„e)

jei paženklinta GHS02 arba GHS06 pavojaus piktogramomis, GHS04 pavojaus piktogramos naudoti nebūtina.“;

1)

1.1.2.2.2 skirsnyje pastaba po 1.1. lentele pakeičiama taip:

„Pastaba

Bendrųjų ribinių verčių pateikiamos masės procentinės dalys, išskyrus tų pavojingumo klasių dujinius mišinius, kurių bendrosios ribinės vertės geriausiai apibrėžiamos tūrine procentine dalimi.“;

2)

1.1.3.1 skirsnyje pirmo sakinio pradžia pakeičiama taip: „Jei išbandytas mišinys“;

3)

1.1.3.2, 1.1.3.3 ir 1.1.3.4 skirsniai pakeičiami taip:

„1.1.3.2.   Skirstymas partijomis

Išbandyto mišinio produkcijos partijos pavojingumo kategorija gali būti laikoma iš esmės atitinkančia kitos to paties neišbandyto komercinio produkto produkcijos partijos, pagamintos to paties tiekėjo ar jam kontroliuojant, kategoriją, nebent būtų priežasčių manyti, kad yra reikšmingų pokyčių, dėl kurių partijos pavojaus klasifikacija pasikeistų. Jei taip yra, būtina atlikti naują vertinimą.

1.1.3.3.   Labai pavojingų mišinių koncentracija

Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, jei išbandytas mišinys priskiriamas aukščiausiai pavojingumo kategorijai ar subkategorijai, o tai kategorijai ar subkategorijai priklausančių išbandyto mišinio sudedamųjų dalių koncentracija padidinama, naujasis neišbandytas mišinys priskiriamas tai kategorijai ar subkategorijai be papildomų bandymų.

1.1.3.4.   Interpoliavimas vienoje toksiškumo kategorijoje

Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, kai trys mišiniai (A, B ir C) yra sudaryti iš tokių pačių sudedamųjų dalių ir A bei B mišiniai buvo išbandyti ir priskirti tai pačiai pavojingumo kategorijai, o neišbandyto C mišinio pavojingos sudedamosios dalys yra tos pačios kaip A ir B mišinio ir tų pavojingų sudedamųjų dalių koncentracija yra tarpinė tarp koncentracijos A ir B mišinių, tuomet C mišinys laikomas esant tos pačios pavojingumo kategorijos kaip A ir B mišiniai.“;

4)

1.1.3.5 skirsnio paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Jei pagal bandymų duomenis i arba ii mišinys jau priskirtas tam tikrai kategorijai, kitas mišinys turi būti priskirtas tai pačiai pavojingumo kategorijai.“;

5)

1.2, 1.2.1, 1.2.1.1, 1.2.1.2 ir 1.2.1.3 skirsniai pakeičiami taip:

„1.2.   Ženklinimas

1.2.1.   Bendrosios etikečių naudojimo taisyklės pagal 31 straipsnį

1.2.1.1.   Pavojaus piktogramos turi būti pasukto kvadrato formos.

1.2.1.2.   Kaip numatyta V priede, pavojaus piktogramose pateikiamas juodas simbolis baltame fone su raudonu apvadu, kuris turi būti pakankamai platus, kad būtų aiškiai matomas.

1.2.1.3.   Kiekviena pavojaus piktograma turi būti bent vienos penkioliktosios etiketės, skirtos 17 straipsnyje reikalaujamai informacijai nurodyti, ploto dydžio. Kiekvienos pavojaus piktogramos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 cm2.

1.2.1.4.   Nustatomi tokie etiketės ir kiekvienos piktogramos matmenys:

1.3 lentelė

Mažiausi etikečių ir piktogramų matmenys

6)

1.5.2.1.3 skirsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Piktograma, signalinis žodis, pavojingumo frazė ir atsargumo frazė, susijusios su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomos kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais etiketės elementais, jeigu:“;

7)

1.5.2.2 skirsnio b punktas pakeičiamas taip:

1)

2.1.4.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

2.1.4.2 skirsnyje pastaba pakeičiama taip:

„Pastaba

Jei organinių medžiagų egzoterminio skilimo energija yra mažesnė kaip 800 J/g, nebūtinas nei 1 serijos a tipo detonacijos plitimo bandymas, nei 2 serijos a tipo jautrumo detonaciniam smūgiui bandymas. Jei organinių medžiagų ir mišinių skilimo energija yra 800 J/g arba didesnė, nei 1 serijos a tipo, nei 2 serijos a tipo bandymų atlikti nereikia, jei atlikus sprogstamosios galios nustatymo Mk.IIId bandymą (F.1), sprogstamosios galios nustatymo bandymą F.2, arba BAM Trauzl bandymą (F.3), sprogimą inicijavus standartiniu detonatoriumi Nr. 8 (žr. Jungtinių Tautų rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo (JT RTDG) bandymų ir kriterijų vadovo 1 priedėlį) gautas rezultatas yra „Ne“. Tokiu atveju laikoma, kad 1 a ir 2 a bandymo rezultatai yra „-“.“;

3)

2.2.2.1 skirsnyje pastaba po 2.2.1 lentele pakeičiama taip:

„Pastaba

Aerozoliai nepriskiriami degiosioms dujoms; žr. 2.3 skirsnį.“;

4)

2.3.2.1 skirsnyje pastaba pakeičiama tokiomis pastabomis:

„1 pastaba

Degioms sudedamosioms dalims nepriskiriama piroforinės, savaime kaistančiosios ar su vandeniu reaguojančios medžiagos ir mišiniai, kadangi šios medžiagos niekuomet nenaudojamos aerozoliuose.

2 pastaba

Degiesiems aerozoliams papildomai netaikomos 2.2 skirsnio (degiosios dujos), 2.6 skirsnio (degieji skysčiai) arba 2.7 skirsnio (degiosios kietosios medžiagos) nuostatos.“;

5)

2.3.2.2 skirsnyje, pastraipos pabaigoje įrašoma tokia pastaba:

„Pastaba

Aerozoliai, kuriems netaikomos klasifikavimo pagal degumą procedūros, šiame skirsnyje priskiriami degiųjų aerozolių 1 kategorijai.“;

6)

2.4.2.1 skirsnyje pastaba po 2.4.1 lentele pakeičiama taip:

„Pastaba

„Dujos, kurios sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras“ – grynosios dujos arba jų mišinys, kurio oksidavimo geba, nustatyta taikant metodą, apibrėžtą ISO 10156 su pakeitimais arba 10156–2 su pakeitimais, yra didesnė nei 23,5 %.“;

7)

2.5.3 skirsnyje po 2.5.2 lentele įrašoma tokia pastaba:

„Pastaba

Slėgio veikiamų dujų GHS04 piktograma nebūtina, jei dujos paženklintos GHS02 arba GHS06 piktograma.“;

8)

2.6.2.1 skirsnyje po 2.6.1 lentele įrašoma tokia pastaba:

„Pastaba

Aerozoliai nepriskiriami degiesiems skysčiams; žr. 2.3 skirsnį.“;

9)

2.6.4.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

2.6.4.4 skirsnyje 2.6.3 lentelėje visa eilutė „British Standards Institute, BS 2000 170 dalis su pakeitimais (identiškas EN ISO 13736)“ išbraukiama;

11)

2.6.4.5 skirsnis pakeičiamas taip:

2.6.4.5.   Skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 35 °C ir ne aukštesnė nei 60 °C, neturi būti priskiriami 3 kategorijai, jei JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus 32 poskyrio tvaraus degumo bandymo L.2 rezultatai yra neigiami.“;

12)

Įterpiamas toks naujas 2.6.4.6 skirsnis:

2.6.4.6.   Galimi degiųjų skysčių pradinės virimo temperatūros nustatymo metodai nurodyti 2.6.4 lentelėje.

2.6.4 lentelė

Degiųjų skysčių pradinės virimo temperatūros nustatymo metodai

13)

2.7.2.3 skirsnyje pastaba po 2.7.1 lentele pakeičiama taip:

„1 pastaba

Bandymas atliekamas su chemine medžiaga ar mišiniu, kurių fizinis būvis yra toks pat kaip pateikiant. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, ir jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga.

2 pastaba

Aerozoliai nepriskiriami degiosioms kietosioms medžiagoms; žr. 2.3 skirsnį.“;

14)

2.8.4.2 skirsnyje 2.8.1 paveikslo 7.4, 8.4 ir 9.4 punktai leidime lietuvių kalba nekeičiami.

15)

2.11.1.2 skirsnis pakeičiamas taip:

2.11.1.2.   Cheminės medžiagos ar mišinio savaiminis kaitimas – procesas, per kurį dėl medžiagos ar mišinio reakcijos su deguonimi (esančiu ore) išsiskiria šiluma. Savaiminis užsidegimas įvyksta tuomet, jei šilumos skyrimosi greitis viršija šilumos netekimo greitį, cheminės medžiagos ar mišinio temperatūra kyla ir, praėjus indukciniam laikui, gali įvykti savaiminis užsidegimas ir sudegimas.“;

16)

2.15.4.2 skirsnyje 2.15.1 paveikslo 7.4, 8.4 ir 9.4 punktai leidime lietuvių kalba nekeičiami.

1)

3.1.2.1 skirsnis pakeičiamas taip:

3.1.2.1.   Medžiagos gali būti priskiriamos vienai iš keturių toksiškumo kategorijų remiantis ūmiu toksiškumu prarijus, susilietus su oda ar įkvėpus pagal skaitinius kriterijus, nurodytus 3.1.1 lentelėje. Ūmaus toksiškumo vertės išreiškiamos kaip (apytikslės) LD50 (per virškinimo traktą, per odą) arba LC50 (įkvėpus) vertės arba kaip ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE). Paaiškinamosios pastabos pateikiamos po 3.1.1 lentelės.

3.1.1 lentelė

Ūmaus toksiškumo pavojingumo kategorijos ir atitinkamas kategorijas apibrėžiantys ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE)

Pastabos prie 3.1.1 lentelės:

2)

3.1.3.2 skirsnis pakeičiamas taip:

3.1.3.2.   Mišinių ūmaus toksiškumo klasifikavimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną paveikimo būdą, tačiau reikalingas tik toks paveikimo būdas, kuris tinka (apskaičiavus ar išbandžius) visoms sudedamosioms dalims ir nėra svarbių įrodymų, kad būtų daug ūmaus toksiškumo paveikimo būdų. Esant svarbių įrodymų, kad toksiškumas nustatytas daugiau kaip pagal vieną paveikimo būdą, klasifikuojant remiamasi visais paveikimo būdais. Atsižvelgiama į visą turimą informaciją. Naudojamoje piktogramoje ir signaliniame žodyje turi būti nurodyta didžiausio pavojingumo kategorija ir įrašytos visos svarbios pavojingumo frazės.“;

3)

3.1.3.3 skirsnyje įrašomi šie c ir d punktai:

4)

3.1.3.5.2 skirsnis pakeičiamas taip:

3.1.3.5.2.   Jei išbandytas mišinys atskiedžiamas skiedikliu, kuris pagal klasifikaciją priskiriamas tokiai pačiai arba žemesnei toksiškumo kategorijai, nei mažiausiai toksiška sudedamoji mišinio dalis, ir kuri veikiausiai neturės įtakos kitų sudedamųjų dalių toksiškumui, naujasis atskiestas mišinys gali būti klasifikuojamas taip pat, kaip pradinis išbandytas mišinys. Vietoj pirmiau minėtosios taip pat gali būti taikoma 3.1.3.6.1 skirsnyje paaiškinta formulė.“;

5)

3.1.3.6.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

3.1.3.6.2.1 skirsnio a punkto 1 išnaša pakeičiama taip:

7)

3.1.3.6.2.2 skirsnis pakeičiamas taip:

3.1.3.6.2.2.   Jei mišinyje daugiau kaip 1 % koncentracijos sudaro sudedamoji dalis, apie kurią neturima jokios klasifikavimui naudingos informacijos, daroma išvada, kad mišiniui negali būti priskirtas galutinis ūmaus toksiškumo įvertis. Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas tik pagal žinomas sudedamąsias dalis, etiketėje ir saugos duomenų lape papildomai nurodant: „x procentų mišinio sudaro sudedamoji (-osios) dalis (-ys), kurios (-ių) toksiškumas nežinomas“.“;

8)

3.1.3.6.2.3 skirsnyje 3.1.2 lentelės pavadinimas pakeičiamas taip:

9)

3.1.4.1 skirsnyje papildomai įrašomas šis sakinys:

„Nepažeidžiant 27 straipsnio nuostatų, pagal III priedą gali būti naudojamos bendros pavojingumo frazės.“;

10)

3.1.3, 3.2.5, 3.3.5, 3.4.4 ir 3.8.4 lentelėse piktograma, kurioje pavaizduotas šauktukas, pakeičiama tokia piktograma:

„“

11)

3.4.1.5 skirsnyje žodžiai „3.4.4 skirsnyje“ pakeičiami žodžiais „II priedo 2.8 skirsnyje“;

12)

3.4.1.6 skirsnyje po žodžių „Kvėpavimo takų jautrinimą;“ įrašomas žodis „ir“;

13)

3.4.2–3.4.2.2.4.1 skirsniai pakeičiami taip:

„3.4.2.   Medžiagų klasifikavimo kriterijai

3.4.2.1.   Kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos

3.4.2.1.1.   Pavojingumo kategorijos

3.4.2.1.1.1.   Kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos 1 kategorijai priskiriamos, jei turimų duomenų nepakanka, kad jos būtų priskirtos subkategorijai.

3.4.2.1.1.2.   Jei duomenų pakanka, remiantis tikslesniu vertinimu pagal 3.4.2.1.1.3 skirsnį kvėpavimo takus jautrinančias medžiagas galima priskirti 1A subkategorijai (stiprios jautrinančios medžiagos) ir 1B subkategorijai (kitos kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos).

3.4.2.1.1.3.   Jei turima duomenų, patvirtinančių poveikį žmonėms ar gyvūnams, medžiagos kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms paprastai priskiriamos įrodymų visumos metodu. Medžiagos įrodymų visumos metodu gali būti priskiriamos vienai iš dviejų subkategorijų (1A arba 1B), laikantis 3.4.1 lentelėje pateiktų kriterijų ir remiantis patikimais bei aukštos kokybės įrodymais iš atvejų su žmonėmis ar epidemiologinių tyrimų ir (arba) remiantis stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais.

3.4.2.1.1.4.   Medžiagos priskiriamos kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kategorijai pagal 3.4.1 lentelėje nurodytus kriterijus:

3.4.1 lentelė

Kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų pavojingumo kategorija ir subkategorijos

3.4.2.1.2.   Įrodymai dėl žmonių

3.4.2.1.2.1.   Įrodymai, kad medžiaga gali sukelti specifinį padidintą kvėpavimo takų jautrumą, paprastai grindžiami žmonių patirtimi. Šiuo atveju padidintu jautrumu paprastai laikoma astma, tačiau taip pat atsižvelgiama ir į kitas padidinto jautrumo reakcijas, pvz., rinitą, konjunktyvitą ir alveolitą. Būklė turi turėti klinikinių alerginės reakcijos požymių. Tačiau imunologinių mechanizmų įrodyti nebūtina.

3.4.2.1.2.2.   Nagrinėjant žmonių patirtį klasifikavimo sprendimui priimti (be konkrečių atvejų įrodymų) būtina atsižvelgti į:

Su žmonėmis susijusių duomenų naudojimas aptariamas 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose.

3.4.2.1.2.3.   Pirmiau minėti įrodymai galėtų būti:

3.4.2.1.2.4.   Klinikiniai duomenys turi aprėpti medicininius ir profesinius duomenis, kad būtų nustatytas santykis tarp paveikimo konkrečia medžiaga ir kvėpavimo takų jautrumo padidėjimo. Svarbi informacija apie atitinkamo paciento sunkinančius veiksnius namie ir darbo vietoje, ligos pradžią ir eigą, paciento šeimos istoriją ir ligos istoriją. Ligos istorijoje taip pat turi būti įrašai apie vaikystės kitus alerginius ar kvėpavimo takų susirgimus ir duomenys apie rūkymą.

3.4.2.1.2.5.   Jau vien patys teigiami bronchų provokacinių mėginių rezultatai laikomi pakankamu klasifikavimo įrodymu. Tačiau pripažįstama, kad praktiškai dauguma iš pirmiau išvardytų tyrimų jau bus atlikti.

3.4.2.1.3.   Gyvūnų tyrimai

3.4.2.1.3.1.   Atitinkamų gyvūnų tyrimų (6) duomenys, kurie gali rodyti medžiagos potencialą sukelti žmonių įjautrinimą įkvėpus (7) gali apimti:

3.4.2.2.   Odą jautrinančios medžiagos

3.4.2.2.1.   Pavojingumo kategorijos

3.4.2.2.1.1   Odą jautrinančios medžiagos 1 kategorijai priskiriamos, jei turimų duomenų nepakanka, kad jos būtų priskirtos subkategorijai.

3.4.2.2.1.2   Jei turimų duomenų pakanka, pagal 3.4.2.2.1.3 skirsnį atlikus išsamesnį vertinimą odą jautrinančias medžiagas galima suskirstyti į 1A subkategoriją (labai jautrinančias medžiagas) arba 1B subkategoriją (kitas odą jautrinančias medžiagas).

3.4.2.2.1.3   Paprastai klasifikavimas pagrindžiamas poveikio žmonėms ir gyvūnams duomenų įrodymų visumos metodu, taikomu odą jautrinančioms medžiagoms, kaip aprašyta 3.4.2.2.2 skirsnyje. Medžiagos vienai iš dviejų (1A arba 1B) subkategorijų gali būti priskiriamos taikant įrodymų visumos metodą, laikantis 3.4.2 lentelėje pateiktų kriterijų ir remiantis patikimais ir aukštos kokybės įrodymais iš atvejų su žmonėmis ar epidemiologinių tyrimų ir (arba) stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais, vadovaujantis orientacinėmis vertėmis, nustatytomis 3.4.2.2.2.1 ir 3.4.2.2.3.2 (1A subkategorija) bei 3.4.2.2.2.2 ir 3.4.2.2.3.3 (1B subkategorija) skirsniuose.

3.4.2.2.1.4   Medžiagos priskiriamos oda jautrinančių medžiagų kategorijai pagal 3.4.2 lentelėje nurodytus kriterijus:

3.4.2 lentelė

Odą jautrinančių medžiagų pavojingumo kategorija ir subkategorijos

3.4.2.2.2.   Įrodymai dėl žmonių

3.4.2.2.2.1   Įrodymai dėl žmonių 1A subkategorijos medžiagoms gali būti tokie:

3.4.2.2.2.2   Įrodymai dėl žmonių 1B subkategorijos medžiagoms gali būti tokie:

Su žmonėmis susijusių duomenų naudojimas aptariamas 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose.

3.4.2.2.3.   Gyvūnų tyrimai

3.4.2.2.3.1   Kalbant apie 1 kategorijos medžiagas, kai taikomas adjuvantinis odos jautrinimo bandymų metodas, teigiamu rezultatu laikoma ne mažiau kaip 30 % visų gyvūnų reakcija. Taikant neadjuvantinį jūrų kiaulyčių bandymų metodą teigiamu rezultatu laikoma ne mažiau kaip 15 % visų gyvūnų reakcija. 1 kategorijos medžiagoms teigiama reakcija laikoma, jei atlikus vietinį limfmazgių tyrimą dirginimo rodiklis yra trys arba didesnis. Odą jautrinančių medžiagų metodai yra aprašyti OECD rekomendacijoje Nr. 406 (jūros kiaulyčių maksimizacijos bandymas ir Buehler jūrų kiaulyčių bandymas) ir rekomendacijoje Nr. 429 (vietinis limfmazgių tyrimas). Gali būti taikomi kiti metodai, jeigu jie yra tinkamai patvirtinti ir moksliškai pagrįsti. Pavyzdžiui, MEST (Pelės ausies patinimo bandymas) galėtų būti patikimas brokuojamasis bandymas tiek silpnoms, tiek stiprioms jautrinančioms medžiagoms aptikti ir galėtų būti pirmasis etapas vertinant galimą odos jautrinimą.

3.4.2.2.3.2   1A subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai gali būti duomenys, iš kurių matyti 3.4.3 lentelėje nurodytos vertės.

3.4.3 lentelė

1A subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai

3.4.2.2.3.3   1B subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai gali būti duomenys, iš kurių matyti 3.4.4 lentelėje nurodytos vertės.

3.4.4 lentelė

1B subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai

3.4.2.2.4.   Specialiosios nuostatos

3.4.2.2.4.1   Medžiagai priskirti odą jautrinančioms medžiagoms turi būti gautas kuris nors iš toliau nurodytų įrodymų arba visi šie įrodymai, taikant įrodymų visumos metodą:

3.4.2.2.4.2   Gyvūnų tyrimų duomenys paprastai daug patikimesni už poveikio žmonėms įrodymus. Tačiau tuomet, kai turima įrodymų iš abiejų šaltinių ir rezultatai neprieštaringi, kiekvienu atveju turi būti vertinama abiejų šaltinių kokybė ir patikimumas konkrečiam klasifikavimo klausimui išspręsti. Paprastai duomenys apie žmones gaunami ne valdomais, skirtais pavojingumo klasifikacijai nustatyti, eksperimentais su savanoriais, o atliekant rizikos vertinimą, skirtą patvirtinti poveikio nebuvimą, nustatytą bandymuose su gyvūnais. Taigi, teigiami rezultatai apie žmonių odos įjautrinimą dėl sąlyčio paprastai gaunami atvejo ir kontrolės ar kitais mažiau apibrėžtais bandymais. Todėl duomenys apie žmones turėtų būti vertinami atidžiai, nes atvejų dažnumas, be medžiagos būdingųjų savybių, atspindi tokius veiksnius kaip paveikimo situacija, biologinis prieinamumas, individualus polinkis ir prevencinės priemonės, kurių imtasi. Neigiamų rezultatų su žmonėmis paprastai nereikėtų naudoti teigiamiems gyvūnų tyrimų rezultatams paneigti. Vertinant tiek duomenis apie žmones, tiek – apie gyvūnus reikėtų atsižvelgti į nešiklio poveikį.

3.4.2.2.4.3   Jei medžiaga neatitinka nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, ji neturi būti priskiriama jautrinančioms odą. Tačiau sprendimą gali pakeisti dviejų ar daugiau toliau išvardytų odos jautrinimo rodiklių derinys. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į tokius aspektus:

3.4.2.2.4.4   Imuninė kontaktinė urtikarija

Medžiagos, atitinkančios priskyrimo kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms kriterijus, gali sukelti ir imuninę kontaktinę urtikariją. Reikėtų apsvarstyti, ar tų medžiagų nereikėtų taip pat priskirti odą jautrinančioms medžiagoms. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar medžiagų, kurios sukelia imuninę kontaktinę urtikariją, bet neatitinka kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kriterijų, nereikėtų taip pat priskirti odą jautrinančioms medžiagoms.

Pripažinto gyvūnų tyrimų modelio imuninę kontaktinę urtikariją sukeliančioms medžiagoms nustatyti nėra. Todėl paprastai klasifikuojama remiantis duomenimis apie žmones, kurie bus panašūs į odos jautrinimo duomenis.

14)

3.4.3.3.1 skirsnyje nuoroda „3.4.3 lentelėje“ pakeičiama į nuorodą „3.4.5 lentelėje“;

15)

3.4.3.3.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

3.4.4.1 skirsnis pakeičiamas taip:

3.4.4.1.   Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.4.7 lentelėje.

3.4.7 lentelė

Kvėpavimo takų arba odos jautrinimo etikečių elementai

17)

3.8.3.4.5 skirsnio pabaigoje įrašomas toks sakinys:

„Kvėpavimo takų sudirginimą ir narkotinį poveikį reikia įvertinti atskirai, laikantis 3.8.2.2 skirsnyje nustatytų kriterijų. Klasifikuojant šiuos pavojus kiekvienos sudedamosios dalies poveikis turėtų būti vertinamas kaip adityvus, nebent būtų įrodymų, kad jis nėra adityvus.“;

18)

3.9.1.2 skirsnyje po žodžio „medžiaga“ įrašomi žodžiai „ar mišinys“;

19)

Įterpiamas toks 3.10.1.6.2a skirsnis:

3.10.1.6.2a   Nors 3.10.1.2 skirsnyje pateikta aspiracijos apibrėžtis apima kietosios medžiagos patekimą į kvėpavimo sistemą, klasifikuojant pagal 3.10.1 lentelės b punktą 1 kategorijai priskirtinos tik skystos medžiagos ir mišiniai.“;

a)

Ūmus toksiškumas vandens aplinkai – esminė medžiagos savybė pakenkti vandens organizmui per trumpalaikį poveikį vandens aplinkai.

b)

Ūmus (trumpalaikis) pavojus – klasifikavimo tikslais suvokiamas kaip pavojus, kuris kyla dėl medžiagos ar mišinio ūmaus toksiškumo organizmui per trumpalaikį sąlytį su vandens aplinka.

c)

Medžiagos prieinamumas – cheminės medžiagos tirpumo ar galėjimo atsiskirti laipsnis. Metalo prieinamumas – metalo jonų (M°) galėjimo atsiskirti nuo likusio junginio (molekulės) laipsnis.

d)

Biologinis įsisavinamumas – cheminės medžiagos įsisavinimo ir pasiskirstymo organizme mastas. Jis priklauso nuo medžiagos fizinių bei cheminių savybių, organizmo anatomijos ir fiziologijos, farmakokinetikos ir sąlyčio pobūdžio. Prieinamumas nėra būtina biologinio įsisavinamumo išankstinė sąlyga.

e)

Biologinis kaupimasis –per bet kokį sąlytį (t. y. per orą, vandenį, nuosėdas (gruntą) ir maistą) įsisavintos, patyrusios virsmą ir pašalintos cheminės medžiagos galutinis kiekis organizme.

f)

Biologinė koncentracija –per vandenį įsisavintos, patyrusios virsmą ir pašalintos cheminės medžiagos galutinis kiekis organizme.

g)

Lėtinis toksiškumas vandens aplinkai – esminė medžiagos savybė per sąlytį vandens aplinkoje daryti vandens organizmams neigiamą poveikį, kurio trukmė nustatoma pagal organizmo gyvenimo ciklą.

h)

Suirimas – organinių molekulių skilimas į mažesnes molekules ir galiausiai – į anglies dioksidą, vandenį ir druskas.

i)

ECx – poveikio koncentracija, susijusi su x % atsaku.

j)

Ilgalaikis pavojus – klasifikavimo tikslais suvokiamas kaip pavojus, kuris kyla dėl medžiagos ar mišinio lėtinio toksiškumo organizmui per ilgalaikį sąlytį su vandens aplinka.

k)

Pastebimo poveikio nesukelianti koncentracija (NOEC) – bandymo medžiagos koncentracija, bent kiek mažesnė už mažiausią bandymo medžiagos koncentraciją, sukeliančią statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį. Palyginti su kontroline koncentracija NOEC nesukelia statistiškai reikšmingo neigiamo poveikio.

—

ūmus pavojus vandens aplinkai,

—

lėtinis (ilgalaikis) pavojus vandens aplinkai.

—

ūmus toksiškumas vandens aplinkai,

—

lėtinis toksiškumas vandens aplinkai,

—

biologinio kaupimosi galimybė ar tikras kaupimasis, ir

—

organinių cheminių medžiagų suirimas (biotinis ar abiotinis)

a)

jei, atliekant 28 dienų biologinio skaidymo tyrimus, pasiekiamas bent toks suirimo lygis:

Šie biologinio suirimo lygiai turi būti pasiekiami per 10 dienų nuo irimo pradžios, kuri fiksuojama tuomet, kai suiro 10 % medžiagos, nebent būtų nustatyta, kad medžiaga yra UVCB arba sudėtinė, iš keleto panašios struktūros sudedamųjų dalių sudaryta medžiaga. Tokiu atveju, esant pagrindo, galima nesilaikyti 10 dienų sąlygos ir po 28 dienų patikrinti, ar kriterijai tenkinami, arba

b)

kai turimi tik BDS ir ChDS duomenys, jei santykis BDS5/ChDS yra ≥ 0,5; arba

c)

jei turima kitų įtikinamų mokslinių įrodymų, rodančių, jog medžiaga vandens aplinkoje per 28 dienas gali suirti (biotiškai ir (arba) abiotiškai) > 70 %.

—

išbandytais mišiniais pagrįstas klasifikavimas,

—

siejimo principais pagrįstas klasifikavimas,

—

klasifikuotų sudedamųjų dalių sudėties ir (arba) adityvumo formulės taikymas.

a)

Jei turima ūmaus toksiškumo bandymo duomenų (LC50 arba EC50) apie visą mišinį ir rezultatas yra L(E)C50 ≤ 1 mg/l:

mišinys priskiriamas 4.1.0 lentelės a punkte nurodytai 1 ūmaus poveikio kategorijai.

b)

Jei turima ūmaus toksiškumo bandymo duomenų (LC50(s) arba EC50(s)) apie visą mišinį ir visų trofinių lygių rezultatas paprastai yra L(E)C50(s) >1 mg/l:

pagal ūmų pavojų neklasifikuojama.

a)

Jei turima lėtinio toksiškumo duomenų (ECx arba NOEC) apie visą mišinį ir išbandyto mišinio ECx arba NOEC ≤ 1mg/l:

b)

Jei turima lėtinio toksiškumo duomenų (ECx arba NOEC) apie visą mišinį ir išbandyto mišinio paprastai visų trofinių lygių ECx (s) arba NOEC(s) > 1 mg/l:

pagal ilgalaikį pavojų 1, 2 ir 3 lėtinėms kategorijoms nepriskiriama.

a)

remiantis ūmiu toksiškumu vandens aplinkai:

čia:

Apskaičiuotas toksiškumas gali būti taikomas tai mišinio daliai priskirti ūmaus pavojaus kategorijai, kuri vėliau naudojama taikant sumavimo metodą;

b)

remiantis lėtiniu toksiškumu vandens aplinkai:

čia:

Vadinasi, lygiavertis toksiškumas rodo, kad nesparčiai suyrančios medžiagos priskiriamos vienu lygmeniu griežtesnei kategorijai, nei sparčiai suyrančios medžiagos.

Apskaičiuotas lygiavertis toksiškumas gali būti taikomas tai mišinio daliai priskirti ūmaus pavojaus kategorijai, (4.1.0 lentelės b punkto ii papunktis), kuri vėliau naudojama taikant sumavimo metodą.

—

4.1.3.5.5.3 ir 4.1.3.5.5.4 skirsniuose aprašytas pakopinis metodas pagal masės sumas, 1 ūmaus poveikio kategorijos ir 1 lėtinio poveikio kategorijos sudedamųjų dalių koncentraciją dauginant daugikliu, o ne tiesiog sudedant procentines dalis. Tai reiškia, kad 4.1.1 lentelės kairėje skiltyje nurodyta 1 ūmaus poveikio kategorijos medžiagos koncentracija ir 4.1.2 lentelės kairėje skiltyje nurodyta 1 lėtinio poveikio kategorijos medžiagos koncentracija dauginama iš atitinkamo daugiklio. Šioms sudedamosioms dalims taikytini daugikliai pateikiami 4.1.3 lentelėje, naudojant toksiškumo vertę. Todėl, norėdamas klasifikuoti mišinį, kurio sudėtyje yra 1 ūmaus arba lėtinio poveikio kategorijų sudedamųjų dalių, klasifikatorius turi žinoti M faktorių, kad galėtų taikyti sumavimo metodą,

—

jei turima toksiškumo duomenų apie visas didelio toksiškumo mišinio sudedamąsias dalis ir yra įtikinamų įrodymų, jog visų kitų sudedamųjų dalių, įskaitant tas, apie kurių ūmų ir (arba) lėtinį toksiškumą duomenų neturima, yra mažo toksiškumo arba netoksiškos ir reikšmingai nedidina mišinio pavojaus aplinkai, gali būti taikoma adityvumo formulė (žr. 4.1.3.5.2 skirsnį).

a)

2.8. skirsnis pakeičiamas taip:

„2.8   Mišiniai, kuriuose yra ne mažiau kaip viena jautrinanti medžiaga

Ant mišinių, kurie nėra priskirti jautrinančioms medžiagoms, bet kuriuose yra bent viena medžiaga, priskirta jautrinančioms medžiagoms, ir kurios koncentracija juose yra ne mažesnė už tai medžiagai apibrėžtąją 3.4.6 lentelėje, pakuotės esančioje etiketėje turi būti toks užrašas:

EUH208 – „Sudėtyje yra (jautrinančios medžiagos pavadinimas). Gali sukelti alerginę reakciją“.

Ant mišinių, kurie priskirti jautrinančioms medžiagoms, ir kurių sudėtyje yra kita (- os) klasifikuojama (-os) kaip jautrinanti (-čios) medžiaga (-os), (išskyrus tą medžiagą, dėl kurios mišinys priskiriamas jautrinančioms medžiagoms), kurios (-ių) koncentracija juose yra ne mažesnė už apibrėžtąją I priedo 3.4.6 lentelėje, pakuotės esančioje etiketėje turi būti nurodytas (-i) tos (tų) medžiagos (-ų) pavadinimas (-ai).“;

b)

2.10 skirsnyje pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

„3.2.2.1.

Ši nuostata netaikoma aerozoliams, kurie priskiriami tik kategorijoms „Degieji aerozoliai, 1 kategorija“ arba „Degieji aerozoliai, 2 kategorija“ ir atitinkamai ženklinami. Ji taip pat netaikoma kilnojamosioms dujų talpykloms.“

a)

Įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Pavojingumo frazės taikomos pagal I priedo 2, 3, 4 ir 5 dalis.

Pasirinkdami pavojingumo frazes pagal 21 ir 27 straipsnius tiekėjai gali naudoti šiame priede numatytas bendras pavojingumo frazes.

Vadovaujantis 27 straipsniu ženklinant pavojingumo frazėmis gali būti laikomasi tokių pirmenybės principų:

Patekimo į organizmą arba poveikio būdams nurodyti galima naudoti 1.2 lentelėje pateiktas bendras pavojingumo frazes.“;

b)

1.1 lentelėje kodo H200 išnaša išbraukiama;

c)

1.2 lentelė iš dalies keičiama taip:

d)

1.3 lentelė iš dalies keičiama taip:

a)

pavadinime žodžiai „medžiagoms ir“ išbraukiami, o leidinyje lietuvių kalba žodžiai „tam tikroms“ pakeičiami žodžiais „tam tikriems“;

b)

kodo EUH201/201A aprašymo pirmame stulpelyje visos nuorodos į „201/201A“ išbraukiamos;

c)

kodo EUH209/209A aprašymo pirmame stulpelyje visos nuorodos į „209/209A“ išbraukiamos.

a)

6.2 lentelė iš dalies keičiama taip:

b)

6.3 lentelė iš dalies keičiama taip:

c)

6.5 lentelė pakeičiama taip:

„6.5 lentelė

Atsargumo frazės – šalinimas