This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32011R0286
Commission Regulation (EU) No 286/2011 of 10 March 2011 amending, for the purposes of its adaptation to technical and scientific progress, Regulation (EC) No 1272/2008 of the European Parliament and of the Council on classification, labelling and packaging of substances and mixtures Text with EEA relevance
2011 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 286/2011 kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant jį suderinti su technikos ir mokslo pažanga Tekstas svarbus EEE
2011 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 286/2011 kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant jį suderinti su technikos ir mokslo pažanga Tekstas svarbus EEE
OL L 83, 2011 3 30, p. 1–53
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(HR)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/07/2013
30.3.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 83/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 286/2011
2011 m. kovo 10 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant jį suderinti su technikos ir mokslo pažanga
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (1), ypač į jo 53 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 suderinamos ES cheminių medžiagų, mišinių ir tam tikrų konkrečių gaminių klasifikavimo ir ženklinimo nuostatos bei kriterijai. |
(2) |
Minėtame reglamente atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Pasaulinę suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (toliau – GHS). |
(3) |
JT reguliariai persvarsto GHS klasifikavimo kriterijus ir ženklinimo taisykles. Trečiąjį pataisytą GHS leidimą 2008 m. gruodžio mėn. priėmė Jungtinių Tautų Pavojingų krovinių vežimo ir Pasaulinės suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos ekspertų komitetas (UNCETDG/GHS). Jame yra pakeitimų dėl nuostatų, susijusių su, inter alia, pavojingumo frazių priskyrimu, mažų pakuočių ženklinimu, naujomis kvėpavimo takų ir odos jautrinimo subkategorijomis, ilgalaikio pavojaus (nuolatinio toksiškumo) vandens aplinkai klasifikavimo kriterijų persvarstymu ir nauja cheminių medžiagų ir mišinių, pavojingų ozono sluoksniui, pavojingumo klase. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 priedų technines nuostatas ir kriterijus būtina suderinti su trečiuoju persvarstytu GHS leidimu. |
(4) |
Pagal GHS institucijoms leidžiama priimti papildomas ženklinimo nuostatas, siekiant apsaugoti asmenis, kurių jautrumas konkrečiai cheminei medžiagai, kurios labai maža koncentracija gali sukelti reakciją, jau padidėjęs. Reikėtų nustatyti reikalavimą tokios cheminės medžiagos pavadinimą nurodyti etiketėje, net jeigu mišinyje yra tik labai maža jos koncentracija. |
(5) |
Taip pat reikėtų iš dalies pakeisti įvairias nuostatas prieduose ir tam tikrus techninius kriterijus, kad ūkio subjektai ir vykdymo priežiūros institucijos galėtų lengviau įgyvendinti tas nuostatas ir laikytis minėtų kriterijų, o teisinis tekstas būtų nuoseklesnis ir aiškesnis. |
(6) |
Kad cheminių medžiagų tiekėjai galėtų prisitaikyti prie šiuo reglamentu nustatytų naujų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo nuostatų, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, o šio reglamento taikymą reikėtų atidėti. Tokiu būdu šiame reglamente nustatytas nuostatas galima būtų taikyti savanoriškai prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui. |
(7) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę (2), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 iš dalies keičiamas taip:
1) |
25 straipsnio 5 dalis išbraukiama; |
2) |
26 straipsnio 1 dalyje įrašomas naujas e skirsnis:
|
3) |
I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą; |
4) |
II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą; |
5) |
III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą; |
6) |
IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedą; |
7) |
V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento V priedą; |
8) |
VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VI priedą; |
9) |
VII priedas atitinkamai iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VII priedą. |
2 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio antros pastraipos, cheminės medžiagos ir mišiniai gali būti atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. birželio 1 d. klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, iš dalies pakeisto šiuo reglamentu, nuostatų.
2. Nukrypstant nuo 3 straipsnio antros pastraipos, cheminių medžiagų, suklasifikuotų, paženklintų ir supakuotų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatų ir pateiktų rinkai iki 2012 m. gruodžio 1 d., nereikalaujama iš naujo paženklinti ir iš naujo supakuoti laikantis šio reglamento nuostatų iki 2014 m. gruodžio 1 d.
3. Nukrypstant nuo 3 straipsnio antros pastraipos, mišinių, suklasifikuotų, paženklintų ir supakuotų laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/45/EB (3) arba Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatų ir pateiktų rinkai iki 2015 m. birželio 1 d., nereikalaujama iš naujo paženklinti ir iš naujo supakuoti laikantis šio reglamento nuostatų iki 2017 m. birželio 1 d.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Dėl cheminių medžiagų jis taikomas nuo 2012 m. gruodžio 1 d., o dėl mišinių – nuo 2015 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 10 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.
(2) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(3) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.
I PRIEDAS
A. |
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
B. |
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
C. |
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3 dalis iš dalies keičiama taip:
|
D. |
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 4 dalis pakeičiama tokiu tekstu: „4. 4 DALIS: PAVOJAI APLINKAI 4.1. Pavojinga vandens aplinkai 4.1.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos 4.1.1.1. Apibrėžtys
4.1.1.2. Pagrindiniai elementai 4.1.1.2.0 Pavojaus vandens aplinkai klasė skirstoma taip:
4.1.1.2.1 Klasifikuojant pagal pavojų vandens aplinkai pagrindiniai taikomi elementai yra šie:
4.1.1.2.2 Geriausia, jei duomenys gaunami taikant 8 straipsnio 3 dalyje minimus standartizuotus bandymų metodus. Praktiškai galima taikyti duomenis, gautus taikant kitokius standartizuotus bandymų metodus, pvz., nacionalinę metodiką, jeigu ji laikoma lygiaverte. Jei turima duomenų, gautų nestandartiniais bandymais ir netiriamaisiais metodais, į juos gali būti atsižvelgiama klasifikuojant, jeigu jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skyriaus reikalavimus. Apskritai, ir toksiškumo gėlo vandens, ir jūrų organizmams duomenys laikomi tinkamais naudoti klasifikuojant, jei naudojami lygiaverčiai bandymų metodai. Jei tokių duomenų neturima, klasifikavimas grindžiamas geriausiais turimais duomenimis. Taip pat žr. ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalį. 4.1.1.3. Kiti aspektai 4.1.1.3.1 Klasifikuojant medžiagas ir mišinius pagal pavojų aplinkai būtina nustatyti pavojų, kurį jie kelia vandens aplinkai. Vandens aplinka turi būti nagrinėjama pagal vandenyje gyvenančius organizmus ir vandens ekosistemą, kurios dalimi jie yra. Todėl ūmių (trumpalaikių) ir ilgalaikių pavojų nustatymo pagrindas yra medžiagos ar mišinio toksiškumas vandens aplinkai, nors tai, prireikus, koreguotina atsižvelgiant į papildomą informaciją apie suirimo ir biologinio kaupimosi savybes. 4.1.1.3.2 Nors klasifikavimo sistema taikoma visoms medžiagoms ir mišiniams, pripažįstama, kad ypatingiems atvejams (pvz., metalams) Europos cheminių medžiagų agentūra pateikė gaires. 4.1.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai 4.1.2.1. Pagal klasifikavimo sistemą pripažįstama, kad pagrindinį tipišką pavojų vandens organizmams parodo medžiagos keliamas tiek ūmus, tiek ilgalaikis pavojus. Pagal ilgalaikį pavojų nustatytos atskiros pavojingumo kategorijos, į kurias suskirstoma pagal nustatyto pavojaus lygį. Atitinkamai (-oms) pavojingumo kategorijai (-oms) apibrėžti paprastai taikomos visų trofinių lygių ir kiekvieno trofinio lygio atskirai (žuvys, vėžiagyviai, jūriniai dumbliai ir (arba) vandens augalai) žemiausiosios iš turimų toksiškumo verčių. Tačiau gali būti aplinkybių, kuriomis tikslinga taikyti įrodymų visumos metodą. 4.1.2.2. Pagrindinę medžiagų klasifikavimo sistemą sudaro viena ūmaus pavojingumo klasifikavimo kategorija ir trys ilgalaikio pavojingumo klasifikavimo kategorijos. Ūmaus ir ilgalaikio pavojingumo klasifikavimo kategorijos taikomos savarankiškai. Medžiagos priskyrimo 1 ūmaus poveikio kategorijai kriterijai apibrėžiami remiantis tik ūmaus toksiškumo vandens aplinkai duomenimis (EC50 arba LC50). Medžiagos priskyrimo 1–3 ūmaus poveikio kategorijoms kriterijai apibrėžiami remiantis pakopiniu metodu, kai pirmuoju etapu nustatoma, ar turimos informacijos apie lėtinį toksiškumą pakanka medžiagai priskirti ilgalaikio pavojingumo kategorijai. Nesant tinkamų duomenų apie lėtinį toksiškumą kitas etapas būtų suderinti dviejų rūšių informaciją: ūmaus toksiškumo vandens aplinkai duomenis ir padarinių aplinkai duomenimis (irumo ir biologinio kaupimosi duomenis) (žr. 4.1.1 paveikslą). 4.1.1 paveikslas Medžiagų, keliančių ilgalaikį pavojų vandens aplinkai, kategorijos
4.1.2.4. Pagal sistemą taip pat taikomas saugos tinklo klasifikavimas (vadinamoji 4 lėtinio poveikio kategorija), kuri taikoma tuomet, kai dėl turimų duomenų pagal formalius kriterijus neįmanoma priskirti 1 ūmaus poveikio kategorijai arba 1–3 lėtinio poveikio kategorijai, tačiau esama priežasčių susirūpinti (žr. 4.1.0 lentelėje pateikiamą pavyzdį). 4.1.2.5. Dėl mišinio sudėtyje esančių medžiagų, kurių ūmus toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l, arba kurių lėtinis toksiškumas yra mažesnis nei 0,1 mg/l (jei nėra sparčiai suyranti) ir 0,01 mg/l (jei sparčiai suyranti) – net esant nedidelei koncentracijai – mišinys tampa toksiškas, ir taikant sudėtinio klasifikavimo metodą joms paprastai priskiriama didesnė svarba (žr. 4.1.0 lentelės 1 pastabą ir 4.1.3.5.5 skirsnį). 4.1.2.6. Medžiagų priskyrimo pavojingoms vandens aplinkai ir skirstymo į kategorijas kriterijų suvestinė pateikiama 4.1.0 lentelėje. 4.1.0 lentelė Pavojingumo vandens aplinkai klasifikavimo kategorijos
1 pastaba Priskiriant medžiagas 1 ūmaus poveikio kategorijai ir (arba) 1 lėtinio poveikio kategorijai būtina iš karto nurodyti atitinkamą M faktorių (-ius) (žr. 4.1.3 lentelę). 2 pastaba Klasifikavimas grindžiamas ErC50 [= EC50 (augimo sparta)]. Tuomet, kai EC50 pagrindas nenustatytas arba ErC50 neužregistruota, klasifikavimas grindžiamas žemiausiąja turima EC50 verte. 3 pastaba Nesant nei eksperimentiniu būdu nustatytų, nei apytikrių naudingų duomenų apie suirimą, medžiaga turėtų būti laikoma nesparčiai suyrančia. 4 pastaba Laikoma, kad ūmaus toksiškumo nėra, kai L(E)C50 yra virš tirpumo vandenyje vertės. Tai taikoma ir mažai tirpioms medžiagoms (tirpumas vandenyje < 1 mg/l), jei turima įrodymų, kad ūmaus poveikio bandymas neatskleidžia tikro būdingojo toksiškumo dydžio. 4.1.2.7. Toksiškumas vandens aplinkai 4.1.2.7.1 Ūmus toksiškumas vandens aplinkai paprastai nustatomas taikant žuvų rūšių 96 valandų LC50, vėžiagyvių rūšių 48 valandų EC50 ir (arba) dumblių rūšių 72 arba 96 valandų EC50. Šios rūšys atstovauja įvairius trofinius lygius ir taksonus ir yra laikomos pakaitinėmis visiems vandens organizmams. Duomenys apie kitas rūšis (pvz., plūdena (Lemna spp.) nagrinėjami, jei bandymų metodika tinkama. Vandens augalų augimo slopinimo bandymai paprastai laikomi lėtinio poveikio bandymais, tačiau EC50 klasifikavimo tikslais laikomos ūmaus poveikio vertėmis (žr. 2 pastabą). 4.1.2.7.2 Klasifikavimo tikslais nustatant lėtinį toksiškumą vandens aplinkai priimami duomenys, gauti taikant 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus standartizuotus bandymų metodus, ir rezultatai, gauti atliekant kitus patvirtintus ir tarptautiniu mastu pripažintus bandymus. Taikomi NOECS ar kiti lygiaverčiai ECx (pvz., EC10). 4.1.2.8. Biologinis kaupimasis 4.1.2.8.1 Dėl medžiagų biologinio kaupimosi vandens organizmuose, net jei tikroji koncentracija vandenyje maža, per ilgą laiką gali pasireikšti toksiškas poveikis. Organinių medžiagų biologinio kaupimosi potencialas paprastai nustatomas taikant oktanolio ir vandens padalijimo koeficientą, paprastai išreiškiamą kaip log Kow. Organinės medžiagos log Kow ir biologinės koncentracijos, matuojamos žuvų biologinės koncentracijos koeficiento (BCF) verte, santykis yra gerai pagrįstas mokslo literatūroje. Ribinė log Kow ≥ 4 vertė skirta nustatyti tik tas medžiagas, kurios turi tikrą biologinio koncentravimosi potencialą. Nors tai išreiškia biologinio kaupimosi potencialą, eksperimentiniu būdu nustatomas biologinės BCF yra geresnė priemonė ir juo reikia naudotis, jei tik galima. Žuvų BCF, mažesnis arba lygus 500, rodo galimą biologinės koncentracijos potencialą klasifikuojant. Pastebimos tam tikros lėtinio toksiškumo ir biologinio kaupimosi potencialo priklausomybės, nes toksiškumas yra susijęs su didžiausiu organizmui leidžiamu kiekiu. 4.1.2.9. Spartus organinių medžiagų irimas 4.1.2.9.1 Sparčiai suyrančios medžiagos gali būti greitai pašalinamos iš aplinkos. Nors tokių medžiagų poveikis gali pasireikšti, ypač išsipylus ar įvykus avarijai, jis vietinis ir trumpalaikis. Jei irimas aplinkoje sparčiai nevyksta, į vandenį patekusios medžiagos toksiškumas gali pasireikšti plačiu mastu laiko ir erdvės prasme. 4.1.2.9.2 Vienas iš spartaus irimo nustatymo būdų – biologinio irimo atrankos bandymai, skirti nustatyti, ar organinė medžiaga yra iš tikrųjų lengvai biologiškai suyranti. Jei tokių duomenų neturima, laikoma, kad spartų irimą rodo BDS(5 dienų)/ChDS santykis ≥ 0,5. Taigi, medžiaga, kuri išlaiko šį atrankinės patikros bandymą, laikoma sparčiai suyrančia vandens aplinkoje, todėl neturėtų joje išlikti ilgai. Tačiau atrankinės patikros bandymo neišlaikymas nebūtinai reiškia, kad medžiaga aplinkoje sparčiai nesuirs. Todėl gali būti atsižvelgiama ir į kitus spartaus suirimo aplinkoje įrodymus, ir jie yra ypač svarbūs, jei medžiagos slopina mikrobų veiklą, kai jų koncentracija atitinka standartinę bandymų koncentraciją. Taigi, įvedamas dar vienas klasifikavimo kriterijus, kuris leidžia pasinaudoti duomenimis, rodančiais, jog per 28 dienas vandens aplinkoje > 70 % medžiagos iš tiesų biotiškai ar abiotiškai suiro. Taigi, jei suirimas įrodomas realios aplinkos sąlygomis, tai atitinka spartaus suirimo kriterijų. 4.1.2.9.3 Daug duomenų apie suirimą gaunama suirimo pusėjimo trukmės išraiška, kuri gali būti taikoma staigiam suirimui nustatyti, jei medžiaga suyra visiškai, t. y. visiškai mineralizuojasi. Pirminio biologinio skaidymo vertinant staigų suirimą paprastai nepakanka, nebent galima įrodyti, kad suirimo produktai neatitinka pavojingumo vandens aplinkai klasifikavimo kriterijų. 4.1.2.9.4 Taikomais kriterijais turi būti atsižvelgiama į tai, kad suirimas aplinkoje gali būti biotiškas ir abiotiškas. Į hidrolizę gali būti atsižvelgiama, jei hidrolizės produktai neatitinka jų priskyrimo pavojingiems vandens aplinkai kriterijų. 4.1.2.9.5 Medžiagos laikomos sparčiai yrančiomis aplinkoje, jei atitinka vieną iš šių kriterijų:
4.1.2.10. Neorganiniai junginiai ir metalai 4.1.2.10.1 Organiniams junginiams taikoma irumo sąvoka neorganiniams junginiams ir metalams turi ribotą prasmę ar neturi jokios prasmės. Greičiau jau tokios medžiagos įprastais aplinkos procesais gali būti transformuojamos ir dėl to gali padidėti ar sumažėti toksiškų medžiagų biologinis įsisavinamumas. Duomenys apie biologinį kaupimąsi taip pat turėtų būti vertinami atsargiai (8). 4.1.2.10.2 Mažai tirpūs neorganiniai junginiai ir metalai gali būti ūmiai arba nuolatos toksiški vandens aplinkoje, atsižvelgiant į biologiškai prieinamų neorganinių medžiagų būdingąjį toksiškumą ir šių medžiagų patekimo į aplinką spartą bei kiekį, galintį patekti į tirpalą. Priimant sprendimą dėl klasifikacijos būtina įvertinti visus įrodymus. Pirmiausia tai taikoma metalams, kurių virsmo ir (arba) tirpimo protokole nustatyti tyrimų rezultatai yra ribiniai. 4.1.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai 4.1.3.1. Mišinių klasifikavimo sistema apima visas klasifikacijos kategorijas, kurios taikomos medžiagoms, t. y. 1 ūmaus poveikio kategoriją ir 1–4 lėtinio poveikio kategorijas. Norint pasinaudoti visais turimais duomenimis mišinio pavojams vandens aplinkai klasifikuoti, kai reikia, taikoma toliau nurodyta nuostata: Mišinio svarbios sudedamosios dalys – tos, kurios priskiriamos 1 ūmaus toksiškumo kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 0,1 % (tūrio dalimis), ir tos, kurios priskiriamos 2, 3 ar 4 lėtinio toksiškumo kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 1 % (tūrio dalimis), jeigu nedaroma prielaida (kaip ir labai toksiškų sudedamųjų dalių atveju) (žr. 4.1.3.5.5.5 skirsnį), kad mažesnės koncentracijos sudedamoji dalis vis tiek gali būti svarbi klasifikuojant mišinį dėl pavojaus vandens aplinkai. Medžiagų, priskiriamų 1 ūmaus toksiškumo kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo kategorijai, atveju, paprastai atsižvelgiama į (0,1/M) % koncentraciją. (M faktorių pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5 skirsnyje). Pavojų vandens aplinkai klasifikavimo metodas yra pakopinis ir priklauso nuo apie patį mišinį ir jo sudedamąsias dalis turimos informacijos tipo. Taikytinas procesas pavaizduotas 4.1.2 paveiksle. Pakopinio metodo elementai yra šie:
4.1.2 paveikslas Mišinių klasifikavimo pagal ūmius ir lėtinius pavojus vandens aplinkai pakopinis metodas
4.1.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai turima toksiškumo duomenų apie visą mišinį. 4.1.3.3.1 Kai visas mišinys yra išbandytas jo toksiškumui vandens aplinkai nustatyti, gauta informacija galima naudotis jį klasifikuojant pagal medžiagoms skirtus kriterijus. Klasifikavimas paprastai grindžiamas duomenimis apie žuvis, vėžiagyvius ir jūrinius dumblius ir (arba) augalus (žr. 4.1.2.7.1 ir 4.1.2.7.2 skirsnius). Jei reikiamų duomenų apie viso mišinio ūmų arba lėtinį toksiškumą nėra, turėtų būti taikomi susiejimo principai arba sumavimo metodas (žr. 4.1.3.4 ir 4.1.3.5 skirsnius). 4.1.3.3.2 Mišiniams priskirti ilgalaikio pavojaus kategorijai reikalinga papildoma informacija apie irimą ir – tam tikrais atvejais – apie biologinį kaupimąsi. Mišinių irimo ir biologinio kaupimosi bandymai nenaudojami, nes juos paprastai sunku aiškinti ir tokie bandymai turi prasmę tik pavienėms medžiagoms. 4.1.3.3.3 Priskyrimas 1 ūmaus poveikio kategorijai
4.1.3.3.4 Priskyrimas 1, 2 ir 3 lėtinio poveikio kategorijoms
4.1.3.3.5 Priskyrimas 4 lėtinio poveikio kategorijai Jeigu vis dėlto yra priežasčių susirūpinti: mišinys priskiriamas 4.1.0 lentelėje nurodytai 4 lėtinio poveikio kategorijai (saugos tinklo klasifikacija). 4.1.3.4. Mišinių klasifikavimas, kai toksiškumo duomenų apie visą mišinį nėra: Siejimo principai 4.1.3.4.1 Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo pavojui vandens aplinkai nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. Tačiau siejimo taisyklės skiedimui taikomos pagal 4.1.3.4.2 ir 4.1.3.4.3 skirsnių taisykles. 4.1.3.4.2 Atskiedimas: jei mišinys sudaromas atskiedžiant kitą išbandytą mišinį ar medžiagą, kurie yra klasifikuojami pagal savo keliamą pavojų vandens aplinkai, skiedikliu, kuris pagal klasifikaciją priskiriamas tokiai pačiai arba žemesnei pavojaus vandens aplinkai kategorijai, nei mažiausiai toksiška pradinė sudedamoji dalis, ir kuris neturi įtakos kitų sudedamųjų medžiagų pavojui vandens aplinkai, tuomet naujasis mišinys gali būti klasifikuojamas taip pat, kaip pradinis išbandytas mišinys ar medžiaga. Vietoj pirmiau minėtojo taip pat gali būti taikomas 4.1.3.5 skirsnyje paaiškintas metodas. 4.1.3.4.3 Jei mišinys sudaromas atskiedžiant kitą klasifikuotą mišinį ar medžiagą vandeniu ar kita visiškai netoksiška medžiaga, mišinio toksiškumas gali būti apskaičiuojamas pagal pradinį mišinį ar medžiagą. 4.1.3.5. Mišinių klasifikavimas, kai turima toksiškumo duomenų apie kai kurias arba visas mišinio sudedamąsias dalis 4.1.3.5.1 Mišinio klasifikavimas grindžiamas jo sudedamųjų dalių klasifikacijos kategorijų sumavimu. Kaip ūmų ar lėtinį poveikį turinčių klasifikuotų medžiagų procentinei daliai tiesiogiai taikomas sumavimo metodas. Sumavimo metodas išsamiau aprašytas 4.1.3.5.5 skirsnyje. 4.1.3.5.2 Mišiniai gali būti sudaromi iš klasifikuotų sudedamųjų dalių (priskirtų 1 ūmaus poveikio kategorijai ir (arba) 1, 2, 3 ar 4 lėtinio poveikio kategorijai) ir tokių sudedamųjų dalių, apie kurias turima reikiamų toksiškumo bandymų duomenų. Jei reikiamų toksiškumo duomenų turimą daugiau kaip apie vieną mišinio sudedamąją dalį, bendras šių sudedamųjų dalių toksiškumas apskaičiuojamas taikant toliau pateikiamas adityvumo formules a arba b, atsižvelgiant į toksiškumo duomenų pobūdį:
4.1.3.5.3 Taikant adityvumo formulę mišinio daliai tinkamiausiai apskaičiuoti tos mišinio dalies toksiškumą kiekvienai medžiagai taikant su ta pačia taksonomine grupe (t. y. žuvimis, vėžiagyviais ar jūriniais dumbliais arba jiems lygiavertėmis) susijusias toksiškumo vertes, o po to taikyti didžiausio nustatyto toksiškumo vertę (žemiausią vertę) (t. y. taikant jautriausio iš trijų taksonominių grupių duomenis). Tačiau, jei su ta pačia taksonomine grupe susijusių toksiškumo duomenų apie kiekvieną sudedamąją dalį neturima, toksiškumo vertė kiekvienai sudedamajai daliai parenkama tokiu pačiu būdu, kaip ir klasifikuojant medžiagas, t. y. taikomas didesnis toksiškumas (atitinkantis jautriausią iš išbandytų organizmų). Tuomet pasinaudojama apskaičiuotu ūmiu ir lėtiniu toksiškumu vertinant, ar ši mišinio dalis priskirtina 1 ūmaus poveikio kategorijai ir (arba) 1, 2 arba 3 lėtinio poveikio kategorijai pagal tuos pačius kriterijus kaip ir medžiagos. 4.1.3.5.4 Jei mišinys klasifikuojamas daugiau kaip vienu būdu, turi būti taikomas atsargesnio rezultato metodas. 4.1.3.5.5 Sumavimo metodas 4.1.3.5.5.1. Paaiškinimas 4.1.3.5.5.1.1. Kai medžiaga priskiriama 1–3 lėtinio poveikio kategorijoms dviejų gretimų pagrindinių kategorijų toksiškumo kriterijai skiriasi 10 kartų. Todėl dėl medžiagų, kurios priklauso didelio toksiškumo kategorijai, mišinys priskiriamas mažesnio toksiškumo kategorijai. Taigi, skaičiuojant šias klasifikacijos kategorijas būtina įvertinti visas medžiagas, priskiriamas 1, 2 arba 3 lėtinio poveikio kategorijoms. 4.1.3.5.5.1.2. Jei mišinyje yra sudedamųjų dalių, priskiriamų 1 ūmaus poveikio kategorijai ar 1 lėtinio poveikio kategorijai, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl tokių sudedamųjų dalių, kai jų ūmus toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l ir (arba) lėtinis toksiškumas yra mažesnis nei 0,1 mg/l (jei nesparčiai suyranti), ir 0,01 mg/l (jei sparčiai suyranti), – net esant nedidelei jų koncentracijai – mišinys tampa toksiškas. Tokiu dideliu toksiškumu vandens aplinkai dažnai pasižymi veikliosios pesticidų sudedamosios medžiagos, tačiau tai gali būti tik kai kurios kitos medžiagos, pvz., metalų organiniai junginiai. Tokiu atveju, taikant įprastas bendrąsias ribines koncentracijas mišinys klasifikuojamas nepakankamai griežtai. Todėl, kaip aprašyta 4.1.3.5.5.5 skirsnyje, didelio toksiškumo sudedamosioms dalims įvertinti taikomi daugikliai. 4.1.3.5.5.2. Klasifikavimo procedūra 4.1.3.5.5.2.1. Paprastai griežtesnei mišinių klasifikacijai teikiama pirmenybė prieš mažiau griežtą klasifikaciją, pvz., priskyrimui 1 lėtinio poveikio kategorijai teikiama pirmenybė pieš priskyrimą 2 lėtinio poveikio kategorijai. Todėl, pagal šį pavyzdį, jei klasifikuojama priskiriant 1 lėtinio poveikio kategorijai, klasifikavimas baigtas. Griežtesnė nei 1 lėtinio poveikio kategorija neįmanoma. Todėl tęsti klasifikavimo procedūros nebūtina. 4.1.3.5.5.3. Priskyrimas 1 ūmaus poveikio kategorijai 4.1.3.5.5.3.1. Pirmiausia išnagrinėjamos visos 1 ūmaus poveikio kategorijai priskiriamos sudedamosios dalys. Jei šių sudedamųjų dalių koncentracija (%), padauginus iš jų atitinkamų M faktorių, bendrai sudaro daugiau kaip 25 % mišinio, jis visas priskiriamas 1 ūmaus poveikio kategorijai. 4.1.3.5.5.3.2. Mišinių klasifikavimas pagal ūmius pavojus, pagrįstas šiuo klasifikuotų sudedamųjų dalių sumavimu, yra nurodytas 4.1.1 lentelėje. 4.1.1 lentelė Mišinių klasifikavimas pagal ūmius pavojus, pagrįstas klasifikuotų sudedamųjų dalių sumavimu
4.1.3.5.5.4. Priskyrimas 1, 2, 3 ir 4 lėtinio poveikio kategorijoms 4.1.3.5.5.4.1. Pirmiausia išnagrinėjamos visos 1 lėtinio poveikio kategorijai priskiriamos sudedamosios dalys. Jei šių sudedamųjų dalių koncentracija (%), padauginus iš atitinkamų M faktorių, bendrai sudaro 25 % ar daugiau mišinio, jis visas priskiriamas 1 lėtinio poveikio kategorijai. Jei mišinys priskiriamas 1 lėtinio poveikio kategorijai, klasifikavimas baigtas. 4.1.3.5.5.4.2. Jei mišinys nepriskiriamas 1 lėtinio poveikio kategorijai, nagrinėjama, ar mišinys turi būti priskirtas 2 lėtinio poveikio kategorijai. Mišinys priskiriamas 2 lėtinio poveikio kategorijai, jei visų 1 lėtinio poveikio kategorijai priskirtų sudedamųjų dalių koncentracijos (%), padauginus iš atitinkamų M faktorių, suma, padauginta iš 10, pridėjus visų 2 lėtinio poveikio kategorijai priskirtų medžiagų koncentraciją (%), sudaro ne mažiau kaip 25 % mišinio. Jei mišinys priskiriamas 2 lėtinio poveikio kategorijai, klasifikavimas baigtas. 4.1.3.5.5.4.3. Jei mišinys nepriskiriamas 1 arba 2 lėtinio poveikio kategorijoms, nagrinėjama, ar mišinys turi būti priskirtas 3 lėtinio poveikio kategorijai. Mišinys priskiriamas 3 lėtinio poveikio kategorijai, jei visų 1 lėtinio poveikio kategorijai priskirtų sudedamųjų dalių koncentracijos (%), padauginus iš atitinkamų M faktorių, suma, padauginta iš 100, pridėjus visų 2 lėtinio poveikio kategorijai priskirtų medžiagų koncentracijos (%) sumą, padaugintą iš 10, sudaro ne mažiau kaip 25 % mišinio. 4.1.3.5.5.4.4. Jei mišinys nepriskiriamas 1, 2 arba 3 lėtinio poveikio kategorijoms, nagrinėjama, ar mišinys turi būti priskirtas 4 lėtinio poveikio kategorijai. Mišinys priskiriamas 4 lėtinio poveikio kategorijai, jei 1, 2, 3 ir 4 lėtinio poveikio kategorijoms priskirtų sudedamųjų dalių koncentracijos suma yra ne mažesnė kaip 25 %. 4.1.3.5.5.4.5. Mišinių klasifikavimas pagal ilgalaikius pavojus, pagrįstas šiuo klasifikuotų sudedamųjų dalių sumavimu, yra nurodytas 4.1.2 lentelėje. 4.1.2 lentelė Mišinių klasifikavimas pagal ilgalaikius pavojus, pagrįstas klasifikuotų sudedamųjų dalių koncentracijos sumavimu
4.1.3.5.5.5. Mišiniai su labai toksiškomis sudedamosiomis dalimis 4.1.3.5.5.5.1. Dėl 1 ūmaus poveikio kategorijai ir 1 lėtinio poveikio kategorijai priskirtų sudedamųjų dalių, kurių toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l, ir (arba) kurių lėtinis toksiškumas yra mažesnis nei 0,1 mg/l (jei nesparčiai suyranti) ir 0,01 mg/l (jei sparčiai suyranti) – net esant nedidelei koncentracijai – mišinys tampa toksiškas, ir taikant sudėtinio klasifikavimo metodą joms paprastai priskiriama didesnė svarba. Jei mišinio sudėtyje yra medžiagų, priskirtų 1 ūmaus arba lėtinio poveikio kategorijoms, taikomi tokie būdai:
4.1.3 lentelė Didelio toksiškumo mišinio sudedamųjų dalių daugikliai
4.1.3.6. Mišinių, apie kurių sudedamąsias dalis neturima jokios naudingos informacijos, klasifikavimas 4.1.3.6.1. Jei apie vieną ar daugiau sudedamųjų dalių ūmaus ir (arba) lėtinio (ilgalaikio) toksiškumo pavojų naudingos informacijos neturima, daroma išvada, kad mišinio negalima priskirti vienai ar kelioms galutinėms (-ių) pavojingumo kategorijai (-oms). Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas tik pagal žinomas sudedamąsias dalis, etiketėje ir saugos duomenų lape papildomai nurodant: „x % sudėties sudaro nežinomo pavojingumo vandens aplinkai medžiaga“. 4.1.4. Informacija apie pavojų 4.1.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 4.1.4 lentelėje. 4.1.4 lentelė Pavojaus vandens aplinkai etikečių elementai
|
E. |
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 5 dalis pakeičiama tokiu tekstu: „5. 5 DALIS: KITI PAVOJAI 5.1. Pavojinga ozono sluoksniui 5.1.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos 5.1.1.1. Ozono ardymo potencialas (OAP) – sutartinis dydis, būdingas kiekvienam halogenintų angliavandenilių šaltiniui, kuriuo apibūdinamas ozono ardymo mastas stratosferoje, kurį gali padaryti halogeninti angliavandeniliai, remiantis junginio mase siejant ją su CFC-11 mase. Formali OAP apibrėžtis – bendro trikdymo ir viso ozono santykis esant diferencinei tam tikro junginio išmetamai masei ir tokio pat CFC-11 išmetimo lygio atžvilgiu. Ozono sluoksniui pavojinga medžiaga – tai medžiaga, kuri, remiantis turimais įrodymais apie jos savybes ir numatomus ar stebimus padarinius aplinkai, gali kelti pavojų stratosferinio ozono sluoksnio sudėčiai ir (arba) funkcionavimui. Tai yra medžiagos, išvardytos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų I priede (13). 5.1.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai 5.1.2.1. Medžiagos priskiriamos pavojingų ozono sluoksniui medžiagų kategorijai (1 kategorija), jei turimi įrodymai apie jos savybes ir numatomus ar stebimus padarinius aplinkai, rodo, kad ji gali kelti pavojų stratosferinio ozono sluoksnio sudėčiai ir (arba) funkcijai. 5.1.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai 5.1.3.1. Mišiniai priskiriami pavojingų ozono sluoksniui kategorijai (1 kategorija) pagal jų sudėtyje esančių ir pavojingoms ozono sluoksniui priskirtų (1 kategorija) medžiagų koncentraciją, kaip nurodyta 5.1 lentelėje. 5.1 lentelė Cheminių medžiagų (mišinyje), priskiriamų pavojingų ozono sluoksniui kategorijai, (1 kategorija) bendrosios ribinės koncentracijos, dėl kurios mišinys turėtų būti priskiriamas pavojingų ozono sluoksniui kategorijai (1 kategorija)
5.1.4. Informacija apie pavojų 5.1.4.1. Priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiketėmis, kurių elementai pavaizduoti 5.2 lentelėje. 5.2 lentelė Pavojingumo ozono sluoksniui etikečių elementai
|
(1) Iki šiol buvo patvirtintas skaičiavimo metodas, taikomas mišiniams, kurių sudėtyje yra iki 6 lakiųjų komponentų. Šie komponentai gali būti degūs skysčiai, pvz., angliavandeniliai, eteris, alkoholiai, esteriai (išskyrus akrilatus), ir vanduo. Vis dėlto dar nėra patvirtinto metodo, taikomo mišiniams, kurių sudėtyje yra halogenintų sieros ir (arba) fosforo junginių bei reaktyvių akrilatų.
(2) Jei apskaičiuota pliūpsnio temperatūra yra mažiau nei 5 °C aukštesnė už atitinkamą klasifikavimo kriterijų, šio apskaičiavimo metodo taikyti negalima, o pliūpsnio temperatūra turėtų būti apskaičiuojama eksperimentiniu būdu.“;
(3) OL L 142, 2008 5 31, p. 1.“;
(4) Dujų koncentracija išreiškiama milijoninėmis tūrio dalimis (ppmV).
(5) Šiuo metu nėra pripažintų ir patvirtintų gyvūnų tyrimų kvėpavimo takų jautrumui tirti modelių. Tam tikromis aplinkybėmis tyrimų su gyvūnais duomenys, vertinami kaip įrodymų visuma, gali būti vertinga informacija.
(6) Šiuo metu nėra pripažintų ir patvirtintų gyvūnų tyrimų padidintam kvėpavimo takų jautrumui tirti modelių. Tam tikromis aplinkybėmis tyrimų su gyvūnais duomenys, vertinami kaip įrodymų visuma, gali būti vertinga informacija.
(7) Mechanizmai, kuriais medžiagos sukelia astmos simptomus, nėra visiškai išnagrinėti. Dėl prevencinių priežasčių šios medžiagos laikomos kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis. Tačiau, jei remiantis įrodymais galima įrodyti, kad šios medžiagos sukelia astmos simptomus dėl dirginimo tik padidinto bronchų reaktyvumo žmonėms, jos neturėtų būti laikomos kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis.“;
(8) Europos cheminių medžiagų agentūra pateikė konkrečias gaires dėl to, kaip šie duomenys apie tokias medžiagas gali būti naudojami laikantis klasifikavimo kriterijų reikalavimų
(9) M faktoriaus pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5 skirsnyje.
(10) M faktoriaus pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5 skirsnyje.
(11) Nesparčiai suyrančios (angl. non-rapidly degradable).
(12) Sparčiai suyrančios (angl. rapidly degradable).
(13) OL L 286, 2009 10 31, p. 1.“.
II PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
2) |
3 dalies 3.2.2.1 skirsnis pakeičiamas taip:
|
III PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 III priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
2) |
2 dalyje 2.3 lentelė išbraukiama; |
3) |
3 dalis iš dalies keičiama taip:
|
IV PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 IV priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
2) |
2 dalyje, 1.5 lentelėje po kodo P501 aprašymo įrašoma tokia atsargumo frazė:
|
V PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 V priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
Pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Kiekvienos pavojingumo klasės, diferenciacijos ir pavojingumo kategorijos piktogramos atitinka šio priedo ir I priedo 1.2 skirsnio nuostatas ir toliau parodytus pavyzdžius simbolių ir bendrosios formos atžvilgiu.“; |
2) |
2 dalies 2.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
2 dalies 2.4 skirsnyje, 2 stulpelyje žodžiai „Kvėpavimo takų jautrinimas, 1 pavojingumo kategorija“ pakeičiami žodžiais „Kvėpavimo takų jautrinimas, 1, 1A, 1B pavojingumo kategorijos“; |
4) |
3 dalyje piktograma GHS09 pakeičiama taip: „GHS09 “ |
5) |
Įrašoma nauja 4 dalis: „4. 4 DALIS: KITI PAVOJAI 4.1. Simbolis: šauktukas
|
VI PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
2) |
3 dalis iš dalies keičiama taip:
|
VII PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VII priedas iš dalies keičiamas taip:
1.1 lentelės paskutinė eilutėje pavojingumo frazė „EUH059“ pakeičiama „H420“.