29.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 270/4

(1)

2005 m. birželio 30 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, pranešime (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą), išspausdintame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2), paskelbė apie antidempingo tyrimo inicijavimą dėl į Bendriją importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Malaizijos ir Tailando (toliau – tiriamosios šalys) kilmės tam tikrų plastikinių maišelių ir krepšelių.

(2)

Tyrimas buvo pradėtas pagal skundą, kurį 2005 m. gegužės 17 d. pateikė 29 plastikinių maišelių ir krepšelių Bendrijos gamintojai, gaminantys didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 25 %, visų Bendrijoje gaminamų plastikinių maišelių ir krepšelių. Skunde buvo pateikti įrodymai dėl šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams, jų asociacijai, kitiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams, naudotojams, suinteresuotosioms naudotojų asociacijoms ir eksportuojančių šalių atstovams. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Atsižvelgus į tai, kad yra daug žinomų KLR, Malaizijos ir Tailando eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos gamintojų bei importuotojų, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį surengti atranką dempingui ir žalai nustatyti (su atranka susijusi išsamesnė informacija pateikiama toliau).

(5)

Kad KLR eksportuojantys gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė prašymų formas žinomai suinteresuotiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį 108 bendrovės ir grupės pateikė prašymą dėl RER. Visos minėtos bendrovės taip pat pateikė prašymą dėl IR, jeigu tyrimo metu būtų nustatyta, kad jos neatitinka RER sąlygų. Trys bendrovės prašė taikyti tik IR.

(6)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomai suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį. Be šalių, atrinktų iš eksportuotojų, importuotojų ir Bendrijos pramonės atstovų, atsakymų į klausimyno klausimus, atsakymai taip pat gauti iš dviejų Bendrijos mažmenininkų.

(7)

Savo nuomonę raštu taip pat išdėstė kelios šalys. Visoms šalims, kurios per nurodytą laikotarpį pateikė prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, tokia galimybė buvo suteikta.

(8)

Komisija prašė pateikti ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga dempingui, padarytai žalai ir Bendrijos interesams preliminariai nustatyti, bei toliau nurodytų bendrovių patalpose atliko tyrimus:

(9)

Dempingo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (toliau – aptariamasis laikotarpis).

(10)

Kaip nurodyta pirmiau, atsižvelgiant į tai, kad yra daug KLR, Malaizijos ir Tailando eksportuojančių gamintojų, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta surengti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį.

(11)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar reikalinga atranka, ir, jei taip, ją atlikti, eksportuojantys gamintojai buvo paprašyti per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo datos pranešti apie save ir pateikti pagrindinius duomenis apie savo eksportą bei vidaus pardavimus, visų susijusių bendrovių, dalyvaujančių šio produkto gamyboje ir (arba) prekyboje, pavadinimus bei veiklą. Be to, buvo konsultuojamasi su KLR, Malaizijos ir Tailando valdžios institucijomis.

(12)

108 KLR bendrovės ir grupės, 36 Malaizijos bendrovės ir 17 Tailando bendrovių per nurodytą laikotarpį pateikė prašytą informaciją. Tačiau tik 104 KLR bendrovės ir grupės, 31 Malaizijos bendrovė ir 14 Tailando bendrovių pranešė apie eksportą į Bendriją per tiriamąjį laikotarpį.

(13)

Tie eksportuojantys gamintojai, kurie per tiriamąjį laikotarpį eksportavo minėtą produktą į Bendriją ir pareiškė norą dalyvauti atrankoje, buvo laikomi bendradarbiaujančiomis bendrovėmis, į kurias buvo atsižvelgta atliekant atranką.

(14)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai sudarė apie 95 % viso aptariamo produkto eksporto iš KLR į Bendriją, 96 % viso Malaizijos ir 88 % viso Tailando eksporto.

(15)

Likusios bendrovės buvo prekybininkai arba eksportuojantys gamintojai, per tiriamąjį laikotarpį nevykdę eksporto į Bendriją. Todėl šių bendrovių dempingo skirtumas nebus nustatytas.

(16)

Per nurodytą laikotarpį apie save nepranešę eksportuojantys gamintojai buvo laikomi tyrime nebendradarbiaujančiais.

(17)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atrenkant bendroves buvo taikomi šie kriterijai: eksportuojančio gamintojo bendrovės dydis, atsižvelgiant į eksporto į Bendriją pardavimą, ir eksportuojančio gamintojo bendrovės dydis, atsižvelgiant į vidaus pardavimą. Buvo manoma, kad dėl pirmiau išvardytų priežasčių į atranką reikėtų įtraukti pakankamai bendrovių, parduodančių vidaus rinkoje. Todėl į atranką įtraukta nemažai didžiųjų eksportuojančių bendrovių, kurių vidaus pardavimai buvo tipiški.

(18)

Šiuo pagrindu Komisija iš pradžių atrinko dešimt Kinijos, šešis Malaizijos ir šešis Tailando eksportuojančius gamintojus. Atrinktos bendrovės sudarė apie 52 %, 62 % ir 71 % šio produkto eksporto iš KLR, Malaizijos ir Tailando į Bendriją.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį eksportuojantiems gamintojams ir tiriamųjų šalių valdžios institucijoms buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl atrankos.

(20)

Keletas Kinijos eksportuotojų tvirtino, kad jie turėję būti įtraukti į atranką dėl ypatingų su šiomis bendrovėmis susijusių aplinkybių, pvz.: produkto rūšių, verslo modelio, sąnaudų struktūros arba ryšių su Honkongo arba ES grupėmis. Vis dėlto būtų buvę nepraktiška (ir neprivaloma pagal pagrindinį reglamentą) rengiant atranką atspindėti minėtus veiksnius, atsižvelgiant į informacijos mastą ir atrankai skirtą laiką. Be to, remiantis pagrindiniu reglamentu, atliekant tyrimą galima apsiriboti didžiausia tipiška eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per tam tikrą laiką.

(21)

Vienas Kinijos eksportuotojas tvirtino, kad pagal PPO antidempingo susitarimą (ADA) Komisija būtų turėjusi tiesiog atrinkti eksportuotojus, kurių eksporto pardavimo į Bendriją apimtis yra didžiausia, neatsižvelgiant į vidaus pardavimo apimtį. Antidempingo susitarimo 6.10 straipsnyje numatyta, inter alia, kad eksportuotojų atranka gali būti pagrįsta „didžiausia atitinkamos šalies eksporto apimties procentine dalimi, kurią galima pagrįstai ištirti“. Tokį ADA 6.10 straipsnio aiškinimą reikia atmesti. Pirma, ADA 6.10 straipsnio formuluotėje nėra nuostatos, trukdančios į atranką taip pat įtraukti eksportuotojus, kurių vidaus pardavimas yra tipiškas. Antra, eksportuojančių gamintojų atrankos tikslas – surinkti kiek galima daugiau tipinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą. Kad būtų galima nustatyti normaliąją vertę, PBA išlaidas ir pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis, itin svarbu į atranką įtraukti bendroves, parduodančias aptariamą produktą vidaus rinkoje. Nustačius, kad bendrovės atitinka RER kriterijus, neturint pakankamai informacijos apie PBA išlaidas ir pelną būtų sunku apskaičiuoti normaliąją vertę. Todėl į didžiausią eksporto apimtį, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per TL taip pat reikėtų įtraukti bent jau pakankamą skaičių vidaus rinkoje prekiaujančių bendrovių. Dėl to, vadovaujantis AS 10.6 straipsniu ir pagrindinio reglamento 17 straipsniu, buvo atrinktos tik pagrindinės eksportuojančios bendrovės, kurių didžiąją veiklos dalį sudarė prekyba vidaus rinkoje.

(22)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Wuxi Jiayihe Packaging Co., Ltd ir Wuxi Bestpac Packaging Co., Ltd klaidingai nurodė didelę šio produkto, kurio patys negamino, o iš esmės tik perdirbinėjo kitiems eksportuojantiems gamintojams, eksporto į EB apimtį. Atsižvelgiant į tai, kad pačios bendrovės pagaminto minėto produkto faktinio pardavimo apimtis maža, ji buvo išbraukta iš atrinktų Kinijos bendrovių sąrašo. Vis dėlto, kadangi bendrovė jau buvo patikrinta, ji bus nagrinėjama atskirai.

(23)

Malaizijos plastmasės gamintojų asociacija pažymėjo, kad viena neatrinktų bendrovių nepranešė apie susijusios bendrovės plastikinių maišelių vietos pardavimą ir kad ji turėjo patekti į atranką. Kadangi informacija apie duomenų klaidą buvo gauta laiku, Komisija sutiko įtraukti bendrovę į atrinktų bendrovių sąrašą vietoj vienos anksčiau atrinktos bendrovės, kurios eksporto pardavimo apimtis buvo mažesnė.

(24)

Klausimynai buvo išsiųsti 22 iš pradžių atrinktoms bendrovėms, iš kurių visos pateikė atsakymus per nurodytą laikotarpį, išskyrus vieną Tailando bendrovę, kuri buvo atrinkta, bet vėliau nebendradarbiavo.

(25)

Dėl didelio suinteresuotų valstybių bei dalyvių skaičiaus ir laiko trūkumo Komisija nusprendė, kad, atskiras eksportuojančių gamintojų nagrinėjimas, siekiant taikyti pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį, atliekamas nebus, nes tai be reikalo apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį baigti laiku. Todėl Komisija pranešė visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams neketinanti atlikti atskiro bendrovių nagrinėjimo, jeigu jos to prašytų. Be to, praėjus 40 dienų po pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodyto termino tokių prašymų nebuvo gauta.

(26)

Pažymėtina, kad viena Kinijos bendrovė, neatrinkta, bet bendradarbiavusi atliekant tyrimą, pateikė prašymą dėl bendrovės pavadinimo Jiangmen Xiefeng Plastic Co., Ltd. pakeitimo į Jiangmen Toptype Plastic Products Co., Ltd. Pateikta įrodymų, kad buvo pakeistas to paties juridinio subjekto pavadinimas, o visa kita, t. y. bendrovės statusas, struktūra ir nuosavybė, išliko nepakitę. Todėl šio reglamento priede bendrovės pavadinimas buvo iš dalies pakeistas į naują.

(27)

Atsižvelgiant į tai, kad yra daug Bendrijos gamintojų, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta surengti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Šiam tikslui Komisija paprašė Bendrijos gamintojų pateikti informaciją apie panašaus produkto gamybą ir pardavimą.

(28)

34 Bendrijos gamintojai pateikė pranešime apie tyrimo inicijavimą prašytą informaciją. Iš viso buvo atrinktos penkios bendrovės (trys Prancūzijos ir dvi Ispanijos), nes jų gamyba sudarė didžiausią tipišką Bendrijos produkcijos apimtį (apie 18 %), kurią buvo galima pagrįstai ištirti per tam skirtą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Bendrijos gamintojų asociacija, kuri tam neprieštaravo. Visi atrinkti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytą laikotarpį atsiuntė atsakymus į klausimyno klausimus. Be to, kiti skundą pateikę gamintojai bei tyrimą rėmę gamintojai, veikiantys Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tinkamai pateikė tam tikrus bendrus žalos analizei reikalingus duomenis.

(29)

Kadangi importuotojų Bendrijoje yra daug, pranešime apie procedūros inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Šiais tikslais Komisija paprašė importuotojų pateikti informaciją apie aptariamo produkto importą ir pardavimą.

(30)

Remdamasi gauta informacija, Komisija atrinko penkis importuotojus iš trijų valstybių narių: du iš Prancūzijos, vieną iš Vokietijos ir du iš Jungtinės Karalystės. Buvo konsultuojamasi su dviem žinomomis importuotojų asociacijomis. Jų importas iš visų žinomų importuotojų Bendrijoje sudarė didžiausią tipišką pardavimo apimtį (apie 9 %), kurią buvo galima pagrįstai ištirti per tam skirtą laiką. Galiausiai du importuotojai bendradarbiavo ir atsiuntė atsakymus į klausimyno klausimus.

(31)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinį antidempingo muitą tam tikrų plastikinių maišelių ir krepšelių, kurių kilmės šalys yra KLR ir Tailandas, importui ir nutraukti tyrimą dėl Malaizijos kilmės šio produkto importo. Be to, šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį po pagrindinių faktų ir aplinkybių, pagrindžiančių galutinių priemonių įvedimą, paskelbimo jos galėjo teikti savo pastabas.

(32)

Į žodžiu ir raštu pateiktas suinteresuotųjų šalių pastabas buvo atsižvelgta, ir galutinės išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(33)

Paprastai plastikiniai polietileno maišeliai ir krepšeliai per mažmeninius prekybos taškus patenka vartotojams, kurie naudoja juos daugiausia įsigytoms prekėms pervežti, maistui pakuoti arba buitinėms atliekoms pašalinti.

(34)

Aptariamas produktas yra plastikiniai maišeliai ir krepšeliai, kurių sudėtyje yra mažiausiai 20 % polietileno, o storis – ne daugiau kaip 100 mikronų (toliau – plastikiniai maišeliai), kurių kilmės šalys yra KLR, Malaizija ir Tailandas. Aptariamas produktas šiuo metu klasifikuojamas trimis KN kodais ex 3923 21 00, ex 3923 29 10 ir ex 3923 29 90.

(35)

Plastikiniai maišeliai yra gaminami iš polietileno polimerų, kurie pučiant orą spaudžiami į vientisą vamzdžio formos tinklą, kuris po to pjaustomas, prireikus lydomas, daromi spaudai ir įtaisomos rankenėlės ir (arba) uždarymo sistemos. Maišeliai gali būti pagaminti iš įvairaus tankio polietileno ir sumaišyti su kitos rūšies plastiku arba priedais. Medžiagos sudėtis turės įtakos maišelio savybėms (pvz., stiprumui, ilgalaikiškumui arba skaidomumui), kurios gali būti svarbios, priklausomai nuo paskirties.

(36)

Atliekant tyrimą KLR valdžios institucijos ir keletas importuotojų bei eksportuotojų tvirtino, kad tyrimo sritis buvo per plati, kadangi ji apėmė įvairius produktus, pvz., pirkinių maišelius, šiukšlių maišelius, šaldymo maišelius, vaisiams ir daržovėms skirtus ir kitus maišelius, kurie visi yra tariamai skirtingi dėl savo fizinių savybių, kainos, prekybos kanalų, galutinio naudojimo ir vartotojo sampratos. Konkrečiai vienas eksportuotojas ir keli importuotojai prašė, kad maišeliai su užtrauktuku (polietileniniai maišeliai su sandarinimo funkcija panaudojant užtrauktuką) nepriklausytų tyrimo sričiai dėl to, kad tariamai skiriasi jų gamybai naudojama žaliava, gamybos procesas, išvaizda, naudojimas, platinimas, vartotojų samprata ir kaina. Kitas importuotojas pateikė panašias pastabas dėl pinigams skirtų maišelių, kurie, kaip teigta, pasižymi kai kuriomis unikaliomis techninėmis savybėmis ir kuriuos gamina tik keletas bendrovių.

(37)

Vienas Malaizijos eksportuotojas tvirtino, kad kai kurie jo gaminami maišeliai su paskirstymo mechanizmu, kurio savybės patentuotos, tyrimo metu neturėjo būti svarstomi, nes Bendrijos pramonė esą negalinti gaminti šiomis savybėmis pasižyminčių maišelių. Tačiau ši patentuota savybė, kuria siekiama pirkinių maišeliams suteikti funkcinį pranašumą, nėra pakankama, kad šiuos maišelius pagal fizines savybes būtų galima laikyti atskiru produktu. Iš tiesų jie iš esmės gali pakeisti kitus pirkinių maišelius, pasižyminčius ar nepasižyminčius panašiomis patentuotomis sistemomis.

(38)

Nors ir nustatyta, kad plastikiniai maišeliai yra skirtingų rūšių, o jų paskirtis įvairi (įskaitant minėtą pirmiau), tyrimas parodė, kad visų šių rūšių plastikiniai maišeliai, įskaitant ir su patentuotomis savybėmis, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis: visi jie iš esmės yra lanksčios talpyklos, pagamintos iš polietileno plėvelės, ir naudojami prekėms pakuoti ir nešti. Plastikinių maišelių naudojimas visuomet yra toks pat, nors nešti skirtos ar pakuojamos prekės gali būti įvairios (pvz.: mažmeninės prekybos prekės, maisto produktai, atliekos). Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, kad pagrindiniu reglamentu nėra reikalaujama atliekant tyrimą įtraukti visus produktus, kurie yra visais aspektais identiški, t. y. gamybos proceso, kainos nustatymo, pardavimo būdų, panaudojimo ar vartotojų sampratos požiūriu. Tikriau sakant, Komisija nuosekliai reikalavo, kad siekiant, jog įvairios produktų rūšys būtų laikomos vienu ta pačiu produktu pakanka, kad jos pasižymėtų tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir (arba) cheminėmis savybėmis.

(39)

Todėl šio tyrimo tikslams visi įvairių rūšių KLR, Malaizijos ir Tailando kilmės plastikiniai maišeliai, kurie klasifikuojami KN kodais ex 3923 21 00, ex 3923 29 10 ir ex 3923 29 90, laikomi vienu tuo pačiu produktu.

(40)

Komisija nustatė, kad plastikiniai maišeliai, gaminami ir parduodami KLR, Malaizijos (ji taip pat pasirinkta kaip analogiška šalis) bei Tailando vidaus rinkose ir eksportuojami į Bendriją iš tiriamųjų šalių, taip pat Bendrijos gamintojų gaminami ir Bendrijoje parduodami maišeliai, turi tas pačias fizines, chemines bei technines savybes ir paskirtį. Todėl daroma išvada, kad visi jie yra panašūs produktai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(41)

Toliau nustatyta bendroji metodika buvo taikoma visiems Malaizijos ir Tailando bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir bendradarbiaujantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo suteiktas RER. Dėl to išvadose apie kiekvienos tiriamosios šalies dempingą apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia patikrino kiekvieno eksportuojančio gamintojo aptariamo produkto vidaus pardavimo nepriklausomiems pirkėjams tipiškumą, t. y., ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė 5 % arba daugiau visos atitinkamo eksporto pardavimo į Bendriją apimties.

(43)

Po to Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimai buvo tipiški, vidaus rinkoje parduodamų produktų rūšis, identiškas arba labai panašias į eksportui į Bendriją parduodamų produktų rūšis. Buvo taikomi šie kriterijai: plastikinių maišelių gamybai naudotos žaliavos, jų matmenys, dažymas, spaudavimas, uždarymas, rankenėlės ir pateikimas.

(44)

Konkrečios rūšies produkto vidaus pardavimas buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu tos rūšies produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis per tiriamąjį laikotarpį sudarė 5 % arba daugiau viso panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Bendriją apimties.

(45)

Po to Komisija nagrinėjo, ar kiekvienos bendrovės visų rūšių plastikinių maišelių pardavimas tipiškais kiekiais vidaus rinkoje galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo padaryta nustatant visų eksportuojamų rūšių produktų pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį.

(46)

Jeigu tam tikros produkto rūšies, kuri buvo parduota už grynąją pardavimo kainą, lygią jos gamybos sąnaudoms arba už ją didesnę, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies vidaus pardavimo per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(47)

Jeigu produkto rūšies pelningo pardavimo apimtis siekė 80 % ar mažiau visos tos rūšies pardavimo apimties arba svertinis tos rūšies kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip tik tos rūšies pelningo pardavimo svertinis vidurkis, jeigu šis pardavimas siekė 10 % ar daugiau visos tos rūšies pardavimo apimties.

(48)

Jeigu bet kurio produkto rūšies pelningo pardavimo apimtis nesiekė 10 % tos rūšies bendros pardavimų apimties, buvo laikoma, jog už vidaus kainą parduota nepakankamai tos rūšies produktų, kad ja būtų galima remtis nustatant normaliąją vertę.

(49)

Kai eksportuojančio gamintojo parduodamos konkrečios produkto rūšies vidaus kainos nebuvo galima panaudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(50)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno eksportuotojo eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguojant) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno maržą.

(51)

Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatomi taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno tiriamo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną buvo patikimi.

(52)

Visais atvejais, kai aptariamas produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(53)

Jeigu eksportui parduota per Bendrijoje veikiančius susijusius importuotojus, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, t. y. remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui, ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir pagrįstą PBA išlaidų bei pelno skirtumą. Šiuo atveju buvo remiamasi pačių susijusių importuotojų patirtomis PBA išlaidomis. Pelno skirtumas buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

(54)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojų kainų pagrindu.

(55)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tyrime dalyvavusių eksportuojančių gamintojų transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas sąnaudas, pakavimo, kreditų sąnaudas ir komisinius.

(56)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal produkto rūšį palyginimu.

(57)

Dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie pranešė apie save pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, tačiau nebuvo atrinkti, buvo nustatytas pagal atrinktų bendrovių dempingo skirtumų svertinį vidurkį pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(58)

Pagal nusistovėjusią praktiką, skaičiuodama dempingo skirtumą, susijusius eksportuojančius gamintojus arba tai pačiai grupei priklausančius eksportuojančius gamintojus Komisija laiko vienu subjektu ir dėl to jiems nustato vieną bendrą dempingo skirtumą. Taip visų pirma daroma dėl to, kad individualių dempingo skirtumų skaičiavimas gali skatinti pažeisti antidempingo priemones ir tokiu būdu padaryti jas neveiksmingomis, sudarant galimybę susijusiems eksportuojantiems gamintojams savo eksportą į Bendriją nukreipti per bendrovę, kuriai apskaičiuotas mažiausias individualus dempingo skirtumas.

(59)

Laikantis tokios praktikos, toms pačioms grupėms priklausantys susiję eksportuojantys gamintojai buvo laikomi vienu subjektu ir jiems taikytas vienas bendras dempingo skirtumas, apskaičiuotas pagal atitinkamų grupių bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumų svertinį vidurkį.

(60)

Apskaičiuojant dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams visų pirma buvo nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Tuo tikslu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją apimtis buvo palyginta su atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis.

(61)

Kadangi nebendradarbiavimo lygis Malaizijoje ir Tailande buvo aukštas (daugiau nei 85 %), nuspręsta kad būtų tinkama, jeigu visiems tiriamųjų šalių nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas likusioms bendrovėms taikomas dempingo skirtumas prilygtų didžiausiam muitui, kuris nustatytas bendradarbiaujančiam gamintojui.

(62)

Reikėtų pastebėti, kad, nors Kinijoje bendras bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, trys eksportuojantys gamintojai pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, ir dėl to buvo paskelbta, kad jie nebendradarbiauja pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Kadangi visos šios bendrovės sąmoningai nebendradarbiavo, remiantis turimais faktais likusiems tiriamosios šalies eksportuotojams taikomas dempingo skirtumas buvo nustatytas visiems KLR nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Todėl buvo laikoma tikslinga nustatyti likusiems tiriamosios šalies eksportuotojams taikomą dempingo skirtumą, kuris prilygtų didžiausiems skirtumams, nustatytiems tipiškoms rūšims, ir kuris yra taikomas bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuriam nebuvo suteiktas RER ar IR. Nebuvo jokių požymių, kad nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo lygis buvo mažesnis.

(63)

Trijų bendrovių vidaus pardavimas buvo visuotinai tipiškas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad nėra viena kitai prilygstančių vidaus rinkoje parduotų ir eksportuotų produkto rūšių, šioms bendrovėms normaliąją vertę reikėjo nustatyti taikant pirmiau minėtą metodiką. Trims bendrovėms, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, normalioji vertė taip pat turėjo būti nustatyta pagal pirmiau minėtą metodiką.

(64)

Trims bendrovėms, kurių vidaus pardavimas buvo tipiškas, nustatant normaliąją vertę buvo remiamasi pelnu, gautu įprastomis prekybos sąlygomis, ir PBA išlaidomis, pagrįstomis pardavimu vidaus rinkoje.

(65)

Trims bendrovėms, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, PBA išlaidų suma nustatyta pagal vidaus rinkoje parduodančių trijų bendrovių PBA išlaidų vidurkį.

(66)

Kadangi tik vieno Malaizijos eksportuotojo panašaus produkto bendras vidaus pardavimas buvo pelningas, nustatant normaliąją vertę trims vidaus rinkoje nepardavinėjusioms bendrovėms buvo remiamasi pelno, gauto vidaus rinkoje parduodant tos pačios bendros kategorijos produktus, vidurkiu (5,5 %), laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkto.

(67)

Šeši eksportuojantys gamintojai produktus eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias prekybos bendroves, veikiančias Bendrijoje ir Indonezijoje. Jeigu produktai eksportui parduoti per susijusius Bendrijoje veikiančius importuotojus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta eksporto kaina, kaip pirmiau nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje.

(68)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu, kaip aprašyta 54 ir 55 konstatuojamosiose dalyse, ir prireikus koreguojamos, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatų.

(69)

Pardavimui per Indoneziją taikytas 3,3 % koregavimas dėl komisinių, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto. Komisinių suma buvo pagrįsta Indonezijos bendrovės pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis ir 3 % pelno skirtumu. Atsižvelgiant į tai, kad Indonezijos bendrovės pelnas priklausė nuo susijusių bendrovių pardavimo viena kitai, 3 % pelno skirtumas nustatytas remiantis nesusijusio prekybininko gauto pelno skirtumu.

(70)

Kitas eksportuotojas tvirtino, kad reikėtų pakoreguoti jų pardavimo kainas Bendrijoje, kad būtų atsižvelgta į tai, kad paskutinėje (po TL) sutartyje su galutiniu pirkėju yra numatyta galimybė didinti kainas, kaip teigta, siekiant kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl žaliavų pabrangimo TL patyrė eksportuotojas. Kadangi TL kainų koregavimas nebuvo atliktas, ir nėra įrodymų dėl naujos sutarties ir naujausios sąnaudų raidos tarpusavio ryšio, tam negalima pritarti.

(71)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentine išraiška, yra tokie:

(72)

Komisija nagrinėjo, ar būtų galima įrodyti, jog Malaizijos dempingas šalies mastu viršijo 2 % de minimis ribą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Siekiant apskaičiuoti neatrinktų bendrovių dempingo lygį, šiuo tikslu buvo nuspręsta ekstrapoliuoti atrinktų bendrovių rezultatus, įskaitant bendroves, kurioms dempingas nenustatytas. Atrinktų bendrovių dempingo dydis, išreikštas šių bendrovių eksporto CIF vertės procentine išraiška, nesiekė 2 %. Todėl bendras Malaizijai nustatytas dempingo skirtumas nesiekė de minimis ribos. Šiomis aplinkybėmis tyrimas dėl Malaizijos kilmės aptariamo produkto importo turėtų būti nutrauktas, o muitai neįvesti.

(73)

Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta galimybės nustatyti šalies de minimis dempingo skirtumą.

(74)

Šį aiškinimą Komisija atmetė. Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje aiškiai teigiama, kad jeigu dempingo skirtumas yra mažesnis nei 2 %, tyrimas turi būti nutrauktas. Kadangi pradėtas šalies tyrimas, pirmiausia akcentuojamas visos šalies skirtumas.

(75)

Bendrijos pramonės atstovai taip pat tvirtino, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nustatant dempingo muitą, taikytiną neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, nereikėtų atsižvelgti į nulinį ir de minimis skirtumus. Vis dėlto šiame straipsnyje paprasčiausiai nustatomas maksimalus muitas, taikytinas šiems eksportuotojams tuo atveju, jeigu muitai turi būti taikomi. Kadangi Malaizijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingas apėmė tiktai mažą dalį viso Malaizijos eksporto, nuspręsta, kad būtų tikslinga (kaip minėta 72 konstatuojamojoje dalyje), skaičiavimą šalies mastu pagrįsti visų atrinktų bendrovių rezultatų ekstrapoliavimu.

(76)

Trijų bendrovių vidaus pardavimas buvo visuotinai tipiškas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad nėra vienas kitam prilygstančių vidaus rinkoje parduotų ir eksportuotų produktų rūšių, šioms bendrovėms normaliąją vertę reikėjo nustatyti taikant pirmiau minėtą metodiką. Bendrovėms, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, normalioji vertė turėjo būti nustatyta taip pat pagal pirmiau minėtą metodiką.

(77)

Apskaičiuojant šių trijų bendrovių normaliąją vertę remtasi vidaus PBA išlaidomis, pagrįstomis vidaus pardavimu. Dviem bendrovėms, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, PBA išlaidų suma nustatyta pagal vidaus rinkoje parduodančių trijų bendrovių PBA išlaidų vidurkį.

(78)

Apskaičiuojant normaliąją vertę dviem bendrovėms, kurių vidaus pardavimas buvo tipiškas, buvo remiamasi pelnu, gautu įprastomis prekybos sąlygomis. Trečios bendrovės, kurios vidaus pardavimas buvo tipiškas, atveju remtis pelnu nebuvo galima, nes įprastomis prekybos sąlygomis jis buvo mažesnis nei 10 % viso pardavimo.

(79)

Kadangi nė vieno Tailando eksportuotojo bendras vidaus pardavimas nebuvo pelningas, nustatant normaliąją vertę dviem vidaus rinkoje nepardavinėjusioms bendrovėms ir vienai bendrovei, kurios pelnas įprastomis prekybos sąlygomis nesiekė 10 % vidaus pardavimo, buvo remiamasi pagrįsto pelno skirtumu, apskaičiuotu pagal vienos Tailando bendrovės pelną, gautą vidaus rinkoje parduodant tos pačios bendros kategorijos produktus, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkto.

(80)

Penki bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai eksportavo produktus tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams į Bendriją. Dėl to nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į kainas, faktiškai sumokėtas arba mokėtinas už aptariamą produktą.

(81)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu, kaip aprašyta pirmiau, prireikus koreguojant, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatų.

(82)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentine išraiška, yra tokie:

(83)

Antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkto 1–6 papunkčius tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus kriterijus. Trumpai, ir tik patogumo dėlei, šie kriterijai yra apibendrinti toliau:

(84)

108 iš svarstytų atrinkti KLR eksportuojančių gamintojų kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą terminą pateikė užpildytas eksportuojančių gamintojų RER prašymo formas. 3 bendrovės prašė taikyti tik IR ir RER formą grąžino dalinai užpildytą, kaip buvo nurodyta. Kitų dešimties tiriamų bendrovių Komisija prašė pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovės patalpose patikrino RER prašyme nurodytus duomenis.

(85)

Padaryta išvada, kad iš dešimties tiriamų Kinijos eksportuojančių gamintojų septyni atitiko penkis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus, ir todėl jiems reikėtų suteikti RER; RER neturėtų būti suteikiamas vienam eksportuojančiam gamintojui.

(86)

Be to, kalbant apie du likusius tiriamuosius Kinijos eksportuojančius gamintojus ir vieną į atranką nepatekusį eksportuojantį gamintoją, buvo nustatyta, kad jie pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(87)

Du eksportuojantys gamintojai pildydami prašymo formas dėl rinkos ekonomikos režimo suteikimo ir antidempingo klausimynus nedeklaravo savo tarpusavio ryšių, o vienas iš jų pateikė neteisingą informaciją norėdamas iš dalies nuslėpti esamus ryšius.

(88)

Atsižvelgiant į tai, reikėtų pastebėti, kad Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER kriterijus. Tai yra būtina siekiant išvengti bendrovių grupės pardavimų nukreipimo per susijusias grupės bendroves taikant individualią muito normą ir rinkos ekonomikos statusą tuo atveju, jei tokios priemonės būtų taikomos. Todėl tais atvejais, kai pavaldžioji ar kita susijusi bendrovė gamina ir (arba) parduoda aptariamą produktą, visos susijusios bendrovės turi būti deklaruojamos kaip susijusios bendrovės siekiant užtikrinti, kad susijusioms bendrovėms būtų nustatytas vienas dempingo skirtumas tuo atveju, jei tokios priemonės būtų taikomos. Be to, norint išsiaiškinti, ar jos taip pat atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, visos susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant arba parduodant aptariamą produktą, turi užpildyti RER formą. Visi susiję gamintojai taip pat turi atsakyti į klausimyno klausimus.

(89)

Šiuo atveju nors abi bendrovės individualiai įvykdė prievolę pateikti RER formą, susijusios bendrovės bandė nuslėpti savo ryšį. Kadangi ryšis nebuvo atskleistas, viena iš dviejų susijusių bendrovių nebuvo tiriama kartu su kita, kuri buvo atrinkta, kaip paprastai būtų daroma. Todėl Komisijai pateikta informacija neleido tinkamai atlikti visų susijusių grupės bendrovių tyrimo. To rezultatas – negalėjo būti nustatyta, ar grupė, kaip visuma, atitiko RER reikalavimus.

(90)

Ir tiriamasis eksportuojantis gamintojas, ir susijusi bendrovė – gamintojas dalyvaujantis gaminant ir parduodant aptariamą produktą – buvo paskelbti nebendradarbiaujančiais eksportuojančiais gamintojais.

(91)

Dėl kitos likusios bendrovės – buvo įrodymų, kad ji, atsakydama į klausimyną apie eksporto pardavimą, pateikė žinomai neteisingą informaciją, taip pat patikrinimo metu suklastojo eksporto sąskaitas faktūras, kaip aprašyta 112 konstatuojamojoje dalyje. Buvo nutarta, kad, kadangi ji buvo paskelbta nebendradarbiaujančiu eksportuotoju, joks sprendimas dėl RER suteikimo nėra aktualus, nes esant tokioms aplinkybėms šiai bendrovei negali būti apskaičiuotas joks individualus skirtumas.

(92)

Svarstomiesiems eksportuojantiems gamintojams ir Bendrijos pramonės atstovams buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl pirmiau išdėstytų rezultatų.

(93)

Kinijos eksportuojančiam gamintojui, nurodytam 85 konstatuojamojoje dalyje, nepavyko įrodyti, kad jis atitinka pirmiau išdėstytus 1, 2 ir 3 kriterijus, ir todėl jam nesuteiktas RER. Tiriant šią ir susijusias bendroves nustatyta, kad grupei priklauso du gaminantys subjektai: Kinijos bendrovė ir Honkongo pagrindinės bendrovės filialas Kinijoje. Bendrovė negalėjo įrodyti, kad Kinijos valstybė nedaro įtakos filialo veiklai. Be to, Kinijos gamintojo verslo liudijime nurodyta, kad minimali produkcijos dalis (%) turi būti eksportuojama. Bendrovė tvirtino, kad ji galėtų kreiptis į vietos valdžios institucijas ir įsigyti leidimą pardavinėti vidaus rinkoje, t. y. gauti verslo liudijimą be apribojimų. Vis dėlto ji nepagrindė šio teiginio, nesikreipė dėl šio akivaizdaus apribojimo panaikinimo verslo liudijime ir nepakeitė savo įstatų, kuriuose taip pat numatytas reikalavimas eksportuoti. Todėl daroma išvada, kad bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų galinti laisvai ir lanksčiai pardavinėti atsižvelgdama į rinkos sąlygas, kurios apima galimybę parduoti vidaus rinkoje. Šį apribojimą lemia didelis valstybės kišimasis, t. y. verslo liudijimas, kuriame bendrovės veiklos sritis apribojama eksporto rinka.

(94)

Dėl pirmiau minėtų faktų buvo atmestas ir bendrovės prašymas taikyti individualų režimą (IR), kadangi ji neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies b punkte išdėstytų kriterijų, pagal kuriuos eksporto kainos ir kiekiai yra nustatomi laisvai.

(95)

Atsižvelgiant į tai, kad Honkongo pagrindinės bendrovės filialo veikla buvo paremta grynųjų pinigų principu, dėl 2 kriterijaus nuspręsta, kad pagal tarptautinius apskaitos standartus (TAS) bendrovės apskaita neatitinka kaupimo principo. Be to, kadangi filialo ir kito gamintojo operacijos iš esmės neatskirtos, tikrai negalima pasikliauti abiejų subjektų apskaitos tikslumu, visų pirma kalbant apie sąnaudas. Todėl laikytina, kad antrasis RER kriterijus nėra įvykdytas.

(96)

Dėl šio filialo teisių naudotis žeme ir gamyklos pastato bendrovė negalėjo aiškiai įrodyti, kaip tai įgyta, ir ar turtui skaičiuojamas nuvertėjimas. Todėl negalima laikyti, kad bendrovė atitinka trečiąjį RER kriterijų, kadangi ji neparodė, jog nėra iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, susijusių su teisėmis naudotis žeme ir gamyklos pastatų įsigijimu.

(97)

Kito Kinijos eksportuojančio gamintojo verslo liudijime ir įstatuose buvo nuostata, pagal kurią bendrovė turėtų eksportuoti 100 % produkcijos. Todėl TL bendrovei taikytas eksporto įpareigojimas, ir iš pradžių Komisija padarė išvadą, kad ji negali laisvai priimti verslo sprendimų atsižvelgdama į rinkos sąlygas, todėl pirmasis RER kriterijus nebuvo įvykdytas. Vis dėlto bendrovė pateikė įrodymų, kad 2006 m. kovo mėn. šie apribojimai buvo panaikinti. Bendrovė taip pat pagrindė savo sprendimą nepardavinėti vidaus rinkoje iki ir per TL, pateikdama įrodymų, kad šis sprendimas buvo priimtas išimtinai atsižvelgiant į bendrovės ir rinkos perspektyvas, ir todėl, nepaisant verslo liudijime nurodyto reikalavimo parduoti eksportui, į jos veiklą valstybė nesikiša. Kadangi bendrovės verslo liudijime nebėra reikalavimo parduoti eksportui, o bendrovė pagrindė savo tvirtinimą, kad toks apribojimas nebebuvo taikomas prieš jį panaikinant, bendrovė atitinka pirmąjį RER kriterijų.

(98)

Kinijos vyriausybė ir keletas eksportuotojų teigė, kad Komisija priėmė sprendimą dėl RER statuso tik atrinktų bendrovių atžvilgiu ir todėl neatsižvelgė į daugiau kaip 100 į atranką nepatekusių bendrovių prašymų dėl RER. Jų teigimu Komisija privalo daryti individualius sprendimus dėl pateiktų prašymų suteikti RER, nesvarbu, ar eksportuotojas pateko į atranką ar ne.

(99)

Visų pirma reikėtų pastebėti, kad šiuo atveju Komisija susidūrė su precedento neturinčiu labai dideliu bendradarbiaujančių eksportuotojų skaičiumi, t. y. daugiau kaip 100. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėjo užtikrinti, kad tyrimas būtų atliekamas panaudojant turimus išteklius, per teisiškai nustatytą laikotarpį ir nesumenkinant RER prašymų vertinimo standartų.

(100)

Komisija yra tos nuomonės, kad dabartinė nuostata dėl atrankos (pagrindinio reglamento 17 straipsnis) visiškai atspindi RER prašančių bendrovių padėtį. Iš tiesų dėl atrankos pobūdžio nevykdomas eksportuotojų atskiras nagrinėjimas ir rinkos ekonomikos šalyse, ir pereinamojo laikotarpio šalyse, o atrankos rezultatai yra taikomi ir jiems.

(101)

Pagrindinio reglamento 17 straipsnyje nustatomas bendrasis metodas, taikytinas tais atvejais, kai dėl didelio įtrauktų bendrovių skaičiaus, t. y. panaudojant reprezentatyviąją imtį, nebeįmanoma atlikti atskiro nagrinėjimo. Nėra priežasties, dėl kurios šis metodas taip pat negalėtų būti taikomas tuo atveju, kai dalyvaujant daug bendrovių didelis jų skaičius prašo RER.

(102)

Iš tikrųjų klausimas, ar atrinkta bendrovė kreipėsi dėl RER arba IR, ir ar jai jis buvo suteiktas ar ne, yra techninis klausimas ir svarbus tik metodikai, skirtai dempingo skirtumui nustatyti. Jis turi įtakos tik duomenims, naudojamiems dempingui apskaičiuoti, nes naudojami bendrovės duomenys arba analogiškos šalies duomenys. Kaip ir kitais atrankos atvejais, nustatomas visų atrinktų bendrovių svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, kokia metodika buvo taikyta apskaičiuojant dempingą kiekvienai bendrovei pasinaudojant RER ir (arba) IR vertinimu. Todėl RER ir (arba) IR neturėtų trukdyti taikyti normalias atrankos procedūras.

(103)

Pagrindinė loginė atrankos vykdymo priežastis – tai siekis kaip galima geriau subalansuoti administracinę būtinybę laiku ir per nustatytus privalomus terminus atlikti kiekvieno atvejo įvertinimą ir individualizuotą nagrinėjimą. Šiuo atveju prašymų dėl RER skaičius buvo toks didelis, kad atskirai nagrinėti prašymus (kaip kartais yra daroma kitais atvejais) administraciniu požiūriu buvo neįmanoma. Todėl buvo nuspręsta, kad būtų priimtina visoms neatrinktoms bendrovėms vienodai taikyti skirtumo svertinį vidurkį, gautą remiantis visų atrinktų bendrovių duomenimis ir vadovaujantis 17 konstatuojamoje dalyje nurodytais kriterijais neatsižvelgiant į tai, ar bendrovei suteikiamas RER ir (arba) IR, ar ne.

(104)

Bendrijos pramonės atstovai užginčijo RER suteikimą 5 pirmiau minėtoms bendrovėms.

(105)

Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad viena iš bendrovių, kurioms suteiktas RER, yra aiškiai laikoma valstybine bendrove ir iki šiol buvo viena pagrindinių valstybei priklausančių prekybos grupių, todėl dėl ryšių su Kinijos valstybe greičiausiai ir toliau naudosis palankia padėtimi, o jos veiklai įtakos turės valstybė. Bendrijos pramonės atstovai taip pat pažymėjo, kad buvusios valstybei priklausančios bendrovės turtą perduodant dabartinei bendrovei galimas perkėlimo poveikis. Patikrinusi šios bendrovės nuosavybės ir valdymo struktūrą, Komisija padarė išvadą, kad nuo 2002 m. bendrovę valdo privatūs valstybės nekontroliuojami investuotojai. Komisija taip pat nagrinėjo valstybei priklausančios bendrovės turto perdavimą ir yra įsitikinusi, kad tai vyko rinkos ekonomikos sąlygomis. Šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikta. Be to, Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad RER neturėtų būti suteiktas dėl to, kad bendrovei buvo skiriamos eksporto subsidijos. Vis dėlto šios subsidijos dydis ir pobūdis nėra pagrindas atmesti prašymą dėl RER.

(106)

Dėl kitos bendrovės, kuriai suteiktas RER, Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad, kadangi didžioji dalis bendrovės produktų eksportuojama taikant rinkliavos susitarimus su pirmiau minėtąja, jos prašymas dėl RER taip pat turėtų būti atmestas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog ši bendrovė atitinka RER kriterijus, nėra priežasčių manyti, kad bendrovė neatitinka kriterijų dėl to, kad taikomi abiejų bendrovių tarpusavio rinkliavos susitarimai.

(107)

Dėl trečios bendrovės, kuriai suteiktas RER, Bendrijos pramonės atstovai laikėsi tos nuomonės, kad, jeigu bendrovė vis dar negauna pelno, ji negali veikti rinkos ekonomikos sąlygomis. Vis dėlto, Komisijos nuomone, pradedant veiklą tai nėra neįprasta, ir bendrovė atitinka rinkos ekonomikos sąlygas. Bendrijos pramonės atstovai taip pat teigė, kad per TL bendrovės verslo liudijime numatytas minimalaus eksporto reikalavimas neatitinka pirmojo RER kriterijaus. Vis dėlto Komisija mano, kad tai nereiškia veiksmingo apribojimo laikymosi TL. Pirmiausia dėl to, kad apribojimas buvo panaikintas 2005 m. verslo liudijime, be to, eksporto pardavimo procentinė dalis visada gerokai viršijo senajame verslo liudijime nurodytą ribą, o tai rodo, kad jau tada šio apribojimo nebuvo laikomasi. Galiausiai Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad auditoriaus pastaba dėl šios trečios bendrovės žaliavų vertinimo rodo, kad jos sąskaitos nėra patikimos. Vis dėlto Komisija mano, kad tai, jog auditorius pateikė šią pastabą, o bendrovė ėmėsi priemonių padėčiai ištaisyti, patvirtina, jog jos sąskaitos tikrinamos nepriklausomai ir yra patikimos.

(108)

Dėl ketvirtos bendrovės, kuriai suteiktas RER, Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad valstybė kišosi į bendrovės darbo politiką, nes vietos administracija turėjo patvirtinti darbo sutartį. Vis dėlto tvirtinama buvo sutarties šablono struktūra, o ne tam tikros sutarties sąlygos. Todėl tai nebuvo laikoma valstybės kišimusi.

(109)

Galiausiai Bendrijos pramonės atstovai prieštaravo dėl RER suteikimo penktai bendrovei, kurios įstatuose TL buvo numatyta nuostata, kad visa produkcija turėtų būti eksportuojama. Vis dėlto ši bendrovė pardavė aptariamą produktą Kinijos vidaus rinkoje prieš TL ir po jo. 2005 m. savo įstatuose bendrovė panaikino visus apribojimus, todėl šiomis aplinkybėmis nėra priežasčių uždrausti taikyti RER.

(110)

Paskelbti nebendradarbiaujančiais du 87–90 konstatuojamose dalyse nurodyti Kinijos eksportuojantys gamintojai prieštaravo Komisijos tarnybų padarytoms išvadoms dėl jų paskelbimo nebendradarbiaujančiais ir atsisakymo jiems suteikti RER. Tačiau bendrovės nepateikė įtikinamo paaiškinimo ar informacijos, galinčios paneigti Komisijos turimus įrodymus ir duomenis, surinktus per patikrinimus vietoje vienos iš bendrovių patalpose. Todėl buvo patvirtinta, kad šiame tyrime jie turėtų būti traktuojami kaip nebendradarbiaujantys gamintojai ir atitinkamai jiems neturėtų būti suteiktas RER.

(111)

Buvo konsultuojamasi su patariamuoju komitetu, ir tiesiogiai susijusios šalys buvo atitinkamai informuotos. Visi pagrindiniai eksportuotojų ir Bendrijos pramonės atstovų pateikti argumentai aptarti pirmiau.

(112)

Komisija gavo įvairių pareiškimų dėl 86 konstatuojamojoje dalyje nurodytos bendrovės. Pareiškimuose buvo keliamas klausimas dėl informacijos, kurią Komisija gavo vykdydama patikrinimą vietoje, informacijos, kuri buvo pateikta prašyme dėl RER ir atsakymuose į klausimyno klausimus, pagrįstumo. Šie teiginiai buvo patikrinti ir nustatyta, kad iš tiesų per patikrinimą vietoje pateiktos eksporto sąskaitos faktūros tikriausiai buvo suklastotos apgaulingai nurodant daug didesnę eksporto kainą.

(113)

Įrodymai buvo pateikti bendrovei, kuri ginčijo nuomonę, kad to pakanka, kad bendrovę būtų galima laikyti nebendradarbiaujančia tyrime pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tačiau bendrovė negalėjo paaiškinti, kodėl šie dokumentai skiriasi, ir todėl buvo patvirtinta, kad bendrovė turėtų būti laikoma nebendradarbiaujančia šiame tyrime. Iš tiesų, atsižvelgiant į nebendradarbiavimo pobūdį, t. y. į tai, kad buvo pateikta neteisinga informacija ir buvo klastojami dokumentai, bei į laiką, kada apie tai buvo sužinota (t. y. tyrimui artėjant prie pabaigos), šios bendrovės pateiktą informaciją reikia pripažinti visiškai netinkama, nes negalima atmesti galimybės, kad kita pateikta informacija ir dokumentai nėra panašiu būdu pakeisti.

(114)

Trijų bendrovių iš septynių, kurioms suteiktas RER, vidaus pardavimas buvo visuotinai tipiškas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad nėra viena kitai prilygstančių vidaus rinkoje parduotų ir eksportuotų produkto rūšių, šioms bendrovėms normaliąją vertę reikėjo nustatyti taikant pirmiau minėtą metodiką. Likusioms keturioms bendrovėms, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, normalioji vertė turėjo būti nustatyta taip pat pagal pirmiau minėtą metodiką.

(115)

Trims bendrovėms, kurių vidaus pardavimas buvo tipiškas, nustatant normaliąją vertę buvo remiamasi pelnu, gautu įprastomis prekybos sąlygomis ir PBA išlaidomis, pagrįstomis pardavimu vidaus rinkoje.

(116)

Likusioms keturioms bendrovėms, kurioms suteiktas RER ir kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, PBA išlaidų suma nustatyta pagal trijų bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, PBA išlaidų vidurkį.

(117)

Kadangi tik vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo panašaus produkto bendras vidaus pardavimas buvo pelningas, nustatant normaliąją vertę keturioms vidaus rinkoje nepardavinėjusioms bendrovėms buvo remiamasi pelno, gauto vidaus rinkoje parduodant tos pačios bendros kategorijos produktus, vidurkiu, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkto.

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių eksportuojantiems gamintojams, kurių prašymai dėl RER nebuvo patenkinti, normali vertė buvo skaičiuojama pagal kainą arba apskaičiuotą vertę analogiškoje šalyje.

(119)

Pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą Jungtinės Valstijos buvo pasiūlyta kaip tinkama analogiška šalis nustatant normalią vertę KLR. Komisija paragino visas suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas.

(120)

Įvairios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas siūlydamos analogiška šalimi pasirinkti Malaiziją, Tailandą, Indoneziją arba Indiją. Informacijos apie Malaizijos ir Tailando gamintojus jau buvo gauta jiems bendradarbiaujant tyrimo metu. Be to, susisiekta su kitomis žinomomis JAV, Indonezijos ir Indijos bendrovėmis, siekiant nustatyti šių šalių pasirinkimo analogiškomis tinkamumą. Tik viena JAV ir dvi Indijos bendrovės parodė norą bendradarbiauti, tačiau nė viena jų neatsakė į klausimyno klausimus.

(121)

Kadangi kitų galimų analogiškų šalių bendrovės nebendradarbiavo, svarstytas Malaizijos tinkamumas. Nustatyta, kad Malaizijos vidaus rinka yra tipiška: joje gaminamas ir parduodamas platus įvairių rūšių aptariamo produkto asortimentas, o didelis tiekėjų skaičius užtikrina pakankamą konkurencijos lygį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai Malaizijoje įprastinėmis prekybos sąlygomis vykdė reikšmingus vidaus pardavimus.

(122)

Paskelbus Komisijos informacinį dokumentą, kuriame Malaizija siūlyta kaip analogiška šalis, Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad analogiška šalimi Komisija turėtų pasirinkti JAV, kadangi Malaizijos vidaus rinka yra maža, o taikomi importo muitai, palyginti su JAV, yra dideli.

(123)

Šis tvirtinimas buvo atmestas, kadangi Malaizijos aptariamo produkto vidaus pardavimas buvo reikšmingas. Be to, nustatyta, kad nors importo muitai Malaizijoje ir buvo nemaži (30 %), importui iš ASEAN šalių, kurio apimtis buvo didelė, taikyta lengvatinė muito norma (5 %), kuri atitiko JAV muitus. Be to, pažymėtina, kad, nepaisant didžiausių Komisijos pastangų, nė vienas aptariamo produkto gamintojas JAV nepareiškė noro bendradarbiauti.

(124)

Kadangi JAV, Indijos ir Indonezijos bendrovės nebendradarbiavo, o išvadoje Malaizijos dempingo nenustatyta, nuspręsta pasirinkti Malaiziją analogiška KLR šalimi.

(125)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, buvo nustatyta remiantis patikrinta iš gamintojo analogiškoje šalyje gauta informacija, t. y., remiantis Malaizijos vidaus rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už produkto rūšis, kurios, kaip nustatyta, buvo perkamos įprastomis prekybos sąlygomis, pagal pirmiau nurodytą metodiką. Prireikus šios kainos buvo pakoreguotos, siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą su svarstomojo Kinijos gamintojo produkto rūšimis, eksportuotomis į Bendriją.

(126)

Atsižvelgiant į tai, normalioji vertė buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vidaus pardavimo kaina, kurią įprastomis prekybos sąlygomis nesusijusiems pirkėjams taikė bendradarbiaujantys Malaizijos gamintojai, kurių vidaus pardavimas buvo tipiškas.

(127)

Kinijos eksportuojantys gamintojai produktus eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams arba per prekybos bendroves, veikiančias Honkonge ir Bendrijoje. Eksporto kainos nustatytos pagal pirmiau nurodytą bendrą metodiką. Pardavimo, nukreipto per susijusias Honkongo pardavimo bendroves, komisiniai buvo koreguojami vadovaujanti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu tais atvejais, kai buvo aišku, kad šios susijusios pardavimo bendrovės vykdė komisinius gaunančio atstovo pareigas. Komisinio atlyginimo dydis buvo pagrįstas pardavimo bendrovės PBA išlaidomis ir 3 % pelno skirtumu, nustatytu pagal nesusijusių Honkongo prekybininkų pateiktą informaciją.

(128)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu, kaip aprašyta pirmiau, prireikus koreguojant, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatų.

(129)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas reikalavo koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, atitinkančio skirtingų prekybos lygių – eksporto pardavimo ir tam tikro pardavimo vidaus rinkoje – rinkos vertę. Vis dėlto koregavimas neatliekamas, nes šios bendrovės prašomų sumų nebuvo galima pagrįsti atitinkančiu kainų lygio skirtumu vidaus rinkoje.

(130)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentine išraiška, yra tokie:

(131)

Atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei, kuriai nebuvo suteiktas RER ar IR, dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas kaip nurodyta pirmiau norint apskaičiuoti visų atrinktų bendrovių dempingo skirtumo vidurkį. Tačiau tai bendrovei nebus nustatyta individuali muito norma, kaip aprašyta 227 konstatuojamojoje dalyje, nes jai nebuvo suteiktas RER ar IR.

(132)

Aptariamą produktą gamina šimtai Bendrijos gamintojų. Pramonė yra labai susiskaldžiusi, o ją daugiausia sudaro mažos ir vidutinio dydžio bendrovės.

(133)

Apskaičiuojant Bendrijos produkcijos apimtis, atskaitos tašku buvo laikomas apytikris Bendrijos vartojimas, apskaičiuotas pagal 158–159 konstatuojamąsias dalis. Eurostato registruoto importo apimtis į Bendriją buvo atimta iš vartojimo kiekio. Prireikus gauti produkcijos duomenys buvo pakoreguoti remiantis nacionalinių gamintojų asociacijų pateikta informacija. Po to iš šio kiekio atimtas į Bendrijos pramonės apibrėžimą neįtrauktų bendrovių produkcijos kiekis, kaip nurodyta 153 konstatuojamojoje dalyje. Apskaičiavus nustatyta, kad visa Bendrijos produkcija siekia 1 175 000 tonų.

(134)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir mažmenininkai tvirtino, kad Bendrijos pramonės produkcijos dalis, palyginti su visa Bendrijos produkcija, nesiekė 25 %, todėl dėl nepakankamai pagrįstų argumentų tyrimą reikėtų nutraukti. Ši pastaba grįsta tvirtinimu, kad, remiantis pagrindiniu komercinės rinkos tyrėju AMI (3), apskaičiuotas ekstruduotos polietileno plėvelės, naudojamos aptariamam produktui gaminti, kiekis yra didesnis nei Bendrijos produkcijos dalis, taikyta paramos vertinime.

(135)

Toliau nurodytose dviejose ataskaitose, kurias nurodo tam tikros šalys, AMI pateikia tam tikrą informaciją apie polietileno plėvelės pramonę:

(136)

Komisijos prašymu AMI davė leidimą cituoti šių ataskaitų ištraukas. Pažymėtina, kad šių ataskaitų „Leidėjo žodyje“ AMI aiškiai teigia, kad „neprisiima jokios teisinės atsakomybės dėl pateikiant informaciją padarytų klaidų arba trūkumų, jeigu tai įvyko dėl aplaidumo, netyčia arba dėl kitos priežasties, ir neatsako už minėtų įmonių ir bendrovių padėtį“. Be to, leidimas cituoti šiose ataskaitose pateiktą informaciją buvo įgytas su sąlyga, kad bus taikoma ši konkreti atsakomybės apribojimo nuostata: „[AMI] nėra atsakingas, jeigu šią informaciją klaidingai supras ryšius su [Komisija] palaikę pramonės kontaktiniai asmenys arba Europos Komisija“.

(137)

Be to, pažymėtina, kad, nors pirmiau minėtose AMI ataskaitose yra kažkiek informacijos apie polietileno plėvelės pramonę, jose nėra nustatomas aptariamo produkto rinkos dydis pačioje Bendrijoje. AMI ataskaitose numatoma, kad galutinis ekstruduotos polietileno plėvelės naudojimas yra toks (4):

(138)

AMI ataskaitose (5) nėra tiksliai apibrėžiami produkcijos rodiklių arba žaliavų suvartojimo apskaičiavimo metodai. Ataskaitose daroma prielaida, kad 2004 m. Europoje polietileno plėvelės ekstruzijai sunaudota 7 699 000 tonų polietileno, kaip aprašyta 139 konstatuojamojoje dalyje. Minėdamas produkciją, AMI nurodo našumo duomenis, kurie, kaip parodė tyrimas, dažniausiai rodo ekstruderiu perdirbto polietileno kiekį. Maišelių ir krepšelių gamybos atveju šiems našumo duomenims priklausytų pramonės atliekų kiekis (pjovimo atliekos, pradinės atliekos ir kita prastesnės kokybės ekstruzijos būdu gauta plėvelė), kuris yra veiksmingai perdirbamas proceso metu. Todėl perdirbant šias medžiagas tie patys duomenys būtų įskaičiuojami du kartus, kadangi tam tikras iš pradžių pirmos medžiagos kiekis ekstruzijos procese perdirbamas ne vieną kartą.

(139)

Visus produkcijos rodiklius AMI išreiškia procentais, rodančiais galutinį polietileno vartojimo plėvelės ekstruzijai naudojimą Europoje. Geografiškai ataskaitos apima Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Beniliukso šalis (Belgiją ir Nyderlandus), Skandinaviją (Daniją, Suomiją, Norvegiją ir Švediją), Ispaniją, kitas Vakarų Europos (Austriją, Airiją, Graikiją, Portugaliją, Šveicariją) ir Vidurio Europos (Lenkiją, Vengriją, Rumuniją, Čekiją ir Slovakiją) šalis (6). Ataskaitose nesvarstomos Estija, Latvija, Lietuva, Malta ir Kipras, bet nagrinėjamos Šveicarija, Norvegija ir Rumunija, kurios nepriklauso šio tyrimo taikymo sričiai.

(140)

Kadangi AMI duomenys apima kitą geografinį regioną nei Bendrija, pirmiausia reikėjo nustatyti polietileno suvartojimą ekstruzijai Bendrijoje. Šiuo atžvilgiu du Bendrijos polietileno plastiko tiekėjai nurodė, kad polietileno plastiko suvartojimas plėvelės ekstruzijai Bendrijoje 2004 m. siekė 6 100 000–6 500 000 tonų. Todėl toliau nurodyti kiekiai apskaičiuoti pagal šį vartojimo kiekį.

(141)

134 konstatuojamojoje dalyje minėtos šalys tvirtino, kad iš pirmiau 135 konstatuojamojoje dalyje išvardytų kategorijų (vi), (ix), (x) ir (xi) kategorijos turėtų būti dalinai arba visiškai įtrauktos į aptariamą produktą.

(142)

Aišku, kad remiantis fizinėmis savybėmis, „pirkinių maišeliai“, kurių galutinis sunaudojimas yra 8,3 % (506 300–539 500 tonų), priklauso aptariamam produktui. Vis dėlto atrodo, kad dalis šiukšlių maišų, kurių bendras galutinis sunaudojimas siekia 5,8 % (353 800–377 000 tonų), nepriklauso aptariamojo produkto apibrėžimui, nes šiems maišams greičiausiai priskiriami maišai, kurių storis viršija 100 mikronų. Todėl šiai kategorijos daliai šis apibrėžimas netaikomas.

(143)

Kai kurios šalys teigė, kad iki 65 % produkto kategorijos, vadinamos „vyniojama plėvelė“ ir kurios galutinis suvartojimas sudaro 15,3 % (7), atitiktų aptariamojo produkto apibrėžimą. Šiuo atžvilgiu primenama, kad pats AMI šios produktų kategorijos paskirtį įvardija taip: „apsauginė plėvelė, higieninė plėvelė, higieninio popieriaus pakuotė ir bendra paviršiaus apsaugos plėvelė“. Pažymėtina, kad, kaip minėta, galutinai produktas naudojama kaip „plėvelė“, todėl ji nepriskiriama maišelių ir krepšelių kategorijai. Be to, tyrimo metu atlikus tikrinimus vietoje penkių Bendrijos gamintojų septynių gamybos įmonių patalpose dviejose šalyse nustatyta, kad ne pačiose įmonėse ekstruduota vyniojama plėvelė nebuvo naudojama panašaus produkto gamybai. Atlikus tokius pat tikrinimus trijų tiriamųjų šalių 21 eksportuojančio gamintojo patalpose nerasta įrodymų, kad ne pačiose įmonėse ekstruduota vyniojama plėvelė būtų naudojama aptariamo produkto gamybai. Remiantis pirmiau minėtais faktais, tvirtinimą, kad didžioji produkto kategorijos „vyniojama plėvelė“ dalis turėtų būti įtraukta į panašaus produkto gamybą Bendrijoje, reikėjo atmesti.

(144)

Kelios šalys teigė, kad ataskaitoje apibrėžtas galutinis „kitų maišelių ir (arba) krepšelių“ naudojimas, kuris siekė 11,9 % (8) viso galutinio naudojimo, turėtų būti įskaičiuotas į Bendrijos produkcijos duomenis. Pažymėtina, kad šios šalys nepagrindė savo tvirtinimo kiekio atžvilgiu. AMI’s guide to the polyethylene industry in Europe leidinyje ši kategorija vadinama „kita plėvele“ nurodant įvairių šalių produkcijos rodiklius, ir šiuo lygmeniu nėra priskiriama maišeliams ar krepšeliams. Nors ir neaišku, kokius produktus AMI priskiria kategorijai „kiti maišeliai ir krepšeliai“, nė vieno produkto apibrėžimo neatitinkantis produktas negali priklausyti šiai kategorijai. Šiuo atžvilgiu, kaip teigė viena šalis, kategorijai „kiti maišeliai ir krepšeliai“ yra priskiriama plėvelė, naudojama pakuoti maistą (FFS – packaging) arba „formavimo, užpildymo ir antspaudavimo pakuotei“ (form, fill and seal – packaging). Tai pakavimo būdas, kai integruoto procesu metu maišelis yra suformuojamas, užpildomas ir uždaromas. Paprastai FFS įranga yra visiškai automatinė. Šis produktas nėra parduodamas kaip maišeliai ar krepšeliai, o šio produkto importui nėra suteikiami klasifikaciniai KN kodai 3923 21 00, 3923 29 10 ir 3923 29 90. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotųjų šalių vertinimai dėl šios grupės aptariamo produkto dalies vyravo nuo 15 % iki 100 % ir nebuvo pagrįsti, buvo sunku tiksliai nustatyti, kokią šio produkto grupės procentinę dalį reikėtų įtraukti į aptariamo produkto apibrėžimą. Kadangi šiuo klausimu nebuvo gauta jokios pagrįstos informacijos, nuspręsta, jog į skaičiavimą būtų tikslinga įtraukti 50 % šio produkto kategorijos. Visa šio produkto grupės gamyba būtų 363 000–387 000 tonų.

(145)

Kai kurios šalys tvirtino, kad panašaus produkto gamybai sunaudojama iki 1 milijono tonų perdirbtos medžiagos. Pagal AMI vidutiniškai vienas milijonas tonų (9) perdirbtos medžiagos iš tiesų naudojamas polietileno ekstruzijai. AMI nenurodo, kuriai konkrečiai produkto kategorijai būtų galima priskirti šį naudojimą. Be to, tikrinimų vietoje metu nustatyta, kad rinkoje yra labai nedaug po vartotojo panaudojimo perdirbtų medžiagų, nors gamybos proceso metu pagamintos pramonės atliekos yra veiksmingai perdirbamos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad kaip pirma medžiaga naudojamos pramonės atliekos jau įtrauktos į produkcijos duomenis, todėl šį kiekį įskaičiavus į produkciją atsirastų dvigubas skaičiavimas. Atliekant tyrimą nustatyta, kad vartotojo panaudotos ir paskui perdirbtos medžiagos dažniausiai yra skirtos šiukšlių maišų gamybai. Kelios šalys tvirtino, kad iki 25 % panašaus produkto kategorijos žaliavų yra vartotojo panaudotos ir paskui perdirbtos medžiagos. Remiantis iš suinteresuotųjų šalių gauta informacija, šis dydis galėtų būti 20 % šių maišų produkcijos. Kadangi šis kiekis dar nėra įtrauktas į AMI galutinį šio produkto naudojimą, kiekis turėtų būti pridėtas prie produkcijos kiekio. Šiukšlių maišų kiekį atitinkamai pakoregavus 20 %, papildoma aptariamo produkto produkcija sudarė 88 000–94 000 tonų.

(146)

Visas gautas aptariamojo produkto produkcijos kiekis, pagrįstas 135–145 konstatuojamosiose dalyse išdėstytais teiginiais, yra 1 311 000–1 398 000 tonų. Vis dėlto šis skaičius apima visus šiukšlių maišus, ir derėtų priminti, kad kai kurių šiukšlių maišų storis gali viršyti 100 mikronų, todėl jiems netaikytinas produkto apibrėžimas. Todėl greičiausiai šis skaičius rodo didesnę produkciją nei iš tikrųjų.

(147)

Norint nustatyti Bendrijos produkciją, iš pirmiau minėtų skaičių reikėtų atimti Bendrijos pramonei nepriklausančių bendrovių produkcijos kiekį, kuris sudaro 119 000 tonų. Taigi Bendrijos aptariamojo produkto produkcijos apimtis yra 1 193 000–1 279 000 tonų. Inicijuojant tyrimą nustatyta Bendrijos produkcija (1 240 000 tonų) atitinka šį skaičiavimą, be to, laikomasi 25 % viršutinės argumentams paremti reikalingos ribos.

(148)

Pirmiau išdėstyta analizė aiškiai rodo, kad, remiantis 134 konstatuojamojoje dalyje aptarta kai kurių šalių nurodyta informacija, negalima paneigti Bendrijos aptariamojo produkto produkcijos vertinimo, kurį parengė Komisija ir kuris aptariamas toliau 150 konstatuojamojoje dalyje.

(149)

Pirmiau išdėstytų faktų pagrindu tvirtinimai dėl nepakankamai pagrįstų argumentų turėjo būti atmesti.

(150)

Inicijuojant tyrimą, skundą pateikusių 29 Bendrijos gamintojų bendra produkcijos apimtis sudarė 331 500 tonų, t. y. 26,7 % palyginti su visa Bendrijos gamyba, kuri inicijuojant tyrimą buvo 1 240 000 tonų. Tyrimui prieštaraujančių Bendrijos gamintojų bendra produkcijos apimtis sudarė mažiau kaip pusę minėtos paramos sumos.

(151)

Be to, pažymima, kad dar 21 bendrovė, kurios bendra gamyba sudarė 302 000 tonų, inicijuojant tyrimą skundui pritarė. Iš viso skundui pritarė Bendrijos gamintojai, kurių bendra gamybos apimtis sudaro daugiau kaip 50 % palyginti su visa Bendrijos gamyba, sudarančia 1 240 000 tonų.

(152)

Per tyrimą penki skundą pateikę Bendrijos gamintojai nebendradarbiavo, o septyni kiti tyrimą rėmę gamintojai bendradarbiavo.

(153)

Dar trys bendradarbiaujančios bendrovės nebuvo įtrauktos į Bendrijos pramonės apibrėžimą, todėl neįtrauktos į Bendrijos pramonės gamybą, nes viena bendrovė didelius kiekius importavo iš susijusio gamintojo Kinijoje, o dvi kitos bendrovės iš tiriamųjų šalių importavo didelius kiekius, palyginti su jų gamyba Bendrijoje. Ketvirta tyrimui prieštaravusi ir tyrimo metu kaip Bendrijos gamintojas nebendradarbiavusi bendrovė taip pat nebuvo įtraukta į Bendrijos pramonės apibrėžimą, nes buvo susijusi su vienos tiriamosios šalies eksportuojančiu gamintoju, o jos aptariamo produkto importas į Bendriją dideliais kiekiais buvo susijęs su jos gamyba Bendrijoje.

(154)

Kelios šalys tvirtino, kad tyrimui prieštaravusi bendrovė British Polyethylene Industries plc (toliau – BPI) nebuvo priskirta Bendrijos pramonei, ir todėl jos gamyba neįskaičiuota į visą Bendrijos produkciją, tačiau į pramonės apibrėžimą įtraukta kita tyrimą rėmusi bendrovė Cedo Ltd, nors abiejų bendrovių padėtis buvo panaši – abi gamino Bendrijoje ir tiriamosiose šalyse. Pažymėtina, kad abiem bendrovėms galiojo vienodos nuostatos, taigi dėl 153 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių nė vienai jų netaikytas Bendrijos pramonės apibrėžimas.

(155)

Kelios šalys tvirtino, kad du atrinktus Bendrijos gamintojus reikia išbraukti iš Bendrijos pramonės apibrėžimo, nes jie importuoja didelius KLR ir Tailando kilmės aptariamo produkto kiekius. Šiuo atžvilgiu reikia pirmiausia pažymėti, kad kadangi jau seniai nusistovėjo praktika, kad importuojantys Bendrijos gamintojai neįtraukiami į Bendrijos pramonę, jeigu jie yra saugomi nuo dempingo arba jeigu dempingas jiems yra naudingas, o jie yra įtraukiami, jeigu nustatoma, kad Bendrijos gamintojai buvo priversti laikinai importuoti produktą nedideliais kiekiais dėl sumažintų kainų Bendrijos rinkoje. Šiuo atveju per TL bendras šių dviejų bendrovių importas sudarė atitinkamai 1 % ir 0,1 % visos jų produkcijos. Atsižvelgiant į tokius nedidelius kiekius, galima laikyti, kad du Bendrijos gamintojai sudaro Bendrijos pramonės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(156)

Laikoma, kad 24 skundą pateikę Bendrijos gamintojai ir kiti septyni gamintojai, bendradarbiavę atliekant tyrimą, sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Iš viso šios bendrovės gamina maždaug 358 000 tonų arba 31 % per tyrimą nustatytos Bendrijos produkcijos.

(157)

Pažymėtina, kad kitos devynios bendrovės, gaminančios 57 000 tonų produkcijos, taip pat rėmė tyrimą. Vis dėlto atliekant tyrimą jos nebendradarbiavo visapusiškai, todėl Bendrijos pramonės apibrėžimas šioms bendrovėms netaikomas.

(158)

Tikrasis Bendrijos vartojimas buvo apskaičiuotas skundą pateikusių bendrovių skunde nurodytų duomenų pagrindu. Buvo remiamasi skundą pateikusių bendrovių įvairių rinkų tyrimu ir duomenimis, pagrįstais dviejų komercinių agentūrų informacija apie rinką. Siekiant ekstrapoliuoti Bendrijos vartojimą kitose valstybėse narėse, remtasi informacija apie Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Ispanijos rinkas.

(159)

Remiantis minėta analize, aptariamuoju laikotarpiu nuo jo pradžios Bendrijos vartojimas išaugo 6 %, t. y. nuo 1 582 000 tonų 2001 m. iki 1 674 000 tonų TL. Toliau pateikiami išsamūs duomenys tonomis:

(160)

Komisija nagrinėjo, ar tam tikrų tiriamųjų šalių kilmės plastikinių maišelių ir krepšelių importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį. Šiame straipsnyje numatoma, kad importo, dėl kurio atliekami antidempingo tyrimai, tuo pačiu metu iš dviejų ar daugiau šalių poveikis yra vertinamas suvestiniu būdu tik tada, jeigu nustatoma, kad a) dempingo skirtumas, nustatytas importui iš kiekvienos šalies, yra didesnis už de minimis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, ir importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nereikšminga ir b) suvestinis vertinimas yra tinkamas, atsižvelgiant į importuojamų produktų konkurencijos sąlygas bei importuojamų produktų ir panašių Bendrijos produktų konkurencijos sąlygas.

(161)

Kadangi bendras Malaizijai nustatytas dempingo skirtumas nesiekė 2 % (mažiau nei de minimis), į suvestinį vertinimą importas iš Malaizijos neįtrauktas. Šiuo atžvilgiu KLR ir Tailando kilmės importui nustatyti dempingo skirtumai viršijo pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2 % de minimis ribą. Be to, kadangi TL importas iš KLR sudarė 14,4 % rinkos dalies, o iš Tailando – 4 %, importo iš KLR ir Tailando apimtis nebuvo nereikšminga.

(162)

Dėl konkurencijos sąlygų atliekant tyrimą nustatyta, kad iš KLR ir Tailando importuotų produktų visos pagrindinės fizinės savybės buvo panašios. Be to, remiantis šiais faktais, iš KLR ir Tailando importuoti plastikiniai maišeliai ir krepšeliai buvo pakeičiami ir aptariamuoju laikotarpiu parduoti Bendrijoje per panašius prekybos kanalus panašiomis prekybos sąlygomis. Abiejų šalių importo produktų kainų ir apimties raidos tendencijos buvo panašios, be to, abiejų šalių importo lygis gerokai sumažėjo. Dar primintina, kad nustatyta, jog importuotas produktas yra panašus į Bendrijoje gaminamus plastikinius maišelius ir krepšelius, todėl jis konkuruoja tomis pačiomis konkurencijos sąlygomis.

(163)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš KLR ir Tailando turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

(164)

Pagal Eurostato duomenis aptariamo produkto, kurio kilmės šalys yra KLR ir Tailandas, importo dempingo kaina apimtis, kuri 2001 m. siekė maždaug 219 000 tonų, TL padidėjo iki 307 000 tonų (40 % augimas). Smarkus importo padidėjimas aptariamuoju laikotarpiu absorbavo 96 % Bendrijos rinkoje tuo pačiu laikotarpiu išaugusio vartojimo.

(165)

Visas aptariamo produkto importas deklaruotas pagal KN kodą ex 3923 21 00 (maišai ir krepšiai iš etileno polimerų). Į skaičiavimą nebuvo įtrauktas importas pagal KN kodus ex 3923 29 10 (maišai ir krepšiai iš polivinilchlorido) ir ex 3923 29 90 (maišai ir krepšiai iš kito plastiko), kadangi, remiantis turima informacija, pagrindinę gaminamų maišelių ir krepšelių masę sudarė polietilenas, todėl šiuo metu nėra produktų, importuojamų pagal šiuos KN kodus.

(166)

Aptariamuoju laikotarpiu KLR ir Tailando kilmės importo dempingo kaina Bendrijos rinkos dalis padidėjo 33 %: nuo 13,8 % 2001 m. iki 18,3 % TL.

(167)

Toliau pateikta informacija apie kainas yra pagrįsta Eurostato duomenimis apie importo apimtį, kuri buvo apskaičiuota pagal pirmiau aprašytą metodiką. Ši informacija parodė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL vidutinės KLR ir Tailando kilmės importo CIF kainos sumažėjo 14 %. 2003 m. kainos pasiekė žemiausią ribą ir iki TL šiek tiek padidėjo. Vis dėlto jos nepakilo iki 2001–2002 m. lygio ir išliko mažos.

(168)

Siekdama nustatyti aptariamojo importo produktų kainų mažinimą, savo analizę Komisija pagrindė informacija, kurią jai tyrimo metu pateikė atrinkti eksportuojantys gamintojai ir atrinkti Bendrijos gamintojai. Atliekant šią analizę faktinės eksportuojančių gamintojų CIF kainos prie Bendrijos sienos, pakoreguotos atsižvelgiant į po importo atsiradusias išlaidas, pagal produkto rūšį lygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis pardavimo kainomis, taikytomis nepriklausomiems Bendrijos pramonės pirkėjams, pakoregavus jas pagal gamintojų kainų lygį.

(169)

Palyginus nustatyta, kad, remiantis klausimyne apibrėžtomis produkto rūšimis ir svertiniu vidurkiu, TL tiriamųjų šalių kilmės aptariamas produktas Bendrijoje buvo parduotas tokiomis kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės kainos sumažėjo 4,1–37,9 %, išreiškus procentais, KLR ir Tailandui.

(170)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi svarbūs ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie aptariamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Bendrijos pramonės būklei. Nagrinėtos atrinktos bendrovės, kaip minėta pirmiau. Šiuo pagrindu pramonės veiklos rezultatai, vertinami pagal tokius veiksnius kaip kaina, atlyginimas, investicijos, pelnas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir gebėjimas padidinti kapitalą, buvo nustatyti remiantis atrinktų bendrovių pateikta informacija. Be to, siekiant pateikti išsamų Bendrijos pramonės padėties vaizdą, toliau pateikiami rodikliai, apie kuriuos jau turėta patikimos, su visa Bendrijos pramone susijusios informacijos. Todėl visai Bendrijos pramonei nustatyti šie žalos veiksniai: rinkos dalis, pardavimo apimtis, užimtumas, gamybos pajėgumai, produktų atsargos ir gamyba.

(171)

Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai aptariamuoju laikotarpiu išaugo 66 000 tonų (17 %). Per tą patį laikotarpį gamyba padidėjo tik 9 %. Todėl Bendrijos pramonės pajėgumų panaudojimo koeficientas sumažėjo 6 %.

(172)

Šeši neatrinkti gamintojai negalėjo pateikti nuoseklios informacijos apie produktų atsargas, kadangi remiantis atsargų tvarkymo sistemomis jiems nepavyko gauti visų duomenų apie panašių produktą. Todėl tiriant atsargas aptariamuoju laikotarpiu šių bendrovių duomenys nebuvo įtraukti į tyrimą. Ši analizė buvo grindžiama atrinktų ir 20 neatrinktų gamintojų pateikta informacija.

(173)

TL galutinių produktų atsargos sudarė maždaug 8 % visos Bendrijos pramonės produkcijos apimties. Bendrijos pramonės galutinių atsargų lygis pirmą kartą padidėjo 2003 m. 11 %, o po to, 2004 m., sumažėjo 7 procentiniais punktais ir, palyginti su 2001 m., TL dar padidėjo 20 procentinių punktų.

(174)

Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 10 %. 2004 m. ji pasiekė aukščiausią ribą, bet po to TL šiek tiek sumažėjo. Bendras augimas procentais buvo didesnis nei viso vartojimo augimas, kuris siekė 6 %.

(175)

Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo 4 %. Pirmiausia po 2001–2002 m. padidėjimo 5 % ji nekito iki 2004 m., ir tik TL šiek tiek sumažėjo, o aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės vartojimas išaugo 6 %. Todėl laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonė galėjo pasinaudoti rinkos augimu.

(176)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis aptariamuoju laikotarpiu sumažėjo 1 %. Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos pramonės našumas, vertinamas pagal dirbančio žmogaus išdirbį per metus, padidėjo 10 %.

(177)

Aptariamuoju laikotarpiu bendros metinės darbo jėgos sąnaudos vienam darbuotojui išaugo 7 %. Po 8 % padidėjimo 2001–2004 m. laikotarpiu nuo 2004 m. iki TL vidutinis atlyginimas sumažėjo 1 %.

(178)

Atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų vidutinės grynosios pardavimo kainos nuo 1,50 EUR už kg 2001 m. TL sumažėjo iki 1,47 EUR už kg. Pirmiausia 2002 m. kainos sumažėjo 4 % ir 2003 m. dar nukrito 2 %. Jos šie tiek padidėjo (0,7 %) 2003–2004 m., o TL dar daugiau (3,5 %). Šią palyginti stabilią kainų raidą reikia vertinti atsižvelgiant į žaliavų kainų, kurios padidėjo žymiai (23 %), raidą.

(179)

Aptariamuoju laikotarpiu atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo nesusijusiems Bendrijos pirkėjams pelningumas sumažėjo 82 %. 2001–2002 m. atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių pelningumas buvo pastovus. Vis dėlto laikotarpiu nuo 2002 m. iki TL pelningumas nuolat sparčiai mažėjo (TL siekė tik 1,1 %), o kelios atrinktos bendrovės patyrė nuostolių.

(180)

Aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės bendrovių metinės investicijos į panašaus produkto gamybą sumažėjo 30 %: nuo maždaug 16 mln. EUR iki mažiau nei 12 mln. EUR.

(181)

Atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų investicijų grąža, rodanti jų ikimokestinius rezultatus panašaus produkto gamybai naudoto turto pradinės ir baigiamosios buhalterinės apskaitos knygose nurodytos grynosios vertės procentais, sumažėjus pelningumui žymiai krito. Nors 2001–2002 m. investicijų grąža buvo stabili, TL ji stipriai sumažėjo (6 %), o iš viso laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 84 %.

(182)

Atrinkti Bendrijos pramonės gamintojai užfiksavo vykdomosios veiklos grynųjų pinigų įplaukas aptariamuoju laikotarpiu. Vis dėlto grynųjų pinigų įplaukas išreiškus apyvartos procentine dalimi nustatytas žymus mažėjimas (išreiškus procentais), visų pirma TL, ir tai susiję su sumažėjusiu pelningumu.

(183)

Didžiąją Bendrijos pramonės dalį sudaro mažos ir vidutinės įmonės. Dėl to aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės galimybės pritraukti kapitalą šiek tiek sumažėjo, ypač antrojoje jo pusėje, kai pelningumas tapo itin mažas.

(184)

Bendrijos pramonės padėtis nebuvo tokia, kad jai reikėtų atsigauti po ankstesnių žalingo dempingo padarinių arba subsidijavimo.

(185)

Atsižvelgiant į importo iš KLR ir Tailando apimtį ir kainas, tikrojo dempingo skirtumo dydžio poveikis Bendrijos pramonei yra didelis.

(186)

Pirmiau išvardytų veiksnių nagrinėjimas rodo, kad 2001 m. – TL itin padidėjo importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis. Iš tiesų aptariamuoju laikotarpiu šio importo apimtis padidėjo 40 % ir TL užėmė 18,3 % rinkos dalies. Reikia pažymėti, kad TL toks importas sudarė maždaug 57 % viso aptariamo produkto importo į Bendriją. Be to, TL dėl aptariamo produkto importo Bendrijos pramonės pardavimo kainos žymiai sumažėjo (4,1–37,9 %). Todėl Bendrijos pramonės kainoms buvo daromas spaudimas ir nedaug trūko, kad jos būtų pasiekusios lūžio tašką.

(187)

Nustatyta, kad aptariamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo. Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo žymiai (5,2 procentiniais punktais), ir TL beveik pasiekė lūžio tašką. Tuo pačiu metu jos investicijų grąža sumažėjo 31 procentiniu punktu, o grynųjų pinigų srautas net 69 %. Be to, pajėgumų panaudojimas sumažėjo 5 %, pardavimo kainos – 2 %, užimtumas – 1 %, galutinių atsargų kiekis padidėjo 20 %, investicijos sumažėjo 30 %, o gebėjimas pritraukti kapitalą palaipsniui blogėjo.

(188)

Aptariamuoju dėlto tai svarstytina atsižvelgiant į visą Bendrijos gamybą, kuri nukentėjo po to, kai užsidarė daug bendrovių, turėjusių daugiau nei 140 000 tonų gamybos pajėgumų. Bendrijos pramonė padidino savo pajėgumus įsigydama gamybai reikalingą turtą iš užsidariusių bendrovių.

(189)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis yra sunki ir jai buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(190)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija nagrinėjo, ar Tailando ir KLR kilmės importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokios žalos, jog ją būtų galima laikyti esmine. Taip pat buvo ištirti kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėtų padaryti žalos Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog šių veiksnių padaryta žala nepriskiriama importui dempingo kaina.

(191)

2001 m. – TL KLR ir Tailando kilmės importo dempingo kaina apimtis padidėjo 40 %. Tuo pačiu metu šio importo rinkos dalis padidėjo nuo 13,8 % 2001 m. iki 18,3 % TL. Aptariamuoju laikotarpiu importo iš šių šalių kainos gerokai sumažėjo, ir todėl TL Bendrijos pramonės kainos krito nuo 4,1 % iki 37,9 %.

(192)

Bendrai vertinant kainas teko sumažinti dėl kainų, kurios nedengia visų komercinės grandinės sąnaudų.

(193)

Importo labai mažomis dempingo kainomis apimties ir užimamos rinkos dalies padidėjimas aptariamuoju laikotarpiu sutapo su Bendrijos pramonės padėties blogėjimu tuo pačiu laikotarpiu, visų pirma atsižvelgiant į pelningumą, pardavimo kainas, galutinių atsargų kiekį, investicijas, pajėgumų panaudojimą, grynųjų pinigų srautą, gebėjimą pritraukti kapitalą ir investicijų grąžą.

(194)

Todėl daroma išvada, kad aptariamojo importo darytas spaudimas turėjo lemiamos įtakos žalingai Bendrijos padėčiai.

(195)

Kitų Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo apimtis 2001 m. – TL sumažėjo 7,1 %, o rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu – 7,8 %. Nerasta duomenų, rodančių, kad kitų Bendrijos gamintojų kainos būtų buvusios mažesnės nei bendradarbiaujančių Bendrijos pramonės gamintojų ar kad jų padėtis bendrai skirtųsi. Todėl daroma išvada, kad dėl kitų Bendrijos gamintojų gaminamų ir parduodamų produktų Bendrijos pramonei nebuvo padaryta žalos.

(196)

Remiantis Eurostato duomenimis aptariamuoju laikotarpiu kitų trečiųjų šalių (t. y. Malaizijos, Turkijos, Indijos ir Indonezijos) kilmės importo apimtis išaugo 22 %, ir TL siekė maždaug 231 000 tonų. Tai reiškia 13,8 % rinkos dalį. Tuo pačiu laikotarpiu produktų importo kainos sumažėjo 11 % (nuo 1,66 EUR už kg 2001 m. iki 1,48 EUR už kg TL). Vis dėlto pažymėtina, kad vidutinė šio importo kaina viršijo KLR ir Tailando kilmės produktų importo kainą TL, ir buvo šiek tiek didesnė už Bendrijos pramonės kainą. Todėl daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė materialinės žalos Bendrijos pramonei.

(197)

Kelios šalys teigė, kad Azijoje polietileno kaina visada buvo mažesnė nei ES. Vis dėlto polietileno kainų raida rodo, kad aptariamuoju laikotarpiu žaliavų kainos Azijoje svyravo: kartais nesiekė, o kartais viršijo atitinkamas kainas Europoje. Remiantis šių šalių duomenimis apie padėtį KLR, vidutinis KLR žaliavų kainų skirtumas, palyginti su ES, 2001–2004 m. sumažėjo nuo 20,3 % iki 12,3 %, o tuo pačiu metu vidutinis galutinio produkto kainų skirtumas padidėjo nuo 0,7 % iki 14,8 %. Kadangi dėl tokio žaliavų kainų svyravimo galutinio produkto kainų skirtumas būtų turėjęs sumažėti, o ne padidėti, tyrimo metu nustatyta, kad žaliavų kainų svyravimas ir į Bendriją eksportuoto galutinio produkto kaina nėra logiškai susiję. Priešingai, 2001 m. Bendrijos pramonės padėtis buvo palyginti gera, nors kainų skirtumas ir buvo pasiekęs aukščiausią tašką, o žala patirta 2004 m. ir TL, kai kainų skirtumas buvo mažiausias. Todėl darytina išvada, kad žaliavų kainų skirtumas negali būti laikomas veiksniu, padariusiu Bendrijos pramonei didelės materialinės žalos.

(198)

Be to, kelios šalys tvirtino, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą ne dėl importo dempingo kaina, o todėl, kad aptariamuoju laikotarpiu Bendrijoje padidėjo polietileno kainos. Šiuo klausimu pažymėtina, kad aptariamuoju laikotarpiu vidutinės polietileno kainos iš tiesų padidėjo. Tačiau Bendrijos pramonė negalėjo atitinkamai padidinti pardavimo kainų. Kainų nelankstumo priežastis – tuo pat metu padidėjusi KLR ir Tailando kilmės dempinguoto importo apimtis kainomis, dėl kurių reikėjo itin sumažinti Bendrijos kainas, ir, vertinant bendrai, netgi nepadengiančiomis gamybos KLR ir Tailande sąnaudų. Šiomis aplinkybėmis daroma išvada, kad Bendrijos pramonei pakenkė stiprus šio importo dempingo kaina daromas spaudimas, todėl padidėjus žaliavų kainoms ji neturėjo galimybės kompensuoti šio skirtumo, t. y. padidinti pardavimo kainas.

(199)

Galiausiai primenama, kad siekiant nustatyti priežastinį ryšį reikia išnagrinėti, ar Bendrijos pramonei materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina (kainų ir apimties atžvilgiu), ar dėl kitų veiksnių. Šiuo atžvilgiu svarstant kainas pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį yra akivaizdu, kad žalą padarė importo dempingo pagrindu kainų lygis. Todėl tai paprasčiausiai reiškia importo dempingo pagrindu ir Bendrijos pramonės kainų lygių skirtumą. Taigi nėra numatyta reikalavimo analizuoti importo kainų lygį veikiančius veiksnius, pavyzdžiui, darbo jėgos sąnaudų lygį, žaliavų kainų arba PBA išlaidų dydį.

(200)

Pirmiau padaryta išvada taip pat patvirtinama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje, kurioje minimi žinomi veiksniai, išskyrus importą dempingo kaina. Iš tikrųjų minėto straipsnio kitų žinomų veiksnių sąraše nenurodomi jokie veiksniai, kurie darytų poveikį importo dempingo pagrindu kainų lygiui. Trumpai tariant, jei eksportuojama dempingo pagrindu ir net jei buvo gauta naudos iš palankios žaliavų kainų raidos, sunku įsivaizduoti, kaip tokia palanki raida galėtų būti kitu žalą darančiu veiksniu.

(201)

Taigi veiksnių, tebūnie tai žaliavų kainų skirtumai arba koks nors kitas veiksnys, kurie daro poveikį importo dempingo pagrindu kainų lygiui, analizė negali būti sprendžiamoji, nes ji būtų platesnė nei numatyta pagrindinio reglamento reikalavimuose. Dėl tos pačios priežasties tvirtinimai dėl žaliavų kainų yra atmetami.

(202)

Žalinga Bendrijos pramonės padėtis sutapo su staigiu importo iš KLR bei Tailando padidėjimu ir žymiu kainų mažėjimu, kurį lėmė šis importas.

(203)

Kalbant apie importą iš kitų trečiųjų šalių reikia atsižvelgti į jo rinkos dalį, kuri TL buvo mažesnė nei aptariamojo importo, ir visų pirma į vidutinę kainą, kuri TL buvo didesnė nei aptariamuojo importo ir netgi viršijo Bendrijos pramonės vidutinę kainą, todėl daroma išvada, kad šių veiksnių poveikis neturėjo jokios esminės įtakos Bendrijos pramonės patirtai žalai. Be to, žaliavų kainų skirtumo Bendrijoje ir tiriamosiose šalyse poveikis neigiamai Bendrijos pramonės raidai pelningumo, veiklos rezultatų ir sumažėjusios rinkos dalies atžvilgiu buvo nereikšmingas ir iš esmės būtų turėjęs teigiamai paveikti Bendrijos pramonės padėtį.

(204)

Suinteresuotosios šalys nepaminėjo jokių kitų veiksnių, kurie tuo pačiu metu galėjo padaryti žalą Bendrijos pramonei, be to, atliekant tyrimą tokie veiksniai tai pat nebuvo nustatyti.

(205)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje buvo aiškiai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, tyrimu patvirtinta, kad atsižvelgiant į kitus minėtus faktorius negalima paneigti, kad įvertinta žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(206)

Todėl daroma išvada, kad KLR ir Tailando kilmės importas dempingo kaina padarė materialinės žalos Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(207)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl Bendrijos interesų nereikia priimti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms tyrime dalyvaujančioms šalims ir į pasekmes, kurios galėtų būti, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi.

(208)

Tikimasi, kad įvedus priemones bus užkirstas kelias tolesniems iškraipymams ir bus atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Bendrijos pramonė yra konkurencinga ir gyvybinga, tai rodo 2001 m., kai jos padėtis, nepaisant konkurencijos visame pasaulyje, buvo palyginti gera. Taigi įvedus priemones ji galėtų padidinti užimamos rinkos dalį ir pardavimo kainas, o kartu ir savo pelno dydį, reikalingą pagerinti pramonės finansinę padėtį. Tai leis nuolatos investuoti į gamybos įrangą, taip užtikrinant Bendrijos pramonės išlikimą.

(209)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus įvestos, tikėtina, kad Bendrijos pramonės padėtis ir toliau blogės. Ji negalėtų pakankamai investuoti, kad būtų galima veiksmingai konkuruoti su importu dempingo kaina iš tiriamųjų trečiųjų šalių. Dėl to artimiausiu metu bendrovės bus priverstos nutraukti gamybą ir atleisti savo darbuotojus. 3 300 tiesioginių bendradarbiaujančių Bendrijos pramonės bendrovių darbo vietų atsidurs pavojuje. Visa Bendrijos pramonės maišelių ir krepšelių gamyba yra susijusi su 12 000 darbo vietų, kurių didžiausia dalis yra mažose ir vidutinio dydžio bendrovėse. Nutraukus gamybą Bendrijoje, Bendrija taptų vis labiau priklausoma nuo tiekėjų už Bendrijos ribų.

(210)

Taigi daroma išvada, kad įvedus antidempingo priemones Bendrijos pramonė galės atsigauti nuo patirto žalingo dempingo poveikio, todėl priemonių įvedimas atitinka Bendrijos pramonės interesus.

(211)

Komisija išsiuntė klausimynus keturiems atrinktiems importuotojams (prekybininkams), kurių importo pardavimas sudarė 9 % viso importo iš tiriamųjų šalių pardavimo. Vis dėlto tik du importuotojai (prekybininkai), kurių importas sudarė 3 % viso importo iš tiriamųjų šalių, atsakė į klausimus. Bendradarbiaujantys nesusiję importuotojai teigė, kad įvedus priemones aptariamo produkto pardavimo kaina kiltų, vartotojams tektų daugiau mokėti už aptariamą produktą, todėl dėl muito poveikio kentėtų vartotojai. Dėl šios priežasties tai turėtų nedidelio neigiamo poveikio nesusijusiems importuotojams.

(212)

Aptariamą produktą daugiausia platina mažmeninės prekybos įmonės. Kai kurios produkto rūšys, pvz., pakavimo ir reklaminiai maišeliai, kai kuriose Bendrijos šalyse atskiriems pirkėjams yra platinami nemokamai, o tam tikros maišelių rūšys, pvz., šaldymo maišeliai, sauskelnių maišeliai ir maišai šiukšliadėžėms, yra parduodamos. Pažymėtina, kad šiuo metu vartotojai nemoka už vienkartinius reklaminius maišelius kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Jungtinėje Karalystėje.

(213)

Tyrimo metu nustatyta, kad tvirtinimai dėl antidempingo muito poveikio įvairiems operatoriams, visų pirma mažmeninės prekybos sektoriuje, buvo labai perdėti. Kai kurie mažmenininkai teigė, kad įvedus 10 % muitą vien tik mažmeninės prekybos sektoriui kasmet susidarytų 220 mln. EUR papildomų sąnaudų. Kadangi visa aptariamojo importo produktų muitinė vertė yra 375 mln. EUR, remiantis tyrimo rezultatais, didžiausias galimas vidutinio 10 % dydžio muito poveikis reikštų 38 mln. EUR sąnaudų per metus visoje Bendrijoje. Be to, remiantis dviejų mažmenininkų atsakymais į klausimyną, vidutiniškai aptariamo produkto pirkimas sudarė mažiau nei 0,1 % mažmenininkų apyvartos. Todėl įvedus pirmiau minėto dydžio antidempingo muitą sąnaudos padidėtų nedaug. Be to, šios papildomos sąnaudos pasiskirstytų įvairiuose tiekimo grandinės lygiuose. Todėl šių mažmenininkų argumentas buvo atmestas.

(214)

Tie patys mažmenininkai tvirtino, kad EB pramonė netiekia tam tikrų aptariamo produkto rūšių, be to, jos gamybos pajėgumas nėra pakankamas patenkinti visos Bendrijos paklausą. Šiuo atžvilgiu dėl maišelių ir krepšelių tiekimo pirmiausia pažymėtina, kad įvedus antidempingo priemones produktų importas iš tiriamųjų šalių nebus sustabdytas – taip bus atkurtos vienodos rinkos sąlygos. Paklausa Bendrijos rinkoje ir toliau bus tenkinama importuojant maišelius ir krepšelius. Be to, Bendrijos pramonė turi gamybos pajėgumus, reikalingus patenkinti padidėjusią paklausą. Bet kuriuo atveju ir toliau visų rūšių plastikinius maišelius ir krepšelius bus galima importuoti iš trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(215)

Mažmenininkams atstovaujanti asociacija, renkanti lėšas labdarai, teigė, kad įvedus bet kokį muitą būtų neproporcingai pakenkta lėšų rinkimo veiklai, kadangi jų įsigyti maišeliai nemokamai dalinti klientams. Be to, jie teigė, kad įvedus antidempingo muitą smūgis būtų suduotas maišeliams, kurie naudoti renkant labdarai skirtus panaudotus daiktus. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tokio tipo lėšų rinkimas, net jei tai daroma labdaros tikslais, yra pagrįstas komerciniu pagrindu. Šioje srityje ir vykdant kitą komercinę veiklą susiduriama su ta pačia rizika, todėl jos turi būti vertinamos vienodu pagrindu. Muito poveikis šiems ir kitiems mažmenininkams daug nesiskirtų. Todėl argumentas atmestas.

(216)

Per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą jokia vartotojų asociacija apie save nepranešė.

(217)

Keli importuotojai tvirtino, kad įvedus antidempingo priemones padidėtų kainos galutiniam vartotojui, kadangi pardavimo kainos būtų pakoreguotos pagal muitus.

(218)

Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, kai kurie mažmenininkai platina dalį produktų savo klientams nemokamai. Jeigu mažmenininkai ir toliau laikysis puikiai veikiančios sistemos, vartotojai nepajus jokio antidempingo priemonių įvedimo poveikio.

(219)

Įvedus vidutinį 10 % muitą, kiekvieno importuoto maišelio kaina pakiltų vidutiniškai 0,086 centais, o kiekvieno Bendrijoje parduoto maišelio kaina – 0,016 centų (darant prielaidą, kad vienas maišelis sveria maždaug 7 g). Šis padidėjimas yra nereikšmingas, net jei už tai tektų mokėti tik vartotojams. Iš tiesų vartotojams teksianti muito našta bus netgi mažesnė, kadangi sąnaudos pasiskirstys įvairiuose tiekimo grandinės lygiuose.

(220)

Dėl galimų priemonių poveikio konkurencijai Bendrijoje pasakytina, kad svarstomi eksportuojantys gamintojai galės toliau parduoti tam tikrus plastikinius maišelius ir krepšelius, kadangi rinkoje jų užimama padėtis yra stipri. Be to, esant dideliam Bendrijos gamintojų skaičiui ir importuojant iš kitų trečiųjų šalių bus užtikrinta, kad naudotojai ir mažmenininkai ir toliau turėtų didelį skirtingų panašaus produkto tiekėjų, tiekiančių produktus prieinamomis kainomis pasirinkimą.

(221)

Taigi, rinkoje toliau veiks nemažai paklausą patenkinti pajėgių dalyvių. Remiantis pirmiau išdėstytais faktais daroma išvada, kad įvedus antidempingo priemones konkurencija greičiausiai išliks stipri.

(222)

Akivaizdu, kad priemonių tam tikrų plastikinių maišelių ir krepšelių, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika ir Tailandas, importui įvedimas būtų naudingas Bendrijos pramonei. Bendrijos pramonė galėtų plėstis ir atsigauti nuo importo dempingo kaina sukeltos žalos. Jeigu priemonės vis dėlto nebus įvestos, tikėtina, kad Bendrijos gamyba ir toliau mažės, o veiklą nutrauks daugiau subjektų. Be to, tai neturės didelės įtakos importuotojams ir mažmenininkams, kadangi rinkoje toliau bus prekiaujama sąžiningai įkainotais maišeliais ir krepšeliais, įskaitant importą iš kitų trečiųjų šalių.

(223)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, daroma išvada, kad įtikinamų priežasčių neįvesti antidempingo priemonių tam tikrų plastikinių maišelių ir krepšelių, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika ir Tailandas, importui nėra.

(224)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, patirtos žalos bei Bendrijos interesų ir laikantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies, Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės importui reikėtų įvesti galutinį antidempingo muitą, siekiant apsaugoti Bendrijos pramonę nuo importo dempingo kaina daromos tolesnės žalos.

(225)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų atlyginta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, būtino žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį, buvo manoma, kad visos priemonės turėtų suteikti Bendrijos pramonei galimybę padengti savo gamybos sąnaudas ir gauti bendrą pelną neatskaičius mokesčių, kurį šios rūšies pramonė pagrįstai galėtų gauti šiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodant panašų produktą Bendrijoje. Skaičiuojant taikytas ikimokestinio pelno skirtumas sudarė 6 % panašaus produkto pardavimo apyvartos, kuris atspindėjo aukštą šiai pramonei galimą priskirti pelno lygį įprastomis konkurencijos sąlygomis, kurį pramonė gavo iki importo dempingo kaina bangos.

(226)

Šiame reglamente nurodytos atskirai bendrovei taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl normos atspindi bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Taigi šios muitų normos taikomos tik tiriamųjų šalių kilmės produktų, kuriuos pagamino konkretūs paminėti juridiniai asmenys, importui.

(227)

Kadangi vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui nebuvo suteiktas nei RER, nei IT, šiai bendrovei neturėtų būti nustatyta individuali antidempingo muito norma, nepaisant to, kad buvo apskaičiuotas dempingo skirtumas, kaip paaiškinta 131 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šios bendrovės, kuri yra bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, pagamintų produktų importui reikėtų taikyti vidutinę muito normą, kuri buvo nustatyta neįtrauktiems į atranką bendradarbiaujantiems gamintojams, kaip paaiškinta 228 konstatuojamojoje dalyje.

(228)

Neatrinktiems visų šalių bendradarbiaujantiems eksportuotojams taikytinos muitų normos yra svertinis atrinktoms bendrovėms nustatytų dempingo skirtumų vidurkis, kaip aprašyta 54 konstatuojamojoje dalyje. Produktų, pagamintų bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šiame reglamente arba jo prieduose, įskaitant su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus, importui šios normos negali būti taikomos – šiems produktams nustatoma „visoms likusioms bendrovėms“ taikoma muito norma.

(229)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muitų normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos pasikeitimus, pvz., gamybą, vidaus pardavimą ir pardavimą eksportui, susijusius su pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį šiame tyrime negalima inicijuoti peržiūros dėl naujojo eksportuotojo, kad būtų galima nustatyti individulius dempingo skirtumus, nes atranka buvo taikoma KLR, Malaizijos ir Tailando eksportuojantiems gamintojams. Tačiau siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems naujiems eksportuojantiems gamintojams ir į atranką neįtrauktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, manoma, kad visiems naujiems eksportuojantiems gamintojams, galintiems įrodyti, kad jie turi teisę prašyti peržiūros remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, reikėtų taikyti pastarosioms bendrovėms taikomą muitą.

(230)

Bet koks prašymas dėl naujo KLR arba Tailando eksportuojančio gamintojo įtraukimo į reglamento I arba II priedo sąrašą turi būti siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma įrodymus, kad bendrovė atitinka tris šio reglamento 2 straipsnyje išdėstytus kriterijus. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant I ir II priede nurodytų bendrovių, kurioms taikomas atrinktoms bendrovėms nustatytas muito vidurkis, sąrašą.

(231)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, siūlomos toliau nurodytos antidempingo muitų normos:

—

neeksportavo į Bendriją 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d.),

—

nėra susijęs nė su vienu KLR arba Tailando eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, taip pat

—

faktiškai eksportavo aptariamą produktą į Bendriją po tiriamojo laikotarpio, pagal kurį nustatytos priemonės, arba prisiėmė neatšaukiamus sutartinius įsipareigojimus eksportuoti į Bendriją didelį produktų kiekį,