BENDRADARBIAVIMO SVARBIUOSE TARPTAUTINIO MASTO RENGINIUOSE VADOVAS, SKIRTAS POLICIJOS IR SAUGUMO INSTITUCIJOMS

I.

ĮVADAS

I.1.

Tikslas

I.2.	Pagrindiniai principai

II.	INFORMACIJOS VALDYMAS

II.1.

Kontaktiniai punktai

II.1.1.

Nuolatiniai kontaktiniai punktai

II.1.2.

Konkretiems renginiams skirti kontaktiniai punktai

II.2.

Keitimasis informacija

II.3.

Grėsmės įvertinimas ir rizikos analizė

III.	RENGINIŲ VALDYMAS

III.1.

Oranizuojančiosios valstybės narės atitinkamų valdŽios institucijų ir tarnybų pareigos

III.2.

Viešosios tvarkos ir saugumo palaikymas

III.2.1.

Viešoji tvarka ir saugumas

III.2.2.

Nusikalstamumo problema

III.2.3.

Terorizmo grėsmė

III.3.

Operatyvinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis

III 3.1.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

III.3.2.

Operatyvinė parama

III.3.3.

Ryšių palaikymo pareigūnai

III.3.4.

Stebėtojai

III.3.5.

Finansinės priemonės ir įranga

III.3.6.

Informavimo planas

III.4.

Žiniasklaidos strategija

III.5.

Instrukcijos, mokymas ir pratybos

IV.	ĮVERTINIMAS

IV.1.

Konkretaus renginio įvertinimas

IV.2.

Strateginis įvertinimas

A PRIEDAS

Ryšių palaikymo pareigūnų paramos ar pareigūnų teikiamos kito pobūdžio operatyvinės paramos prašymų standartinė forma

B PRIEDAS

Galimų demonstrantų ir kitų grupuočių susidarymo rizikos analizė

C PRIEDAS

Keitimosi informacija apie terorizmo grėsmę keliančius asmenis standartinė forma

D PRIEDAS

Keitimosi informacija apie terorizmo grėsmę keliančias grupes standartinė forma

E PRIEDAS

Nuorodos į dokumentus

F PRIEDAS

Su viešąja tvarka susiję nuolatiniai kontaktiniai punktai

I.   ĮVADAS

I.1   Tikslas

Šis vadovas – praktinis dokumentas, kuriame pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai Europos teisėsaugos institucijoms, prisiimančioms atsakomybę už saugumą svarbiuose tarptautinio masto renginiuose (pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse arba kituose svarbiuose sporto renginiuose (1), svarbiuose socialinio pobūdžio renginiuose arba aukšto lygio politikų susitikimuose, pavyzdžiui, G8 susitikimuose). Todėl šiame vadove išdėstyti principai turėtų būti taikomi tik atitinkamais atvejais ir kai tai naudinga, visapusiškai laikantis nacionalinės teisės aktų. Jie taip pat neturėtų daryti poveikio jokioms dvišaliuose susitarimuose arba susitarimo memorandumuose nustatytoms sąlygoms.

Šis vadovas – nuolat atnaujinamas dokumentas, kuris turi būti iš dalies keičiamas ir tikslinamas atsižvelgiant į būsimą patirtį bei geriausios praktikos raidą (žr. IV.2 Strateginis įvertinimas).

Į dabartinę vadovo redakciją yra įtraukti šie dokumentai: Saugumo vadovas, skirtas policijos institucijoms ir tarnyboms naudoti tarptautiniuose renginiuose, įskaitant Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir Valstybių narių bendradarbiavimo, siekiant išvengti teroro aktų olimpinių žaidynių ir lygiaverčių sporto renginių metu, vadovas. Teisėsaugos institucijos, prižiūrinčios svarbius tarptautinio masto renginius, turi užtikrinti renginio saugumą atsižvelgiant į viešosios tvarkos perspektyvą ir kovos su terorizmu perspektyvą. Atsižvelgiant į renginio pobūdį (politinis, sporto, socialinis, kultūros ar kt.) viena perspektyva gali būti svarbesnė už kitą ir jomis gali užsiimti skirtingos institucijos, bet reikia atsižvelgti į abi perspektyvas.

I.2.   Pagrindiniai principai

Viešoji tvarka turėtų būti užtikrinama vadovaujantis teisėtumo, proporcingumo ir nuosaikumo principais, pirmenybę teikiant mažiau trikdančiam metodui. Kai įmanoma, turėtų būti mažiau remiamasi policija ir daugiau – dialogu, partneryste, o viešoji erdvė turėtų būti valdoma derybomis.

Valstybių narių teisėsaugos institucijos, atsakingos už saugumą svarbiuose tarptautinio masto renginiuose, pirmiausia politiniuose renginiuose, turi stengtis užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės, pirmiausia teisė laisvai reikšti nuomonę ir rengti taikius susirinkimus. Turėtų būti siekiama kuo veiksmingiau užkirsti kelią asmenų arba grupių, kurių tikslai ar veiksmai yra smurtinio ar kitų nusikalstamų formų pobūdžio, įsikišimui.

Nors už saugumo užtikrinimą renginio metu pirmiausia yra atsakinga priimančioji valstybė narė, visos kitos valstybės narės ir Europos Sąjungos (ES) kompetentingi organai dėl renginio tarptautinio pobūdžio privalo padėti ir prisidėti prie tokio saugumo užtikrinimo.

II.   INFORMACIJOS VALDYMAS

II.1.   Kontaktiniai punktai

II.1.1.   Nuolatiniai kontaktiniai punktai

Pagal 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos bendruosius veiksmus 97/339/TVR dėl bendradarbiavimo teisėtvarkos ir saugumo srityje (2) kiekviena valstybė narė turi įsteigti bent vieną nuolatinį kontaktinį punktą.

Kontaktiniai duomenys ir kita aktuali informacija apie nuolatinį (-ius) kontaktinį (-ius) punktą (-us) turėtų būti pateikiami Tarybos generaliniam sekretoriatui (jos elektroninio pašto adresas nurodytas priede F), kuris juos išplatintų valstybėms narėms. Apie visus atitinkamus informacijos apie valstybės narės nuolatinį (-ius) kontaktinį (-ius) punktą (-us) pasikeitimus turėtų būti pranešama ta pačia tvarka.

Visi nuolatiniai kontaktiniai punktai turėtų atitikti šiuos standartus:

—	veikti 24 valandas per parą (tiek, kiek būtina prieš renginį, jo metu ir jam pasibaigus),

—	juose turi dirbti darbuotojai, pakankamai mokantys bent dar vieną ES instituciją kalbą,

—	juose turi būti įrengti nuolat veikiantys ryšių palaikymo kanalai ir informacinė sistema, įskaitant telefoną, faksą ir el. paštą, kurie prireikus būtų apsaugoti kodais, bei prieiga prie interneto,

—	jie turi turėti pakankamus vertimo raštu pajėgumus, kad būtų galima keistis informacija.

II.1.2.   Konkretiems renginiams skirti kontaktiniai punktai

Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną ar kelis konkrečius kontaktinius punktus, skirtus kiekvienam svarbiam tarptautinio masto renginiui. Atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ar sistemas, tai gali būti tas (tie) pats (patys) nuolatinis (-iai) kontaktinis (-iai) punktas (-ai). Visi konkretiems renginiams skirti kontaktiniai punktai turėtų atitikti pirmiau minėtus standartus.

Organizuojančioji valstybė narė kitų valstybių narių nuolatiniams kontaktiniams punktams (žr. F priedą) pateikia informaciją apie konkrečiam renginiui skirtą (-us) kontaktinį (-ius) punktą (-us). Kiekviena valstybė narė savo ruožtu informuoja organizuojančiąją valstybę narę apie savo tam renginiui skirtą kontaktinį (-ius) punktą (-us).

Konkrečiam renginiui skirtas (-i) kontaktinis (-iai) punktas (-ai) galėtų vykdyti darbą, palengvinantį:

—	nacionalinės ir kitų valstybių narių, trečiųjų šalių, atitinkamų ES organų ir kitų šaltinių informacijos rinkimą ir analizę,

—	formos ir turinio kokybės kontrolę,

—	patikimų ir veiksmingų atitinkamų svarbiausių nacionalinių bei tarptautinių dalyvių ryšių palaikymo kanalų – pageidaujama saugių kanalų – kūrimą,

—	keitimąsi informacija per esamus saugius ryšių palaikymo kanalus,

—	keitimąsi informacija bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, atitinkamais ES organais ir kitomis tarptautinėmis institucijomis,

—	apdorotos informacijos skleidimą jų atitinkamoms saugumo tarnyboms, policijos institucijoms ir kitoms tarnyboms, pavyzdžiui, organizuojančiosios valstybės tarnyboms, taip pat atitinkamai kitų valstybių narių valdžios institucijoms bei tarnyboms ir atitinkamiems ES organams,

—	galimų demonstrantų ir kitų grupuočių susidarymo grėsmės įvertinimo ir rizikos analizių teikimą organizuojančiajai valstybei narei,

—	renginio stebėjimą, vertinimą ir su juo susijusią tolesnę veiklą.

II.2.   Keitimasis informacija

Valstybė narė organizuojančiosios valstybės narės analogiškoms institucijoms turėtų nedelsdama pateikti informaciją, kuri, jos nacionalinės valdžios institucijos nuomone, yra svarbi toje valstybėje narėje vyksiančio renginio saugumui užtikrinti. Perduodamos informaciją valstybės narės turėtų laikytis savo pareigų dėl informacijos konfidencialumo.

Informacija turėtų būti keičiamasi per esamus ryšių palaikymo kanalus ir sistemas. Informacija, įskaitant asmens duomenis, turėtų būti keičiamasi griežtai laikantis kiekvienu atveju taikomų nacionalinės bei tarptautinės teisės ir sutarčių nuostatų (3).

Dalyvaujančių valstybių narių kontaktiniai punktai tam turėtų sudaryti palankias sąlygas.

Apdorota surinkta informacija turėtų būti išplatinta atitinkamoms valdžios institucijoms ir tarnyboms. Atitinkami kontaktiniai punktai gali koordinuoti ir organizuoti įvairių valstybių narių saugumo tarnybų, policijos institucijų ir tarnybų ryšius.

Organizuojančiosios valstybės narės kontaktinis (-iai) punktas (-ai) turėtų palengvinti atitinkamos informacijos apie renginį rinkimą, analizę ir keitimąsi ja su kitomis valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis ir atitinkamais ES organais bei kitomis tarptautinėmis institucijomis. Informacija, inter alia, galėtų apimti:

—	prieš renginį gautą informaciją ir žvalgybos duomenis, kurie gali turėti įtakos renginio eigai ar apskritai viešosios tvarkos palaikymui ir saugumui,

—	informaciją apie asmenis, susijusius su teroristų organizacijoms, teroro aktais ar kita svarbia nusikalstama veika, kurie gali būti netiesiogiai susiję su terorizmu,

—

informaciją apie pareigūnams (valstybių ir vyriausybių vadovams, parlamento nariams, kitiems ypač svarbiems asmenims ir pan.), sportininkams, lankytojams (žiūrovams) ir renginių vietose gresiančios rizikos laipsnį. Atitinkamą informaciją apie tuos asmenis savarankiškai turėtų teikti ne tik priimančioji valstybė narė, kuri yra pirmiausia už tai atsakinga, bet ir visos kitos valstybės narės,

—	kitą informaciją apie ES valstybių narių arba trečiųjų šalių uždavinius ir interesus organizuojančiojoje valstybėje, kad jie būtų geriau apsaugoti,

—	informaciją ir žvalgybos informaciją, susijusią su galimais demonstrantais ir kitomis grupuotėmis,

—	renginio metu gautą ar prašytą informaciją apie asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, įskaitant jų vardą ir pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, kilmę, sulaikymo aplinkybes ir (arba) tikslų įvykdyto nusikaltimo apibūdinimą,

—	informaciją apie taikomus teisės aktus ir policijos teisėsaugos politiką (kitose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse),

—	incidentų ir įvertinimo ataskaitas bei su jomis susijusią informaciją.

II.3.   Grėsmės įvertinimas ir rizikos analizė

Saugumo požiūriu ypač svarbus atitinkamas ir laiku atliktas tarptautiniam renginiui kylančių grėsmių (susijusių su terorizmu, viešąja tvarka, organizuotu nusikalstamumu ir kitų) įvertinimas. Turėtų būti atliktas ne tik atitinkamos grėsmės konkretus įvertinimas, bet ir analizė, apimanti saugumui užtikrinti svarbios informacijos apie konkrečią padėtį rinkimą, vertinimą ir skleidimą.

Analizė bus rengiama remiantis ne tik pačios organizuojančiosios valstybės turima žvalgybos informacija, bet ir kitų valstybių narių pateikta informacija ir vertinimais. Kuo anksčiau prieš tarptautinį renginį kiekvienas kontaktinis punktas analogiškam organizuojančiosios valstybės punktui turėtų pateikti nuolatinės grėsmės įvertinimą, t. y. susijusį su asmenimis ar grupėmis, kurie turėtų vykti į renginį ir galėtų kelti grėsmę viešosios tvarkos palaikymui ir (arba) saugumui (pavyzdžiui, žinomi galimi demonstrantai ir kitos grupuotės). Įvertinimas turėtų būti pateiktas organizuojančiajai valstybei narei ir kitoms su tuo susijusioms šalims, t. y. tranzito ar kaimyninėms šalims.

Analizės struktūra gali būti panaši į B, C ir D prieduose pateiktos bendrosios analizės struktūrą. Jei tokios informacijos nėra, organizuojančioji valstybė apie tai atitinkamai informuojama. Valstybės narės atitinkamomis priemonėmis šią informaciją nedelsdamos turėtų perduoti organizuojančiajai valstybei per esamus saugius ryšių palaikymo kanalus.

Pagal Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją) (4) Europolas gali teikti atitinkamą informaciją bei analizes ir remdamasis valstybių narių pateiktais duomenimis rengti bendrus grėsmės įvertinimus. Ši informacija turėtų būti pateikiama kuo anksčiau. Jei tokios informacijos nėra, organizuojančioji valstybė apie tai gali būti atitinkamai informuojama.

Tinkamos, būtinos ir reikiamos saugumo priemonės turėtų būti parenkamos remiantis grėsmės įvertinimu, apimančiu galimą žalą, ir rizikos analize. Dėl šios priežasties ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki atitinkamo renginio atsakinga organizuojančioji valstybė, kuriai atitinkamais atvejais padeda kitų valstybių narių ir ES kompetentingi organai, turėtų parengti atnaujintą grėsmės įvertinimą ir rizikos analizę. Artėjant renginiui informacija turėtų būti reguliariai atnaujinama. Kai iki renginio lieka ne mažiau kaip trys mėnesiai, kiekvieną mėnesį, o prireikus kas savaitę prieš reginį turėtų būti teikiamos mėnesinės analizės. Šie įvertinimai ir analizės turėtų būti išplatintos prisidedančiosioms valstybėms ir organams.

Renginio metu padėties ataskaitos turėtų būti pateikiamos kasdien. Šios ataskaitos turėtų būti grindžiamos organizuojančiosios valstybės, kitų valstybių narių ir ES kompetentingų organų pateikta informacija. Iškilusios rizikos lygio įvertinimas turėtų būti grindžiamas patruliuojančios policijos arba renginiui skirtų kontaktinių punktų pateikta naujausia informacija. Informacija turėtų būti kuo išsamesnė, jei tai įmanoma atsižvelgiant į turimą informaciją.

III.

RENGINIŲ VALDYMAS   III.1.

Oranizuojančiosios valstybės narės atitinkamų valdŽios institucijų ir tarnybų pareigos   Organizuojančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turėtų parengti bendrą operatyvinį planą, pagal kurį būtų sudaromi visi kiti išsamūs planai. Ji taip pat turėtų parengti planus, kurie apimtų politinį lygį (strateginis), bendrą operatyvinį lygį (operatyvinis) ir faktinį pajėgų dislokavimo vietoje lygį (taktinis). Planavimo procedūra turėtų prasidėti kuo anksčiau.

Prieš renginį organizuojančioji valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžtos visų dalyvaujančių institucijų ir tarnybų funkcijos, o apie jų atitinkamas pareigas būtų informuotos visos dalyvaujančios šalys.

Organizuojančioji valstybė narė galėtų parengti bendrą formą, kurioje atsispindėtų visi taikyti procesai ir svarbiausi dalyviai (pvz., susitikimo organizavimas, saugumo užtikrinimas, viešosios tvarkos palaikymas, teisminės tarnybos, socialinės ir prevencinės tarnybos, sveikatos priežiūros tarnybos, viešasis transportas ir kiti infrastruktūros aspektai). Šis projektas galėtų būti naudinga priemonė, padedanti įsivaizduoti planavimo struktūrą, ir užtikrinti, kad būtų įtraukti visi būtini procesai.

Galėtų būti sudaryta projekto koordinavimo grupė, kurią sudarytų visų dalyvaujančių institucijų ir tarnybų atstovai. Ši grupė turėtų reguliariai susitikti prieš renginį, jo metu ir jam pasibaigus siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nuosekliai ir suderintai. Grupė pirmiausia būtų atsakinga už visų valdžios institucijų ir tarnybų veiksmingų ryšių kanalų veikimo užtikrinimą.

Atsakingos institucijos ir tarnybos turėtų užtikrinti, kad būtų materialinių, techninių ir personalo išteklių, būtinų pavestoms užduotims veiksmingai, kokybiškai ir sparčiai atlikti. Organizuojančiosioms valstybėms narėms būtų ypač naudinga visų turimų išteklių ir atitinkamų kontaktinių punktų duomenų bazė.

Organizuojančiųjų valstybių narių policijos institucijos turėtų užtikrinti, kad su praktiniu renginio organizatoriumi būtų sudaryti visi su viešosios tvarkos palaikymu policijos pajėgomis susiję reikiami susitarimai ir imtasi visų reikiamų priemonių. Organizatoriui tenka pagrindinė atsakomybė už renginį ir atsižvelgiant į jo pobūdį turėtų būti sudarytas vykdytinų reikalavimų sąrašas. Priemonės, inter alia, galėtų apimti:

renginio vietas, kuriose neturėtų būti viešosios tvarkos pažeidimų (susitikimų patalpos, viešbučiai),

—	įėjimo kontrolę ir, jei įmanoma, išorinių ribų apsaugą, ir atsakomybę už šiuos aspektus,

—	saugumo priemones, kurių turi imtis organizatorius, t. y. vidaus stebėjimą video kameromis,

—	visapusišką ir nuolat atnaujinamą keitimąsi informacija apie delegatus ir kitus renginio dalyvius (vardas ir pavardė, pareigos, buvimo trukmė, apgyvendinimas, transportas ir pan.),

—	priemones, susijusias su ypač svarbių asmenų apsauga ir viešbučių saugumu.

—

III.2.

Viešosios tvarkos ir saugumo palaikymas   III.2.1.

Viešoji tvarka ir saugumas   Laikydamosi I.2 skirsnyje išdėstytų pagrindinių principų, organizuojančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos turėtų nustatyti aiškią bendrą politikos strategiją, kurios tarptautiniuose renginiuose laikytųsi policija. Šią bendrą politikos strategiją galėtų sudaryti šie aspektai:

policijos veiksmai, skirti užtikrinti taikių demonstracijų apsaugą,

—	palaikydama dialogą ir būdama tinkamai pasirengusi policija turėtų kontroliuoti padėtį, tokiu būdu apribodama ar užkirsdama kelią riaušėms ar rimtesniems viešosios tvarkos sutrikdymams,

—	savo nuožiūra ir prireikus policija turėtų išlikti kuo mažiau pastebima ir būti labai tolerantiška taikių susirinkimų ir demonstracijų atžvilgiu,

—	pagal nacionalinės teisės aktus asmenys turėtų būti areštuojami tik siekiant juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, laikinai sulaikyti ir pan.,

—	apskritai policijos pastangos turėtų būti nukreiptos į grupuotes, planuojančias ar demonstruojančias norą kurstyti viešosios tvarkos sutrikdymus,

—	turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas atitinkamose srityse, pavyzdžiui, pasienio, su kitomis valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, ES organais ir tarptautinėmis institucijomis.

—	Organizuojančioji valstybė narė, kurioje vyksta daugiau nei vienas renginys, savo teritorijoje turėtų užtikrinti, kad policijos teisėsaugos politika būtų kuo labiau pritaikyta įvairiems renginiams. Tinkamais atvejais politikos priemonės gali būti derinamos su kitomis valstybėmis narėmis.

Siekdamos užtikrinti, kad susirinkimai ir teisėtos demonstracijos vyktų taikiai, organizuojančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos iš anksto turėtų pradėti dialogą su asmenimis ir grupėmis (įskaitant aktyvistų grupes ir demonstrantus), vietos valdžios institucijomis, atitinkamomis infrastruktūros tarnybomis, vietos gyventojais ir kitais svarbiausiais dalyviais. Šis dialogas turėtų būti grindžiamas bendra atsakomybe. Jis turėtų prasidėti ankstyvame parengiamajame etape ir turėtų būti palaikomas prieš renginį, jo metu ir jam pasibaigus.

Konstruktyvaus ir abipuse pagarba grindžiamo tinklo sukūrimas padės užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos sutrikdymams ir bus tarpininkavimo priemonė konfrontacinės padėties atveju.

Nacionaliniu lygiu turėtų būti nustatyta dialogo struktūra arba sudarytos grupės ir atsižvelgta į skirtingas įvairių valstybių narių kultūras rengiantis ir įgyvendinant užduotis (5).

Turėtų būti sukurti kompetentingų valdžios institucijų ir įvairių organizacijų, pilietinių asociacijų ir demonstrantų atstovų ryšių palaikymo kanalai. Demonstracijų organizatoriai ir visos atitinkamos šalys gali būti konsultuojamos šiais klausimais:

praktiniais, t. y. apgyvendinimo ir logistikos,

—	atitinkamų taikomų teisės aktų dėl demonstracijų, žodžio laisvės, pilietinio nepaklusnumo ir pan.,

—	policijos teisėsaugos politikos, vykdomos tais atvejais, kai policija gali naudotis savo įgaliojimais, ir nurodymų dėl policijos jėgos naudojimo,

—	policijos ir kitų atitinkamų institucijų kontaktinių punktų.

—	Turi būti apsvarstyta galimybė šią informaciją išplatinti įvairiomis kalbomis (pavyzdžiui, pateikiant dokumentų rinkinius, patalpinant tinklavietėse). Informacija iš užsienio atvykusiems asmenims gali būti teikiama atitinkamuose kontaktiniuose punktuose.

III.2.2.

Nusikalstamumo problema   Laikydamosi taikomų teisės aktų ir nustatytos politikos valstybių narių teisėsaugos tarnybos turėtų siekti, kad smurtinėse demonstracijose įvykdytos nusikalstamos veikos ar kiti viešosios tvarkos sutrikdymai svarbių renginių metu būtų metodiškai tiriami baudžiamojo proceso tvarka.

Organizuojančiojoje valstybėje iš esmės ir visapusiškai laikantis nacionalinės teisės už visų rūšių nustatytą ir nuolat vykdomą nusikalstamą veiką turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn arba tai turėtų daryti kitos šalies kompetentingos teisės institucijos. Jei organizuojančiojoje valstybėje narėje neįmanoma imtis neatidėliotinų teisėsaugos veiksmų, kitos valstybės narės turėtų stengtis nustatyti savo piliečių tapatybę ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn pagal nacionalinės teisės aktus, atsižvelgdamos į turimus įrodymus ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

Organizuojančioji valstybė narė turėtų sudaryti sąlygas, kad būtų užtikrintas aprūpinimas pakankamais ištekliais, reikalingais areštams bei baudžiamųjų veikų tyrimui, ir būtų suteikta pakankamai patalpų sulaikymui ir kardomajam kalinimui. Patartina rengtis blogiausiam scenarijui, kai dalyvauja daug nusikaltėlių.

Todėl teisėsaugos institucijos turėtų būti pasirengusios susidoroti su dideliu darbo krūviu ir turėti reikiamų pajėgumų:

skubiems sprendimams dėl kardomojo kalinimo priimti,

—	skubiems sprendimams dėl tyrimo priemonių, kuriems būtinas teismo sprendimas, priimti,

—	dideliam baudžiamųjų bylų skaičiui nagrinėti,

—	atsakyti į kitų valstybių narių teisinius prašymus.

—

III.2.3.

Terorizmo grėsmė   Kadangi ES ir kai kurios jos valstybės narės yra svarbūs tarptautinės politikos subjektai, ES ir jos valstybės narės gali tapti politinių ar religinių motyvų turinčių teroristų taikiniais. Be tarptautinių teroro aktų prieš ES ar jos valstybes nares svarbių renginių metu, yra ES ar jos valstybėse narėse esančių teroristų grupių ar organizacijų išpuolių galimybė.

Tokių teroro aktų taikiniu gali būti pats renginys, ypač svarbūs asmenys, ES politikai, valstybių narių nacionalinės delegacijos ar renginyje dalyvaujantys asmenys. Tarptautinės žiniasklaidos dalyvavimas yra svarbus nusikaltėliui, nes tai suteikia galimybę pristatyti grupės ar organizacijos ideologiją.

Siekiant užkardyti teroro aktus, informacija ir žvalgybos informacija apie teroristų grupes ir organizacijas yra būtina ir turėtų būti prieinama bet kuriuo metu. Todėl organizuojančiajai valstybei narei ir jos teisėsaugos tarnyboms yra svarbu bendrai naudotis bendro pobūdžio ir konkrečiam renginiui skirta informacija ir žvalgybos informacija. Teisėsaugos tarnybos turėtų nuspręsti, kurios teroristų grupės ar organizacijos ir pavieniai asmenys galėtų būti svarbūs, ir patikrinti savo duomenų bazes atsižvelgdamos į renginį. Be to, visos kitos valstybės narės turėtų savarankiškai teikti reikiamą informaciją apie tokius asmenis, grupes ar organizacijas.

Tinkamos, būtinos ir reikiamos saugumo priemonės turėtų būti parenkamos remiantis grėsmės įvertinimu ir rizikos analize.

III.3.

Operatyvinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis   III.3.1.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas   Tarpvalstybinis bendradarbiavimas bus būtinas, kai organizuojančioji valstybė narė ir dalyvaujančios šalys įdiegs bendrą lankstų pasienio režimą, siekdamos sustiprinti policijos pastangas pasienio regionuose, pritaikytas konkrečiai situacijai ar grėsmei. Prireikus turėtų būti vykdomas bendras arba koordinuojamas prevencinis patruliavimas ar patikrinimai.

Atitinkamas Šengeno acquis dalis taikančioms valstybėms narėms Šengeno sienų kodekso (6)

23–31 straipsniai dėl laikino vidaus sienų kontrolės atkūrimo gali būti naudinga priemonė siekiant sutrukdyti į renginio vietą nuvykti asmenims ar grupėms, kurie laikomi keliančiais grėsmę viešosios tvarkos palaikymui ir (arba) saugumui.

Todėl turėtų būti parengta būtina galimo išsiuntimo priemonių greito ir veiksmingo įgyvendinimo tvarka.

III.3.2.   Operatyvinė parama

Organizuojančioji valstybė narė pagal nacionalinės teisės aktus (7) gali paprašyti kitos valstybės narės operatyvinės paramos – dislokuoti policijos ar žvalgybos pareigūnus konkretaus renginio atveju. Išsamus operatyvinės paramos prašymas, įskaitant prašymo priežasčių išdėstymą, turėtų būti pateiktas kuo anksčiau. Šiuo tikslu šio dokumento priede pateikiama standartinė forma (A priedas).

Atsižvelgiant į prašomos paramos pobūdį, paskirtas (-i) pareigūnas (-ai) turėtų turėti su pavestomis užduotimis susijusių reikalingų žinių ir patirties.

Užsienio pareigūnų suteikta operatyvinė parama turėtų būti įtraukta į organizuojančiosios valstybės kompetentingų institucijų operatyvinius planus. Todėl užsienio pareigūnai turėtų:

—	būti kuo labiau įtraukti į operatyvinės informacijos struktūrą,

—	būti trumpai informuoti apie operatyvinius planus ir atitinkamas strategijas, įskaitant viena iš jų darbo kalbų parengtas instrukcijas dėl jėgos naudojimo ir pan.,

—	turėti galimybę prieš renginį susipažinti su vieta ir dislokuotomis policijos pajėgomis ir pan.,

—	išklausyti atitinkamas informavimo sesijas (t. y. susijusias su jų užduotimi ir jei jos vyksta jiems suprantama kalba), ir

—	tam tikrais atvejais aktyviai dalyvauti policijos pajėgų dislokavimo vietoje.

Organizuojančiosios kompetentingos institucijos yra atsakingos už užsienio pareigūnų fizinį saugumą. Užsienio pareigūnai turi užtikrinti, kad jų veiksmai nekeltų nereikalingų konfliktų, pavojaus ar nepateisinamos rizikos.

Kai užsienio pareigūnai dislokuojami vietoje, jie turėtų visais klausimais kreiptis į priimančiosios šalies kompetentingų valdžios institucijų narius, kurie yra tinkamai informuoti apie operatyvinį planą ir gali bendrauti užsienio pareigūnui suprantama kalba, bei paprastai būti jų prižiūrimi. Užsienio pareigūnų, priimančiojo (-iųjų) kontaktinio (-ių) punkto (-ų), dislokuotų policijos pajėgų vadovų ir kitų svarbiausių dalyvių ryšių palaikymo kanalai turėtų būti veiksmingi ir visiškai veikiantys renginio metu, o prireikus, taip pat prieš jį ir jam pasibaigus.

III.3.3.   Ryšių palaikymo pareigūnai (8)

Organizuojančiosios valstybės narės prašymu kiekviena valstybė narė arba ES ar kita kompetentinga organizacija prireikus gali paskirti renginio ryšių palaikymo pareigūnus. Prašymas dėl ryšių palaikymo pareigūnų turėtų būti pateikiamas kuo anksčiau ir ne vėliau kaip likus 6 savaitėms iki renginio. Šiuo tikslu šio dokumento A priede pateikiama standartinė forma.

Suinteresuotos valstybės narės gali paprašyti, kad organizuojančioji valstybė narė pateiktų kvietimą atsiųsti ryšių palaikymo pareigūną.

Ryšių palaikymo pareigūnais gali būti keičiamasi pagal organizuojančiosios valstybės narės ir kitų susijusių valstybių narių dvišalius susitarimus.

Ryšių palaikymo pareigūnas turėtų būti paskirtas ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki renginio; tada turėtų prasidėti bendradarbiavimas. Organizuojančioji valstybė, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis, turėtų priimti sprendimą dėl ryšių palaikymo pareigūnų paskyrimo ir užduočių pasitelkdamos savo atitinkamus kontaktinius punktus.

Ryšių palaikymo pareigūnas, atsižvelgiant į jo įgūdžius, gali būti paskirtas į priimantįjį (-čiuosius) kontaktinį (-ius) punktą (-us) (bet kurį iš šių punktų), kad būtų atsakingas už ryšių su buveinės valstybe palaikymą; tokiu atveju organizuojančioji valstybė narė turėtų aprūpinti tinkamomis ryšių priemonėmis.

Ryšių palaikymo pareigūnai turėtų atlikti patariamąjį ir pagalbinį vaidmenį. Kitos šalies ryšių palaikymo pareigūnai neturėtų būti ginkluoti ir neturėtų turėti oficialių policijos įgaliojimų priimančiojoje šalyje (9). Atsižvelgiant į jų konkrečią užduotį, ryšių palaikymo pareigūnai turėtų turėti atitinkamos patirties viešosios tvarkos palaikymo ar kovos su terorizmu srityje, pirmiausia turėtų:

—	gerai žinoti savo nacionalinę struktūrą ir valdžios institucijas,

—	turėti viešosios tvarkos palaikymo patirties ypač svarbiuose renginiuose,

—	turėti prieigą prie visų naudingų informacijos šaltinių savo buveinės valstybėje, įskaitant policijos bei kitų atitinkamų šaltinių informaciją apie ekstremizmą ir kitas atitinkamas grupuotes,

—	sugebėti organizuoti žvalgybos veiklą nacionaliniu lygiu prieš renginį ir jo metu ir analizuoti atitinkamą informaciją,

—	gerai mokėti organizuojančiosios valstybės narės pasirinktą (-as) darbo kalbą (-as).

Atvykę ryšių palaikymo pareigūnai turėtų nedelsdami prisistatyti į paskirtą kontaktinį punktą, kad būtų paaiškintos jiems skirtos užduotys ir įgaliojimai. Organizuojančioji valstybė narė organizuoja šį akreditavimo procesą.

III.3.4.   Stebėtojai

Valstybės narės, organizuojančiajai valstybei narei sutikus, gali siųsti stebėtojus įgyti saugumo ir viešosios tvarkos tarptautinių renginių metu palaikymo patirties, kurią būtų galima panaudoti būsimuose renginiuose jų buveinės šalyse. Stebėtojas gali prisidėti prie organizuojančiosios valstybės narės atliekamo vertinimo, jei to prašoma.

Stebėtojams turėtų būti sudaroma kuo daugiau galimybių dalyvauti planavimo posėdžiuose, informavimo sesijose, koordinavimo posėdžiuose, operatyvinio dislokavimo ir kitoje veikloje siekiant kuo didesnės vizito teikiamos naudos. Atvykę į paskirtą kontaktinį punktą stebėtojai nedelsdami praneša apie savo atvykimą. Organizuojančioji valstybė narė organizuoja akreditavimo procesą.

III.3.5.   Finansinės priemonės ir įranga

Organizuojančioji valstybė narė paprastai turėtų padengti į jos teritoriją atvykstančių pakviestų užsienio pareigūnų apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas. Kelionės išlaidas paprastai padengia buveinės šalis.

Visas su į organizuojančiąją valstybę narę siunčiamais stebėtojais susijusias išlaidas turėtų apmokėti siunčiančioji valstybė. Organizuojančioji valstybė narė galėtų, jeigu įmanoma, suteikti stebėtojams reikalingas ryšių priemones ir kitą įrangą.

Organizuojančioji valstybė narė gali susitarti dėl kitų valstybių narių teikiamos laikino aprūpinimo įranga ar kitais ištekliais paramos, jei įmanoma, sudarydama dvišalius ir (arba) daugiašalius susitarimus.

III.3.6.   Informavimo planas

Atitinkamų policijos institucijų ir tarnybų keitimasis informacija užtikrinamas pasitelkiant išsamų informavimo planą. Visos organizuojančiosios valstybės narės dalyvaujančios šalys turėtų parengti bendrą informavimo strategiją, kad būtų išvengta dubliavimosi ar neišsamios informacijos skleidimo.

Siekiant išvengti žinių spragų (pvz., kalbos), į informavimo planą turėtų būti įtraukti ryšių palaikymo pareigūnai ir kitas personalas.

Taip pat į informavimo planą turėtų būti įtrauktos kitos pajėgos (pvz., ugniagesių komanda, gelbėjimo tarnybos).

III.4.   Žiniasklaidos strategija

Siekiant užtikrinti tikslų tarptautinių įvykių nušvietimą žiniasklaidoje laiku, turėtų būti iš anksto numatyta ryšių su žiniasklaida strategija prieš renginį, jo metu ir jam pasibaigus.

Žiniasklaidai turėtų būti suteikta kuo daugiau laisvės nušviesti įvykį, kad būtų užtikrinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta teisė laisvai reikšti savo nuomonę. Žiniasklaidos strategija turėtų būti orientuota į atvirumą ir skaidrumą.

Rekomenduojama, kad žiniasklaidai būtų paskirtas atskiras kontaktinis punktas siekiant užtikrinti koordinuotą įvykių nušvietimą žiniasklaidoje. Gerokai prieš renginį organizuojančioji valstybė narė turėtų nustatyti bendrą žiniasklaidos strategiją, kurioje, inter alia, būtų:

—	nurodytas žiniasklaidai skirtas kontaktinis punktas, kuris žiniasklaidai nurodytų atitinkamus atstovus spaudai,

—	nurodyta kiekvieno atstovo spaudai kompetencijos sritis, ir

—	visuomenei teiktina informacija apie policijos priemones ir veiksmus, kurių bus imtasi neramumų atveju.

III.5.   Instrukcijos, mokymas ir pratybos

Europos instrukcijų, mokymo ir pratybų (IMP) programos kūrimas grindžiamas tarptautiniais strateginiais susitarimais ir bendrai sukurtomis procedūromis bei darbo metodais. Dalyvaudami IMP veikloje, pareigūnai, komandos, organizacijos ir šalys gali pasirengti tokiems įvykiams, kokie aprašyti šiame vadove (10).

Šiame vadove apibrėžti svarbūs renginiai apima tarptautinius ir tarpvalstybinius aspektus ir dėl jų reikia:

—	valstybėms narėms keistis informacija apie renginį: informacijos valdymas,

—	žinoti organizuojančiosios valstybės narės policijos struktūrą,

—	įgyti svarbių renginių organizavimo patirties ir keistis tokia informacija: seminarai apie įgytą patirtį ir atvejų tyrimas.

Pirmiau minėtus elementus galima panaudoti kaip įnašą, leidžiantį nuolat atnaujinti ir tobulinti šį vadovą.

Europos policijos koledžas (CEPOL) prisideda kuriant, plėtojant ir įgyvendinant IMP. Jei įmanoma, IMP veikla turėtų būti įtraukta į esamus CEPOL procesus ir rezultatus.

IV.   ĮVERTINIMAS

IV.1.   Konkretaus renginio įvertinimas

Organizuojančioji valstybė narė turėtų inicijuoti renginio metu saugumo srityje vykdomų veiksmų ir kitų susijusių veiksnių įvertinimą. Reikėtų paraginti visus svarbiausius dalyvius prisidėti prie įvertinimo, kuris turėtų būti grindžiamas išankstiniu renginio planavimu. Atlikdama vertinimą organizuojančioji valstybė narė gali pasinaudoti kitų valstybių narių įvertinimais, tačiau dėl to turėtų būti susitarta iš anksto.

Organizuojančioji valstybė turėtų parengti vertinimo ataskaitą kuo greičiau pasibaigus renginiui. Kilus bet kokio pobūdžio incidentams, į vertinimo ataskaitą taip pat turėtų būti įtraukta incidento ataskaita.

Po renginio turėtų būti surengtas pristatymas spaudai ir parengta bendra vertinimo ataskaita dėl atitinkamų saugumo aspektų. Ataskaitoje turi būti daroma speciali nuoroda į viešosios tvarkos pažeidimus (ar jų nebuvimą), terorizmo grėsmę ar incidentus, sunkius nusikaltimus, dalyvavusias grupes ir įgytą patirtį.

Ataskaita ir (arba) įgyta patirtis turėtų sudaryti pagrindą IMP procesams (žr. III.5 dalį). CEPOL turėtų užtikrinti tarptautinės patirties įgyvendinimą IMP programoje. Atskiros valstybės narės yra atsakingos už jų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu. CEPOL išplatins ataskaitą nacionalinėms policijos akademijoms.

Per kontaktinį (-ius) punktą (-us) ataskaita turėtų būti išplatinta atitinkamiems ES organams ir kitoms susijusioms arba kitaip suinteresuotoms šalims ar organams siekiant užtikrinti, kad būsimų svarbių tarptautinių renginių organizatoriams būtų perduota įgyta patirtis ir jie gautų rekomendacijas.

IV.2.   Strateginis įvertinimas

Siekiant pasidalinti patirtimi ir geriausia praktika, prireikus turėtų būti rengiamas ekspertų susitikimas, kurį organizuotų kompetentinga Tarybos darbo grupė.

Dalyviai turėtų būti vyresnieji policijos pareigūnai, turintys viešosios tvarkos palaikymo svarbiuose tarptautiniuose renginiuose patirties. Viena iš šio ekspertų susitikimo temų turėtų būti tolesnis šio vadovo tobulinimas ir koregavimas atsižvelgiant į naujausių įvykių metu įgytą patirtį.

A PRIEDAS

RYŠIŲ PALAIKYMO PAREIGŪNŲ PARAMOS AR PAREIGŪNŲ TEIKIAMOS KITO POBŪDŽIO OPERATYVINĖS PARAMOS PRAŠYMŲ STANDARTINĖ FORMA

1.	Prašomos paramos pobūdis (ryšių palaikymo pareigūnas, stebėtojas, tarpininkas ar kita)

2.	Renginys (-iai)

3.	Laikotarpis

4.	Veiksmo vieta

5.	Užduočių aprašymas (kuo išsamesnis)

6.	Kalbų mokėjimas (darbo kalbos renginio metu)

7.	Kiti specialūs gebėjimai (tam tikrų grupių pažinojimas, tarpininkavimo patirtis ir pan.)

8.	Prieš atvykimą parengtinos užduotys: — ryšių palaikymas su buveinės šalimi, — tam tikros rūšies informacijos rinkimas, — kitos užduotys.

9.	Ryšio priemonės (mobilusis telefonas, internetas)

10.	Kitos rūšies reikalinga įranga

11.	Atsakymą prašome pateikti iki

B PRIEDAS

GALIMŲ DEMONSTRANTŲ IR KITŲ GRUPUOČIŲ SUSIDARYMO RIZIKOS ANALIZĖ

1.	Žinomos grupės, kuri gali dalyvauti demonstracijose ar kitaip turėti įtakos renginiui, pavadinimas

2.	Sudėtis, narių skaičius

3.	Skiriamieji ženklai (drabužiai, logotipai, vėliavos, šūkiai ar kiti išoriniai požymiai)

4.	Grupės pobūdis (smurto naudojimas, viešosios tvarkos sutrikdymo rizika?)

5.	Demonstravimo būdai ir (arba) aktyvistų metodai

6.	Vidaus struktūra ir grupės veikimas: — vadovavimas, — ryšio priemonės, — kita struktūrinė informacija.

7.	Sąsajos su kitomis grupėmis (nacionalinėmis ar tarptautinėmis)

8.	Ankstesniuose atitinkamuose incidentuose dalyvavę nariai: — incidento pobūdis, — vieta (šalis), — asmeniškai ar grupėje, — su pirmiau minėtais dalykais susiję apkaltinamieji nuosprendžiai pagal nacionalinę teisę.

9.	Elgesys: — policijos tarnybų ir veiksmų atžvilgiu, — vietos gyventojų atžvilgiu, — ginklų naudojimas, — alkoholio ar narkotikų vartojimas, — kaukių nešiojimas, — tipiškas elgesys skirtingo pobūdžio renginiuose.

10.	Sąsajos su žiniasklaida ir nuostatos jos atžvilgiu (žiniasklaidos strategija, atstovas spaudai ir pan.)

11.	Interneto tinklavietės ir skelbimų lentos ir pan.

12.	Pasirinktas kelionės maršrutas

13.	Transporto priemonės

14.	Pasirinkta apsistojimo vieta

15.	Apsistojimo trukmė

16.	Trečiųjų šalių ryšių palaikymo pareigūnų suteikta informacija apie galimus šių šalių demonstrantus ar aktyvistus

17.	Kita svarbi informacija

18.	Informacijos šaltiniai ir suteiktos informacijos tikslumo bei patikimumo analizė

C PRIEDAS

D PRIEDAS

E PRIEDAS

NUORODOS Į DOKUMENTUS

—	Konvencija dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) (OL C 316, 1995 11 27, p. 2),

—	1997 m. gegužės 26 d. Tarybos bendrieji veiksmai 97/339/TVR dėl bendradarbiavimo teisėtvarkos ir saugumo srityje (OL L 147, 1997 6 5, p. 1),

—	Protokolas dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą (OL C 340, 1997 11 10, p. 93),

—	Nicos sutartis, Deklaracija dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimų vietos (OL C 80, 2001 3 10, p. 85),

—	2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (OL L 101, 2001 4 11, p. 1),

—

2006 m. gruodžio 4 d. Tarybos rezoliucija dėl atnaujinto vadovo, pateikiančio tarptautinio policijos bendradarbiavimo rekomendacijas ir priemones, skirtas smurto ir neramumų tarptautinio masto futbolo rungtynėse, kuriose dalyvauja bent viena valstybė narė, prevencijai ir kontrolei (OL C 322, 2006 12 29, p. 1),

—	2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1),

—	2004 m. birželio 8 d. Belgijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės sutartis dėl tarpvalstybinės policijos intervencijos,

—

Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Austrijos Respublikos konvencija dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija srityje (Priumo sutartis) (Tarybos dokumento Nr. 16382/06),

—	Konflikto valdymo rekomendacijų vadovas (Tarybos dokumento Nr. 7047/01),

—	2001 m. liepos 13 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir panašaus lygio renginių metu (Tarybos dokumento Nr. 10916/01),

—	Priemonių, kurių gali būti imtasi Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir lygiaverčių renginių metu, sąrašas (Tarybos dokumento Nr. 11572/01),

—	Strateginė informacija apie Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir kitus lygiaverčius renginius – rizikos analizė (dok. 11694/01 ENFOPOL 92),

—	2001 m. lapkričio 27 d. darbo pogrupio EUCPN JAI 82 išvados (Tarybos dokumento Nr. 14917/01),

—	Vadovas, skirtas policijos institucijoms ir tarnyboms naudoti tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos susitikimuose (Tarybos dokumento Nr. 12637/02),

—	Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų lygiaverčių renginių saugumas – tarptautinis bendradarbiavimas Lakeno Europos Vadovų Tarybos susitikime (Tarybos dokumento Nr. 9029/02),

—	Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašių renginių saugumo vadovas (Tarybos dokumento Nr. 9069/02),

—	Europos Vadovų Tarybos susitikimų saugumas (Tarybos dokumento Nr. 11836/02),

—	Valstybių narių bendradarbiavimo, siekiant išvengti teroro aktų olimpinių žaidynių ir lygiaverčių sporto renginių metu, vadovas (Tarybos dokumento Nr. 5744/04),

—	Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategija (Tarybos dokumento Nr. 14469/3/05),

—	Europolo parama valstybėms narėms – svarbiausi tarptautiniai sporto renginiai (Europolo bylos Nr. 2570-50r1).

F PRIEDAS

SU VIEŠĄJA TVARKA SUSIJĘ NUOLATINIAI KONTAKTINIAI PUNKTAI

(Bendrųjų veiksmų 97/339/TVR 3 straipsnio b punktas (OL L 147, 1997 6 5, p. 1))

Atnaujintą informaciją siųsti adresu: pcwp@consilium.europa.eu

MS	DIENSTSTELLE	ANSCHRIFT	TELEFON	TELEFAX	E-MAIL
BE	Federal Police PCN/DAO	Fritz Toussaint 47 B-1050 Brussels	(32-2) 642 63 80	(32-2) 646 49 40	dga-dao@skynet.be
	Ministry of the Interior, Crisis Centre	Hertogstraat 53 B-1000 Brussels	(32-2) 506 47 11	(32-2) 506 47 09
BG	Directorate for International Operational Police Cooperation Ministry of the Interior		(359) 22 82 28 34	(359) 29 80 40 47	NCB@mvr.bg
CZ	Police Presidium of the Czech Republic International Police Co-operation Division	Strojnická 27 PO Box 62/MPS CZ-Praha 7	(420) 974 83 42 10	(420) 974 83 47 16	sirene@mvcr.cz
DK	Danish National Police	Polititorvet 14 DK-1780 København V	(45) 33 14 88 88	(45) 33 32 27 71	NEC@politi.dk
DE	Bundeskriminalamt	Thaerstr. 11 D-65193 Wiesbaden	(49) 61 15 51 31 01	(49) 61 15 51 2141	@bka.bund.de
	Bundesministerium des Innern	Lagezentrum Alt-Moabit 101 D-10559 Berlin	(49) 301 86 81 10 77	(49) 301 86 81 2926	poststelle@bmi.bund.de
EE	Central Law Enforcement Police	Ädala 4E EE-10614 Tallinn	(372) 612 39 00	(372) 612 39 90	julgestuspolitsei@jp.pol.ee
EL	Ministry of Public Order International Police Cooperation Division	Kanellopoulou 4 GR-10177 Athens	(30) 210 69 77 56 23	(30) 21 06 92 40 06	registry@ipcd.gr
ES	Dirección general de la policía, Comisaría general de seguridad ciudadana, Centro nacional de coordinación	C/Francos Rodríguez 104 E-28039 Madrid	(34) 913 22 71 90	(34) 913 22 71 88	cgsc.cgeneral@policia.es
FR	Ministère de l'intérieur Direction Générale de la Police Nationale Cabinet «Ordre Public»	11 rue des Saussaies F-75008 Paris	(33) 140 07 22 84	(33) 140 07 64 99
IE	Office of Liaison and Protection Section, An Garda Siochána	Dublin 8 Ireland	(353) 16 66 28 42	(353) 16 66 17 33	gdalp@iol.ie
IT	Ministero dell'interno Dipartimento della Pubblica Sicurezza Ufficio Ordine Publico	Piazza del Viminale 1 I-00184 Roma	(39) 06 46 52 13 09 (39) 06 46 52 13 15	(39) 06 46 53 61 17	cnims@interno.it
CY	Ministry of Justice and Public Order Police Headquarters — European Union and International Police Cooperation Directorate	CY-Nicosia, 1478	(357) 22 80 89 98 (24h) 357) 22 80 80 80 (24h)	(357) 22 30 51 15 (357) 22 80 86 05 (24h)	euipcd@police.gov.cy
	— Operations Office of the Cyprus Police Headquarters		(357) 22 80 80 78 (357) 99 21 94 55	(357) 22 80 85 94	operations.office@police.gov.cy
LV	Operative Control Bureau of Public Security Department Central Public Order Police Department State Police	Brīvības iela 61 LV-1010 Riga	(371) 707 54 30 (371) 707 53 10	(371) 727 63 80	armands.virsis@vp.gov.lv vpdd@vp.gov.lv
LT	Lithuanian Criminal Police Bureau International Liaison Office	Liepyno 7 LT-08105 Vilnius	(370-5) 271 99 00	(370-5) 271 99 24	office@ilnb.lt
LU	Direction Générale de la Police Grand-Ducale Direction des Opérations Centre d'Intervention National	L-2957 Luxembourg	(352) 49 97 23 46	(352) 49 97 23 98	cin@police.etat.lu
HU	International Law Enforcement Cooperation Centre National Police	Teve utca 4-6 H-1139 Budapest	(36-1) 443 55 57	(36-1) 443 58 15	intercom@orfk.police.hu
MT	Malta Police Force Police General Headquarters	M-Floriana	(356) 21 22 40 01 (356) 21 25 21 11	(356) 21 23 54 67 (356) 21 24 77 94	cmru.police@gov.mt
NL	Ministry of the Interior and Kingdom Relations, National Crisis Centre	PO Box 20011 2500 EA The Hague The Netherlands	(31) 704 26 50 00 (31) 704 26 51 51	(31) 703 61 44 64	ncc@crisis.minbzk.nl (24h) (NL/EN)
AT	Federal Ministry of the Interior Directorate General for Public Safety Operations and Crisis Coordination Centre	Minoritenplatz 9 A-1014 Wien	(43) 15 31 2 6 32 00 (43) 15 31 2 6 37 70 (24h)	(43) 15 31 2 6 31 20 (24h) (43) 15 31 26 10 86 12 (e-fax, 24h)	ekc@bmi.gv.at (24h)
PL	General Headquarters of Police Crises Management and Anti Terrorism Bureau	ul. Puławska 148/150 PL-02-624 Warszawa	(48-22) 601 36 40 (48-66) 763 13 25	(48-22) 601 32 37	ncbwarsaw@policja.gov.pl
	contact point concerning counter-terrorism Division on Combating Terrorist Acts Central Bureau of Investigation National Police Headquarters		(48-22) 601 32 75	(48-22) 601 42 93	counterterror@policja.gov.pl
PT	Ministério da Administração Interna Gabinete Coordenador de Segurança	Av. D. Carlos I- 7o P-1249-104 Lisboa	(351) 213 23 64 09	(351) 213 23 64 25	gsc@sg.mai.gov.pt
RO	International Police Cooperation Centre (IPCC)	Calea 13 Septembrie 1-5 RO-Bucharest	(40) 213 16 07 32	(40) 213 12 36 00	ccpi@mai.gov.ro
	Operational Anti-Terrorist Coordination Centre (Romanian Information Service)	Bulevardul Libertatii 14-16 RO-Bucharest	(40) 214 02 35 98	(40) 213 45 10 66	ipct@dcti.ro
SI	International Police Cooperation Sector in Criminal Police Directorate	Štefanova 2 SLO-1000 Ljubljana	(386) 14 72 47 80	(386) 12 51 75 16	interpol.ljubljana@policija.si
SK	Prezídium Policajného zboru Úrad medzinárodnej policajnej spolupráce	Pribinova 2 SK-812 72 Bratislava	(421) 961 05 64 50	(421) 961 05 64 59	spocumps@minv.sk
FI	Helsinki Police Department Operational Command Centre	Pasilanraitio 13 FI-00240 Helsinki	(358-9) 189 40 02	(358-9) 189 28 21	johtokeskus@helsinki.poliisi.fi
SE	National Criminal Police, International Police Cooperation Division (IPO)	POB 12256 S-10226 Stockholm	(46) 84 01 37 00	(46) 86 51 42 03	ipo.rkp@polisen.se
UK	Home Office Public Order Unit	2 Marsham Street London SW1P 4DF POB 8000 London SE 11 5EN United Kingdom	(44) 20 70 35 35 09 (44) 20 70 35 18 10		Christian.Papaleontiou@homeoffice.gsi.gov.uk David.Bohannan@homeoffice.gsi.gov.uk
	Serious Organised Crime Agency International Crime		(44) 20 73 28 81 15	(44) 20 73 28 81 12	london@soca.x.gsi.gov.uk