(1)

2016 m. sausio 4 d. Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 90 proc. visų tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno Sąjungoje, vardu pateikė skundą. Skunde buvo pateikti dempingo ir grėsmės, kad dėl jo gali būti daroma materialinė žala, įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(2)

Gavusi šį skundą Europos Komisija (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 13 d. inicijavo antidempingo tyrimą pagal Tarybos reglamento (ES) 2009/1225 (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Po to Komisija taip pat inicijavo šiuos du tyrimus:

(4)

2016 m. balandžio 5 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti iš KLR importuojamą nagrinėjamąjį produktą. 2016 m. birželio 2 d. skundo pateikėjas atnaujino prašymą ir pateikė naujesnių finansinių duomenų, tačiau 2016 m. rugpjūčio 11 d. jį atsiėmė.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Ji skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms konkrečiai pranešė apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(6)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad atsižvelgdama į didelį Sąjungos gamintojų skaičių ji atrinks kai kuriuos gamintojus. Tada Komisija atrinko bendroves remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą. Ji pranešė šioms preliminariai atrinktoms bendrovėms ir skundo pateikėjui. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(9)

Vienas preliminariai atrinktas Sąjungos gamintojas pranešė Komisijai, kad jis negalės bendradarbiauti. Be to, tiek Italijos geležies ir plieno asociacija („Federacciai“), tiek „Eurofer“ pateikė pastabų, kad atrinktos bendrovės neatstovauja Pietų Europos. Siekdama užtikrinti geresnį geografinį pasiskirstymą Komisija pakeitė Sąjungos gamintoją, kuris nusprendė nebendradarbiauti, Sąjungos gamintoju iš Pietų Europos.

(10)

Taigi galutinai atrinktos bendrovės yra Sąjungos gamintojai penkiose skirtingose valstybėse narėse. Joms tenka daugiau kaip 45 proc. Sąjungos gamybos.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(12)

Prašomą informaciją pateikė keturi importuotojai. Todėl atranka buvo nereikalinga ir visiems importuotojams buvo nusiųsti klausimynai.

(13)

Tačiau, nors Komisija kreipėsi į juos, kad surinktų susijusią informaciją, nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė išsamių šiam tyrimui skirtų klausimyno atsakymų.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti KLR bendroves), Komisija paprašė KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkamos, trylika KLR eksportuojančių gamintojų grupių. Komisija pasiūlė atrinkti tris bendrovių grupes pagal didžiausią tipinę eksporto į Sąjungą apimtį, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Ji paragino visus žinomus susijusius eksportuojančius gamintojus ir KLR valdžios institucijas teikti pastabas dėl siūlomų atrinkti grupių.

(16)

Eksportuojantis gamintojas „Jiangsu Tiangong Tools Company Limited“ (toliau – „Tiangong Tools“) pareiškė, kad jis turėtų būti atrinktas, nes, priešingai nei atrinkti eksportuojantys gamintojai, jis gamina įrankinį plieną ir greitapjovį plieną. Jis tvirtino, kad jei jo produktas laikomas nagrinėjamuoju produktu, atrinktos bendrovės turėtų būti tipiškesnės ir jis turėtų būti joms priskirtas.

(17)

Šis prašymas buvo atmestas. „Tiangong Tools“ į Sąjungą eksportavo tik nedidelį konkrečios rūšies produkto kiekį. Todėl šį eksportuojantį gamintoją priskyrus prie atrinktų bendrovių jos nebūtų buvusios tipiškesnės. Komisija toliau nagrinėjo tipiškumo klausimą atsižvelgdama į gamybos apimtį.

(18)

Todėl Komisija nusprendė palikti pasiūlytas atrinkti tris eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinkti eksportuojantys gamintojai pagamina 57 proc. viso į Sąjungą iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto ir 58 proc. viso į Sąjungą iš bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų importuojamo nagrinėjamojo produkto.

(19)

Tik vienas eksportuojantis gamintojas („Tiangong Tools“) prašė taikyti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir šiuo tikslu pateikė klausimyno atsakymus. Komisija preliminariai šį prašymą priėmė ir vietoje patikrino pateiktą informaciją.

(20)

Tačiau per tyrimą nustatyta, kad ši bendrovė gamina ir į Sąjungą eksportuoja tik įrankinį plieną ir greitapjovį plieną. Atsižvelgiant į tai, kad kaip paaiškinta 29–35 konstatuojamosiose dalyse, Komisija preliminariai nusprendė tyrimo aprėpčiai nepriskirti įrankinio plieno ir greitapjovio plieno, bendrovei „Tiangong Tools“ laikinasis dempingo skirtumas nenustatytas. Vis dėlto, jei Komisija galutiniame etape pakeistų savo sprendimą dėl produkto apibrėžtosios srities, šio eksportuojančio gamintojo prašymas dėl individualaus nagrinėjimo būtų persvarstytas.

(21)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Klausimyno atsakymus pateikė „Eurofer“, penki Sąjungos gamintojai ir jų susiję plieno paslaugų centrai, vienas naudotojas, trys KLR eksportuojančių gamintojų grupės ir vienas panašios šalies gamintojas.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, grėsmės, kad jis gali daryti žalą, ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių ir asociacijos patalpose:

(23)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Nagrinėjamasis produktas – tam tikri plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti.

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

KLR kilmės nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10, 7225 30 90, ex 7225 40 60, 7225 40 90, ex 7226 19 10, 7226 91 91 ir 7226 91 99.

(25)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno gaminami juos karštai valcuojant. Tai yra metalo formavimo procesas, kai karštas metalas perleidžiamas tarp vienos ar daugiau porų karštų valcų, kad būtų sumažintas ir suvienodintas storis, kai metalo temperatūra viršija jo rekristalizacijos temperatūrą. Jie gali būti pristatomi įvairiomis formomis: ritiniuose (įriebinti arba ne, ėsdinti arba ne), kaip atraižos (lakštai) arba siauros juostos.

(26)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno naudojami dviem pagrindinėms paskirtims. Pirma, jie yra pirminė žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo (7) ir dengtais plieno produktais. Antra, jie naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, mašinų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiais tikslais.

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(28)

Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(29)

Pirma, vienas eksportuojantis gamintojas („Jiangsu Tiangong Tools Company Limited“) ir vienas importuotojas, susijęs su kitu Kinijos eksportuojančiu gamintoju („Duferco S.A.“), paprašė, kad tam tikrų rūšių plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno, pramonėje žinomi kaip įrankinis plienas ir greitapjovis plienas, nebūtų priskirti produkto apibrėžtajai sričiai. Jie tvirtino, kad įrankinis plienas ir greitapjovis plienas pasižymi kitokiomis savybėmis, skiriasi jų kainos, specifikacijos ir naudojimo paskirtis.

(30)

2016 m. balandžio 21 d. šiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui surengtas klausymas, kuriame dalyvavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Be to, 2016 m. birželio 22 d. buvo surengtas klausymas importuotojui dėl jo prašymo tam tikrų produktų nepriskirti produkto apibrėžtajai sričiai.

(31)

Skundo pateikėjo nuomone, šie prašymai nebuvo pakankamai pagrįsti ir, jei Komisija šiuos tvirtinimus priimtų, kiltų priemonių vengimo pavojus.

(32)

Komisija nustatė, kad iš tiesų yra didelių fizinių ir cheminių skirtumų tarp kitų rūšių nagrinėjamojo produkto nei įrankinis plienas ir greitapjovis plienas ir įrankinio ir greitapjovio plieno. Įrankiniam ir greitapjoviam plienui yra būdingi keli cheminiai elementai (8), kurių nėra nagrinėjamajame produkte.

(33)

Be to, skiriasi įrankinio plieno bei greitapjovio plieno ir kitų rūšių nagrinėjamojo produkto gamybos procesai ir naudojimo paskirtis, labai skiriasi kainos. Pavyzdžiui, įrankinis plienas ir greitapjovis plienas, ne taip kaip kitų rūšių nagrinėjamasis produktas, naudojamas kitoms medžiagoms apdoroti, apdirbti, išgauti, pjaustyti, presuoti ir perforuoti, o kitų rūšių nagrinėjamasis produktas tokiai paskirčiai įprastai nenaudojamas. Be to, įrankiniam plienui gaminti taikomas kitoks gamybos procesas, kai specifinės savybės išgaunamos per visus gamybos proceso etapus. Dėl tokio gamybos procesų skirtumo įrankinio plieno ir greitapjovio plieno gamybos procesas reikalauja daugiau sąnaudų, todėl tuo galima iš dalies paaiškinti tokio plieno ir kitų rūšių nagrinėjamojo produkto pardavimo kainos skirtumą.

(34)

Įrankinio plieno ir greitapjovio plieno importo apimtis 2015 m. sudarė apie 1,25 proc. visos importo iš Kinijos apimties. Be to, įrankiniam plienui ir greitapjoviam plienui taikomi kiti, konkretūs KN.

(35)

Todėl Komisija preliminariai nepriskyrė įrankinio plieno ir greitapjovio plieno produkto apibrėžtajai sričiai ir pranešė nacionalinėms muitinėms apie galimą priemonių vengimo riziką.

(36)

Antra, 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienas naudotojas Italijoje „Marcegaglia Carbon Steel Spa“ pareiškė, kad produkto apibrėžtajai sričiai neturėtų būti priskirtas šių rūšių nagrinėjamasis produktas: plieno be įterpio (angl. IF steel), dvifazio plieno, anglinio plieno ir ne orientuoto grūdėtumo plieno rūšių. Prašymas produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti šių rūšių produkto iš esmės pagrįstas taip:

(37)

Tas pats naudotojas taip pat prašė produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti tų rūšių produkto, kuris naudojamas šaltajam valcavimui, nes jis toliau naudojamas galutinėje grandyje.

(38)

Dėl prašymo produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti plieno be įterpio (angl. IF steel), dvifazio plieno, anglinio plieno ir ne orientuoto grūdėtumo plieno rūšių nagrinėjamojo produkto Komisija nustatė, kad nebuvo įrodyta, kad skirtųsi šių produktų savybės ir naudojimo paskirtis. Be to, galutinis išsamus prašymas produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti tam tikrų produktų gautas labai vėlai. Taigi šiuo etapu Komisija atmetė šį prašymą, tačiau toliau nagrinės šį tvirtinimą.

(39)

Kalbant apie pervalcavimui naudojamą tam tikrų rūšių produktą, – tai viena pagrindinių nagrinėjamojo produkto naudojimo paskirčių, kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje. Vien kitokios naudojimo paskirties nepakanka, kad produktas nebūtų priskirtas produkto apibrėžtajai sričiai. Be to, atmetus šių rūšių nagrinėjamąjį produktą, būtų atmesta didžioji dauguma visų importuojamo nagrinėjamojo produkto rūšių, negana to, administravimo požiūriu būtų neįmanoma vykdyti stebėsenos ir atskirti pervalcavimui naudojamą nuo pervalcavimui nenaudojamo nagrinėjamąjį produktą. Todėl šiuo etapu Komisija atmetė ir šį prašymą.

(40)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu Komisija normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kuriems galima taikyti rinkos ekonomikos režimą, nustato pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis. Tačiau šio režimo neprašė taikyti nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(41)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja normaliąja verte tinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(42)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pasiūlė naudoti trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Komisija nusiuntė klausimynus visiems žinomiems gamintojams 11 rinkos ekonomikos šalių, kurios paminėtos pranešime apie inicijavimą (9), ir aštuoniose kitose šalyse, kuriose buvo panašaus produkto gamybos ir pardavimo požymių, tiksliau Argentinoje, Australijoje, Egipte, Irane, Japonijoje, Pietų Afrikoje, Korėjos Respublikoje ir Taivane. Iš viso susisiekta su 62 gamintojais 19 galimų panašių šalių. Tačiau norą bendradarbiauti išreiškė ir klausimyno atsakymus pateikė tik viena JAV bendrovė („ArcelorMittal USA“).

(43)

JAV laikomos tinkama panašia rinka, nes tai yra atvira rinka, kurioje veikia dešimt panašaus produkto gamintojų ir kurios importas iš kitų šalių sudaro daugiau nei 10 proc. viso suvartojimo. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad norą bendradarbiauti išreiškė tik vienas JAV gamintojas, JAV preliminariai pasirinktos tinkama panašia šalimi.

(44)

Suinteresuotosios šalys ragintos teikti pastabas dėl šio pasirinkimo. Pastabų negauta, todėl JAV pasirinktos panašia šalimi.

(45)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas JAV nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas. Nustatyta, kad bendradarbiaujančio panašaus produkto gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis yra tipiškas, palyginti su atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(46)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį. Pelningais buvo laikomi pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Taigi buvo nustatytos Amerikos gamintojo gamybos sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu.

(47)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 proc., o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, atveju kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso tam tiktos rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinė svertinė kaina, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(48)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 proc. visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį vidutinė svertinė kaina.

(49)

Tų rūšių produktų, kurių pardavimas nebuvo pelningas, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis Amerikos gamintojo gamybos sąnaudomis ir tų rūšių produkto, kurio pardavimas yra pelningas, PBA bei pelno dydžiu.

(50)

Kai kurių rūšių produktui, kuris buvo gaminamas panašioje šalyje, nebuvo įmanoma rasti iš KLR į Sąjungą eksportuojamo tam tikros rūšies produkto atitikmens, nes jo Amerikos gamintojas neparduoda. Todėl atitikmens neturinčių tam tikrų rūšių produktų normalioji vertė turėjo būti skaičiuojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudomis. Komisija panaudojo panašiausio produkto sąnaudas ir teisingam palyginimui užtikrinti jas pakoregavo atsižvelgdama į modifikavimo darbų (pjovimo ar pjaustymo) sąnaudas. Tada Komisija pridėjo pagrįstą PBA sumą (7–13 proc.), remdamasi su gamyba ir pardavimu susijusiais faktiniais duomenimis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje. Pagaliau ji pridėjo pagrįstą pelno dydį (10–15 proc.) tam panaudodama pelningo produkto pardavimo vidutinį pelno dydį.

(51)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiek tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, tiek per susijusias bendroves.

(52)

Eksporto kainos tiesioginio pardavimo atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo pagrįstos už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(53)

Eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, sandorių eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiais atvejais kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo.

(54)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Dempingo skirtumai nustatyti lyginant individualias atrinktų eksportuojančių gamintojų kainas EXW sąlygomis ir panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kainas arba, atitinkamai, apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(55)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(56)

Tuo remiantis prireikus koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (4 proc.), bankų mokesčius (0,02 proc.), kredito išlaidas (0,05 proc.), komisinius (0,6 proc.) ir netiesioginius mokesčius (4 proc.).

(57)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, kiekvienos rūšies JAV panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atrinktų eksportuojančių gamintojų atitinkamos rūšies produkto vidutine svertine eksporto kaina.

(58)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas nustatytas remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas kaip svertinis vidurkis, remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(59)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija nustatė KLR bendradarbiavimo lygį. Jis nustatytas įvertinus bendradarbiaujančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimties dalį, palyginti su visa nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjunga apimtimi.

(60)

Bendradarbiavimo lygis yra aukštas. Tuo remiantis visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams preliminariai nustatytas dempingo skirtumas atitinka atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumą.

(61)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumai, KLR

(62)

Atliekant padėties analizę 17 bendrovių Sąjungoje pateikė gamybos ir pardavimo duomenis ir nurodė tiriamuoju laikotarpiu gaminusios panašų produktą. Remiantis skunde pateikta informacija, šios 17 bendrovių pagamina apie 90 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje.

(63)

Be šių 17 bendrovių per tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino dar penkios kitos bendrovės.

(64)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 74,7 mln. t. Komisija šią apimtį nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. skundo pateikėjo ir visų žinomų Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti penki Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 45 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje. Atrinktos bendrovės yra tipiškos bendrovės.

(65)

Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(66)

Sąjungos gamintojų verslo modelis ir jų vertikalios integracijos laipsnis skiriasi. Vis dėlto Sąjungos pramonę apskritai galima apibūdinti kaip pramonę, kurios vertikalios integracijos laipsnis yra aukštas, kaip toliau paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje.

(67)

Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto KN kodai yra keli, įskaitant tam tikrus „ex“ kodus. Siekiant tinkamai įvertinti Sąjungos suvartojimą ir atsižvelgiant į akivaizdžiai ribotą tokių kodų poveikį bendram suvartojimui, apskaičiuojant Sąjungos suvartojimą visiškai atsižvelgta į importuotų produktų, kurių KN kodai yra „ex“, apimtį.

(68)

Sąjungos pramonės įmonės yra daugiausia vertikaliai integruotos, o nagrinėjamasis produktas laikomas pirmine žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams, pradedant šaltojo valcavimo produktais, gaminti, todėl uždarasis suvartojimas ir suvartojimas laisvojoje rinkoje buvo nagrinėjami atskirai.

(69)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją ir laisvąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o sandorių kainos nustatomos grupėse pagal įvairią kainų politiką. Priešingai, laisvojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainas reguliuoja laisvoji rinka.

(70)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su panašiu produktu susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai. Komisija nustatė, kad apie 60 proc. visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(71)

Sąjungos uždarąjį suvartojimą Komisija nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

2 lentelė

Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje (tonomis)

(72)

Sąjungos uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 4 proc. Šį padidėjimą daugiausia lėmė uždarųjų rinkų, įskaitant detalių gamybos automobilių pramonei rinką, augimas.

(73)

Suvartojimą Sąjungos laisvojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir b) importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis. Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos laisvojoje rinkoje raida buvo tokia:

3 lentelė

Suvartojimas laisvojoje rinkoje (tonomis)

(74)

Suvartojimas Sąjungos laisvojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo apytikriai 12 proc. Padidėjimas daugiausia susijęs su galutinės grandies pramonės ekonomikos atsigavimu.

(75)

Komisija importo apimtį nustatė pagal Eurostato duomenis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos laisvojoje rinkoje, kaip nurodyta 73 lentelėje.

(76)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

4 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(77)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiaisiais skaičiais importas iš nagrinėjamosios šalies per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Kartu bendra importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei penkis kartus.

(78)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis. Vidutinės svertinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(79)

Vidutinės importo kainos sumažėjo nuo 600 EUR/t 2012 m. iki 404 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė vieneto importo dempingo kaina sumažėjo apie 33 proc.

(80)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija vertino lygindama:

(81)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Daugiausia koreguota atsižvelgiant į pristatymo sąnaudas (2,7–6,3 proc., nelygu atrinktas Sąjungos gamintojas) ir nuolaidas (0,1–19,5 proc.). Kadangi šiuo atveju apie save nepranešė nė vienas nesusijęs importuotojas, pridėta 7 EUR/t išlaidų po importo suma – tai koregavimo suma, naudota tyrime dėl tam tikrų plokščių šaltojo valcavimo produktų iš plieno (10). Įvertinta, kad tai tinkamiausias būdas atsižvelgiant į tai, kad šio tyrimo nagrinėjamasis produktas daugeliu atvejų yra panašus į tam tikrus plokščius šaltojo valcavimo produktus iš plieno, kaip paaiškinta 221 konstatuojamojoje dalyje.

(82)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 2,7–5,6 proc.

(83)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(84)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, atsargos, augimas, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo pateikta informacija, patikrinta kryžmiškai palyginus su Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis.

(85)

Mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis ir gamybos sąnaudos) analizuoti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija.

(86)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija surinko duomenis apie visą nagrinėjamojo produkto gamybą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai. Kai kurių su Sąjungos pramone susijusių žalos rodiklių atveju Komisija atskirai išanalizavo su laisvąja ir uždarąja rinkomis susijusius duomenis ir atliko palyginamąją analizę. Analizuoti šie veiksniai: pardavimas, rinkos dalis, vieneto kainos, vieneto sąnaudos, pelningumas ir grynųjų pinigų srautas. Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį Sąjungos pramonės naudojimą, nes šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepaisant to, ar tai uždaroji gamyba, ar produktas parduodamas laisvojoje rinkoje. Analizuoti šie veiksniai: gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas, atsargos ir darbo sąnaudos. Šiems veiksniams išanalizuoti būtina visos Sąjungos pramonės analizė, kad būtų galima susidaryti išsamų Sąjungos pramonei padarytos žalos vaizdą, nes aptariami duomenys negali būti išskaidyti į uždarojo pardavimo ir laisvojo pardavimo duomenis.

(87)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(88)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 2 proc., nors vienas Sąjungos gamintojas Italijoje tuo pačiu laikotarpiu gerokai sumažino gamybos apimtį (– 3 mln. t).

(89)

Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia techninius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitus įprastus gamybos sustabdymus. Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo dėl to, kad Belgijoje ir Italijoje buvo sustabdyta gamyba.

(90)

Pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo dėl to, kad dėl padidėjusio uždarojo suvartojimo (+ 4 proc.) ir suvartojimo laisvojoje rinkoje (+ 12 proc.) šiek tiek padidėjo gamybos apimtis, nepaisant iš esmės vieno Sąjungos gamintojo Italijoje didelio gamybos apimties sumažinimo.

(91)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir laisvosios rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (laisvoji rinka)

(92)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu palyginti nesikeitė, t. y. sudarė 27–28 mln. t.

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis vertinant pagal Sąjungos suvartojimą sumažėjo daugiau nei 9 procentiniais punktais, t. y. nuo 86,8 iki 77,7 proc. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo daug daugiau nei nežymiai padidėjo jos pardavimas Sąjungos laisvojoje rinkoje.

(94)

Sąjungos uždarosios rinkos apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos uždarosios rinkos apimtis ir rinkos dalis

(95)

Sąjungos pramonės Sąjungos uždarosios rinkos apimtis (sudėjus uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą Sąjungos rinkoje) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 proc., nuo maždaug 40,7 mln. t 2011 m. iki 42,2 mln. t tiriamuoju laikotarpiu.

(96)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis (išreikšta visos gamybos procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė ir sudarė 55,7–56,7 proc.

(97)

Užimtumas apskaičiuotas į jį įtraukiant tik darbuotojus, kurie tiesiogiai dirba su panašiu produktu įvairiose Sąjungos gamintojų plieno gamyklose. Šis metodas užtikrina tikslius duomenis, kuriuos gana lengva nustatyti.

(98)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

(99)

Atsižvelgdama į vis didėjančią konkurenciją rinkoje dėl importo iš Kinijos ir kito importo ir siekdama sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti efektyvumą, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažino užimtumą. Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažintas 5 proc., neatsižvelgiant į netiesioginį užimtumą. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis šiek tiek padidėjo (+ 2 proc.), Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, padidėjo daug labiau (+ 7 proc.), nei padidėjo faktinė gamybos apimtis. Tai rodo, kad, siekdama išlikti konkurencinga, Sąjungos pramonė buvo pasirengusi prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

(100)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(101)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargų lygis šiek tiek sumažėjo. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidą. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, šis rodiklis liko palyginti stabilus ir sudarė apie 3,5–4 proc. gamybos apimties.

(102)

Visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių didelių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(103)

Sąjungos suvartojimas (laisvojoje rinkoje) per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo apytikriai 12 proc., o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nesikeitė. Todėl Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį prarado rinkos dalį, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis gerokai padidėjo.

(104)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo Sąjungos laisvojoje rinkoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje laisvojoje rinkoje

(105)

Iš lentelės duomenų matyti, kaip keitėsi vieneto pardavimo kaina Sąjungos laisvojoje rinkoje, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis. Pardavimo kainos buvo vidutiniškai mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas, išskyrus 2014 m., kai rinka ėmė augti, o importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis buvo mažesnė nei tiriamuoju laikotarpiu.

(106)

2012–2013 m. euro zonos skolų krizės pasekmės ir 2012 m. sumažėjusi plieno paklausa turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti, nes dėjo dideles pastangas, kad išliktų konkurencinga, visų pirma didino Sąjungos pramonės darbo jėgos našumą, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, todėl Sąjungos pramonei pavyko padidinti našumą ir pagerinti pajėgumų naudojimą.

(107)

Nepaisant šių pastangų gamybos sąnaudos apskritai buvo didesnės už mažėjančias pardavimo kainas, o nenorėdami prarasti didelės rinkos dalies Sąjungos gamintojai prisiderino prie kainų mažėjimo spiralės ir labai sumažino savo pardavimo kainas, ypač 2015 m. Nagrinėjamasis produktas yra prekė, todėl Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės.

(108)

Atrinktų gamintojų tam tikri uždarajam suvartojimui skirti plokšti karštojo valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno buvo perduoti arba pristatyti galutinės grandies perdirbimui perdavimo sandorių kainomis, taikant skirtingą kainodaros politiką (sąnaudos, papildomos sąnaudos, rinkos kaina). Todėl iš uždarojo naudojimo kainų raidos negalima daryti reikšmingų išvadų.

(109)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(110)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 4 proc.

(111)

Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(112)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinius grynuosius nuostolius, patirtus parduodant panašų produktą Sąjungos laisvojoje rinkoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(113)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumo raida buvo neigiama: nuostolingai veikta visus trejus metus, išskyrus 2014 m. 2012–2013 m. nuostoliai iš dalies yra susiję su euro zonos skolų krizės pasekmėmis (ir 2012 m. sumažėjusia plieno paklausa), o 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje Sąjungos gamintojai galėjo iš dalies atsigauti.

(114)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srauto tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai svyravo, tačiau apskritai iš esmės buvo teigiamos – daugiausia dėl su grynaisiais pinigais nesusijusių išlaidų, kaip antai nuvertėjimo.

(115)

Kadangi investicijų grąža per visus metus apskritai buvo neigiama, išskyrus 2014 m., Sąjungos pramonė 2012–2015 m. savo investicijas sumažino 13 proc. Kaip matyti iš sumažėjusių investicijų, nagrinėjamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai turėjo poveikio pajėgumui padidinti kapitalą.

(116)

Pagaliau lentelėje 2015 m. duomenys suskirstyti į ketvirčius, nes skundo pateikėjas skunde teigė, kad 2015 m. antroje pusėje padėtis labai pablogėjo. Duomenys lentelėje iš tiesų patvirtina, kad 2015 m. antroje pusėje labai sumažėjo pelningumas ir grynoji pardavimo vertė dėl tolesnio pardavimo kainų smukdymo Sąjungos laisvojoje rinkoje.

14 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų ketvirčio pelningumas

(117)

Viena vertus, visa Sąjungos pramonė galėjo šiek tiek padidinti gamybos apimtį (nepaisant iš esmės vieno stambaus Italijos gamintojo didelio gamybos apimties sumažinimo) ir pagerinti pajėgumų naudojimo koeficientą dėl padidėjusio uždarojo suvartojimo ir suvartojimo laisvojoje rinkoje. Ji taip pat ėmėsi konkrečių veiksmų efektyvumui padidinti labai apribodama gamybos (daugiausia žaliavų) sąnaudas ir didindama vieno darbuotojo gamybos apimtį. Dėl to gamybos sąnaudos sumažėjo 25 proc. Be to, jos grynųjų pinigų srautas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiamas. Atrinkti Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį dar sugebėjo investuoti apie 250–330 mln. EUR per metus.

(118)

Kita vertus, nepaisant Sąjungos pramonės pastangų nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai gerinti veiklą, kiti žalos rodikliai rodo, kad padėtis laisvojoje rinkoje blogėjo: išskyrus 2014 m. ir 2015 m. pradžią, kai Sąjungos pramonė pradėjo šiek tiek atsigauti, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį ji patyrė nuostolius, kurie 2015 m. antroje pusėje pasiekė nepateisinamą lygį. Iš tikrųjų nepaisant to, kad pardavimo apimtis Sąjungos laisvojoje rinkoje buvo pakankamai stabili, Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir turėjo mažinti investicijas, atsižvelgdama į neigiamą investicijų grąža.

(119)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo etapu daroma išvada, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo bloga, bet ne tiek, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų patyrusi materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(120)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antrą pastraipą analizuojant materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę atsižvelgta į šiuos veiksnius:

(121)

Kaip galima suprasti iš 3 straipsnio 9 dalies antros pastraipos frazės „tokius veiksnius, kaip“, be šių keturių veiksnių žalos grėsmei nustatyti gali būti analizuojami ir kiti veiksniai. Visų pirma Komisija toliau analizavo tokius veiksnius kaip pelningumas ir priimti užsakymai, apie kuriuos ji turėjo surinkusi tiriamojo laikotarpio ir laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenis.

(122)

Kalbant apie nagrinėjamąjį laikotarpį, Komisija dar kartą peržiūrėjo 2012–2015 m. duomenis, nes norint nustatyti, ar kyla žalos Sąjungos pramonei grėsmė (11), reikia suprasti, kokia yra dabartinė Sąjungos pramonės padėtis. Tada ji atliko su visais veiksniais susijusių prognozių analizę. Be to, ji surinko 2016 m. sausio mėn. – birželio mėn. duomenis apie importą dempingo kaina, Kinijos pajėgumus ir importo kainas, kad galėtų patvirtinti arba paneigti prognozes, kaip to reikalauja Teismas (12). Tačiau 2016 m. sausio mėn. – birželio mėn. išsamių duomenų apie pelningumą ir priimtus užsakymus negauta, turėti tik nevisiškai išsamūs laikotarpio iki 2016 m. kovo mėn. pabaigos duomenys. Nebuvo įmanoma rasti išsamių duomenų apie atsargas, ypač Sąjungos pramonės atsargas, iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos. Tačiau šie duomenys bus atnaujinti paskelbus šį reglamentą ir, jei įmanoma, bus analizuojami ir kiti veiksniai. Šiuo etapu duomenys apie pelningumą, priimtus užsakymus ir atsargų lygį buvo geriausi turimi duomenys.

(123)

Pagaliau pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje reikalaujama, kad aplinkybių pasikeitimas būtų aiškiai numatomas ir neišvengiamas.

(124)

Importas iš nagrinėjamosios šalies tiriamuoju laikotarpiu padidėjo net nuo 246 720 t 2012 m. iki 1 519 304 t, kaip parodyta 76 konstatuojamosios dalies lentelėje. Visą laiką importuota nuolat mažėjančiomis kainomis. Tai, kad labai padidėjo (+ 550 proc.) importui dempingo kaina iš Kinijos tenkanti rinkos dalis, patvirtina, kad šis importas augo ne vien dėl to, kad padidėjo paklausa (+ 12 proc.). Kinijos eksportuojantys gamintojai skverbėsi į naują rinką ir didino rinkos dalį importuodami produktus mažomis kainomis kitų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant Sąjungos gamintojus, sąskaita. Importo iš Kinijos apimtis per 2016 m. pirmą pusmetį dar padidėjo (8,5 proc.) ir sudarė 773 275 t (šaltinis – Eurostatas), palyginti su 2015 m. pirmu pusmečiu (712 390 t). Iš turimų duomenų matyti, kad importas dempingo kaina iš Kinijos augo ne tik nagrinėjamuoju laikotarpiu – ši tendencija nebuvo sustabdyta ar nepasikeitė ir laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio.

(125)

Iš turimos informacijos apie Kinijos neapdoroto plieno pajėgumus matyti, kad jie jau ilgą laiką greitai didėja. 2004 m. KLR teko 25,6 proc. viso pasaulio neapdoroto plieno gamybos (13), o 2015 m. KLR beveik padvigubino gamybą ir jai teko 50,3 proc. viso pasaulio neapdoroto plieno gamybos. Dėl to Komisijos komunikate dėl plieno teigiama: „nepaprastai padaugėjo nepanaudotų gamybos pajėgumų tam tikrose trečiosiose šalyse, ypač Kinijoje. Apskaičiuota, kad vien Kinijos perteklinis pajėgumas siekia maždaug 350 mln. t, o tai beveik dvigubai daugiau nei Sąjungos metinis pajėgumas (14).“

(126)

Šiuo atžvilgiu EBPO apskaičiavo, kad 2014 m. visi Kinijos plieno gamybos pajėgumai sudarė 1 140 mln. t (15), o faktinė Kinijos gamybos apimtis – 822,8 mln. t (16). Taigi, Kinijos turimi pertekliniai pajėgumai sudaro tikrai daugiau nei 300 mln. t.

(127)

Be to, tokie plieno pertekliniai pajėgumai neatitinka panašaus produkto paklausos KLR ar kitose šalyse. Iš tiesų remiantis naujausiu EBPO tyrimu paklausos augimas pasaulio rinkose lėtėja, o pajėgumų ir paklausos atotrūkis didėja (17).

(128)

Fakto, kad nagrinėjamojoje šalyje yra didžiuliai plieno pertekliniai pajėgumai, Kinijos valdžios institucijos neginčija. Pirma, Kinijos valstybės taryba 2016 m. vasario 1 d. išleido nuomonę „Kaip plieno pramonei išspręsti perteklinių pajėgumų klausimą“ (angl. „Opinion for the steel industry to resolve excess capacity“), kurioje nustatytas bendras Kinijos požiūris, kaip ryžtingiau spręsti perteklinių Kinijos plieno pramonės pajėgumų problemą. Priemonėmis neapdoroto plieno pajėgumai, be kita ko, būtų mažinami 100–150 mln. t per penkerius metus ir griežtai draudžiami nauji gamybos pajėgumai. Antra, Kinijos geležies ir plieno asociacija (CISA) savo pastabose taip pat minėjo, kad „per pastaruosius kelis metus Kinijos vyriausybė ir Kinijos plieno asociacija ėmėsi veiksmingų priemonių. Nuo 2011 m. Kinija aktyviai šalina pasenusius pajėgumus ir stiprina energijos taupymo priemones (18)“.

(129)

Tačiau neseniai pranešta apie minėto Kinijos pranešimo dėl pajėgumų mažinimo po tiriamojo laikotarpio ir faktinės padėties neatitikimus:

(130)

Pagaliau Komisija analizavo Kinijos valdžios institucijų pasižadėjimus ir įsipareigojimus, minėtus 128 konstatuojamojoje dalyje. Nepaisant šių pranešimų 2016 m. pradžioje, situacija nepasikeitė.

(131)

Taigi manoma, kad KLR plieno sektoriaus perteklinių pajėgumų klausimas yra plačiai žinomas ir jį pripažįsta Kinijos valdžios institucijos.

(132)

Įvertinta, kad panašus produktas sudaro didelę visos neapdoroto plieno gamybos dalį dėl šios priežasties: visa Kinijos neapdoroto plieno gamybos apimtis 2013 ir 2014 m. buvo atitinkamai 822 000 mln. t ir 822 698 mln. t, o visa Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų apimtis – 311 564 mln. t (arba apie 37,9 proc. visos neapdoroto plieno gamybos) ir 317 387 mln. t (arba apie 38,6 proc. visos neapdoroto plieno gamybos) (22). Taigi, šie duomenys apie neapdorotą plieną taip pat leidžia susidaryti nuomonę apie panašaus produkto perteklinius pajėgumus KLR.

(133)

Antra, 185 konstatuojamosios dalies lentelėje faktinė KLR panašaus produkto gamyba lyginama su faktine kitų šalių gamyba 2014 ir 2013 m. Toje lentelėje parodyta, kad, pvz., 2014 m. faktinė KLR panašaus produkto gamybos apimtis (317,4 t) yra apytikriai 5 kartus didesnė už bendrą Rusijos, Ukrainos, Irano ir Brazilijos gamybos apimtį kartu paėmus (57,4 mln. t). Tai rodo milžiniškus KLR panašaus produkto gamybos pajėgumus.

(134)

Trečia, per tyrimą patvirtinta, kad per tiriamąjį laikotarpį atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas siekė 65 proc. Tai yra tik trijų bendrovių daugiau nei 14 mln. MT laisvai disponuojamų nagrinėjamojo produkto pajėgumų. Tai dar vienas nepanaudotų panašaus produkto gamybos pajėgumų rodiklis. Jei kitų Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamintojų koeficientai yra panašūs, galima įvertinti, kad visi šių produktų nepanaudoti pajėgumai Kinijoje yra dideli.

(135)

Be to, Sąjungos rinka yra atvira rinka, į kurią daug importuojama ne iš vienos šalies, kaip parodyta 177 konstatuojamosios dalies lentelėje. Kaip matyti iš 76 konstatuojamosios dalies, 4 lentelės, Kinijos eksportuojantys gamintojai į Sąjungos rinką iš esmės eksportuoja nuo 2012 m. ir greitai didina importo mažomis kainomis rinkos dalį kitų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant Sąjungos gamintojus, sąskaita. Tai įrodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai į rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį prasiskverbė pakankamai lengvai ir sėkmingai, o tai yra požymis, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos ir kitiems eksportuojantiems gamintojams.

(136)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antros pastraipos b punktu Komisija analizavo, ar yra kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto rinkų, kurios galėtų absorbuoti papildomą eksportuojamą produkto kiekį.

(137)

Į kai kurias (didžiąsias) eksporto rinkas Kinijos eksportuojantiems gamintojams vis sunkiau patekti dėl prekybos apsaugos priemonių (pvz., JAV, Malaizija, Indija ir Meksika) ir (arba) vykdomų tyrimų (pvz., Tailandas) arba padidėjusių muitų (Pietų Afrika).

(138)

2015 m. ir 2016 m. pirmų šešių mėnesių statistiniai eksporto duomenys, susiję su atrinktais (23) panašaus produkto KN kodais, rodo Kinijos eksporto į kitas pasaulio šalis apimties esamą padėtį.

(139)

Pirma, nagrinėjamoji šalis per 2016 m. pirmus 6 mėnesius eksportavo beveik tokį patį kiekį, jei būtų lyginama su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu. Vis dėlto vidutinė vieneto kaina per 2016 m. pirmus 6 mėnesius buvo mažesnė nei 2015 m. Antra, per 2016 m. pirmus 6 mėnesius, palyginti su 2015 m., prarastą kai kurių šalių (pvz., Indonezijos ir Vietnamo) rinkos dalį kompensavo kitose šalyse (pvz., Bangladeše ir Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje) užimta rinkos dalis. Taigi Komisija padarė išvadą, kad nepanašu, jog trečiosios šalys pačios galėtų absorbuoti didžiulį kiekį laisvai disponuojamų Kinijos pajėgumų. Net jei dabar Kinijos eksportas į kitas trečiąsias šalis yra stabilus, patraukli Sąjungos rinka, kaip minėta 135 konstatuojamojoje dalyje, veikiausiai ir toliau bus pagrindinė Kinijos eksporto dempingo kaina tikslinė rinka.

(140)

KLR taip pat nėra pakankamai pajėgumų absorbavimo galimybių. KLR vidaus rinkoje plieno paklausa mažėja: Pasaulio plieno asociacijos teigimu, manyta, kad Kinijos plieno paklausa, po didžiausios plieno paklausos 2013 m., pirmiausia sumažės – 3,5 proc. 2015 m. ir – 2,0 proc. 2016 m. (24) Tačiau vėliau ta pati organizacija prognozes pakoregavo taip: „tikimasi, kad plieno paklausos mažėjimas Kinijoje 2016 m. bus – 4,0 proc., o 2017 m. ji sieks – 3,0 proc. Tai reiškia, kad 2017 m. plieno paklausa sudarys 626,1 MT plieno (15 proc. mažiau nei 2013 m.), t. y. sumažės iki 41,9 proc. pasaulio plieno sunaudojimo nuo 47,9 proc. 2009 m. ir 44,8 proc. 2015 m. (25)“

(141)

Taigi, panašu, kad labai didelis kiekis turimų didžiulių perteklinių plieno, įskaitant panašų produktą, pajėgumų ir toliau bus nukreipiamas į Sąjungos rinką. Esami pertekliniai pajėgumai ir nepakankamos trečiųjų šalių arba pačios KLR galimybės absorbuoti pajėgumus rodo, kad yra tikimybė, jog Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis labai padidės, nes į rinką nagrinėjamuoju laikotarpiu įsiskverbta pakankamai lengvai ir sėkmingai.

(142)

Kaip nustatyta 78 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš nagrinėjamosios šalies kainos sumažėjo 33 proc. nuo 600 EUR/t 2012 m. iki 404 EUR/t 2015 m.

(143)

Tolesnėje lentelėje vidutinės vieneto importo iš Kinijos kainos lyginamos su penkių atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainomis:

15 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungos laisvojoje rinkoje, palyginti su importo iš Kinijos kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu

(144)

2012 m. vidutinės Kinijos kainos buvo gerokai didesnės už Sąjungos gamintojų kainas. Tačiau 2015 m. importo iš Kinijos kainos tapo daug mažesnės (404 EUR/t) už Sąjungos pramonės kainas (427 EUR/t). Tą patvirtina 82 konstatuojamojoje dalyje pateikta priverstinio kainų mažinimo analizė.

(145)

Iš tolesnės lentelės matyti, kaip Kinijos vieneto kainos Sąjungos rinkoje toliau mažėjo po tiriamojo laikotarpio, t. y. 2016 m. sausio mėn. – birželio mėn.

16 lentelė

Importo iš Kinijos kainos laikotarpiu po TL

(146)

Nustatyta, kad importo iš Kinijos mažomis kainomis neigiamas poveikis yra dvejopas:

(147)

Komisija manė, kad šis veiksnys nėra labai svarbus atliekant analizę, nes atsargas paprastai laiko prekiautojai, o gamintojai jų daug neturi. Be to, Sąjungos gamintojai paprastai gamina pagal užsakymus, o tai jiems padeda turėti kuo mažiau atsargų. Vis dėlto Komisija išanalizavo šį veiksnį, kuris aiškiai nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje (žr. 120 konstatuojamąją dalį).

(148)

Nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje atsargų lygis mažėjo tiek KLR, tiek Sąjungos rinkoje (26). Atsižvelgiant į kainų sumažėjimą 2015 ir 2016 m., mažėjantį atsargų lygį galima paaiškinti taip: jei gamintojas arba prekiautojas tikisi, kad kainos kils, jis turėtų greitai kaupti atsargas, tikėdamasis atitinkamai didesnio pelno, kai kainos pakils.

(149)

Nepaisant išsiųstų prašymų ir paieškos savo iniciatyva Komisijai nepavyko rasti išsamių duomenų apie atsargų lygį po tiriamojo laikotarpio. Tačiau ji nustatė, kad nagrinėjamojo produkto atsargų lygis Sąjungoje 2016 m. pradžioje buvo gana nedidelis: pvz., Vokietijoje, „Vokietijos plieno paskirstymo asociacijos teigimu, praeitų metų pabaigoje plokščių produktų iš plieno atsargos sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 2003 m. gruodžio mėn. Iš naujausių duomenų matyti pagerėjimas, tačiau vasario mėn. plokščių produktų iš plieno atsargos sudarė 1,4 mln. t, o tai yra 7 proc. mažiau nei kasmet.“ (27)

(150)

Pagal turimas žinias KLR plieno atsargos 40 didžiųjų Kinijos miestų sandėliuose sumažėjo iki 8,86 t 2016 m. birželio mėn. pabaigoje nuo 9,47 t 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, palyginti su 12,86 t 2015 m. birželio mėn. pabaigoje. 2016 m. gegužės mėn. 80 pagrindinių Kinijos gamyklų plieno atsargos sudarė 14,17 t, palyginti su 16,71 t. 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje (28).

(151)

Taigi, plieno atsargos mažėjo tiek tiriamojo laikotarpio pabaigoje, tiek po tiriamojo laikotarpio. Nors tai nėra lemiamas analizės veiksnys, jis gali reikšti, kad kainos gali toliau mažėti, – dėl to sustiprėja žalos grėsmė.

(152)

Sąjungos pramonei būtinas ilgalaikis pelnas. Todėl šis žalos rodiklis yra labai svarbus. Priimti užsakymai yra patvirtintas pirkėjų įsipareigojimas, jie rodo Sąjungos pramonės pardavimo raidą ateinančiais mėnesiais. Komisijai pavyko surinkti ir išanalizuoti pelno ir priimtų užsakymų tiriamuoju laikotarpiu ir po jo duomenis.

(153)

Kaip nustatyta 113 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai 2014 m. ir per 2015 m. pirmus du ketvirčius pelningumo požiūriu pradėjo šiek tiek atsigauti. Kaip nustatyta 116 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pelningumas per 2015 m. antrą pusmetį tapo nuostolingas, o per tiriamojo laikotarpio 4 ketvirtį nuostoliai pasiekė nepateisinamą lygį (– 10 proc.).

(154)

Visos Sąjungos pramonės pelningumo po tiriamojo laikotarpio duomenų dar neturėta. Tačiau surinkti skundo pateikėjų, kuriems teko apie 90 proc. visos Sąjungos pramonės gamybos, kaip minėta 62 konstatuojamojoje dalyje, pelningumo duomenys. Šie duomenys bus atnaujinti paskelbus šį reglamentą ir, jei įmanoma, bus analizuojami ir kiti veiksniai. Šiuo tyrimo etapu duomenys apie pelningumą ir priimtus užsakymus buvo geriausi turimi duomenys.

(155)

Kaip parodyta 145 konstatuojamosios dalies lentelėje, Kinijos eksporto kainos per 2016 m. pirmą pusmetį toliau mažėjo ir buvo mažesnės už Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas. Tai rodo, kad Kinijos kainodaros politika Sąjungos rinkoje yra agresyvi, ateityje Sąjungos gamintojai nebegalės prie jos prisitaikyti. Tai patvirtinama tolesnėje lentelėje, kurioje pateikiami duomenys apie skundo pateikėjų pelningumą. Per tyrimą nustatyta, kad skundo pateikėjų pelningumas toliau mažėja.

17 lentelė

Skundo pateikėjų pelningumo ir priimtų užsakymų raida

(156)

Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „aplinkybių, dėl kurių dempingas sąlygotų žalą, pasikeitimas, turi būti aiškiai numatomas ir turi būti neišvengiamas“.

(157)

Išnagrinėti ir patikrinti visi minėti veiksniai, susiję su tiriamuoju laikotarpiu. Visų pirma atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas per 2015 m. 4 ketvirtį, kai Kinijos kainų spaudimas buvo juntamas labiausiai, pasiekė nepateisinamą lygį (– 10 proc.). Be to, iš duomenų po tiriamojo laikotarpio matyti, kad ši neigiama tendencija, prasidėjusi 2015 m. antroje pusėje, per 2016 m. pirmą pusę nepasikeitė. Jei tendencija nesikeis, pažeidžiama Sąjungos pramonės padėtis netrukus taps materialine žala Sąjungos pramonei. Todėl remdamasi tiriamojo laikotarpio duomenimis Komisija priėjo prie išvados, kad aplinkybių pasikeitimas tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo aiškiai numatomas ir neišvengiamas, dėl to susiklostys tokia padėtis, kai dėl dempingo bus daroma žala.

(158)

Nors 2014 m. ir per 2015 m. pirmus du ketvirčius Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti, per 2015 m. antrą pusę beveik visi žalos rodikliai labai suprastėjo. Per tyrimą nustatyta, kad ši neigiama tendencija, prasidėjusi 2015 m. antroje pusėje, per 2016 m. pirmą pusę nepasikeitė. Sąjungos pramonės prognozės dėl būsimo pelningumo ir būsimo pardavimo yra neigiamos, jas galima patvirtinti (žr. 155 konstatuojamąją dalį, 17 lentelę). Dėl mažėjančios pardavimo apimties ir mažesnių (neigiamų) skirtumų veikiausiai bus patirta daug nuostolių, prarasti užsakymai ir sumažės darbo vietų. Taigi, visi pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį įvertinti veiksniai, visų pirma sparčiai didėjanti importo dempingo kaina apimtis 2015 m. (ir toliau 2016 m.) vis mažėjančiomis kainomis, didžiuliai pertekliniai pajėgumai KLR ir neigiama Sąjungos pramonės pelningumo raida rodo vieną ir tą patį dalyką.

(159)

Remdamasi šia analize Komisija šiuo etapu priėjo prie išvados, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonei iškilo aiškiai numatoma ir neišvengiama žalos grėsmė.

(160)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar Sąjungos pramonei materialinės žalos grėsmė kilo dėl esamo importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat išnagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu kelti žalos Sąjungos pramonei grėsmę. Komisija užtikrino, kad žalos grėsmė dėl kitų veiksnių nei importas iš KLR dempingo kaina nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Analizuoti šie veiksniai: ekonomikos krizė ir plieno paklausos mažėjimas, žaliavų kainos, dėl kurių mažėja pardavimo kainos, importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir tvirtinimas, kad vienas Sąjungos gamintojas pats daro žalą Sąjungos pramonei.

(161)

Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos sumažėjo vidutiniškai nuo 600 EUR/t 2012 m. iki 404 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį (– 33 proc.). Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažindami vieneto pardavimo kainą ir kaip nustatyta 76 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio gerokai padidino savo užimamą rinkos dalį – atitinkamai nuo 0,79 proc. iki 4,32 proc. Tiksliau tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, labai išaugo importas iš Kinijos.

(162)

Nors plieno paklausos sumažėjimas ir euro zonos skolų krizės pasekmės 2012–2013 m. turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, Sąjungos pramonė 2014 m. šiek tiek atsigavo. Tačiau visų pirma nuo 2015 m. antros pusės nuolat didėjanti importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis, dėl kurios buvo priverstinai mažinamos kainos, akivaizdžiai neigiamai paveikė Sąjungos pramonės veiklos rezultatus. Iš tiesų, nors Sąjungos pramonė 2015 m. sumažino savo sąnaudas padidinusi našumą, įskaitant tam tikrą darbuotojų skaičiaus mažinimą ir pasinaudojimą mažėjančiomis žaliavų kainomis, importas dempingo kaina vis didėjo ir Sąjungos pramonė, siekdama neprarasti didelės rinkos dalies, buvo priversta dar labiau sumažinti savo pardavimo Sąjungoje kainas. Dėl to, nors Sąjungos pramonės pelningumas 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje šiek tiek padidėjo ir sumažėjo nuostoliai, nuo 2015 m. antros pusės tendencija visiškai pasikeitė: importo iš Kinijos apimtis toliau didėjo, o Kinijos kainos dar labiau mažėjo, kartu mažėjo Sąjungos pramonės kainos ir pelnas.

(163)

Atsižvelgdama į tai, kad sutampa laikas, kai produkto nuolat mažinama dempingo kaina buvo importuojama vis daugiau ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to pramonė patyrė dar daugiau nuostolių, ypač nuo 2015 m. antros pusės, Komisija priėjo prie išvados, kad importas dempingo kaina turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(164)

Be to, dėl laipsniško Kinijos ekonomikos lėtėjimo ir labai didelių Kinijos plieno pramonės perteklinių pajėgumų Kinijos plieno gamintojai buvo priversti nukreipti savo perteklinę produkciją į eksporto rinkas, o Sąjungos rinka yra patraukli eksporto rinka. Iš tiesų kai kuriose kitose tradicinėse svarbiose Kinijos plieno produktų, įskaitant plokščius karštojo valcavimo produktus iš plieno, eksporto rinkose buvo nustatytos priemonės.

(165)

Panašu, kad dėl visame pasaulyje vis plačiau taikomų prekybos apsaugos priemonių Sąjungos rinka tapo viena patraukliausių rinkų nagrinėjamojo produkto importui dempingo kaina iš Kinijos taip darant žalą Sąjungos pramonei. Išvada pagrįsta:

(166)

Daugiausia 2012 m. sumažėjusi plieno paklausa ir euro zonos skolų krizės pasekmės turėjo neigiamo poveikio 2012–2013 m. Sąjungos plieno pramonės veiklos rezultatams. Kaip minėta 106 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pripažįsta, kad darytas neigiamas poveikis. Tačiau taip pat pastebima, kad Sąjungos pramonė 2014–2015 m. pradėjo atsigauti.

(167)

Taigi, viena vertus, net jei euro zonos skolų krizė turėjo poveikio Sąjungos pramonei, ypač 2012–2013 m., rinka nuo šio poveikio šiek tiek atsigavo dėl to, kad nuo 2013 m. paklausa Sąjungos rinkoje buvo stabili ir net pradėjo didėti. Taigi, nors 2014–2015 m. Sąjungos pramonė būtų galėjusi daugiau pasinaudoti rinkos atsigavimu, ji to negalėjo padaryti dėl staigiai padidėjusios importo iš KLR apimties. Importas iš Kinijos mažomis kainomis laipsniškai didėjo ir užėmė rinkos dalis pakenkdamas Sąjungos pramonei. Nuolatinį importo spaudimą pradėta visiškai jausti nuo 2015 m. antros pusės.

(168)

Taigi Komisija šiuo etapu priėjo prie išvados, kad euro zonos skolų krizė turėjo neigiamo poveikio daugiausia nagrinėjamojo laikotarpio 2012–2013 m. ir iki tiriamojo laikotarpio. Tačiau ji nesusijusi su žalos grėsme, nustatyta 2015 m. pabaigoje.

(169)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto kainos susijusios su vienintele pasauline kainų tendencija ir iš esmės rodo mažėjančias geležies rūdos kainas. Atitinkamai spaudimą kainoms darė ir žalos grėsmę lėmė ne Kinijos eksportas, o ši pasaulinė tendencija.

(170)

Komisija išanalizavo plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno žaliavų kainų pasikeitimus nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(171)

Pirma, nusistovėjusiose plieno rinkose, kaip antai Sąjungos rinkoje, vidaus rinkos gamintojai konkuruoja su įvairiais importo šaltiniais, kaip parodyta 177 konstatuojamojoje dalyje, 18 lentelėje, dėl to didėja spaudimas kainoms ir atitinkamai smukdomos kainos.

(172)

Antra, net jei KLR yra daugiausiai plieną naudojanti šalis pasaulyje, ji turi daug perteklinių pajėgumų. Todėl Kinijos gamintojai skatinami perteklinę produkciją eksportuoti mažomis kainomis į patraukliausias rinkas, įskaitant Sąjungos rinką. Taigi, žaliavų kainų tendencija nėra vienintelis veiksnys, turintis poveikio pasaulinėms kainoms.

(173)

Trečia, pripažįstama, kad pagrindinių žaliavų (geležies rūdos, koksinių anglių ir metalo laužo) plokštiems karštojo valcavimo produktams iš plieno gaminti kainos labai sumažėjo 2012–2015 m.:

(174)

Tačiau analizuojant didžiausio atrinkto Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudas paaiškėjo, kad šių mažėjančių žaliavų kainų poveikis yra daug mažesnis nei minėta kainos raida. Kainos raida susijusi su vidutinėmis kainomis ir nerodo Sąjungos gamintojų sąnaudų, kurios taip pat priklauso nuo kokybės, kiekio ir santykių su subrangovais. Pavyzdžiui, trys minėtos žaliavos 2012 m. sudarė apie 60 proc. visų vieno didelio gamintojo gamybos sąnaudų, tačiau 2015 m. jos vis dar sudarė 50 proc. jo visų gamybos sąnaudų. Tai rodo, kad nėra tiesioginio ryšio tarp žaliavų kainų mažėjimo ir plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybos sąnaudų mažėjimo.

(175)

Be to, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 25 proc. (žr. 104 konstatuojamąją dalį) – ne tik dėl mažesnių žaliavų kainų, bet ir dėl Sąjungos gamintojų padidinto efektyvumo. Vidutinės importo kainos tuo pačiu laikotarpiu taip pat daugiau sumažėjo, t. y. 33 proc. (žr. 78 ir 79 konstatuojamąsias dalis).

(176)

Sąžiningomis rinkos sąlygomis Sąjungos pramonė būtų galėjusi išlaikyti savo pardavimo kainas, kad pasinaudotų sumažėjusiomis sąnaudomis ir vėl veiktų pelningai. Tačiau Sąjungos gamintojams teko laikytis kainų tendencijos Sąjungos rinkoje ir kainos sumažėjo. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai netgi buvo priversti produktą parduoti mažesnėmis už sąnaudas kainomis, nors jiems jau buvo pavykę gerokai sumažinti savo gamybos sąnaudas.

(177)

Importo iš trečiųjų šalių apimties ir rinkos dalies (pagal viso importo apimtį) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

18 lentelė

Importo iš trečiųjų šalių apimtis, vieneto kainos ir rinkos dalys

(178)

Kaip nustatyta 76 konstatuojamosios dalies lentelėje, importo apimtis iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 516 proc. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu dar sparčiau augo importas iš Brazilijos ir Irano (atitinkamai + 736 proc. ir + 952 proc.), jų apimtis (580 525 t iš Brazilijos ir 1 015 088 t iš Irano) buvo daug mažesnė nei importo iš KLR apimtis absoliučiaisiais skaičiais (1 519 304 t) tiriamuoju laikotarpiu.

(179)

Be to, palyginus eksporto duomenis absoliučiaisiais skaičiais, pastebėta, kad nagrinėjamoji šalis tiriamuoju laikotarpiu buvo antra pagal dydį eksportuotoja į Sąjungos rinką po Rusijos. Importas iš Rusijos (29) galėjo būti susijęs su žalos grėsme, tačiau dėl jo nenutrūko priežastinis ryšys dėl toliau nurodytų priežasčių.

(180)

Pirma, importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu augo daug daugiau nei importas iš Rusijos (atitinkamai + 516 proc. ir + 28 proc.)

(181)

Antra, Eurostato duomenimis KLR eksporto apimtis (773 275 t) per 2016 m. pirmą pusmetį tapo panaši į Rusijos, kuri eksportavo tik šiek tiek daugiau (773 686 t).

(182)

Trečia, iš tolesnės lentelės matyti, kad Rusijos pertekliniai pajėgumai nėra tokie dideli kaip KLR turimi pertekliniai pajėgumai:

19 lentelė

Faktinė trečiųjų šalių panašaus produkto gamyba (tūkst. tonų)

(183)

Net jei pirmiau pateikti pajėgumų duomenys yra susiję tik su neapdorotu plienu, ir darant neįtikėtiną prielaidą, kad visas neapdorotas plienas Rusijoje būtų panaudotas panašiam produktui gaminti, Rusijos pertekliniai pajėgumai pagal tokį neįtikėtiną scenarijų yra daug mažesni nei Kinijos pertekliniai pajėgumai.

(184)

Toliau Komisija vertino importo iš trečiųjų šalių kainas ir rinkos dalis. Pažymima, kad panašus produktas iš kai kurių kitų šalių, pvz., Irano, Rusijos ir Ukrainos, importuotas net mažesnėmis nei importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis. Tačiau analizuojant tendencijas ir importo apimtį akivaizdu, kad importo iš Irano lygis tiriamuoju laikotarpiu buvo daug žemesnis nei importo iš KLR lygis ir kad importo iš Rusijos ir Ukrainos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų didėjo, tačiau daug lėčiau nei importo iš KLR apimtis. Be to, priešingai nei importo iš KLR atveju, importui iš Rusijos ir Ukrainos tenkanti visos importo į Sąjungą apimties dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo.

(185)

Pagaliau Komisija palygino faktinę trečiųjų šalių gamybą ir nagrinėjamosios šalies gamybą ir nustatė, kad Kinija pirmauja prieš visas kitas šalis tiek panašaus produkto gamybos, tiek neapdoroto plieno pajėgumų atžvilgiu.

20 lentelė

Faktinė trečiųjų šalių panašaus produkto gamyba (tūkst. tonų)

(186)

Iš pateiktų panašaus produkto gamybos duomenų matyti, kad nagrinėjamoji šalis gerokai lenkia visas kitas dideles eksportuojančias šalis. Be to, iš nurodytų neapdoroto plieno pajėgumų duomenų taip pat matyti, kad tik KLR turi tokius didžiulius perteklinius pajėgumus.

(187)

Todėl Komisija nustatė, kad KLR kėlė neišvengiamos žalos Sąjungos pramonei grėsmę. Kaip minėta pirmiau, ši žalos grėsmė net tapo realesnė dėl dvejopo Kinijoje lėtėjančios plieno paklausos ir palaipsniui vis sunkiau prieinamų kai kurių kitų Kinijos eksporto rinkų poveikio. Todėl dalis Kinijos eksporto apimties artimoje ateityje veikiausiai ir toliau bus nukreipiama į Sąjungą.

(188)

Tačiau taip pat gali būti, kad importas iš Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos buvo susijęs su materialinės žalos grėsme. Vis dėlto gamybos apimtis, importo tendencijos ir tiksli importo apimtis absoliučiaisiais skaičiais nėra tokios didelės, kad dėl jų nutrūktų didėjančio vis mažesnėmis dempingo kainomis importo iš KLR ir žalos Sąjungos pramonei grėsmės priežastinis ryšys.

(189)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

21 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis

(190)

Eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 3 proc. Kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo net – 24 proc.

(191)

Pardavimas eksportui tiriamuoju laikotarpiu sudarė ne daugiau kaip 4 proc. visos Sąjungos gamybos apimties ir 22 proc. viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimties. Be to, eksporto kainos procentine dalimi mažėjo taip pat kaip Sąjungos gamintojų pardavimo kainos Sąjungos rinkoje. Todėl šiuo etapu Komisija priėjo prie išvados, kad Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui buvo susijęs su silpna pramonės padėtimi. Tačiau ir dėl šio veiksnio nenutrūko priežastinis importo dempingo kaina ir materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmės priežastinis ryšys.

(192)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad vienas Italijos gamintojas galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei. Ji tvirtino, kad šis Italijos gamintojas naudojasi neteisėta valstybės pagalba taip darydamas žalą kitiems Sąjungos gamintojams Sąjungos rinkoje ir galbūt ši žala „yra tokia didelė, kad dėl jos gali nutrūkti priežastinis ryšys …“. Ji taip pat teigė, kad faktinė Italijos gamintojo gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo.

(193)

Pirma, Sąjungos pramonės apibrėžtis ir analizė pagrįstos visa Sąjungos pramone, įskaitant Italijos gamintoją. Nepaisant to, kad šis Italijos gamintojas veiksmingai gerokai sumažino savo gamybos lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu, bendras Sąjungos pramonės gamybos lygis (žr. 87 konstatuojamąją dalį) padidėjo 2 proc. Dėl to, atsižvelgdami į viską, visi kiti Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino savo gamybą.

(194)

Antra, tvirtinimą, kad Italijos gamintojas naudojasi neteisėta valstybės pagalba, Komisija tirs iki 2017 m. Vien tyrimo inicijavimas dar nėra tyrimo išvada. Dėl to dar negalima daryti jokių išvadų dėl šio tvirtinimo. Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad nustatyta, jog šio Italijos gamintojo pardavimo kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnės už vidutines Sąjungos pardavimo kainas. Jei šis Italijos gamintojas turėjo reikšmingo poveikio Sąjungos pardavimo kainoms, būtų galima tikėtis, kad jam sumažinus gamybą vidutinės Sąjungos pramonės kainos būtų padidėjusios. Tačiau taip nebuvo.

(195)

Trečia, tai, kad tam tikri Sąjungos gamintojai Sąjungos rinkoje veikia geriau nei kiti, gali būti susiję su įvairiais veiksniais, tačiau tai neturi poveikio preliminariai išvadai, kad importas dempingo kaina darė poveikį visai Sąjungos pramonei.

(196)

Todėl šiuo etapu Komisija priėjo prie išvados, kad konkreti vieno Italijos gamintojo padėtis nebuvo susijusi su silpna Sąjungos pramonės padėtimi.

(197)

Nustatytas preliminarus importo iš Kinijos dempingo kaina ir materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmės priežastinis ryšys. Akivaizdžiai sutampa laikas, kai labai padidėjo visų pirma importo dempingo kaina vis mažesnėmis pardavimo kainomis iš KLR lygis ir suprastėjo Sąjungos veiklos rezultatai, visų pirma nuo 2015 m. antros pusės. Sąjungos pramonė neturėjo kitos išeities, kaip derintis prie kainų lygio, kurį lėmė importas dempingo kaina, kad išvengtų tolesnio savo rinkos dalies mažėjimo. Dėl to susidarė nuostolinga padėtis, kuri veikiausiai toliau blogės.

(198)

Komisija nustatė ir atskyrė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, dėl kurio tiriamojo laikotarpio pabaigoje kilo materialinės žalos visai Sąjungos pramonei grėsmė. Italijos gamintojo padėtis nebuvo susijusi su silpna Sąjungos pramonės padėtimi. Nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, kaip antai ekonomikos krizės, žaliavų kainų, importo iš trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės pardavimo eksportui, nenutrūksta materialinės žalos grėsmės ir importo iš Kinijos dempingo kaina priežastinis ryšys. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu priėjo prie išvados, kad importas dempingo kaina iš KLR tiriamuoju laikotarpiu kėlė materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Nustatyta, kad dėl kitų nei importas dempingo kaina iš KLR žinomų veiksnių, kurie tuo pačiu metu turėjo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, priežastinis ryšys nenutrūko.

(199)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Ji skyrė ypatingą dėmesį poreikiui pašalinti prekybą iškreipiančio žalingo dempingo poveikį ir atstatyti veiksmingą konkurenciją. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(200)

Sąjungos pramonė veikia keliose valstybėse narėse (JK, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Italijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje), joje tiesiogiai dirba maždaug 18 000 darbuotojų, susijusių su plokščiais karštojo valcavimo produktais iš plieno.

(201)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo septyniolika gamintojų. Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip nurodyta analizuojant žalos rodiklius, buvo tam tikrų požymių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu žala daryta visai Sąjungos pramonei. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su atrinktų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui. Sąjungos pramonės gamintojų padėtis blogėjo, ypač nuo 2015 m. antros pusės, jiems neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina, sukėlęs žalos, kuri tiriamojo laikotarpio pabaigoje tapo neišvengiama, grėsmę.

(202)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos, kainos nebebus daugiau smukdomos ir Sąjungos pramonė galės atsigauti. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje. Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Jei priemonės nebus nustatytos, žalos grėsmė veikiausiai virs tikra žala ir Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogės. Dėl plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno segmento prastų veiklos rezultatų būtų daromas poveikis daugelio Sąjungos gamintojų galutinės ir pradinės grandies segmentams, nes pajėgumų naudojimas šiuose segmentuose glaudžiai susijęs su tiriamojo produkto gamyba.

(203)

Todėl šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(204)

Kaip minėta 11–13 konstatuojamosiose dalyse, nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų ar duomenų Komisijai, rodančių, kokiu mastu juos neigiamai paveiktų priemonių nustatymas. Todėl, taip pat atsižvelgdama į tai, kad į Sąjungą be KLR eksportuoja daug kitų šalių, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad panašu, jog priemonių nustatymas gali neatitikti importuotojų interesų.

(205)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiems naudojimo tikslams.

(206)

Klausimyno atsakymus pateikė tik vienas naudotojas iš Italijos („Marcegaglia Carbon Spa“), kuris importuoja iš nagrinėjamosios šalies ir, inter alia, gamina vamzdelius, vamzdžius ir galutinės grandies plieno produktus. Nagrinėjamasis produktas / panašus produktas sudaro šio naudotojo sąnaudų dalį.

(207)

Šis Italijos naudotojas tvirtino, kad importui iš nagrinėjamosios šalies nustačius priemones susiklostytų tokia padėtis, kai Sąjungos rinkoje jis netektų patikimos nagrinėjamojo produkto, visų pirma aukštos kokybės ritinių pervalcavimui, pasiūlos. Jis tvirtino, kad 88 proc. viso produkto Sąjungoje gamina tik 16 bendrovių, kurios priklauso aštuonioms didelėms grupėms, kuriose didžioji gamybos dalis (apie 70 proc.) skirta uždarajai rinkai. Dėl to Sąjungos gamintojai, vis dar turėdami palyginti didelę rinkos dalį, tariamai gali daryti didelį spaudimą tiek nagrinėjamojo produkto rinkai, tiek galutinės grandies rinkai.

(208)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad antidempingo muitais siekiama atkurti sąžiningos prekybos sąlygas panaikinant žalingo dempingo poveikį, o ne uždaryti Sąjungos rinką importui. Todėl tikimasi, kad importas iš KLR nenutrūks, o produktas bus importuojamas ne dempingo kainomis.

(209)

Antra, Komisija nustatė, kad naudotojas nėra priklausomas vien nuo importo iš Kinijos, nes jis nagrinėjamąjį produktą tiriamuoju laikotarpiu pirko iš Sąjungos gamintojų ir kitų trečiųjų šalių nei nagrinėjamoji šalis gamintojų.

(210)

Trečia, net jei Kinijos nagrinėjamojo produkto kainos padidėtų 30 proc., tai būtų tik 3 proc. poveikis šio Italijos naudotojo gamybos sąnaudoms. Toks poveikis laikomas nežymiu.

(211)

Ketvirta, tikimasi, kad importas iš nagrinėjamosios šalies ir kitų šalių nustačius priemones nenutrūks, be to, esama alternatyvių pasiūlos šaltinių, todėl tvirtinimas, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė galėtų daryti didelį spaudimą kainoms, yra nepagrįstas. Sąjungos pramonę sudaro 23 gamintojai, kurie naudotojams tiekia plataus asortimento produktus Sąjungoje, be to, produktą galima importuoti iš kitų trečiųjų šalių, kurios gamina ir eksportuoja panašų produktą. Todėl šiuo etapu Komisija atmetė tvirtinimą, kad nustačius priemones pritrūktų nagrinėjamojo produkto / panašaus produkto pasiūlos.

(212)

Dėl galimo neigiamo poveikio konkurencijai Sąjungos rinkoje, iš tiesų ES konkurencijos taisyklėmis nustatomi griežtesni bendrovės, kuri turi didelę rinkos dalį, elgsenos standartai. Tačiau galiausiai nuspręsti, ar bendrovės padėtis yra dominuojanti ir ar ja piktnaudžiaujama, turi kompetentingos konkurencijos institucijos.

(213)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo etapu daroma išvada, kad priemonių nustatymas neatitiktų naudotojų interesų, tačiau jiems neturėtų neproporcingo neigiamo poveikio. Visų pirma atsižvelgta į tai, kad rinkoje yra plati pasiūla, o per tyrimą nustatyta, kad priemonių poveikis apie save pranešusiam naudotojui yra mažesnis, nei teigta.

(214)

Šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas padėtų Sąjungos pramonei atsigauti pelningumo požiūriu. Nustačius priemones Sąjungos gamintojai galėtų imtis reikiamų investicijų ir MTTP, kad daugiau modernizuotų plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybos įrangą ir padidintų savo konkurencingumą.

(215)

Sąjungos pramonė neseniai buvo labai restruktūrizuota. Jei nebus nustatytos priemonės, neišvengiamos žalos tiriamojo laikotarpio pabaigoje grėsmė veikiausiai virs tikra žala. Kai kuriems Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamintojams gali tekti uždaryti arba sumažinti plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybą ir atleisti darbuotojus, o daug Sąjungos naudotojų liktų su ribotais tiekimo šaltiniais.

(216)

Dėl nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesų Komisija šiuo etapu priėjo prie išvados, kad siūlomo lygio priemonių nustatymas turėtų tik nedidelio poveikio. Tiksliau naudotojų pramonės kainos, pelningumas ir užimtumo lygis nebūtų neproporcingai paveikti. Taigi, siūlomo lygio priemonių nustatymas tiekimo grandinės kainoms ir naudotojams turi tik nedidelio poveikio. Tokio lygio priemonėmis bus užtikrintos vienodos sąlygos, o iš nagrinėjamųjų šalių bus galima importuoti sąžiningomis kainomis.

(217)

Lygindama svarbios Sąjungos pramonės, kurią reikia apsaugoti nuo nesąžiningos praktikos, interesus ir nedidelį galimą priemonių poveikį nesusijusiems importuotojams ir naudotojams, kurie toliau naudojasi įvairiais tiekimo šaltiniais Sąjungoje, Komisija šiuo etapu priėjo prie išvados, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamam nagrinėjamosios šalies nagrinėjamajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(218)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos grėsmės, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo neišvengiamos materialinės žalos grėsmės, kuri kyla Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina, tapimo tikra materialine žala.

(219)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti materialinės žalos grėsmę. Pagal teismo praktiką tikslinė kaina – tai kaina, kurios Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, kai nėra importo dempingo kaina. Pagal Komisijos sprendimų praktiką tikslinė kaina paprastai apskaičiuojama nustatant panašaus produkto gamybos sąnaudas, prie kurių pridedamas pelno dydis, kurio Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, kai nėra importo dempingo kaina.

(220)

Norėdama nustatyti tikslinį pelną Komisija pirmiausia išanalizavo skundo pateikėjo pasiūlymą, kuriame nurodomas ankstesniame Komisijos sprendime dėl to paties produkto (30) nustatytas 12,9 proc. pelnas. Tačiau šie duomenys nustatyti 2000 m., o 15 metų senumo duomenų nebegalima laikyti tipiškais, atsižvelgiant į Sąjungos pramonės technologinius ir finansinius pokyčius nuo to laiko.

(221)

Komisija pasinaudojo 2008 m. pelningumo duomenimis, nes tuos metus ji laikė tipiškiausiais metais, susijusiais su galutinės grandies produktu – šaltojo valcavimo produktais iš plieno (31). Šio tyrimo nagrinėjamasis produktas yra daugeliu atžvilgių panašus į tam tikrus plokščius šaltojo valcavimo produktus iš plieno (šaltojo valcavimo produktus) dėl šių priežasčių:

Tuo remdamasi Komisija nustatė 14,4 proc. pelno dydį.

(222)

Tačiau įvairūs pirmojo atvejo, susijusio su žalingu Kinijos ir Rusijos dempingu, elementai neaktualūs šiame tyrime, kurį atlikdama Komisija nustatė, kad kyla žalos dėl Kinijos eksporto grėsmė, ir kuriam aktuali prognozių analizė. Visų pirma pirmuoju atveju mažomis kainomis iš tiriamųjų šalių importuota per visą ketverių metų laikotarpį iki tiriamojo laikotarpio.

(223)

Tada Komisija tikslinį pelną bandė nustatyti prognozuodama Sąjungos pramonės atsigavimo po nuosmukio dėl 2009 m. ekonomikos ir finansinės krizės raidą, jei nebūtų pradėtas importuoti didelis kainas smukdančio produkto kiekis iš Kinijos. Tam ji rėmėsi naujesniais duomenimis ir prognozių analize, kurie 2013 m. gruodžio mėn. buvo pateikti EBPO plieno komitetui. Tyrime pavadinimu „Finansiškai stiprios pramonės pagrindų kūrimas“ (angl. „Laying the foundations for a financially sound industry“) ekspertai nagrinėjo pastarųjų metų pasaulio plieno pramonės pelningumą ir nustatė ilgalaikį stabilų pelno lygį. Visų pirma šiame tyrime pasisakyta už 17 proc. vidutinį pasaulinį EBITDA dydį (pajamos prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) (32). Ataskaitoje taip pat nurodytos vidutinės 7 proc. investicijų išlaidos ir vidutinės 3 proc. skolos sąnaudos. Komisija įvertino šias dvi pozicijas ir nusprendė taikyti 7 proc. pajamų neatskaičius mokesčių (EBT) dydį. Neturėdama kitų patikimų duomenų šiuos visai plieno pramonei nustatytus skaičius ji pritaikė nagrinėjamajam produktui, nes plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno sudaro didelę neapdoroto plieno gamybos dalį.

(224)

Taigi, Komisija šiuo etapu preliminariai nustatė, kad žalos Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno pramonei grėsmės skirtumui apskaičiuoti galima naudoti 7 proc. tikslinį pelną, tačiau ji toliau tirs, ar nėra tikslesnių prieinamų duomenų apie nagrinėjamąjį produktą.

(225)

Laikinosios antidempingo priemonės importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(226)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(227)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(228)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (33). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įskaitant: su gamyba susijusį bendrovės veiklos pasikeitimą; pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, susijusį su, pvz., pavadinimo pasikeitimu arba gamybos ir prekybos subjekto pasikeitimu. Pagrįstais atvejais Komisija atnaujins bendrovių, kurioms taikomi individualūs antidempingo muitai, sąrašą.

(229)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(230)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(231)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,