(1)

Skundu Komisijai buvo pranešta apie tam tikras pagalbos priemones, kurias Prancūzija taikė bendrovei „Arbel Fauvet Rail SA“ (toliau – AFR). 2006 m. sausio 28 d., 2006 m. spalio 25 d., 2007 m. sausio 30 d. ir 2007 m. birželio 6 d. Prancūzija pateikė papildomą informaciją.

(2)

2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl šios pagalbos.

(3)

2007 m. spalio 12 d. bei 2007 m. gruodžio 18 ir 19 d. pranešimais Prancūzija pateikė pastabas.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl minėtos pagalbos.

(5)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(6)

2008 m. balandžio 2 d. Komisija priėmė neigiamą sprendimą (4) dėl aptariamų priemonių ir pareikalavo grąžinti suteiktą pagalbą (toliau – pirminis sprendimas AFR).

(7)

2008 m. liepos 9 d. Šiaurės-Pa de Kalė regionas (T-267/08) ir 2008 m. liepos 17 d. Duė aglomeracijos bendruomenė (T-279/08) apskundė pirminį sprendimą AFR. Vienas iš ieškovų nurodytų panaikinimo pagrindų buvo nepakankamai pagrįstas pagalbos dydžio apskaičiavimas. Ieškovai taip pat pareiškė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, neteisingai nustačiusi, kad AFR yra sunkumus patirianti įmonė.

(8)

2008 m. balandžio 2 d. pirminiame sprendime AFR nurodyta pagalbos suma apskaičiuota pagal metodą, išdėstytą ankstesniame Komisijos sprendime Biria group (byla C 38/2005) (toliau – Sprendimas Biria) (5).

(9)

2007 m. balandžio 5 d. ieškiniu (T-102/07) ir 2007 m. balandžio 16 d. ieškiniu (T-120/07) (6) atitinkamai pagalbą suteikusi valdžios institucija ir teisėtas pagalbos gavėjų veiklos tęsėjas apskundė sprendimą Biria. 2010 m. kovo 3 d. (7) Bendrasis Teismas panaikino Sprendimą Biria.

(10)

Nors Bendrasis Teismas iš esmės patvirtino Komisijos išvadą, sprendimas vis dėlto panaikintas, nes trūko argumentų dėl vieno konkretaus punkto. Teisingumo Teismas nurodė, kad Komisija, pagrįsdama rizikos priemokų apskaičiavimą, kai nustatomas pagalbos, suteikiamos sunkumus patiriančiai įmonei, dalies dydis, negali remtis vien nuoroda į 1997 m. Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (8) (toliau – 1997 m. pranešimas dėl orientacinių normų).

(11)

Pirminis sprendimas AFR aiškiai paremtas sprendimo Biria konstatuojamąja dalimi, kuria remdamasis Bendrasis Teismas panaikino sprendimą Biria. Sprendime Biria ir pirminiame sprendime AFR pateikta išvada dėl rizikos priemokos yra paremta vienodais argumentais.

(12)

Todėl Komisija, atsižvelgdama į sprendimą Biria, konstatuoja, kad 2008 m. balandžio 2 d. pirminis sprendimas AFR teisiškai nėra pakankamai argumentuotas dėl taikytino rizikos priemokos dydžio. Kadangi šis sprendimas netapo galutinis, jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

(13)

AFR yra geležinkelių prekinių vagonų ir cisterninių konteinerių gamybos bendrovė. Tai vienas didžiausių geležinkelių riedmenų gamintojų Europos rinkoje. Bendrovė įsikūrusi Duė (Šiaurė), joje 2008 m. dirbo apie 265 asmenys.

(14)

2005 m. AFR 100 % buvo „Arbel SA“ (9) nuosavybė. Tuo metu AFR dirbo apie 330 asmenų.

(15)

AFR keletą metų dirbo nuostolingai. Ypač didelius ekonominius sunkumus bendrovė patyrė nuo 2001 m. 2002–2005 metais ši tendencija stiprėjo. Pateiktoje lentelėje nurodyta keletas AFR veiklos rodiklių per laikotarpį iki pagalbos suteikimo:

(16)

2005 m. liepos 4 d. Šiaurės-Pa de Kalė regionas ir Duė aglomeracijos bendruomenė suteikė AFR po 1 mln. EUR, t. y. iš viso 2 mln. EUR bendrą grąžintiną avansą.

(17)

Pagal Prancūzijos valdžios institucijų pateiktą informaciją avanso sąlygos buvo tokios:

(18)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pažymėjo, kad grąžintinas avansas laikytinas valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Šiuo požiūriu Komisija visų pirma nurodė, kad minėtais avansais AFR suteikta pranašumas, nes dėl finansinės būklės įmonė finansų rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis.

(19)

Taip pat Komisija išreiškė nuomonę, kad AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – gairės) (10), ir todėl jai skirtos valstybės pagalbos suderinamumas vertintinas atsižvelgiant į gaires. Komisija abejoja, ar aptariama pagalba suderinama su vidaus rinka atsižvelgiant į gaires.

(20)

Prancūzijos valdžios institucijos tvirtino, kad, nors tuo laikotarpiu, kai grąžintinas avansas buvo suteiktas, o po to mokamas (t. y. 2005 m. liepos mėnesį ir antrąjį pusmetį), AFR visada išsaugojo klientų ir bankų pasitikėjimą.

(21)

Savo teiginiams pagrįsti Prancūzijos valdžios institucijos rėmėsi tokiais argumentais, kurie, jų nuomone, rodo klientų ir bankų pasitikėjimą AFR:

(22)

Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas grindė dokumentais, iš kurių visų pirma aišku, kad:

(23)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat tvirtino, kad AFR numatė priemones, „skirtas AFR užsakymų portfelio, veiklos, ūkio ir sąskaitų klaidoms ištaisyti“. Šias priemonės, Prancūzijos valdžios institucijų vadinamos restruktūrizavimo planu, apima tris elementus: a) nauja prekybos strategija (siekiant geresnės AFR produktų padėties rinkoje); b) personalo skaičiaus mažinimas ir c) finansavimo ir kapitalo restruktūrizavimo planas. Nuo 2004 m. įgyvendinant šias priemones pasiekta teigiamų rezultatų: visų pirma išaugo apyvarta (nuo 22,6 mln. EUR 2004 m. iki 45 mln. EUR 2005 m.) ir grynasis pelnas, tačiau grynasis pelnas tebėra neigiamas (nuo –11,9 mln. EUR 2004 m. jis sumažėjo iki –8,1 mln. EUR 2005 m.).

(24)

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pirminį sprendimą AFR apskundę 7 konstatuojamojoje dalyje minėti ieškovai rėmėsi tuo, kad suteikiant pagalbą AFR nebuvo sunkumus patirianti įmonė. Šiuo atžvilgiu ieškovai tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nepakankamai atsižvelgė į AFR atgaivinimo priemones (nurodytas 23 konstatuojamojoje dalyje), kuriomis pasiekta teigiamų rezultatų (visų pirma 2004 m. ir per 2005 m. pirmąjį pusmetį AFR sudarė daug tiekimo sutarčių); šiais rezultatais paneigiami argumentai, kuriais remdamasi Komisija daro išvadą, kad AFR yra sunkumus patirianti įmonė.

(25)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(26)

Kalbant apie grąžintiną avansą, Komisija pažymi tai, kas nurodyta toliau.

(27)

Sutarties 107 straipsnis susijęs ne tik su valstybių narių Vyriausybių, bet ir su regioninių arba vietos administracinių vienetų, tokių kaip Šiaurės-Pa de Kalė regionas ar Duė aglomeracijos bendruomenės suteikta pagalba. Šių administracinių vienetų lėšos yra valstybiniai ištekliai ir jų sprendimai suteikti aptariamą avansą AFR priskirtini valstybei.

(28)

Avansas suteiktas tuo metu, kai AFR patyrė finansinius sunkumus. Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė nuomonę, kad tuo metu, kai pagalba buvo teikiama AFR, atsižvelgiant į jos sunkią finansinę būklę, kaip tai matyti iš šio sprendimo 15 konstatuojamosios dalies, ji buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairėse. Taip pat Komisija pažymėjo, kad avansas buvo suteiktas be grąžinimo garantijos, nors jam taikytos palūkanos atitiko normas, kurios taikomos paskoloms, teikiamoms su įprastinėmis garantijomis (11). Todėl Komisija mano, kad dėl finansinės būklės AFR kredito rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties aptariamu avansu AFR suteiktas pranašumas.

(29)

Šiuo požiūriu pažymėtina, kad Prancūzijos valdžios institucijos, remdamosi 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytais pavyzdžiais, tvirtino, jog tuo metu, kai buvo teikiama pagalba AFR, bendrove dar pasitikėjo bankai ir klientai. Komisija mano, kad tokiu teiginiu Prancūzija ginčija, jog AFR kredito rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų panašiomis sąlygomis (o tai reiškia, kad ginčija, jog grąžintinu avansu AFR suteiktas pranašumas) ir ypač – kad tuo metu, kai jai pagalba buvo teikiama, AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairėse.

(30)

Tačiau Prancūzijos pastabos neturėtų pakeisti sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateiktos analizės dėl šių priežasčių.

(31)

Prancūzijos valdžios institucijų nurodyti kreditų pavyzdžiai (visų pirma kreditas su galimybe pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas ir klientų kreditai) negali būti lyginami su aptariamu grąžintinu avansu. Galimybė pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas yra labai trumpalaikis kreditas, o grąžintinas avansas, priešingai, – apima trejus metus. Todėl kreditoriai nevienodai vertina šių skirtingų kreditų riziką, o tai, kad skolininkas gali gauti trumpalaikį kreditą, neleidžia spręsti apie jo galimybę ilgesniam laikotarpiui gauti paskolą, kurios grąžinimas priklausys nuo skolininko sugebėjimo išsilaikyti.

(32)

Kalbėdama apie klientų avansus, Komisija pažymi, kad už juos laidavo […], t. y. nepriklausoma institucija, o tai reiškia, kad klientams ir tiekėjams negrėsė su AFR finansine būkle susijusi rizika ir todėl prieš mokant avansus jiems nereikėjo analizuoti įmonės mokumo, kaip būtų daręs paskolą be garantijos ketinantis suteikti kreditorius.

(33)

Galiausiai reikia pažymėti, kad Prancūzijos pastabos neleidžia konstatuoti, jog AFR panašiomis sąlygomis būtų galėjusi gauti lėšų kredito rinkoje.

(34)

Kalbant apie AFR pripažinimą sunkumus patiriančia įmone, kaip apibrėžta gairėse, Komisija pateikia tokias pastabas.

(35)

Remiantis gairių 10 punkto a papunkčiu, aišku, kad įmonė patiria sunkumus, jei ji praradusi daugiau kaip pusę registruoto kapitalo ir daugiau kaip ketvirtadalį šio kapitalo – per pastaruosius dvylika mėnesių. Šia nuostata iškeliama prielaida, kad netekusi didelės dalies registruoto kapitalo bendrovė nesugebės sumažinti nuostolių, kurie per artimiausią arba vidutinės trukmės laikotarpį beveik neabejotinai privers ją bankrutuoti. Komisija mano, kad ši prielaida dar labiau pasitvirtina, jei bendrovė neteko viso registruoto kapitalo ir turi neigiamą nuosavą kapitalą.

(36)

Kaip matyti iš 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytų finansinių duomenų (kurių Prancūzija neginčijo per oficialią tyrimo procedūrą), AFR nuosavas kapitalas buvo neigiamas nuo 2001 m. ir tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, ji negalėjo sustabdyti šios tendencijos ir vėl pasiekti teigiamą nuosavą kapitalą. Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad pagalbos teikimo metu AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairių 10 punkto a papunktyje.

(37)

Be to, Bendrasis Teismas sprendime Biria taip pat patvirtino, kad didelis kapitalo sumažėjimas iš esmės yra požymis, jog įmonė patiria sunkumų, ir kad Komisija teisingai nusprendė, jog įmonė, kurios nuosavas kapitalas yra neigiamas, yra sunkumus patirianti įmonė neatsižvelgiant į labai konkrečias gairių nuostatas.

(38)

Papildomai Komisija nurodo, kad tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, AFR taip pat atitiko gairių 11 punkte pateiktą sunkumus patiriančios įmonės apibrėžtį, pagal kurią net jei nėra 10 punkte nurodytų aplinkybių, įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumus, ypač, jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai, pavyzdžiui, didėjantys nuostoliai ir mažėjanti apyvarta. Tačiau gairių 11 punkte nustatyta, kad sunkumus patiriančiai įmonei gali būti teikiama pagalba tik tada, jei akivaizdu, kad panaudodama vien savo išteklius, savininkų, akcininkų lėšas ar sutelkusi rinkos šaltinius ji negali atsigauti. Taigi šia nuostata patvirtinama, kad įmonė pripažįstama sunkumus patiriančia įmone atsižvelgiant į visus reikšmingus rodiklius, tačiau lemiama reikšmė vis dėlto skiriama įmonės gebėjimui atsigauti be viešosios valdžios įsikišimo. Komisija taip pat primena, kad remiantis nusistovėjusia teismų praktika (12) matyti, jog tokie požymiai nėra bendrai taikomi ir išsamūs, ir kad nėra nustatyta, kiek mažiausiai požymių turi būti pastebėta, kad įmonė atitiktų sunkumus patiriančios įmonės kriterijų.

(39)

Šiuo požiūriu Komisija pažymi (kaip matyti iš 15 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės), kad nuo 2001 m. AFR apyvarta nuolat mažėjo, o nuostoliai didėjo. Tai sunkumus patiriančiai įmonei būdingi požymiai, kaip apibrėžta gairių 11 punkte. Pagrįsdama savo preliminarią išvadą, kad AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija jau buvo nurodžiusi šiuos požymius. Be to, neigiamą AFR finansinės būklės tendenciją patvirtina ta aplinkybė, kad nuo 2004 m. sausio mėn. įmonė nebepajėgė laiku sumokėti 4,3 mln. EUR socialinių ir mokestinių įsiskolinimų ir dėl to buvo priversta kompetentingų valdžios institucijų prašyti atidėti skolų mokėjimą ir sudaryti skolų mokėjimo planą.

(40)

Priešingai galėtų būti vertinami tik pagrindiniai Prancūzijos pateikti duomenys apie AFR suteiktus kreditus (kreditas su galimybe pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas ir avansai) ir tai, kad AFR tam tikros garantijos buvo suteiktos […]. Komisijos nuomone, į šiuos duomenis reikia atsižvelgti nagrinėjant, kaip reikalaujama gairių 11 punkte, įmonės gebėjimą atsigauti sutelkus lėšas, kurias ji galėtų gauti finansų rinkoje. Šiuo požiūriu Komisija konstatuoja:

(41)

Dėl AFR atgaivinimo priemonių, įgyvendinamų nuo 2004 m., Komisija visų pirma pažymi, kad restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimas yra pagalbos suderinamumo su gairėmis sąlyga, jeigu minėtos priemonės atitinka šias gaires. Tačiau priemonėmis nebūtinai daromas poveikis vertinant įmonę kaip patiriančią sunkumus, nes tokiu vertinimu atsižvelgiama į pagalbos gavėjo finansinę padėtį, suteikiant pagalbą. Ši analizė iš esmės atliekama remiantis naujausiais patvirtintais įmonės buhalterijos duomenimis. Šiuo atveju naudojami 2004 finansinių metų duomenys, kuriuos išanalizavus dėl minėtų priežasčių galima daryti išvadą, kad tuo metu, kai AFR buvo suteikta pagalba, tai buvo sunkumus patirianti įmonė.

(42)

Prancūzijos valdžios institucijos (ir ieškovai, apskundę pirminį sprendimą) tvirtino, kad įgyvendinant AFR atgaivinimo priemones teigiamų rezultatų pasiekta kelis mėnesius prieš suteikiant grąžintinus avansus. Tačiau Komisija pažymi, kad rezultatai, kuriais remiamasi pateikiant šį argumentą, yra menki, abejotini ir apima santykinai trumpą laikotarpį. Be to, įmonės grynasis pelnas tebėra neigiamas.

(43)

Lyginant tendencijas, kuriomis remiasi Prancūzijos valdžios institucijos, su faktais, rodančiais, kad yra didelių sunkumų, dėl kurių kyla grėsmė įmonės išlikimui trumpuoju ar ilgalaikiu laikotarpiu, būtent faktu, kad nuo 2001 m. AFR nuosavas kapitalas buvo neigiamas (labai svarbus rodiklis, aprėpiantis ilgą laikotarpį), tendencijos negali būti laikomos rimtais AFR finansinės padėties gerėjimo rodikliais. Todėl minėtomis tendencijomis negalima paneigti labai svarbių rodiklių, rodančių, kad AFR tikrai buvo sunkumus patirianti įmonė.

(44)

Todėl reikia daryti išvadą, kad, tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, AFR patyrė didelių finansinių sunkumų, dėl kurių per artimiausią ar vidutinės trukmės laikotarpį jai grėsė bankrotas ir kurių, valdžios institucijoms neįsikišus, ji nebuvo pajėgi sumažinti.

(45)

Todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir visų pirma į 15 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje nurodytus finansinius rezultatus, mano, kad tuo metu, kai buvo suteikti grąžintini avansai, AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairių 10 punkte ir 11 punkte. Kadangi AFR patyrė sunkumus, Komisija mano, kad AFR kredito rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis. Todėl aptariamais avansais AFR suteiktas pranašumas: įmonė gavo lėšų palankesnėmis sąlygomis nei būtų gavusi kredito rinkos sąlygomis.

(46)

Grąžintiniais avansais AFR suteikiamas pranašumas, palyginti su kitomis panašioje padėtyje esančiomis įmonėmis, nes avansai skirti išimtinai jai.

(47)

Geležinkelių riedmenų gamybos sektoriui būdinga tai, kad jame veikia keletas Europos ūkio subjektų ir Sąjungoje vyksta vidaus prekyba. Todėl AFR suteiktas pranašumas gali iškraipyti konkurenciją ir valstybių narių tarpusavio prekybą.

(48)

Komisijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, AFR suteikti grąžintini avansai yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(49)

Kai pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms suteikiama kaip kreditai, pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp realiai taikytų palūkanų ir palūkanų, kurios pagalbos gavėjui būtų taikomos už tą patį kreditą privačioje rinkoje.

(50)

Pagal 1997 m. pranešimą dėl orientacinių normų Komisija nustato orientacines normas, kurios turėtų rodyti vidutiniškų rinkos palūkanų normų dydį, taikomą vidutinės trukmės ir ilgalaikėms paskoloms, gautoms pateikus įprastus užstatus. Minėtame pranešime taip pat pabrėžiama, kad orientacinė norma yra žemiausia norma, kuri gali būti didinama esant rizikingoms aplinkybėms, pvz., kai įmonė patiria sunkumus ar kai nepateikiami bankų reikalaujami įprasti užstatai. Tokiais atvejais priemoka gali būti padidinta 400 ir daugiau bazinių punktų. 1997 m. pranešime dėl orientacinių normų nepatikslinama, ar atsižvelgiant į įvairią riziką gali būti sumuojamos įvairios rizikos priemokos. Nors šis sumavimas neatmetamas, Komisija savo sprendime turi pagrįsti metodą, taikytą siekiant susumuoti įvairias rizikos priemokas, atlikdama finansų rinkų praktikos analizę (13).

(51)

2004 m. audito įmonė „Deloitte & Touche GmbH Wirtschaftsprüfungsgeselleschaft“ Komisijos užsakymu atliko tyrimą (14) (toliau – tyrimas). Empiriniu metodu atliktas tyrimas parodė, kad rinkoje esama įvairių rizikos kategorijų priemokų, susijusių su bendrovėmis ar sandoriais (su kintamais užstatais). Iš tyrimo aiškiai matyti, kad dėl įvairių rizikos veiksnių (skolininko mokumas, užstatai) taikomos priemokos, kurias reikia pridėti prie bazinės normos.

(52)

Atlikus tyrimą, 2008 m. Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (15) (toliau – komunikatas dėl orientacinių normų) patobulintas ir patikslintas Komisijos metodas, taikomas apskaičiuojant pagalbos dalį paskolose. Šiame komunikate atsižvelgiama į tyrime siūlomą metodą ir numatoma pridėti įvairias priemokas prie bazinių normų, atsižvelgiant ir į bendrovės kreditingumą, ir į įkeičiamą turtą.

(53)

Tačiau reikia konstatuoti, kad taikant priemones pagalbos dalis apskaičiuojama pagal valstybės pagalbos sąvoką ir, kaip apibrėžta nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje, „valstybės pagalbos sąvoka turi būti taikoma objektyviai situacijai, kurią reikia vertinti Komisijos sprendimo priėmimo datą“ (16).

(54)

Todėl Komisija mano, kad 2008 m. komunikate dėl orientacinių normų yra pateiktas tinkamas pagalbos dalies apskaičiavimo metodas, ir ketina tirti aptariamas priemones pagal šį komunikatą.

(55)

2008 m. komunikate dėl orientacinių normų numatyta, kad priemoka, kai sunkumus patiriančiai įmonei, kurios įkeisto turto lygis yra žemas, gali būti neteikiama valstybės pagalba, yra 1 000 bazinių punktų.

(56)

Kaip nurodyta 5.1.3 skirsnyje, Komisija mano, kad tuo metu, kai AFR buvo skirtos (pagalbos) priemonės, AFR buvo sunkumus patirianti įmonė. Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad joks grąžintinų avansų užstatas nebuvo pateiktas, todėl turto įkeitimo lygis gali būti laikomas žemu.

(57)

Taigi iš esmės pagalbos dalis yra bazinės normos su 1 000 bazinių punktų priemoka ir normos, pagal kurią suteikta pagalbos priemonė, skirtumas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad 2008 m. balandžio 2 d. pirminiame sprendime Komisija pažymėjo, kad taikoma 800 bazinių punktų priemoka, kad pagalbos gavėjas neapskundė šio sprendimo, kad nė vienas pagalbos gavėjo konkurentas nesuabejojo pirminio sprendimo teisėtumu, ir, atsižvelgdama į visas šio atvejo aplinkybes, Komisija mano, kad šiuo atveju priemoka neturi būti didinama.

(58)

Komisija daro išvadą, kad pagalbos dalis yra taikomų orientacinių palūkanų normų su 800 bazinių punktų priemoka ir palūkanų normų, pagal kurias suteikta pagalbos priemonė, skirtumas.

(59)

Atsižvelgdama į AFR ekonominę būklę tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje (nuostolinga veikla keletą metų iš eilės, neigiamas nuosavas kapitalas, mažėjanti apyvarta), Komisija nurodo, kad grąžintinų avansų suteikimo metu AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairėse. Atsižvelgiant į 41–44 konstatuojamosiose dalyse nurodytas priežastis, Prancūzijos pastabos šios analizės nekeičia.

(60)

Iš tikrųjų 2005 m. AFR buvo holdingo „Arbel SA“ kontroliuojamos grupės narė. Be geležinkelių srities (joje dirbo AFR ir „Lormafer“), ši grupė apėmė ir „statybų“ sritį, kuriai priklausė statybų pramonei skirtų langų gamybos įmonės. Tačiau iš Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos, kuri buvo atsiųsta prieš pradedant oficialią tyrimo procedūrą, aišku, kad AFR patirti sunkumai buvo specifiniai toje grupėje, nes jos veikla visai nebuvo susijusi su statybų sritimi. Be to, Komisija pažymi, kad AFR sunkumai buvo per daug dideli, kad būtų įveikti grupėje, turint omenyje vidutiniškus jos rezultatus. Todėl Komisija mano, jog gairių 13 punktas neprieštarauja tam, kad AFR būtų laikoma atitinkančia sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos reikalavimus, nepaisant to, kad ji priklauso grupei.

(61)

Taigi pagalbos suderinamumas turi būti vertinamas pagal gaires.

(62)

Komisija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, gairėse numatytos restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo sąlygos neįvykdytos. Komisija pažymi, kad:

(63)

Prancūzijos valdžios institucijos jai nepateikė restruktūrizavimo plano pagal gairių 34–37 punktus. Iš tiesų, 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytos restruktūrizavimo priemonės, kurias Prancūzijos valdžios institucijos nurodė kaip restruktūrizavimo planą, kuris buvo įgyvendinamas nuo 2004 m. (žr. 24 konstatuojamąją dalį), jas suteikiant neatitiko realaus restruktūrizavimo plano, kurį susijusi valstybė narė yra įsipareigojusi įgyvendinti (gairių 35 dalis). Priešingai nei numatyta gairėse, vadinamajame plane nėra pateikta rinkos tyrimo. Tačiau toks tyrimas būtinas siekiant patikrinti, kokios yra galimybės atkurti gyvybingumą ir kokios yra vidaus restruktūrizavimo priemonės (gairių 35 dalis). Be to, niekaip nepatvirtinta, kad 2005 m. liepos mėn. buvo restruktūrizavimo planas, kuriame apibūdintos „aplinkybės, dėl kurių bendrovė pateko į sunkią padėtį – tai turėtų tapti pagrindu įvertinant siūlomų priemonių tinkamumą“ (Restruktūrizavimo gairių 36 dalis). Galiausiai vadinamajame plane nenumatyta jokių kompensacinių priemonių, kurios vis dėlto yra būtinos pagal gairių 38 dalį.

(64)

Atsižvelgdama į 63 konstatuojamojoje dalyje minėtas priežastis, Komisija mano, kad joks restruktūrizavimo planas, atitinkantis gaires, jai pateiktas nebuvo.

(65)

Be to, pagalba neatitinka gairėse numatytų sanavimo pagalbos suderinamumo sąlygų, nes grąžintini avansai buvo suteikti ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui (žr. gairių 25 punktą).

(66)

Galima daryti išvadą, kad aptariama pagalba nesuderinama su vidaus rinka.

(67)

Komisija daro išvadą, kad Prancūzija, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, aptariamą pagalbą suteikė neteisėtai. Kadangi pagalba nesuderinama su vidaus rinka, Prancūzija ją turi nutraukti ir iš pagalbos gavėjo susigrąžinti išmokėtas sumas,