijos eksporto į Sąjungą kainos yra iš esmės aukštesnės už eksporto į kitas pasaulio šalis kainas, išskyrus eksportą į JAV ir Meksiką.

(56)

Nors Sąjunga yra santykinai maža oksalo rūgšties rinka, ji tebėra patraukli Indijos eksportuojantiems gamintojams. Iš tiesų, kaip nurodyta pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje, vidutinė Sąjungos kaina yra 7 % didesnė nei kaina kitose pasaulio šalyse. Patrauklumą dar labiau patvirtina tai, kad, nepaisant taikomų santykinai aukšto lygio antidempingo muitų, trys iš keturių Indijos eksportuojančių gamintojų toliau eksportuoja į Sąjungos rinką. Be to, Indijos bendrovė nekonfidencialiame klausimyno atsakyme išskirtinai nurodė, kad „ES rinka turi didelį potencialą ir yra patraukli dėl produkto kainos“.

(57)

Atsižvelgiant į Indijos nepanaudotus pajėgumus, įprastą Indijos gamintojų kainų lygį trečiųjų šalių rinkose ir Sąjungos rinkos kainų patrauklumą, labai tikėtina, kad, nenustačius priemonių, bent dalis Indijos nepanaudotų pajėgumų galėtų būti naudojami eksportui į Sąjungą skirtai oksalo rūgščiai gaminti arba kad, atsižvelgiant į aukštesnes kainas Sąjungos rinkoje, dalis eksporto į trečiųjų šalių rinkas būtų nukreipta į Sąjungą.

(58)

2017 m. spalio 23 d. pateiktame pranešime viena Indijos bendradarbiaujanti bendrovė teigė, kad dėl sumažėjusios KLR gamybos ji planuoja iki 2018 m. kovo mėn. naudoti visus pajėgumus. Ji nurodė, kad dėl KLR sumažėjusios gamybos gali būti daromas spaudimas Sąjungos rinkai. Tačiau, kaip nurodyta 3.3 skirsnyje, toks Kinijos gamybos sumažėjimas nėra nustatytas ir net jei toks sumažėjimas būtų, nenustatyta, kad jo poveikis pasaulio ir Sąjungos rinkoms būtų būtent toks.

(59)

Apibendrinant, manoma, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, kad Indijos bendrovės eksportuotų į Sąjungą didesnius kiekius nei šiuo metu ir tai darytų dempingo kainomis.

(60)

KLR yra svarbiausia pasaulyje oksalo rūgšties šalis gamintoja; apskaičiuota, kad jos gamyba sudaro [150 000–200 000] metrinių tonų (14). Bendras eksportas iš KLR sudaro apie [25 000–50 000] metrinių tonų. Atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos gamintojas, todėl išvados yra pagrįstos geriausiais turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(61)

2016 m. lapkričio 28 d., po Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo, bendrovei „Yuanping“ iš naujo nustatytos priemonės. Iki šio pakartotino nustatymo „Yuanping“ galėjo eksportuoti be antidempingo muitų.

(62)

Importui iš KLR taip pat taikomas 6,5 % BMT muitas.

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktus normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis šalies vidaus rinkoje arba apskaičiuotąja verte atitinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(64)

Pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad panašia šalimi ketinama pasirinkti Indiją. Pranešime apie inicijavimą taip pat nurodyta, kad Japonija yra kita galima panaši šalis. 2017 m. gegužės 18 d. pastaboje prie bylos Komisija nurodė, kad panašia šalimi bus pasirinkta Indija. Indija yra pagrindinė oksalo rūgštį į Sąjungą eksportuojanti šalis. Jos eksportas nagrinėjamas tame pačiame tyrime. Ji jau buvo pasirinkta panašia šalimi pradiniame antidempingo tyrime. Be to, du Indijos eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(65)

Pastabų šiuo klausimu nebuvo gauta.

(66)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Indija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktus.

(67)

Normaliajai vertei nustatyti buvo naudojama iš dviejų bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų gauta informacija. Šiuo tikslu taikoma metodika buvo išdėstyta 3.2.1 skirsnyje. Dviejų Indijos bendrovių vidutinė svertinė normalioji vertė naudota kaip KLR normalioji vertė.

(68)

Kaip ir pradiniame tyrime, normalioji vertė buvo koreguota, nes Kinijos bendrovės, be nerafinuotos oksalo rūgšties, taip pat gamino ir eksportavo į Sąjungą vadinamąją rafinuotą oksalo rūgštį, kuri Indijoje (panašioje šalyje) nebuvo gaminama. Atsižvelgiant į nebendradarbiavimą ir į tai, kad nebuvo nurodytos per PTL gaminto ir eksportuoto produkto rūšys, remiantis pradiniu tyrimu laikyta, kad dviejų Indijos bendradarbiaujančių bendrovių vidutinės svertinės normaliosios vertės koregavimas (padidinimas 12 %) buvo pagrįstas.

(69)

Kadangi Kinijos eksportuotojai nebendradarbiavo, Komisija nusprendė vadovautis turimais statistiniais duomenimis kaip geriausiais turimais faktais eksporto kainai nustatyti. Komisija nusprendė atlikti skaičiavimus naudojant COMEXT duomenų bazės (Eurostato) kainų informaciją.

(70)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginimui: Vidutinė PTL eksporto kaina gauta pagal Eurostato duomenų bazės duomenis. CIF kaina koreguota iki gamintojo kainų EXW sąlygomis remiantis faktinėmis transporto ir draudimo išlaidomis, nustatytomis remiantis patikrintais pradiniame tyrime bendradarbiaujančių Kinijos bendrovių pateiktais duomenimis ([15–20] % koregavimas). Pažymėtina, kad net jeigu būtų naudoti naujesni bendradarbiaujančių Indijos bendrovių duomenys, koreguoti atsižvelgiant į didesnį vežimo atstumą iš Kinijos uostų, koregavimo lygis būtų buvęs labai panašus (skirtumas sudarytų mažiau nei vieną procentinį punktą).

(71)

Komisija pirmiau nustatytą normaliąją vertę ir vidutinę Kinijos eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(72)

Tuo remiantis (pakoregavus pagal patikrintus bendradarbiaujančių Indijos bendrovių duomenis) nustatyta, kad per PTL vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 8,7 %. Komisija pastebėjo, kad, jeigu ji būtų pagrindusi savo išvadas dėl Kinijos eksporto duomenų bazės duomenimis, nustatytas dempingo skirtumas būtų buvęs dar didesnis.

(73)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad dempingas į Sąjungą tęsėsi, nes per PTL Kinijos eksportuojantys gamintojai toliau eksportavo oksalo rūgštį dempingo kainomis.

(74)

Nustačius faktus dėl dempingo tęsimosi per PTL, Komisija taip pat analizavo, ar buvo tikimybė, kad importo dempingo kainomis apimtis padidėtų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(75)

Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl ši analizė atlikta remiantis geriausiais turimais faktais, t. y. prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir viešai pateikta informacija.

(76)

Komisija įvertino Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuotojų veiklą kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(77)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateiktais statistiniais duomenimis, Kinijos gamintojų bendri metiniai pajėgumai sudaro maždaug [150 000–200 000] metrinių tonų. KLR oksalo rūgšties suvartojimas vidaus rinkoje sudaro maždaug [50 000–100 000], o eksportas – maždaug [25 000–50 000] metrinių tonų. Atitinkamai, darant prielaidą, kad Kinijos vidaus rinkos tiekėjai yra išimtinai tik Kinijos gamintojai, apskaičiuota, kad Kinijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudaro maždaug [30 000–40 000] metrinių tonų, o tai sudaro apie 20 % visų šių bendrovių turimų pajėgumų ir tris kartus viršija apskaičiuotą Sąjungos suvartojimą.

(78)

Nors Indijos bendrovė nurodė, kad tam tikra Kinijos gamyba nutraukta dėl aplinkos apsaugos priežasčių, 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškime pareiškėjas teigė, kad toks sumažėjimas įvyko prieš 2013 m. Nebuvo pateikta jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Todėl Komisija abu šiuos teiginius atmetė.

(79)

Siekdama išnagrinėti tikėtiną Kinijos eksportuojančių gamintojų elgesį netaikant priemonių, Komisija, remdamasi Kinijos eksporto duomenų bazės duomenimis, išnagrinėjo Kinijos pardavimo eksportui į kitas pasaulio šalis kainų lygį. 10 svarbiausių KLR eksporto rinkų (išskyrus Japoniją) eksporto kaina, pakoreguota pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, buvo gerokai mažesnė už normaliąją vertę, kuri taip pat nustatyta pagal gamintojų kainų EXW sąlygomis lygį, o tai rodo, kad trečiųjų šalių rinkose vykdomas dempingas. Vidutiniškai kaina kitose pasaulio šalyse (pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis) yra 30 % mažesnė už normaliąją vertę ir mažesnė už Kinijos eksporto į Sąjungą kainą.

(80)

Kaip nurodyta 3.2 skirsnyje, Sąjungos rinka yra laikoma maža, bet patrauklia dėl kainų. Be to, Kinijos eksportas ir toliau pateko į Sąjungos rinką, nepaisant galiojančių konvencinių ir antidempingo muitų.

(81)

Atsižvelgiant į KLR nepanaudotus pajėgumus, bendrą Kinijos gamintojų elgesį trečiųjų šalių rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą dėl kainų, tikėtina, kad, nenustačius priemonių, bent dalis KLR nepanaudotų pajėgumų galėtų būti naudojami eksportui į Sąjungą skirtai oksalo rūgščiai gaminti arba kad, atsižvelgiant į aukštesnes kainas Sąjungos rinkoje, dalis eksporto į trečiųjų šalių rinkas būtų nukreipta į Sąjungą.

(82)

Apibendrinant, Komisija manė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, kad Kinijos bendrovės eksportuotų į Sąjungą didesnius kiekius nei šiuo metu ir tai darytų dempingo kainomis.

(83)

Apibendrinant pažymėtina, kad dideli apskaičiuoti gamybos pajėgumai, dideli nepanaudoti pajėgumai kartu su kainų lygiais kitose eksporto rinkose bei Sąjungos rinkos patrauklumas rodo, kad panaikinus priemones eksportas į Sąjungą veikiausiai smarkiai išaugtų. Atsižvelgiant į abiem nagrinėjamosioms šalims nustatytą dempingo skirtumą per PTL, taip pat tikėtina, kad ateityje bus eksportuojama labai mažomis dempingo kainomis.

(84)

Šiuo pagrindu Komisija nustatė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dempingas iš Indijos ir KLR toliau tęstųsi.

(85)

Sąjungos pramonę vis dar sudaro tos pačios gamyklos kaip ir pradiniame tyrime. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamąjį produktą gamino du žinomi Sąjungos gamintojai: „Oxaquim S.A.“ (toliau – „Oxaquim“) ir „WeylChem Lamotte S.A.S.“ (toliau – „WeylChem“) (15). Vien „Oxaquim“ peržiūros laikotarpiu teko didžioji dalis bendros Sąjungos oksalo rūgšties gamybos (daugiau nei 50 % bendros Sąjungos gamybos). „WeylChem“ neprieštaravo dėl peržiūros tyrimo inicijavimo, bet nusprendė nebendradarbiauti. Šiuo metu Sąjungoje nėra kito nagrinėjamojo produkto gamintojo. Todėl manoma, kad du gamintojai („Oxaquim“ ir „WeylChem“) sudaro Sąjungos pramonę pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį. Šie gamintojai toliau vadinami Sąjungos pramone.

(86)

Bendra Sąjungos gamyba buvo nustatyta remiantis visa turima informacija, įskaitant prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją, duomenis, surinktus iki tyrimo inicijavimo ir po jo, ir iš bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gautą informaciją. Remiantis šia informacija galima patvirtinti, kad buvo vienas gamintojas, kuris nebendradarbiavo atliekant tyrimą, ir nustatyti tokio gamintojo gamybos apimtį. Tuo remiantis apskaičiuota, kad bendra Sąjungos gamyba per PTL sudarė 15 000–20 000 tonų (16).

(87)

Suvartojimas apskaičiuotas remiantis importo apimtimi ir bendra Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, įskaitant patikrintus „Oxaquim“ duomenis ir Eurostato duomenimis pagrįstus apskaičiuotus „WeylChem“ duomenis.

(88)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo nuo 11 544 tonų 2013 m. iki 10 482 tonų per PTL arba 9 %.

(90)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Indijos ir KLR apimtis sumažėjo nuo 2 633 tonų 2013 m. iki 1 658 tonų per PTL, t. y. 37 %, o rinkos dalis atitinkamai sumažėjo nuo 22,8 % iki 15,8 %, t. y. 7 procentiniais punktais.

(91)

Nors importo iš Indijos ir KLR apimtys ir rinkos dalis sumažėjo, nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai vis dėlto sugebėjo išlaikyti didelę rinkos dalį.

(92)

Vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos iš pradžių sumažėjo, nuo 745 EUR už toną 2013 m. iki 645 EUR už toną 2014 m., bet 2015 m. padidėjo iki 769 EUR už toną. 2016 m. kaina vėl sumažėjo, o per PTL pasiekė 718 EUR už toną lygį. Apskritai, nuo 2013 m. iki PTL ji sumažėjo 4 %.

(93)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo kainos Sąjungos rinkoje palygintos su importo iš nagrinėjamųjų šalių pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Atitinkamomis bendradarbiaujančio Sąjungos pramonės gamintojo pardavimo kainomis pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, t. y. buvo atimtos gabenimo Sąjungoje sąnaudos ir nuolaidos bei lengvatos.

(94)

Šios kainos buvo palygintos su Indijos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų taikytomis kainomis pakoregavus iki CIF kainos Sąjungos pasienyje lygio. Kadangi KLR nebendradarbiavo, kaina buvo grindžiama Eurostato duomenimis, nes jie rodo CIF kainų Sąjungos pasienyje lygį. Po to CIF kaina pakoreguota pridedant sąnaudas po importo, t. y. muitinio įforminimo, konvencinio muito ir antidempingo muito, tvarkymo ir krovos sąnaudas.

(95)

Pastebėta, kad bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo kainos nuo 2013 m. iki PTL sumažėjo 10 % (žr. 7 lentelę), o iš nagrinėjamųjų šalių importuotų prekių kainos sumažėjo ne taip drastiškai – iš KLR importuotų prekių kainos sumažėjo maždaug 3,6 %, iš Indijos – 6 %. Tačiau importuotų prekių ir Sąjungoje pagamintų prekių kainų skirtumas tebebuvo didelis ir dėl jo per PTL vyko reikšmingas priverstinis kainų mažinimas. Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais Sąjungos gamintojo apyvartos per PTL procentine dalimi, nustatytas svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas. KLR nustatytas 8 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas (17), o dviejų bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumas atitinkamai buvo 7,1 % ir 6,6 %.

(96)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(97)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atranka neatlikta.

(98)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius remdamasi informacija, kurią pareiškėjas pateikė prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, prekybos statistiniais duomenimis ir duomenimis, surinktais po peržiūros tyrimo inicijavimo. Komisija įvertino mikroekonominius rodiklius, susijusius vien tik su bendradarbiaujančiu Sąjungos gamintoju, „Oxaquim“, remdamasi klausimyno atsakymuose pateiktais patikrintais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai tinkamai atspindėjo Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(99)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(100)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys žalos analizei gauti daugiausia tik iš vieno šaltinio, su Sąjungos pramone susiję duomenys turėjo būti indeksuoti, siekiant apsaugoti konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(102)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba padidėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 24 %.

(104)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl investicijų gamybos apimtis padidėjo 8 %.

(105)

Kadangi gamybos apimtis padidėjo šiek tiek daugiau nei gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %.

(106)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis ir rinkos dalis

(107)

Sąjungos suvartojimui sumažėjus 9 %, kaip aprašyta 91 konstatuojamojoje dalyje, pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %. Nors pardavimo apimtis sumažėjo, Sąjungos pramonės rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Šis padidėjimas yra susijęs su importo iš Indijos ir KLR rinkos dalies sumažėjimu.

(108)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas, našumas ir darbo sąnaudos

(109)

Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 17 %, o tai atitiko gamybos apimties padidėjimą 24 % per tą patį laikotarpį.

(110)

Nuo 2013 m. iki PTL bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 11 %.

(111)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyti bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų ir Kinijos importo individualūs dempingo skirtumai buvo dideli (žr. 48 ir 72 konstatuojamąsias dalis).

(112)

Tačiau, nepaisant to, kad tebebuvo vykdomas dempingas iš Indijos ir KLR, žalos rodiklių analizė rodo, kad galiojančios priemonės darė teigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

(113)

Mikroekonominių rodiklių (pardavimo kainų ir gamybos sąnaudų, atsargų, pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos) analizė atlikta vienintelio bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo lygmeniu.

(114)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos ir vieneto sąnaudos

(115)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 10 %. Šis sumažėjimas tam tikru mastu atitiko gamybos sąnaudų sumažėjimą 20 % per PTL.

(116)

Tyrimas parodė, kad sąnaudos sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusios žaliavų kainos tuo laikotarpiu bei dėl gamybos proceso optimizavimo investavus į technologinius patobulinimus.

(117)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Atsargos

(118)

Dėl nagrinėjamojo produkto pobūdžio atsargos yra labai mažos. Kadangi nagrinėjamasis produktas greitai genda, gamintojai gamina tik skubiai siųsti skirtas prekes. Todėl šis rodiklis nėra labai reikšmingas siekiant apibūdinti Sąjungos pramonės būklę.

(119)

Komisija bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant nagrinėjamąjį produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo ir atspindėjo didesnį gamybos sąnaudų sumažėjimą palyginti su pardavimo kaina nagrinėjamąjį laikotarpiu, kaip paaiškinta 116 konstatuojamojoje dalyje.

(120)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, išskyrus sumažėjimą 2015 m. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas apskritai padidėjo 65 % ir tai atitiko pelningumo didėjimo tendenciją.

(121)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 147 %, išskyrus 2014 m. sumažėjimą 44 % (palyginti su 2013 m.). Investicijos visų pirma panaudotos pajėgumams bei eksportui padidinti siekiant išlaikyti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, bet jos taip pat prisidėjo prie technologinės pažangos, aukštesnės kokybės, geresnės išeigos ir mažesnio žaliavų sunaudojimo, taigi ir prie geresnio našumo ir geresnės aplinkos apsaugos.

(122)

Kaip ir kitų finansinių rodiklių atveju, panašaus produkto gamybos ir pardavimo investicijų grąža buvo teigiama ir atspindėjo pelningumo tendenciją.

(123)

Tyrime nustatyta, kad nuo 2011 m. nustačius priemones Sąjungos pramonė galėjo atsigauti nuo patirtos žalos.

(124)

Sąjungos pramonės žalos rodikliai kito teigiama linkme.

(125)

Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo (332 % nuo 2013 m. iki PTL). Tai yra esminis pagerėjimas, palyginti su mažu arba neigiamu pelningumo lygiu, nustatytu 2007–2011 m. (pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu). Dėl tokio pelno, kuris iš dalies susijęs su žaliavų kainų sumažėjimu, Sąjungos pramonė galėjo atlikti tam tikras investicijas, įskaitant atliekų kiekio ir poveikio aplinkai sumažinimą.

(126)

Nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %, gamybos apimtis padidėjo 24 %, gamybos pajėgumai – 8 %, o pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 6 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis per PTL, palyginti su 2013 m., padidėjo tik 3 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas eksportui taip pat padidėjo.

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 147 %, investicijų grąža – 333 %.

(128)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas padidėjo. Užimtumas, kaip ir gamybos apimtis, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo.

(129)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(130)

Kadangi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė, buvo įvertinta, ar yra tikimybė, kad žala pasikartos, jei būtų leista Indijai ir KLR nebetaikyti priemonių pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(131)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo Indijos ir KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir galimą Indijos ir Kinijos importo apimčių ir kainų raidos poveikį bei tokios raidos poveikį Sąjungos pramonės pardavimo apimčiai, kainoms ir pelningumui.

(132)

Dėl importo kainų lygio, atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, Sąjungos pramonės kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį tebebuvo nuolat priverstinai mažinamos. Be to, panaikinus galiojančias priemones ir darant prielaidą, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės kainos būtų toks pat kaip ir per PTL, dėl importo kainų Sąjungos pramonės kainos būtų priverstinai mažinamos 12–34,1 %. Todėl Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų pardavimo apimtį ir rinkos dalį Sąjungos rinkoje.

(133)

Dėl Indijos ir KLR gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų, atsižvelgta į 52, 53, 77 ir 78 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą analizę. Ši analizė parodė, kad KLR turi daug nepanaudotų pajėgumų, o Indijos nepanaudoti pajėgumai prilygsta visos Europos rinkos dydžiui arba jį viršija. Nėra tikėtina, kad Kinijos ir Indijos vidaus paklausos ir eksporto rinkos, išskyrus Sąjungos rinką, galėtų visiškai absorbuoti visus nepanaudotus pajėgumus.

(134)

Galiausiai, kaip nurodyta 54, 55, 56, 79 ir 80 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos oksalo rūgšties rinka yra patraukli ir, panaikinus galiojančias priemones, Indijos bei Kinijos gamintojams būtų paskata nukreipti eksportą iš kitų trečiųjų šalių į pelningesnę Sąjungos rinką.

(135)

Manoma, kad dėl galimai didelės produktų iš Indijos ir KLR importo dempingo kainomis apimties, jei priemonės nebūtų taikomos, Sąjungos pramonė vėl susilpnėtų ir kiltų grėsmė jos gyvybingumui ir išlikimui.

(136)

Kad įvertintų galimą tokio importo iš nagrinėjamųjų šalių mažomis kainomis poveikį Sąjungos pramonei, Komisija pirmiausia nustatė, kokią rinkos dalį Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų. Buvo spėjama, koks būtų poveikis, jei nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai vėl importuotų tokį patį kiekį kaip ir per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį, t. y. prieš nustatant priemones. Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, tokios nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina apimties pakako, kad Sąjungos pramonei būtų padaryta materialinė žala.

(137)

Atlikdama analizę Komisija laikė, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės kainos buvo tokios pačios kaip ir per PTL. Be to, Komisija darė prielaidą, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtys visų pirma turėtų pakeisti trečiųjų šalių rinkos dalį, po to – Sąjungos pramonės rinkos dalį. Laikantis šių prielaidų, 136 konstatuojamojoje dalyje minėta analizė parodė, kad panaikinus priemones ir Kinijos bei Indijos importui pasiekus pradinio tyrimo laikotarpio apimčių lygį, bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas veiktų nuostolingai ir Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(138)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad panaikinus priemones ir Kinijos bei Indijos importui pasiekus pradinio tyrimo laikotarpio lygį, bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas veiktų nuostolingai ir žala pasikartotų.

(139)

Tuo remiantis daroma išvada, kad labai tikėtina, jog netaikant priemonių eksportas iš KLR ir Indijos dempingo kainomis labai padidėtų ir tikėtina, kad žala pasikartotų.

(140)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar galiojančių priemonių tolesnis taikymas Indijai ir KLR neprieštarautų Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(141)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL Sąjungos pramonė atsigavo nuo žalos, kurią padarė importas dempingo kaina iš Indijos ir KLR. Tačiau jeigu Indijai ir KLR nustatytos priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad žala pasikartotų, nes Sąjungos pramonei darytų poveikį galimai didelės apimties importas dempingo kaina, kuris darytų didelį spaudimą kainoms. Dėl to tikėtina, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis gerokai pablogėtų dėl pirmiau išdėstytų priežasčių. Tačiau jei priemonės būtų toliau taikomos, būtų užtikrinta daugiau aiškumo rinkoje, o tai leistų Sąjungos pramonei išlaikyti teigiamas ekonomines tendencijas ir toliau investuoti bei įgyvendinti augimo planus.

(142)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(143)

Atliekant tyrimą nesusiję importuotojai nebendradarbiavo su Komisija.

(144)

Todėl nebuvo jokių požymių, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų reikšmingą neigiamą poveikį importuotojams, kuris nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(145)

Klausimynai buvo nusiųsti žinomiems naudotojams. Komisija gavo tik penkių nagrinėjamojo produkto naudotojų atsakymus, nors nagrinėjamasis produktas naudojamas daugelyje pramonės šakų. Du naudotojai pateikė išsamius klausimyno atsakymus; kiti du naudotojai pateikė tik užpildytas lenteles, o vienas naudotojas pateikė pastabų.

(146)

Nė vienas naudotojas neprieštaravo tolesniam priemonių taikymui, o keturi iš jų aiškiai nurodė, kad pritaria tolesniam galiojančių antidempingo taikymui.

(147)

Atsižvelgiant į tai, kad naudotojai Komisijai nepateikė jokių prieštaravimų, nepanašu, kad toliau taikant antidempingo priemones Sąjungos naudotojams būtų daromas neigiamas poveikis, viršijantis teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(148)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių nebetaikyti antidempingo priemonių importuojamai Indijos ir KLR kilmės oksalo rūgščiai.

(149)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias priemones Indijai ir KLR. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Komisija gavo pastabų tik iš Sąjungos pramonės. Šios pastabos išnagrinėtos ir į jas prireikus buvo deramai atsižvelgta.

(150)

Atsižvelgiant į aprašytas išvadas dėl dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (EB) Nr. 325/2012 importuojamai Indijos ir KLR kilmės oksalo rūgščiai nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(151)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (18). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(152)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (19), būtų tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(153)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,