Informaciniai dokumentai

Veikla

Pramoninės aušinimo sistemos (angl. ICS)

Pramoninės aušinimo sistemos, pvz., aušinimo bokštai, plokštiniai šilumokaičiai

Ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms (angl. ECM)

Su taikomais metodais susiję ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms

Teršalų išmetimas iš saugyklų (angl. EFS)

Teršalų išsiskyrimas iš cisternų, vamzdynų ir saugomų cheminių medžiagų

Energijos vartojimo efektyvumas (angl. ENE)

Bendrasis energijos vartojimo efektyvumas

Dideli kurą deginantys įrenginiai (angl. LCP)

Garo ir elektros energijos gamyba plaušienos ir popieriaus gamyklose naudojant kurą deginančius įrenginius

Bendrieji stebėsenos principai (angl. MON)

Teršalų išmetimo stebėsena

Atliekų deginimas (angl. WI)

Deginimas gamykloje ir bendras atliekų deginimas

Atliekų tvarkymo pramonė (angl. WT)

Kuro iš atliekų ruošimas

Dienos vidurkis

24 val. mėginių ėmimo laikotarpio vidurkis – srautui proporcingas sudėtinis mėginys (1) arba – jei įrodoma, kad srautas pakankamai pastovus – lygiatarpis mėginys (1).

Metinis vidurkis

Visų per metus išmatuotų dienos vidurkių, įvertintų atsižvelgiant į dienos produkciją ir išreikštų kaip išmestų cheminių medžiagų masė pagamintų ar perdirbtų produktų ir (arba) medžiagų masės vienetui, vidurkis.

Dienos vidurkis

24 val. laikotarpio vidurkis remiantis nuolatinio matavimo galiojančiais valandiniais vidurkiais.

Mėginių ėmimo laikotarpio vidurkis

Vidutinė trijų iš eilės matavimų, kurių kiekvieno trukmė ne mažesnė kaip 30 min., vertė.

Metinis vidurkis

Jei matuojama nuolat: visų galiojančių valandinių vidurkių vidurkis. Jei matuojama periodiškai: per vienus metus nustatytų visų mėginių ėmimo laikotarpio vidurkių vidurkis.

Vartojamas terminas

Apibrėžtis

Nauja gamykla

Po šių GPGB išvadų paskelbimo įrenginio eksploatavimo vietoje pirmąkart naudoti leidžiama gamykla ar visiškai pakeista gamykla ant esamo įrenginio pagrindo.

Esama gamykla

Ne nauja gamykla.

Svarbus atnaujinimas

Svarbus gamyklos ir (arba) taršos mažinimo sistemos konstrukcijos ar technologijos keitimas ir kartu technologinių agregatų ir susijusios įrangos pritaikymas ar pakeitimas naujais.

Nauja dulkių sulaikymo sistema

Po šių GPGB išvadų paskelbimo įrenginio eksploatavimo vietoje pirmą kartą naudojama dulkių sulaikymo sistema.

Esama dulkių sulaikymo sistema

Ne nauja dulkių sulaikymo sistema.

Nekondensuojamos kvapiosios dujos (NCG)

Nemalonaus kvapo dujos, susidarančios gaminant kraftplaušieną.

Koncentruotos nekondensuojamos kvapiosios dujos (CNCG)

Koncentruotos nekondensuojamos kvapiosios dujos, arba stipraus kvapo dujos – bendrosios redukuotos sieros (BRS) turinčios dujos, susidarančios virinant, išgarinant ar vandens garais distiliuojant kondensatus.

Stipraus kvapo dujos

Koncentruotos nekondensuojamos kvapiosios dujos (CNCG).

Silpno kvapo dujos

Atskiestos nekondensuojamos kvapiosios dujos – BRS turinčios dujos, kurios nėra stipraus kvapo dujos (pvz., dujos, sklindančios iš cisternų, plovimo filtrų, skiedrų bunkerių, kalkių dumblo filtrų, džiovinimo mašinų).

Silpno kvapo dujų likučiai

Silpno kvapo dujos, kurios sklinda ne iš regeneravimo katilo, kalkių degimo krosnies ar BRS degiklio.

Nuolatinis matavimas

Matavimas gamykloje stacionariai sumontuota automatine matavimo sistema (AMS).

Periodinis matavimas

Matuojamojo dydžio (konkretaus dydžio, kurį reikia išmatuoti) nustatymas tam tikrais laiko intervalais rankiniais ar automatiniais metodais.

Pasklidieji išmetamieji teršalai

Išmetamieji teršalai, susidarantys įprastomis veikimo sąlygomis dėl lakiųjų medžiagų ar dulkių tiesioginio (ne per vamzdžius) sąlyčio su aplinka.

Integruota gamyba

Plaušiena ir popierius arba kartonas gaminami toje pačioje gamybos vietoje. Prieš gaminant popierių (ir) arba kartoną plaušiena paprastai nedžiovinama.

Neintegruota gamyba

a) Prekinės (parduoti skirtos) plaušienos gamyba gamyklose, kuriose nenaudojamos popieriaus gamybos mašinos, arba b) popieriaus ir (arba) kartono gamyba tik iš kitose gamyklose pagamintos (prekinės) plaušienos.

Grynoji produkcija

Specialiosios paskirties popieriaus gamykla

Gamykla, kurioje gaminamas įvairių rūšių specialiosios (pramoninės ir nepramoninės) paskirties popierius ir kartonas, pasižymintis ypatingomis savybėmis, turintis palyginti mažą galutinių naudotojų rinką ar naudojamas specializuotoms reikmėms, dažnai sukurtas specialiai konkrečiam klientui ar galutinių naudotojų grupei. Specialiosios paskirties popieriaus pavyzdžiai – rūkomasis popierius, filtravimo popierius, metalizuotas popierius, terminis popierius, savaiminio kopijavimo popierius, lipnios etiketės, blizgusis kreiduotas popierius, gipso kartonas ir specialusis vaškinis, izoliacinis, stogo dangų popierius, asfaltkartonis ir kitokios specialiosios paskirties ar kitaip specialiai apdorotas popierius. Visos šios rūšys nepriskiriamos prie standartinio popieriaus kategorijų.

Lapuočių mediena

Medienos rūšių grupė, kuriai priklauso, pvz., drebulė, bukas, beržas ir eukaliptas. Terminas lapuočių mediena vartojamas kaip termino spygliuočių mediena antonimas.

Spygliuočių mediena

Spygliuočių, pvz., pušies ir eglės mediena. Terminas spygliuočių mediena vartojamas kaip termino lapuočių mediena antonimas.

Kaustizacija

Kalkių ciklo procesas, per kurį hidroksidas (baltasis šarmas) atgaunamas vykstant reakcijai Ca(OH)2 + CO3 2- → CaCO3 (s) + 2 OH-.

Vartojamas terminas

Apibrėžtis

OMT

Orasausės masės (plaušienos) tona, esant 90 % sausiui.

AOH

Adsorbuojamieji organiniai halogenidai, nustatyti pagal nuotekoms taikomą standartinį metodą EN ISO: 9562.

BDS

Biocheminis deguonies suvartojimas – ištirpusio deguonis kiekis, kurio mikroorganizmams reikia organinėms medžiagoms nuotekose suskaidyti.

CMP

Cheminė mechaninė plaušiena

CTMP

Cheminė termomechaninė plaušiena

ChDS

Cheminis deguonies suvartojimas – chemiškai oksiduojamų organinių medžiagų kiekis nuotekose (paprastai remiamasi oksidavimo dichromatu analize).

SM

Sausosios medžiagos, išreikštos masės procentais.

DTPA

Dietilentriamino pentaacto rūgštis (balinant peroksidu naudojamas kompleksodaris ir (arba) komplesonas)

ECF (angl. Elemental Chlorine Free)

Nenaudojant elementinio chloro.

EDTA

Etilendiamino tetraacto rūgštis (kompleksodaris ir (arba) komplesonas)

H2S

Vandenilio sulfidas.

LKP

Lengvasis kreidinis popierius.

NOx

Azoto oksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) suma, išreiškiama kaip NO2.

NSPC

Neutrali sulfitinė pusiau cheminė (plaušiena)

PP

Perdirbti plaušai

SO2

Sieros dioksidas

TCF (angl. Totally Chlorine Free)

Visiškai nenaudojant chloro

Tot-N

Bendrąjį azoto kiekį (Tot-N), pateikiamą kaip N kiekis, sudaro organinis azotas, laisvasis amoniakas ir amonis (NH4 +-N), nitritai (NO2 --N) ir nitratai (NO3 --N).

Tot-P

Bendrąjį fosforo kiekį (Tot-P), pateikiamą kaip P kiekis, sudaro ištirpęs fosforas ir bet koks netirpus fosforas, kuris nuosėdų pavidalu ar su mikroorganizmais patenka į nuotekas.

TMP

Termomechaninė plaušiena.

BOA

Bendrasis organinės anglies kiekis

BRS

Bendrasis redukuotos sieros kiekis. Per plaušinimo procesą susidarančių nemalonaus kvapo redukuotos sieros junginių – vandenilio sulfido, metiltiolio, dimetilsulfido ir dimetildisulfido – kiekių suma, išreikšta kaip S kiekis.

BSM

Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis (nuotekose). Skendinčias medžiagas sudaro smulkios pluošto atplaišos, užpildai, smulkiosios dalelės, nenusėdusi biomasė (mikroorganizmų sankaupos) ir kitos smulkios dalelės.

LOJ

Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 45 punkte apibrėžti lakieji organiniai junginiai.

Metodas

a

Atidžiai rinktis ir kontroliuoti chemines medžiagas ir priedus

b

Atlikti cheminių medžiagų sąnaudų ir išeigos analizę, įskaitant cheminių medžiagų kiekius ir toksines savybes

c

Naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų – tik tiek, kiek būtina pagal galutinio produkto kokybės specifikacijas

d

Vengti kenksmingųjų medžiagų (pvz., dispersijų, valymo medžiagų ar paviršinio aktyvumo medžiagų, kuriose yra nonilfenoletoksilato) naudojimo ir pakeisti jas mažiau kenksmingomis alternatyvomis

e

Užtikrinti, kad kuo mažiau cheminių medžiagų patektų į dirvožemį dėl nuotėkio, atmosferinių iškritų ir netinkamo žaliavų, produktų ar likučių sandėliavimo

f

Parengti veiksmų išsiliejus cheminiams produktams programą ir geriau izoliuoti atitinkamus taršos šaltinius, siekiant išvengti dirvožemio ir gruntinio vandens taršos

g

Tinkamai suprojektuoti vamzdynų ir sandėliavimo sistemas, kad paviršiai išliktų švarūs ir juos reikėtų mažiau plauti ir valyti

Metodas

Taikymas

a

Nustatyti į aplinką patenkančių kompleksonų kiekį, atliekant periodinį matavimą

Netaikoma gamykloms, kuriose kompleksonų nenaudojama

b

Optimizuoti procesus, kad kompleksonų, kurie nėra lengvai biologiškai skaidūs, būtų sunaudojama ir išmetama mažiau

Netaikoma gamykloms, kuriose ne mažiau kaip 70 % EDTA ir (arba) DTPA pašalinama jų nuotekų valymo įrenginyje arba vykstant nuotekų valymo procesui

c

Teikti pirmenybę biologiškai skaidžių ar pašalinamų kompleksonų naudojimui ir taip palaipsniui atsisakyti neskaidžių produktų naudojimo

Taikymas priklauso nuo to, ar esama tinkamų pakaitalų (biologiškai skaidžių medžiagų, atitinkančių, pvz., plaušienos baltumo reikalavimą)

Metodas

Taikymas

a

Sausasis žievės skutimas (aprašymą žr. 1.7.2.1 skirsnyje)

Taikoma ribotai, jei būtinas didelis grynumas ir baltumas, kai balinama visiškai nenaudojant chloro.

b

Rąstinės medienos tvarkymas tokiu būdu, kad žievė ir mediena nebūtų užteršta žemėmis ir akmenėliais

Taikoma visuotinai.

c

Medienos aikštelės, visų pirma paviršių, ant kurių sandėliuojamos skiedros, grindimas grindiniu

Gali būti taikoma ribotai – priklausomai nuo medienos aikštelės ir sandėliavimo zonos dydžio.

d

Purškiamo vandens srauto valdymas ir paviršinių nuotekų nuo medienos aikštelės kiekio mažinimas

Taikoma visuotinai.

e

Užterštų paviršinių nuotekų nuo medienos aikštelės surinkimas ir skendinčių medžiagų atskyrimas prieš biologinį valymą

Gali būti taikoma ribotai – priklausomai nuo paviršinių nuotekų užterštumo (nedidelė koncentracija) ir (arba) nuotekų valymo įrenginio dydžio (dideli kiekiai).

Metodas

Taikymas

a

Vandens naudojimo stebėsena ir optimizavimas

Taikoma visuotinai.

b

Vandens recirkuliacijos galimybių įvertinimas

c

Pusiausvyros tarp vandens grandinės uždarumo ir galimų trūkumų radimas; jei reikia, papildomos įrangos įrengimas

d

Mažiau užteršto sandarinimo vandens iš vakuuminių siurblių atskyrimas ir pakartotinis naudojimas

e

Švaraus aušinimo vandens atskyrimas nuo užteršto technologinio vandens ir jo pakartotinis naudojimas

f

Pakartotinis technologinio vandens naudojimas vietoj gėlo vandens (vandens recirkuliacija ir uždaros vandens grandinės)

Taikoma naujoms gamykloms ir svarbaus atnaujinimo atveju.

Gali būti taikoma ribotai – priklausomai nuo vandens kokybės ir (arba) produktų kokybės reikalavimų, dėl techninių apribojimų (pvz., nuosėdų ar apnašų susidarymo vandens sistemoje) arba dėl stipresnio nemalonaus kvapo.

g

Technologinio vandens (jo dalies) valymas vykstant technologiniam procesui, kad geresnės kokybės vandenį būtų galima grąžinti į technologinį procesą ar naudoti pakartotinai

Taikoma visuotinai.

Sektorius

Su GBGB siejamas nuotekų srautas

Balintoji kraftplaušiena

25–50 m3/OMT

Nebalintoji kraftplaušiena

15–40 m3/OMT

Balintoji sulfitinė plaušiena, skirta popieriui gaminti

25–50 m3/OMT

Magnefitinė plaušiena

45–70 m3/OMT

Tirpioji plaušiena

40–60 m3/OMT

NSPC plaušiena

11–20 m3/OMT

Mechaninė plaušiena

9–16 m3/t

CTMP ir CMP

9–16 m3/OMT

Popieriaus gamyklos, kuriose naudojami perdirbti plaušai ir neatliekamas dažų šalinimas

1,5–10 m3/t (didesnis srautas dažniausiai siejamas su sulankstomų kartono dėžučių gamyba)

Popieriaus gamyklos, kuriose naudojami perdirbti plaušai ir atliekamas dažų šalinimas

8–15 m3/t

Popieriaus gamyklos, kuriose iš perdirbtų plaušų gaminamas minkštasis popierius ir atliekamas dažų šalinimas

10–25 m3/t

Neintegruotos popieriaus gamyklos

3,5–20 m3/t

Metodas

Taikymas

a

Energijos vadybos sistemos, kuriai būdingos visos nurodytos ypatybės, naudojimas:

Taikoma visuotinai.

b

Energijos gavyba deginant tas plaušienos ir popieriaus gamybos atliekas ir likučius, kuriuose yra daug organinių medžiagų ir kurių šilumingumas didelis; atsižvelgiama į 12 GPGB

Taikoma tik tada, kai plaušienos ir popieriaus gamybos atliekų ir likučių, kuriuose yra daug organinių medžiagų ir kurių šilumingumas didelis, neįmanoma perdirbti ar naudoti pakartotinai.

c

Kuo didesnio gamybos procesams reikalingo garo ir elektros energijos kiekio gavimas bendrai gaminant šilumą ir elektros energiją

Taikoma visoms naujoms gamykloms ir energijos jėgainės svarbaus atnaujinimo atveju. Taikymas esamose gamyklose gali būti ribotas priklausomai nuo gamyklos išdėstymo ir turimos erdvės.

d

Perteklinės šilumos naudojimas biomasei ir dumblui džiovinti, katilams tiekiamam vandeniui bei technologiniam vandeniui šildyti, pastatams šildyti ir kt.

Šis metodas gali būti taikomas ribotai tais atvejais, kai šilumos šaltiniai ir atitinkamos vietos yra toli vieni nuo kitų.

e

Termokompresorių naudojimas

Taikoma naujoms ir esamoms visų rūšių popieriaus gamykloms ir kreidavimo mašinoms, jeigu turima vidutinio slėgio garo.

f

Garų ir kondensato vamzdžių jungiamųjų detalių izoliavimas

Taikoma visuotinai.

g

Efektyviai energiją vartojančių vakuuminių sistemų naudojimas vandeniui šalinti

h

Didelio našumo elektrinių variklių, siurblių ir maišytuvų naudojimas

i

Dažnio keitiklių naudojimas ventiliatoriams, kompresoriams ir siurbliams

j

Garo slėgio lygio parinkimas pagal faktinį slėgio poreikį

Metodas

a

Popieriaus gamyklos procesai, masės rezervuarai ir vandens cisternos, vamzdynai ir indai projektuojami taip, kad vandens grandinėse ir susijusiuose agregatuose būtų išvengta ilgos išbuvimo trukmės, stovinčio vandens zonų ir prasto maišymo sričių ir tokiu būdu būtų išvengta nevaldomo organinių ir biologinių medžiagų nusėdimo, irimo ir skaidymosi.

b

Kvapus sukeliančioms ir irimą skatinančioms bakterijoms naikinti naudojami biocidai, dispergentai arba oksidatoriai (pvz., katalizinė dezinfekcija vandenilio peroksidu).

c

Numatomi vidiniai valymo procesai, siekiant sumažinti organinių medžiagų koncentraciją ir dėl jų galintį atsirasti kvapą apytakinio vandens sistemoje.

a

Įrengiama uždara kanalizacija su valdoma ventiliacija, kurioje tam tikrais atvejais naudojamos cheminės medžiagos, kad susidarytų mažiau vandenilio sulfido ir kad jis oksiduotųsi.

b

Vengiama perteklinio išlyginimo rezervuarų aeravimo, tačiau palaikomas pakankamas maišymas.

c

Užtikrinamas pakankamas aeravimo rezervuarų aeravimas ir maišymas; aeravimo sistema reguliariai tikrinama.

d

Užtikrinamas tinkamas dumblo antrinio nusodintuvo veikimas ir grąžinamojo dumblo išsiurbimas.

e

Ribojama dumblo buvimo dumblo talpyklose trukmė – dumblas nenutrūkstamai tiekiamas į sausinimo agregatus.

f

Vengiama laikyti nuotekas išsiliejimo baseine ilgiau nei būtina; išsiliejimo baseinas laikomas tuščias.

g

Jei naudojamos dumblo džiovyklos, iš terminės dumblo džiovyklos išeinančios dujos plaunamos ir (arba) biologiškai filtruojamos (pvz., komposto filtrais).

h

Vengiama nevalytoms nuotekoms naudoti oro aušinimo bokštus naudojant plokštinius šilumokaičius.

Parametras

Stebėsenos dažnumas

Degimo procesų dūmų dujų slėgis, temperatūra, deguonies, CO ir vandens garų kiekis

Nuolatinė stebėsena

Parametras

Stebėsenos dažnumas

Vandens srautas, temperatūra ir pH

Nuolatinė stebėsena

P ir N kiekis biomasėje, dumblo indeksas, amoniako bei ortofosfato perteklius nuotekose, mikroskopinė biomasės analizė

Periodinė stebėsena

Anaerobinio nuotekų valymo vietoje susidariusių biodujų tūrio srautas ir CH4 kiekis

Nuolatinė stebėsena

H2S ir CO2 kiekis anaerobinio nuotekų valymo vietoje susidariusiose biodujose

Periodinė stebėsena

Parametras

Stebėsenos dažnumas

Taršos šaltinis

Stebėsena susijusi su GPGB

a

NOx ir SO2

Nuolatinė stebėsena

Regeneravimo katilas

21 GPGB

22 GPGB

36 GPGB

37 GPGB

Periodinė arba nuolatinė stebėsena

Kalkių degimo krosnis

24 GPGB

26 GPGB

Periodinė arba nuolatinė stebėsena

Specialusis BRS degiklis

28 GPGB

29 GPGB

b

Dulkės

Periodinė arba nuolatinė stebėsena

Regeneravimo katilas (kraftplaušienos) ir kalkių degimo krosnis

23 GPGB

27 GPGB

Periodinė stebėsena

Regeneravimo katilas (sulfitinės plaušienos)

37 GPGB

c

BRS (įskaitant H2S)

Nuolatinė stebėsena

Regeneravimo katilas

21 GPGB

Periodinė arba nuolatinė stebėsena

Kalkių degimo krosnis ir specialusis BRS degiklis

24 GPGB

25 GPGB

28 GPGB

Periodinė stebėsena

Pasklidieji išmetamieji teršalai iš įvairių šaltinių (pvz., plaušų linijos, cisternų, skiedrų bunkerių ir kt.) ir silpno kvapo dujų likučiai

11 GPGB

20 GPGB

d

NH3

Periodinė stebėsena

Regeneravimo katilas, turintis selektyviosios nekatalizinės redukcijos (SNKR) funkciją

36 GPGB

Parametras

Stebėsenos dažnumas

Stebėsena susijusi su GPGB

a

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) arba

Bendroji organinė anglis (BOA) (2)

Kasdien (3)  (4)

19 GPGB

33 GPGB

40 GPGB

45 GPGB

50 GPGB

b

BDS5 arba BDS7

Kas savaitę (kartą per savaitę)

c

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

Kasdien (3)  (4)

d

Bendrasis azoto kiekis

Kas savaitę (kartą per savaitę) (3)

e

Bendrasis fosforo kiekis

Kas savaitę (kartą per savaitę) (3)

f

EDTA, DTPA (5)

Kas mėnesį (kartą per mėnesį)

g

AOH (pagal EN ISO 9562:2004) (6)

Kas mėnesį (kartą per mėnesį)

19 GPGB: balintoji kraftplaušiena

Kartą kas du mėnesius

33 GPGB: išskyrus gamyklas, kuriose visiškai nenaudojama chloro ir gaminama NSPC plaušiena

40 GPGB: išskyrus CTMP ir CMP gamyklas

45 GPGB

50 GPGB

h

Atitinkami metalai (pvz., Zn, Cu, Cd, Pb, Ni)

Kartą per metus

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Skirtingų atliekų frakcijų rinkimas atskirai (įskaitant pavojingųjų atliekų atskyrimą ir rūšiavimą)

Žr. 1.7.3 skirsnį.

Taikoma visuotinai.

b

Tinkamų likučių frakcijų maišymas siekiant gauti mišinius, kuriuos galima lengviau utilizuoti

Taikoma visuotinai.

c

Parengiamasis procesų likučių apdorojimas prieš jų pakartotinį naudojimą ar perdirbimą

Taikoma visuotinai.

d

Medžiagų atgavimas ir procesų likučių perdirbimas gamybos vietoje

Taikoma visuotinai.

e

Gamybos ar kitoje vietoje vykdoma energijos gavyba iš atliekų, kuriose yra daug organinių medžiagų

Jei atliekos naudojamos kitoje vietoje, taikymas priklauso nuo to, ar esama trečiosios šalies.

f

Medžiagų panaudojimas ne gamybos vietoje

Priklauso nuo to, ar esama trečiosios šalies.

g

Parengiamasis atliekų apdorojimas prieš šalinimą

Taikoma visuotinai.

Metodas

Aprašymas

a

Pirminis (fizinis cheminis) valymas

Žr. 1.7.2.2 skirsnį.

b

Antrinis (biologinis) valymas (7)

Metodas

a

Tinkamas biologinio valymo įrenginio projektavimas ir eksploatavimas

b

Reguliari aktyviosios biomasės kontrolė

c

Maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) tiekimo reguliavimas pagal faktinį aktyviosios biomasės poreikį

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Triukšmo mažinimo programa

Triukšmo mažinimo programa apima triukšmo šaltinių ir veikiamų zonų nustatymą, triukšmo lygio apskaičiavimą bei matavimą, siekiant suskirstyti šaltinius pagal triukšmo lygį, ekonomiškai efektyviausių metodų nustatymą, jų įgyvendinimą ir stebėseną.

Taikoma visuotinai.

b

Strateginis įrangos, agregatų ir pastatų išdėstymo planavimas

Triukšmą galima sumažinti padidinus nuotolį tarp triukšmo šaltinio ir veikiamo objekto, taip pat triukšmui sulaikyti naudojant pastatus.

Taikoma visoms naujoms gamykloms. Esamose gamyklose įrangos ir gamybos agregatų išdėstymo keitimas gali būti ribotas dėl vietos stokos ar pernelyg didelių išlaidų.

c

Veiklos ir valdymo metodai pastatuose, kuriuose įrengta triukšmą skleidžianti įranga

Taikomi šie metodai:

Taikoma visuotinai.

d

Triukšmą skleidžiančios įrangos ir agregatų naudojimas uždaroje erdvėje

Triukšmą skleidžianti įranga, pvz., medienos apdirbimo įranga, hidrauliniai agregatai ir kompresoriai, naudojama atskirose konstrukcijose (pvz., pastatuose ar garsui nelaidžiose spintose), iš vidaus ir išorės padengtose garsą sugeriančiomis medžiagomis.

e

Mažiau triukšmo skleidžiančios įrangos ir įrangoje bei ortakiuose įtaisytų garso slopintuvų naudojimas

f

Vibracijos izoliacija

Mechanizmų vibracijos izoliacija ir triukšmo šaltinių bei galimai rezonuojančių komponentų, išdėstymas atskirai

g

Pastatų garso izoliacija

Tuo tikslu gali būti naudojama:

h

Triukšmo mažinimas

Triukšmo sklidimą galima mažinti tarp triukšmo šaltinio ir veikiamų objektų įrengiant triukšmo barjerus. Tinkami barjerai – apsauginės sienelės, pylimai ir pastatai. Tinkami triukšmo mažinimo metodai yra duslintuvų ir silpnintuvų įmontavimas į triukšmą skleidžiančią įrangą, pvz., garo išleidimo įrangą ir džiovyklų ventiliatorius.

Taikoma visoms naujoms gamykloms. Esamose gamyklose galimybė įrengti kliūtis gali būti ribota dėl vietos stokos.

i

Didesnių medienos apdirbimo mašinų naudojimas, kad medienos kėlimas bei transportavimas truktų trumpiau, o paleidžiant rąstus kristi ant rietuvių ar ant pastūmos stalo būtų keliama mažiau triukšmo.

Taikoma visuotinai.

j

Patobulinti darbo metodai, pvz., rąstai paleidžiami kristi į rietuves ar ant pastūmos stalo iš mažesnio aukščio; apie triukšmo lygį nedelsiant perspėjami darbininkai.

Metodas

a

Užtikrinti, kad požeminių talpyklų ir vamzdynų būtų išvengiama projektavimo etapu arba jų išdėstymas būtų gerai žinomas ir užfiksuotas dokumentuose.

b

Parengti nurodymus dėl gamybos įrangos, talpyklų ir vamzdynų ištuštinimo.

c

Užtikrinti, kad gamykla būtų uždaroma tvarkingai, pvz., kad teritorija būtų išvalyta ir sutvarkyta. Jei įmanoma, turėtų būti apsaugotos natūralios dirvožemio funkcijos.

d

Įdiegti stebėsenos, visų pirma gruntinio vandens stebėsenos, programą, siekiant nustatyti galimą būsimą poveikį gamyklos teritorijoje ar jos apylinkėse.

e

Parengti ir turėti rizikos analize grindžiamą gamyklos uždarymo ar eksploatavimo nutraukimo programą, kurioje uždarymo darbų organizavimas pateikiamas skaidriai ir atsižvelgiant į vietos specifines sąlygas.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Modifikuotasis virinimas prieš balinimą

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

Taikoma visuotinai.

b

Lignino šalinimas deguonimi prieš balinimą

c

Rudosios masės rūšiavimas uždaroje sistemoje ir veiksmingas rudosios masės plovimas

d

Dalinė technologinio vandens recirkuliacija balinimo įrenginyje

Vandens perdirbimas gali būti ribotas dėl balinimo nuovirų.

e

Veiksminga išsiliejimo stebėsena ir lokalizavimas, kartu taikant tinkamą regeneravimo sistemą

Taikoma visuotinai.

f

Pakankamų juodojo šarmo išgarinimo ir regeneravimo katilo pajėgumų užtikrinimas esant didžiausiajai apkrovai

Taikoma visuotinai.

g

Užterštų kondensatų distiliavimas vandens garais ir jų pakartotinis naudojimas procese

Parametras

Metinis vidurkis

kg/OMT (8)

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

7–20

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,3–1,5

Bendrasis azoto kiekis

0,05–0,25 (9)

Bendrasis fosforo kiekis

0,01–0,03 (9)

Eukaliptas: 0,02–0,11 kg/OMT (10)

Adsorbuojamieji organiniai halogenidai (AOH) (11)  (12)

0–0,2

Parametras

Metinis vidurkis

kg/OMT (13)

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

2,5–8

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,3–1,0

Bendrasis azoto kiekis

0,1–0,2 (14)

Bendrasis fosforo kiekis

0,01–0,02 (14)

Metodas

Aprašymas

a

Stipraus ir silpno kvapo dujų surinkimo sistemos, kurioms būdingos visos šios ypatybės:

b

Nekondensuojamų stipraus ir silpno kvapo dujų deginimas

Dujoms deginti gali būti naudojami:

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą stipraus kvapo dujų deginimą, įrengiamos atsarginės sistemos. Kalkių degimo krosnis gali būti regeneravimo katilo atsarginė sistema; kita atsarginė įranga – deglai ir kompaktiškas katilas.

c

Deginimo sistemos nenaudojimo ir tuo metu išmetamų teršalų kiekio (17) fiksavimas

Metodas

Aprašymas

a

Sausųjų medžiagų (SM) kiekio juodajame šarme didinimas

Prieš deginant juodasis šarmas gali būti tirštinamas taikant garinimo procesą.

b

Optimizuotas degimas

Degimo sąlygas galima pagerinti, pvz., gerai maišant orą ir kurą, kontroliuojant krosnies įkrovą.

c

Drėgnasis dujų plautuvas

Žr. 1.7.1.3 skirsnį.

Parametras

Dienos vidurkis (18)  (19)

mg/Nm3 esant 6 % O2

Metinis vidurkis (18)

mg/Nm3 esant 6 % O2

Metinis vidurkis (18)

kg S/OMT

SO2

SM < 75 %

10–70

5–50

—

SM 75–83 % (20)

10–50

5–25

—

Bendrasis redukuotos sieros (BRS) kiekis

1–10 (21)

1–5

—

Dujinė S (BRS-S + SO2-S)

SM < 75 %

—

—

0,03–0,17

SM 75–83 % (20)

0,03–0,13

Metodas

a

Degimo proceso valdymas kompiuteriu

b

Geras kuro ir oro maišymas

c

Pakopinės oro tiekimo sistemos, pvz., naudojant skirtingus oro srauto reguliatorius ir oro įleidimo angas

Parametras

Metinis vidurkis (22)

mg/Nm3 esant 6 % O2

Metinis vidurkis (22)

kg NOx/OMT

NOx

Spygliuočių mediena

120–200 (23)

SM < 75 %: 0,8–1,4

SM 75–83 % (24): 1,0–1,6

Lapuočių mediena

120–200 (23)

SM < 75 %: 0,8–1,4

SM 75–83 % (24): 1,0–1,7

Parametras

Dulkių sulaikymo sistema

Metinis vidurkis

mg/Nm3 esant 6 % O2

Metinis vidurkis

kg dulkių/OMT

Dulkės

Nauja arba atnaujinta

10–25

0,02–0,20

Esama

10–40 (25)

0,02–0,3 (25)

Metodas

Aprašymas

a

Kuro (mažasierio kuro) pasirinkimas

Žr. 1.7.1.3 skirsnį.

b

Sieros turinčių stipraus kvapo dujų deginimo kalkių degimo krosnyje ribojimas

c

Na2S kiekio kontrolė tiekiant kalkių dumblą

d

Šarminis dujų plautuvas

Parametras (26)

Metinis vidurkis

mg SO2/Nm3 esant 6 % O2

Metinis vidurkis

kg S/OMT

SO2, kai kalkių degimo krosnyje nedeginamos stipraus kvapo dujos

5–70

—

SO2, kai kalkių degimo krosnyje deginamos stipraus kvapo dujos

55–120

—

Dujinė S (BRS-S + SO2-S), kai kalkių degimo krosnyje nedeginamos stipraus kvapo dujos

—

0,005–0,07

Dujinė S (BRS-S + SO2-S), kai kalkių degimo krosnyje deginamos stipraus kvapo dujos

—

0,055–0,12

Metodas

Aprašymas

a

Deguonies pertekliaus kontrolė

Žr. 1.7.1.3 skirsnį.

b

Na2S kiekio kontrolė tiekiant kalkių dumblą

c

Elektrostatinio nusodintuvo ir šarminio dujų plautuvo derinys

Žr. 1.7.1.1 skirsnį.

Parametras

Metinis vidurkis

mg S/Nm3 esant 6 % O2

Bendrasis redukuotos sieros (BRS) kiekis

< 1–10 (27)

Metodas

Aprašymas

a

Optimizuotas degimas ir degimo proceso valdymas

Žr. 1.7.1.2 skirsnį.

b

Geras kuro ir oro maišymas

c

Mažai NOx išmetantis degiklis

d

Kuro (mažai azoto turinčio kuro) pasirinkimas

Parametras

Metinis vidurkis

mg/Nm3 esant 6 % O2

Metinis vidurkis

kg NOx/OMT

NOx

Skystasis kuras

100–200 (28)

0,1–0,2 (28)

Dujinis kuras

100–350 (29)

0,1–0,3 (29)

Parametras

Dulkių sulaikymo sistema

Metinis vidurkis

mg/Nm3 esant 6 % O2

Metinis vidurkis

kg dulkių/OMT

Dulkės

Nauja arba atnaujinta

10–25

0,005–0,02

Esama

10–30 (30)

0,005–0,03 (30)

Parametras

Metinis vidurkis

mg/Nm3 esant 9 % O2

Metinis vidurkis

kg S/OMT

SO2

20–120

—

BRS

1–5

Dujinė S (BRS-S + SO2-S)

—

0,002–0,05 (31)

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Degiklio ir (arba) degimo optimizavimas

Žr. 1.7.1.2 skirsnį.

Taikoma visuotinai.

b

Pakopinis deginimas

Žr. 1.7.1.2 skirsnį.

Taikoma visoms naujoms gamykloms ir svarbaus atnaujinimo atveju. Esamoms gamykloms taikoma tik tada, jei užtenka vietos įrangai įtaisyti.

Parametras

Metinis vidurkis

mg/Nm3 esant 9 % O2

Metinis vidurkis

kg NOx/OMT

NOx

50–400 (32)

0,01–0,1 (32)

Metodas

a

Didelis žievės sausųjų medžiagų kiekis naudojant veiksmingus presus ar džiovinant

b

Didelio našumo garo katilai, pvz., žema dūmų dujų temperatūra

c

Veiksmingos antrinio šildymo sistemos

d

Uždaros vandens sistemos, įskaitant balinimo įrenginį

e

Didelė plaušienos koncentracija (vidutinio ar didelio tankio metodas)

f

Didelio našumo garinimo įrenginys

g

Šilumos atgavimas iš tirpinimo rezervuarų, pvz., naudojant išmetamųjų dujų plautuvus

h

Žemos temperatūros nuotekų srautų ir kitų atliekinės šilumos šaltinių naudojimas pastatams, į katilus tiekiamam vandeniui ir technologiniam vandeniui šildyti

i

Tinkamas antrinės šilumos ir antrinio kondensato naudojimas

j

Procesų stebėsena ir valdymas naudojant pažangias valdymo sistemas

k

Integruoto šilumokaičių tinklo optimizavimas

l

Šilumos atgavimas iš regeneravimo katilo išleidžiamų dūmų dujų tarp elektrostatinio nusodintuvo ir ventiliatoriaus

m

Kuo didesnio plaušienos tankio užtikrinimas rūšiuojant ir valant

n

Įvairių didelių variklių sukimosi greičio reguliavimas

o

Našių vakuuminių siurblių naudojimas

p

Tinkamų matmenų vamzdžių, siurblių ir ventiliatorių naudojimas

q

Optimalus skysčių lygis rezervuaruose

Metodas

a

Didelis juodojo šarmo sausųjų medžiagų kiekis (dėl to didėja katilų, garo gamybos ir kartu elektros energijos gamybos našumas)

b

Aukštas regeneravimo katilo slėgis ir temperatūra; naujuose regeneravimo katiluose slėgis gali būti bent 100 barų, o temperatūra – 510 °C

c

Kuo mažesnis (techniškai įmanomas) išleidžiamo garo slėgis atgalinio slėgio turbinoje

d

Kondensacinė turbina elektros energijai iš garo pertekliaus gaminti

e

Didelis turbinos našumas

f

Tiekiamo vandens pašildymas beveik iki virimo temperatūros

g

Degimo oro ir į katilą kraunamo kuro pašildymas

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Ilgesnis modifikuotasis virinimas prieš balinimą

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

Gali būti taikoma ribotai – priklausomai nuo plaušienos kokybės reikalavimų (jei būtinas didelis stipris).

b

Lignino šalinimas deguonimi prieš balinimą

c

Rudosios masės rūšiavimas uždaroje sistemoje ir veiksmingas rudosios masės plovimas

Taikoma visuotinai.

d

Karštojo šarminio ekstrahavimo etapo nuotekų išgarinimas ir koncentratų deginimas šarmo katile

Ribotas taikymas tirpiosios plaušienos gamyklose, jei daugiapakopis biologinis nuotekų valymas yra apskritai palankesnis aplinkai sprendimas.

e

Balinimas visiškai nenaudojant chloro

Ribotas taikymas prekinės plaušienos gamyklose, kuriose gaminama labai balta plaušiena, ir gamyklose, kuriose gaminama specialiosios paskirties plaušiena cheminėms reikmėms.

f

Uždarojo ciklo balinimas

Taikoma tik toms gamykloms, kuriose virinimui ir pH reguliavimui balinant naudojamas tas pats šarmas.

g

Parengiamasis balinimas MgO pagrindu ir parengiamajam balinimui naudotų plovimo skysčių grąžinimas rudajai masei plauti

Taikymą gali riboti tokie veiksniai, kaip produkto kokybė (pvz., grynumas, švarumas ir baltumas), virintos plaušienos kapa skaičius, įrenginio hidraulinis pajėgumas ir rezervuarų, garintuvų bei regeneravimo katilų talpa, taip pat galimybė valyti plovimo įrangą.

h

Silpno šarmo pH reguliavimas prieš jam patenkant į garinimo įrenginį ir jo viduje

Taikoma visiems magnio pagrindu veikiantiems įrenginiams. Reikalingi rezerviniai regeneravimo katilo ir pelenų grandinės pajėgumai.

i

Garintuvų kondensatų anaerobinis apdorojimas

Taikoma visuotinai.

j

Distiliavimas vandens garais ir SO2 atgavimas iš garintuvų kondensatų

Taikoma, jei tai būtina dėl anaerobinio nuotekų valymo.

k

Veiksminga išsiliejimo stebėsena ir lokalizavimas, kartu taikant cheminių produktų atgavimo ir energijos regeneravimo sistemą

Taikoma visuotinai.

Parametras

Popieriui gaminti skirta balintoji sulfitinė plaušiena (33)

Popieriui gaminti skirta magnefitinė plaušiena (33)

Metinis vidurkis

kg/OMT (34)

Metinis vidurkis

kg/OMT

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

10–30 (35)

20–35

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,4–1,5

0,5–2,0

Bendrasis azoto kiekis

0,15–0,3

0,1–0,25

Bendrasis fosforo kiekis

0,01–0,05 (35)

0,01–0,07

Metinis vidurkis

mg/l

Adsorbuojamieji organiniai halogenidai (AOH)

0,5–1,5 (36)  (37)

Parametras

Metinis vidurkis

kg/OMT (38)

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

3,2–11

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,5–1,3

Bendrasis azoto kiekis

0,1–0,2 (39)

Bendrasis fosforo kiekis

0,01–0,02

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Deginimas regeneravimo katile

Žr. 1.7.1.3 skirsnį.

Netaikoma sulfitinės plaušienos gamykloms, kuriose taikomas virinimas kalcio pagrindu. Šiose gamyklose regeneravimo katilas nenaudojamas.

b

Drėgnasis dujų plautuvas

Žr. 1.7.1.3 skirsnį.

Taikoma visuotinai.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Regeneravimo katilo veikimo optimizavimas reguliuojant degimo sąlygas

Žr. 1.7.1.2 skirsnį.

Taikoma visuotinai.

b

Pakopinis panaudotų išvirų įpurškimas

Taikoma naujiems dideliems regeneravimo katilams ir regeneravimo katilų svarbaus atnaujinimo atveju.

c

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Esamų regeneravimo katilų modifikavimas gali būti ribotas dėl nuovirų šalinimo problemų ir su tuo susijusių didesnių valymo ir priežiūros reikalavimų. Nepranešta, kad taikoma gamyklose, kuriose naudojamas amonis; tačiau tikėtina, kad dėl specifinės dujų atliekų sudėties SNKR būtų neveiksminga. Dėl sprogimo pavojaus netaikoma gamyklose, kuriose naudojamas natris.

Parametras

Dienos vidurkis

mg/Nm3 esant 5 % O2

Metinis vidurkis

mg/Nm3 esant 5 % O2

NOx

100–350 (40)

100–270 (40)

NH3 (nesureagavęs amoniakas taikant SNKR)

< 5

Metodas

Aprašymas

a

Elektrostatiniai nusodintuvai arba multiciklonai su daugiapakopiais Venturio plautuvais

Žr. 1.7.1.3 skirsnį.

b

Elektrostatiniai nusodintuvai arba multiciklonai su daugiapakopiais dvigubos įleidimo angos išleidžiamojo srauto plautuvais

Parametras

Mėginių ėmimo laikotarpio vidurkis

mg/Nm3 esant 5 % O2

Dulkės

5–20 (41)  (42)

Dienos vidurkis

mg/Nm3 esant 5 % O2

Metinis vidurkis

mg/Nm3 esant 5 % O2

SO2

100–300 (43)  (44)  (45)

50–250 (43)  (44)

Metodas

a

Didelis žievės sausųjų medžiagų kiekis naudojant veiksmingus presus ar džiovinant

b

Didelio našumo garo katilai, pvz., žema ištraukiamųjų dujų temperatūra

c

Veiksminga antrinio šildymo sistema

d

Uždaros vandens sistemos, įskaitant balinimo įrenginį

e

Didelė plaušienos koncentracija (vidutinio ar didelio tankio metodai)

f

Žemos temperatūros nuotekų srautų ir kitų atliekinės šilumos šaltinių naudojimas pastatams, į katilus tiekiamam vandeniui ir technologiniam vandeniui šildyti

g

Tinkamas antrinės šilumos ir antrinio kondensato naudojimas

h

Procesų stebėsena ir valdymas naudojant pažangias valdymo sistemas

i

Integruoto šilumokaičių tinklo optimizavimas

j

Kuo didesnio plaušienos tankio užtikrinimas rūšiuojant ir valant

k

Optimalus skysčių lygis rezervuaruose

Metodas

a

Aukštas regeneravimo katilo slėgis ir temperatūra

b

Kuo mažesnis (techniškai įmanomas) išleidžiamo garo slėgis atgalinio slėgio turbinoje

c

Kondensacinė turbina elektros energijai iš garo pertekliaus gaminti

d

Didelis turbinos našumas

e

Tiekiamo vandens pašildymas beveik iki virimo temperatūros

f

Degimo oro ir į katilą kraunamo kuro pašildymas

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Technologinio vandens priešpriešinis srautas ir vandens sistemų atskyrimas

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

Taikoma visuotinai.

b

Didelio tankio balinimas

c

Plovimo etapas prieš spygliuočių mechaninės plaušienos malimą taikant parengiamąjį skiedrų apdorojimą

d

Balinant peroksidu kaip šarmo naudojamo NaOH pakeitimas Ca(OH)2 arba Mg(OH)2

Taikymas didžiausiems baltumo lygiams gali būti ribotas.

e

Plaušų bei užpildo atgavimas ir apytakinio vandens valymas (popieriaus gamyba)

Taikoma visuotinai.

f

Optimalus rezervuarų ir indų projektavimas ir konstrukcija (popieriaus gamyba)

Parametras

Metinis vidurkis

kg/t

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

0,9–4,5 (46)

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,06–0,45

Bendrasis azoto kiekis

0,03–0,1 (47)

Bendrasis fosforo kiekis

0,001–0,01

Parametras

Metinis vidurkis

kg/OMT

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

12–20

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,5–0,9

Bendrasis azoto kiekis

0,15–0,18 (48)

Bendrasis fosforo kiekis

0,001–0,01

Metodas

Taikymas

a

Efektyviai energiją vartojančių malūnų naudojimas

Taikoma, kai gamybos įranga keičiama, rekonstruojama arba tobulinama.

b

TMP ir CTMP malūnų antrinės šilumos didelės dalies atgavimas ir atgauto garo pakartotinis naudojimas popieriui arba plaušienai džiovinti

Taikoma visuotinai.

c

Plaušų nuostolių mažinimas naudojant veiksmingas nuobirų malimo sistemas (antrinius malūnus)

d

Energiją taupančios įrangos įrengimas, įskaitant automatinį procesų valdymą vietoj rankinio valdymo sistemų

e

Gėlo vandens naudojimo mažinimas naudojant vidines technologinio vandens valymo ir recirkuliacijos sistemas

f

Garo tiesioginio naudojimo mažinimas kruopščiai integruojant procesus (pvz., remiantis energijos imlumo (angl. pinch) analize)

Metodas

Taikymas

a

Makulatūros sandėliavimo zonos paviršiaus padengimas kieta danga

Taikoma visuotinai.

b

Užterštų paviršinių nuotekų nuo makulatūros sandėliavimo zonos surinkimas ir valymas nuotekų valymo įrenginyje (neužterštas lietaus, pvz., nuo stogų, vanduo gali būti išleidžiamas atskirai).

Gali būti taikoma ribotai – priklausomai nuo paviršinių nuotekų užterštumo (nedidelė koncentracija) ir (arba) nuotekų valymo įrenginių dydžio (dideli kiekiai).

c

Makulatūros aikštelės teritorijos aptvėrimas tvora, kad makulatūros neišnešiotų vėjas

Taikoma visuotinai.

d

Reguliarus sandėliavimo zonos valymas, takų šlavimas ir nutekamųjų griovelių šulinėlių ištuštinimas, kad būtų išmetama mažiau dulkių – mažiau popieriaus atplaišų ir plaušų išnešiotų vėjas, mažiau popieriaus būtų sumaigoma dėl judėjimo gamybos vietoje (dėl šių priežasčių gali būti išmetama papildomai dulkių, ypač sausuoju metų laiku)

Taikoma visuotinai.

e

Popieriaus ryšulių ar palaido popieriaus laikymas po stogu, kad medžiagos būtų apsaugotos nuo atmosferos poveikio (drėgmės, mikrobiologinio skaidymo procesų ir kt.)

Taikymas gali būti ribotas dėl teritorijos dydžio.

Metodas

Aprašymas

a

Vandens sistemų atskyrimas

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

b

Technologinio vandens priešpriešinis srautas ir vandens recirkuliacija

c

Dalinis biologinio valymo įrenginyje išvalytų nuotekų panaudojimas

Daugelyje gamyklų, kuriose popierius gaminamas iš perdirbtų plaušų, dalis išvalytų nuotekų srauto sugrąžinama į vandens grandinę, ypač gamyklose, kuriose gaminamas gofruotasis ar išorinių daugiasluoksnio kartono sluoksnių kartonas.

d

Apytakinio vandens skaidrinimas

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

Metodas

Aprašymas

a

Technologinio vandens kokybės stebėsena ir kontrolė

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

b

Biologinės plėvelės susidarymo prevencija ir jos šalinimas pasitelkus metodus, kuriuos taikant išmetama kuo mažiau biocidų

c

Kalcio iš technologinio vandens šalinimas taikant valdomą kalcio karbonato nusodinimą

Parametras

Metinis vidurkis

kg/t

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

0,4 (49)–1,4

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,02–0,2 (50)

Bendrasis azoto kiekis

0,008–0,09

Bendrasis fosforo kiekis

0,001–0,005 (51)

Adsorbuojamieji organiniai halogenidai (AOH)

0,05 (drėgmei atsparus popierius)

Parametras

Metinis vidurkis

kg/t

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

0,9–3,0

0,9–4,0 (minkštasis popierius)

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,08–0,3

0,1–0,4 (minkštasis popierius)

Bendrasis azoto kiekis

0,01–0,1

0,01–0,15 (minkštasis popierius)

Bendrasis fosforo kiekis

0,002–0,01

0,002–0,015 (minkštasis popierius)

Adsorbuojamieji organiniai halogenidai (AOH)

0,05 (drėgmei atsparus popierius)

Metodas

Taikymas

a

Didelio homogeniškumo plaušinimas makulatūrai į atskirus plaušelius suskaidyti

Taikoma visoms naujoms gamykloms ir esamų gamyklų svarbaus atnaujinimo atveju.

b

Veiksmingas rūšiavimas pagal dydį optimizuojant rotorių konstrukciją, sietinius rūšiuotuvus ir jų veikimą taip, kad būtų galima naudoti mažesnę įrangą, kuri suvartoja mažiau energijos

c

Popieriaus masės ruošimo taupant energiją koncepcija: kuo anksčiau per antrinio plaušinimo procesą atskirti priemaišas, naudoti mažiau mašinų dalių bei naudoti optimalias mašinų dalis ir taip riboti plaušų perdirbimo energijos imlumą

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Optimalus rezervuarų ir indų projektavimas ir konstrukcija

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

Taikoma visoms naujoms gamykloms ir esamų gamyklų svarbaus atnaujinimo atveju.

b

Plaušų bei užpildo atgavimas ir apytakinio vandens valymas

Taikoma visuotinai.

c

Vandens recirkuliacija

Taikoma visuotinai. Vandens pakartotinis naudojimas sietų sekcijoje gali būti ribotas dėl ištirpusių organinių, neorganinių ir koloidinių medžiagų.

d

Popieriaus mašinos purškiamųjų įtaisų optimizavimas

Taikoma visuotinai.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Geresnis popieriaus gamybos planavimas

Geresnis planavimas siekiant optimaliai derinti produktų partijas ir laiką

Taikoma visuotinai.

b

Vandens grandinių pritaikymas atsižvelgiant į pakeitimus

Vandens grandinių pritaikymas, kad jos tinkamai veiktų pakeitus popierius rūšį, spalvas ir naudojamus cheminius priedus

c

Nuotekų valymo įrenginio parengtis atsižvelgiant į pakeitimus

Nuotekų valymo įrenginio pritaikymas, kad jis tinkamai veiktų esant kintamiems srautams, mažai koncentracijai ir naudojant skirtingus cheminių priedų tipus ir kiekius

d

Broko atskyrimo sistemos ir indų talpos pritaikymas

e

Cheminių priedų (pvz., riebalams ir (arba) vandeniui nelaidžių medžiagų), kuriuose yra perfluorintųjų ar polifluorintųjų junginių arba kurie prisideda prie jų susidarymo, išsiskyrimo mažinimas

Taikoma tik gamykloms, gaminančioms riebalams ar vandeniui atsparų popierių.

f

Perėjimas prie produktų pagalbinių medžiagų, kuriose yra mažai AOH (pvz. tokių, kuriomis būtų galima pakeisti drėgmei atsparias medžiagas, kurių pagrindas yra epichlorhidrino dervos)

Taikoma tik gamykloms, gaminančioms drėgmei labai atsparių rūšių popierių.

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Kreidavimo skendos atgavimas ir (arba) pigmentų perdirbimas

Nuotekos, kuriose yra kreidavimo skendos, surenkamos atskirai. Kreidavimo cheminiai produktai atgaunami, pvz., šiais būdais:

Ultrafiltravimo taikymas gali būti ribotas, kai:

b

Nuotekų, kuriose yra kreidavimo skendos, parengiamasis valymas

Nuotekos, kuriose yra kreidavimo skendos, valomos, pvz., flokuliacijos būdu, kad vėliau nesutriktų biologinis nuotekų valymas.

Taikoma visuotinai.

Parametras

Metinis vidurkis

kg/t

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

0,15–1,5 (52)

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,02–0,35

Bendrasis azoto kiekis

0,01–0,1

0,01–0,15 (minkštasis popierius)

Bendrasis fosforo kiekis

0,003–0,012

Adsorbuojamieji organiniai halogenidai (AOH)

0,05 (dekoratyvinis ir drėgmei atsparus popierius)

Parametras

Metinis vidurkis

kg/t (53)

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

0,3–5 (54)

Bendrasis skendinčių medžiagų (BSM) kiekis

0,10–1

Bendrasis azoto kiekis

0,015–0,4

Bendrasis fosforo kiekis

0,002–0,04

Adsorbuojamieji organiniai halogenidai (AOH)

0,05 (dekoratyvinis ir drėgmei atsparus popierius)

Metodas

Aprašymas

Taikymas

a

Plaušų bei užpildo atgavimas ir apytakinio vandens valymas

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

Taikoma visuotinai.

b

Broko recirkuliacijos sistema

Surenkamas skirtingų popieriaus gamybos proceso etapų brokas, atliekamas antrinis plaušinimas ir plaušai grąžinami į plaušų masę.

Taikoma visuotinai.

c

Kreidavimo skendos atgavimas ir (arba) pigmentų perdirbimas

Žr. 1.7.2.1 skirsnį.

d

Pakartotinis pirminio nuotekų valymo plaušų dumblo naudojimas

Gamybos procese gali būti pakartotinai naudojamas pirminio nuotekų valymo dumblas, kuriame yra daug plaušų.

Taikymas gali būti ribotas dėl produktų kokybės reikalavimų.

Metodas

Taikymas

a

Energiją taupantys rūšiavimo metodai (rotorių konstrukcijos, sietinių rūšiuotuvų ir jų veikimo optimizavimas)

Taikoma naujoms gamykloms arba svarbaus atnaujinimo atveju.

b

Geriausia praktika paremtas malimas, kartu atgaunant šilumą iš malūnų

c

Optimizuotas sausinimas popieriaus mašinos presavimo sekcijoje (plataus užgriebio presas)

Netaikoma minkštajam popieriui ir daugeliui specialiosios paskirties popieriaus rūšių.

d

Garų kondensato atgavimas ir veiksmingų sistemų šilumai iš išleidžiamo oro atgauti naudojimas

Taikoma visuotinai.

e

Garo tiesioginio naudojimo mažinimas kruopščiai integruojant procesus (pvz., remiantis energijos imlumo (angl. pinch) analize)

f

Labai našūs malūnai

Taikoma naujoms gamykloms.

g

Esamų malūnų veiksenos optimizavimas (pvz., energijos veikiant be apkrovos reikalavimų sumažinimas)

Taikoma visuotinai.

h

Optimali siurblių konstrukcija, siurblių tolydžiojo reguliavimo pavaros, pavaros be reduktoriaus

i

Pažangiosios malimo technologijos

j

Popieriaus juostos šildymas garo kameroje siekiant gerinti vandens šalinimo savybes ar didinti sausinimo pajėgumus

Netaikoma minkštajam popieriui ir daugeliui specialiosios paskirties popieriaus rūšių

k

Optimizuotos vakuuminės sistemos (pvz., turboventiliatoriai vietoj siurblių su vandens žiedu)

Taikoma visuotinai.

l

Energijos gamybos optimizavimas ir skirstomojo tinklo priežiūra

m

Šilumos atgavimo, oro sistemos, izoliacijos optimizavimas

n

Labai našių variklių (EFF1) naudojimas

o

Purškiamojo vandens pašildymas šilumokaičiu

p

Atliekinės šilumos naudojimas dumblui džiovinti arba sausintosios biomasės savybėms gerinti

q

Šilumos atgavimas iš ašinių pūstuvų (jei naudojama) į džiovinimo gaubtą tiekiamam orui šildyti

r

Šilumos atgavimas iš oro, kuris išleidžiamas iš džiovinamojo gaubto su laistomuoju bokštu

s

Šilumos atgavimas iš infraraudonojo ištraukto karšto oro

Metodas

Aprašymas

Elektrostatinis nusodintuvas

Elektrostatinių nusodintuvų veikimo principas – kietosios dalelės įelektrinamos ir atskiriamos veikiant elektriniam laukui. Jie gali būti naudojami labai įvairiomis sąlygomis.

Šarminis dujų plautuvas

Žr. 1.7.1.3 skirsnį (drėgnasis dujų plautuvas).

Metodas

Aprašymas

Oro ir kuro santykio mažinimas

Šis metodas grindžiamas šiomis ypatybėmis:

Optimizuotas degimas ir degimo proceso valdymas

Taikant šį metodą, kuris grindžiamas nuolatine atitinkamų degimo proceso parametrų (pvz., O2, CO kiekio, kuro ir oro santykio, nesudegusių sudedamųjų dalių) stebėsena, naudojamos valdymo technologijos, kad būtų sudaromos geriausios degimo sąlygos.

NOx susidarymą ir išmetimą galima sumažinti reguliuojant veikimo parametrus, oro paskirstymą, deguonies perteklių, liepsnos formą ir temperatūros režimą.

Pakopinis deginimas

Pakopinis deginimas grindžiamas dviejų degimo zonų naudojimu, reguliuojant kuro ir oro santykį bei temperatūrą pirmojoje kameroje. Pirmojoje degimo zonoje sudaromos substechiometrinės sąlygos, kad amoniako junginiai aukštoje temperatūroje virstų azotu. Antrojoje zonoje papildomai tiekiama oro, ir degimas baigiamas žemesnėje temperatūroje. Po dviejų pakopų deginimo dūmų dujos teka į antrąją kamerą, kur iš jų atgaunama šiluma, naudojama technologiniam garui gaminti.

Kuro (mažai azoto turinčio kuro) pasirinkimas

Naudojant kurą, kuriame yra mažai azoto, išmetama mažiau NOx dėl degimo metu vykstančios kure esančio azoto oksidacijos.

Deginant CNCG ar iš biomasės pagamintą kurą išmetama daugiau NOx nei deginant mazutą ir gamtines dujas, nes CNCG ir bet kokiame iš medienos pagamintame kure yra daugiau azoto nei mazute ir gamtinėse dujose.

Dėl aukštesnės degimo temperatūros deginant dujas išmetami didesni NOx kiekiai nei deginant mazutą.

Mažai NOx išmetantis degiklis

Mažai NOx išmetančio degiklio veikimas grindžiamas šiais principais: sumažinama aukščiausia liepsnos temperatūra, vėlinamas, tačiau užbaigiamas degimo procesas ir padidinamas perduodamos šilumos kiekis (didesnė liepsnos spinduliavimo geba). Tai gali būti siejama su modifikuota krosnies degimo kameros konstrukcija.

Pakopinis panaudotų išvirų įpurškimas

Panaudotų sulfitinių išvirų įpurškimas į katilą įvairiais lygmenimis neleidžia susidaryti NOx ir užtikrina visišką sudeginimą.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Naudojant šį metodą aukštoje temperatūroje vykstant reakcijai su amoniaku ar karbamidu NOx redukuojami į azotą. Į degimo dujas įpurškiama amoniakinio vandens (iki 25 % NH3), amoniako pirminių junginių arba karbamido tirpalo, kad NO redukuotųsi į N2. Ši reakcija geriausiai vyksta 830–1 050 °C temperatūroje; kad įpurkštos medžiagos sureaguotų su NO, reikia pakankamos išlaikymo trukmės. Reikia kontroliuoti amoniako arba karbamido dozavimą, kad liktų kuo mažiau nesureagavusio NH3.

Metodas

Aprašymas

Juodasis šarmas, kuriame yra daug sausųjų medžiagų

Dėl didesnio sausųjų medžiagų kiekio juodajame šarme didėja degimo temperatūra. Taip išgarinama daugiau natrio (Na), kuris gali surišti SO2 ir sudaryti Na2SO4, dėl to iš regeneravimo katilo išmetama mažiau SO2. Aukštesnės temperatūros trūkumas yra tas, kad gali būti išmetama daugiau NOx.

Kuro (mažasierio kuro) pasirinkimas

Naudojant mažasierį kurą, kuriame sieros kiekis sudaro apie 0,02–0,05 % masės (pvz., miško biomasė, žievė, mažasieris mazutas, dujos), išmetama mažiau SO2, kuris susidaro degimo metu oksiduojantis kure esančiai sierai.

Optimizuotas degimas

Tai tokie metodai, kaip degimo intensyvumo reguliavimo sistema (oro ir kuro santykis, temperatūra, išbuvimo trukmė), deguonies pertekliaus kontrolė arba geras oro ir kuro maišymas.

Na2S kiekio kontrolė tiekiant kalkių dumblą

Veiksmingai plaunant ir filtruojant kalkių dumblą mažėja Na2S koncentracija, dėl to krosnyje pakartotinio degimo proceso metu susidaro mažiau vandenilio sulfido.

Išmetamo SO2 surinkimas ir atgavimas

Surenkami didelės koncentracijos SO2 dujų srautai iš rūgštinių išvirų, autoklavų, sklaidytuvų ar pūtimo rezervuarų. SO2 atgaunamas skirtingo slėgio absorbciniuose rezervuaruose tiek dėl ekonominių, tiek dėl aplinkos priežasčių.

Kvapiųjų dujų ir BRS deginimas

Surinktas stipraus kvapo dujas galima sunaikinti sudeginant jas regeneravimo katile, specialiame BRS degiklyje ar kalkių degimo krosnyje. Surinktas silpno kvapo dujas tinka deginti regeneravimo katile, kalkių degimo krosnyje, energetiniame katile ar BRS degiklyje. Dujas iš tirpinimo rezervuarų galima deginti šiuolaikiniuose regeneravimo katiluose.

Silpno kvapo dujų surinkimas ir deginimas regeneravimo katile

Silpno kvapo dujų (didelis kiekis, maža SO2 koncentracija) deginimas derinamas su atsargine sistema.

Silpno kvapo dujos bei kitos kvapiosios sudedamosios dalys nuolat surenkamos ir sudeginamos regeneravimo katile. Sieros dioksidas iš regeneravimo katilo ištraukiamųjų dujų atgaunamas priešpriešiniais daugiapakopiais plautuvais ir vėl naudojamas plaušienai virinti. Kaip atsarginė sistema naudojami dujų plautuvai.

Drėgnasis dujų plautuvas

Dujiniai junginiai ištirpinami tinkamame skystyje (vandenyje arba šarminiame tirpale). Vienu metu galima šalinti kietuosius ir dujinius junginius. Ištekėjusios iš drėgnojo dujų plautuvo dūmų dujos prisotinamos vandens; prieš išmetant dūmų dujas būtina atskirti lašelius. Gautą skystį būtina apdoroti taikant nuotekų valymo procesą, o netirpiosios medžiagos surenkamos nusodinimo ar filtravimo būdu.

Elektrostatiniai nusodintuvai arba multiciklonai su daugiapakopiais Venturio plautuvais ar daugiapakopiais dvigubos įleidimo angos išleidžiamojo srauto plautuvais

Dulkės atskiriamos elektrostatiniame nusodintuve arba daugiapakopiame ciklone. Taikant magnio sulfito procesą, elektrostatiniame nusodintuve nusodintos dulkės sudarytos daugiausia iš MgO, taip pat yra – nors ir mažiau – K, Na ar Ca junginių. Iš atgautų MgO pelenų paruošiama vandeninė suspensija, jie plaunami ir gesinami, kad susidarytų Mg(OH)2, kuris vėliau naudojamas kaip šarminio dujų plovimo tirpalas daugiapakopiuose dujų plautuvuose siekiant atgauti virinimo cheminiuose produktuose esančią sierą. Taikant amonio sulfito procesą, amoniakas (NH3) neatgaunamas, nes jis vykstant degimo procesui skyla į azotą. Po to, kai dulkės pašalinamos, dūmų dujos ataušinamos leidžiant jas per vandens pagrindu veikiantį aušinamąjį dujų plautuvą ir tada patenka į trijų ar daugiau pakopų dūmų dujų plautuvą, kur išmestas SO2 išplaunamas Mg(OH)2 šarminiu tirpalu (jei taikomas magnio sulfito procesas) arba 100 % šviežiu NH3 tirpalu (jei taikomas amonio sulfito procesas).

Metodas

Aprašymas

Sausasis žievės skutimas

Sausasis rąstinės medienos žievės skutimas sukamuosiuose būgnuose (vanduo naudojamas tik rąstams plauti, tada tik minimaliai išvalomas ir išleidžiamas į nuotekų valymo įrenginį).

Balinimas visiškai nenaudojant chloro

Kai balinama visiškai nenaudojant chloro, visiškai nenaudojama chloro turinčių balinimo produktų, todėl balinant neišmetama organinių ir organinių chlorintųjų medžiagų.

Šiuolaikinis balinimas nenaudojant elementinio chloro

Taikant šiuolaikinį balinimą nenaudojant elementinio chloro, naudojama kuo mažiau chloro dioksido; tuo tikslu taikomi vienas ar keli iš šių balinimo etapų: apdorojimas deguonimi, karštos rūgšties hidrolizė, apdorojimas ozonu esant vidutiniam ir dideliam tankiui, apdorojimas atmosferiniu ir suslėgtu vandenilio peroksidu arba karštu chloro dioksidu.

Ilgesnis lignino šalinimas

Dėl ilgesnio lignino šalinimo, taikant a) modifikuotąjį virinimą arba b) lignino šalinimą deguonimi, iš plaušienos prieš balinimą pašalinama daugiau lignino (mažesnis kapa skaičius), todėl reikia mažiau balinimo produktų, o nuotekų tarša dėl ChDS yra mažesnė. Prieš balinimą sumažinus kapa skaičių vienu vienetu, balinimo įrenginyje išskiriamą ChDS galima sumažinti apytikriai 2 kg ChDS/OMT. Pašalintą ligniną gali atgauti ir grąžinti į cheminių produktų atgavimo ir energijos regeneravimo sistemą.

Ilgesnį modifikuotąjį virinimą (partijomis ar nenutrūkstamą) sudaro ilgesni virinimo optimaliomis sąlygomis (pvz., mažesnė virinimo tirpalo šarmų koncentracija virinimo proceso pradžioje ir didesnė – jo pabaigoje) laikotarpiai, kad prieš balinimą būtų ekstrahuojama kuo daugiau lignino kartu išvengiant angliavandenių skilimo ar plaušienos stiprio praradimo. Todėl vėlesniu balinimo etapu galima naudoti mažiau cheminių produktų ir sumažinti organinių medžiagų kiekį iš balinimo įrenginio išleidžiamose nuotekose.

Lignino šalinimas deguonimi – galimybė pašalinti didelę dalį po virinimo likusio lignino, jei virinimo įrenginiui eksploatuoti reikia didesnio kapa skaičiaus. Šarminėmis sąlygomis plaušiena reaguoja su deguonimi, tokiu būdu pašalinama dalis likusio lignino.

Veiksmingas rudosios masės rūšiavimas ir plovimas uždaroje sistemoje

Rudoji masė rūšiuojama plyšiniais slėginiais sietiniais rūšiuotuvais per daugiapakopį uždarą ciklą. Tad priemaišos ir augalinės šiukšlelės pašalinamos proceso pradžioje.

Plaunant rudąją masę, nuo plaušų atskiriami ištirpę organiniai ir neorganiniai chemijos produktai. Rudoji plaušienos masė pirmiausia gali būti plaunama autoklave, tada didelio našumo plovimo mašinomis prieš lignino šalinimą deguonimi ir po jo, t. y. prieš balinimą. Sumažinama pernaša, balinant sunaudojama mažiau cheminių produktų, sumažinamas teršalų kiekis nuotekose. Be to, iš plovimo vandens galima atgauti virinimo cheminius produktus. Veiksmingas plovimas – priešpriešinis daugiapakopis plovimas naudojant filtrus ir presus. Rudosios masės rūšiavimo įrenginio vandens sistema yra visiškai uždara.

Dalinis technologinio vandens perdirbimas balinimo įrenginyje

Rūgštūs ir šarminiai filtratai recirkuliuojami balinimo įrenginyje plaušienos srautui priešinga kryptimi. Vanduo išleidžiamas į nuotekų valymo įrenginį arba – retesniais atvejais – į plovimo procesą po to, kai apdorojama deguonimi.

Siekiant išmesti mažai teršalų, būtina sąlyga yra tarpinio plovimo etapais naudojamos našios plovimo mašinos. Našiose (kraftplaušienos) gamyklose iš balinimo įrenginio išleidžiamų nuotekų srautas yra 12–25 m3/OMT.

Veiksminga išsiliejimo stebėsena ir lokalizavimas, kartu taikant cheminių produktų atgavimo ir energijos regeneravimo sistemą

Veiksmingą išsiliejimo kontrolės, surinkimo ir atgavimo sistemą, kuria užkertamas kelias netyčiniam didelio organinių ir kartais toksiškų teršalų kiekio išleidimui ir didžiausiosioms pH vertėms (į antrinio nuotekų valymo įrenginį), sudaro:

Pakankamų juodojo šarmo išgarinimo įrenginio ir regeneravimo katilo pajėgumų užtikrinimas esant didžiausiajai apkrovai

Pakankami juodojo šarmo išgarinimo įrenginio ir regeneravimo katilo pajėgumai užtikrina, kad dėl surinktų išsiliejusių medžiagų ir balinimo įrenginio nuotekų susidarantis papildomas skysčio ir sausųjų medžiagų kiekis nekeltų sunkumų. Taip patiriama mažiau silpno juodojo šarmo, kitų koncentruotų proceso nuotekų nuostolių, taip pat gali būti sumažinami balinimo įrenginio filtratų nuostoliai.

Daugiapakopiu garintuvu tirštinamas silpnas juodasis šarmas iš rudosios masės plovimo įrenginio, kartais biologinis dumblas iš nuotekų valymo įrenginio ir (arba) sulfatas iš ClO2 įrenginio. Papildomi garinimo pajėgumai (didesni nei reikia įprastomis veikimo sąlygomis) suteikia pakankamai galimybių atgauti išsiliejusias medžiagas ir valyti galimus grąžinamuosius balinimo filtratų srautus.

Užterštų kondensatų distiliavimas vandens garais ir jų pakartotinis naudojimas procese

Užterštus kondensatus distiliuojant vandens garais ir juos pakartotinai naudojant procese mažinamas gamyklos gėlo vandens poreikis ir į nuotekų valymo įrenginį patenkantis organinių medžiagų kiekis.

Distiliavimo kolonėlėje garai priešpriešine kryptimi leidžiami per anksčiau filtruotus procesų kondensatus, kuriuose yra redukuotos sieros junginių, terpenų, metanolio ir kitų organinių junginių. Lakiosios kondensatų medžiagos susikaupia viršutinėje kolonėlės dalyje kaip nekondensuojamos dujos bei metanolis ir pašalinamos iš sistemos. Išgrynintus kondensatus vėl galima naudoti procese, pvz., plovimui balinimo įrenginyje, rudajai masei plauti, kaustizacijos zonoje (dumblo plovimas ir skiedimas, dumblo filtrų purškiamieji įtaisai), kaip BRS plovimo skystį kalkių degimo krosnims arba kaip baltojo šarmo papildymo vandenį.

Iš didžiausios koncentracijos kondensatų išskirtos nekondensuojamos dujos tiekiamos į stipraus nemalonaus kvapo dujų surinkimo sistemą ir sudeginamos. Iš vidutiniškai užterštų kondensatų išskirtos dujos surenkamos į mažo tūrio didelės koncentracijos dujų sistemą ir sudeginamos.

Karštojo šarminio ekstrahavimo nuotekų išgarinimas ir sudeginimas

Nuotekos pirmiausia tirštinamos garinant ir tada kaip biokuras sudeginamos regeneravimo katile. Natrio karbonato turinčios dujos ir lydalas nuo krosnies pado ištirpinami siekiant atgauti natrio tirpalą.

Plovimo skysčių iš parengiamojo balinimo įrenginio recirkuliacija į rudosios masės plovimo įrenginį ir išgarinimas, siekiant mažinti išmetamą teršalų kiekį, kai balinama naudojant MgO

Būtinos šio metodo taikymo sąlygos – palyginti mažas kapa skaičius po virinimo (pvz., 14–16), pakankama rezervuarų, garintuvų ir regeneravimo katilo talpa, kad būtų galima tvarkyti papildomus srautus, galimybė nuo plovimo įrenginių pašalinti nuosėdas ir vidutinis plaušienos baltumas (≤ 87 % ISO), nes taikant šį metodą kai kuriais atvejais parandama šiek tiek baltumo.

Prekinės plaušienos gamintojams ir kitiems gamintojams, kuriems reikalingas labai didelis baltumas (> 87 % ISO), gali būti sudėtinga taikyti parengiamąjį balinimą naudojant MgO.

Technologinio vandens priešpriešinis srautas

Integruotose gamyklose gėlas vanduo dažniausiai įleidžiamas per popieriaus gamybos mašinų purškiamuosius įtaisus, iš kurių prieš srovę tiekiamas į plaušinimo cechą.

Vandens sistemų atskyrimas

Atskirų gamybinių agregatų (pvz., plaušinimo, balinimo ir popieriaus gamybos mašinos) vandens sistemos yra atskirtos, kai plaušiena plaunama ir sausinama (pvz., plovimo presais). Taip išvengiama teršalų pernašos į tolesnius proceso etapus, trukdančias medžiagas galima pašalinti iš mažesnių vandens kiekių.

Didelio tankio balinimas (peroksidu)

Taikant didelio tankio balinimą, prieš pridedant balinimo produktų plaušiena sausinama, pvz., dviejų sietų ar kitokiu presu. Taip veiksmingiau naudojami balinimo produktai, gaunama švaresnė plaušiena, mažiau žalingų medžiagų pernešama į popieriaus gamybos mašiną ir susidaro mažiau ChDS. Peroksido likučius galima atgauti ir vėl naudoti.

Plaušų bei užpildo atgavimas ir apytakinio vandens valymas

Popieriaus gamybos mašinos apytakinis vanduo gali būti valomas šiais metodais:

Apytakinio vandens skaidrinimas

Praktiškai vien tik popieriaus pramonėje naudojamos vandens skaidrinimo sistemos paremtos nusodinimu, filtravimu (diskiniais filtrais) ir flotacija. Dažniausiai taikomas metodas – flotacija ištirpusiu oru. Anijoniniai nešvarumai ir smulkiosios dalelės naudojant priedus virsta dribsninėmis nuosėdomis, kurias galima išvalyti fiziškai. Kaip dribsnikliai naudojami stambiamolekuliniai vandenyje tirpūs polimerai arba neorganiniai elektrolitai. Susidariusios sankaupos (dribsninės nuosėdos) vėliau išplukdomos į skaidrinimo baseiną. Taikant flotaciją ištirpusiu oru, skendinčios medžiagos prikimba prie oro burbuliukų.

Vandens recirkuliacija

Skaidrintas vanduo recirkuliuojamas kaip technologinis vanduo tame pačiame ceche arba integruotose gamyklose iš popieriaus gamybos mašinos į plaušinimo cechą ir iš plaušinimo cecho į žievės skutimo cechą. Nuotekos daugiausia išleidžiamos didžiausios taršos taškuose (pvz., skaidrus diskinio filtro filtratas plaušinimo, žievės skutimo metu).

Optimalus rezervuarų ir indų projektavimas ir konstrukcija (popieriaus gamyba)

Masės laikymo rezervuarai ir apytakinio vandens talpyklos projektuojami taip, kad sunkumų dėl proceso svyravimų ir kintamų srautų nekiltų ir paleidimo bei išjungimo metu.

Plovimas prieš malant spygliuočių mechaninę plaušieną

Kai kuriose gamyklose, siekiant gerinti plaušienos savybes, spygliuočių skiedros pirmiausia apdorojamos derinant slėginį kaitinimą, stiprų gniuždymą ir impregnavimą. Dėl plovimo prieš malimą ir balinimą labai sumažėja ChDS, nes pašalinamas nors ir nedidelis, tačiau labai koncentruotų nuotekų srautas, kurį galima išvalyti atskirai.

Balinant peroksidu kaip šarmo naudojamo NaOH pakeitimas Ca(OH)2 arba Mg(OH)2

Kaip šarmą naudojant Ca(OH)2, išmetama apie 30 % mažiau ChDS, bet išlaikomas didelis baltumas. Kaip NaOH pakaitalas taip pat naudojamas Mg(OH)2.

Uždarojo ciklo balinimas

Sulfitinės plaušienos gamyklose, kuriose kaip virinimo pagrindas naudojamas natris, balinimo įrenginio nuotekas galima valyti, pvz., taikant ultrafiltravimą, flotaciją ir dervų bei riebalų rūgščių atskyrimą – tai suteikia galimybę taikyti uždarojo ciklo balinimą. Balinimo ir plovimo filtratai pakartotinai naudojami pirmuoju plovimo etapu po virinimo ir galiausiai grąžinami perdirbti į cheminių medžiagų atgavimo agregatus.

Silpno šarmo pH reguliavimas prieš jam patenkant į garinimo įrenginį ir jo viduje

Neutralizuojama prieš garinimą arba po pirmojo garinimo etapo, kad organinės rūgštys liktų ištirpusios koncentrate ir jas būtų lengviau su panaudotomis išviromis grąžinti į regeneravimo katilą.

Garintuvų kondensatų anaerobinis apdorojimas

Žr. 1.7.2.2 skirsnį (kombinuotasis anaerobinis ir aerobinis valymas).

Distiliavimas vandens garais ir SO2 atgavimas iš garintuvų kondensatų

Iš kondensatų išskiriamas SO2; koncentratai valomi biologiškai, o išskirtas SO2 grąžinamas naudoti kaip virinimo cheminis produktas.

Technologinio vandens kokybės stebėsena ir kontrolė

Taikant pažangias uždarąsias vandens sistemas būtina optimizuoti visą plaušų, vandens, cheminių priedų ir energijos sistemą. Tam reikia nuolat stebėti vandens kokybę, reikalinga personalo motyvacija, žinios ir veiksmai, susiję su reikiamos vandens kokybės užtikrinimo priemonėmis.

Biologinės plėvelės susidarymo prevencija ir jos šalinimas pasitelkus metodus, kuriuos taikant išmetama kuo mažiau biocidų

Su vandeniu ir plaušais nuolat patenka mikroorganizmų, dėl kurių kiekvienoje popieriaus gamykloje nusistovi tam tikra mikrobiologinė pusiausvyra. Kad vandens grandinėse ir įrangoje gausiai neaugtų mikroorganizmai, nesusidarytų biomasės sankaupų ar biologinė plėvelė, dažnai naudojami dispergentai arba biocidai. Jei taikoma katalizinė dezinfekcija vandenilio peroksidu, biologinė plėvelė ir pavieniai mikroorganizmai pašalinami nenaudojant biocidų.

Kalcio iš technologinio vandens šalinimas taikant valdomą kalcio karbonato nusodinimą

Sumažinus kalcio koncentraciją taikant valdomą kalcio karbonato šalinimą (pvz., flotaciją ištirpusiu oru), mažėja nepageidaujamo kalcio karbonato nusėdimo arba vandens sistemų ir įrangos (pvz., sekcijų velenų, sietų, purkštukų, vamzdžių ar biologinio nuotekų valymo įrenginio) kalkėjimo rizika.

Popieriaus mašinos purškiamųjų įtaisų optimizavimas

Purškiamųjų įtaisų optimizavimas susijęs su a) pakartotiniu technologinio vandens (pvz., skaidrinto apytakinio vandens) naudojimu ir b) specialios konstrukcijos purkštukų taikymu.

Metodas

Aprašymas

Pirminis valymas

Fizinis cheminis valymas, pvz., išlyginimas, neutralizavimas ar nusodinimas.

Išlyginimas (pvz., išlyginimo rezervuaruose) taikomas siekiant užkirsti kelią dideliems srauto, temperatūros ir teršalų koncentracijos svyravimams ir taip išvengti nuotekų valymo sistemos perkrovos.

Antrinis (biologinis) valymas

Nuotekų valymo naudojant mikroorganizmus procesai – aerobinis ir anaerobinis valymas. Antrinio skaidrinimo etapu nusodinimo būdu, kartais kartu taikant flokuliaciją, nuo nuotekų atskiriamos kietosios medžiagos ir biomasė.

Aerobinio biologinio nuotekų valymo metu biologiškai skaidžias vandenyje ištirpusias ir koloidines medžiagas, kai patenka oro, mikroorganizmai paverčia kietosiomis medžiagomis (biomase) ir anglies dioksidu bei vandeniu. Taikomi procesai:

Susikaupusi biomasė (dumblo perteklius) nuo nuotekų atskiriama prieš išleidžiant vandenį.

Anaerobinio valymo metu nuotekų organines medžiagas, nesant oro, mikroorganizmai paverčia metanu, anglies dioksidu, sulfidu ir kt. Procesas vykdomas hermetiškame reaktoriuje. Mikroorganizmai rezervuare išsaugomi biomasės (dumblo) pavidalu. Šio biologinio proceso metu susidariusias biodujas sudaro metanas, anglies dioksidas ir kitos dujos, kaip antai vandenilis ir vandenilio sulfidas; jos tinka energijai gaminti.

Kadangi lieka ChDS, anaerobinis valymas turėtų būti parengiamasis valymas prieš aerobinį valymą. Taikant parengiamąjį anaerobinį valymą, biologinio valymo metu susidaro mažiau dumblo.

Tretinis valymas

Pažangaus valymo metodai yra filtravimas kitoms kietosioms medžiagoms šalinti, nitrifikacija ir denitrifikacija azotui šalinti arba flokuliacija ir (arba) nusodinimas, po kurių atliekamas filtravimas fosforui šalinti. Paprastai tretinis valymas atliekamas tada, kai pirminio ir biologinio valymo nepakanka, kad būtų pasiekti maži BSM, azoto ar fosforo kiekiai, kurių gali prireikti, pvz., dėl vietos sąlygų.

Tinkamai suprojektuotas ir eksploatuojamas biologinio valymo įrenginys

Tinkamai suprojektuotas ir eksploatuojamas biologinio valymo įrenginys apima tinkamos konstrukcijos ir matmenų valymo rezervuarus ir (arba) baseinus (pvz., nusodintuvus), atitinkančius hidraulinę ir taršos apkrovą. Mažas išmetamas BSM kiekis pasiekiamas užtikrinant gerą aktyviosios biomasės nusėdimą. Šiuos tikslus pasiekti lengviau, jei nuotekų valymo įrenginio konstrukcija, matmenų tinkamumas ir veikimas reguliariai tikrinami.

Metodas

Aprašymas

Atliekų vertinimo ir tvarkymo sistema

Atliekų vertinimo ir tvarkymo sistemos taikomos atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo, naudojimo, perdirbimo ir galutinio šalinimo optimizavimo galimybėms nustatyti. Atliekų inventoriniai aprašai leidžia nustatyti ir suskirstyti atliekų frakcijas pagal rūšį, ypatybes, kiekį ir kilmę.

Skirtingų atliekų frakcijų rinkimas atskirai

Skirtingų atliekų frakcijų rinkimas atskirai jų susidarymo vietoje ir, jei reikia, tarpinis sandėliavimas gali suteikti daugiau pakartotinio naudojimo ar recirkuliacijos galimybių. Toks rinkimas taip pat apima pavojingųjų atliekų frakcijų (pvz., alyvos ir riebalų likučių, hidraulinės ir transformatorinės alyvos, naudotų baterijų, elektros įrangos atliekų, tirpiklių, dažų biocidų ar cheminių produktų likučių) atskyrimą ir skirstymą.

Tinkamų likučių frakcijų maišymas

Tinkamos likučių frakcijos sumaišomos priklausomai nuo pasirinktų pakartotinio naudojimo ir (arba) perdirbimo, tolesnio apdorojimo ir šalinimo galimybių.

Parengiamasis procesų likučių apdorojimas prieš jų pakartotinį naudojimą ar perdirbimą

Parengiamojo apdorojimo metodų pavyzdžiai:

Medžiagų atgavimas ir procesų likučių perdirbimas gamybos vietoje

Medžiagoms atgauti taikomi šie metodai:

Gamybos ar kitoje vietoje vykdoma energijos gavyba iš atliekų, kuriose yra daug organinių medžiagų

Šilumingos žievės skutimo, smulkinimo, rūšiavimo ir kt. liekanos, pvz., žievė, plaušų dumblas ar kitos daugiausia organinės liekanos, siekiant atgauti energiją, sudeginamos deginimo įrenginiuose arba biomasės jėgainėse.

Medžiagų panaudojimas ne gamybos vietoje

Tinkamų plaušienos ir popieriaus gamybos atliekų medžiagos gali būti naudojamos kituose pramonės sektoriuose, pvz.:

Atliekų frakcijų tinkamumas naudoti ne gamybos vietoje priklauso nuo atliekų sudėties (pvz., neorganinių ir (arba) mineralinių medžiagų kiekio) ir nuo to, ar dėl numatyto perdirbimo nebus daroma žala aplinkai ir sveikatai.

Parengiamasis atliekų frakcijų apdorojimas prieš šalinimą

Parengiamasis atliekų apdorojimas prieš šalinimą – transportuojamų arba šalinamų atliekų svorio ir tūrio mažinimo priemonės (sausinimas, džiovinimas ir kt.).