II PRIEDAS

BENDROSIOS APIBRĖŽTYS, TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ BEI KĖBULŲ TIPŲ KATEGORIJŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

ĮŽANGINĖ DALIS

Bendrosios apibrėžtys ir nuostatos

1.   Apibrėžtys

„Sėdimoji vieta“– bet kokia vieta, kurioje gali sėdėti vienas bent jau tokio didumo asmuo:

a)vairuotojo vietoje – 50 procentilių vyro dydžio manekenas;b)kitais atvejais – 5 procentilių suaugusios moters dydžio manekenas.

„Sėdynė“– vienam asmeniui sėdėti skirta užbaigta struktūra, parengta naudoti ir integruota į transporto priemonės kėbulą arba į jį neintegruota.

1.2.1.   Terminas „sėdynė“ apima ir atskirą sėdynę, ir daugiavietę sėdynę.

1.2.2.   Į šią apibrėžti įtraukiamos sulankstomos ir išmontuojamos sėdynės.

„Kroviniai“– visų pirma bet kokie kilnojami daiktai.

Terminas „kroviniai“ apima birius produktus, gatavus produktus, skysčius, gyvus gyvūnus, derlių, nedalinamas siuntas.

„Maksimali masė“– didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, kaip apibrėžta I priedo 2.8 punkte.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Sėdimųjų vietų skaičius

2.1.1.   Reikalavimai dėl sėdimųjų vietų skaičiaus taikomi sėdynėms, kurios skirtos naudoti, kai transporto priemonė važiuoja keliu.

2.1.2.   Jie netaikomi sėdynėms, kurios skirtos naudoti, kai transporto priemonė stovi, ir kurios naudotojams aiškiai nurodytos piktograma arba ženklu ir atitinkamu tekstu.

2.1.3.   Sėdimosios vietos suskaičiuojamos laikantis šių reikalavimų:

a)	kiekviena atskira sėdynė laikoma viena sėdimąja vieta;

b)	daugiavietės sėdynės atveju, bet kokia erdvė, kurios plotis, matuojamas sėdynės pagalvėlės lygmenyje, yra ne mažesnis kaip 400 mm, laikoma viena sėdimąja vieta. Ši sąlyga nedraudžia gamintojui remtis 1.1 punkte pateiktomis bendrosiomis nuostatomis;

c)

tačiau b punkte nurodyta erdvė nelaikoma viena sėdimąja vieta, kai: i) daugiavietei sėdynei yra būdingos savybės, dėl kurių manekeno negalima pasodinti natūraliai, pvz., yra nejudamas pultas, plotas yra nepaminkštintas arba ant vardinio sėdynės paviršiaus yra vidinių komponentų; ii) dėl priešais numatomą sėdimąją vietą įrengtos grindų plokštės konstrukcijos (pvz., griovelio) neįmanoma natūraliai pastatyti manekeno kojų.

2.1.4.   Transporto priemonėms, kurias reglamentuoja 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/85/EB dėl specialiųjų nuostatų dėl transporto priemonių, naudojamų keleiviams vežti ir be vairuotojo vietos turinčių daugiau kaip aštuonias sėdynes, iš dalies keičianti Direktyvas 70/156/EEB ir 97/27/EB (1), taikomas matmuo, nurodytas 2.1.3 punkto b papunktyje, turi atitikti vienam asmeniui skirtą mažiausią erdvę, kuri yra privaloma įvairių klasių transporto priemonėse.

2.1.5.   Jeigu transporto priemonėje yra išmontuojamos sėdynės tvirtinimo įtaisai, nustatant sėdimųjų vietų skaičių, įskaičiuojama ir išmontuojama sėdynė.

2.1.6.   Neįgaliųjų vežimėliui skirtas plotas laikomas viena sėdimąja vieta.

2.1.6.1.   Šia nuostata nepažeidžiami Direktyvos 2001/85/EB VII priedo 3.6.1 ir 3.7 punktų reikalavimai.

2.2.   Maksimali masė

2.2.1.   Jeigu tai yra puspriekabės vilkikas, į maksimalią masę, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, įskaičiuojama maksimali puspriekabės sukabintuvo balniniam įtaisui tenkanti masė.

2.2.2.   Jeigu tai yra motorinė transporto priemonė, kuria galima vilkti priekabą, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru, arba priekaba su standžiąja vilktimi, į maksimalią masę, pagal kurią klasifikuojama motorinė transporto priemonė, įskaičiuojama maksimali masė, kuri sukabintuvu perduodama velkančiajai transporto priemonei.

2.2.3.   Jeigu tai yra puspriekabė, priekaba, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru, arba priekaba su standžiąja vilktimi, jas prijungus prie vilkiko, maksimali masė, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, turi atitikti maksimalią masę, kuria žemės paviršius slegiamas ant ašies ar jų grupės sumontuotų ratų.

2.2.4.   Jeigu tai yra atraminė puspriekabės važiuoklė, į maksimalią masę, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, įskaičiuojama puspriekabės sukabintuvo balniniam įtaisui tenkanti maksimali masė.

2.3.   Speciali įranga

2.3.1.   Transporto priemonės, kuriose pirmiausia įrengiama nejudama įranga, kaip antai mašinos ar aparatai, laikomos N arba O kategorijos transporto priemonėmis.

2.4.   Vienetai

2.4.1.   Jeigu nenurodyta kitaip, bet koks matavimo vienetas ir susijęs simbolis turi atitikti Tarybos direktyvą 80/181/EEB (2).

3.   Transporto priemonių skirstymas į kategorijas

3.1.   Gamintojas turi užtikrinti, kad transporto priemonės tipas būtų priskirtas prie konkrečios kategorijos.

Šiuo tikslu turi būti paisoma visų šiame priede pateiktų susijusių kriterijų.

3.2.   Patvirtinimą suteikianti institucija gali paprašyti, kad gamintojas papildomai pateiktų atitinkamą informaciją, kuri įrodytų, kad transporto priemonės tipą reikia priskirti prie kitų specialios paskirties transporto priemonių (angl. „SG-Code“).

A   DALIS

Transporto priemonių skirstymo į kategorijas kriterijai

1.   Transporto priemonių kategorijos

Suteikiant Europos ar nacionalinį tipo patvirtinimą bei atskirą patvirtinimą, transporto priemonės skirstomos į šias kategorijas:

(Laikoma, kad patvirtinimas gali būti suteiktas tik 1.1.1–1.1.3, 1.2.1–1.2.3 ir 1.3.1–1.3.4 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemonėms.)

1.1.	M kategorija	Motorinės transporto priemonės, visų pirma skirtos ir sukonstruotos vežti asmenis ir jų bagažą.
1.1.1.	M1 klasė	M kategorijos transporto priemonės, kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos. Transporto priemonėse, priskiriamose prie M1 klasės, neturi būti vietos stovintiems keleiviams. Sėdimųjų vietų skaičius gali būti sumažintas iki vienos, t. y. vairuotojo sėdimosios vietos.
1.1.2.	M2 klasė	M kategorijos transporto priemonės, kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos ir kurių maksimali masė neviršija 5 tonų. Transporto priemonėse, priskiriamose prie M2 klasės, be sėdimųjų vietų, gali būti vietos stovintiems keleiviams.
1.1.3.	M3 klasė	M kategorijos transporto priemonės, kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos ir kurių maksimali masė viršija 5 tonas. Transporto priemonėse, priskiriamose prie M3 klasės, gali būti vietos stovintiems keleiviams.
1.2.	N kategorija	Motorinės transporto priemonės, visų pirma skirtos ir sukonstruotos vežti krovinius.
1.2.1.	N1 klasė	N kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė neviršija 3,5 tonos.
1.2.2.	N2 klasė	N kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 3,5 tonos, bet neviršija 12 tonų.
1.2.3.	N3 klasė	N kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 12 tonų.
1.3.	O kategorija	Priekabos, skirtos ir sukonstruotos kroviniams ar asmenims vežti ir asmenims apgyvendinti.
1.3.1.	O1 klasė	O kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė neviršija 0,75 tonos.
1.3.2.	O2 klasė	O kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 0,75 tonos, bet neviršija 3,5 tonos.
1.3.3.	O3 klasė	O kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 3,5 tonos, bet neviršija 10 tonų.
1.3.4.	O4 klasė	O kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 10 tonų.

2.   Transporto priemonių pakategorės

2.1.   Visureigės transporto priemonės

„Visureigė transporto priemonė“– transporto priemonė, priskiriama prie M arba N kategorijos ir turinti specialių techninių savybių, dėl kurių ją galima naudoti bekelės sąlygomis.

Prie minėtas transporto priemonių kategorijas identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama G raidė.

Transporto priemonių skirstymo į pakategores kriterijai pateikiami šio priedo A dalies 4 skirsnyje.

2.2.   Specialios paskirties transporto priemonės

„Specialios paskirties transporto priemonė“– M, N arba O kategorijos transporto priemonė, turinti specialių techninių savybių, skirtų darbui, reikalingam specialių sąlygų ir (arba) įrangos, atlikti.

Jeigu tai yra nekomplektinės transporto priemonės, kurias ketinama priskirti prie specialios paskirties transporto priemonių pakategorės, prie minėtas transporto priemonių kategorijas identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama S raidė.

5 skirsnyje apibrėžiamos ir išvardijamos įvairių tipų specialios paskirties transporto priemonės.

2.3.   Specialios paskirties visureigės transporto priemonė

„Specialios paskirties visureigės transporto priemonė“– transporto priemonė, priskiriama prie M arba N kategorijos ir turinti specialių techninių savybių, nurodytų 2.1 ir 2.2 punktuose.

Prie minėtas transporto priemonių kategorijas identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama G raidė.

Be to, jeigu tai yra nekomplektinės transporto priemonės, kurias ketinama priskirti prie specialios paskirties transporto priemonių pakategorės, kaip antras priedėlis pridedama S raidė.

3.   Transporto priemonių priskyrimo prie N kategorijos kriterijai

3.1.   Transporto priemonės tipo priskyrimas prie N kategorijos grindžiamas transporto priemonės techninėmis savybėmis, nurodytomis 3.2–3.6 punktuose.

3.2.   Iš principo, skyrius (-iai), kuriame (-iuos) yra visos sėdimosios vietos, visiškai atskiriamas (-i) nuo kroviniams sukrauti skirto ploto.

3.3.   Nukrypstant nuo 3.2 punkte nustatytų reikalavimų, asmenis ir krovinius galima vežti tame pačiame skyriuje su sąlyga, kad kroviniams sukrauti skirtame plote yra įrengti saugos įtaisai, skirti vežamiems asmenims apsaugoti nuo vežant judančio krovinio, įskaitant staigų stabdymą ir posūkius.

3.4.   Saugos įtaisai (pririšimo įtaisai), skirti kroviniui pritvirtinti, kaip nustatyta 3.3 punkte, ir pertvaros, skirtos transporto priemonėms iki 7,5 tonos, projektuojamos laikantis standarto ISO 27956: 2009 „Kelių transporto priemonės. Krovinių tvirtinimas lengvuosiuose furgonuose. Reikalavimai ir bandymų metodai“ 3 ir 4 skirsnių nuostatų.

3.4.1.   3.4 punkte nurodyti reikalavimai gali būti patvirtinti gamintojo pateiktu atitikties pareiškimu.

3.4.2.   Užuot laikęsis 3.4 punkte nustatytų reikalavimų, patvirtinimą suteikiančiai institucijai priimtinu būdu gamintojas gali įrodyti, kad įrengti saugos įtaisai atitinka apsaugos lygį, lygiavertį nurodytajam minėtame standarte.

3.5.   Sėdimųjų vietų, išskyrus vairuotojo sėdimąją vietą, skaičius neturi viršyti:

a)	6, jeigu tai yra N1 klasės transporto priemonės;

b)	8, jeigu tai yra N2 arba N3 klasės transporto priemonės.

3.6.   Krovininis transporto priemonių krovumas neturi būti mažesnis už jų krovumą (kg) vežant asmenis.

3.6.1.   Šiuo požiūriu visos konfigūracijos, visų pirma, kai visos sėdimosios vietos yra užimtos, turi atitikti šias lygtis:

a)	kai N = 0: P – M ≥ 100 kg;

b)	kai 0 < N ≤ 2: P – (M + N × 68) ≥ 150 kg;

c)	kai N > 2: P – (M + N × 68) ≥ N × 68;

čia vartojamų raidžių reikšmė:

P	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;
M	parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė;
N	sėdimųjų vietų, išskyrus vairuotojo sėdimąją vietą, skaičius.

3.6.2.   Įrangos, kuri transporto priemonėje įrengiama kroviniams sukrauti (pvz., talpykla, kėbulas ir pan.), tvarkyti (pvz., kranas, keltuvas ir pan.) ir apsaugoti (pvz., krovinį apsaugantys įtaisai), masė įskaičiuojama į M dydį.

Taikant minėtą formulę, į M dydį neįskaičiuojama įrangos, kuri nenaudojama minėtiesiems tikslams (kaip antai kompresorius, suktuvai, elektros generatorius, transliavimo įranga ir t. t.), masė.

3.7.   3.2–3.6 punktuose nurodytus reikalavimus turi atitikti visi transporto priemonės tipui priskiriami variantai ir versijos.

3.8.   Transporto priemonių priskyrimo prie N1 klasės kriterijai

3.8.1.   Transporto priemonė priskiriama prie N1 klasės, jei atitinka visus taikomus kriterijus.

Jei transporto priemonė neatitinka vieno ar daugiau kriterijų, ji priskiriama prie M1 klasės.

3.8.2.   Be 3.2–3.6 punktuose nurodytų bendrųjų kriterijų, transporto priemonė, kurios vairuotojui skirta vieta ir krovinio vieta yra viename skyriuje, t. y. BB kėbule, turi atitikti 3.8.2.1–3.8.2.3.5 punktuose nustatytus priskyrimo prie kategorijos kriterijus.

3.8.2.1.   Tai, kad siena ar pertvara (dalinė arba ištisinė) įrengiama tarp sėdynių eilės ir krovinio vietos, neatleidžia nuo prievolės paisyti reikiamų kriterijų.

3.8.2.2.   Kriterijai:

a)	krovinius turi būti įmanoma pakrauti pro šiam tikslui suprojektuotas ir sukonstruotas galines duris, galinį bortą ar šoninės duris;

b)

galinių durų arba galinio borto atveju, pakrovimo anga turi atitikti šiuos reikalavimus: i) jeigu transporto priemonėje įrengiama tik viena sėdynių eilė arba tik vairuotojo sėdynė, mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 600 mm; ii) jeigu transporto priemonėje įrengiamos dvi ar daugiau sėdynių eilių, mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 12 800 cm2;

c)

krovinio vieta turi atitikti šiuos reikalavimus: „krovinio vieta“ – transporto priemonės dalis už sėdynių eilės (-ių) arba už vairuotojo sėdynės, jeigu transporto priemonėje įrengta tik vairuotojo sėdynė; i) krovinio vietos dangos paviršius paprastai turi būti plokščias; ii) jeigu transporto priemonėje įrengiama tik viena sėdynių eilė arba viena sėdynė, mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 40 proc. ratų bazės; iii) jeigu transporto priemonėje įrengiamos dvi ar daugiau sėdynių eilių, mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 30 proc. ratų bazės. Jeigu transporto priemonėje paskutinės sėdynių eilės sėdynes galima lengvai išmontuoti be specialių įrankių, ar paisoma reikalavimų dėl krovinio vietos, tikrinama, kai transporto priemonėje visos sėdynės yra sumontuotos; iv) ar paisoma reikalavimų dėl krovinio vietos ilgio, tikrinama, kai pirmosios eilės sėdynės arba, nelygu atvejis, paskutinės eilės sėdynės yra pakeltos ir jų padėtis yra transporto priemonės keleiviams įprasta naudojimosi padėtis.

3.8.2.3.   Specialios matavimo sąlygos

3.8.2.3.1.   Apibrėžtys

a)   „pakrovimo angos aukštis“– vertikalus atstumas tarp dviejų horizontalių plokštumų, atitinkamai nukreiptų kreivės liestine į aukščiausią durų angos apačios tašką ir į žemiausią durų angos viršaus tašką;

b)   „pakrovimo angos plotas“– didžiausias leidžiamos didžiausios angos ortogonaliosios projekcijos vertikalioje plokštumoje plotas, statmenas transporto priemonės vidurio linijai, kai galinės durys arba galinis bortas yra visiškai atviras;

c)   „ratų bazė“– taikant 3.8.2.2 ir 3.8.3.1 punktuose pateiktas formules, atstumas:

i)tarp priekinės ašies ir antrosios ašies vidurio linijų, jeigu tai yra dviašė transporto priemonė; arbaii)tarp priekinės ašies ir nuo antrosios iki trečiosios ašių vienodu atstumu nutolusios tariamos ašies vidurio linijų, jeigu tai yra triašė transporto priemonė.

3.8.2.3.2.   Sėdynės sureguliavimas

a)	sėdynės pastumiamos į labiausiai į galą ir į išorę nutolusią padėtį;

b)	jeigu sėdynės atlošas yra reguliuojamas, jis sureguliuojama taip, kad sėdynėje tilptų erdvinis H taško nustatymo įrenginys, kurio liemens kampas būtų 25 laipsniai;

c)	jeigu sėdynės atlošas nėra reguliuojamas, jo padėtis turi būti transporto gamintojo numatyta padėtis;

d)	kai sėdynės aukštis yra reguliuojamas, jis sureguliuojamas taip, kad sėdynės padėtis būtų žemiausia padėtis.

3.8.2.3.3.   Transporto priemonės būsena

a)	transporto priemonė turi būti savo maksimalią masę atitinkančios pakrautos būsenos;

b)	transporto priemonės ratai turi būti nukreipti tiesiai į priekį.

3.8.2.3.4.   3.8.2.3.2 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi, jei transporto priemonėje yra įrengta siena arba pertvara.

3.8.2.3.5.   Krovinio vietos ilgio matavimas

a)	jeigu transporto priemonėje nėra įrengta pertvarų ar sienų, ilgis matuojamas nuo vertikalios plokštumos, nukreiptos kreivės liestine į labiausiai į išorę nutolusį galinį sėdynės atlošo, esančio prie galinio vidinio panelio arba uždarų durų ar galinio borto, tašką;

b)	jeigu transporto priemonėje įrengta pertvara ar siena, ilgis matuojamas nuo vertikalios plokštumos, nukreiptos kreivės liestine į labiausiai į išorę nutolusį galinį sėdynės atlošo, esančio prie galinio vidinio panelio arba uždarų durų ar, nelygu atvejis, galinio borto, tašką;

c)	ilgio reikalavimų turi būti laikomasi bent grindų, ant kurių sukraunami kroviniai, lygyje palei horizontalią liniją išilginėje vertikaliojoje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės vidurio liniją.

3.8.3.   Be 3.2–3.6 punktuose nurodytų bendrųjų kriterijų, transporto priemonė, kurios vairuotojui skirta vieta ir krovinio vieta nėra viename skyriuje, t. y. BE kėbule, turi atitikti 3.8.3.1–3.8.3.4 punktuose nustatytus priskyrimo prie kategorijos kriterijus.

3.8.3.1.   Jeigu transporto priemonėje įrengtas gaubto tipo korpusas, taikomi šie reikalavimai:

a)	krovinius turi būti įmanoma pakrauti pro šiam tikslui suprojektuotas ir sukonstruotas galines duris, galinį bortą, panelį arba kitu būdu;

b)	mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 12 800 cm2;

c)	mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 40 proc. ratų bazės.

3.8.3.2.   Jeigu transporto priemonėje įrengta atvira krovinio vieta, taikomos tik 3.8.3.1 punkto a ir c papunkčių nuostatos.

3.8.3.3.   Taikant 3.8.3 punkto nuostatas, 3.8.2 punkte pateiktos apibrėžtys taikomos mutatis mutandis.

3.8.3.4.   Tačiau reikalavimų dėl krovinio vietos ilgio turi būti laikomasi grindų, ant kurių sukraunami kroviniai, lygyje palei horizontalią liniją išilginėje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės vidurio liniją.

4.   Transporto priemonių priskyrimo prie visureigių transporto priemonių kriterijai

4.1.   M1 arba N1 klasės transporto priemonės priskiriamos prie visureigių transporto priemonių, jeigu jos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)	bent viena priekinė ašis ir bent viena galinė ašis sukonstruotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį;

b)	įrengtas bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas;

c)	transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti ne mažesnio kaip 25 proc. statumo įkalne;

d)

jos atitinka penkis iš šių šešių reikalavimų: i) užvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai; ii) nuvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 20 laipsniai; iii) nuožulni plokštuma turi būti ne mažesnė kaip 20 laipsniai; iv) išilginė prošvaisa po priekine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 180 mm; v) išilginė prošvaisa po galine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 180 mm; vi) išilginė prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 200 mm.

4.2.   M2, N2 arba M3 klasės transporto priemonės, kurių maksimali masė neviršija 12 tonų, priskiriamos prie visureigių transporto priemonių pakategorės, jeigu jos atitinka a papunktyje nustatytus reikalavimus arba ir b, ir c papunkčiuose pateiktus reikalavimus:

a)	visos jų ašys varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną ar daugiau varančiųjų ašių;

b)

i) bent viena priekinė ašis ir bent viena galinė ašis sukonstruotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį; ii) įrengtas bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas; iii) transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti ne mažesnio kaip 25 proc. statumo įkalne;

c)

jos atitinka ne mažiau kaip penkis iš šių šešių reikalavimų, jeigu jų maksimali masė neviršija 7,5 tonos, ir ne mažiau kaip keturis, jeigu jų maksimali masė viršija 7,5 tonos: i) užvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai; ii) nuvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai; iii) nuožulni plokštuma turi būti ne mažesnė kaip 25 laipsniai; iv) išilginė prošvaisa po priekine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 250 mm; v) išilginė prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 300 mm; vi) išilginė prošvaisa po galine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 250 mm.

4.3.   M3 arba N3 klasės transporto priemonės, kurių maksimali masė neviršija 12 tonų, priskiriamos prie visureigių transporto priemonių pakategorės, jeigu jos atitinka a papunktyje nustatytus reikalavimus arba ir b, ir c papunkčiuose pateiktus reikalavimus:

a)	visos jų ašys varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną ar daugiau varančiųjų ašių;

b)

i) ne mažiau kaip pusė ašių (arba dvi ašys iš trijų, jeigu transporto priemonė yra triašė ir, mutatis mutandis, jeigu transporto priemonė yra penkiaašė) sukonstruotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį; ii) yra bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas; iii) transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti ne mažesnio kaip 25 proc. statumo įkalne;

c)

jos atitinka ne mažiau kaip keturis iš šių šešių reikalavimų: i) užvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai; ii) nuvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai; iii) nuožulni plokštuma turi būti ne mažesnė kaip 25 laipsniai; iv) išilginė prošvaisa po priekine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 250 mm; v) išilginė prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 300 mm; vi) išilginė prošvaisa po galine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 250 mm.

4.4.   Atitikties šiame skirsnyje pateiktiems geometriniams reikalavimams tikrinimo tvarka nustatoma 1 priedėlyje.

5.   Specialios paskirties transporto priemonės

	Pavadinimas	Kodas	Apibrėžtis
5.1.	Kemperiai	SA	M kategorijos transporto priemonės, kuriose yra gyvenamosios patalpos ir ši būtiniausia įranga: a) sėdynės ir stalas; b) miego vieta, kurią galima paruošti pertvarkius sėdynes; c) valgio gaminimo įranga; d) laikymo vieta. Ši įranga nejudamai įtvirtinama gyvenamojoje patalpoje, tačiau stalas gali būti sukonstruotas taip, kad jį būtų galima lengvai išmontuoti.
5.2.	Šarvuotosios transporto priemonės	SB	kulkų neperšaunamomis šarvuotomis plokštėmis dengtos transporto priemonės vežamiems asmenims ar kroviniams apsaugoti.
5.3.	Greitosios pagalbos automobiliai	SC	M kategorijos transporto priemonės su specialia įranga ligoniams ar sužeistiesiems vežti. Ligonių skyrius turi atitikti standarto EN 1789:2007 „Medicinos transporto priemonės ir jų įranga. Greitosios pagalbos automobiliai“ techninius reikalavimus, išskyrus 6.5 skirsnį „Įrangos sąrašas“.
5.4.	Katafalkai	SD	M kategorijos transporto priemonės su specialia įranga mirusiesiems vežti.
5.5.	Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos transporto priemonės	SH	M1 klasės transporto priemonės, sukonstruotos arba specialiai pritaikytos taip, kad važiuojant jose tilptų vienas ar daugiau neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių asmenų.
5.6.	Priekabiniai nameliai	SE	O kategorijos transporto priemonės, apibrėžtos standarto ISO 3833:1977 3.2.1.3 punkte.
5.7.	Savaeigiai kranai	SF	kroviniams vežti nepritaikytos N3 klasės transporto priemonės su kranu, kurio keliamasis momentas yra ne mažesnis kaip 400 kNm.
5.8.	Kitos specialios paskirties transporto priemonės	SG	specialios paskirties transporto priemonės, neatitinkančios nė vienos iš šiame skirsnyje pateiktų apibrėžčių.
5.9.	Atraminės puspriekabių važiuoklės	SJ	O kategorijos transporto priemonės su balninio įtaiso sukabintuvu puspriekabei atremti, kai jos keičiamos priekaba.
5.10.	Specialiems kroviniams vežti skirtos priekabos	SK	O4 klasės transporto priemonės nedalomiems kroviniams vežti, kurioms dėl jų matmenų taikomi greičio ir eismo ribojimai. Į šios apibrėžties taikymo sritį taip pat įtraukiamos hidraulinės jungtinės priekabos.

6.   Pastabos

6.1.   Tipo patvirtinimas nesuteikiamas:

a)	atraminėms puspriekabės važiuoklėms, apibrėžtoms šio priedo A dalies 5 skirsnyje;

b)	priekaboms su standžiąja vilktimi, apibrėžtoms šio priedo C dalies 4 skirsnyje;

c)	priekaboms, kuriose važiuojant keliu gali būti vežami asmenys.

6.2.   6.1 punktu nepažeidžiamos 23 straipsnio nuostatos dėl mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių nacionalinio tipo patvirtinimo.

B   DALIS

Transporto priemonių tipų, variantų ir versijų kriterijai

1.   M1 klasė

1.1.   Transporto priemonės tipas

1.1.1.   „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

b)	jeigu tai yra atraminis kėbulas, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka. Tas pats reikalavimas mutatis mutandis taikomas transporto priemonėms, kurių kėbulas yra prisuktas varžtais arba privirintas prie atskiro rėmo;

c)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

1.1.2.   Nukrypstant nuo 1.1.1 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų, kai kėbulo struktūros grindų dalį ir pagrindinius sudedamuosius elementus, iš kurių sudaryta kėbulo struktūros priekinė dalis, esanti tiesiog priešais apatinę priekinio stiklo dalį, gamintojas naudoja įvairių rūšių kėbului sukonstruoti (pvz., salonui ir kupė), tokios transporto priemonės gali būti laikomos priklausančiomis tam pačiam tipui. Gamintojas pateikia su tuo susijusius įrodymus.

1.1.3.   Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

1.2.   Variantas

1.2.1.   Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	šoninių durelių skaičius arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 1 skirsnyje, kai gamintojas taiko 1.1.2 punkte nustatytą kriterijų;

b)	šios konstrukcinės variklio savybės: i) energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.); ii) veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.); iii) jeigu tai yra vidaus degimo variklis, cilindrų skaičius ir išdėstymas (L4, V6 ar kt.);

c)	ašių skaičius;

d)	varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas;

e)	vairuojamųjų ašių skaičius;

f)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė).

1.3.   Versija

1.3.1.   Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, jo galia;

c)	didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio);

d)	degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, mišrūs ar kt.);

e)	didžiausias sėdimųjų vietų skaičius;

f)	garso lygis važiuojant;

g)	išmetamų teršalų lygis (pvz., Euro V, Euro VI ar kt.);

h)	suminis arba svertinis, suminis išmetamas CO2 kiekis;

i)	elektros energijos sunaudojimas (svertinis, suminis);

j)	suminis arba svertinis, suminis degalų sunaudojimas;

k)	novatoriškos technologijos paketas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 443/2009, nustatančiame naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (3).

2.   M2 ir M3 klasės

2.1.   Transporto priemonės tipas

2.1.1.   „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

b)

klasė;

c)	šie konstravimo ir projektavimo aspektai: i) pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektavimas ir konstravimas; ii) jeigu tai yra atraminis kėbulas, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka;

d)	aukštų skaičius (vienaukštė ar dviaukštė);

e)	dalių skaičius (vientisa / sujungta);

f)	ašių skaičius;

g)	energijos tiekimo sistema (sumontuota arba nesumontuota transporto priemonėje);

h)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

2.1.2.   Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

2.2.   Variantas

2.2.1.   Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 2 skirsnyje;

b)	transporto priemonės klasė arba klasių derinys, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.1 punkte (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju);

c)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

d)	šios konstrukcinės variklio savybės: i) energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.); ii) veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.); iii) jeigu tai yra vidaus degimo variklis, cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.);

2.3.   Versija

2.3.1.   Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	transporto priemonės gebėjimas tempti priekabą;

c)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, jo galia;

d)	didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio);

e)	degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, mišrūs ar kt.);

f)	garso lygis važiuojant;

g)	išmetamų teršalų lygis (pvz., Euro IV, Euro V ar kt.).

3.   N1 klasė

3.1.   Transporto priemonės tipas

3.1.1.   „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

b)	jeigu tai yra atraminis kėbulas, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka;

c)	jeigu tai nėra atraminis kėbulas, pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektavimas ir konstravimas;

d)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

3.1.2.   Nukrypstant nuo 3.1.1 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų, kai kėbulo struktūros grindų dalį ir pagrindinius sudedamuosius elementus, iš kurių sudaryta kėbulo struktūros priekinė dalis, esanti tiesiog priešais apatinę priekinio stiklo dalį, gamintojas naudoja įvairių rūšių kėbului sukonstruoti (pvz., furgonui ir bekėbuliam sunkvežimiui, įvairioms važiuoklėms ir įvairaus aukščio stogams), tokios transporto priemonės gali būti laikomos priklausančiomis tam pačiam tipui. Gamintojas pateikia su tuo susijusius įrodymus.

3.1.3.   Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

3.2.   Variantas

3.2.1.   Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	šoninių durelių skaičius arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 3 skirsnyje (komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju), kai gamintojas taiko 3.1.2 punkte nustatytą kriterijų;

b)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

c)	šios konstrukcinės variklio savybės: i) energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.); ii) veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.); iii) jeigu tai yra vidaus degimo variklis, cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.);

d)	ašių skaičius;

e)	varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas;

f)	vairuojamųjų ašių skaičius.

3.3.   Versija

3.3.1.   Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, jo galia;

c)	didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio);

d)	degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, mišrūs ar kt.);

e)	didžiausias sėdimųjų vietų skaičius;

f)	garso lygis važiuojant;

g)	išmetamų teršalų lygis (pvz., Euro 5, Euro 6 ar kt.);

h)	suminis arba svertinis, suminis išmetamas CO2 kiekis;

i)	elektros energijos sunaudojimas (svertinis, suminis);

j)	suminis arba svertinis, suminis degalų sunaudojimas.

4.   N2 ir N3 klasės

4.1.   Transporto priemonės tipas

4.1.1.   „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

b)

klasė;

c)	važiuoklių, būdingų vienai produkcijos linijai, projektavimas ir konstravimas;

d)	ašių skaičius;

e)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

4.1.2.   Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

4.2.   Variantas

4.2.1.   Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	struktūrinė kėbulo koncepcija arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 3 skirsnyje ir 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju);

b)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

c)	šios konstrukcinės variklio savybės: i) energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.); ii) veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.); iii) jeigu tai yra vidaus degimo variklis, cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.);

d)	varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas;

e)	vairuojamųjų ašių skaičius.

4.3.   Versija

4.3.1.   Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)

gebėjimas tempti tokias priekabas: i) priekabą be stabdžių; ii) priekabą su inercine (saviridos) stabdžių sistema, kaip apibrėžta JT EEK taisyklės Nr. 13 2.12 punkte; iii) priekabą su vieninio arba dvigubinio stabdymo sistema, kaip apibrėžta JT EEK taisyklės Nr. 13 2.9 ir 2.10 punktuose; iv) O4 klasės priekabą, kurią prijungus maksimali junginio masė neviršija 44 tonų; v) O4 klasės priekabą, kurią prijungus maksimali junginio masė viršija 44 tonas;

c)	variklio galia;

d)	didžiausioji variklio galia;

e)	degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, mišrūs ar kt.);

f)	garso lygis važiuojant;

g)	išmetamų teršalų lygis (pvz., Euro IV, Euro V ar kt.).

5.   O1 ir O2 klasės

5.1.   Transporto priemonės tipas

5.1.1.   „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

b)

klasė;

c)	koncepcija, apibrėžta C dalies 4 skirsnyje;

d)	šie konstravimo ir projektavimo aspektai: i) pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektavimas ir konstravimas; ii) jeigu tai yra atraminis kėbulas, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka;

e)	ašių skaičius;

f)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

5.1.2.   Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

5.2.   Variantas

5.2.1.   Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	kėbulo rūšis, kaip apibrėžta 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju);

b)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

c)	stabdžių sistemos tipas (pvz., be stabdžių / inercinio stabdymo / stabdžių su papildomu energijos šaltiniu).

5.3.   Versija

5.3.1.   Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	pakabos tipas (pneumatinė, plieninė, guminė, strypinė sukamoji ar kt.);

c)	vilkties tipas (trikampė, vamzdinė ar kt.).

6.   O3 ir O4 klasės

6.1.   Transporto priemonės tipas

6.1.1.   „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

b)

klasė;

c)	priekabos tipas, atsižvelgiant į C dalies 4 skirsnyje pateiktas apibrėžtis;

d)	šie konstravimo ir projektavimo aspektai: i) pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektavimas ir konstravimas; ii) jeigu tai yra priekabos su atraminiu kėbulu, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių projektavimas ir konstravimas;

e)	ašių skaičius;

f)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

6.1.2   Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

6.2.   Variantai

6.2.1.   Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės ir projektinės savybės, grupė:

a)	kėbulo rūšis, kaip apibrėžta 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju);

b)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

c)	pakabos tipas (plieninė, pneumatinė, hidraulinė);

d)	šios techninės savybės: i) galimybė prailginti važiuoklę; ii) aukšto aukštis (įprastas, žemas, pusiau žemas ir t. t.).

6.3.   Versijos

6.3.1.   Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	Direktyvos 96/53/EB I priedo 3.2 ir 3.3 punktuose suskirstytos grupės ir pogrupiai, kuriems priskiriamas tarpuašis tarp dviejų gretimų ašių, priklausančių vienai grupei;

c)	ašių apibrėžtis, atsižvelgiant į: i) pakeliamąsias ašis (skaičių ir vietą); ii) laikančiąsias ašis (skaičių ir vietą); iii) vairuojamąsias ašis (skaičių ir vietą).

7.   Bendrieji visų transporto priemonių kategorijų reikalavimai

7.1.   Jeigu dėl maksimalios masės, sėdimųjų vietų skaičiaus arba dėl abiejų šių kriterijų transporto priemonė priskirtina prie kelių kategorijų, gamintojas, norėdamas apibrėžti variantus ir versijas, gali rinktis vienai arba kitai transporto priemonės kategorijai taikomus kriterijus.

7.1.1.   Pavyzdžiai:

a)	transporto priemonei A gali būti suteiktas N1 klasės (3,5 tonos) ir N2 klasės (4,2 tonos) tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į jos maksimalią masę. Šiuo požiūriu N1 klasės charakteristikos taip pat gali būti taikomos prie N2 kategorijos priskiriamai transporto priemonei, ir atvirkščiai;

b)	transporto priemonei B gali būti suteiktas M1 arba M2 klasės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į sėdimųjų vietų skaičių (7+1 arba 10+1); M1 klasės charakteristikos taip pat gali būti taikomos prie M2 klasės priskiriamai transporto priemonei, ir atvirkščiai.

7.2.   N kategorijos transporto priemonei gali būti suteiktas tipo patvirtinimas pagal M1 arba M2 klasei taikomas nuostatas, nelygu atvejis, kai kitu daugiaetapio tipo tvirtinimo procedūros etapu ją ketinama perdaryti į kurios nors minėtos klasės transporto priemonę.

7.2.1.   Šią galimybę leidžiama rinktis tik tuo atveju, jeigu transporto priemonės yra nekomplektinės.

Tokios transporto priemonės žymimos bazinio transporto priemonės modelio gamintojo suteiktu specialiu varianto kodu.

7.3.   Tipo, varianto ir versijos žymenys

7.3.1.   Gamintojas suteikia kiekvienam transporto priemonės tipui, variantui ir versijai raidinį skaitmeninį kodą, sudarytą iš romėniškųjų raidžių ir (arba) arabiškųjų skaitmenų.

Leidžiama naudoti skliaustus ar brūkšnius, jeigu jais nepakeičiamos raidės ar skaitmenys.

7.3.2.   Visas kodas žymimas taip: tipas, variantas ir versija arba „TVV“.

7.3.3.   TVV kodas turi aiškiai ir vienareikšmiškai žymėti unikalų techninių savybių derinį pagal šio priedo B dalyje apibrėžtus kriterijus.

7.3.4.   Tas pats gamintojas gali žymėti transporto priemonės tipą tuo pačiu kodu, jeigu tipas priskiriamas dviem ar daugiau kategorijų.

7.3.5.   Tas pats gamintojas negali žymėti transporto priemonės tipo tuo pačiu kodu, jeigu tai pačiai transporto priemonės kategorijai suteiktas daugiau kaip vienas tipo patvirtinimas.

7.4.   TVV kodo simbolių skaičius

7.4.1.   Simbolių skaičius neturi viršyti:

a)	15, jeigu tai yra transporto priemonės tipo kodas;

b)	25, jeigu tai yra varianto kodas;

c)	35, jeigu tai yra versijos kodas.

7.4.2.   Viso raidinio skaitmeninio TVV kodo simbolių skaičius neturi viršyti 75.

7.4.3.   Kai naudojamas visas TVV kodas, tarp tipo, varianto ir versijos paliekami tarpai.

Tokio TVV kodo pavyzdys: 159AF[…tarpas]0054[…tarpas]977K(BE).

C   DALIS

Kėbulo tipų apibrėžtys

0.   Bendrosios pastabos

0.1.   I priedo 9 skirsnyje ir III priedo 1 dalyje paminėto kėbulo tipas bei IX priedo 38 punkte minimo kėbulo kodas žymimi kodais.

Išvardyti kodai pirmiausia taikomi komplektinėms ir sukomplektuotoms transporto priemonėms.

0.2.   M kategorijos transporto priemonių kėbulo tipas žymimas dviem raidėmis, kaip nurodyta 1 ir 2 skirsniuose.

0.3.   N ir O kategorijų transporto priemonių kėbulo tipas žymimas dviem raidėmis, kaip nurodyta 3 ir 4 skirsniuose.

0.4.   Prireikus jos papildomos dviem skaitmenimis (visų pirma, kai kėbulas yra 3.1 ir 3.6 bei 4.1 ir 4.4 punktuose nurodytų tipų).

0.4.1.   Skaitmenų sąrašas pateikiamas šio priedo 2 priedėlyje.

0.5.   Specialios paskirties transporto priemonėms naudojamas su transporto priemonės kategorija susijusio tipo kėbulas.

1.   M1 klasės transporto priemonės

Punktas	Kodas	Pavadinimas	Apibrėžtis
1.1.	AA	Sedanas	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.1 punkte apibrėžta transporto priemonė, kurioje įrengti ne mažiau kaip keturi šoniniai langai.
1.2.	AB	Hečbekas	1.1 punkte apibrėžtas sedanas, kurio gale yra į viršų atsidaranti bagažinė.
1.3.	AC	Universalas	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.4 punkte apibrėžta transporto priemonė.
1.4.	AD	Kupė	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.5 punkte apibrėžta transporto priemonė.
1.5.	AE	Kabrioletas	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.6 punkte apibrėžta transporto priemonė. Tačiau kabrioletas gali būti be durų.
1.6.	AF	Daugiafunkcinė transporto priemonė	Transporto priemonė, išskyrus AG ir AA–AE kodais žymimas transporto priemones, kurioje keleiviai, jų bagažas ir retkarčiais kroviniai vežami viename skyriuje.
1.7.	AG	Pikapas	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.4.1 punkte apibrėžta transporto priemonė. Tačiau bagažo skyrius turi būti visiškai atskirtas nuo keleivių skyriaus. Be to, vairuotojo sėdimosios vietos atskaitos taškas neprivalo būti bent 750 mm virš pagrindo, į kurį remiasi transporto priemonė.

2.   M2 arba M3 klasės transporto priemonės

Punktas	Kodas	Pavadinimas	Apibrėžtis
2.1.	CA	Vienaukštė transporto priemonė	Transporto priemonė, kurioje asmenims skirtos vietos įrengiamos viename lygyje arba taip, kad jos nebūtų išdėstytos dviem vienas virš kito esančiais lygiais.
2.2.	CB	Dviaukštė transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.6 punkte apibrėžta transporto priemonė.
2.3.	CC	Vienaukštė sujungtoji transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.3 punkte apibrėžta vieno aukšto transporto priemonė.
2.4.	CD	Dviaukštė sujungtoji transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.3.1 punkte apibrėžta transporto priemonė.
2.5.	CE	Žemagrindė vienaukštė transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.4 punkte apibrėžta vieno aukšto transporto priemonė.
2.6.	CF	Žemagrindė dviaukštė transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.4 punkte apibrėžta dviejų aukštų transporto priemonė.
2.7.	CG	Žemagrindė vienaukštė sujungtoji transporto priemonė	Transporto priemonė, kuriai bendrai būdingos 2.3 ir 2.5 punktuose apibrėžtų transporto priemonių techninės savybės.
2.8.	CH	Žemagrindė dviaukštė sujungtoji transporto priemonė	Transporto priemonė, kuriai bendrai būdingos 2.4 ir 2.6 punktuose apibrėžtų transporto priemonių techninės savybės.
2.9.	CI	Bestogė vienaukštė transporto priemonė	Transporto priemonė, neturinti dalies arba viso stogo.
2.10.	CJ	Bestogė dviaukštė transporto priemonė	Transporto priemonė, neturinti stogo viršutiniame aukšte virš visų grindų arba jų dalies.
2.11.	CX	Autobuso važiuoklė	Nekomplektinė transporto priemonė tik su važiuoklės rėmais arba vamzdine sąranka, jėgos pavara, ašimis, kurią ketinama komplektuoti su kėbulu, pritaikytu prie vežėjo poreikių.

3.   N1, N2 arba N3 klasės motorinės transporto priemonės

Punktas	Kodas	Pavadinimas	Apibrėžtis
3.1.	BA	Sunkvežimis	Transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota vien tik arba iš esmės tik kroviniams vežti. Ja taip pat gali būti velkama priekaba.
3.2.	BB	Furgonas	Sunkvežimis, kurio vairuotojui skirta vieta ir krovinio vieta yra viename skyriuje.
3.3.	BC	Balninis vilkikas	Velkančioji transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota vien tik arba iš esmės tik puspriekabėms vilkti.
3.4.	BD	Kelių vilkikas	Velkančioji transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota vien tik arba iš esmės tik priekaboms vilkti, išskyrus puspriekabes.
3.5.	BE	Pikapas	Transporto priemonė, kurios maksimali masė neviršija 3 500 kg ir kurios sėdimosios vietos ir krovinio vieta nėra viename skyriuje.
3.6.	BX	Bekėbulė transporto priemonė arba bekėbulis sunkvežimis	Nekomplektinė transporto priemonė tik su kabina (užbaigta arba neužbaigta), važiuoklės rėmais, jėgos pavara, ašimis, kurią ketinama komplektuoti su kėbulu, pritaikytu prie vežėjo poreikių.

4.   O kategorijos transporto priemonės

Punktas	Kodas	Pavadinimas	Apibrėžtis
4.1.	DA	Puspriekabė	Priekaba, suprojektuota ir sukonstruota taip, kad ją būtų galima sukabinti su vilkiku arba su atramine puspriekabės važiuokle ir velkančiąją transporto priemonę arba puspriekabės važiuoklę veikti didele apkrova. Transporto priemonių junginiui naudojamas sukabintuvas, sudarytas iš šerdeso ir balninio įtaiso.
4.2.	DB	Priekaba su grąžulu	Priekaba, turinti bent dvi ašis, iš kurių bent viena yra vairuojamoji: a) kurioje įrengtas vilkimo įtaisas, galintis judėti vertikaliai (priekabos atžvilgiu); ir b) kurią velkanti transporto priemonė veikiama mažesne kaip 100 daN statine vertikaliąja apkrova.
4.3.	DC	Priekaba, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru (centrinės ašies priekaba)	Priekaba, kurios ašis (-ys) yra arti transporto priemonės sunkio centro (kai krovinys paskirstytas tolygiai) ir dėl to ją velkanti transporto priemonė veikiama visai nedidele statine vertikaliąja apkrova, neviršijančia 10 proc. priekabos maksimalios masės arba 1 000 daN apkrovos (priklausomai nuo to, kuris dydis yra mažesnis).
4.4.	DE	Priekaba su standžiąja vilktimi	Priekaba, turinti vieną ašį arba vieną grupę ašių, sumontuotų su grąžulu, kuriuo dėl konstrukcijos ypatumų velkančioji transporto priemonė veikiama ne didesne kaip 4 000 daN statine apkrova, ir neatitinkanti priekabos, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru, apibrėžties. Transporto priemonių junginiui naudojamas sukabintuvas, nesudarytas iš šerdeso ir balninio įtaiso.

1 priedėlis

Tvarka, taikoma tikrinant, ar transporto priemonė gali būti priskirta prie visureigių transporto priemonių

0.   Bendrosios pastabos

0.1.   Nustatant, ar transporto priemonė turi būti priskirta prie visureigių transporto priemonių, taikoma šiame priedėlyje nustatyta tvarka.

1.   Geometrinių matavimų bandymo sąlygos

1.1.   M1 arba N1 klasei priklausančios transporto priemonės turi būti nepakrautos, o jų vairuotojui skirtoje vietoje turi būti pasodintas 50 procentilių vyro dydžio manekenas; transporto priemonėje turi būti aušinimo skysčio, tepalų, degalų, įrankiai ir atsarginis ratas (jeigu tai laikoma originalia gamintojo įranga).

Manekenas gali būti pakeistas panašiu tokios pat masės įtaisu.

1.2.   Transporto priemonės, išskyrus nurodytąsias 1.1 punkte, pakraunamos iki maksimalios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės.

Ašims tenkančios masės pasiskirstymas turi atitikti blogiausią atvejį, atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus.

1.3.   Tipą atitinkanti transporto priemonė technikos tarnybai pateikiama 1.1 arba 1.2 punkte nurodytos būsenos. Transporto priemonė turi stovėti, o jos ratai turi būti nukreipti tiesiai į priekį.

Matavimo paviršius turi būti kuo plokštesnis ir horizontalus (didžiausias pokrypis – 0,5 proc.).

2.   Užvažiavimo ir nuvažiavimo kampų bei nuožulnios plokštumos matavimas

2.1.   Užvažiavimo kampas matuojamas vadovaujantis standarto ISO 612: 1978 6.10 punktu.

2.2.   Nuvažiavimo kampas matuojamas vadovaujantis standarto ISO 612: 1978 6.11 punktu.

2.3.   Nuožulni plokštuma matuojama vadovaujantis standarto ISO 612: 1978 6.9 punktu.

2.4.   Matuojant nuvažiavimo kampą, galinių apsaugos nuo palindimo įtaisų, kurių aukštį galima reguliuoti, padėtis gali būti aukštesnioji padėtis.

2.5.   2.4 punkto nuostata nelaikoma reikalavimu baziniame transporto priemonės modelyje sumontuoti originalią galinę apsaugos nuo palindimo įrangą. Tačiau bazinio transporto priemonės modelio gamintojas praneša kito etapo gamintojui, kad transporto priemonė, kurioje sumontuojama galinė apsaugos nuo palindimo įranga, turi atitikti nuvažiavimo kampo reikalavimus.

3.   Išilginės prošvaisos matavimas

3.1.   Išilginė prošvaisa tarp ašių

3.1.1.

„Išilginė prošvaisa tarp ašių“– trumpiausias atstumas nuo žemės paviršiaus plokštumos iki žemiausio nejudamo transporto priemonės taško. Taikant šią apibrėžtį, vertinamas atstumas nuo priekinės ašių grupės paskutiniosios ašies iki galinės ašių grupės pirmosios ašies.

3.1.2.

Į paveiksle nurodytą užbrūkšniuotą zoną negali išsikišti jokia standi transporto priemonės dalis.

3.2.   Išilginė prošvaisa po viena ašimi

3.2.1.

„Išilginė prošvaisa po viena ašimi“– atstumas nuo apskritimo lanko, kertančio vienos ašies ratų (jei ratai sudvejinti – vidinių ratų) padangų sąlyčio su žemės paviršiumi taškus ir susiliečiančio su žemiausiu nejudamu transporto priemonės tašku tarp ratų, aukščiausio taško iki žemės paviršiaus.

3.2.2.

Prireikus išmatuojama ašių grupei priklausančios kiekvienos ašies išilginė prošvaisa.

4.   Įkalnės įveikimo geba

„Įkalnės įveikimo geba“– transporto priemonės gebėjimas įveikti įkalnę.

4.2.   Siekiant patikrinti nekomplektinių ir komplektinių M2, M3, N2 ir N3 klasių transporto priemonių gebėjimą įveikti įkalnę, atliekamas bandymas.

4.3.   Ši bandymą technikos tarnyba atlieka su bandomą tipą atitinkančia transporto priemone.

4.4.   Gamintojui paprašius, laikantis XVI priede nurodytų sąlygų, transporto priemonės tipo gebėjimas įveikti įkalnę gali būti patikrintas atliekant virtualų bandymą.

5.   Bandymų atlikimo sąlygos ir išlaikymo arba neišlaikymo kriterijus

5.1.   Iki 2014 m. spalio 31 d. taikomos Direktyvos 97/27/EB I priedo 7.5 skirsnyje nustatytos sąlygos.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2009 (4) patvirtintos bandymų atlikimo sąlygos, vadovaujantis minėto reglamento 14 straipsniu.

5.2.   Transporto priemonė turi užvažiuoti įkalne pastoviu greičiu, ratams neslystant nei į priekį, nei į šonus.

2 priedėlis

Kodus, kuriais žymimi įvairių rūšių kėbulai, papildantys skaitmenys

01

Platforma

02	Bortinis kėbulas

03

Furgonas

04	Kondicionuojamas kėbulas su izoliuotomis sienelėmis ir įranga vidaus temperatūrai palaikyti

05	Izoterminis kėbulas

06	Tentinis kėbulas

07	Nuimamasis kėbulas (keičiamoji konstrukcija)

08	Konteinervežiai

09	Transporto priemonės, kuriose įrengtas kablinis keltuvas

10	Savivartis

11

Cisterna

12	Talpykla pavojingiems kroviniams vežti

13	Kėbulas gyvuliams vežti

14	Automobilvežis

15	Betono maišyklė

16	Automobilinis betono siurblys

17	Miškovežis

18	Šiukšliavežis

19	Gatvių valymo mašina, valymas ir nuotekų šalinimas

20	Kompresorius

21	Valčių vežimo priekaba

22	Sklandytuvų vežimo priekaba

23	Mažmeninei prekybai arba demonstruoti skirtos transporto priemonės

24	Techninės pagalbos automobilis

25	Automobilinės kopėčios

26	Automobilinis kranas (išskyrus savaeigius kranus, apibrėžtus II priedo A dalies 5 skirsnyje)

27	Automobilinis aukštuminis keltuvas

28	Kranas manipuliatorius

29	Žemagrindė priekaba

30	Transporto priemonė stiklui vežti

31	Priešgaisriniai automobiliai

99	Į šį sąrašą neįtraukti kėbulai