16.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/25

(1)

2014 m. ir pirmąją 2015 m. pusę pieno ir pieno produktų paklausa pasaulyje apskritai mažėjo, visų pirma dėl mažesnio eksporto į Kiniją, kuri yra pagrindinė pieno produktų importuotoja pasaulyje;

(2)

2014 ir 2015 m. Sąjungos kiaulienos rinkos padėtis blogėjo. Sąjungos vidaus gamyba padidėjo, o klestintis eksportas stipriai sumažėjo dėl visiško Rusijos eksporto rinkos užsidarymo. Dėl tam tikrų kiaulienos rinkai būdingų savybių, t. y. veislininkystės sektoriui būdingos uždelsto prisitaikymo sistemos sumažinti skerstinų kiaulių pasiūlą, padėtis rinkoje tapo kritinė dėl pertekliaus, o tolydus kainų spaudimas peržengė įprastinių ciklinių laikotarpių ribas;

(3)

2015 m. birželio 25 d. Rusijos Vyriausybė pranešė apie Sąjungos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų importo draudimo pratęsimą dar vieniems metams – iki 2016 m. rugpjūčio 6 d.;

(4)

taigi dėl didelio pasaulinės pasiūlos ir paklausos disbalanso pieno bei pieno produktų ir kiaulienos sektoriai turi spręsti rinkos veikimo sutrikimo problemas;

(5)

todėl žalio pieno ir kiaulienos kainos Sąjungoje dar labiau sumažėjo ir jos greičiausiai mažės toliau iki daugeliui ūkininkų, turinčių grynųjų pinigų srauto ir iždo problemų, nepakeliamų lygių. 2015 m. liepos mėn. Sąjungoje vidutinės žalio pieno supirkimo kainos sumažėjo 12 %, palyginti su vidutinėmis 2010–2014 m. liepos mėn. kainomis, ir 20 %, palyginti su 2014 m. liepos mėn. 2015 m. liepos mėn. kiaulių skerdenų kaina sumažėjo 13 %, o paršelių kaina – 23 %, palyginti su 2014 m. liepos mėn. vidutinėmis kainomis. Be to, kainos nukrito iki išskirtinai žemų lygių ir yra mažesnės už pastarųjų penkerių metų vidurkį;

(6)

kai kurių valstybių narių pavasarinių ir vasarinių pasėlių derlius nukentėjo nuo labai aukštos temperatūros liepos ir rugpjūčio mėn. ir labai mažo kritulių kiekio. Galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos sektorius stipriai veikė dėl pašarinių augalų ir ganyklų trūkumo didėjančios gamybos sąnaudos;

(7)

nuo 2014 m. rugsėjo mėn. buvo galima be pertrūkių naudotis intervencinėmis rinkos priemonėmis – valstybės intervencija ir privataus sviesto ir nugriebto pieno miltelių sandėliavimo pagalba. Nors taikant šias priemones buvo sumažinti kainų kritimo padariniai, užkirsti kelio nuolatiniam pieno produktų ir žalio pieno kainų kritimui nepavyko. Privačiai sandėliuojant kiaulieną 2015 m. kovo ir balandžio mėn. kiaulienos kainos buvo stabilizuotos, tačiau ilgalaikio kainų atsigavimo paskatinti nepavyko. Atsižvelgiant į kiaulienos gamybos ciklą, šiuo konkrečiu metu leidus pradėti taikyti privataus sandėliavimo pagalbos schemą dabartinio rinkos veikimo sutrikimo problemos išspręsti nepavyktų. Taip pat Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos rinkos priemonės, taikomos kitiems gyvulininkystės sektoriams, nėra pritaikytos regioninio masto ekonominėms problemoms palengvinti. Bet kokia papildoma rinkos intervencinė priemonė, kuri galėtų būti numatyta (pavyzdžiui, privataus sandėliavimo pagalba), būtų tik pagalbinė tikslinės finansinės pagalbos priemonė ir neišspręstų nedelsiant reikalingo likvidumo problemos gyvulininkystės sektoriuje, nes jos poveikis ūkio lygmeniu būtų tik vidutinės trukmės;

(8)

todėl dabartinė padėtis yra tokia, kad Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytų priemonių nepakanka rinkos veikimo sutrikimo problemai išspręsti;

(9)

kad būtų pasirengta padėčiai, jei kainos toliau mažėtų, o rinkos veikimas dar labiau sutriktų, labai svarbu, kad tikslinė finansinė pagalba būtų skirta ypač nukentėjusiems Sąjungos gyvulininkystės sektoriams;

(10)

todėl siekiant veiksmingai ir efektyviai panaikinti rinkos sutrikimą ir neleisti tęsti ar toliau blogėti dėl šio sutrikimo susidariusiai padėčiai arba tęstis ar toliau didėti jos poveikiui rinkai, tikslinga valstybėms narėms skirti pagalbą – vienkartinę finansinę dotaciją gyvulininkystės sektoriaus ūkininkams, nukentėjusiems nuo didžiausio kainų kritimo – tiesioginių Rusijos pratęsto importo draudimo ir sausros padarytos žalos pašariniams augalams pasekmių;

(11)

kiekvienai atitinkamai valstybei narei skirtina finansinė dotacija turėtų būti apskaičiuojama pagal 2014 ir 2015 m. nacionalines pieno kvotas ir šalyje auginamų kiaulių skaičių ir proporcinga nustatytam pieno ir kiaulienos skerdenų supirkimo kainų sumažėjimui, priklausomybės nuo Rusijos rinkos mastui ir sausros padarytos žalos pašarinių augalų derliui ir kainai. Siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų tuos ūkininkus, kurie labiausiai nukentėjo nuo rinkos veikimo sutrikimo, ir atsižvelgiant į ribotus biudžeto išteklius, atitinkamos valstybės narės turi turėti galimybę nediskriminacinėmis sąlygomis pagal objektyvius kriterijus (pavyzdžiui, kainų kritimą atitinkamuose sektoriuose) lanksčiai paskirstyti nacionalinę sumą per efektyviausius kanalus, užtikrindamos, kad pagrindiniai tikslinės pagalbos gavėjai būtų gyvulininkystės sektorių ūkininkai, ir vengdamos iškreipti rinką ir konkurenciją;

(12)

kadangi kiekvienai atitinkamai valstybei narei skiriamos finansinės dotacijos lėšomis bus galima kompensuoti tik dalį gyvulininkystės sektorių ūkininkų patirtų faktinių išlaidų, valstybėms narėms turėtų būti leista tiems ūkininkams skirti papildomą paramą vienodomis objektyviomis, nediskriminacinėmis ir konkurencijos neiškreipiančiomis sąlygomis;

(13)

siekiant suteikti lakstumo skirstant tikslinę finansinę pagalbą, kurios reikia veikimo sutrikimui pašalinti, valstybėms narėms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis;

(14)

kadangi finansinės dotacijos sumos kiekvienai atitinkamai valstybei narei nustatytos eurais, būtina nustatyti Bulgarijai, Čekijos Respublikai, Danijai, Kroatijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei skirtos sumos konvertavimo į nacionalinę valiutą datą, kad parama būtų skirta vienodomis sąlygomis ir tuo pat metu. Todėl tikslinga pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 106 straipsnį nustatyti valiutos kursą lemiantį operacinį įvykį. Laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (2) 106 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto principo ir 106 straipsnio 5 dalies c punkte nustatytų kriterijų, tas operacinis įvykis turėtų būti šio reglamento įsigaliojimo data;

(15)

šiame reglamente numatyta pagalba turėtų būti suteikiama kaip priemonė, kuria remiamos žemės ūkio rinkos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

(16)

dėl biudžetinių priežasčių išlaidas, kurias atitinkamos valstybės narės patyrė remdamos gyvulininkystės sektorių ūkininkus, Sąjunga turėtų finansuoti tik jei atitinkamos išlaidos bus patirtos iki nustatyto termino;

(17)

siekdamos užtikrinti skaidrumą ir joms skirtų sumų panaudojimo stebėseną ir tinkamą administravimą, atitinkamos valstybės narės turėtų pranešti Komisijai objektyvius paramos skyrimo metodų nustatymo kriterijus ir nuostatas, kuriomis vadovaujasi siekdamos neiškreipti rinkos;

(18)

siekiant užtikrinti, kad gyvulininkystės sektorių ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

a)

nedelsdamos ir ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. – objektyvius tikslinės paramos skyrimo metodų nustatymo kriterijus ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo;

b)

ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 30 d. – bendrą išmokėtą sumą ir paramos gavėjų skaičių ir tipą.